LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314
5 STRAIPSNIO PAKEITIMO Nr. XIVP-4217
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-25 |
1 (5) |
(1) |
(3) |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, jog privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme. Projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai. Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise galės asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties (t. y. žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ar kitos paskirties) žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taigi, asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties žemės sklypą, nebūtinai „glaudžiai susijusį su vykdoma žemės ūkio veikla (pavyzdžiui, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla), galėtų pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jo turimu žemės sklypu. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, yra pakankamai pagrįstas ir logiškas. Taip pat diskutuotina, ar pirmenybė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturėtų būti suteikta gretimų žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, o jeigu tokių nėra, tik tada kitos paskirties žemės sklypų savininkams, jeigu jie vykdo žemės ūkio veiklą, atitinkančią siūlomus nustatyti kriterijus. Antra, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Taigi, teikiamu projektu siūloma nustatyti skirtingus reikalavimus ūkininkams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turintiems besiribojantį žemės sklypą, pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ūkininkams reikalavimas, kad jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų nebūtų taikomas, nors pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkininkas gali verstis ne tik žemės ūkio veikla, bet ir miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomus nustatyti reikalavimus dėl tam tikro dydžio pajamų iš žemės ūkio veiklos ūkininkams ir juridiniams asmenims nereikėtų suvienodinti. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą suteikiantį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šią nuostatą praplečiant ir suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti minėtuosius žemės sklypus.“ Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomi pakeitimai svarstytini teisinio stabilumo bei teisinio tikrumo principų kontekste, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
|
Nepritarti. |
ŽŪM mano, kad formuluotės yra tinkamos ir nurodo, kad žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų kitų paskirčių žemės sklypai, kuriuose yra įrengtos fermos, sandėliai ar kita infrastruktūra reikalinga žemės ūkio veiklai, dažnu atveju yra tarp žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Taip pat kad neretai fiziniams asmenims (ypač smulkiesiems ūkininkams) užsiimantiems ūkininkavimu, pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos, nėra pagrindinis pajamų šaltinis, todėl šiems asmenis nustačius 50 proc. pajamų ribą, būtų negalima pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Šiuo atveju Įstatymo projekte nurodytas siūlymas dėl 50 proc. juridiniams asmenims užkerta kelią žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo spekuliacijai.
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-24 |
2 |
2 |
N |
2. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomas siūlomas teisinis reguliavimas tų asmenų atžvilgiu, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą, yra pradėję procedūras, susijusias su besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, atitinkančio įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, įsigijimu, ir šių procedūrų dar nebūtų pabaigę iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą.
|
Pritarti. |
Komitetas patobulino įstatymo projektą. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-24 |
* |
|
|
3. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
|
Atsižvelgti. |
Įstatymo projekto pateikimo Seime metu nebuvo paprašyta Vyriausybės išvados. Be to, 11-12 numatytas svarstymas Seime.
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-11-06 |
* |
|
|
Įstatymo projektu siekiama suteikti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę naujai kategorijai asmenų[1]. Kadangi Įstatymo projektu nustatomi nauji žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai, tokie ribojimai laikytini laisvo kapitalo judėjimo ribojimais. Šiuos ribojimus draudžia SESV 63 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad pagal šiame skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad nacionalinė norma gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą kaip pamatinį Sutarties principą tik tada, kai ją pateisina SESV 65 straipsnio 1 dalyje[2] išvardintos priežastys arba svarbaus visuomenės intereso sąlygojamos imperatyvios priežastys. Be to, nacionalinė norma pateisinama tik tais atvejais, kai ji yra tinkama užtikrinti ja siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, t. y. atitinka proporcingumo kriterijų[3]. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, kad nustatomas ribojimas bendrąja tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (arba pagrindų, kai tam tikri subjektai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, praplėtimas) turi būti pagrindžiamas svarbiu (bendru) visuomenės interesu ir turi būti įvertintas bendrojo proporcingumo principo atžvilgiu. Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje teigiama, kad įtvirtinus siūlomą reguliavimą bus išvengiama žemės sklypų fragmentavimo problematikos, bus sudaromos sąlygos racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinamas racionalus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas. Įvertinus šiuos argumentus ir Įstatymo projektu nustatomą reguliavimą, pažymėtina, kad kadangi Įstatymo projektu pirmumo teisė bus suteikiama ne tik žemės ūkio paskirties besiribojančių sklypų savininkams, nėra aišku, kaip tokios pirmumo teisės suteikimas prisidės prie žemės ūkio paskirties sklypų fragmentavimo išvengimo ir skatins racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje turi būti nurodyta, kokio bendrojo tikslo nustatomu reguliavimu yra siekiama, taip pat, kad reguliavimas yra tinkamas ir neviršija to, kas būtina, t. y. Įstatymo projekto tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis.
|
Atsižvelgti. |
Komitetas netobulina įstatymo projekto lydimosios medžiagos. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos verslo konfederacija, 2024-11-06 |
* |
|
|
Lietuvos verslo konfederacijai (toliau – LVK) kelia susirūpinimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-4217) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo yra reikšmingai keičiamas su žemės ūkio paskirties žemės pardavimu susijęs reguliavimas, pažeidžiant laisvos konkurencijos principus, teikimas svarstymui ir priėmimui skubos tvarka. Pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad siūlomu reguliavimu būtų kuriamas neigiamas precedentas žemės rinkos bei susijusių sektorių reguliavime, toks LR Seime parlamento narių registruotas ir papildomai su institucijomis nederintas projektas turi būti svarstomas išsamiai ir visapusiškai, vengiant skubos bei sudarant galimybes savo pastabas pateikti visoms suinteresuotoms institucijoms, įskaitant ir LR Vyriausybę, už žemės politiką atsakingą Aplinkos ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą bei Konkurencijos tarybą. Iš tiesų sunku pagrįsti, kodėl minėtas Įstatymo projektas LR Seime turėtų būti svarstomas skubos tvarka. Remiantis gerąja teisėkūros praktika, konstatuotina, kad skubos tvarka įstatymai turėtų būti svarstomi tik tada, kai to reikalauja ypatingos ir objektyvios valstybės gyvenimo aplinkybės. Šiuo atveju, gali susidaryti įspūdis, kad vienintelė minėto Įstatymo projekto svarstymo skubos tvarka objektyvi aplinkybė – besibaigianti šio LR Seimo kadencija. Manome, kad tai neturėtų tapti įstatymų svarstymo skubos tvarka pagrindu, o dėl skubotos ir ydingos teisėkūros neturėtų nukentėti priimamų įstatymų kokybė. Priešingai, manome, kad nepriklausomai nuo likusių posėdžių LR Seimo kadencijoje, teisėkūra Lietuvos parlamente turėtų būti konstruktyvi, o įstatymų nagrinėjimas turėtų įtraukti suinteresuotas šalies institucijas ir socialinius partnerius. Taip pat atkreipiame dėmesį į esminius su siūlomu reguliavimu susijusius neigiamus padarinius šalies ekonomikos vystymuisi ir vienodų konkurencijos sąlygų visiems rinkos dalyviams užtikrinimui. Visų pirma, LVK nuomone, siūlomas pakeitimas pažeidžia laisvos konkurencijos principus, kadangi išskiriama siaura žemės savininkų grupė (ūkininkai ir bendrovės, gaunančios iš žemės ūkio veiklos >50% pajamų), kai žemės ūkio paskirties savininkų ratas yra daug platesnis (bet koks juridinis asmuo, net nevykdantis žemės ūkio veiklos, pvz., atsinaujinančios energetikos vystytojai ir pan., taip pat bet kurie gyventojai, kurie įgijo žemės ūkio paskirties žemę paveldėjimo, nuosavybės atkūrimo būdu, tačiau neturi tikslo ūkininkauti). LVK nuomone, Įstatymo projektas turi būti įvertintas Konkurencijos tarybos dėl jo galimo antikonkurencinio pobūdžio. Antra, teisės akto projektu trukdoma kito tipo (nevykdančių žemės ūkio veiklos) verslams, kurių galbūt gamybinė bazė ribojasi su kaimyniniu sklypu, kur jie norėtų plėstis. Trečia, tokiu teisiniu reguliavimu yra paneigiamas žemės ūkio paskirties konsolidavimo tikslas. LVK nuomone, konsolidavimas yra įmanomas ir veiktų praktiškai tik visiems besiribojančių sklypų savininkams suteikiant tolygias teises. Ketvirta, tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu yra reikšmingai bloginama investicinė aplinka, apsunkinant sandorių sudarymą. Įnešama neaiškumo, kai sandoris sutartas tarp potencialių pardavėjo ir pirkėjo, kadangi šiuo Įstatymo projektu sudaromos sąlygos „privilegijuotai trečiai šaliai“, kuri nedalyvauja sandoryje, sandorį sugriauti. Be kita ko, dėl papildomų procedūrų neracionaliai išilgėja sandorių terminai. Penkta, pirmumo teisės suteikimas tam tikrai subjektų grupei padidins administravimo kaštus, t. y., akivaizdžiai sukurs didelę biurokratinę naštą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), nors nėra pateikta tikslaus ir adekvataus įvertinimo dėl tokio teisinio reguliavimo poveikio biudžetui. Apibendrinant rašte pristatytus argumentus dėl kokybiškos teisėkūros bei įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka, taip pat pastabas dėl neigiamų siūlomo reguliavimo padarinių konkurencijos sąlygoms, prašome, kad Įstatymo projektas, kaip ir pasisakė LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, būtų teikiamas LR Vyriausybei, kad ji pateiktų išvadą ir atitinkamai visos suinteresuotos institucijos, šalys ir verslo asociacijos galėtų pateikti savo pastabas. Tikime, kad tokiam siūlomam reguliavimui gali būti pareikšta labai daug prieštaravimų, įskaitant už žemės politikos formavimą atsakingos Aplinkos ministerijos ir Konkurencijos tarybos nuomonę, todėl siauri ūkininkų interesai ir teisiniai principai, taip pat skirtingos institucijų pozicijos, siekiant kokybiškos teisėkūros, turėtų būti suderintos organizuojamuose susitikimuose su išvadą ruošiančios ministerijos ar LR Vyriausybės kanceliarijos atstovais.
|
Nepritarti. |
Svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka nusprendė Seimas pateikimo metu – Kaimo reikalų komitetas neturi teisės keisti šios tvarkos ir privalo jos laikytis. Įstatymo projekto pateikimo Seime metu nebuvo nuspręsta prašyti Vyriausybės išvados. Be to, 11-12 numatytas svarstymas Seime.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulinam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4217(2) ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Jonas Gudauskas.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-4217(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė