LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1916

2023-04-06 Nr. 116-P-4

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, Komisijos nariai: Algirdas Butkevičius, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Marius Matijošaitis, Kęstutis Mažeika, Audrius Petrošius.

 Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė.

 Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Bagdonas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja Aida Kišūnaitė, Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-08-25	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo  2 straipsnio 6 dalyje siūlomas pakeitimas numatantis, kad jaunas žmogus yra asmuo nuo 14 iki 35 metų (įskaitytinai), vertintinas atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o jaunimo politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, „<...> kad išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis, aktyviau naudosis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą, įsitrauks į jaunimo mainų, stažuočių programas.“ Todėl, mūsų nuomone, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, didinantis jauno žmogaus amžiaus ribą iki 35 metų, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl teikiamo projekto.	Pritarti	Pastaba neaktuali, Vyriausybės išvada pateikta.
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023-08-26				Įvertinę Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1916 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad esminių pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad nors Projektu siekiama skatinti jaunų žmonių užimtumą, tačiau, pvz., 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius,  nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintis asmuo apibrėžiamas kaip inter alia asmuo, kuris yra 15-24 metų. Todėl vien amžiaus padidinimas šiame įstatyme gali nepadėti pasiekti aiškinamajame rašte nurodytų tikslų.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-11-30				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-653 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1916 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš Įstatymo projekto tikslų – „įtraukti daugiau jaunų suaugusiųjų į įvairias užimtumo ir socialinės rūpybos programas, taip užtikrinant sėkmingesnę jaunų asmenų integraciją į visuomenę“, taip pat nurodyta, jog Įstatymo projektu siekiama, kad, „išplėtus viršutinę jaunus asmenis apibrėžiančią amžiaus ribą iki 35 metų, šie asmenys sėkmingiau integruosis į darbo rinką, pradės savarankišką veiklą, pasinaudodami Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programomis“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 25 straipsnio 8 punkte kaip darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupė išskiriama grupė „bedarbiai iki 29 metų“, bet tuo neapsiribojama. Šiame straipsnyje įvardytos ir kitos darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės, atsižvelgiant į jų amžių, kvalifikaciją, negalią, nedarbo trukmę ir kitas aplinkybes, kitaip sakant, parama pagal Užimtumo įstatymą siekiant padidinti asmenų užimtumo galimybes, derinti darbo pasiūlą ir paklausą neteikiama, atsižvelgiant vien tik į asmens amžių. Pažymėtina, kad darbo rinkos paslaugos pagal Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teikiamos nedirbantiems asmenims, asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu bei savarankiškai dirbantiems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Dalyvauti Užimtumo įstatyme reglamentuotose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (paramos mokymuisi priemonėse, paramos judumui priemonėse ir paramos darbo vietoms steigti priemonėse) gali būti siūloma Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams, o tam tikrais atvejais – ir užimtiems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus, todėl, išplėtus jauno žmogaus viršutinę amžiaus ribą iki 35 metų, kaip siūloma Įstatymo projekte, nepadidėtų šių priemonių prieinamumas. Pagrindinis jaunimo politikos tikslas – jauno žmogaus integracija į švietimo sistemą ir (ar) darbo rinką, ir (ar) pilietinį gyvenimą. Vyresnis nei 29 metų asmuo jau yra integravęsis į švietimo sistemą ir (ar) darbo rinką, ir (ar) pilietinį gyvenimą, tačiau rinkoje siūlomos paslaugos, pavyzdžiui, neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugos, savanorystė, neribojamos pagal amžių, todėl yra laisvai prieinamos ir vyresniems nei 29 metų asmenims.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-11-30				2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad, išplėtus viršutinę jauno žmogaus amžiaus ribą, bus pradėta aktyviau naudotis valstybės lengvatomis įsigyjant pirmąjį būstą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 3 straipsnį finansinė paskata teikiama pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, atitinkančioms šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Jaunų šeimų sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje: jauna šeima laikytina šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Įstatymo projektu siūlomas viršutinės jauno žmogaus amžiaus ribos išplėtimas neturės įtakos asmenų, atitinkančių minėtus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme bei Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus, galimybei pasinaudoti nustatytomis lengvatomis, taip pat neišplės minėtos finansinės paskatos gavėjų rato.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-11-30				3. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų (įskaitytinai). Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, atviraisiais jaunimo centrais laikomi, be kita ko, juridiniai asmenys, atliekantys darbą su jaunimu, taigi šiuo metu darbo su jaunimu paslaugos yra atviros visiems 14–29 metų asmenims. Atvirųjų jaunimo centrų lankytojų tyrimas, atliktas 2021 m., parodė, kad šiuo metu vidutinis atvirojo jaunimo centro lankytojas (darbo su jaunimu paslaugos gavėjas) yra 16 metų asmuo. Projekto „Judam“ veiksmingumo tyrimas, atliktas 2020 m., parodė, kad vidutinis niekur nedirbantis, nesimokantis, mokymuose nedalyvaujantis asmuo, kuriam teikiamos darbo su jaunimu paslaugos, yra 22 metų. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, išplėtus amžiaus ribą, pagal kurią Įstatyme apibrėžiama, koks asmuo laikomas jaunu žmogumi, darbo su jaunimu sistema (tikslinės grupės požiūriu) nepasikeis ir pagrindinė tikslinė paslaugos gavėjų grupė toliau liks asmenys iki 22 metų.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-11-30				4. Pažymėtina, kad nors Europos šalyse jauno žmogaus amžiaus riba apibrėžiama skirtingai, daugumoje jų viršutinė jauno žmogaus amžiaus riba – 29 metai ar mažiau (Vokietijoje – 14–26 metai, Jungtinėje Karalystėje – 15–29 metai, Estijoje – 7–26 metai, Latvijoje – 13–25 metai, Lenkijoje – 15–25 metai). Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Eurostato duomenų rinkimo metodika, Eurobarometro duomenų rinkimo metodika, laikoma, kad jauni žmonės yra nuo 15 iki 29 metų. Taigi šiuo metu Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas jauno žmogaus reglamentavimas iš esmės atitinka Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą jauno žmogaus apibrėžtį.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-11-30				5. 2020 m. spalio 30 d. Europos tarybos rekomendacijoje „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria keičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo valstybėms narėms, rekomenduojama „užtikrinti, kad visi jaunesni nei 30 metų jaunuoliai per keturis mėnesius nuo darbo netekimo ar formaliojo mokymosi užbaigimo gautų kokybišką darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės ar stažuotės pasiūlymą“. Pagal šią rekomendaciją paramą valstybėse narėse taip pat rekomenduojama teikti jaunuoliams iki 29 metų.	Pritarti
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-11-30				6. Projektu siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti, t. y. jauno žmogaus amžiaus ribai iki 35 metų išplėsti, reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes turėtų būti kuriamos naujos darbo su jaunimu formos, ypač 29–35 metų asmenims, planuojami papildomi etatai, tobulinamos su jaunimu dirbančių asmenų kompetencijos ir numatomi jų išlaikymo kaštai, plečiamos Jaunimo savanoriškos tarnybos, kuri šiuo metu skirta 14–29 metų asmenims, veiklos galimybės ir infrastruktūra, o padidėjus jaunimo organizacijų skaičiui, turi būti skiriamas didesnis finansavimas jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo galimybėms remti. Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) skaičiavimais, papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis jaunimo politikai įgyvendinti kasmet bus ne mažiau kaip 4,6 mln. Eur (pavyzdžiui, 2022 m. jaunimo politikai įgyvendinti SADM skirta 4,2 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų ir 3,4 mln. Eur savivaldybių biudžetų lėšų). Atsižvelgiant į valstybės prisiimtus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu nebūtų tikslinga prisiimti naujų įsipareigojimų, nes jiems įvykdyti reikia papildomų valstybės biudžeto lėšų.	Pritarti

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: nepritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį atmesti.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: V. Alekna.

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                                                                         Virgilijus Alekna

Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė