LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2020-10-01 Nr. XIIIP-5220

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 

1.    Projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 61 dalies nuostatos išdėstytos skirtingai, todėl jos turėtų būti tarpusavyje suderintos.

2.    Projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalies nuostatos išdėstytos skirtingai, todėl jos turėtų būti tarpusavyje suderintos.

3.    Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Žuvininkystės duomenys kaupiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.“ Galiojančio keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra pakankamai aišku, ar Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema būtų valstybės informacinė sistema, kurios steigėja, kaip yra nurodyta galiojančiame įstatyme, yra Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, ar turima omenyje kita informacinė sistema. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

4.    Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, už žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų). Iš šios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuris subjektas būtų informacinės sistemos tvarkytojas, nes projekte nurodoma, kad valstybės įmonė būtų žuvininkystės duomenų tvarkytoja, bet ne informacinės sistemos tvarkytoja. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.

5.    Pagal projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vyriausybės įsteigto žinybinio Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro valdytoja būtų Žemės ūkio ministerija. Taigi konkretus žinybinio registro valdytojas būtų nurodytas keičiamame įstatyme. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žinybinio registro valdytojas ir registro tvarkytojas (tvarkytojai) paskiriami teisės aktu, kuriuo tvirtinami žinybinio registro nuostatai. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikia suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.

6.   Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų gauti nuostolių, patiriamų atitinkamai dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos, atlyginimą. Galiojančio keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Taigi galiojančiame įstatyme nurodyta, kad nuostoliai atlyginami tik tuomet, kai dėl valstybės valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos žuvų išteklių naudotojai netenka galimybės žvejoti. Nuostoliai neatlyginami, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Tuo tarpu teikiamo įstatymo projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę į nuostolių, patirtų dėl bet kurios valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos. Taigi patiriami nuostoliai nėra siejami su tokiais veiksmais, dėl kurių žuvų išteklių naudotojai netektų teisės žvejoti. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal projekto nuostatas nuostoliai turėtų būti atlyginami ir dėl žvejybos reglamentavimo priemonių nustatymo. Taigi projektu siūlomu teisniu reguliavimu žuvų išteklių naudotojų patiriami nuostoliai būtų atlyginami tiek teisėtais, tiek neteisėtais valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių veiksmais. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kuriame nustatyti lėšų šaltiniai atlyginti žalai, kuri padaryta valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti patikslintas, detalizuojant kokiais konkrečiai valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų veiksmais padaryta žala turėtų būti atlyginta, ar tokie veiksmai apimtų ir teisėtais aukščiau minėtų subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Tai pat svarstytina, ar nuostolių atlyginimas neturėtų būti siejamas su teisės žvejoti netekimu. Kartu kyla abejonių, ar pagrįstas nurodymas iš kokių lėšų šaltinių nuostoliai būtų atlyginami, nes Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tiek valstybės įmonės, tiek savivaldybės įmonės yra ribotos civilinės atsakomybės viešieji juridiniai asmenys. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo už savo prievoles atsako jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Todėl nėra aiškus projektu siūlomo teisinio reguliavimo santykis su minėto įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis.

7.   Projekto 6 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje išbrauktini žodžiai ,,gali būti”.

8.    Projekto ir jo lyginamojo varianto 7 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 15 dalies nuostatose skirtingai nurodytas paskelbimo terminas, todėl šios nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos, kad būtų aišku, koks terminas projektu yra siūlomas.

9.    Projekto 7 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ūkio subjektui per kalendorinius metus nepanaudojus visų jam tiems kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių, nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis gali būti perkeliama į kitus kalendorinius metus ir skiriama šiam ūkio subjektui“ (pabraukta - mūsų). Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad suponuoja galimybę dėl kokių nors priežasčių neperkelti ūkio subjekto nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalies į kitus metus ir skirti šiam ūkio subjektui. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatų tikslinti taip, kad ūkio subjektui, pareiškus norą (sutikus), nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis perkeliama į kitus kalendorinius metus ir skiriama šiam ūkio subjektui. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir norint išvengti skirtingo įstatymų nuostatų aiškinimo, projekto nuostatose nereikėtų aiškiai nustatyti, kad perkelta nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis nėra arba yra įskaičiuojama į kitiems (naujiems) kalendoriniams metams skirtinas individualias žvejybos galimybes (pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti šiose projekto nuostatose siūlomo teisinio reguliavimo tikslai ir motyvai, todėl neaišku, kaip šios projekto nuostatos būtų suprantamos ir taikomos).

10.     Svarstytinas projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 172 straipsnio papildymo 4 dalimi tikslingumas, nes analogiškos nuostatos yra nustatytos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje.

11.     Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 179 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „informacinės“ įrašytinas žodis „informacinėje“.

12.     Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 241 straipsnio 9 dalyje formuluotėje „1 ir 2“ vietoj žodžio „ir“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir (ar)“, nes leidimo galiojimas pagal projekto nuostatas sustabdomas esant bent vienai iš 241 straipsnio 8 dalyje nurodytų sąlygų, todėl informuoti reikėtų ir tuo atveju, jei paaiškėja viena kuri iš nurodytų sąlygų.

13.     Siekiant aiškumo, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 241 straipsnio 13 dalyje po žodžių „užtikrina svetimų“ įrašytini žodžiai „vandens organizmų rūšių“.

14.       Reikėtų atsisakyti projekto 20 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.

15.     Reikėtų atsisakyti projekto 21 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.

16.     Projekto 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 3 dalį“.

17.     Projekto 22 straipsnio 3 dalyje vietoj datos „2021 m. kovo 1 d.“ siūlytina įrašyti datą „2021 m. vasario 28 d.“.

18.          Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 14(1), 14(3), 14(4), 15, 17(1), 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4989), kuriuo Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalies bei 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas siūloma išdėstyti kitaip nei teikiamame projekte, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.

19.          Teikiamas įstatymo projektas parengtas Vyriausybės teikto Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 14(1), 14(2), 15, 17, 17(2), 17(4), 17(5), 17(8), 17(9), 18, 21, 23, 24, 37, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24(1) straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-3873 pagrindu, kurį Vyriausybė teikė įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 105.4 papunktį. Be to, projektas tobulintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. liepos 16 d. dekreto Nr. 1K-351 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ nuostatas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                            Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]