LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 349
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos! Pradedame gegužės 13 dienos (penktadienio) plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
9.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gegužės 13 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Iš karto noriu visus informuoti, kad privalome išbraukti abu Žuvininkystės įstatymus, kadangi primaišėme, ne į tą įstatymą pribalsavome ne tuos straipsnius. Vienu žodžiu, tokia makalynė, sumaišyta, dabar man jau kyla klausimas, ar visi tinkamai atlieka savo pareigas. Aš neturiu vien minty Seimo narių, bet ir kanceliarijos darbuotojus. Tokių atvejų labai retai pasitaiko, kad priimame ne to įstatymo pataisas.
Taigi klausimai 1-2a ir 1-2b yra išbraukiami iš darbotvarkės. Ir aiškinsimės komitete, kodėl taip įvyko, su komitetu ir komiteto biuru. Taigi kas dar turite dėl darbotvarkės klausimų? (Balsai salėje) Nėra. Galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Patvirtinta bendru sutarimu.
9.04 val.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1122(2) (priėmimas)
Pradėsime darbą. Darbotvarkės 1-1 klausimas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1122. Priėmimo stadija. Kviečiame Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Paliuką. Prašom, dabar ir jūs sakykite, ką irgi truputį keistai pridarėte.
R. PALIUKAS (DPF*). Ačiū, gerbiama Pirmininke. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Prašyčiau dėmesio ir prašyčiau susikoncentruoti dirbti! Prašom. (Balsai salėje)
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiami kolegos. Ačiū, Pirmininke. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, ir šįryt susirinkęs mūsų komitetas abiem pastaboms pritarė. Dabar siūlau priimti. (Balsai salėje) Tai reiškia, kad 5 punktas bus išbrauktas.
PIRMININKĖ. Ką reiškia pastabos ir kaip jūs koreguojate atsižvelgę į pastabas?
R. PALIUKAS (DPF). Vadinasi, tos pastabos buvo dėl 3 straipsnio 5 punkto, kad buvo nustatyta, kad Seimo komitetas gali teikti kandidatūrą, jeigu komisija nepateikė, o tai prieštarauja Seimo statutui, todėl komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms ir to išdava – reikės išbraukti 5 straipsnį… (Balsas salėje: „5 dalį!“) Taip, 5 dalį. 3 straipsnio 5 dalį. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Ar visi supratote? Ryte komitetas buvo susirinkęs, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir visiškai išbraukia 3 straipsnio 5 dalį. Kadangi dar neturite konsoliduoto varianto, ar galime mes visi sutarti, nėra prieštaraujančių? Gerai. Tai tada pastraipsniui. Nebuvo? (Balsas salėje: „Ne, čia tiktai vienas straipsnis.“) Vienas straipsnis.
Taigi priėmimo stadija. Noriu dar kartą informuoti, kad priimame 1 straipsnį be 5 pastraipos, vadinasi, 6 pastraipa tampa 5 pastraipa. Visiems aišku? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Nėra 71 salėje. Negalime priimti. Vadinasi, priėmimą atidedame.
9.08 val.
Referendumo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-889(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Referendumo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-889. Svarstymo stadija. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Bukauską. Bet jo nematau. Kas gali iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? M. Petrauskienė. Prašom.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, ir komiteto išvadoms yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją L. Talmontą.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas nagrinėjo įstatymo projektą dėl Referendumo įstatymo pakeitimo. Ir…
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Minutės pertraukėlė. Jaučiama, kad gegužės 13 diena ir penktadienis. Nesklandumai nuo pirmo klausimo. (Balsai salėje) Ne, dirbame. Jau atėjote, atsikėlėte, dirbame.
Gal Žmogaus teisių komiteto pirmininkė prisimena, koks buvo balsavimas dėl šio įstatymo? Nerandame jūsų išvados. (Balsai salėje) Biuras turi visada pateikti pranešėjams išvadas. Aš noriu pasakyti, kad biuro darbuotojai turi pasirūpinti, kad Seimo nariams būtų pateiktos išvados. (Balsai salėje) Sako, kad nėra. Klausiu komiteto pirmininkės. Referendumo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-889(2). Pranešėju paskirtas L. Talmontas. Žmogaus teisių komiteto išvados sistemoje nėra. Ar jūs svarstėte projektą? Aš klausiu, ar svarstėte, ar nesvarstėte, nes tas klausimas yra darbotvarkėje? (Balsai salėje) Išsiaiškinkite su biuru, kad būtų atsakymas. Kas čia šiandien yra? (Balsai salėje) Jau radome. (Balsai salėje)
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Gerbiamoji Pirmininke, atsiprašome už nesklandumus. Tokių dalykų pasitaiko, nieko nepadarysi, yra gyvenimas. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas. Sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui. Šeši du… Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Žmogaus teisių komitetas pritarė; siūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti galimybę patobulinti įstatymo projektą, numatant galimybę piliečiams elektroniniu būdu savo parašu paremti referendumo iniciatyvą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Kviečiu M. Petrauskienę, nes yra pasiūlymų. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Pereiname prie pasiūlymų svarstymo.
Dėl 1 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Siūlymą…
PIRMININKĖ. Pirmiausia… Tuoj, palaukite!
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Komitetas…
PIRMININKĖ. Palaukite, Milda! Pirmiausia teikėjas turi pristatyti. Gerbiamasis Razma, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar čia man reikia prisiminti, ką aš pasiūliau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš galiu pasakyti, ką jis pasiūlė, jeigu neatsimena. Galima, aš pasakysiu?
PIRMININKĖ. Prašom, Milda, padėti.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Jeigu jūs neatsimenate, aš jums priminsiu, kad jūs siūlėte išbraukti 2 dalimi keičiamą įstatymo 11 straipsnio 5 dalį. Komitetas siūlo nepritarti ir argumentai būtų tokie: nepritartina siūlymui išbraukti galiojančio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, nes tokiu atveju būtų teisiškai nesureglamentuotas piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimo terminas. Nepritartina pasiūlymui išbraukti projekto 1 straipsnio 2 dalį, nes tokiu atveju nebūtų įgyvendintas projekto tikslas pailginti piliečių iniciatyvos teises paskelbti referendumo įgyvendinimo terminą nuo trijų ir šešių mėnesių. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar dar ką nors norite pasakyti, gerbiamasis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš nemanau, kad mums ypač reikia stengtis ir lengvinti referendumo paskelbimo iniciatyvas. Labai lengva iškelti tokius klausimus, kurie žmonėms atrodys iš pirmo žvilgsnio patrauklūs, bet gali sukelti gana sunkias pasekmes valstybei. Todėl aš visada atsargiai, rezervuotai arba, kitaip sakant, konservatyviai žiūriu į palengvinimo skelbti referendumo iniciatyvas, ar tai būtų mažiau parašų, ar taip jau čia per Konstitucijos keitimą buvo iniciatyvų, ar ilginimas termino ir panašiai. Todėl siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKĖ. Gerai, supratau, kad prašote balsuoti. Reikia dešimties Seimo narių palaikymo, nes čia užregistruota šiek tiek vėliau. Kas palaikote J. Razmą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba išvis nebalsuojate.
Yra net 24 palaikantys. Dabar pereiname prie Seimo nario J. Razmos pataisos priėmimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už –23, prieš – 4, susilaikė 36. Nepritarta.
Yra Seimo nario L. Balsio pasiūlymas.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Yra siūloma piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti numatyti 12 mėnesių terminą. Ir jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapo išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Komitetas siūlo nepritarti, nes, komiteto nuomone, 12 mėnesių terminas būtų per ilgas ir komitetas pritarė šešių mėnesių terminui piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, puikiai žinome, kad kartais referendumo iniciatyvos yra susijusios su tam tikrų rinkiminių rezultatų siekimu. Pastebime, kad tos iniciatyvos pasipila kaip tik artėjant Seimo rinkimams. Jeigu mes dabar dar pratęsiame tą parašų rinkimo terminą iki 12 mėnesių, tai, sakykim, tokia partija, kuri prisidengia referendumo idėja, galės tuo pagrindu politikuoti ne šešis mėnesius, o 12 mėnesių. Todėl siūlau nepritarti tokioms iniciatyvoms. Jeigu yra rimtas klausimas, tai jau žmogus per 6 mėnesius ras laiko pasirašyti už jį, tikrai nėra būtina pratęsti to termino. Bet jeigu tai yra politikavimo priemonė, be abejo, čia, matyt, iniciatoriai nori ją turėti kuo ilgiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas palaikote Seimo nario L. Balsio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 10, prieš – 12, susilaikė 43. Nepritarta.
Yra Seimo Žmogaus teisių komiteto.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Mes siūlome pritarti iš dalies. Šio siūlymo esmė, kad reikalavimas nustatyta tvarka pasirašyti elektroniniu būdu būtų įteisintas.
PIRMININKĖ. Čia tokia netiksli, supratome. Nuomonė už, nuomonė prieš svarstymo stadijoje. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Dabar dėl viso, aš teisingai suprantu?
PIRMININKĖ. Taip.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, ką turi omeny Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, siūlydami arba nepalaikydami. Yra žinoma, kaip mažoje valstybėje susiję su tam tikrais pavojais, tačiau mes, aš esu įsitikinęs, negalime atsitverti nuo tautos. Deja, tenka apgailestauti, kad vakar Seimas nepalaikė dar vienos iniciatyvos, pasiūlymo, kad piliečiai galėtų teikti projektus Seimui, surinkę 25 tūkst. parašų vietoj 50 tūkst. Tai iš esmės ta pati tendencija. Jeigu mes dabar, puikiai žinodami, kad faktiškai parašų surinkti neįmanoma, tai pavyko vienai iniciatyvinei grupei, bet jeigu mes dabar nesudarysime geresnių sąlygų, tai ta tiesioginė piliečių demokratija liks tik gražia deklaracija.
Aš, puikiai suprasdamas tam tikrus pavojus, siūlau neatsitverti nuo žmonių ir palaikyti šią iniciatyvą, šį įstatymo projektą, nes žmonių įsijungimas net ir bandant surengti referendumą, man atrodo, kad jis, kaip ir paskutinis pavyzdys dėl žemės pardavimo ar nepardavimo užsieniečiams, rodo, kad jis verčia pasitempti ir pačius politikus, pasitempti Seimą ir galbūt priimti tas pataisas, kurių žmonės laukia, nors, sakykime, pats referendumas ir neįvyksta. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau palaikyti šitą idėją, kad terminas galėtų būti pailgintas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau pažiūrėti į pastarojo laiko referendumo iniciatyvas realistiniu, sąžiningu žvilgsniu. Kiek buvo tų iniciatyvų, tikrai iš pilietinės visuomenės gelmių atsiradusių? Jūs prisiminkite ir pamatysite, kad iš esmės visos iniciatyvos buvo inspiruotos politinių partijų, ar tiesiogiai, ar šiek tiek maskuojantis. Ir beveik visi referendumai buvo arti rinkimų, kad tas rinkėjų mobilizavimasis per referendumo iniciatyvą eitų tiesiogiai rinkiminiam rezultatui. Ar tokiu atveju reikia palengvinti tokias iniciatyvas? Aš manau, kad tikrai nėra būtinybės, ir kai nepritarta mano siūlymui palikti dabartinį terminą dėl parašų rinkimo, manau, kad projekto neverta palaikyti, nes jeigu jau duodame galimybę elektroniniu būdu, tai kam reikia ilginti terminą iki šešių mėnesių? Kad galėtų politikuoti dvigubai ilgiau, negu yra dabar, pasigavus kažkokią populistinę idėją ir taip telkti sau rinkėjus? Manau, kad neverta tokių iniciatyvų palaikyti, dengiantis pilietinės visuomenės interesais. Lietuvos praktika rodo, kad, deja, ta referendumo idėja pas mus tampa iškreipta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 43, prieš – 1, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
Z. Žvikienė. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Turiu pareigą atsiskaityti jums. 2013 metais Žmogaus teisių komitetas svarstė šitą projektą ir užregistravo išvadą. Kaip atsitiko šiandien, nežinau. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Šis projektas seniai yra svarstymo stadijoje, mes, manau, apsispręsime iki kitos savaitės, priimti jį ar ne.
9.25 val.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3943ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3943. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją K. Daukšį. Jo nematau. Ekonomikos komiteto pirmininko nematau. Kas iš Ekonomikos komiteto galėtų pavaduoti? Yra Rokas. Ateina R. Žilinskas. Jau atėjo Rokas. Prašom.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir nutarė jį grąžinti iniciatoriams tobulinti, įvertinant visus gautus pasiūlymus ir pastabas, atsižvelgiant į praėjusių metų lapkričio 18 dienos Ekonomikos komitete vykusios apskritojo stalo diskusijos „Nemokumo teisinės aplinkos tobulinimo perspektyvos“ metu akademinės bendruomenės ir verslo asocijuotų struktūrų išsakytą nuomonę dėl tikslingumo įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo procedūras reglamentuoti vienu teisės aktu, taip pat atsižvelgiant į praėjusių metų spalio 2 dienos Valstybės audito ataskaitoje „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ išdėstytas išvadas ir rekomendacijas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Gal galime po svarstymo pritarti? Jeigu grąžiname iniciatoriams, reikia balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate komiteto išvadai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta grąžinti iniciatoriams tobulinti.
9.28 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3944 (svarstymas)
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3944. B. Vėsaitė. Prašom. Ekonomikos komitetas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pristatau Įmonių bankroto įstatymo projektą. Ekonomikos komiteto sprendimas, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti.
9.29 val.
Civilinio kodekso 6.410 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3945 (svarstymas)
1-4c klausimas – Civilinio kodekso 6.410 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3945. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Nematau. Gal gerbiamas S. Šedbaras galėtų?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė šių metų gegužės 11 dieną ir bendru sutarimu už iš esmės pritarė Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo… Oi, ne, atsiprašau, nutarė grąžinti iniciatoriams tobulinti. O priežastis tokia, kad tai buvo lydimasis Įmonių bankroto įstatymo, kurį Ekonomikos komitetas grąžino iniciatoriams tobulinti. Taigi grąžinus pagrindinį, bazinį, įstatymą iniciatoriams tobulinti, komitetas siūlo ir lydimąjį Civilinį kodeksą keičiantį įstatymą taip pat grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti.
9.31 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3946 (svarstymas)
1-4d klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3946. Svarstymo stadija. Ekonomikos komitetas. B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas – lydimąjį įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, kad reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta atmetimui.
9.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3947(2) (svarstymas)
1-4e klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3947(2). Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu gerbiamąjį S. Šedbarą. Tik aš žiūriu, visas paketas buvo atmestas, pagrindinis atmestas, o lydimajam pritarta. Gal galite paaiškinti, kaip čia dabar pagal procedūras mums bus?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas gegužės 11 dieną svarstė šį projektą ir vis dėlto bendru sutarimu už pritarė šiam pasiūlymui dėl Administracinių nusižengimų kodekso, nes komitetas patobulino ir atsižvelgė į tai, kad Seime yra svarstomas ne vienas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas, kurio keičiami tie patys straipsniai ar dalys, todėl komitetas, ta proga pasinaudodamas, tuos straipsnius, kurie neturi aktualumo, pašalino, tačiau tuos straipsnius, kurie yra aktualūs ir nesusiję su grąžintu iniciatoriams tobulinti baziniu įstatymu, siūlo priimti. Tai yra platesnis projektas negu buvo iš pradžių, todėl ir pritarėme. Siūlome jam pritarti po svarstymo.
PIRMININKĖ. Ačiū už paaiškinimus. Tikrai dabar tapo aiškiau, kad šį lydimąjį galime priimti kaip atskirai einantį įstatymą.
Taigi norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Nuomonės už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
9.36 val.
Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3403 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3403. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiama Pirmininke, komitetas apsvarstė ir atsižvelgė į tai, kad siūlymas pažeistų lygiateisiškumo principą. Šiai minimai grupei ir taip suteikiamos papildomos valstybės lengvatos, kurių neturi kiti asmenys, taip pat gynę Lietuvos nepriklausomybę. O kas nežino, kas čia buvo siūloma, tai buvo siūlymas mokėti 40 bazinių išmokų laidojimo atveju. Kiti Lietuvos piliečiai laidojimo išmokas gauna per socialinio draudimo vienkartinę pensijos dydžio išmoką.
Aš manau, kad tai būtų blogas precedentas, atsižvelgiant į mūsų anksčiau priimtus teisės aktus. Todėl siūloma atmesti. Už tai balsavo 3, prieš – 3 ir 4 susilaikė. Daugumos balsais nebuvo pritarta siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti atsirado. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nelabai matau rato plėtimo. Kalbama ne apie rato plėtimą, o tiesiog apie kompensacijos dydį. Nežinau, ar mes turėtume šiuo atveju neperžiūrėti 1991 metų sausio įvykių dalyvių kompensacijų. Todėl manau, kad komiteto sprendimas šiuo atveju nėra teisingas, nes deramai pasirūpinti tais žmonėmis iš tikrųjų yra mūsų pareiga, ne vieną kartą visų žadėta.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsuojame. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 29, prieš – 14, susilaikė 21. Nepritarta atmetimui. Vadinasi, reikės paskirti kitą komitetą. Kokių yra siūlymų? (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetas yra siūlomas. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
9.39 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4309, Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4310, Baudžiamojo proceso kodekso 260 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4311, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4312, Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614, 633 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4313 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Teismų įstatymo Nr. I-480 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4309. Pateikimo stadija. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę. Prašom. Ir lydimieji, tuoj paskelbsiu. Projektai Nr. XIIP-4310, Nr. XIIP-4311, Nr. XIIP-4312, Nr. XIIP-4313. 6e klausimas – paskutinis. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidentės iniciatyva pateiktus Teismų, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymų pakeitimo įstatymų projektus, kurie yra susiję su teismų atvirumo ir jų veiklos viešinimo, kaip vieno iš esminių atviros ir demokratinės teisinės valstybės bruožų, stiprinimu. Tai padeda užtikrinti, kad teisingumą vykdys pagal įstatymą. Teismų veiklos viešumas didina visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisine sistema apskritai, todėl, siekiant didesnio teismų atvirumo visuomenei, šiomis pataisomis ir siūloma įtvirtinti galimybę vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą, jei tai būtina visuomenės informavimo mokslo ir mokymo tikslais.
Teikiamuose projektuose siūloma numatyti, kad tokia galimybė būtų sudaroma esant asmens prašymui, išskyrus, jeigu tai galėtų trikdyti teismo darbą, rodyti nepagarbą teismui arba pažeisti žmogaus teises. Teikiamais pakeitimais būtų atsisakyta šiuo metu įstatymuose esančio neproporcingo ribojimo, draudžiančio teismų procesus fiksuoti techninėmis priemonėmis. Toks griežtas ribojimas, kuris galioja šiandien, nėra objektyviai pateisinamas, be to, šis draudimas numatytas tik bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, tokio ribojimo nėra ir galimybės fiksuoti teismo posėdį yra sudarytos Konstituciniame Teisme.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad teikiamomis pataisomis siūloma leisti fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą, bet ne patį teismo posėdį. Toks reguliavimas yra siūlomas todėl, kad skelbiant (būtent – skelbiant) teismo sprendimą Lietuvos Respublikos vardu yra įgyvendinamas teisingumas. Be to, teismo sprendimo paskelbimo metu teisėjas paprastai paaiškina priimto sprendimo motyvus ir ši teismo proceso stadija yra aktualiausia visuomenei.
Priėmus Prezidentės iniciatyva pateiktas pataisas, bus užtikrintas skaidresnis ir kokybiškesnis teismų darbas, šitie pakeitimai įpareigos teismus dar atsakingiau ir suprantamiau motyvuoti priimamus sprendimus, o visuomenė turės galimybę gauti tikslią informaciją iš paties teisėjo. Viešas sprendimų pristatymas augins žmonių pasitikėjimą teismais ir teisingumu.
Norėčiau atkreipti dėmesį taip pat į tai, kad šiuos projektus, jų rengimą inicijavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir jiems pritarė Teisėjų taryba. Galimybė fiksuoti teismo sprendimo paskelbimą yra numatyta ir daugelyje kitų Europos valstybių: Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Belgijoje, Olandijoje ir kitose.
Baigdama pristatymą, noriu dar kartą pabrėžti, kad įgyvendinus šias iniciatyvas bus sudarytos sąlygos visuomenei plačiau susipažinti su teismų sprendimais, jų argumentais ir tai kels ne tik teismų darbo kokybę, bet ir didins visuomenės pasitikėjimą teismais. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Komskis. Ruošiasi A. Dumčius.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų geras, atrodo, pasiūlymas, bet ar tikrai jis bus panaudotas geriems tikslams? Jūs sakote, kad bus, nes teismas aiškina ir nutartį, dėl ko yra priimti vieni ar kiti sprendimai. Bet aš esu buvęs ne viename teisme, ir kai klausaisi, jeigu nesi specialistas, nelabai ir suprasi. Sakykime, pagal vieną punktą – lyg ir kaltas, pagal kitą – nekaltas, o galų gale sprendimą priima kitas. Sakykim, žiniasklaida, parodžiusi tik vieną ar kitą fragmentą, gali kaip tik suklaidinti visuomenę, o ne panaudoti geram tikslui. Kaip šiuo atveju, jeigu rodys, tai ar priversime, kad visą rodytų, o nedarytų tokias vienas ar kitas santraukas? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Labai geras jūsų klausimas. Iš tiesų yra labai svarbu, kad nebūtų iškraipyta esmė. Šiuo atveju, kai būtų transliuojama, viešumas visada reikalauja kokybės. Šiuo atveju būtent ir yra numatyta ir aiškinamajame rašte, ir pačiuose įstatymų projektuose, kurie teikiami, kad detalesnę teismo įrašo panaudojimo tvarką, kaip jis gali būti panaudojamas, ir atsakomybę už netinkamą panaudojimą, numatys, detalizuos Teisėjų taryba. Tą tvarką gali nustatyti nebūtinai Teisėjų taryba, galime eiti į kompromisą, tą tvarką gali nustatyti Vyriausybė, tą tvarką gali nustatyti Teisingumo ministerija, suderinusi su Teisėjų taryba. Taigi viskas bus detalizuota, kad nebūtų iškraipytas įrašas, kad būtų vientisas įrašas ir panašiai. Kitas dalykas, jeigu bus pažeista ši tvarka, yra numatoma administracinė atsakomybė, dėl kurios siūlymai teikiami kartu šiuo projektu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Labai palankiai žiūriu į šį siūlymą ir Teismų įstatymo patobulinimą, juo labiau kad jis sinchronizuosis, atrodo, su Tarėjų institucijos įsteigimu ateityje. Klausimas būtų toks. Sakykime, visuomenę informuoti mokslo, mokymo tikslais leidžiama, plačiai čia parodytos techninės priemonės, bet kartu ir draudimai arba net truputį gąsdinimo dalykas, kad jeigu nusižengsi kokiai nors naudojimo tvarkai, prasidės ta nemaloni byla. Kaip jūs galėtumėte šitą dalyką paaiškinti? Ar kur nors tai bus paaiškinta?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Iš tikrųjų tai yra gana paprasta. Čia yra svarbu užkirsti kelią, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama. Be jokios abejonės, kad nebūtų piktnaudžiaujama, turi būti nustatyta atsakomybė, kur aiškiai netinkamai panaudojamas įrašas, iškraipomas, sumontuojamas ir panašiai. Už tokius dalykus turi būti numatyta atsakomybė, nes tai gali lemti ir tam tikrą asmens teisių pažeidimą. Bet paprastai nemanau, kad tuo būtų piktnaudžiaujama, čia yra tikrai išskirtiniai atvejai.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, aišku, viešas sprendimų pristatymas yra neabejotinas progresas teismų struktūroje. Žinote, aš labai nerimauju dėl žiniasklaidos, kaip K. Komskis sakė. Matyt, specialistai… Ar jums neatrodo, kad nagrinėjant specializuotame komitete reikėtų vis tiek numatyti, kad transliacija būtų vientisa, jokiu būdu ne tai, kas patogu žiniasklaidai, nes žmonės susidaro klaidingą vaizdą? Čia kažkoks apynasris turėtų būti. Kaip jums atrodo?
R. SVETIKAITĖ. Tikrai taip, tai bus tikrai detalizuota. Kitas dalykas, šiandien mes neturime pagrindo užkirsti kelio tokiam piktnaudžiavimui iš viso, nes apskritai nėra tokios tvarkos. Tuo tarpu žiniasklaida gali nušviesti, ne filmuoti, bet gali perteikti pati. Čia būtų užtikrinta, kad kalba pats teisėjas ir pristato, teismo sprendimą skelbia pats teisėjas. Šiuo atveju, ką mes šiandien turime, tai šiandien turime situaciją, kad viskas perteikiama per žiniasklaidos prizmę, taip? Iš tikrųjų tai padidins tikslumą, įpareigos teisėjus suprantamiau, aiškiau motyvuoti teismo sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi G. Jakavonis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiama vyriausioji patarėja, čia yra teismų prerogatyva filmuoti. (Gerbiamas Dumčiau, aš negaliu matyti akių. Ačiū.) Tai ne žurnalistai, be abejo. Vadinasi, teismuose turės būti sukurtos kokios nors tarnybos su techninėmis priemonėmis, kurios taip pat kainuos. Ar čia viskas taip pagalvota, suskaičiuota ir kokiu būdu visuomenė galės pamatyti tą įrašą, ar bus kokie nors specialūs leidimai, ar tam tikra tvarka? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tai ne teismui suteikiama galimybė. Suteikiama galimybė asmenims, taip pat ir žiniasklaidos priemonėms visuomenės informavimo tikslais, pateikus teismui prašymą ir teismui leidus tai daryti visuomenės informavimo tikslais, būtent ir filmuoti, ir transliuoti teismo nuosprendžio paskelbimą.
PIRMININKĖ. Klausia G. Jakavonis. Ruošiasi E. Šablinskas.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiama pranešėja, šios įstatymo pataisos dėl didesnio viešumo, dėl visuomenės informavimo, bet labai dažnai, kai vyksta koks nors reportažas iš teismo salės, matau, kad sėdintis kaltinamasis ar net ir recidyvistas, atsinešęs laikraštį, popieriaus lapą, kepure slepia savo veidą. Ar nemanote, kad šitą praktiką reikėtų kaip nors uždrausti? Jei jau prisidirbai, tegul ir mato tavo veidą visi.
R. SVETIKAITĖ. Matote, žmogaus elgesio teismo posėdyje nelabai sureguliuosime, jeigu tai nerodo nepagarbos teismui. Bet šiuo atveju nelabai tai susiję su šiomis pataisomis. Turbūt to sureguliuoti nelabai ir būtų įmanoma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Sargūnas. Atsiprašau. E. Šablinskas. Ruošiasi R. Sargūnas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Mano klausimas būtų toks. Straipsnis gal ir neblogai skamba, bet ten yra parašyta, kad leidžiama teismui spręsti, ir tos sąvokos yra tokios neapibrėžtos, kad teismas iš esmės be šito straipsnio gali daryti ką nori. Ar nereikėtų įvardinti tų sąvokų, kurios čia yra aprašytos, konkretizuojant tiksliai, kada teismas gali, kada ne, nes kai skaitai 1 straipsnio dalį, bendratis išeina ir teismas visada gali atsakyti ne?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų mes visada šiuo atveju turime tam tikrą dilemą ir tikrai galime dėl to diskutuoti, ar nereikėtų detaliau konkretizuoti, bet, be jokios abejonės, mes kokio nors išsamaus atvejų sąrašo niekada įstatyme nenustatysime. Šiuo atveju turi būti tiesiog tam tikras poreikis, t. y. visuomenės teisė žinoti. Šitas poreikis turi būti patenkinamas ir tiktai išimtiniai atvejai, kada tai gali pažeisti ar žmogaus kokias nors teises, kiti dalykai, sakykim, būtų kokie nors duomenys, kurie tikrai negali būti atskleisti. Šiuo atveju tas išsamaus sąrašo nurodymas iš dalies susaisto teismą, bet ir iš dalies jis neleidžia numatyti visų atvejų, kuriems esant būtų galima leisti arba neleisti. Šiuo atveju diskutuoti apie tai galima. Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiama pranešėja, bylose visuomet dalyvauja dvi besiginčijančios pusės. Tad kyla klausimas, kaip atrodys ši norma, kai vienas asmuo pateiks prašymą dėl techninių priemonių naudojimo nutarimo paskelbimo metu, o kita pusė protestuos dėl tokių priemonių taikymo? Kaip atrodys ta kolizija?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tikrųjų šiuo atveju spręs teismas. Jeigu teismas pripažins aukštesne visuomenės teise žinoti negu vienos iš šalių asmeninį privatų interesą nežinoti, neviešinti, šiuo atveju teismas nuspręs tiesiog leisti transliuoti teismo sprendimo paskelbimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kad įstatyme nebus iškraipyta tiesa iš pranešėjos paskelbtos nuomonės ir tą teks pristatyti teisėjui. Manau, kad šitas įstatymas turėtų veikti teisinę sistemą teigiamai, todėl kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už išsakyta.
Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo visam paketui yra pritarta. Pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet aš siūlau papildomą Žmogaus teisių komitetą. Kodėl jūs nepaėmėte? Nes čia gali būti susiję ir su… Turite užtikrinti Seimui, kad nėra pažeidimų. Sutinkate, pirmininke? Visam paketui papildomas siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Čia yra svarstymo data siūloma birželio 28 diena, bet tai yra paskutinis posėdis. Mes turime pasiūlyti anksčiau. Birželio 17 dieną, 17 dieną arba 16 dieną. Siūlau 16 dieną. Pritariate? Pritarta bendru sutarimu birželio 16 dienai.
9.55 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3996, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3997, Administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3998 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3996. Pateikimo stadija. Kviečiu viceministrą A. Žilinską. Ir lydimieji teisės aktai. Tai yra projektai Nr. XIIP-3997, Nr. XIIP-3998. Prašom.
A. NORKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiandien jums teikiame Asmens ir turto saugos įstatymo, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Šio paketo esmė yra ta, kad norime iš esmės sutvarkyti teisinį reguliavimą, susijusį su asmens ir turto apsaugos veiklos licencijavimu, numatant aiškias procedūras įstatyme, kaip licencijos išduodamos, kaip jos sustabdomos, kaip panaikinamas sustabdymo galiojimas ir kaip panaikinamos licencijos. Nustatomi nauji reikalavimai ir apribojimai kontroliuojantiems asmenims – apsaugos vadovams, asmens ir turto apsaugą vykdantiems subjektams.
Naujovė yra ta, kad įstatymo projektu siekiama įteisinti galimybę fiziniams asmenims verstis individualia asmens ir turto apsaugos veikla. Tokiu būdu mes užtikrintume valstybėje ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, suponuojančios teisę pasirinkti darbą arba verslą, ir be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti, taip užtikrinant vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – laisvo paslaugų judėjimo įgyvendinimą.
Taip pat projekte numatoma pareiga įjungti transporto priemonės oranžinį švyturėlį greitojo reagavimo ekipažui vykstant į įvykio vietą ar išvykstant suteikti pagalbos kitiems asmenims ir turto apsaugą vykdantiems apsaugos darbuotojams, taip pat inkasavimo metu, papildant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Vadinasi, kad projekte būtų numatyta apsaugą vykdantiems asmenims pareiga įjungti oranžinį švyturėlį reaguojant į iškvietimą, kuris įvyko saugomame objekte arba kai reikia suteikti pagalbą kitiems apsaugą vykdantiems asmenims.
Administracinių nusižengimų kodekse yra siūloma patikslinti administracinę atsakomybę apsaugą vykdančių asmenų už netinkamą apsaugos vykdymą objektuose.
Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Į jas iš tikrųjų mes atsižvelgėme, neprieštaraujame ir sutinkame. Jos yra redakcinio pobūdžio ir jos būtų pataisytos. Dėl kai kurių pastabų, tokių kaip dėl papildomų reikalavimų nustatymo apsaugą vykdantiems asmenims, iš tikrųjų komitetuose tikrai būtų verta apsispręsti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia G. Jakavonis. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs dabar išplečiate saugos tarnybos žmonių, užsiimančių ta veikla, ratą. Kur yra žvalgyba, visada egzistuoja ir kontržvalgyba. Jeigu yra apsaugininkai, labai arti ta riba, kad iš to apsaugininko, kuris ten užsiima ir elektronine… taptų šnipu. Visada priimant tokius įstatymus, ar jūs esate įsitikinęs, kad yra sudėti visi saugikliai būtent tarp ribos, kur vykdo saugos tarnybos darbuotojas, ir žmogaus teisių?
A. NORKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų taip, esame įsitikinę ir daug laiko praleidę dalykinėse diskusijose su policija, su Apsaugos verslo asociacija. Kaip tik įstatyme esame sudėję visus reikalingus saugiklius ir reikalavimus apsaugininkui, apsaugininkui stažuotojui, kontroliuojančiam asmeniui, apsaugos tarnybai, kad tų dalykų nebūtų. O iš esmės praplėtimas vyksta todėl, kad reikia užtikrinti asmenų galimybę dirbti tam tikrus darbus, šiuo atveju vykdyti asmens ir turto apsaugą. Tą galėtų daryti fizinis asmuo. Tai yra direktyvos iš esmės taikymas mūsų valstybei.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, sveikinu iniciatyvą reglamentuoti šiuos klausimus, bet vis dėlto mane domintų, žinote, yra toks subtilus apsaugininkų veiklos aspektas, kuris susijęs, na, kartais su žmogaus teisių pažeidimu, kai kitų asmenų atžvilgiu panaudojama jėga ar jie kaip nors sulaikomi. Sakykime, nuolat mes girdime apie visokius incidentus prekybos tinkluose. Ar šis dalykas bus kaip nors aptariamas įstatyme? Ačiū.
A. NORKEVIČIUS. Taip, projekte tai yra aptariama. Visų pirma tiems apsaugininkams, kurie šiuo įstatymu pasinaudodami galės pradėti vykdyti savo veiklą, yra atitinkami reikalavimai ne tik dėl nepriekaištingos reputacijos, bet ir kvalifikacijos. Tai viena.
Kita, yra nustatoma pareiga panaudojus fizinę prievartą ar specialiąsias priemones susisiekti, apie tai pranešti policijai. Jeigu tai nebūtų daroma, tai jiems patiems grėstų administracinė atsakomybė. Per šitą prizmę išsprendžiamas tas klausimas, kai galbūt galėtų apsaugininkas piktnaudžiauti savo galiomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dėkojame. Pasisakyti už, prieš niekas nenori. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašo balsuoti.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 57, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Siūloma pagrindiniu komitetu skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą dėl pirmo, pagrindinio. Dėl dviejų lydimųjų pagrindiniu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta. Papildomų niekas nenorite pasvarstyti? Ne. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Pritariame? Pritarta svarstymo datai bendru sutarimu.
10.03 val.
Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo Nr. XII-603 pavadinimo ir 1, 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4241 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo Nr. XII-603 pavadinimo ir 1, 3, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4241. Pateikimas. Prašom, viceministre.
A. NORKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke, dar kartą. Gerbiami Seimo nariai, teikiame jums Administracinių teisės pažeidimų registro įstatymo pavadinimo ir atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra grynai techninis ir labai reikalingas įstatymo pakeitimas. Jis parengtas įgyvendinant Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, nes rengiantis naujojo ANK įsigaliojimui siekiama sudaryti pagrindą registrui funkcionuoti, jį pritaikyti prie ANK nuostatų ir suderinti sąvokas su Administracinių nusižengimų kodekse vartojamomis sąvokomis.
Kartu keičiamas registro pavadinimas iš Administracinių teisės pažeidimų registro į Administracinių nusižengimų registrą. Atsižvelgiant į naujojo įsigaliosiančio kodekso nuostatas ir siekiant praktikos aiškumo, siūloma apibrėžti tuos požymius, kurie subjektai galėtų būti priskirti prie šio registro tvarkytojų. Kartu numatomos ir pereinamojo laikotarpio nuostatos, kad iki Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo padaryti administracinės teisės pažeidimai, kurie nėra perkvalifikuojami, būtų laikomi Administracinių nusižengimų registro objektais. Priėmus šitą projektą reikėtų patikslinti Vyriausybės nutarimu tvirtintus registro nuostatus ir registras tuomet galėtų pradėti funkcionuoti pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba yra pareikšta, bet mes į ją neatsižvelgtume, nes siūlymas išbraukti formuluotę „juridiniai asmenys, nagrinėjantys administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka“… Na, neliktų kriterijaus dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir taip būtų susiaurintas registro tvarkytojų ratas, tad neliktų pagrindo tvarkytoju skirti tų juridinių asmenų, kurie nagrinėja administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka. Bet kokiu atveju šita pastaba, be abejo, g4alėtų būti aptarta papildomai komitetuose ir dėl to priimtas sprendimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, na, registrui numatyta nemažai pinigų, taip turbūt ir turėtų būti. Sakykite, biudžete numatyta ar ne? Ir sąvokos „pažeidimas“ ir „nusižengimas“. Žmogus šitas sąvokas skiria, bet paskui, kai jūs patobulinsite, tai jau jos, na, skirtingos sąvokos yra žmonių suprantamos. Jums reikėtų detaliau paaiškinti, nes dar kyla klausimų. Ačiū.
A. NORKEVIČIUS. Matyt, kartu su nauju Administracinių nusižengimų kodeksu, įsigaliosiančiu nuo 2017 m. sausio 1 d., visuomenei būtų paaiškinta, kad tas, kas buvo anksčiau administracinis teisės pažeidimas, dabar yra administracinis nusižengimas. Aš manau, bendra politika tokia ir būtų, tai bus ištransliuota visuomenei ir paaiškinta. O čia yra siekiamybė mūsų valstybės, kai norėjome atsisakyti to senojo kodekso, tinkamai jam pasirengti. Čia yra atliekami techniniai darbai, kurie būtini dėl naujojo kodekso įsigaliojimo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių už, prieš pasisakyti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti? Pritarta. Svarstymo data (mes sutarėme praeitą kartą ją paankstinti) – birželio 16 diena. Galime bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.08 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063. Pateikimas.
Kviečiu energetikos viceministrą R. Baliukovą pristatyti. Kartu pristatomi ir lydimieji. (Balsas salėje: „Ne, ne, čia atskiri.“) Kaip atskiri? Tas pats. (Balsas salėje: „Čia 1-9, o čia 1-10.“) Atsiprašau, čia kito paketo. Prašau.
R. BALIUKOVAS. Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektą. Galiojančiame įstatyme yra įtvirtinta pirmenybė biokuro ir gamtinių dujų, kurie yra naudojami šilumos ir elektros gamybai, įsigijimą vykdyti per biržą, išskyrus, kai kitais būdais yra ekonomiškai naudingiau.
Įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti įstatyme įtvirtintos pirmenybės gamtinių dujų įsigijimą vykdyti per biržą, nes biokuro ir gamtinių dujų prekybos specifika yra skirtinga, ir įstatyme įtvirtinta gamtinių dujų įsigijimo biržoje pirmenybė praktikoje yra sudėtingai įgyvendinama bei apsunkinanti gamtinių dujų rinkos sąlygas. Tai lemia šios aplinkybės. Energetikos įmonės gali sudaryti ilgalaikes ir trumpalaikes gamtinių dujų pirkimo sutartis, dėl energijos gamybos paprastai sutartys yra sudaromos visam sezonui. Tuo tarpu biržos praktikoje yra siūlomi trumpalaikiai produktai.
Priėmus įstatymo projektą, energetikos įmonėms būtų sudarytos galimybės diversifikuoti savo portfelį minimalizuojant riziką užtikrinti stabilią gamtinių dujų, kartu ir elektros bei šilumos energijos kainą, užtikrinti pasiūlą vartojimo piko sezonais.
Pagal dvišales sutartis dujų kaina nustatoma kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atskirai, o biržoje kaina yra kintanti kiekvieną dieną, priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos. Priėmus įstatymo projektą, būtų atsisakyta reikalavimo lyginti skirtingais kainodaros mechanizmais apskaičiuojamas gamtinių dujų kainas.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymu įtvirtinta pirmenybė biokuro įsigijimą vykdyti per biržą išlieka, tokiu būdu didėjant biokuro poreikiui centralizuotos šilumos tiekimo sektoriui išlieka įteisintas prekybos biokuru modelis, kuris skatina vietos gamintojų plėtrą bei naujų biokuro tiekėjų atsiradimą rinkoje.
Priėmus įstatymo projektą ir atsisakius gamtinių dujų pirmenybės, kuri yra naudojama šilumos ir elektros gamybos įsigijimą vykdyti per biržą, energijos įmonių pirkimai bus vykdomi pasirinkus laikotarpio, kainos ir prekybos komponentų atžvilgiu tinkamiausią būdą. Įstatymo projektu bus sudarytos prielaidos pagerinti verslo sąlygas gamtinių dujų sektoriuje, skatinti konkurencingumą tarp rinkos dalyvių ir bus prisidedama prie siekio sukurti efektyviai veikiančią gamtinių dujų rinką. 2016 m. vasario 23 d. dėl įstatymo projekto pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada: „Įstatymui pastabų neturime.“ Siūlome svarstyti įstatymo projektą ir jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia G. Jakavonis. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai trumpas klausimas, ar šiame įstatyme yra kokia nors landa dėl skalūnų dujų?
R. BALIUKOVAS. Dėl skalūnų dujų čia nieks neaspektuojama, turbūt atmestas variantas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū Pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kiek pagerės verslo sąlygos, jeigu mes naudosimės biržos paslaugomis? Ačiū.
R. BALIUKOVAS. Biržos paslaugos skatina konkurencingumą ir aiškumą rinkoje, todėl vykstant prekybai per biržą, ypač biokuro, matyti tendencija, kad kainos mažėja ir susireguliuoja pati rinka.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasidomėti, kaip šitos visos naujos sąlygos vis dėlto atsilieps kainoms, vartotojams? Ir apskritai, ar tai turės kokios nors įtakos? Mes žinome pavyzdžių, kai, sakykim, šilumą gaminančios bendrovės piktnaudžiauja padėtimi ir perka, pavyzdžiui, biokurą pačios iš savo įsteigtų įmonių, bet gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis? Ačiū.
R. BALIUKOVAS. Šis įstatymo pakeitimo projektas ir išgrynina visus neskaidrius atvejus. Tikime, kad po įstatymo pakeitimo priėmimo tikrai dar skaidresnė bus rinka ir kainos tikrai nedidėtų, bet eitų į žemėjimo pusę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus šio įstatymo projekto pateikimo metu. Nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta. Yra siūlomas pagrindinis Ekonomikos komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.16 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4146, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4147 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10a klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4146. Pateikimo stadija. Kviečiu viceministrą R. Baliukovą kartu pristatyti ir lydimąjį projektą Nr. XIIP-4147.
R. BALIUKOVAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos Seimo energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektai parengti siekiant suderinti įstatymų nuostatas su Administracinių nusižengimų kodekse vartojamomis sąvokomis. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte keičiamos nuorodos iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymą, atsisakyta perteklinės nuostatos, kuria šiuo metu numatoma, kad viena iš Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos funkcijų yra pagal kompetenciją taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus. Ši bendro pobūdžio funkcija dubliuoja Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 22 punktą, kuriame kalbama apie funkcijas, priskirtas komisijai, pagal kitų įstatymų nuostatas.
Šia nuostata iki šiol nebuvo sukurti jokie nauji teisiniai santykiai, be to, šiame punkte numatytas reguliavimas yra Administracinių nusižengimų kodekso, o ne Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo reguliavimo dalykas.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šių metų kovo 25 dieną buvo nukeltas Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimas iki 2017 m. sausio 1 d., prašome atitinkamai pakoreguoti Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo projektą ir jų įgaliojimą numatyti 2017 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Niekas jūsų nenori paklausti. Labai išsamiai pristatėte. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Yra siūlomas pagrindinis Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
Kadangi šiek tiek vėluoja K. Daukšys ir anksčiau nori pateikti savo projektą ministras J. Olekas, turbūt neprieštarausime? Jau pažadėjau ministrui. Prašome, gerbiamasis Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos…
10.19 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3884 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, nepaskelbiau projekto – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3884. Prašom, ministre. Atsiprašome.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Projektas gana trumpas. Aš pristatysiu, kad jo tikslas yra nustatyti, kad žvalgybos pareigūnai, žuvę ir mirę dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, būtų laidojami valstybės lėšomis.
Antra. Sudaryti sąlygas žvalgybos pareigūnams, auginantiems vaikus, gauti tokias pat garantijas, kokios numatytos Darbo kodekse. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Niekas nenori klausti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Negalime. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Ar galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
10.22 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4347 (pateikimas)
Ką mes dabar dar galime svarstyti? 1-14 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4147. Pateikimo stadija. Kviečiu aplinkos apsaugos viceministrą A. Genevičių. Prašom.
A. GENEVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas ir uždavinys – atsižvelgiant į teisėkūros sistemiškumo principą, suderinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo normas.
Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metais lapkričio mėnesį priėmus Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus dėl sąvartyno mokesčio, kurie įsigaliojo nuo 2016 metų sausio 1 dienos, keistinos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatos. Tai yra jos neatitinka mokesčio už Aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatų. Straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamas 3 straipsnis, papildant Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų sąrašą nauja įplaukų rūšimi – didesnio tarifo mokesčiu už nuslėptą sąvartyne šalinamų atliekų kiekį.
PIRMININKĖ. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia K. Grybauskas. Ruošiasi B. Pauža.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, kiek žinoma atvejų apie nuslėptų sąvartyne šalinamų atliekų kiekį ir kiek tai pinigų papildytų šią programą?
A. GENEVIČIUS. Kadangi šitie mokesčiai kol kas nepatenka, bet iš anksčiau, tikrai programa, ten buvo kiti mokesčiai už baudų sistemą ir panašiai… Pavyzdžiui, už praeitus metus ta programa buvo papildyta, jeigu nesuklysiu, tai apie 10 mln. Lt. Iš jos buvo finansuotos ir savivaldybėms skirtos įvairios lėšos infrastruktūrai praplėsti arba už statinių nugriovimą, pavojingų bešeimininkių atliekų pašalinimą ir panašiai. Mes tikimės, kad šitas papildymas tikrai mums bus prasmingas ir labai padės. Taip pat iš tos programos mes galime finansuoti ir savo bazės, tai yra aplinkosauginių projektų, šiokią tokią dalį.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau paklausti. Iš to fondo… Tos lėšos bus surenkamos, jeigu tai yra nuslėptos, kaip jūs rašote, iš savivaldybių ar iš trasų? Iš kur tos lėšos į tą fondą ateis konkrečiai?
A. GENEVIČIUS. Tai aš ir kalbu. Jeigu į sąvartyną patenka atliekos, kurios neturėtų patekti, pažeidžiant įstatymą ir yra nustatoma, tai jos patenka į mūsų rėmimo programą, tai yra ministerijos. O toliau šitos lėšos iš šitos programos gali būti panaudotos pagal savivaldybių teikimus ir jų poreikiams. Tie poreikiai turi būti susieti su aplinkosaugine veikla.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už ir prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas yra Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta.
10.27 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4355 (pateikimas)
1-15 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4355. Pateikimo stadija. Kviečiu aplinkos apsaugos viceministrą pristatyti ir šį įstatymo projektą. Atsiprašau, čia yra Seimo nario. Atsiprašau, D. Ulickas ir 29 Seimo nariai. Kažkaip jau…
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Laba diena, gerbiamoji Pirmininke, noriu pristatyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymą. Įstatymas parengtas, siekiant tiksliau reglamentuoti pavojingų atliekų tvarkymą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros nustatymo sąlygas, patobulinti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo nuostatas, užtikrinti efektyvią, licenciją turinčių organizacijų kontrolę, licencijos veiklų priežiūrą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo veikloje.
PIRMININKĖ. Klausia du Seimo nariai. Pirmasis K. Grybauskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar susiejote šį įstatymo projektą su ciklinės žiedinės ekonomikos principais, nes naujosios technologijos gali iš esmės pakeisti maisto atliekų, žemės ir maisto pramonės veiksmus ir tai būtų pagrindas gauti lengviau licencijas? Siūlyčiau prašyti Vyriausybės išvados, nes kai kurie gal ir neblogi jūsų siūlomo įstatymo pakeitimai šiek tiek kertasi su dabartine naujai nustatyta Vyriausybės tvarka dėl rinkliavų ir panašiai.
D. ULICKAS (DPF). Taip, šis įstatymas rengtas konsultuojantis su Aplinkos ministerija, o dėl jūsų paminėtos žiedinės ciklinės ekonomikos, tai būtent yra vienas iš žingsnių įgyvendinant žiedinės ekonomikos koncepciją.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labą rytą. Licencijos irgi yra savotiška našta verslui. Mes daug kalbame prie kitų klausimų, kaip mažinti naštą verslui, kalbame apie mokestinę sistemą, tačiau, iš kitos pusės, licencijuodami kartais gal ne visas veiklas, kurias reikėtų licencijuoti, mes taip pat iškeliame gamybos kaštus. Ar taip ir šiuo atveju neatsitiks, ar bus pakeliama našta, ar nepadidės našta verslui po šito?
D. ULICKAS (DPF). Šiandien ši veikla taip pat yra licencijuota ir, mano nuomone, atsisakyti licencijų būtent tokios veiklos, kaip pavojingų atliekų tvarkymas ar net ir paprastų komunalinių atliekų tvarkymo pakuočių surinkimas… tikrai turėtų įmonės, gaudamos licenciją, nes jos pateikė ir savo gebėjimus, savo technines galimybes, savo pajėgumus… Šiuo atveju aš tikrai nemanau, kad reikėtų atsisakyti licencijavimo. Licencijų suteikimas yra paprastas, licencija yra suteikiama tik vieną kartą šiai veiklai ir tai būtent ir reglamentuoja licencijuotos įmonės kontrolę ir galimybę, jau ne galimybę, nes jeigu pažeidžiami įstatymai, tos licencijos stabdymo atvejai yra numatyti įstatyme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, gerbiamas Grybauskai. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš siūliau, kad reikėtų Vyriausybės išvados. Ar jūs tam pritariate?
PIRMININKĖ. Gerai. Atsižvelgsime. Yra prašymas Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Galime ar negalime? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Taigi pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – birželio 16 diena.
10.32 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3988 (pateikimas)
Grįžtame šiek tiek atgal. 1-12 klausimas – Energetikos įstatymo IX-884 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3988. Pateikimo stadija. Prašom. P. Gražulis. O parašai yra? Parašai yra. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kas mane paskatino siūlyti tokias įstatymo pataisas? Vilniaus vartotojai nesutiko su Kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir „Vilniaus energijos“ bazinės šilumos kainų nustatymu, ta kaina buvo patvirtinta Kainų ir Energetikos kontrolės komisijoje, jie kreipėsi į teismą ir po kelerių metų bylinėjimosi jie teismą laimėjo. Teismas įpareigojo „Vilniaus energiją“ grąžinti gyventojams didelę sumą. Tada jie apskundė Aukščiausiajam, Vyriausiajam administraciniam teismui ir prie ieškinio prisidėjo Kainų ir energetikos kontrolės komisija, palaikydama „Vilniaus energiją“. Pagrindinis Kainų ir energetikos kontrolės komisijos tikslas – ginti vartotoją, nustatyti kainas, kad jos nebūtų per didelės ir kad kainos, ypač bazinės kainos, būtų pagrįstos. Tikrai labai didelis paradoksas, kada Kainų ir energetikos kontrolės komisija gina ne vartotoją, o gina šilumos tiekėją. Tai yra ne pirmas atvejis, jūs prisiminkite, kada „Gazpromas“ norėjo sumažinti dujas Lietuvos vartotojams, deja, Kainų ir energetikos kontrolės komisija neleido tų dujų sumažinti. Mes tada kvietėmės čia Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkę į tribūną aiškintis, taip pat Vyriausybė aiškinosi ir, be abejonės, pasipiktino ne tik Seimas, bet ir gyventojai.
Kodėl vis dėlto taip atsitiko? Pradėjau analizuoti priežastis. Pagrindinė priežastis ta, kad Kainų ir energetikos kontrolės komisija finansuojama ne tik iš biudžeto, o finansuojama ir iš tų įmonių, kurias ji kontroliuoja. Štai, pavyzdžiui, 1,1 % šilumos perdavimo veiklos pajamų perveda tie, kurie tiekia šilumą Kainų ir energetikos kontrolės komisijai, 0,25 % elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų taip pat atitenka Kainų ir energetikos kontrolės komisijai, taip pat ir 0,7 % gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklos pajamų. Taigi kuo didesnės šitų įmonių pajamos, tuo didesnės ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos. Dabar viskas atsistoja aukštyn kojom. Jie gina ne vartotoją, o gina ir siekia, kad kainos būtų kiek galima aukštesnės ir šitų įmonių pajamos būtų didesnės, tokiu atveju bus didesnės ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos. Manau, būtina keisti šitą įstatymą, kad valstybinę įmonę finansuotų tik iš valstybės biudžeto ir kad jie gintų vartotoją nuo įvairių energetikos rūšių tiekimo. Prašau Seimo narių pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų jūs kalbate apie valstybės valdymo problemą. Yra atitinkamos valstybės funkcijos ir jos visos privalo būti finansuojamos iš biudžeto, kaip biudžetinės įstaigos, kaip biudžetinės organizacijos. Kiti taikomi modeliai, visiškai su jumis sutinku, iškreipia pačios valstybės esmę. Pritardamas jūsų teikiamam siūlymui, noriu jūsų paklausti, ar jums neatrodo, kad reikėtų išspręsti ne tik šitos vienos organizacijos finansavimą, bet priimti tokią nuostatą, kad visos valstybės funkcijas vykdančios organizacijos privalo būti finansuojamos iš valstybės lėšų?
Ir klausimas: jūs puikiai žinote, kad „Sodra“ nefinansuojama iš valstybės biudžeto, jos administravimas. Jos administravimui yra naudojamos socialinio draudimo įmokos. Jūsų nuomone, ar ši sritis turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, ar ne? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, tikrai yra logiška, taip, kaip jūs ir kalbate, kad visos valstybinės įmonės būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto. Vienareikšmiškai. Tai akivaizdžiai visiškai iškreipia funkcijas. Jie suinteresuoti, kad tų įmonių štai ir šiuo atveju pajamos būtų kiek galima didesnės. Tada ir jų pajamos didėja, ir jie negina vartotojo, o gina šilumos, arba dujų, arba elektros energijos tiekėją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų pritariu jūsų teikiamam įstatymo pakeitimo projektui. Gal jums teko pasidomėti ir skaičiuoti, kiek kainuotų biudžetui būtent tos komisijos išlaikymas?
P. GRAŽULIS (TTF). Žinote, aš manyčiau, kad net ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia yra teisingumas. Ir jeigu įsteigtos tos įmonės, jos ir turi atlikti tas funkcijas. Aš jums paminėjau du pavyzdžius. Prisiminkite, gerbiamasis Seimo nary, kaip premjeras piktinosi, kada Lietuvos kainų ir energetikos kontrolės komisija neleido sumažinti „Gazpromui“ kainų. O kodėl neleido sumažinti? Sumažėjus dujų kainai, mažėja ir šitos komisijos pajamos. Žinote, neskaičiau, bet nemanau, kad tai būtų nepakeliama našta mūsų valstybei. Pagrindinis komitetas po pateikimo, aš manau, paskaičiuos, gaus skaičiavimus, bet šią problemą reikia spręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pranešėjas atsakė į mano klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad šį kartą jūsų pasiūlymas tikrai racionalus. Nors šiandien kalbėdamas jūs nė karto nepaminėjote konservatorių, manau, kad vis tiek reikia jus palaikyti ir štai kodėl. Šią savaitę mes jau atmetėme panašų variantą, kai Seimo narys A. Skardžius siūlė sukurti tam tikrą fondą, pamenate, kuris kontroliuotų įmones. Negali būti taip, kad įmonės mokėtų savo prievaizdui. Vis dėlto ta suma, kokios reikia išlaikymui, ar ne, vis tiek turėtų būti įvardinta. Aš manau, čia ir Vyriausybės išvados reikės. Jūs net apytiksliai nežinote tos sumos? Jeigu labai didelė suma, kažin ar verta.
P. GRAŽULIS (TTF). Suma, manau, nėra labai didelė, apytikriai arti pusės milijono litais, gal nepilnai, suma būtų reikalinga. Kainų ir energetikos komisijos prašiau, kad pateiktų tą sumą. Deja, atsakymo negavau. Manau, kad komitetas be Vyriausybės išvados tikrai gautų tą sumą paklausęs oficialiai, ir būtų pateiktas atsakymas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 35, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Daugiau pasiūlymų nėra? Pranešėjas prašo Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Neprašo pats? Jis paminėjo. (Balsai salėje) Ar Seimas… Prašom. Gerbiamas A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Jeigu galima, kad papildomas būtų Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKĖ. Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas. Tai kas nors prašo ar neprašo Vyriausybės išvados?
A. NESTECKIS (LSDPF). Kartu prašome ir Vyriausybės išvados, kad nereikėtų…
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra prašymas Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ir kaip papildomą prašo įrašyti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti? Pritarta. Taigi pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas birželio 16 dieną.
10.42 val.
Savaitės (nuo 2016-05-16) – 2016 m. gegužės 17 d. (antradienio), 19 d. (ketvirtadienio) ir 20 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Leiskite dabar man pateikti rezervinį klausimą – savaitės, prasidedančios gegužės 16 dieną, posėdžių darbotvarkę. Kaip ir minėjau, gali būti tam tikrų korekcijų, nes dar yra laiko, komitetai dar dirba.
Pradėsime nuo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, visi klausimai, susiję su aplinkosauga, energetika, kurie yra apsvarstyti komitete. Yra Teismų, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, yra ministro J. Oleko pateikimai, susiję su krašto apsauga, ir kiti klausimai, kurie numatyti. Yra prašymas pakviesti prokurorą E. Pašilį atsakyti į Seimo narių klausimus. Čia yra „Tvarkos ir teisingumo“ prašymas, jis buvo statutinis. Tai tiek dėl antradienio.
Dėl ketvirtadienio yra priėmimai ir, kaip minėjau, ketvirtadienį mes dažniausiai atsižvelgiame į komitetų teikiamas išvadas ir žiūrime, ką galime papildyti. Noriu atkreipti dėmesį, kad po pietų yra opozicinės Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė, lauksime jų projektų. Bet iki pietų, noriu atkreipti dėmesį, visi priėmimai. Žinote, ką reiškia nedalyvauti priėmimuose, Statute yra apibrėžta. (Balsai salėje) Ne visai galbūt, bet nuoskaita gali būti.
Gegužės 20 dieną (penktadienį), labai tikiuosi, kad galėsime svarstyti lydimuosius, kurie yra pateikti pagal socialinį modelį. Tikėsimės, kad komitetas padirbėjęs galės mums pateikti. Tai tiek.
Matau, manęs daug kas nori klausti. Pirmasis – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, man, aišku, labai patinka darbuotis penktadieniais ir šiandien tas darbas dirbamas, bet gal būtų įmanoma pažiūrėti, jeigu nebus to socialinio modelio projektų, jei komitetas nespėtų ar dar kas nors, gal galima penktadienį nedaryti plenarinio posėdžio?
PIRMININKĖ. Noriu pasakyti, kad darbų grafiką tvirtina Seimo valdyba. Seimo valdyba gegužės mėnesį patvirtino atsižvelgdama į prašymus dirbti penktadieniais. Liko tik vienas penktadienis. Paskutinę gegužės savaitę darbas yra organizuojamas kitaip, yra darbas su rinkėjais, galės dirbti komitetai. Galbūt tada birželį nereikės tų penktadienių, bet aš siūlau tą vieną penktadienį dar padirbėti.
Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu pasiteirauti. Prieš tris savaites pristačiau valdybos sudarytos darbo grupės įstatymo projektą dėl sukčiavimo, susijusio su bankų veiklomis, ir klausiau, kaip elgtis, kaip registruoti, ar komiteto vardu, ar Seimo narių, kurie dalyvavo darbo grupėje. Valdyba nusprendė, kad Seimo nariai įregistruoja projektą ir valdyba pasistengs įrašyti į darbotvarkę. Norėčiau paprašyti, kad projektą Nr. XIIP-4322 kitą savaitę įrašytumėte pristatyti, jis yra tikrai labai svarbus.
PIRMININKĖ. Ačiū, mes tikrai paieškosime galimybių padaryti pateikimą. V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Turėčiau prašymą mūsų komisijos vardu įrašyti į darbotvarkę Seimo nutarimo dėl Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų sąrašo pagal grupes pateikimą. Kalbama apie mūsų Seimui atskaitingą organizaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Jau seniai įregistruotas, registracijos Nr. XIIP-2426. Pateikimo procedūra, norėtume pradėti svarstymą.
PIRMININKĖ. Tai nebent penktadienį, jeigu mes turėtume laiko.
V. SAULIS (LSDPF). Gerai, į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Į kitos savaitės penktadienį pabandykime įrašyti, prie penktadienio rezervinių. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš dėl antradienio, 17 dienos, darbotvarkės. Siūlyčiau išbraukti 2-4 klausimą, projektą Nr. XIIP-1532(2) – Farmacijos įstatymo kelių straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio pranešėjas yra E. Masiulis. Tikėtina, kad mes šio pranešėjo neturėsime, o be to, tai antrą kartą yra teikiamas įstatymo projektas, kuris prieštarauja visiems kitiems teisės aktams, Vyriausybės programai. Tai yra dėl leidimo prekiauti vaistais degalinėse. Akivaizdžiai matau, kad tai yra lobistinis įstatymas, ir prašyčiau jį išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet čia yra, kaip matau, 2-3 klausimas, teikiamas A. Matulo, tas pats projektas Nr. 709. Tai pagal Statutą Nr. 709 ir visi lydimieji, ir kiti, pateikti su tuo projektu, išbraukiami. Jeigu nebus pranešėjo, tai savaime jis nebus pateiktas. Aš galvoju, kad tada reikia ir gerbiamojo A. Matulo išbraukti. Sutinkate, kad jūsų išbrauktų? (Balsai salėje) Ne? Tai mes negalime taip atskirti, Statutas įpareigoja. (Balsai salėje) Bet tas pats įstatymas Nr. 709. 2 straipsnis yra tas pats, 2 straipsnį irgi keičiate ir jūs, ir jis. Nežinau. Seimas tegul balsuoja, apsisprendžia, aš nežinau. Mes galime atsižvelgti, pasitikslinti pagal procedūras, ar viskas tvarkinga. Gerai, mes pasižymėsime, pasitikrinsime.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, vėlgi grįšiu prie penktadienio ir galimybės apsvarstyti socialinį paketą. Jūs atimate iš komiteto laiką, kada jis gali tai daryti. Iš socialinio draudimo dalies mes esame nebaigę svarstyti pirmojo įstatymo dėl dviejų priežasčių: nepriimti kai kurie įstatymo punktai, nes nėra bendros koalicijos nuomonės; kitas dalykas, jūsų partijos narių įregistruota bent 60 pataisų (konkrečiai), kurias visas mes privalome stropiai apsvarstyti. Mes neturime laiko tiesiog prieiti prie kitų įstatymų, nes užsiimame jūsų partijos narių pateiktomis pataisomis. Jūs patys pirmiausia nuspręskite, ką jūs norite pateikti, ir duokite laiko bent jau normaliai keliais žodžiais aptarti tas pataisas, kas pagal Statutą priklauso. Arba jūs norite priimti tą modelį, ar ne, jeigu ne, tai komitetas fiziškai tiesiog nespės apsvarstyti visos jūsų kūrybos.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Išklausėme jūsų nuomonę. Kiekvieno Seimo nario mandatas laisvas, kiekvienas gali turėti savo nuomonę ir atstovauti taip, kaip jam tinkama. Tą užtikrina mūsų Konstitucija. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, labai norėčiau paprašyti, kad įtrauktumėte į darbotvarkę Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-929.
PIRMININKĖ. Apie ką ten yra?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Tai yra dėl privalomojo referendumo dėl dvigubos pilietybės šiek tiek mažinant dalyvių skaičių. Būtų labai gerai. Jis labai trumpas, tikrai ilgai netruksime.
PIRMININKĖ. Aš pasikonsultuosiu su visų frakcijų vadovais. Čia daugiau politinis klausimas?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai negaliu dabar pažadėti.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Bet surinkti 47 parašai.
PIRMININKĖ. Jeigu yra visas reikiamas skaičius parašų, be abejo, mes jį įtrauksime.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Yra 47 parašai, prašyčiau…
PIRMININKĖ. Jeigu yra privalomas, viskas, čia jokių klausimų negali kilti, įtrauksime. Mes ne visada gal patikriname. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš nežinau, ar mes vėl laukiame kokių nors rezonansinių ir baisių atvejų, kai alkoholikai vėl mėtys vaikus į šulinius, pjaustys kojytes ir panašiai? Buvome daug žadėję kovoti su alkoholizmu, Vyriausybė nieko nepateikė, o įstatymo projekto, dėl kurio liko tik balsuoti, mes neteikiame Seimui balsuoti. Aš manau, kad liberalai, dabar yra tokia situacija, neblokuos šito įstatymo projekto kartu su Socialdemokratų frakcijos narių dalimi, todėl labai prašau jūsų įtraukti ir pačiai asmeniškai parinkti balsavimo laiką dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1078(3). Ten apie akcijas, kad būtų uždrausta alkoholiui taikyti įvairias skatinimo priemones – akcijas, nes akcijų metu parduodama daugiausia alkoholio. Kolegos, kaip mes žiūrėsime į akis, jeigu anksčiau ar vėliau vėl atsitiks taip, kai koks nors idiotas alkoholikas terorizuos žmoną, šeimą arba vaikus? Labai prašau kaip nors pažiūrėti, kai Seime bus daugiau Seimo narių, nes liko tik balsavimas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Iš tiesų Seimas daug kartų balsavo dėl to įstatymo, bet jis visuomet nesurinkdavo reikiamo skaičiaus balsų, parašų registracijos, kad priimtume. Pažiūrėsime, gal kur nors atsiras vietos ir tada šią savaitę įrašysime. Gal ketvirtadienį prie visų priėmimų pabandysime? Nematau jokios problemos.
Aš tik noriu informuoti, gerbiamoji Vėsaite, kad antradienį yra jūsų klausimas į darbotvarkę įrašytas, jūs turbūt nepastebėjote. Yra 1-16a dėl darbų… Gerbiamoji Vėsaite! Dėl darbų programos patvirtinimo ir 1-16b klausimas – dėl Referendumo įstatymo. Yra įrašyta, ką jūs minėjote, jūs nepasižiūrėjote turbūt. Gerai. Ačiū.
Gal galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Noriu pasakyti, kad pagal šios dienos darbotvarkę liko nepateikti trys K. Daukšio energetinio paketo projektai. Taip pat antradienį į rezervą įrašytume, kad galėtų komitetas sistemiškai svarstyti, perkeliam.
Šiandien skelbiu posėdį… (Balsai salėje) Registruojamės, gerai, registruojamės. Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Gegužės 13 dienos, penktadienio, posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Linkiu važiuoti atsargiai, nes yra penktadienis, 13 diena. Linkiu gerai parvažiuoti namo.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.