LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 373
STENOGRAMA
2020 m. sausio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamasis Seime, gerbiamieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
Prieš svarstant darbotvarkę, leiskite atlikti garbingą misiją ir pasveikinti mūsų visų vardu A. Norkienę su jos gražiu gimtadieniu. (Plojimai)
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. sausio 14 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkė. A. Nekrošius, prašau, dėl darbotvarkės.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF*). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti šiuos klausimus, tai yra Nr. XIIIP-4087, Nr. XIIIP-4085, tai yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 28 straipsnio pakeitimo projektas. Frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ne. Gerai, kai svarstysime visus, tada ir balsuosime. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pradėsiu nuo to, kad mūsų frakcija taip pat siūlo išbraukti iš darbotvarkės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, 2-11.1 ir 2-11.2 klausimus. Bet siūlo išbraukti dar keletą projektų. Juos paminėsiu. 1-4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, dėl kurių buvo išsakyta daug kritinių pastabų. Kaip žinote, opozicija nesiregistruoja, boikotuodama to įstatymo priėmimą. Lygiai taip pat Advokatūros ir kiti: 1-6.1, 1-6.2, 1-6.3. Taip pat siūlome skubos tvarka, nes nesvarstyti Seimo rinkimų įstatymo pataisų, vetuotų Prezidento, tai yra išbraukti 2-1 klausimą, kadangi Seniūnų sueigoje, pačioje pabaigoje, Seimo Pirmininkas paminėjo, kad sesija bus pratęsta. Tai nėra jokio būtinumo verčiantis per galvą tą pačią dieną svarstyti Prezidento veto, neparodant pagarbos ir neskyrus tam daugiau laiko.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau įtraukti protokolinį nutarimą prie projekto Nr. XIIIP-3010, registruotą sausio 10 dieną, ir įtraukti į rytinę darbotvarkę antru klausimu.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, rodos, mes Seniūnų sueigoje išsiaiškinome, kad protokolinius nutarimus, kurie pagal turinį sprendžia papildomų komitetų naikinimą ir naujo paskyrimą, gali siūlyti tik posėdžio pirmininkas, atitinkamai remdamasis Statuto 162, rodos, straipsniu. Jeigu jūs tai siūlytumėte, aš suprantu, bet frakcija neturi galimybės siūlyti tokių dalykų. Tai gali siūlyti jums, bet ne visam Seimui balsuoti.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu pabrėžti, kad dėl to vadinamojo protokolinio nutarimo R. Karbauskis savo teikime yra nurodęs neteisingą straipsnį – 50 straipsnio 5 dalis. Tai netinkama dalis. Kaip Seniūnų sueigoje aptarėme, reikėtų vadovautis 261 straipsniu. Ir tai galėtų būti nebent posėdžio pirmininko, posėdžiui pirmininkaujančio asmens, iniciatyva.
Dabar gi ponia A. Širinskienė taip nekantrauja, kad siūlo tai, kas Statute nenumatyta. Jūs neturite teisės to siūlyti. Tai galėtų siūlyti, nes tai Statute nenumatytas atvejis, nebent posėdžio pirmininkas, todėl prašau nebalsuoti už A. Širinskienės siūlymą.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jūs puikiai žinote, kad Seimas skiria papildomus komitetus ir gali jų atsisakyti. Aš tik priminsiu, gruodžio mėnesį toks sprendimas buvo padarytas, rugsėjo mėnesį, kai iš TTK atėmėte projektą, ir mes sakėme, kad objektyviai nespėjome apsvarstyti, jūs balsavote kitaip ir komitetas buvo išbrauktas. Praėjusioje kadencijoje konservatorių prašymu net iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto Konstitucijos pataisų svarstymas buvo atimtas kaip iš pagrindinio ir atiduotas Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Tų nuostatų pakeisti net pagrindinius komitetus yra. O šiuo atveju tiesiog prašome atsisakyti NSGK, kuris labai sistemingai nepriėmė sprendimo, vilkino, nors Vyriausybės išvada jau buvo gauta praėjusių metų viduryje.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke, Seniūnų sueigoje buvo išsiaiškinta, kad nėra nė vieno Statuto straipsnio, kurį galėtų įvardinti kaip pagrindą siūlyti įtraukti protokolinį nutarimą, ne tiek patį protokolinį, bet priimti sprendimą ne pateikimo stadijoje dėl papildomų ir pagrindinių komitetų. Tai vienas momentas. Todėl komitetai paskiriami pateikimo metu, po to, kai pateikimo metu pritariama. Tolesnėje stadijoje nėra nė vieno Statuto straipsnio numatyta, kad galėtų būti keičiamas komitetas arba jo paslaugų atsisakoma.
Kitas momentas, kad 261 straipsnis nustato nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimą, bet šią iniciatyvos teisę turi posėdžio pirmininkas, ne frakcijos. Todėl šiuo klausimu balsuoti mes negalime. Tuo klausimu, kurį pasiūlė A. Širinskienė.
PIRMININKAS. D. Šakalienė dar nori dėl darbotvarkės?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad nereikia vynioti į vatą. NSGK yra baudžiamas už tai, kad kaip papildomas komitetas nesvarstė senosios LRT įstatymo versijos gerbdamas tai, kad buvo sudaryta darbo grupė iš Kultūros komiteto ir žiniasklaidos atstovų, ir yra faktiškai parengta nauja versija. Šiuo atveju vienintelė užtvara tarp teisėto, korektiško, etiško ir bendradarbiaujančio su žiniasklaida naujo parengto projekto svarstymo yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. NSGK taip pat yra tiesiogiai susijęs su šio įstatymo nuostatomis ir ne tik 8 straipsniu. Norėčiau gal priminti, kas vakar žiūrėjote paramos koncertą Ukrainai, tai ten taip pat ir krašto apsaugos ministras, ir kiti pareigūnai pasisakė, kad visuomeninio transliuotojo apsauga, stabilumas ir nepriklausomumas apskritai yra nacionalinio saugumo klausimas. Taigi dėkoju.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mielieji, darome kažkokią parodiją. Juk valdančioji dauguma kiekviename komitete turi daugumą. Tai, kaip jūs nubalsuosite komitete, taip ir bus. Bet jeigu ir dauguma, sakysime, nepritarė komitete kaip papildomame, juk gali Seimas priimti kitokį sprendimą. Dabar mes kuriame precedentą – atiminėti iš komitetų svarstymą. O Seime yra Statuto precedento, taip sakant, kūrimas – atimti todėl, kad kažkam ten nepatiko, vienam Seimo nariui. Jeigu turite daugumą, balsuokite, priimkite ir einame į priekį, bet nedarykime parodijos iš Statuto.
PIRMININKAS. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu įdėmiai paklausysite, pasakysiu, kaip yra iš tikrųjų. Opozicija šiuo atveju, nežinau, kieno prašymu, siekia bet kuriais būdais užtempti šio įstatymo pateikimą, svarstymą ir priėmimą. Tas matyti iš rezoliucijos, kuri šiandien yra pateikta kolegos J. Razmos. Tai yra siūlymas atidėti svarstymą iki rudens sesijos. Jeigu šnekėtume, kodėl buvo papildomi komitetai dėl šio įstatymo pateikti, vėlgi jie buvo kažkieno prašymu. Kodėl buvo klaida? Mes pasakėme – mes darbo grupėje suformuluosime antrą redakciją. Mes neteiksime redakcijos naujai registruotos, mes pateiksime svarstymo stadijai antrą redakciją. Papildomi komitetai svarsto visiškai ne tą redakciją, ir to klausimo pakeisti jau nebegalima, yra tokios procedūros. Šiuo atveju beprasmis šitas svarstymas, komitete daroma viskas, kad svarstymo nebūtų. Tokiu atveju kaip tai vertinti? Kaip laiko tempimą? Jeigu yra tikslas tempti laiką, tai tokiu atveju taip ir šnekėkite. Jeigu šnekėtume apie tai, kas teisiškai teisinga, tai šiuo atveju teisiškai teisinga pateikti svarstymo procedūrai ir dirbame toliau. Juk visi galės registruoti pataisas, galėsime diskutuoti. Dabar daroma viskas, kad iš komiteto tai neišeitų.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Kolegos, nekartosiu, nes argumentai išsakyti tikrai labai aiškiai. Aš tik dėl komiteto pasisakysiu. Dabar komitete yra 12 narių – pusė opozicijos ir pusė pozicijos. Prieš svarstant šitą klausimą buvo pasakyta konkrečiai: jeigu mes jį svarstysime, opozicija atsistoja, išeina ir nebus kvorumo, ir mes jo niekada nepaliesime. Faktiškai mus pastatė į tokią situaciją, kad negalime nei svarstyti, nei ką daryti, nes visais atvejais bus vienaip ar kitaip priimtas sprendimas, kad šito klausimo negalėsime niekada išjudinti iš mirties taško. Todėl priimtas sprendimas apsispręsti Seimui, kad nelaikytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tam tikru įkaitu.
Gabrielius buvo išvadų rengėjas ir išvadų rengėjas buvo pasisakęs, kad svarstydami šitą klausimą mes atmesime šitą variantą iš viso net nesvarstę, nes jis nebeaktualus, ir atiduosime pagrindiniam komitetui apsispręsti, ką toliau daryti. Bet kitą dieną buvo sugalvotas būtent šitas argumentas, kad šeši prieš šešis, mes jo niekaip nesvarstysime, paprasčiausiai palikdami, nesudarydami kvorumo. Todėl Seimas turėtų apsispręsti ir šitą problemą išspręsti iki galo.
PIRMININKAS. G. Landsbergis buvo paminėtas. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties neplanavau lįsti į šią diskusiją, man atrodo, kad čia daug kas yra aišku, kas čia vyksta. Komiteto pirmininkas patogiai sau išsirinko faktus, kurie padengia jo dalį istorijos, tačiau nepaaiškina visos istorijos.
Norėčiau pacituoti pono R. Karbauskio žodžius. Jis labai aiškiai pasakė, kad šitos pataisos neturi jokios prasmės, todėl prašome jas svarstyti. Mieli kolegos, ar tikrai tokiais argumentais remdamiesi mes įtraukiame punktus į darbotvarkę? Ar žinodami, kad nėra jokios prasmės, mes privalome kažką svarstyti?
Komitete buvo išsakyta labai aiški pozicija. Prašome registruoti iš darbo grupės išėjusį įstatymo projektą pateikimo stadijai, tuomet mes žinosime viską aiškiai, ką suderėjo darbo grupė ir ponas R. Karbauskis. Dabar yra žadama Seimui teikti pataisas dėl jau pateikto dokumento, ir mes visiškai nežinome, kurios iš jų yra suderėtos, kurios yra įtrauktos, ir taip toliau, todėl yra bandoma elgtis neskaidriai, neaiškiai.
Jeigu šiandien būtų pažeista procedūra, ko gero, šis įstatymas vėl keliautų į Konstitucinį Teismą ir būtų dar kartą grąžintas, nes Seimas ir vėl nesilaiko savo paties sukurtų taisyklių. Todėl aš labai prašau laikytis to, kas buvo pasakyta Teisės departamento, kad gali pateikti tik posėdžio pirmininkas ir tuomet Seimas turi galimybę apsispręsti. Tai yra elementarus dalykas. Ar posėdžiui vadovauja ponia A. Širinskienė, ar ponas V. Pranckietis – šiandien tai yra vienintelis klausimas.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tik noriu pacituoti Statuto 144 straipsnio 2 dalį. Straipsnis vadinasi „Veiksmai nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą“. 2 dalis: „Nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje (kartoju, tame pačiame posėdyje) turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos), pagrindinį komitetą ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Siūlymą dėl preliminarios svarstymo Seimo posėdyje datos, pagrindinio komiteto ir papildomų komitetų aptaria ir teikia Seimui tvirtinti Seniūnų sueiga.“ Nė vienas kitas Statuto straipsnis toliau neaptaria komitetų paskyrimo ar atšaukimo procedūrų.
Kolegos, jeigu bus pasielgta šitaip, kaip prašo A. Širinskienė, aš neabejoju, kad kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl priėmimo ir svarstymo procedūrų pažeidimo projektas gali būti, tai yra įstatymas, jeigu jis bus priimtas, gali būti pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai pagal priėmimo procedūrą. Mes jums garantuojame, kad kreipsimės.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai akivaizdžiai matyti, kaip konservatoriai gina savo tvirtovę – užvaldytą visuomeninį transliuotoją. Čia jiems gyvybės ir mirties klausimas. Vakar, Sausio 13-ąją, labai net ir matėsi, kaip surežisuotas visas Prezidentės D. Grybauskaitės pasisakymas, pristatymas, kad tik ji gali būti Prezidente, ir visi klysta, tik jinai viena neklystanti. Labai gražiai surežisuota.
Gerbiamieji, aš manau, atėjo valanda – išlaisvinkime užvaldytą žiniasklaidą. Juk kalbame, kad esame demokratinė valstybė, bet tos demokratijos nėra. Pirmiausia užvaldytas visuomeninis transliuotojas, o po to – ikiteisminio tyrimo institucijos. Turime viską daryti. Jeigu komitete sabotuoja opozicija ir daro viską, kad tiktai nebūtų šis klausimas apsvarstytas, griauna kvorumus, tai iš tikro paimkime ir atsisakykime to komiteto. Taip toliau gyventi negalima. Klausykite, praėjo ketveri kadencijos metai, o žiniasklaida kuo toliau, tuo darosi įžūlesnė valstiečių ir visos valdančiosios daugumos atžvilgiu.
Matykite, žmonės mato, bet, be abejonės, konservatoriams tai labai patinka, nes jų yra žiniasklaida LRT, o ne Lietuvos visuomeninis transliuotojas. Todėl prašau paremti A. Širinskienės išvadas ir balsuoti visiems vieningai už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų per daug emocijų gal šioje vietoje. Mes tokią praktiką esame taikę, ir ne vieną kartą. Seimas priima sprendimą paskirti komitetą. Aš manau, pagal elementarią logiką Seimas gali atsiimti tam tikrus savo siūlymus. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų, kaip parlamento nariai, turi įstatymų leidybos teisę, iniciatyvos teisę, ir komiteto pirmininkas kaip iniciatorius turi savo matymą, kaip su tuo įstatymu elgtis. Niekas negali nurodyti vienokių ar kitokių žingsnių kitam Seimo nariui įstatymo leidybos prasme. Opozicija gali registruoti savo įstatymo versiją, teikti ją svarstyti, ir įstatymas judėtų toliau. Aš vis dėlto tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas priims sprendimą, teiks šio protokolinio nutarimo siūlymą, ir mes užbaigsime šį procesą, o LRT įstatymas judės toliau.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, pirmas dalykas, kuris sakomas: taigi mes daug kartų taip darėme. Bet aš jau ne kartą atkreipdavau, kad vadovautis 50 straipsnio 5 dalimi negalima, bet jūs tai vis tiek darėte. Šiandien pagaliau Teisės departamento vadovas pasakė, kad tai Statute nenumatyta situacija ir ją teikti Seimui balsuoti gali tik posėdžio pirmininkas – ne A. Širinskienė, ne E. Gentvilas, ne kas nors kitas.
Esmių esmė. Noriu priminti, kad dėl LRT veiklos buvo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija, vadovaujama pono A. Nekrošiaus. Šios komisijos išvados Seime buvo atmestos, tačiau kai apie kažkokį užvaldymą šneka P. Gražulis, aš noriu pasakyti – kažkas užvaldė valdančiųjų smegenis, reikia keisti LRT, reikia ją pertvarkyti ar reikia jai atkeršyti. Nepaisant to, kad Seimas atmetė laikinosios tyrimo komisijos išvadas, vis tiek teikiamas įstatymo projektas ir dabar yra brukamas pažeidžiant Statutą.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes jau iš tikrųjų su tokia problema esame ne pirmą kartą susidūrę, ir aš pats esu vienas iš tokių teikėjų ir vienoje, ir kitoje kadencijoje, kai buvo atšaukti papildomi komitetai, kurių manymu, Seimas tiesiog… taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitete tiesiog strigo klausimai, buvo atsisakyta papildomų komitetų. Yra Etikos ir procedūrų komisijos išvados pateiktos tuo mūsų klausimu. Ne šitos kadencijos – anksčiau. Aš manau, kad mes galime visą laiką tai pasitikslinti, kaip tą procedūrą vykdyti, kad mes neužstrigtume.
Kitas dalykas. Be, kaip čia buvo sakyta, kad gali būti registruotas kitas projektas… Pagrindinis komitetas, kiek aš žinau, negavęs papildomo komiteto išvadų, jokio kito projekto negali registruoti, nes antras ar trečias projektas turi būti daromas atsižvelgiant į teikiamas pataisas ir papildomų komitetų. Aš siūlau šiuo atveju tiesiog išsiaiškinti Etikos ir procedūrų komisijoje, kad mes nedarytume klaidų.
PIRMININKAS. B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Jūsų Ekscelencija Pirmininke. Iš tikrųjų ne pirmą kartą susiduriame su tokia situacija ir mes laužome ietis ten, kur nereikėtų jų laužyti, jeigu padarytume paprastą žingsnį – aiškiai, tiesiai reglamentuotume Statute, ką turi daryti ir per kiek laiko turi daryti papildomi komitetai, pagrindiniai ir taip toliau. Dabar situacija iš tikrųjų yra nepriimtina: papildomi komitetai ignoruoja, nesvarsto, pagrindinis negali svarstyti ir kartais labai svarbūs sprendimai yra nepriimami dėl tokios idiotiškos tvarkos. Todėl aš siūlau valdančiajai daugumai nedelsiant parengti Statuto pataisas, įteisinti visą šitą tvarką, kad nebūtų dirbtinai vilkinami įstatymų priėmimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kalbėjome labai svarbiu klausimu 20 minučių, diskutavome. Diskusijos išvada bus… priklauso nuo manęs ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, sakau: kadangi šį pasiūlymą teikiu ne aš, tai aš jo ir neteikiu, o prašau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti, kokia turi būti procedūra. Dėkui. (Balsai salėje)
Daugiau pasiūlymų nematau. Tėvynės sąjunga… J. Razma Tėvynės sąjungos frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą. Balsuojame. Tie, kurie pritaria J. Razmai, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 127 Seimo nariai. Už tai, kad būtų išbraukta, balsavo 56, prieš – 45, susilaikė 26. Taigi darbotvarkėje klausimas lieka.
Toliau. Taip pat J. Razma siūlė frakcijos vardu išbraukti 1-6 klausimų bloką, tai yra Advokatūros įstatymo, Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo pakeitimus. Balsuojame. Pritariantieji J. Razmos siūlymui balsuoja už, kitaip manantieji balsuoja kitaip.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 56, prieš – 41, susilaikė 31 Seimo narys. Taip pat pasiūlymui nepritarta. Lieka darbotvarkėje.
Taip pat J. Razma frakcijos vardu siūlė 2-1 klausimą, arba Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3737 svarstymą ir priėmimą, išbraukti iš popietinės darbotvarkės. Pritariantieji pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 53, prieš – 41, susilaikė 31 Seimo narys.
Toliau. Taip pat Tėvynės sąjungos ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlė išbraukti darbotvarkės 2-11 klausimą, tai yra Ginklų kontrolės įstatymą. Balsuojame. Bendro sutarimo nebuvo.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 91, prieš – 9, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta, projektai išbraukti iš darbotvarkės. Daugiau pasiūlymų nebuvo. Siūlau pritarti darbotvarkei bendru sutarimu. (Balsai salėje) Nepritariame. Balsuojame.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 83, prieš – 33, susilaikė 11 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.26 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis. Prašau į tribūną. Pateikimas.
P. MAČIULIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, esu čia tam, kad pristatyčiau dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto… Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.
Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Seimo 2019 m. gruodžio 10 d. priimtą ir Respublikos Prezidentui pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą. Motyvai yra išvardinti dekrete, jų yra pakankamai nemažai, bet aš pabandysiu trumpai keletą jų išskirti.
Įstatymas buvo priimtas siekiant platesnio politinių jėgų atstovavimo Seime, tačiau šis argumentas atspindi tik kiekybinį nustatomo teisinio reguliavimo pasekmių vertinimo kriterijų ir tokiu atveju nėra įvertinamas kokybinis aspektas. Kaip minėta, Seimo nesusiskaldymas į smulkias grupes ir stabilumas yra konstitucinė vertybė, kurios turi būti paisoma reguliuojant Seimo rinkimų santykius. Tuo tarpu Seimo rinkimų slenksčių mažinimas dviem procentiniais punktais didins Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas.
Konstitucinis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutarime pasisakydamas dėl teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyti Seimo rinkimų slenksčiai, teisėtumo vertino ir tai, ar nustatyti rinkimų slenksčių dydžiai nėra tokie, kad sudarytų prielaidas neatspindėti įvairių rinkėjų interesų, pažeistų jų teisę dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra prielaidų teigti, kad ši teisė būtų ribojama.
Įstatyme nustačius teisinį reguliavimą, kuriuo Seimo rinkimų slenksčiai mažinami dviem procentiniais punktais, į Tautos atstovybę – Seimą bus nustatyti žemiausi, palyginus su rinkimų slenksčiais, nustatytais rinkimuose į kitas kolegialias atstovaujamąsias valdžios institucijas. Taip tinkamai neatsižvelgiama į konstitucinę Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta dekreto tekste, darytina išvada, kad įstatymu mažinant Seimo rinkimų slenksčius dviem procentiniais punktais nebuvo tinkamai atsižvelgta į Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinę sampratą ir sudarytos prielaidos, nukrypstant nuo egzistuojančios Seimo rinkimų santykių teisinio reguliavimo tradicijos ir neatsižvelgus į Europos rinkimų paveldo principus, Seimo susiskaldymui į smulkias frakcijas, taip kartu nesudarant prielaidų užtikrinti Seimo veiklos stabilumą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų Prezidentas savo dekrete daugiausia ir konstatavo problemas, susijusias su Seimo stabilumu. Šioje kadencijoje, matome, iš tikrųjų smulkios frakcijos, persidalinimas frakcijų duoda tikrai daug neaiškumų, daug problemų. Tačiau taip pat jūs nurodote ir tam tikras sąlygas, Europos tradicijas, kad teisinė bazė, susijusi su Seimo rinkimais, nebūtų keičiama likus iki rinkimų vieneriems metams. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtume sutvarkyti teisinę bazę taip, kad iki rinkimų galėtume kaitalioti prieš kadenciją, kad iš tikrųjų būtų visiškas aiškumas ir seimai nesistengtų taikyti pagal susidariusią situaciją sau sąlygų? Ačiū.
P. MAČIULIS. Tikrai taip. Kiek žinau, buvo Seimo narių iniciatyva prieš kelis metus tai įteisinti. Prezidento nuomone, būtų logiška, kad metų terminas būtų toks, per kurį žaidimo taisyklės, liaudiškai tariant, nebūtų keičiamos.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, išties džiugu, kad Prezidentas vetavo šį įstatymo projektą, kurį aš pavadinčiau ne kartelės mažinimo įstatymo projektu, bet įstatymo projektu savo koalicijos partneriams. Tokių įstatymų projektų šioje kadencijoje jau buvo ne vienas. Tai ir atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje turėti, apylinkių komisijos atskiroms partijoms, finansavimą ir panašiai. Aš matau bendrą procesą kaip tam tikrą koalicijos partnerių įgeidžių tenkinimą teisėkūros srityje. Man atrodo, toks reiškinys galėtų būti labai aiškiai vertinamas kaip politinės korupcijos apraiškos šios kadencijos Seime.
Kaip jums atrodo, ar jūs galėtumėte sutikti su tokiu situacijos vertinimu, ir ar nemanote, kad įstatymine baze reikėtų priimti tam tikrus saugiklius tam, kad toks piktnaudžiavimas teisėkūros procesu savo koalicijos partnerių naudai galėtų ir turėtų būti užkardytas ateityje?
P. MAČIULIS. Tikiu, kad ne tik Prezidentas, bet ir Seimo nariai viską stebi ir žiūri ganėtinai atidžiai ir per kritiškumo prizmę. Bet šiuo atveju Prezidentas taip pat kaip vieną iš motyvų yra įvertinęs, kad galimai šis įstatymas yra keičiamas ir dėl asmeninių interesų.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šiek tiek sumaišties, matyt, sukėlė Prezidento pamąstymai, kad galbūt pritartų žemesnei kartelei. Vėliau Prezidentas patikslino, kad jis matytų žemesnę kartelę nebent per 2024 metų Seimo rinkimus.
Ar galite patikslinti, jeigu Seimas vis dėlto nuspręstų iš naujo svarstyti, teikti ir priimti įstatymą, kuris nuleistų kartelę ne iki 3, o iki 4 %, Prezidentas taip pat vetuotų, jeigu toks siūlymas būtų numatytas jau 2020 metų Seimo rinkimams?
P. MAČIULIS. Ačiū už klausimą. Taip, iš tikrųjų Prezidentas yra pasakęs, kad mažinimas iki 4 % ir 6 % būtų maksimaliai galimas, ir tam yra bent keletas argumentų. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad yra ir šis slenkstis, taip pat yra ir vadinamasis natūralus slenkstis, kuris susiformuoja įvertinus ir vienmandates apygardas. Dėl to išbraukti vieną bloką iš viso konteksto ir keisti tik jį motyvuojant, kad tokiu būdu didinamas atstovavimas… Prezidento nuomone, reikėtų žvelgti į viską kompleksiškai.
PIRMININKAS. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tiesų mano klausimą paklausė M. Majauskas, bet aš norėčiau pasitikslinti, ar Prezidentas vetuotų bet kokią kartelę, jeigu įstatymo įsigaliojimas būtų šiais metais, tai yra per ateinančius rinkimus?
P. MAČIULIS. Jeigu žaidimo taisyklės būtų nustatomos kitai kadencijai, Prezidentas tokio įstatymo greičiausiai nevetuotų.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų Lietuvoje rinkimų sistema yra mišri. Kalbant apie Europos šalis, panašias sistemas turime Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Aišku, Vokietija yra didelė federacinė valstybė.
Bet kalbant vis dėlto apie Lietuvą ir apie tą kompleksinį požiūrį į rinkimų sistemos pakeitimus, gal galėtumėte patikslinti, ar jūs turėjote omeny, kad jeigu kartelė mažėtų, pavyzdžiui, iki 4 ir 6 %, tam Prezidentas buvo išsakęs palaikymą, ar tuo atveju turėtų būti mažinamas vienmandačių apygardų skaičius, ar jūs turėjote omenyje, kad turėtų būti žvelgiama į pakeitimus kompleksiškai, kalbant apie tai, kad Lietuva turi mišrią rinkimų sistemą?
P. MAČIULIS. Kartelė galioja tik vadinamojoje daugiamandatėje apygardoje, o šis įstatymas ir jo pakeitimas visiškai neliečia vienmandatės apygardos. Tik noriu akcentuoti, jog Prezidentas siūlo žiūrėti į visą įstatymą ir visą šią Seimo rinkimų tvarką kompleksiškai. Kartu yra ir kitas svarbus aspektas, jog yra ne vieni rinkimai Lietuvoje, turime taip pat savivaldos rinkimus, Europos Parlamento rinkimus. Įdomiausia tai, kad visų rinkimų kartelės yra skirtingos ir būtent Seimo rinkimų yra pati mažiausia.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro Prezidento veto yra labai laiku, labai reikšmingas ir reikalingas, bet, aš manau, klausimas yra ne vien kartelės korekcija, tai Prezidentas irgi pažymi. Yra visos rinkimų sistemos korekcija, kurios tikslas turėtų būti, mano supratimu, kur kas labiau per rinkimų sistemą konkretizuotas. Kalbu apie tai, kad reformų darymas esant dabartinei vienmandatei ir daugiamandatei sistemai Lietuvoje… iš principo užkerta daryti reformas, nes Seime daug Seimo narių, išrinktų vienmandatėse, natūralu prieš atskiras korekcijas, reikšmingas ir sudėtingas. Sakykite, ar Prezidentas ateityje neplanuoja daryti, inicijuoti konstitucinių pataisų, kuriomis būtų pereita, kaip ir daugelio Europos valstybių, į daugiapartinę sistemą, kur būtų stipri partinė sistema su stipria atsakomybe už visą valstybę, už visus veiksmus, kurie atliekami. Kokie planai šiuo atžvilgiu yra jūsų ir gerbiamo Prezidento, gal galėtumėte trumpai informuoti? Ačiū.
P. MAČIULIS. Jūsų minimi pokyčiai būtų labai dideli ir Prezidentas to nedarytų be diskusijos, pirmiausia be diskusijos su Seimo nariais, su visuomene, su politologais. Vakar kaip tik turėjome galbūt ne tokią plačią diskusiją, joje dalyvavo daugumos parlamentinių politinių jėgų atstovai, taip pat politologai, visuomenės atstovai. Ten buvo E. Jakilaičio modeliuojama diskusija, iškeltas klausimas, ar salėje esantys atstovai prieštarautų tam, kad būtų radikalūs pokyčiai, o ne tik kartelės stumdymas. Bet tuo metu buvo E. Jakilaičio klausimas apie tai, ar sutiktų, kad būtų panaikintos vienmandatės ir viskas vyktų pagal proporcinę rinkimų sistemą. Tik atkreipiu dėmesį, aišku, galbūt tai nevisapusiška diskusija, bet toje diskusijoje niekas neprieštaravo, kad taip turėtų keistis sistema.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, Prezidento pozicijos oponentai akcentuoja Europos Tarybos poziciją. Ar jums yra žinoma, ar Lietuva dėl šiandien esančio 5 % barjero yra sulaukusi kokių nors tarptautinių organizacijų kritikos, gal yra žinoma, gal Vokietija, kuri turi taip pat kaip mes mišrią rinkimų sistemą ir 5 % barjerą, yra sulaukusi tokių priekaištų?
P. MAČIULIS. Mano žiniomis, Lietuva nėra sulaukusi priekaištų ir Seimo rinkimų kartelė nėra išsivysčiusios demokratijos privalomas atributas, nes, priešingu atveju, tektų pripažinti, jog Vokietija, Britanija, Norvegija, Švedija yra tarsi mažiau demokratiškai išsivysčiusios nei ta pati Albanija.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, tikrai pritariu jūsų argumentams dėl veto ir dėl Seimo fragmentacijos, tačiau, kiek man teko pažinti užsienio šalių pavyzdžių, toks kartelės nuleidimas leidžia paprastai į parlamentą patekti nemažai radikalių jėgų, kurios dažnai yra veikiamos trečiųjų valstybių. Žinant, kad viena Rytų kaimynė bando Seimą vienu ar kitu būdu paveikti, ar jums neatrodo, kad tos kartelės nuleidimas gali padaryti ir tam tikrą poveikį mūsų užsienio politikai? Savotiškai tai yra nepagarba tų žmonių, kurie bando tą įstatymą pasiūlyti, net ir Sausio 13-osios aukoms. Aš atsimenu, kai mes apgynėme šitą parlamentą nuo sovietų tankų, kai jie sustojo prie šitų langų, bet dabar savotiškai įleidžiame tuos Trojos arklius į savo demokratinės laisvės gynimo tvirtovę, tiktai politiniais būdais. Ar neatrodo, kad tai yra nepagarba aukoms, kurias ką tik visi minėjome?
PIRMININKAS. Laikas.
P. MAČIULIS. Jūsų klausimas yra labai tikslus. Jeigu panagrinėtume Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis ir paanalizuotume, kaip būtų, jeigu kartelė jau būtų nuleista anksčiau, tai, pavyzdžiui, 2008 metais į Seimą būtų patekęs ir A. Paleckio „Frontas“. Šitame Sausio 13-osios kontekste, manau, tai irgi yra pakankamai svarus argumentas.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Jūs atsakėte į aštuonių Seimo narių klausimus. Ačiū pranešėjui.
Dėl vedimo tvarkos – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi tai yra labai svarbus klausimas, tai prezidentinis klausimas dėl veto, aš norėčiau paprašyti, kad penkias minutes pratęstume klausimus pranešėjui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Siūlymas yra pratęsti penkias minutes… (Balsai salėje) Ar frakcijos vardu prašėte? Frakcijos vardu. (Balsai salėje) Gerai, teikiame balsuoti pasiūlymą, ar pratęsti diskusiją. (Balsai salėje)
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 24, prieš – 30, susilaikė 72. Taigi pasiūlymui nepritarta. Diskusijos nebetęsiame.
Gerbiami kolegos, dabar noriu perskaityti Statuto 165 straipsnio 2 dalį. Prašau įdėmiai klausyti, kad suprastumėte, dėl ko balsuojame: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“
Toliau bus motyvai. Motyvai už – pasisako tie, kurie kalba už tai, kad būtų svarstomas įstatymas iš naujo. Motyvai prieš, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Po du. Taigi motyvai už – Seimo narys J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad dabartinė situacija Seime yra gera iliustracija, ką mes galime turėti, jeigu eisime rinkimų barjero žeminimo keliu. Dėl kitų priežasčių yra taip susiklostę, kad šiandien štai ta nedidelė G. Kirkilo ir J. Bernatonio frakcija iš esmės turi galimybę šantažuoti valdančiąją koaliciją. Net ir šiandien priversti pademonstruoti neregėtą lankomumą, kad išspręstų jiems gyvybiškai svarbų klausimą. Prisiminkime, to šantažo buvo ir daugiau, kad būtų skirta tai rinkimuose nedalyvavusiai partijai dotacija, kad būtų skirti jos atstovai į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir kitas komisijas. Jeigu mes žeminame rinkimų barjerą, mes galime turėti tokį nuolatinį koalicijos dalyvį, kažkokį vos vos prašokusį tą barjerą subjektą, be kurio bus neįmanoma sudaryti koalicijos.
Taigi, gerbiami valstiečiai žalieji, tie, kurie tikrai galvojote balsuoti kitaip, aš siūlau jums vis dėlto prisiminti, kad turite laisvą Seimo nario mandatą, ir nepaklusti savo partijos vadovų diktatui, dabar įformintam kaip privalomas frakcijos sprendimas, ir tikrai balsuoti pagal sąžinę. O kad tokia galimybė būtų, aš iš karto pasakau, kad frakcijos vardu mes siūlome slaptą balsavimą.
PIRMININKAS. Ar jūsų siūlymas buvo balsuoti už?
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano siūlymas buvo balsuoti pagal sąžinę, o siūlymas frakcijos vardu, kai baigsis pasisakymai dėl slapto balsavimo, yra oficialiai teikiamas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš taip pat pasisakau dėl slapto balsavimo poreikio, nes greičiausiai dalis valdančiosios daugumos Seimo narių yra verčiami balsuoti, jiems yra laužomos rankos, galbūt kai kuriems ir žadami kiti dalykai. Dalis Seimo narių vis dėlto nenorėtų balsuoti ir būti priversti priimti sprendimą prieš savo valią, todėl slaptas balsavimas būtų tikslingas.
Dėl rinkimų kartelės. Aš manau, kad jos nereikia mažinti, nes rinkimų kartelė ir taip jau šiandien yra minimali. Jeigu nori patekti į Seimą, nereikia jokio išsilavinimo, anglų kalbos žinių, teisinių žinių, valstybės valdymo išmanymo, ekonominiu žinių – nieko, tiesiog turi 26 metus ir dalyvauk Seimo rinkimuose. Tačiau jeigu nori būti sargu, turi turėti rekomendacijas, išsilavinimą, gal net ir magistro laipsnį, ir darbo patirties. Man atrodo, kad dabartinė tvarka yra tikrai palanki visiems piliečiams, kurie nori tapti Seimo nariais, nori dalyvauti tautos atstovybėje ir spręsti valstybei svarbius klausimus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pritariu idėjai, kad balsavimas turi būti slaptas, tikrai tai būtų sąžininga spaudžiamų ir visaip šantažuojamų Seimo narių atžvilgiu, nes pas valdančiuosius tai yra.
Pritariu išsakytai minčiai, kuri buvo pasakyta, kad jau ir dabar ta kartelė yra minimali – užtenka būti Greta, miela R. Karbauskiui, ir tu esi Seime, ir dar automobilis tau bus nupirktas. (Balsai salėje) Tikrai jokių čia didelių barjerų nėra.
Tačiau labai akivaizdu, kaip turėtų būti vertinamas barjerų mažinimas. Nemačiau Lietuvoje nė vieno politikos eksperto, kuris nėra kokios nors partijos atstovas, kuris pritartų tam. Jie tokį mažinimą supranta kaip didelę grėsmę valstybei. Valstybės interesas yra turėti stabilią valdžią, tokią valdžią, kuri sugebėtų suformuoti stabilią Vyriausybę, kuri nebūtų šantažuojama visokiausių smulkių marginalinių partijų, ar tai būtų G. Kirkilo partija, ar Valstiečių partija, kuri gali tokius nekompetentingus ministrus įpiršti, nes neturi kur dingti valdančiosios daugumos vadovai. Tikrai reikėtų elgtis visai priešingai. Šito barjero mažinti tikrai negalime.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Glaveckas. (Šurmulys salėje)
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, pagal bendrą logiką kitas mažinimo kartelės žingsnis būtų inkooptavimas Seimo narių kokios nors politinės jėgos sprendimu ar dar ko nors, kitaip sakant, Seimo nariai būtų paskiriami, tai būtų aukščiausia forma demokratijos, kuri yra siūloma (…) ar nesvarbu kas.
Aš manau, kad mes neturėtume bandyti netgi griauti tos sistemos, kurią turime, nes ir taip mūsų rinkimų sistema yra pažeista. Jinai daugeliu atvejų tarnauja prieš mūsų reformas ir su ja sunku suderinti, bet netgi esant tokioms sąlygoms galima dar daryti reformas, o kartelės sumažinimas atidarytų kelią iš tikrųjų radikaliajam populizmui, kuris tiesiog ir laukia prie durų, kaip įbėgti į vidų. O radikalusis populizmas, žinote, kas tai yra per daiktas? Jisai ateina labai gražus, bet paskui pasidaro visiems labai bloga nuo jo, ir vėl daina iš naujo. Todėl siūlau pritarti Prezidento veto ir laikyti šitą įstatymą nepriimtu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bent vienas motyvas aiškus.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti ir balsuoti. Tie, kurie… (Balsai salėje) Dėl slapto balsavimo negalime net svarstyti, Statutas nenumato ne personalijų klausimu sprendimo apie slaptą balsavimą. Statuto 115 straipsnis 3 dalis. Visas straipsnis. Gerai. Balsuosime. Tie, kurie mano, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, balsuoja už, tie, kurie mano, kad laikyti įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš. Balsuojame.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 71, prieš – 57. Svarstysime iš naujo.
Darbotvarkės 1-3 klausimas. (Balsai salėje) B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, netyčia suklydau, mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. B. Bradauskas – prieš, dėl protokolo. Daugiau suklydusių nematyti.
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4410 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4410. Svarstymas ir priėmimas. Diskusija. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų būti išgirstam dabar šiuo metu salėje yra sudėtinga, bet galbūt išsakysiu savo pastabas. Ir norėčiau atkreipti dėmesį kai kurių Seimo narių, kuriems įdomu, kas po to seks, po šio atleidimo. Aš tikrai nesu prieš atleidimą, pagal galiojančius įstatymus tai reikia padaryti. Bet aš žinau, kodėl balsavau ir susilaikiau dėl to atleidimo, nes man atrodo, kad dar kartą atidaroma Pandoros skrynia, kurioje mes matysime tam tikras ambicijas ir intrigas, kurios niekaip nesusijusios su stabiliu Seimo darbu.
Vienaip ar kitaip, mane nustebino valstiečių apsisprendimas nepalaikyti būtent atstatydinimo ar kanclerės kadencijos patvirtinimo pabaigos. Kai aš pradėjau gilintis, mane tikrai nustebino jų motyvai. Būtent frakcijos lyderio motyvai. Vienas iš tų motyvų yra tai, kad bet kokiu atveju nedaryti taip, kaip siūlo Seimo Pirmininkas.
Kitas dalykas yra susijęs su tuo, kad atseit Seimo Pirmininkas nepradeda šokti pagal frakcijos vadovo dūdelę, todėl iš principo reikia nepritarti tam, ką jis siūlo. Ir iš esmės tokią teisinę koliziją sukūrė ne kas kitas, o būtent tie frakcijos lyderiai. Tai, ką aš dabar girdžiu, kad yra norima būtent šią pareigybę paversti politinio susitarimo įkaite, akivaizdu ir matyti, kad vis dėlto norima sugrįžti arba įgyvendinti puoselėjamą planą – padaryti politinio pasitikėjimo kanclerį. Aišku, dabar kai kam atrodo tai nesvarbu, bet, man atrodo, kiekvienas blaiviai mąstantis turėtų suvokti, kad artėja metai, kurie vyko dabar, ar jie nebus lydimi tam tikros politinės šizofrenijos apraiškų, iš principo pažeidžiančių politinį mąstymą ir suvokimą, sutrikdančių gebėjimą aiškiai mąstyti ir atskirti realybę nuo fantazijos.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Gražulį. Ir, kol ateis P. Gražulis, pranešu, kad (atsiprašau, Petrai Gražuli, minutę) mes, grąžinę įstatymą svarstyti, nepaskyrėme komiteto. Tai dėl projekto Nr. XIIIP-3737 yra siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą – tą patį, kuris dalyvavo ir ankstesniame procese. Ar pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
O dabar P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, žiūrėkite, į kokią situaciją jūs pastatote gerbiamą kanclerę. Daugelis Seimo narių ją vadina Daivute. Ir aš apie ją pasakyčiau pačių geriausių žodžių: nuoširdi, paprasta, jeigu Seimo nariai susidūrė su vienokia ar kitokia problema, stengiasi nuoširdžiai išspręsti. Bet jūs, nepasitarę su frakcijomis, staiga už nugaros teikiate jos kandidatūrą. Dar šiandien ryte mes kalbėjome frakcijoje, Mišrioje Seimo narių grupėje, kurioje jau mūsų yra 16 narių, ir frakcijos seniūnas tą patvirtino, kad nebuvo kalbėta. Žiūrėkite, kas yra. Jeigu jūs būtumėte pakalbėję, aš manau, vienbalsiai būtų balsavę už ją antrajai kadencijai. Tuo labiau, galbūt mano informacija netikra, gerbiama kanclerė, kurią dabar jau atleidome, susiradusi tarptautinėje audito kompanijoje darbą, ji jau negrįš į šį darbą. Gal aš klystu, aš su ja pats nekalbėjau. Žiūrėkite, kaip dabar atsitiks: balsuos ne prieš ją, jei jūs ją teikiate, bet balsuos prieš jus. O išeis, kad balsuos prieš…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai Gražuli, čia ne pateikimas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kaip?
PIRMININKAS. Čia ne pateikimas, bet atleidimas dar vyksta. Tam, kad galėtume pateikti, reikia pirmiausia atleisti. Tai prašom kalbėti apie pateikimą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Jūs konservatoriams duodate kalbėti ką nori, kaip nori. O man tai tas pats. Aš manyčiau, be abejonės, yra pateikta, reikia atleisti. Bet kai jūs teiksite pasiūlymą, taip tikrai nesielkite. Niekada nebuvo tokios situacijos Seime. Kai jūs tapote Pirmininku, kokius jūs sprendimus priimate, jovalą nuolat keliate! Na, negalima šitaip elgtis! Jūs supraskite, kad esate Seimo Pirmininkas, nesate čia koks nors karalius. Jūs turite derinti savo sprendimus, ypač su valdančiąja dauguma ir kitomis frakcijomis. Aš tą norėjau pasakyti. Taip, nėra kito pasirinkimo, reikia atleisti. Bet skyrimo tvarka – jūs juk aiškiai pasakėte, kad teiksite ją. Ir kaip pastatote mus, Seimo narius, tokiais savo veiksmais jos atžvilgiu? Tikrai nepritariu tokiems jūsų veiksmams. O, be abejonės, mes atleisti turime, kadencija baigėsi. Ieškokite tada kandidato bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taigi pritariant jūsų siūlymui šiandien jos teikimo ir nebus.
Priėmimas. Motyvai: keturi – už, keturi – prieš. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl D. Raudonienės atleidimo iš Seimo kanclerio pareigų. J. Liesys užsirašė dėl motyvų už.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Manau, negaišdami laiko, mes turėtume paklusti Statutui ir priimti teigiamą sprendimą. Tad noriu tik padėkoti gerbiamai kanclerei už gerą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 117, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Seimo nutarimas „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ (projektas Nr. XIIIP-4410) priimtas. (Gongas) (Plojimai)
PIRMININKAS. D. Raudonienė nori kalbėti. Prašau.
D. RAUDONIENĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ir, aišku, kanceliarijos darbuotojai, kurie šiuo metu stebi posėdį. Vadovams visi kelia didelius ir kartais labai neadekvačius reikalavimus, lūkesčius, tačiau motyvaciją veikti mes turime išsiugdyti patys savyje, nes vadovų įprastai nei giria, nei vertina, nei motyvuoja.
Prabėgo tiesiog penkeri metai einant pareigas, jie prabėgo tikrai greitai. Daug kas klausia, kokie jie buvo? Galiu pasakyti vienu žodžiu – nepakartojami. Daug iššūkių, daug darbų, daug naujų kolegų, nesuskaičiuojamų darbo valandų, matomų ir nematomų rezultatų, pokyčių, kritimo, kėlimosi, gyvenimo aukštos įtampos sąlygomis ir daug klausimų, į kuriuos ne visada buvo atsakymai. Todėl norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams už bendrą darbą ir bendradarbiavimą. Nors darbas buvo nelengvas, bet, manau, įdėtos pastangos ir susitelkimas leido pasiekti tikrai gerų rezultatų. Be jūsų palaikymo, pastabų, kritikos, pasiūlymų ir diskusijų dirbti būtų buvę tikrai daug sudėtingiau. Na, o Seimo kanceliarijai ačiū už kiekvieną prasmingą dieną, jūs esate puiki komanda ir puikus šiuolaikiškos organizacijos pavyzdys kitoms valstybės institucijoms. Ačiū visiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame D. Raudonienei.
11.02 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1, 2, 3, 15 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3163. Priėmimas. Tai yra atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 61, prieš nebuvo, susilaikė 1. Balsavimas neįvyko, balsavimas atidedamas.
11.03 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3570(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas taip pat atidėtas balsavimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3570(2). Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74 Seimo nariai, balsavo 73: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3570(2) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3571(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-5.2 darbotvarkės klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3571(2). Taip pat priėmimas, taip pat atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 78: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3571) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3572(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3572. Priėmimas. Taip pat atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85. Balsavo 84 Seimo nariai: už – 70, prieš nebuvo, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3572) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 511, 512, 513 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3573(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3573. Priėmimas. Taip pat atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 79: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3573) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Advokatūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135. Kadangi praėjo įsigaliojimo data, turime grįžti prie priėmimo. Kviečiu A. Širinskienę į tribūną. Grįžtame prie 21 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tiesiog situacija tokia: kadangi nebuvo priimti projektai laiku ir įsigaliojimo data jau yra praėjusi, siūloma iš 2020 m. sausio 1 d. keisti į kovo 1 dieną įsigaliojimo datą. Komitetas tam yra pritaręs.
PIRMININKAS. Kolegos, galime svarstyti pataisą? Bendru sutarimu pritariame. Ačiū. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Pritariame. Logiška. Ar galime 21 straipsnį priimti su šia pataisa – įsigaliojimo datos pakeitimu – bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Balsavimas neįvyko. Tada negalime svarstyti ir lydimųjų. Ne svarstyti, bet priiminėti.
11.10 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2478(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2478. Priėmimas. (Balsai salėje) Atidėtas balsavimas. Taip, jūs teisūs – Klientų diena. Balsuojame.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai, balsavo 67: už – 57, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. (Balsai salėje) Nėra 71 Seimo nario. Balsavimas atidedamas.
11.11 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 68, 691, 73, 79, 791 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4160(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Teismų įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4160. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2, 3, 4, 5 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 6 ir 7 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101 Seimo narys, balsavo 99, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4160) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 4, 5, 14, 21, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3364(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3364. Priėmimas. Kviečiu J. Varžgalį į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Komiteto siūlymas yra išdėstyti kitą redakciją. Ir su tokia redakcija galime pritarti visam 2 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentuoti.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė, išdėstė argumentus. Ir su tokiu nepritarimu galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Ir dėl 7 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. balandžio 1 d. – pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3364) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4184(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4184. Priėmimas. Pranešėjas – J. Varžgalys. Yra vienas pasiūlymas ir vienas straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komitetas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė ir komiteto argumentai yra išdėstyti. Dėkoju pranešėjui.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nario neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4184) priimtas. (Gongas)
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš neabejoju, kad kai kurie, kurie balsavo už šį įstatymą, yra įsigilinę, bet dalis, ar jūs supratote, už ką balavote. Būtent jūs suteikėte papildomas galimybes unijoms atlikti paslaugas, kurias anksčiau atlikdavo bankai, tai susiję su atsiskaitymu už komunalines paslaugas, už elektrą ir šilumą. Bet ar jūs prisimenate, gerbiami Seimo nariai, kas teikia šitą įstatymą ir kas jį rengė? Tada kilo klausimas: Seimo narys V. Ąžuolas buvo vienas iš iniciatorių, jo kaip visuomeninis patarėjas ir jo aplinkos žmogus yra susijęs su unija, ir Etikos ir procedūrų komisija iki šios dienos neatsakė, ar buvo, ar nebuvo interesų konfliktas. Labai įdomiai išeina. Vadinasi, galima ir šitoje salėje inicijuoti naudingą įstatymą konkrečiam asmeniui ar konkrečiai verslo grupei, tu neslepi savo ryšio su šita grupe ir po to Seimas, tarsi užmigdytas, paklūsta tai valiai. Tada kyla klausimas, ar mes iš tikrųjų sąmoningai atliekame savo, kaip Tautos atstovo, pareigą čia, šioje salėje?
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolegos, norėčiau patikslinti, kad buvo frakcijos vardu užsakyta STT išvada dėl antikorupcijos. Išvada yra gauta, jokios korupcijos nenustatyta, o teikėjas yra A. Palionis ir aš – kartu. Nėra vienas teikėjas, nereikėtų sėti nereikalingų baimių.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Povilai, tai yra labai geras siūlymas. Tai kodėl per kredito unijas negalima atsiskaityti už komunalines paslaugas, kodėl tik per bankus, per kitas institucijas? Tikrai, reikia sveikinti už šitą siūlymą, tikrai monopolis mažėja, žmonėms yra patogiau tai daryti. Aš nežinau, kur čia rasti problemą ir kur jūs matote tą problemą? Aš manau, kad tai geras įstatymas.
PIRMININKAS. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu tik patvirtinti, kad pirminis siūlymas buvo mano, ir buvo pasiūlyta komiteto pirmininkui V. Ąžuolui palaikyti šitą pasiūlymą. Ką pasakė P. Gražulis, tai kadangi ypač regionuose nėra finansinių įstaigų paslaugų teikimo vietų, kur galima gyvai aptarnauti žmones, tai tas siūlymas ir gimė iš to, kad žmonės galėtų gauti finansines paslaugas regionuose. Kaltinimas, kad kažkas kažkam daro, tai jis tikrai yra neadekvatus, nes mes neišskiriame kažkurios vienos kredito unijos, čia yra kalbama apie visą sektorių.
PIRMININKAS. J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Aš tikrai norėčiau reaguoti į gerbiamojo Povilo pastabas. Iš tikrųjų nutarimas yra labai geras. Šiandien visi puikiai matome, kad Skandinavijos bankai mažina atstovybes rajonuose, nėra, naikina visus skyrius. Tai kaip tik kredito unijos galės suteikti tas paslaugas. Kredito unijų iš esmės yra visose savivaldybėse. Tai čia labai gerai.
11.20 val.
Civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 4411, 4413, 4414, 4416, 4417, 4418, 4419, 44111, 44113 ir 44116 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3955(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3955(2). Priėmimas.
Pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje, todėl priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 7, 8, 9 straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 10, 11, 12 straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 13, 14 12 straipsniai. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Ir 15 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“. Galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3955) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 13, 22, 221, 222, 30, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3956(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo straipsniu ir kelių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3956(2). Priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 4, 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 6, 7, 8, straipsniams pritariame bendru sutarimu. 9, 10 ir 11 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95 Seimo nariai, balsavo 95 ir visi vienbalsiai patvirtino, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3956) yra priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214(3). Priėmimas. (Balsai salėje) Kviečiu pranešėją A. Širinskienę į tribūną.
Prašau Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę toliau pirmininkauti posėdžiui.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, komiteto pirmininke, reikia aptarti pasiūlymus.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymo priėmimas pastraipsniui. Gal pradėkime nuo 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, galime jį priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė ir mes tam pritariame. Dėkoju. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas taip pat pritarė ir mes pritariame.
Prašome pakomentuoti dėl trečiojo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai buvo neesminė techninė pastaba ir nepateiktas konkretus Teisės departamento pasiūlymas performuluoti antrąjį sakinį. Iš tiesų tai būtų ganėtinai sudėtinga daryti matant įstatymo visumą. Todėl įvertinę, kad redakcija turi derėti su tolesniu tekstu, kuriam Teisės departamentas neturėjo pastabų, mes nepritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Motyvus nori išsakyti ir reikalauja balsuoti dėl trečiojo Teisės departamento pasiūlymo. V. Čmilytė-Nielsen. Jūs užsiregistravote, ne? Jūs tiesiog reikalaujate balsuoti, bet, deja, Statutas nenumato dėl Teisės departamento pasiūlymo balsavimo. Tiesiog straipsnio metu galėsite tai išsakyti.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio 2 dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 2 straipsnio 2 dalies pasiūlymo komiteto argumentai taip pat buvo nepritarti, nes vis dėlto priešingai, negu teikė Teisės departamentas, projekte yra numatyta stadija, kurioje tas tiriamas asmuo turi galimybę kvestionuoti priimtus prokurorų sprendimus. Iš tiesų tai yra teisminis bylos nagrinėjimas, kur žmogus galės ginti savo teises visa apimtimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, galime pritarti komiteto pozicijai? Pritariame. Dar kitas Teisės departamento pasiūlymas (jam komitetas pritarė iš dalies), matau, redakcinio pobūdžio, ir mes galime tam pritarti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų komitetas pritarė iš dalies, mes įvertinome tai, kad neišbraukus nuorodos į 3 straipsnio 1 dalį gali įvykti taip, kad dėl dalies administracinių nusižengimų bus taikoma turto konfiskavimo procedūra, ką Žmogaus Teisių Teismas yra pasakęs, kad tai visų pirma turi būti baudžiamosios bylos ir tikrai išskirtinio pobūdžio. O čia, tarkime, kontrabandos atveju, kur žinome, kad MGL riba yra tam tikra, kur yra taikoma administracinė atsakomybė, tiesiog tas atvejis pataikytų į turto konfiskavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 3 papunkčio yra Teisės departamento pasiūlymas, komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė dėl civilinio turto konfiskavimo taikymo atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims. Mainais už bendradarbiavimą valstybė numato galimybę išsaugoti laisvę, tačiau jokių kitų lengvatų ar privilegijų nenumato. Tai joks lūkestis nesusiformuoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto pozicijai? Dauguma pritaria. 4 papunktis, Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat buvo nepritarta, nes Lietuvos teisės sistemoje yra nemažai pavyzdžių, kai įstatymo nuostatos yra formuluojamos kaip blanketinės, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Tarkime, baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto pozicijai. 3 punktas, Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes pritarėme ir pakeitėme formuluotę, kurią Seimo nariai šiuo metu ir mato.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat nebuvo pritarta, nes vis dėlto 2 straipsnio 4 dalies 4 punktas leidžia pagrįstai konfiskuoti turtą, kuris perleistas juridiniam asmeniui, kai yra siekiama tą turtą išslapstyti siekiant išvengti civilinio turto konfiskavimo procedūros.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio. V. Bakas – motyvai prieš 2 straipsnio priėmimą.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų čia ponia A. Širinskienė labai painiai paaiškino, ypač tą dalį, kur Teisės departamentas siūlo išbraukti kaip civilinio turto konfiskavimo pagrindą bylas, kurias yra atsisakyta kelti arba nutraukti dėl Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio.
Kalbant paprastai, pasakysiu taip: jeigu mes pritarsime tokiai komiteto nuomonei, faktiškai šis įstatymas bus niekinis. Visi žmonės, kurie iki šiol padarė… visam turtui, kurio neįmanoma šiandien pagrįsti, yra skelbiama savotiška amnestija – ir teisėsauga, ir teismai neturės jokių įrankių, kad galėtų tokį turtą konfiskuoti, netgi pradėti procesus. Kitaip tariant, visos kontrabandininkų bylos, kurios nepasiekė teismo, apie 40 bylų dėl nepagrįsto praturtėjimo… Iš tiesų lobistai surado labai protingą būdą per Teisės ir teisėtvarkos komitetą įkišti nuostatas, kad šiam įstatymui išmontuotų ratus. Tikrai tokiam straipsniui negalime pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau niekas nenori kalbėti.
Kolegos, balsuojame dėl šio įstatymo 2 straipsnio priėmimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už 2 straipsnį – 59, prieš – 4, susilaikė 20. Priimtas 2 straipsnis.
3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, čia buvo pasiūlymas dėl atribojimo nuo administracinio nusižengimo tyrimo. Mes tiesiog tik atkreipėme dėmesį į tai, kad civilinis turto konfiskavimas niekaip nesiejamas su administraciniu procesu, todėl ir apie atribojimą kalbėti įstatyme nebuvo prasmės. O ten, kur reikia atribojimo, sąsaja su baudžiamuoju procesu ir buvo padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 3 straipsnį galime priimti su komiteto pozicija? Priimame.
4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pritarė ir atitinkamai pakoregavo 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas dėl 4 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju vėlgi nepritariame. Tiesiog įvertiname tai, kad komitetas buvo apsisprendęs, kad turto tyrimą atliekančių institucijų ir prokurorų organizaciniai darbai, ta organizacinė rutina bus reguliuojama poįstatyminiu aktu, tai yra prokurorų rekomendacijomis, kaip tai yra paprastai daroma atliekant ir kitus tyrimus prokuratūroje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 4 straipsnį galime priimti? Priimame.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Pirmajam pasiūlymui komitetas pritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, pirmajam pasiūlymui pritarėme ir iš esmės pakeitėme 6 dalį. Buvo pakeista jos formuluotė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir antrasis Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Antrajam pasiūlymui nepritarėme įvertinę tai, kad buvo pritarta pirmajam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 5 straipsnį galime priimti? Priimame bendru sutarimu.
6 straipsnis. Teisės departamento pirmasis pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, Teisės departamento pasiūlymui nebuvo pritarta, tai Bankų įstatymo pataisų Vyriausybė iš tiesų ir neteikė. Šioje stadijoje nebūtų tas metas kalbėti apie pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas dėl 6 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Antrasis pasiūlymas yra dėl duomenų. Duomenys šiuo atveju yra reikalingi viešajam interesui ginti, atliekant turto tyrimą. Natūraliai tokiais atvejais tais duomenimis institucijos dalinasi neatlygintinai, kaip dalintųsi ir šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Trečiasis pasiūlymas dėl šio straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Trečiajam pasiūlymui nėra pritarta, nes specialiosios asmens duomenų apsaugos nuostatos šiuo metu yra reguliuojamos reglamento lygmeniu, kaip ir visais kitais atvejais. To nebuvo daroma papildomai. Tiesiog institucijoms būtų taikomas BDAR.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Su visais aptartais Teisės departamento pasiūlymais 6 straipsnį galime priimti? Priimame bendru sutarimu.
7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsižvelgė, pritarė ir atitinkamai pakoregavo 2 dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 7 straipsnį galime priimti? Priimame su komiteto pakoreguotu… ir Teisės departamento gautu pasiūlymu.
8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio yra gauti du Teisės departamento pasiūlymai, o vėliau – ir dar daugiau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip. Abiem pritarė ir atitinkamai koregavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar trečiasis pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarė ir koregavo.
PIRMININKĖ. Ketvirtasis pasiūlymas dėl 8 straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ketvirtajam nebuvo pritarta. Jokių teisinių pasekmių nebūtų, nes tai yra asmens teisė, o ne pareiga. Asmuo gali tiesiog atsisakyti teikti bet kokius dokumentus ar informaciją apie save.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 8 straipsnį galime priimti? Priimame bendru sutarimu.
9 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
10 straipsnis. Dėl jo yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ir mes atitinkamai į jį visa apimtimi atsižvelgėme ir padarėme korekcijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti ir priimti 10 straipsnį? Priimame. Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Pirmasis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 11 straipsniui buvo nepritarta. Tiesiog mes palikome taip, kaip yra tekste, kadangi klausymų metu buvo atsisakyta konkrečių teisės aktų įvardinimų ir nuorodų. Šiuo atveju lieka galioti bendrosios Civilinio proceso kodekso normos ir BPK.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės departamento pasiūlymas dėl 11 straipsnio 4 dalies. Antrasis jų pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiam pasiūlymui pritarėme ir atitinkamai buvo pakeista. Tai buvo techninio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl 11 straipsnio 5 dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo pritarta visa apimtimi ir atitinkamai iš esmės pakoreguotas straipsnis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Teisės departamento pasiūlymas dėl 7 dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju mes jam nepritariame, atkreipdami dėmesį, kad analogiškos nuostatos yra BPK. Taikymas tikrai neturėtų kelti kokių nors problemų ir institucijoms yra visiškai aiškus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl projekto 11 straipsnio 9 dalies taip pat Teisės departamento…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, taip pat nebuvo pritarta, pasakant, kad kituose procesiniuose teisės aktuose yra žinomos ir aiškios nuostatos, kurių nereikėjo šiuo atveju atkartoti.
PIRMININKĖ. Ir dar paskutinis Teisės departamento pasiūlymas dėl 11 straipsnio 10 dalies.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Paskutiniajam mes pritariame ir vėlgi straipsnis buvo pakeistas iš esmės, ta dalis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, įvertinę aptartus pasiūlymus, galime priimti 11 straipsnį? Galime, dėkoju. Bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nebuvo pritarta, tiesiog atkreipiant dėmesį, kad tai yra jau teisminė stadija ir teisminės stadijos šitas įstatymas nereguliuoja, toliau jau įsijungia Civilinio proceso kodekso normos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 12 straipsnį galime priimti? Priimame bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio – „Turto civilinio konfiskavimo pasekmės“ yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pasiūlymui buvo nepritarta, atkreipus dėmesį, kad šiuo metu jau egzistuoja tokia tvarka ir konfiskuotinas turtas yra daugybę metų apskaitomas, saugomas ir realizuojamas. Yra Vyriausybės nustatyta tvarka ir specialiųjų normų nereikia. O baigiamosiose nuostatose mes įtvirtiname nuostatą, kad Vyriausybė tą tvarką turės atnaujinti ir pritaikyti prie šio įstatymo reikalavimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 13 straipsnį galime priimti? Priimame. Dėl 14 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, buvo gauta pastaba dėl žalos atlyginimo, kur mes vėlgi atkreipėme dėmesį, kad kada žala yra padaroma neteisėtais pareigūnų veiksmais, ji ir dabar jau yra valstybės atlyginama ir čia jau prisijungia Civilinio kodekso keli straipsniai. Priimti specialiųjų normų tik dėl šio įstatymo nėra reikalinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, 14 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 15 straipsnio – dėl įsigaliojimo yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, buvo daug diskusijų dėl įsigaliojimo. Tiesiog komitetas atkreipė dėmesį tiek dėl šitos, tiek dėl kitos pastabos balsuodamas, kad vis dėlto Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuri analizuoja panašias situacijas, kaip dabar, šiuo metu yra Lietuvoje, leidžia tokiais ypatingais atvejais, kada yra tikrai sunkūs nusikaltimai ir ekonominės, ir organizuoto nusikalstamumo kilmės, taikyti tą galiojimo atgal mechanizmą, kai prieš tai valstybė narė yra turėjusi išplėstinį turto konfiskavimą, kaip kad mes turime dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir 15 straipsnį galime priimti? Priimame. Prašau, gerbiami kolegos, grįžti į įstatymo pačią pradžią. Taip pat yra Teisės departamento, tiksliau, Teisės aktų redagavimo skyriaus vedėjos R. Narutienės pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes tikrai esame labai dėkingi ekspertams ir lituanistams, kurie dirbo prie šio projekto, atkreipdami dėmesį, kad turėtų būti sąvoka ne „turto civilinio konfiskavimo“, bet kaip ir išplėstinio turto konfiskavimo atveju žodis „civilinis“ turėtų eiti prieš „turto“. Tai sąvoka, kurią pasiūlė kalbininkai, ir komitetas vienbalsiai pritarė, tai yra visur įstatyme keisti į „civilinį turto konfiskavimą“.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Aptarėme visus pasiūlymus. Priėmėme straipsnius. Dabar motyvai dėl viso įstatymo priėmimo. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tai yra be galo svarbus ir reikalingas įstatymas, kuris iš esmės pakeis kovos su korupcija taisykles. Nors kartais pajamų ir turto neatitiktis yra daugiau nei akivaizdi, teisėsauga nieko padaryti negali, nes turi įrodyti, kad praturtėjimas buvo iš konkrečios neteisėtos veiklos, o tai padaryti labai sunku. Pagal galiojančias taisykles, jeigu valstybė negali įrodyti, kad tu uždirbai pajamas neteisėtai, jai rankos surištos.
Įsivaizduokime paprastą pavyzdį. Asmuo turi namą Turniškėse, kelis butus Senamiestyje, penkis sportinius automobilius ir absoliučiai jokių pajamų. Tokiu atveju teisėsauga turi įrodyti, kad skirtumas buvo uždirbtas iš konkrečios neteisėtos veiklos. Tą padaryti yra be galo sunku. Priėmus šį įstatymą, viskas apsivers ir to asmens, kuris turi labai didelį turtą ir neturi jokių pajamų tam įsigytam turtui pagrįsti, tas skirtumas bus konfiskuotas, asmuo turės įrodyti, kad uždirbtos pajamos buvo teisėtos.
Tai labai svarbus įstatymas. Analogiška tvarka galioja Jungtinėje Karalystėje ir tai yra labai efektyvi priemonė, kovojant su korupcija, neteisėtu praturtėjimu. Kviečiu palaikyti šį svarbų įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašyčiau truputį daugiau tylos salėje, kad vieni kitus girdėtume. Žodį suteikiu dėl motyvų V. Čmilytei-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, pritardama įstatymo intencijai, pagrindinei idėjai veiksmingiau kovoti prieš korupcinius nusikaltimus, niekaip negaliu pritarti tai įstatymo versijai, dėl kurios mums šiandien siūloma balsuoti.
Pagrindinis klausimas, kuris kyla, tai yra jo proporcingumas. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, galbūt ne visi esate atkreipę dėmesį į tai, kad šis įstatymas būtų taikomas ir asmenims, įtariamiems ar nuteistiems dėl apysunkių nusikaltimų, ne tik sunkių nusikaltimų. Įstatymo taikymo ribos yra nustatytos ypač plačios. Faktiškai galima sakyti, kad patranka, kuri skirta organizuotų nusikaltimų ir korupcijos kontrolei, nusitaikoma į gana tipinius, į gana dažnus, masinius, verslo tvarkos pažeidimus. Tas neabejotinai atsisuks galimai perspektyvoje ir prieš mūsų valstybę.
Aš tikrai siūlau, pritardama įstatymo intencijai, šiandien tokios versijos, kuri yra pateikta, nepalaikyti, atsižvelgti į Teisės departamento labai kritišką nuomonę dėl atskirų nuostatų, numatytų šiame įstatyme, ir taisyti jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – M. Puidokas. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (MSNG). Raginu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą. Iš esmės jis yra tikrai labai reikalingas. Manau, kad jeigu toks įstatymo projektas dėl civilinio turto konfiskavimo būtų buvęs anksčiau, iš tiesų būtume turėję daug skaidresnę valstybės sistemą Lietuvoje, nebūtume turėję tokių situacijų, kokių buvo sukurta per mūsų nepriklausomybės kelis dešimtmečius, kai nekilnojamasis turtas tapo kilnojamas, kai pradėjo skraidyti sklypai ir vystėsi panašios situacijos.
Tai iš tikrųjų yra viena iš kompleksinių priemonių, kurios padės kovoti su neteisėtu praturtėjimu, kurios padės kovoti su korupcija. Be abejonės, norėtųsi, kad pats įstatymo projektas būtų labai išbaigtas, bet vis dėlto raginu visus balsuoti už ir palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstant tiek svarstymo stadijoje, tiek dabar, priėmimo stadijoje, buvo gautos Teisės departamento pastabos, kuriomis teisininkai atkreipė dėmesį į iš tikrųjų tam tikras… labai plačiai taikomą šito įstatymo sritį. Pavyzdžiui, asmenims, kuriems buvo pareikšti įtarimai, tačiau įtarimai nepasitvirtino, asmenims, kurie buvo teisiami dėl tam tikrų nusikaltimų, tačiau teisme buvo išteisinti, vis tiek bus taikomas civilinis turto konfiskavimas.
Aš suprantu, kad taikant… siekiant skaidrumo, kad mažėtų korupcija, kad nebūtų pasinaudojama neteisėtai tam tikru piktnaudžiavimu tarnyba ir panašiai, reikėtų ieškoti būdų, bet visiškai nepaisyti teisės principų negalima. Juolab kad siekiant priimti tokį įstatymą nustatomas jo atgalinis galiojimas. Jau čia yra tikrai vienas iš pagrindinių Konstitucijos principų, kad įstatymai priimami tik į priekį ir negalimas jų atgalinis taikymas. Šiuo atveju juos taikysime net dešimt metų atgal, nes bus konfiskuojamas turtas, įgytas nuo 2010 metų. Šiuo atveju atkreipė dėmesį ne tik Teisės departamentas, Prezidento patarėjai ne kartą dalyvavo komiteto posėdyje, ir vis tiek tos vietos yra nepataisytos. Todėl manau, kad tokio įstatymo priimti negalima, visiškai nepaisant teisinės valstybės principo, jis gali prieštarauti Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl tikrai nebalsuosiu už tokį įstatymą.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, netikri pranašai žadėjo, kad šis įstatymas niekada neišvys dienos šviesos. Bet ką mes matome? Mes priimame šį Civilinio turto konfiskavimo įstatymą ir būtent šiai daugumai tai pavyko. Lietuva pamažu vaduojasi iš sisteminės politinės korupcijos liūno, bet būtų keista, jeigu ta „korupcija“ nebandytų smogti atgal. Ir iš tiesų vyksta kova be taisyklių. Diskredituojami ministrai, atskiros partijos už nieką, klijuojami epitetai: „bebrai“, „neišmanėliai“, „krizė“, „anarchija“. Būtent taip veikia sistema, kurią laužo šis įstatymo projektas. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad „MG Baltic“ skandalas – visų pirma dėmės ant dešiniųjų mundurų, o dabartinis „Grigeo“ skandalas iš viso yra chrestomatinis. Mes matome dešinėje pusėje kovotojus už gamtą, staiga susirūpinusius dėl Klaipėdos, bet ar ne dalis jūsų, žinoma, neapibendrinu, bet ar ne dalis jūsų nuolat ir šiame Seime pylėte vandenuką ant „Grigeo“ malūno, ėmėte paramėlę, nekreipėte jokio dėmesio į visuomenininkų, kurie šiandien Seime darė spaudos konferenciją, pastabas ir prašymus. Ar tai ne jūs buvote?
PIRMININKĖ. Kalbėkime apie įstatymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai džiaugiuosi šiuo įstatymu ir raginu jį priimti. Su juo Lietuvoje politinės korupcijos bus mažiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – motyvai prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, paskelbus nepriklausomybę po dvejų metų vykdytos privatizacijos buvo ypač daug klausimų dėl privatizavimo, inventorizavimo, dėl B. Lubio, dėl visų kitų, ir visos tos diskusijos baigėsi tuo, kad Vyriausybė ir Seimas sutarė, kad kas buvo privatizuota, kas buvo vienaip ar kitaip pagal tuometinius įstatymus padaryta, buvo pripažinta legalu ir toliau negrįžtama. Dabar mes pradedame vėl grąžinti atgal, dešimt metų atgal, inventorizuoti, kas buvo padaryta anksčiau. Įsivaizduokite, kokia bus verslo reakcija. Naudos mes neturėsime iš to dalyko iš tikro, o dešimt metų atgalinis turto patikrinimas, galų gale inventorizavimas ir pavertimas didžiuliu įrankiu kovojant politinėse kovose ir prieš atskirus žmones, prieš verslininkus, prieš konkurenciją iš tikro būtų žingsnis, ir Europos Sąjungoje, ir visur kitur suprastas kaip negatyvus, blogas žingsnis ekonomikos vystymo link. Prezidentas taip pat pasisakė, kad vetuos tą įstatymą, ir tai visiškai natūralu. Nedarykime blogo verslui, iš kurio mes maitinamės ir gyvename.
Galima kalbėti apie ateitį, apie korupcijos… apie geresnį teismų darbą. Iš tikro tos bylos vyksta dešimtmečiais, ilgus metus, ir baigiasi paprastai niekuo. Ten reikia padaryti efektyvius instrumentus, padidinti baudas ir kitus dalykus, bet inventorizuoti dešimt metų atgal būtų neprotinga, negarbinga ir iš tikro Lietuvai nenaudinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiami kolegos, praėjusiais 2019 metais Lietuva dėl korupcijos rizikos prarado dar 4,5 mlrd. eurų vertės. Taip yra kasmet, tik sumos, kai einam atgal, didėja. Tiesą sakant, per 30 metų kažkaip atsitiko, kad mūsų teisės elitas, mūsų politinis elitas nesurado veiksmingo būdo, kaip padaryti taip, kad kai iš savininko, valstybės arba visuomenės mūsų visų už kyšius paimamas didelės vertės turtas, mes jo negalime atsiimti, bet kai apvagiama parduotuvė, namas ar sandėliukas, mums normalu, kad toks turtas turėtų būti grąžinamas, bet kai pavagiame iš valstybės – ne, jau tada grąžinti negalima, įstatymai atgal negalioja. Visos šitos pasakos… Aš kreipiuosi į gerbiamus liberalus, jums apskritai reikėtų nusišalinti nuo tokio įstatymo svarstymo, nes jis gali būti taikomas tiems, kurie kūrė, dalyvavo kuriant šitą partiją. Aš norėčiau pasakyti, gerbiamieji, ryžkimės pagaliau priimti valios sprendimą ir duoti rimtą atsaką žmonėms, kurie vagia iš mūsų visų. Tokia praktika nuėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismo naujausia praktika, ja rėmėsi ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir šio įstatymo autoriai. Jis išnagrinėjo bylas ir pasakė, kad tokios iniciatyvos yra teisėtos ir pagrįstos. Tarptautinės konvencijos, EBPO organizacijų rekomendacijos mums siūlo imtis veiksmingų priemonių spręsti klausimą turto, kuris gautas neteisėtai. Mums iki šiol, deja, nepavyksta.
PIRMININKĖ. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). Mano siūlymas pagaliau padaryti žingsnį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Motyvai išsakyti. Gerai. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega V. Bakas siūlo liberalams nusišalinti. Pagalvok, Vytautai, kokiu pagrindu. Pats žinai, kad įtarimai pareikšti juridiniam asmeniui ir čia mes kovosime ir išsiaiškinsime. Čia sėdinčių kolegų prašau neįžeidinėti, nė vienam liberalui nėra pareikšti įtarimai, nė vienas čia sėdintis liberalas neturėjo jokio specialaus liudytojo statuso, priešingai negu kai kurie Seimo nariai, kurie yra nuteisti už savo labai aršius pasisakymus. Todėl jūsų reikalavimas nusišalinti yra visiškai nepagrįstas, pažeidžiantis mūsų teises. O ar mes dalyvausime balsavime, ar nedalyvausime, tai mūsų reikalas, o ne tamstos rekomendacijų vykdymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal dabar balsuojame, gerbiami kolegos, o motyvai bus sakomi po balsavimo.
Dėmesio, prašau visų grįžti į darbo vietas. Balsuojame dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 78 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Lydimasis – Civilinio proceso kodekso… Atsiprašau, replika po balsavimo – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Eugenijau, aš labai gerbiu jūsų partiją, jūsų kolegas ir labai norėčiau, kad Lietuvoje atsirastų tikra jėga, kuri atstovautų liberalioms vertybėms, labai norėčiau, kad tai įvyktų. Deja, remiantis parlamentinio tyrimo išvadomis, jūsų partijos susikūrimui darė įtaką koncernas, išvadose tai labai aiškiai yra pasakyta ir tai šiandien nepaneigta.
Antras dalykas. Aš jūsų nereikalauju nusišalinti, čia jūsų yra moralės ir etikos klausimas. Tačiau kai aš girdžiu, kaip jūs advokataujate nesąžiningam verslui, ne verslui, o antiverslui, kuris nustumia sąžiningus verslininkus, tai man tiesiog kyla noras bent jau apeliuoti į jūsų padorumą ir sąžinę. O šiaip linkiu tikrai susikurti Lietuvoje rimtai liberaliai jėgai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Kepenis – replika.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Tęsdamas gerbiamo V. Bako mintį, noriu pasakyti, mes visą laiką girdėjome, kad štai tie žalieji, čia S. Skvernelis daro policinę valstybę. Net turguje mane kaltina, kad jūs organizuojate policinę valstybę. Šitie kolegos, kurie dabar tą idėją iškėlė, kad mes darome policinę valstybę, tai dabar „Grigeo“, kai galimai už 100 mln. padarė Lietuvai žalos ir naikino žmones… Tai mes dabar būsime tie žiaurūs policininkai, kurie radome tiesą, pagal mūsų kolegas anoje pusėje. Ačiū.
11.55 val.
Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, lydimasis teisės aktas – Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216(2). Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Tad 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. M. Puidokas dėl viso įstatymo projekto. Prašau. Atsisakote.
Balsuojame, gerbiami kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4117(2) priimtas. (Gongas)
V. Bakas. Norite kalbėti? Ne. Gerai.
11.58 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839(2). Priėmimas.
Gerbiami kolegos, primenu, tada buvo padaryta pertrauka. Kviečiu A. Širinskienę.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašome, gerbiama komiteto pirmininke, pakomentuoti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, buvo gauta pastaba ir mes nepritarėme, nes projekte kalbama apie seniūnus ir seniūnaičius. Todėl buvo siūloma palikti tokią formuluotę, kuri yra nustatyta ir atitinka tuos du būdus. Tai yra palikti formuluotę „seniūnijų, savivaldybių administracijų, filialų ir seniūnų, biudžetinių įstaigų vadovų“, nes taip yra kituose teisės aktuose. Čia buvo suvienodinta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1 straipsnį, įvertinę Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimame.
2 straipsnis. Yra jūsų pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 2 straipsnis yra įsigaliojimo datos nukėlimas, nes priėmimo terminas praėjo ir iš sausio 1 dienos siūlome nukelti į vasario 1 dieną.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ir antrasis jūsų pasiūlymas…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ir vėlgi atitinkamai, kad institucijos priima įgyvendinamuosius ne gruodžio 31 dieną, o sausio 31 dieną.
PIRMININKĖ. Galime pritarti A. Širinskienės pasiūlymui dėl datų? Galime. Ir 2 straipsnį galime priimti? Priimame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. S. Gentvilas. S. Gentvilo nematau. M. Majauskas. Prašome, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, yra du labai charakteringi pavyzdžiai, kai yra reali kova su korupcija, tai civilinis turto konfiskavimas (čia ką tik priimtas įstatymas), ir parodomoji. Tai šiuo atveju seniūnų deklaracijų viešinimas yra parodomoji kova su korupcija, nes tai iš esmės nieko nelemia. Viešinti reikia organizacijų vadovų ir atsakingų asmenų, kurie priima sprendimus dėl viešųjų pirkimų, kurie organizuoja stambius, reikšmingus viešuosius pirkimus ir organizuodami juos turi galbūt priėmę sprendimų, dėl kurių jų asmeninis turtas yra padidėjęs ir didesnis nei kad jų pajamos, – tokius reikėtų viešinti ir tokias deklaracijas reikėtų viešinti kaip prevencinę priemonę. Dabar užsipulti seniūnus, kuriuos ir taip yra labai sunku pritraukti ir motyvuoti ateiti dirbti jų darbą, man atrodo, čia yra tokia beprasmė ir parodomoji kova su korupcija, būtent šis įstatymo projektas, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad mes…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiami vyrai, Jonai Jaruti, prašom neužstoti A. Širinskienės. Ji išsako motyvus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Skaidrumo galime siekti ir siekiame įvairiais būdais, visi puikiai suprantame, kad turto ir pajamų deklaravimas tiek seniūnams, tiek antstoliams yra ir tam tikra prevencinė sistema. Juo labiau kad, kaip ir antstolių atveju, jie vakar patys pripažino, kad apie 60 %, kai kuriais atvejais net 80 % jų pajamų ateina iš valstybės deleguotų funkcijų atlikimo.
Šiuo atveju tikrai, manau, galime kalbėti apie tuos asmenis, kurie atitinka asmenų, prilygintų valstybės tarnautojams, bruožus ir manau, kad skaidrumo tikrai niekada nėra per daug. Taip, mes žengiame labai svarbų ir sudėtingą žingsnį priimdami Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, bet manau, kad valstybei reikia ir tų minkštųjų priemonių, tai yra turto deklaravimo, visų pirma, kad visuomenė galėtų matyti ir įvertinti, kaip valstybės priskirtas funkcijas atliekantys asmenys gyvena ir kiek ta jų veikla yra skaidri.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, salėje jau yra S. Gentvilas. Prašom, motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, viešumas reikalingas dažnai, bet klausimas, iki kokio lygmens. Ar jis kartais nevirsta visuomenės kiršinimu, nukreipiant dėmesį visai į kitus dalykus negu esminiai dalykai. Antstolių veikla turi problematikos ir tai yra valstybės deleguota funkcija, kurią teisingumo ministras gali labai aiškiai sureguliuoti, ir čia iš tikrųjų dabartiniam teisingumo ministrui reikia pagyrimų pasakyti, kad yra sumažinti įkainiai, paskaidrinta veikla, bet antstolių turtas ir pajamos jau yra deklaruojamos ir bet kas iš valstybės nusikaltimus tiriančių tarnybų gali prieiti ir tai patikrinti.
Bet skolininkui šiandien transliuojama žinia, kad iš esmės duomenų atskleidimas įrodys, kad tie žmonės neverti tų pinigų, kuriuos ministras jiems privalomai paskiria ir pagal savo metodiką. Tai čia yra labiau visuomenės kiršinimas. Gerbiama Agne Širinskiene, reikėtų imtis iniciatyvų, kaip iš esmės antstolių veiklą išskaidrinti, jeigu yra pastabų dėl to, bet nesiimti privačios veiklos, kur gaunamos privačios pajamos, ne iš valstybės pajamos, duomenų atskleidimo.
Tai yra pirmas toks atvejis, man atrodo, precedentas, kuris nuvilnys toliau. Kiti galimai bus advokatai, notarai ir taip toliau. Kodėl paimti tiktai antstoliai, nelabai aišku. Tai man yra labiau kiršinimo iniciatyva, kuri… Prezidentūra, kuri buvo pirmoji teikėja, supratusi tai atsiėmė, ir gerbiamos A. Širinskienės užregistruotas pasiūlymas yra labiau populizmas negu iš esmės kertinių, šakninių problemų antstolių sektoriuje sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis – motyvai už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Antstoliai vykdo valstybės tarnautojų funkcijas. Ankstesnės Seimų kadencijos jiems buvo sukūrusios tokias šiltnamio sąlygas, kad jie neproporcingai turtėja. Jie turtėjo iki dabartinio mūsų Seimo priimtų pataisų, kurios sumažino jų pajamas, bet vis tiek jų pajamos neproporcingai didelės. Ir dažniausiai tai daroma pirmiausia socialiai remtinų žmonių sąskaita, kurie gauna iš valstybės pagalbą. Išeina, kad ankstesni seimai sukūrė antstoliams tokias sąlygas, kad jie iš esmė turtėja iš valstybės pinigų, kuriuos valstybė skiria socialiai remtiniems žmonėms jų turtinei ir psichologinei padėčiai pagerinti, sąskaita. Tai toks dabartinis įstatymo projektas yra labai geras, nes jis nuima slaptumo skraistes nuo ankstesnių Seimų politikos ir kartu atskleidžia dabartinių antstolių, kurių dalis, kaip rodo Teisingumo ministerijos tyrimas, piktnaudžiavo tyčia prirašydami papildomų paslaugų, kurios visiškai nebuvo būtinos, išieškant pinigus iš žmonių, ypač iš socialiai remtinų. Tai aš kolegas agituoju nutraukti šitą visomis prasmėmis neteisingą antstolių globą ir tegul jie, kaip ir visi kiti valstybės tarnautojai, deklaruoja turtą. Ir iš viso dar siūlyčiau priimti papildymą kitoje Seimo sesijoje, kad jie deklaruotų ir interesus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – motyvai prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, antstolių institutas valstybėje yra sukurtas tam, kad būtų galima įgyvendinti įsipareigojimų ir vykdymų institutą. Jie iš tikrųjų atlieka labai sunkią funkciją, net nekalbant apie atskirus žmones, bet apskritai yra daug visokių finansinių įsipareigojimų, kuriuos pagal visą mūsų teisinę sistemą reikalaujama įvykdyti. Ir tada, kai jie nevykdomi, čia naudojamas taip pat ir antstolių institutas. Tai minimu atveju juos atakuoti dar kokiais nors papildomais dokumentais, kad jie ką nors teiktų, kai taip yra viskas žinoma informacijos centruose. Mokesčių inspekcija žino viską, „Regitra“ žino turtą ir taip toliau, ir panašiai. Tas viešinimas iš tikrųjų būtų tam tikra prasme kova prieš tuos, kurie vykdo valstybei labai svarbią funkciją. Tai pirma.
Antra, seniūnai. Iš tikrųjų pagal finansinę galią jie yra cirko pelės, atvirai sakau. Todėl, kad turi po 300–400 eurų per mėnesį ir tie pinigai skirti pašluoti ar dar ką nors padaryti. Ir dėl to padaryti jiems papildomą naštą pildyti deklaracijas, kai viskas yra žinoma apie jų turtą ir viską, yra tiesiog negarbinga ir labai primityvu. Tuo labiau kad visa Lietuva eina į skaitmeninimą. XXI amžius. Popieriaus amžius baigėsi taip, kaip ir Akmens amžius, žinokite. Ponai, ką mes darome? Pagalvokite. XX amžius baigėsi, dar kartą sakau. Tikrai nepalaikau šio įstatymo projekto ir manau, kad mes dar kartą darome tai, ko mes neturime daryti ir ko nereikia daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai iškalbingai skamba, kad seniūnus pavadino cirko pelėmis. Bet gal mes, politikai, turime prisiimti atsakomybę būtent už tokio vaidmens suteikimą. Kiek kartų čia buvo sužlugdytos iniciatyvos dėl tiesioginių seniūnų rinkimų? Bet šiuo atveju jie padaryti administracijos darbuotojais. Tai bet kokiu atveju yra administracijos vadovai, kurie yra arčiausiai žmonių. Ar yra blogai, kad tas žmogus, pilietis, iš kurio pinigų išlaikoma valdžia, galėtų vis dėlto įsitikinti, ar jis gyvena pagal pajamas? Ar yra blogai, kad antstolis, kuris iš tikrųjų atlieka labai svarbią funkciją valstybėje, irgi neslėptų savo turto ir pajamų? Taip, kaip neslepiame mes, esantys čia, Seimo salėje. Aš tikrai nesuprantu, kur yra šio viešumo problema?
O dėl antstolių tikrai atskira kalba. Jie padarė viską tam, kad supriešintų žmogų su valstybe. Jeigu jūs manote, kad tas pasitikėjimas, nukritęs žemiau kritinės ribos, nėra susijęs ir su tokia antstolių veikla, tai jūs labai klystate. Mes visi, esantys čia, prisiimame tą politinę atsakomybę už tai. Man atrodo, jeigu mes norime išskaidrinti tą santykį ir norime suteikti galimybę užkirsti šiuo atveju norą piktnaudžiauti savo galiomis, galų gale, jeigu antstoliai iš tikrųjų nori pasirodyti skaidrūs, jie patys turėtų būti suinteresuoti pademonstruoti tą skaidrumą ir viešinti savo turtą ir pajamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jau kolegos atkreipė dėmesį į vadinamąjį šio projekto paradinį fasadą, į tai, kad jis yra labiau parodomasis, bet ne tikrasis. Jeigu iš tikrųjų mes taip norime kovoti su tuo neskaidrumu, klausimas, kodėl jau ketvirtais valdymo metais aš tą patį kaltinimą pateikiu ir ankstesnėms vyriausybėms, ir ankstesnėms daugumoms?
Iki šiol Lietuva neturi visuotinio turto ir pajamų deklaravimo, kuris užkirstų kelią visokiems fiktyviems sandoriams, kai iš tikrųjų būtų žymiai lengviau kovoti su korupcija ir fiktyviais sandoriais perleidžiant turtą kitiems ir panašiai.
Žiūrėkite, kas čia dabar daroma. Seniūnai. Paimama viena kategorija savivaldybės administracijos darbuotojų, tačiau kažkodėl kitų padalinių savivaldybės administracijos vadovų deklaracijų duomenys nebus viešinami, tik seniūnų. Tas pats yra su antstolių. Ne vien antstoliai atlieka valstybės deleguotas funkcijas, yra ir daug kitų privačių profesijų atstovų, kurie atlieka valstybės deleguotas funkcijas, pavyzdžiui, išduoda licencijas. Čia irgi galima įvairiai interpretuoti. Taip, antstolių veikla turi įvairių briaunų ir negalima sakyti, kad ten galbūt viskas yra gerai, Teisingumo ministerija nustato pažeidimų. Bet vienas momentas, kai sakoma, kad štai antstoliai piktnaudžiauja savo galiomis, išieškodami mažas skolas, ir jų užsiaugina, dažnai problema yra ta, kad kol pakliūna pas antstolį, jau ta skola išauga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl išskirti tik dvi asmenų kategorijas, o iš privačių asmenų tik vienus antstolius tikrai neteisinga ir ydinga. Siūlau nesiregistruoti išvis, neleisti tokios nesąmonės priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Kepenis – motyvai už.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Mielieji, yra toks posakis: „Tik tiesa padarys mus laisvus.“ Štai gerbiamas J. Sabatauskas sako, kad reikia skelbti visuotinio turto deklaraciją. Kolega, visiškai su jumis sutinku. Tačiau paskelbti visuotinę deklaraciją Lietuvoje niekaip neišeina, nes visokiausi interesai, tai viena grupė, tai neleidžia. Aš siūlau – ženkime nors pirmąjį žingsnį ir pradėkime nuo pačių aktualiausių temų, ką mes dabar ir siūlome. Kai šį klausimą mes išspręsime, aš tikrai palaikysiu toliau, kad būtų deklaravimas visuotinis. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. (Balsai salėje) Nesvarbu. Visi argumentai ir visos replikos bus po balsavimo. Balsuojame, o tada jau galėsite replikuoti. Balsuojame dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio priėmimo.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai, balsavo 58. Teks balsavimą atidėti. Replika po balsavimo – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pavardė paminėta ir noriu pasakyti tik tą, ko nesuspėjau pasakyti. Iš tiesų atkreipiu dėmesį, kad aš sakiau, kad ir buvusios daugumos nesiryžo to padaryti. Ir aš sakau, blogai, kad nesiryžo. Mūsų kaimynai seniai tą padarė ir nebėra jokių parodomųjų kovų su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu.
Toliau, antstoliams… Taigi pasakykite man, kodėl iki šiol ministras nesiryžta priimti minimalios sumos, nuo kurios… padidinti normaliai, kad nebūtų iš mažų sumų išieškoma, kad nebūtų tampomi žmonės. Tarkime, 50 eurų minimali suma, nuo kurios prasideda priverstinis išieškojimas. Ne. Prasideda nuo 10 eurų ir tampoma, ir tampoma, ir tampoma. Aš tai, sakyčiau, 50 eurų dar per mažai. Dar blogai, kad mes šiandien niekaip nesame reglamentavę skolų išieškojimo įmonių, kurios dar labiau augina skolas, nupirkusios skolas iš visų kreditorių, jos specialiai auginasi skolas ir po to dar labiau tuos žmones tampo. Štai yra spręstini dalykai, kuriuos reikia išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Juliau Sabatauskai, tikrai aš neabejoju jūsų teisine kompetencija. Tai kas trukdo jums rengti šituos projektus? Tikrai palaikysiu šią iniciatyvą. O jūs dabar iškeliate problemą, žinote, kur yra problema, bet įstatymų projektuose negebate jos išreikšti. Darykite drąsiai tą dalyką.
Bet mano klausimas valdantiesiems. Kam jūs vaizduojate dabar, kad iš tikrųjų jums rūpi skaidrumas? Jeigu jums rūpi skaidrumas, koks balsavimo skaičius yra jūsų frakcijoje? Aš matau: net frakcijos seniūnui tas pats, jis nuėjo, formaliai pabalsavo ir nesvarbu, kaip ten yra, jis ramiai nuėjo spręsti kitų reikalų. Jums nerūpi tas skaidrumas – jums tik reikia jį demonstruoti ir kedenti kaip tam tikras paklodes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes visi norime, kad antstolių darbo apmokėjimas atitiktų teisingumo principus, bet deklaracijų viešinimas tikrai nėra tas būdas, kuris padės šitą klausimą išspręsti. Negi mes manome, kad atidavimas tokiam viešam visuomenės teismui čia ką nors pakeis? Tik sukels, be abejo, kai kuriais atvejais grėsmių. Tarkim, jeigu sutuoktinis dirba versle ir turi geras pajamas, tai deklaraciją perskaičiusiam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad būtent ta antstolio šeima ypač lobsta.
Teisingumo ministras gauna visus duomenis apie visų antstolių pajamas, todėl tegul žiūri, ar jos šiandien yra logiškos, pagrįstos, tegul žiūri įkainius, tegul nustato ribojimus. Tai yra tas kelias, kuriuo turime eiti teisinėje valstybėje. Mes, vykdydami parlamentinę kontrolę, taip pat iš teisingumo ministro galime paprašyti apibendrintų duomenų, kaip atrodo šiandien antstolių pajamos. Tai ir spręskime, bet nekurstykime tokių aistrų, nes, žinoma, kai kuriuos žmones, kurie yra nukentėję, lengva sužadinti kartais gana agresyviems veiksmams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – replika po balsavimo.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau pasakyti sveikuolių vadui, kuris kalbėjo apie visuotinį deklaravimą. Jūs turbūt turėjote omeny tuos pensininkus, kurie yra vyresnio amžiaus senjorai ir kurie iš tikro yra jau neįgalūs ir fiziškai, ir visais būdais. Jie taip pat turėtų, jūsų nuomone, pildyti visas tas turto deklaracijas. Tai įsivaizduokite – keli šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių būtų priversti samdyti, mokėti pinigus, kad kas nors užpildytų.
O visos žinios apie juos, apie visus Lietuvos žmones, įskaitant ir jus, ir sveikuolius, ir ne sveikuolius, yra žinomi viešai, visa informacija yra. Ja reikia tik naudotis. Ją naudoti reikia ne prieš žmones, ne prieš paprastus žmones, o iš tikro prieš tuos, kurie kenkia valstybei, kurie yra korumpuoti asmenys. Tam reikia naudoti, o ne tam, kad visi būtų suvaryti į gardą, visi, vienaip ar kitaip, būtų inventorizuoti ir būtų priversti inventorizuotis. Tai yra neprotingas žingsnis netgi tarp sveikuolių gildijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos.
12.18 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 6, 7, 8, 11, 111, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 28, 33, 34, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 671, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 77, 78, 79, 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3940(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3940(3). Kviečiu komiteto pranešėją Z. Streikų, nes yra gauta pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, jis redakcinio pobūdžio. Galime priimti? Priimame. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
5 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai. Pranešėjas norėtų komentuoti? Komitetas atsižvelgė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas pritarė. Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Pritarė. 5 straipsnį galime priimti? Priimame. 6 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Komitetas jiems pritarė, mes galime pritarti ir priimame 6 straipsnį.
7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti – komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Pritariame ir priimame 7 straipsnį. 8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. 8 straipsnį galime priimti? Priimame. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 10 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Tad 10 straipsnį galime priimti? Priimame. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 12 straipsnis.
Teisės departamento pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė ir suredagavo pagal Teisės departamento pasiūlymą. Tad 12 straipsnį galime priimti? Priimame.
13 straipsnis. Seimo narės pasiūlymas. Gerbiami kolegos, galime sutarti, kad dėl visų pasiūlymų 29 pritariantys yra? Bendru sutarimu sutariame, kad dėl visų pasiūlymų 29 yra.
Guoda Burokiene, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymas tiesiog praplečia, kad konsulinėse įstaigose papildomai balsavimo vietai užsienyje būtų įsteigtos papildomos balsadėžės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Seimo nariai, bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkoju. 13 straipsnį galime priimti? Priimame.
14 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. 15 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. 16 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti, redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, įvertino. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas visa tai suredagavo. 16 straipsnį galime priimti? Priimame.
17 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai. Jiems komitetas pritarė. Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas dėl 17 straipsnio. Gerbiama kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Pritariate, kad komitetas pritarė iš dalies.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Išbraukiant žodžius „kitų valstybių“, įrašant „buvusių SSRS“. Taip, pritariame. Teisės departamento keletas pasiūlymų, jiems pritarta. J. Sabatausko pasiūlymas išbraukiant dešimt metų. Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gali būti taip, kad mes imsime ir suklastosime dabar istoriją, nes siūloma tik dešimt metų laikyti anketinius kandidatų duomenis.
Įsivaizduokime situaciją, kad asmuo dalyvavo Seimo rinkimuose, po to buvo ilgoka pertrauka arba per kitus rinkimus jam nepasisekė ir jis, darydamas išvadas, nebenurodo savo anketinių duomenų apie savo narystę vienoje ar kitoje partijoje, savo darbą vienoje ar kitoje vietoje ir kitus anketinius duomenis. Prisidengdamas asmens duomenų reglamentu, kuris tiesiogiai nereikalauja tikrai tų duomenų nerodyti, tik prisidengdamas principais, aiškindamas tuos principus savaip, komitetas nusprendė, kad po dešimties metų visi šie duomenys iš viešosios erdvės dings, ir apie kandidatą mes nežinosime, ar jis buvo teistas, ar nebuvo teistas, ar jis dirbo užsienio žvalgyboms, ar nedirbo. Nebežinosime, ar jis buvo kokios nors partijos nariu, ar nebuvo, ar dirbo kur nors, ar nedirbo ir kitus anketinius duomenis, o ką tik svarstėme skaidrumą ir su korupcija susijusius dalykus. Netgi ankstesnės turto ir pajamų deklaracijos bus dingusios ir toliau bus labai gražiai jo biografija perrašyta taip, kad būtų labai paranki ir labai patraukli rinkėjams.
Siūlau neprisidengti europiniais dokumentais, kurie tiesiogiai nereikalauja užslaptinti viešųjų asmenų, tai yra kandidatų į Seimo narius, duomenų, ir neįrašyti, kad po dešimties metų jų nelieka. Aš siūlau, kad tie duomenys būtų saugomi ir toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto argumentai. Iš tikrųjų reikėtų remtis europiniais dokumentais ir Europos Teisingumo Teismo tokiais nurodymais, kad automatiškai teikti pirmenybę skaidrumo principui, palyginus su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima.
Iš kitos pusės, duomenų tvarkymo, skelbimo termino nebuvimas prieštarautų reglamento nustatytiems duomenų tvarkymo principams. Be to, būtų sutrikdyta asmenų teisės į asmenų duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti pusiausvyra.
Iš kitos pusės, duomenys apie kandidatus, rinkimų rezultatai ir toliau bus saugomi VRK. Dešimt metų čia visai negalioja. Kam reikia, visada suras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – A. Širinskienė. Už J. Sabatausko pasiūlymą – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai norėčiau paremti kolegos pasiūlymą. Jis yra racionalus. Taip, BDARʼas – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – sako, kad tokie duomenys, kaip priklausomybė politinei partijai, yra ypatingi, bet lygiai taip pat sako, kad jie gali būti skelbiami viešai žmogaus sutikimu. Aš manau, kiekvienas iš mūsų, kurie einame į rinkimus, duodame tą sutikimą. Išties būtų labai keista, jeigu po dešimties metų, kaip faraonų laikais ištrindavo iš lentelių, dabar pradėtume trinti iš VRK sistemos duomenis apie tuos tikrai visuomenei žinomus ir visiškai viešus asmenis. Manau, kad turėtume pritarti gerbiamo J. Sabatausko pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio! Balsuojame dėl J. Sabatausko pasiūlymo. (Balsai salėje)
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Pritarta J. Sabatausko pasiūlymui.
Teisės departamento pasiūlymas. Jam pritarta. Yra antrasis J. Sabatausko pasiūlymas. J. Sabatauskas, prašom. Dėl keičiamo 39 straipsnio 7 dalies. Tuoj įjungsime. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, taip pat, sakyčiau, su istoriniais duomenimis susijusi pataisa. Šiuo atveju komitetas siūlo išbraukti po 100 metų tokius duomenis, kaip, pavyzdžiui, Seimo rinkimų rezultatai. Ar žinote, gerbiami kolegos, kaip įvyko 1922 metų Seimo rinkimai? Kas buvo išrinktas, kas buvo neišrinktas? Pavyzdžiui, kad ankstesnis Prezidentas A. Smetona 1922 metais dalyvavo rinkimuose, bet išrinktas nebuvo. Ką tik pasikonsultavau su gerbiamu istoriku A. Gumuliausku. 1923 metais taip pat dalyvavo, bet išrinktas nebuvo. Ar žinote tokį faktą? Tai čia norima jau dabar, tada interneto nebuvo, gerbiamieji, nebuvo tada interneto, bet dabar norima iš internetinių duomenų bazių, kad būtų išbraukti rinkimų rezultatai. Tai yra, mano manymu, visiška nesąmonė. Istorija gali domėtis ne vien mokslininkai, bet ir kiekvienas pilietis turi teisę žinoti savo šalies istoriją. Čia, manau, vėl noras klastoti istoriją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Šiaip komitetas remiasi Europos Sąjungos valstybių… Kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, kiek jie skelbiami, tai, sakysim, visiškai neilgą laikotarpį. Pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, o Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami tik šešis mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. (Balsai salėje) Taip. Arba patys asmenys savo prašymu gali kreiptis ir jie gali būti išbraukti. O apskritai, kaip minėjau, duomenys apie kandidatus, rinkimų rezultatus ir toliau bus saugomi VRK. Kam reikia, juos suras. Tai 100 metų iš tikrųjų neproporcingai ilgas laikotarpis. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Nereglamentuotas.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai išsakyti. Motyvai už J. Sabatausko pasiūlymą. Kalba A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau palaikyti kolegos J. Sabatausko siūlymą – 100 metų, patys puikiai suprantame, yra neribotas terminas. Iš esmės duomenys saugomi visą laiką. Jūs dabar norite pasakyti, kad jūs žinote, kokios bus laikmenos po 100 metų? Aš nežinau. Iš tikrųjų čia yra tiesiog principo reikalas saugoti duomenis būtent tokius, kokie nurodyti įstatyme, reikia neribotą laiko tarpą. Po 100 metų valstybė tikrai nenustos egzistuoti ir tie duomenys turi būti saugomi tose laikmenose taip, kaip tuo metu leis techninės galimybės, kurių mes dabar negalime įsivaizduoti. Todėl tikrai siūlau čia nelaužyti daug iečių, pritarti, kad tai yra neribotai saugomi duomenys, ir viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir komitete sakiau, ir čia turiu labai rimtą argumentą. Prašau įsiklausyti. Labai svarbu po 100 metų išsaugoti žmogaus slaptumą ir jo duomenis, būtinai! Komitetui atrodė, kad be galo svarbu apginti jo teisę ir panaikinti, išbraukti… Tas žmogus gal ir reikalaus po 100 metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl J. Sabatausko pasiūlymo.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 89, prieš – 2, susilaikė 1. Pasiūlymui pritarta.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ir jūs čia siūlote, pritardami Teisės departamento pasiūlymui, papildyti projektą naujuoju straipsniu, jį įvardinti 18 numeriu pagal eiliškumą. Galime tam pritarti? Prieš tai 17 straipsnį su Seimo priimtais pasiūlymais, pritariant J. Sabatausko, galime priimti? Priimame.
18 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Galime priimti? Priimame.
Dabar numeracija nuo 18 straipsnio šiame įstatymo projekte keisis didėjančia tvarka, vietoj 18 bus 19 ir taip toliau. Dėl 18, o naujojo 19 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dar manęs prašo priminti, kad atitinkamai bus suredaguota pagal mūsų ką tik balsuotus pasiūlymus.
19 straipsnį galime priimti? Priimame. 20 straipsnį galime priimti? Priimame.
21 straipsnis, kuris suredagavus bus 22 straipsnis. J. Razmos pasiūlymas. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors čia mano kolega Julius, atrodo, visur žiūrėjo, kur yra ribojami duomenų skelbimo terminai, bet vieną vietą paliko ir man pasireikšti. Kadangi jau pritarėme neterminuotiems dalykams kituose straipsniuose, aš manau, tuo labiau reikia pritarti mano siūlymui, kad kandidatų sąrašai su suteiktais numeriais irgi būtų skelbiami neterminuotai. Čia, man atrodo, mažiausiai jautrūs duomenys, kas tai yra kandidatų sąrašai su numeriais, bet informacijai tai yra svarbūs duomenys, kas domisi, kokie buvo tie kandidatų sąrašai. Tikrai nesuprantama, kodėl juos reikėtų skelbti tik dešimt metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Nekomentuokite, nes…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Jie tokie pat kaip ir…
PIRMININKĖ. Bendra pozicija buvo jūsų.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Neproporcingai ilgas laikotarpis, VRK visada galima surasti, kas ieško.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė, pritarianti J. Razmos pasiūlymui.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mus kaltina, kad mes visą laiką aklai atmetinėjame opozicijos pasiūlymus, bet iš tiesų taip nėra. Ir šitie paskutiniai balsavimai yra puikus to įrodymas, kada Seimas įvertina tai, kad duomenys turi būti atviri ir ateities kartoms, ir mokslininkams, ir studentams. Ir tikrai žmonės neturėtų būti verčiami bėgti duomenų ieškoti į VRK, juos turėtų susirasti labai paprastai – interneto portaluose, svetainėse ar kad ir kokios būtų laikmenos ateityje. Tikrai siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 1. J. Razmos pasiūlymui pritarta. Ir 21 straipsnį, įvertinant šį pasiūlymą, galime priimti? Priimame.
Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 23 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl 24 straipsnio G. Burokienės pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kadangi čia įtraukiame konsulines įstaigas, tai patiksliname, kad rinkimų biuletenius būtų galima gauti konsulinėse įstaigose.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria ir mes tam pritariame bendru sutarimu. 24 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 25, 26, 27 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, galime juos priimti? Priimame.
28 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė ir mes pritardami priimame 28 straipsnį bendru sutarimu. Dėkoju.
29 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl 30 straipsnio gerbiamosios G. Burokienės pasiūlymas. Dėl 30 straipsnio.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Taip pat susiję su prieš tai buvusiais minėtais, kad balsavimo vietos ir konsulinėse įstaigose būtų taip pat įtrauktos į tas vietas, kur būtų galima balsuoti ir kur galima gauti visą informaciją.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė. Ir mes pritariame bendru sutarimu G. Burokienės pasiūlymui. Komitetas pritarė ir Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymui. Pritariame. Tad 30 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 31 straipsnio – G. Burokienės pasiūlymas, analogiškas, kaip ir ankstesnieji. Komitetas tam pritarė, mes pritariame taip pat bendru sutarimu. 31 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl 41 straipsnio yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. …pritarė. Ir mes tam pritariame ir priimame 41 straipsnį. Taip pat preambulėje Teisės departamento pastaba dėl numeracijos redagavimo. Komitetas tam pritarė. Galime tam pritarti. Dėkoju.
Priėmėme visus straipsnius. Ačiū pranešėjui. Dėl viso įstatymo projekto – J. Razma motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia aš norėčiau padėkoti žurnalistams, turbūt daugiausias čia „15min“ žurnalistai buvo atkreipę dėmesį į ydingas pirminio projekto nuostatas dėl terminuoto rinkimų duomenų skelbimo. Tą pagrindinį projekto trūkumą mes šiandien ištaisėme, priėmėme mano ir kolegos J. Sabatausko pataisas.
Dabar manau, kad už projektą galima balsuoti, nes jame įrašyti įvairūs pakeitimai, nors atrodo, čia jų gana daug, jie vis dėlto iš esmės yra techninio pobūdžio, susiję su rinkimų organizavimo technologijomis, procedūromis, kai kur šiek tiek terminais. Tai nėra kokios nors rinkimų esmės keitimas. Nes jeigu tai būtų, be abejo, mes turėtume sakyti, kad negalima keisti esminio žaidimo taisyklių, kai liko mažiau negu metai iki rinkimų. Bet šiuo atveju, kaip minėjau, kadangi tai yra tokie techninio pobūdžio pakeitimai, turbūt tokio kategoriško priekaišto galima ir nereikšti. Nors, žinoma, geriau būtų, kad ir tokie pakeitimai būtų daromi kiek anksčiau.
O aš tikiuosi, kad po šiandienos balsavimo dėl pataisų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, priklausantys valdančiajai daugumai, kitą kartą, prieš balsuodami dėl pasiūlymų, pasiklaus A. Širinskienės nuomonės ir balsuos teisingiau komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas. Juliau Sabatauskai, jūs užsirašėte kalbėti prieš. Atsisakote. Dėkoju. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įstatyme yra svarbių dalykų, pavyzdžiui, dėl rinkiminės medžiagos prieinamumo neįgaliesiems. Iš tikrųjų tai yra svarbus dalykas. Aš jau nekalbėsiu apie tai, kas buvo pataisyta priėmimo metu. Mano galva, kai kalbame apie techninius rinkimų organizavimo aspektus, žinoma, atlyginimai rinkimų komisijų nariams svarbu, tačiau kai kurie dalykai vis dar kelia abejonių. Mano supratimu, visai nepagrįstai yra ribojamas, nežinau, kiek tai yra suderinama su Konstitucija, tas padidintas užstatas kandidatams dėl jų pareigų, žinant, kad Konstitucija visus laiko lygiais, nepaisant tautybės, einamų pareigų ir visų kitų dalykų, kurie šiaip skiria, bet rinkimuose – visi lygūs. Kitos nuostatos iš tikrųjų yra reikalingos, svarbios, aš jas palaikau, bet štai dėl šios išreiškiu savo abejones.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Buvau užsirašęs kalbėti prieš, nes nesitikėjau, kad čia taip įvyks būtent palaikant A. Širinskienei. Buvau vienintelis komitete, kalbėjęs prieš būtent tokiais pačiais argumentais, kokius naudojo A. Širinskienė čia. Kadangi aš ateityje atstovausiu A. Širinskienės nuomonei komitete, tai siūlau visados atsižvelgti į mano nuomonę ir balsuoti taip, kaip aš siūlau, ir nereikės čia visam komitetui dabar in corpore keisti savo poziciją, kurią taip giliai išdiskutavo, išanalizavo komiteto posėdyje. Tikrai buvo absurdiški siūlymai – 100 metų apribojimas, aš tą patį sakiau, na, juk tai reiškia amžinai. Bene tam žmogui rūpės po 100 metų, kad duomenys apie jį yra skelbiami? Na, ten galas su galu nesuėjo, logikos nebuvo. Buvo aiškinama, kad bus duomenys, bet bus labai sunku pasiekti. Tai sakau, ar XXI amžiuje reikia apsunkinti studentams, mokslininkams, kad būtinai važiuotų į jūsų archyvą? Iš Kauno negalės pasiekti. O jeigu jis užsienyje nori pirkti ką nors? Na, kodėl tos dirbtinės kliūtys ar apsunkinimai? Ne, rimtu veidu taip daroma, ir viskas, ir visas komitetas in corpore už tai. Kadangi aš atstovavau A. Širinskienės pozicijai, tai aš manau, kad dabar gavau tokį rimtą įgaliojimą ir ateityje prašom į mane rimčiau žiūrėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų norėtųsi pasidžiaugti tokiais kai kuriais gražiais dalykais kaip neįgaliųjų sąlygų gerinimas. Labai svarbu, kad buvo padidinti atlyginimai. Turbūt rinkimų komisijose pagrindiniai išsakomi nuogąstavimai buvo, kad galiausiai mes nerasime žmonių į komisijas. Tai galbūt kažkiek kompensuos, tačiau laikui bėgant matysime, ar tai yra pakankamas padidinimas, nes noro eiti į komisijas kuo toliau, tuo vis būdavo mažiau. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui. Aišku, galbūt dar turėsime grįžti ir prie Rinkimų įstatymo, nes dar iki galo nėra išspręsti ir piliečių balsavimo užsienyje reikalai, žinau, yra kolegų pasiūlymų dėl galimybės taikyti galbūt labiau prieinamus būdus. Manau, dar turėsime svarstyti, bet šiam įstatymo projektui siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai ir vienbalsiai 82 pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
Replika – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Taip, aš buvau tas komiteto narys, kuris argumentavo, kad tas neterminuotas terminas iš tikrųjų yra parodomasis ir fiktyvus. Bet yra tai, kad jeigu tu matai, kad interpretuos tavo kitą poziciją, kad tu nori kažką nuslėpti nuo žmonių, tada, be abejo, tu renkiesi tą poziciją, kad žmonės nebūtų klaidinami. Aš ir lieku įsitikinęs, kad tas neterminuotas, amžinas laikas yra deklaratyvus, nes iš esmės, jeigu mes kalbame apie pasitikėjimą, tai man ir yra neaišku. Tie patys, kurie kalba apie neterminuotą duomenų atskleidimą žmonėms apie kandidatus, kažkodėl nori po paslapties uždanga laikyti antstolių turtus ir pajamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
12.45 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3941(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, lydimieji teisės aktai. 1-14.2 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3941(3). Komiteto pranešėją Z. Streikų kviečiu į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip pat antrasis Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Galime priimti 1 straipsnį? Priimame.
2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Redakcinio pobūdžio. Pritariame ir mes ir 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip pat pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Galime 3 straipsnį priimti? Priimame.
4 straipsnis. Yra pirmasis pasiūlymas. Jam komitetas pritaria. Antrasis Teisės departamento…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritaria. Trečiasis…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritaria. Gerbiami kolegos, galime ir mes pritarti, ir 4 straipsnį priimti. Po to, noriu atkreipti jūsų dėmesį, yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė ir dėl to, kad komitetas pritarė, reikia keisti numeraciją.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Atitinkamai keičiama projekto straipsnių numeracija. Tai akcentuoja ir komitetas. Galime tam pritarti? Ir tada 5 straipsnį galime priimti? Priimame.
6 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Pritariame. Ir komitetas pritarė. Antrasis pasiūlymas – taip pat pritariame.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ir 6 straipsnį galime priimti. Priimame. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritaria.
PIRMININKĖ. Pritaria ir mes pritardami 8 straipsnį priimame. 9 straipsnis.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Galime jį priimti. Ir Teisės departamento dar vienas pasiūlymas – suredaguojamas naujasis 10 straipsnis. Galime tam pritarti?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Teisės departamento kitas pasiūlymas dėl 11… dėl naujojo straipsnio. Jo numeris jau 11. Tam galime pritarti? Pritariame. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 14 straipsnis. Tai yra senasis buvęs 10 straipsnis, nes keičiame numeraciją. J. Sabatausko pasiūlymas.
Gerbiami kolegos, kadangi mes priėmėme pagrindinį įstatymą, ar galime sutarti ir taip pat pritarti, kad analogiškos nuostatos dėl neterminuotos sąvokos, išbraukiant dešimt metų, galioja ir šitam? Galime. Pritariame bendru sutarimu. Ir tada neprašome dėl pasiūlymų balsuoti. 14 straipsnį su J. Sabatausko dviem pasiūlymais ir Teisės departamento pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė arba pritarė iš dalies, galime priimti? Priimame.
16, 17, 18, 19 straipsniai. Galime priimti? Pasiūlymų nėra. Priimame. Teisės departamento pasiūlymas yra po 19 straipsnio prašantis taip pat suredaguoti ir pritarti, kad būtų 20 straipsnis. Komitetas jam pritarė. Priimame ir pritariame. 20 straipsnį galime priimti? Priimame. 21 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas tam pritarė. Priimame. Priimame bendru sutarimu.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas. Taip pat komitetas jam pritarė ir prašo suredaguotai… tai yra naujai redakcijai sukurti naująjį 22 straipsnį ir naują 22 straipsnį prašome priimti. 23, 24, 25 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 26 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas tam pritarė. G. Burokienės redakcinio pobūdžio pasiūlymas dėl straipsnių suredagavimo. Galime priimti?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Priimame. Taip pat, gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį į viso įstatymo pavadinimo ir straipsnių pakeitimą, suderinant su pagrindiniu teisės aktu. Galime priimti? Priimame. Dėkoju pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Norėjo kalbėti K. Masiulis. Maloniai suteikiame žodį K. Masiuliui. Stabdome balsavimą. Atsisako Kęstutis. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 76, balsavo 74 – vienbalsiai 74 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3941(3). (Gongas)
K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Neleidote pasisakyti, aš tik trumpą repliką. Kolegos, šiame įstatyme, Prezidento rinkimų įstatyme, yra draudimas kandidatuoti į prezidentus buvusiems NKVD nariams. Šiaip garbingas reikalavimas, bet NKVD panaikinta 1946 metais. Taigi tokiam žmogui, kuris tada turėjo bent 20 metų, dabar būtų 94 metai. Jūs tikitės, kad toks čia gali atsirasti? (Balsai salėje)
12.52 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 9, 10, 13, 15, 17, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3942(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kitas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas. Tai taip pat lydimasis teisės aktas. Noriu jūsų atsiklausti. Analogiški pasiūlymai, analogiški papildomi nauji straipsniai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas visa tai įvertino. Tai būtų vėlgi kartojimas visko nuo pradžių. Gal mes pritariame bendru sutarimu, kad 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 straipsnius galime priimti ir suredaguoti numeraciją, taip pat pritardami J. Sabatausko pasiūlymams, kaip ir pritarėme anksčiau priimtam įstatymui? (Balsai salėje) J. Razmos šiuo atveju nėra. Bendru sutarimu priimame minėtus straipsnius.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Motyvų niekas nenori sakyti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių – vienbalsiai 80 pritarė lydimajam Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3942(3). (Gongas)
12.54 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3943(3) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, analogiška situacija su lydimuoju Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektu Nr. XIIIP-3943(3). Taip pat Teisės departamento pasiūlymai, taip pat komiteto pritarimas, taip pat Seimo narių J. Sabatausko ir G. Burokienės pasiūlymai, dėl kurių jau apsisprendėme ir priderinome prie pagrindinio įstatymo projekto. Todėl straipsnius nuo 1 iki 37 straipsnio galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: vienbalsiai pritarta įstatymo projektui.
12.55 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 11, 12, 17, 19, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3944(3) (priėmimas)
Referendumo įstatymo lydimasis teisės aktas, projektas Nr. XIIIP-3944(3). 1, 2, 3, 4 straipsniai. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime priimti? Priimame.
5, 6 straipsniai. Teisės departamento pasiūlymas. Galime pritarti, komitetas pritarė, ir priimti. Priimame.
7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime priimti? Priimame.
8 straipsnis. Su Teisės departamento pasiūlymu, jam komitetas pritarė, taip pat priimame.
9, 10 straipsniai. Priimame. Pasiūlymų nebuvo.
11 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė ir mes pritariame. 11 straipsnį galime priimti.
12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnius galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo gauta? Priimame.
Dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė ir mes pritardami priimame 20 straipsnį.
21, 22, 23, 24, 25, 26 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl 27 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Priimame 27 straipsnį.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo ir užsiregistravo per mažai Seimo narių, kad galėtume… Gerbiami kolegos, prašau visų dėmesio, gal galėtumėte… R. Karbauskis, ponas P. Čimbaras… Pakartokime balsavimą, nes matau, kad 71 būtų ir galėtume priimti šį įstatymo projektą. Pakartojame balsavimą dėl Referendumo įstatymo kaip lydimojo Seimo rinkimų įstatymo pakete.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsavo 74 Seimo nariai: vienbalsiai 74 pritarė įstatymo projektui. Priimta. (Gongas)
Ir paskutinis J. Liesys – replika po balsavimo.
J. LIESYS (LSF). Gera replika. Prašyčiau mano balsą įskaityti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Liesys balsavo už.
12.58 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3945(2) (priėmimas)
Paskutinis šio paketo Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3945(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė. Priimame. Pritariame 4 straipsniui.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. (Balsai salėje) Pakartokime balsavimą. J. Liesys kelia ranką, kad jis balsavo. (Balsai salėje) Dar kartą, kolegos, dėmesio, paskutinis lydimasis šio paketo teisės aktas, pabaikime priimti.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 71 Seimo narys – vienbalsiai 71 pritarė įstatymui. (Gongas)
Gerbiami kolegos, liko trys įstatymų projektai, kurių nespėjome priimti rytiniame posėdyje. Yra daug pasiūlymų, todėl jų priėmimą vykdysime po 1-2 darbotvarkės, tai yra po darbotvarkės 2-1 klausimo vakariniame posėdyje. Dėkoju.
Rytinį posėdį baigiame. Ačiū visiems už labai aktyvų darbą. (Gongas) Balsuodami registravomės, ačiū.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.