PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3906(2)
2024-06-19
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
5 ir 6 |
|
|
Argumentai:
LR valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3906(2) (toliau – Projektas) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daugiavaikės motinos bei daugiavaikiai tėvai ir asmenys, kuriems pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, turi teisę į antro laipsnio valstybines pensijas. Pažymėtina, kad šioms socialiai jautrioms grupėms taip pat reikia panaikinti nuvertėjimą, kurio dydis per pastaruosius 10 metų lyginant su „sodrinėmis“ pensijomis padvigubėjo. Demografiniai rodikliai prastėja, daugiavaikės motinos gauna santykinai mažesnes „sodrines“ pensijas, nes ir darbo stažai, ir įmokos dėl nuolat pertraukiamos profesinės karjeros yra mažesnės, dėl to būtina išlaikyti, kad valstybinės pensijos būtų bent kiek reikšmingesnė valstybės parama.Atkreiptinas dėmesys, jog laisvės kovų dalyviai yra ypatingai nusipelnę asmenys, kurie rizikavo savo gyvybe ir sveikata dėl šalies nepriklausomybės ir gerovės. Aukštesnio laipsnio valstybine pensija būtų deramai pagerbtas jų indėlis į šalies istoriją. Skirdama aukštesnio laipsnio valstybines pensijas laisvės kovų dalyviams, valstybė pabrėžtų laisvės, nepriklausomybės ir patriotizmo svarbą, skatindama šias vertybes visuomenėje. Todėl siūloma Projektą papildyti nustatant, kad ir žemiau nurodytos asmenų grupės turi teisę į pirmojo laipsnio valstybines pensijas: 1) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių); 2) asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 5 ir 6 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Teisė į pirmojo laipsnio valstybines pensijas arba antrojo laipsnio valstybines pensijas ir šių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos 1. Teisę į pirmojo laipsnio valstybines pensijas turi: 1) asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; 2) asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija; 3) asmenys, ėję Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; 4) asmenys, kurie yra olimpinių žaidynių čempionai,
paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai (aukso medalių
laimėtojai) 5) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (įvaikių) (toliau kartu – daugiavaikiai motina arba tėvas); 6) asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas. 2. Teisę į antrojo laipsnio valstybines pensijas turi:
3. Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos teisę į jas turintiems asmenims: 1) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1, 3– 2) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, jeigu jie yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais).“
6 straipsnis. 1. Daugiavaikiams motinai arba tėvui 1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo) vaikas (įvaikis) auga ar augo šeimoje, patirdamas socialinę riziką; 2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigoje dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaiką įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.); 3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne; 4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteista (nuteistas) už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs arba panaikintas, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo); 5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) iki pilnametystės arba iki emancipacijos nuteista (nuteistas) už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šios dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo). 2. Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) 3. Mirus vienam iš daugiavaikių tėvų, nurodytų šio
įstatymo 5 straipsnio |
Teikia
Seimo narė Laima Nagienė