LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
EKONOMOKOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIVP-392
2021-04-28 Nr. 108-P-23
Vilnius
1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius Virginijus Daukšys, Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas - konsultantas Oleg Mackevič, lobistas, Lietuvos lošimų verslo asociacijos atstovas Mantas Zakarka, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Oleg Smirnov, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriaus patarėja Sigita Kaminskienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vedėja Viktorija Vasiliauskienė, Vilniaus universiteto profesorė Laima Bulotaitė, Lietuvos priklausomybės ligų instituto vadovas ,psichiatras Jonas Fugalis, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Draudimo veiklos skyriaus vedėja Lolita Šumskaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-06 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-04-15 |
|
|
|
Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-392 atitikties Europos Sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-392 (toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu siūlomo nustatyti draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas ir nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė Direktyvos (ES) 2015/1535[1] prasme[2], kuri vadovaujantis šios direktyvos ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta tvarka turėtų būti notifikuojama Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. [1] 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1) [2] Žr., pvz., 2006 m. spalio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Graikiją, C-65/05, ECLI:EU:C:2006:673 |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos lošimo verslo asociacija, 2021-04-23 |
|
|
|
Dėl Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-392 Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama tris Lietuvoje veikiančias ir azartinius lošimus organizuojančias užsienio kapitalo bendroves: UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Baltic bet“ teikia savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių parengto ir registruoto Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-392 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis, tai yra draudimą bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Šiuo raštu teikiame savo argumentus, kodėl nepritariame pateiktam Įstatymo projektui. Manome, kad siūlomi pakeitimai neproporcingi siekiamiems tikslams ir esamai rinkos situacijai, pakeitimais nebus pasiektas Įstatymo projekto lydimuosiuose dokumentuose iškeltas tikslas, o sukurtas priešingas efektas. Kartu teikiame siūlymus, kokių alternatyvių priemonių būtų galima imtis, siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus. Šešėlinė rinka lošimų sektoriuje Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projektas sudarys sąlygas mažinti lošimų patrauklumą, todėl gali sumažėti lošiančių asmenų skaičius. Negalime sutikti su tokiu teiginiu, kadangi priimtas Įstatymo projektas sudarytų dar didesnes paskatas vartotojams migruoti į šešėlinę rinką bei augti ir taip didelei šešėlinei nuotolinių lošimų rinkai. Pasaulinės tyrimų bendrovės „H2CG“ duomenimis, kuri nuolat analizuoja viso pasaulio azartinių lošimų rinkas, 2020 m. net 14 proc. Lietuvos nuotolinių lošimų rinkos sudarė mūsų šalyje nelegaliai savo veiklą vykdantys lošimų organizatoriai. Skaičiuojama, kad metinės pajamos iš Lietuvos vartotojų nelegaliose Lietuvoje interneto svetainėse gali siekti net 15,5 mln. Eur. Tai reiškia, kad nuo šių pajamų į valstybės biudžetą nėra sumokamas nei vienas euras mokesčių ir Lietuvos biudžetas praranda daugiau kaip 4 mln. Eur, o legaliai Lietuvoje veikiančiam ir mokesčius mokančiam verslui nuolat įvedami nauji ribojimai, mažinantys galimybę konkuruoti su nelegaliai veikiančiomis bendrovėmis. Pabrėžiame, kad nelegaliai Lietuvoje veikiantys operatoriai nesivadovauja Lietuvos Respublikos įstatymais ir be jokių apribojimų skleidžia reklamą, nesilaiko pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatų, leidžia lošti asmenims, įrašytiems į nebenoriu-lošti.lt registrą, pažeidžia kitus teisės aktus bei Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) nurodymus, užblokavus vieną nelegaliai veikiančio lošimų operatoriaus interneto svetainę, iškart sukuriama nauja su šiek tiek modifikuotu pavadinimu ir pan. Negana to, internete galima rasti lengvai pasiekamos informacijos apie tai, kaip „apeiti“ valstybės institucijų taikomus blokavimus nelegaliai Lietuvoje veikiančioms svetainėms ir lošti jose, pvz., www.pokeriomokykla.com lietuvių kalba pateikiamos net video instrukcijos, kaip „apeiti“ blokavimą ir lošti pokerį tokiose svetainėse kaip PokerStars, 888poker ir kt. Šiuo metu LPT viešai prieinamame sąraše paskelbti 687 blokuojamų nelegalių operatorių interneto svetainių adresai ir jų vis daugėja, o Lietuvoje licencijuotai ir legaliai nuotolinių lošimų veiklą gali vykdyti 7 bendrovės, kurioms būtų taikomi naujai įvedami apribojimai. Įstatymu uždraudus legaliai savo paslaugas Lietuvoje teikiančioms lošimų bendrovėms siūlyti savo klientams paslaugas, galinčias konkuruoti su nelegaliai veikiančių lošimų bendrovių paslaugomis, šešėlinė rinka įgaus dar didesnį pranašumą - jai nebereikės įdėti didesnių pastangų siekiant pritraukti/išlaikyti klientus, jie loš nelegaliose svetainėse, nes neras alternatyvų legaliai veikiančiose. LLVA įsitikinimu, turėtų būti siekiama, kad legaliai Lietuvoje veikiantys lošimų organizatoriai nebūtų labiau ribojami, nei nelegaliai veikiantys. Tik sudarius palankias sąlygas legaliai veikiantiems lošimų organizatoriams teikti konkurencingas paslaugas, nelegaliai veikiančių lošimų organizatorių populiarumas sumažėtų, o ilgesnėje perspektyvoje jie netgi būtų priversti legalizuotis arba pasitraukti iš rinkos. Tai itin taikliai iliustruojantis pavyzdys yra kaimyninės Estijos rinka, kurioje šiuo metu yra sudarytos konkurencingos sąlygos legaliai veikiantiems lošimų organizatoriams ir pasiektas toks lygis, kad estams nekyla poreikis lošti nelegaliai veikiančiose svetainėse, jie analogiškas paslaugas gauna iš legaliai veikiančių lošimų organizatorių, todėl nelegaliai Estijoje veikę lošimų organizatoriai buvo priversti legalizuoti savo veiklą arba pasitraukė iš rinkos. Tuo tarpu Latvijos rinka, kurioje visiškai uždrausta azartinių lošimų reklama, stebi kitą tendenciją – šešėlinė rinka nuosekliai auga ir 2020 m. pasiekė 39% lygį, kas finansine išraiška siekia net 45 mln. Eur.
Priklausomybių prevencija Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad parengtu Įstatymo projektu siekiama nustatyti skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą Lietuvos teritorijoje, tokiu būdu mažinant lošimams išleidžiamas sumas, lošimams leidžiamą laiką, lošimų patrauklumą ir galimas lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei. Pastebėtina, kad remiantis LPT skelbiamais metiniais gyventojų apklausų duomenimis, 2020 m. didžioji dauguma (80 proc.) lošusiųjų azartinius lošimus nurodo, kad jiems lošimai nekelia problemų, o Lietuvoje dažniausiai lošiant per vieną kartą yra išleidžiama iki 20 eurų – tai yra viena mažiausių sumų visoje ES, kurią žmonės skiria lošimams. Be to, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) informacija apie asmenims 2015-2020 m. laikotarpiu užfiksuotas su lošimais susijusių priklausomybių diagnozes (Patologinis potraukis azartiniams lošimams ir Azartinių lošimų ir lažybų) ir duomenys apie PSDF biudžeto lėšomis suteiktas paslaugas patvirtina, jog probleminio lošimo augimo tendencijų Lietuvoje nėra. Lentelė Nr.1: VLK duomenys apie azartinių lošimų paslaugų vartotojų priklausomybes 2015-2019 metų laikotarpyje
Atkreipiame dėmesį, kad F63.0 ir Z72.6 gali būti diagnozuotas tam pačiam asmeniui. Tas pats asmuo gali gydytis ir kelis metus, todėl aukščiau nurodyti skaičiai neatskleidžia tikro asmenų skaičiaus. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra itin reta liga, nes 10,000 gyventojų tenka labai mažas šia liga sergančių asmenų skaičius (Pagal Sveikatos apsaugos ministeriją, reta liga – tai liga, kuria serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių.) Nors LPT teigia, kad auga žmonių, kurie savanoriškai apsiriboja savo galimybę lošti, skaičius, tačiau savaime tai nereiškia didėjančios priklausomybę turinčių asmenų problemos. LPT teigimu, pirmą kartą nuo 2017 metų mažėja prašymus neleisti lošti teikiančių asmenų 18-20 metų amžiaus grupėje: 2017 m. jie sudarė 6% visų prašymus teikusių asmenų tarpe, 2018 m. – 8%, 2019 m. – 9%, o 2020 m. – 6%. Tai rodo, kad taikomos priemonės yra pakankamos, o jaunesni žmonės pradeda atsakingiau žiūrėti į savo lošimą. Paskutinius kelerius metus būtent savanoriško apsiribojimo lošti priemonės socialinei reklamai buvo skiriami resursai ir žmonės informuojami apie galimybę užsiregistruoti tokiame registre. Tačiau pažymime, kad šiame registre užsiregistravę žmonės nėra apsaugoti nuo galimybės lošti Lietuvoje nelicencijuotose nelegaliose lošimų svetainėse, kurios be abejonės taptų dar aktyvesnės, jeigu Įstatymo projekte numatyti pakeitimai būtų įgyvendinti. Norime pabrėžti, kad lošimų verslo reguliavimas Lietuvoje šiuo metu jau yra ypatingai griežtas – pagal dabar galiojantį Azartinių lošimų įstatymą, be kitų ribojimų, yra draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus informaciją apie lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, lošimų rūšis, prekės ženklus, be to, tokia informacija privalo būti pateikiama kartu su įspėjamaisiais užrašais.
COVID19 pandemijos įtaka verslui Atkreipiame dėmesį, kad vertinant Lietuvoje legaliai veikiančių bendrovių 2020 m. rezultatus ir lyginant juos su 2019 m. rezultatais, bendrosios lošimų pajamos (toliau – GGR) sumažėjo 8,1 procento (9,1 mln. Eur). GGR iš lošimų vietų sumažėjo – 39,07 proc. (28,2 mln. Eur), ir nors GGR iš nuotolinių lošimų padidėjo 47,08 proc. (19,1 mln. Eur), tai turėtų būti vertinama, kaip nuoseklus rinkos augimas, prasidėjęs prieš kelerius metus įteisinus Lietuvoje nuotolinius lošimus, nulemtas ir natūraliai visame pasaulyje vykstančios skaitmenizacijos. Nepaisant COVID19 pandemijos ir jos nulemtų lošimų organizavimo veiklai taikomų draudimų, vien tik azartinius lošimus organizuojančios bendrovės į valstybės biudžetą 2020 m. sumokėjo 11,8 mln. Eur specialiojo lošimų mokesčio. Antžemines lošimų vietas valdančios bendrovės demonstravo savo atsakingumą ir rinkoje nebuvo fiksuojami masiniai darbuotojų atleidimai, nors 2020 m. bendrovės veiklą vykdyti galėjo tik 6 mėn., o 2021 m. dar neturėjo galimybės apskritai pradėti vykdyti veiklos dėl įvesto visuotinio karantino. Siūlomas Įstatymo projektas su numatytu itin greitu jo įsigaliojimu liepos 1 d. būtų dar vienas papildomas veiklos apsunkinimas bendrovėms, kurios šiuo metu negali vykdyti veiklos pilna apimtimi ir nėra aiškaus termino kada bendrovės gali tikėtis šią veiklą atnaujinti.
Įstatymo projekte numatytos priemonės nėra proporcingos siekiamiems tikslams Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad valstybių narių nustatomi ribojimai, taip pat ir ribojimai azartinių lošimų srityje, negali būti neproporcingi siekiamiems tikslams, o proporcingumo principo laikymasis reikalauja, be kita ko, kad nustatytas apribojimas neviršytų to, kas būtina norimam tikslui pasiekti (pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1994 kovo 24 d. sprendimas byloje Nr. C-275/92, 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Nr. C-347/09). Aukščiau nurodyti statistiniai duomenys ir kaimyninių šalių patirtys parodo, kad, viena vertus, Įstatymo projekte numatyti tikslai nebus pasiekti, o sukels priešingą efektą – bus sukurtos dar palankesnės sąlygos šešėliui, t. y. nekontroliuojamiems lošimams su visomis neigiamomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl tokie ribojimai negali būti vertinami kaip būtini demokratinėje visuomenėje ar tikslingi. Kita vertus, Įstatymo projekte numatyti ribojimai nėra proporcingi siekiamiems tikslams, t. y. Įstatymo projekte deklaruojamam siekiui sumažinti galimas lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei. Kaip minėta, pačios LPT turimi naujausi statistiniai duomenys rodo, kad didžioji dauguma (80 proc.) lošusiųjų azartinius lošimus nurodo, kad jiems lošimai nekelia problemų, o remiantis VLK duomenimis medicininę diagnozę turinčių asmenų skaičiai išlieka itin maži. Tuo tarpu esminė problema šiuo atžvilgiu yra šešėlis ir paslauga besinaudojančių žmonių teisių apsauga. Todėl manome, kad siekiant sumažinti galimas lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei, visų pirma, turi būti koncentruojamasi į šešėlio mažinimą, lošėjų atsakingo požiūrio į šią pramogą ugdymą bei visuomenės švietimą. Šiuos tikslus galima pasiekti nepriimant naujų ribojimų, o užtikrinant esamų alternatyvių priemonių veikimą (dar platesnis nebenoriu-lošti.lt registro viešinimas, galimybės nustatyti laiko, išleidžiamų pinigų ir pan. limitus besilankantiems nuotolinio lošimo platformose, tolesnis aktyvus nelegalią pasiūlą siūlančių interneto svetainių blokavimas, vartotojų švietimas apie neatsakingo ir nesaikingo lošimo pasekmes ir kt.)
Užsienio valstybių reguliavimas ir patirtys Lošimų reklama yra labai griežtai reglamentuota visose ES šalyse. Tokio reguliavimo tikslas yra išvengti aktyvios visuomenės motyvacijos lošti, tačiau tarp ES narių nėra valstybių, kuriose būtų taikomas absoliutus akcijų, nuolaidų ar kt. panašių skatinimo priemonių jau esamiems klientams draudimas. Valstybės narės numato įvairias priemones, kurios leidžia užtikrinti tinkamą lošėjų apsaugą, bet tuo pačiu neskatina vartotojų rinktis nelegalių operatorių valstybėse siūlomas paslaugas, kuriomis naudojantis neegzistuoja jokie ribojimai ar lošėjų teisių apsauga. Lietuva, priėmus siūlomą įstatymo projektą, išsiskirtų iš kaimyninių valstybių savo reguliavimo griežtumu. Pavyzdžiui, Latvijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, tačiau lošimų organizatoriai gali inicijuoti įvairias, nuolaidas, akcijas ar kt. marketingo veiksmus, kurie skirti jų klientams. Estijoje leidžiama reklamuoti lošimų bendrovių prekės ženklus. Lošimo vietose reklama nėra ribojama. Įvairūs akcijų pasiūlymai yra leidžiami, tačiau šalia jų turi būti nurodytas įspėjamasis užrašas. Taip pat leidžiama klientams teikti dovanas, kurių vertė neviršija 10 EUR. ES valstybės, tokios kaip Prancūzija, Danija, Ispanija, Italija, Rumunija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Čekija, Švedija, Portugalija, Belgija, Malta taiko skirtingas priemones lošėjų apsaugai stiprinti, tačiau nei vienoje iš ES valstybių nėra absoliutaus draudimo lošimų bendrovėms taikyti įvairias akcijas, nuolaidas savo klientams. Visose minėtose šalyse yra leidžiamos atskiros lojalumo programos bendrovių klientams pagal reguliuojančių institucijų nustatytus kriterijus lošėjų apsaugai užtikrinti. Daugelyje ES valstybių narių lošėjų apsaugai užtikrinti taikomos šios pasiteisinusios priemonės, kurias, įvertinus jų specifiką, būtų galima taikyti ir Lietuvoje: statymų, suteikiamų premijų limitai per mėnesio ar metų laikotarpį; prisijungimų skaičiaus prie vienos nuotolinių lošimų platformos ribojimai, laikotarpių tarp prisijungimų prie nuotolinio lošimo platformos ribojimai, vienos lošimo sesijos laiko apribojimai; maksimalių laimėti sumų statant už skirtingus įvykius nustatymai; maksimali galima įnešti suma; galimybė apriboti savo galimybes prisijungti 24 valandoms ar daugiau paspaudus vieną mygtuką; įspėjamieji pranešimai, parodomi vartotojui po tam tikro lošimo laiko; kontroliuojančių institucijų patvirtinti ir kiekvienoje nuotolinio lošimo platformoje laisvai prieinami asmeniniai testai siekiant nustatyti asmeninę galimos priklausomybės vystymosi riziką ir kt. Be aukščiau įvardintų priemonių tokios šalys kaip Vokietija, Danija, Prancūzija, Švedija, Ispanija, Graikija, Malta užsiima nuolatine situacijos stebėsena, kartu su lošimo bendrovėmis siekia įgyvendinti bendras priemones, kurios gali padėti apsaugoti lošėjus. Atsakingam ir legaliai veikiančiam verslui lošėjų apsauga ir atsakingas veiklos vykdymas yra vieni iš pagrindinių prioritetų veikiant stipriai reguliuojamame azartinių lošimų pramogų sektoriuje.
Siūlymai Atsižvelgdami į Įstatymo projekto iniciatorių siekį nustatyti skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą Lietuvos teritorijoje, tokiu būdu mažinant lošimams išleidžiamas sumas, lošimams leidžiamą laiką, lošimų patrauklumą ir galimas lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei, teikiame savo siūlymus, kokias kitas priemones būtų galima taikyti kuo didesnei Lietuvos lošėjų apsaugai užtikrinti, nesudarant papildomų prielaidų jiems naudotis nelegaliomis lošimų organizatorių svetainėmis, kuriose vartotojai visiškai nėra apsaugomi.
Siūlome: - Rengti išsamius klausymus Azartinių lošimų problematikos klausimais siekiant kompleksiškai įvertinti rinkos bei Lietuvos vartotojų situaciją ir galimus sprendimus siekiant tinkamai reguliuoti šį verslo sektorių. - Nepritarti Įstatymo projekte numatytam absoliučiam draudimui skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Siekiant užtikrinti Įstatymo projektu keliamą tikslą įgyvendinimą siūlome: - Priimti sprendimus, įpareigojančius Lošimų priežiūros tarnybą kartu su Lietuvoje veikiančiais lošimų organizatoriais suderinti ir įdiegti Lietuvoje priemones, kurios padėtų užtikrinti kuo didesnę lošėjų apsaugą remiantis kitų ES valstybių gerąja patirtimi. Įtvirtinti konkrečias ir kitose ES valstybėse pasiteisinusias priemones Lietuvos teisinėje bazėje, kad visi lošimų organizatoriai privalėtų jas įdiegti savo valdomose fizinėse lošimų vietose ar internete. - Inicijuoti konkrečius Lošimų priežiūros tarnybos veiksmus siekiant įtraukti Lietuvoje veikiančius lošimų organizatorius į jų ir kitų institucijų įgyvendinamas prevencines veiklas numatant aktyvų lošimų bendrovių dalyvavimą užtikrinant lošėjų apsaugą. Svarstyti galimus variantus įpareigojant lošimų bendroves finansiškai prisidėti prie valstybės įgyvendinamų prevencijos programų. |
Atsižvelgti |
Atsižvelgta formuojant pasiūlymą pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui. |
|||||||||||||||||||||||||||||||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-392 ir komiteto išvadoms.
6.2. Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pateikti įstatymo projektą Nr. XIVP-392 notifikuoti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Fiodorovas.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė