LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo

įstatymo projekto Nr. XIIIP-684

2017-12-06  Nr. 102-P-48

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Justas Bakutis, Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Tumalavičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-19				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Statybos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 53 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 straipsnio nuostatas, taip pat į projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, kyla neaiškumų, kuo remiantis būtų nustatomas visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio ir visiškai nesunykusio statinio atribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, net ir tokio statinio, kuris sunykęs tiek, kad likę tik jo pamatai, atstatymas būtų laikomas ne nauja statinio statyba, bet kapitaliniu remontu. Todėl kyla teisinis neaiškumas, kokia turėtų būti sugriuvusio, nugriauto ar sunaikinto statinio būklė, kurios pagrindu turėtų būti vykdomas ne statinio kapitalinis remontas, bet naujo statinio statyba. Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,statinio atstatymas“.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-19				2. Vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis, kurios numato, kad terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-19				3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statytojas įgyvendina statytojo teisę, kai jam žemė priklauso nuosavybės teise ar kitais valdyti įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi statytojas teisę statyti galėtų įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, siūloma nustatyti, kad reikalavimas statytojui valdyti žemę nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais netaikomas ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ (pabraukta mūsų). Taigi, statytojui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan. nereikėtų turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemę, kurioje pastatyti tokie pastatai. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, statytojas savo teisę gali įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, nuostata ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan.“ nėra išbaigta ir tiksli. Nėra aišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardintų projekte, statytojui, įgyvendinant statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl taikant įstatymą, vertinama projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-19				4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-19				5. Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statinių kapitalinį remontą, statytojo teisės įgyvendinimą. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.	Pritarti	Antikorupcinio vertinimo išvada gauta.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-19				6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statytojo teisės įgyvendinimą, statinių atstatymą, statinių kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados.	Pritarti	Gauta Vyriausybės išvada.
7.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-05-18				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-2017-4728 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-684, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09				Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-682 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-682), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-683 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-683) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-684 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-684) antikorupcinį vertinimą. Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis jų pasiūlymų neatitinka kitų teisės aktų (3.1 pastaba), gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai (3.2 pastaba) ir (ar) sukurti teisės aktų nuostatų kolizijas (1.3). Taip pat priėmus teisės aktų projektuose siūlomas nuostatas tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip jas įgyvendinti (1.2, 2, 5.1, 5.2, 6 pastabos). Be to, minėtų teisės aktų projektų pasiūlymų priėmimas galimai neužtikrintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai).	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti.
2.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09				Dėl Projekto Nr. XIIIP-684 teikiame šias pastabas: 5. Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnyje siūloma papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnį  113 dalimi ir apibrėžti „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoką („visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikusi bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų“), taip pat pakeisti minėto straipsnio 53 dalies nuostatas ir nurodyti, kad „statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai svarstytini keliais aspektais: 5.1. Projekto Nr. XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ formuluotė neatskleidžia, ar norint statinį pripažinti visiškai nesunykusiu ir pasinaudojant Projekte Nr. XIIIP-684 nurodyta galimybe kapitalinio remonto darbais tokį statinį atstatyti, išlikusioms statinio konstrukcijoms ar jų dalims bus keliami inžineriniai ir technologiniai (Statybos įstatymo ir susijusių teisės aktų (statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimai, pavyzdžiui: kad išlikusios konstrukcijos ar jų dalys atitiktų esminius statinių reikalavimus, leistų užtikrinti saugų atstatomo statinio eksploatavimą ir pan. Priešingu atveju, priėmus Projektą Nr. XIIIP-684, nebūtų aišku, kaip visiškai nesunykusius statinius atstatyti kapitalinio remonto statybos darbais tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai yra išlikusios, tačiau netinkamos atstatymui iš esmės neatkuriant (neperstatant) statybos darbais būklės konstrukcijos ar jų dalys), ir tai neatitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyto naujo statinio statybos, kurios tikslas – atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą ar nugriautą statinį. Taip pat nenurodyta, kokios statinio konstrukcijos turi būti išlikusios, kad statinį būtų galima pripažinti „visiškai nesunykusiu statiniu“, pavyzdžiui, abejotina, ar išlikusi tik maža dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų ar jų dalis (daugiaaukščio pastato pamatų dalies konstrukcija) būtų pripažįstama visiškai nesunykusiu statiniu.	Pritarti
3.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09				5.2. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte Nr. XIIIP-684 nurodytos visiškai nesunykusio statinio atstatymo atliekant statinio kapitalinį remontą nuostatos yra panašios į Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatas, reglamentuojančias visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymą vykdant naujo statinio statybą, nėra aišku, kas ir kokia tvarka patvirtintų, ar statinys yra visiškai nesunykęs arba, priešingai, visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas. Jeigu šiems faktams konstatuoti būtų reikalingas kompetentingų institucijų ar jų atstovų sprendimas, siūlome tai nustatyti Projekte Nr. XIIIP-684. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto Nr. XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoka yra abstrakti ir neatskleidžia, kuo skiriasi „visiškai nesunykęs statinys“ ir „visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas statinys“. Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos nevienodai. Teisinio aiškumo požiūriu ydinga ir tai, kad „visiškai nesunykusio statinio“ sąvokoje vartojama „išlikusių konstrukcijų“ formuluotė, kurios turinys Projekte Nr. XIIP-684 nekonkretus. Dėl to Projekto Nr. XIIP-684 1 dalies nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant iš esmės naujo statinio statybas įvykdyti prisidengiant visiškai nesunykusio statinio kapitalinio remonto statybos darbais.	Pritarti
4.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09				6. Projekto Nr. XIIIP-684 2 straipsnyje siūloma pakeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai, „atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ statytojui netaikomas reikalavimas nuosavybės teise arba kitais pagrindais valdyti ir disponuoti žeme, kurioje statomas statinys (pabrauktas tekstas – Projektu Nr. XIIIP-684 naikinamos nuostatos). Kadangi Projekto Nr. XIIP-684 2 straipsnio nuostatos nustato nebaigtinį atvejų, kuriems esant statytojui nekeliamas reikalavimas nuosavybės ar kitomis formomis valdyti ir disponuoti žeme, kurioje yra statomas statinys, sąrašą, neaišku, kokiais atvejais, išskyrus pastatų atnaujinimą (modernizavimą) bei statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, toks reikalavimas nebūtų taikomas. Be to, neaišku, kas ir kokiais pagrindais priimtų sprendimą, kad kitais (Projekte Nr. XIIIP-684 nenumatytais) atvejais toks reikalavimas statytojui netaikomas. Kadangi Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai sudarytų sąlygas nevienodam jų taikymui, siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIIP-684 2 straipsnio nuostatas.	Pritarti
5.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09				Apibendrinant Projektų Nr. XIIIP-682–XIIIP-684 siūlymus galima daryti išvadą, kad Projektu Nr. XIIIP-682 panaikinus žemės nuomos termino nustatymo kriterijus, pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas statinių ir įrenginių nuomotojai ir savininkai įgytų teisę disponuoti išnuomotais valstybinės žemės sklypais faktiškai neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ir įrenginius pasibaigimo. Tokio termino neapibrėžtumą galėtų lemti pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinių savininkams suteikiamos galimybės vykdant kapitalinio remonto statybos darbus atstatyti iš esmės sunykusius, sunaikintus arba sugriuvusius statinius ir taip užtikrinti nuosavybės teisės į statinį tęstinumą. Pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinio ir žemės sklypo naudojimo paskirtis gali nesutapti ir ši aplinkybė gali būti palanki norint disponuoti didesniu (ar mažesniu), nei būtina statiniui (taip pat ir atstatytam), valstybinės žemės sklypu teisės aktų nustatyta tvarka.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-267 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį – apibrėžti terminą „visiškai nesunykęs statinys“ ir nustatyti, kad tokių statinių atstatymas priskirtinas statinio kapitaliniam remontui. Šiomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama – siekiama statyti iš esmės naują statinį teigiant, kad tai – visiškai nesunykusio statinio kapitalinis remontas. Valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje tai aktualu, kai parduodama ar nuomojama ne aukciono būdu valstybinė žemė joje esančių statinių savininkams / nuomininkams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, be aukciono gali būti nuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems pastatams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis, nei reikia minėtiems pastatams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, yra pabrėžęs, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms (2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 ir kitos). Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Nunykus statiniui, jo savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, tai yra statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Todėl žemės sklypas nelaikomas naudojamu ir būtinu statiniui eksploatuoti, jeigu jame yra tik fiziškai sunykę statiniai ar jų pamatai, kurių naudoti pagal paskirtį negalima. Tokiu atveju kiltų priešprieša tarp valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimo ir statinio savininko teisės atstatyti statinį atliekant jo kapitalinį remontą. 2. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo: 2.1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad statytojas turi valdyti žemės sklypą, kuriame statomas statinys, ir nustatyti, kad statytojas turi valdyti tiesiog žemę, kurioje statomas statinys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi dėl nesuformuoto žemės ploto negali būti sudaromi sandoriai, kurių pagrindu būtų suteikiamos žemės valdymo ir naudojimo teisės. Kadangi nesuformuota atskirais žemės sklypais dalis valstybinės žemės, darytina išvada, kad Įstatymo projekto nuostatos leistų susidaryti tokiai situacijai, kai valstybinės žemės plotuose, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, būtų statomi nauji statiniai vietoj išlikusių pavienių konstrukcijų fragmentų ar panašiai, tai yra piktnaudžiauti teise lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės valdymo teisę. Tai neatitinka valstybės interesų ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų. 2.2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato, kada statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys, tačiau pateiktas atvejų, kuriais nereikalaujama žemės sklypą valdyti (naudoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sąrašas – nebaigtinis, todėl neaišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardytųjų Įstatymo projekte, statytojui, įgyvendinančiam statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama ir įgyvendinama.	Pritarti	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti.
2.	Seimo narys Valerijus Simulik 2017-08-23					Argumentai:     Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas.     Pasiūlymas:     Papildyti 1 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:     ,,113. Visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m. po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikę bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų, taip pat kadastro duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Pasiūlymu pateiktas termino „visiškai sunykęs statinysׅ“ patikslinimas netampa aiškesnis. Pagal ׅNekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnį, statinio nekilnojamojo turto kadastro duomenų sąrašas susideda iš 22 punktų ir tai nėra baigtinis. Neaišku, ar pagal siūlomą teisinį reguliavimą pakaktų kelių nekilnojamojo turto kadastro duomenų.
3.	Seimo narys Valerijus Simulik 2017-08-23					Pasiūlymas:     Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstyti taip:     ,,2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:            1) statytojas žemę, kurioje statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);           2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);        3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“	Nepritarti	Siūlomas išbraukimas nesuteikia aiškumo, nes ir toliau siūloma atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerija nustato, kada statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2017-09-21					Nepritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas bei argumentus.	Pritarti iš dalies	Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-684 grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, taip pat kartu su Seimu įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, 2017 m. liepos 12 nutarimu Nr. 598 nepritarė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684;

– Projekto nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant iš esmės naujo statinio statybas įvykdyti prisidengiant visiškai nesunykusio statinio kapitalinio remonto statybos darbais.

– projektų autoriai nepateikė pakankamo pagrindimo apie galiojančio reguliavimo trūkumus bei argumentų, kodėl reikėtų keisti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą.

8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Nekrošius, Lauras Stacevičius, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                      Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė