Lietuvos Respublikos ĮSTATYMO projekto „dėl KONVENCIJOS DĖL KOVOS SU UŽSIENIO PAREIGŪNŲ PAPIRKIMU SUDARANT TARPTAUTINIUS VERSLO SANDORIUS RATIFIKAVIMO“

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą „Dėl Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“ (toliau – Ratifikavimo įstatymas), Lietuvos Respublika ratifikuos Konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius (toliau – Konvencija), priimtą Derybų konferencijoje 1997 m. lapkričio 21 d. Konvencija yra ratifikuotina tarptautinė sutartis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Pažymėtina, kad Lietuvos narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (toliau – EBPO) yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Be kitų Lietuvos stojimui į EBPO keliamų sąlygų, Lietuva taip pat turi prisijungti prie Konvencijos.

Remiantis Konvencijos 13 straipsnio 2 dalimi, Lietuva prie Konvencijos gali prisijungti tik jai tapus visateise EBPO darbo grupės dėl papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius (toliau – Darbo grupė) dalyve. Pažymėtina, kad po sėkmingo pakartotinio Lietuvos vertinimo, vykusio 2016 m. gruodžio 7 d. Darbo grupėje, 2017 m. vasario 3 d. buvo gautas oficialus EBPO generalinio sekretoriaus Angel Gurría kvietimas Lietuvai tapti visateise Darbo grupės dalyve bei prisijungti prie Konvencijos.

Prisijungdama prie Konvencijos Lietuva įsipareigoja aktyviai kovoti su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir griežtai bausti kyšius užsienio pareigūnams duodančias Lietuvos juridinius ir fizinius asmenis.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Ratifikavimo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Lietuvos teisės aktai ir vykdomos priemonės iš esmės atitinka Konvencijos reikalavimus. Baudžiamąją atsakomybę už užsienio pareigūnų papirkimą numato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK), kuris taip pat nustato juridinių asmenų atsakomybės, konfiskavimo, jurisdikcijos, senaties taisykles bei atsakomybę už pinigų plovimą ir apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą. Lietuvoje taikomi audito ir apskaitos standartai atitinka tarptautinius reikalavimus, veiksmingai bendradarbiaujama su užsienio valstybėmis baudžiamosiose bylose.

Pažymėtina, kad, siekiant įgyvendinti Konvencijos keliamus reikalavimus, 2015-2016 metais buvo priimti BK ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai (Nr. XII-2048, Nr. XII-2780, Nr. XII-2781). Šiais pakeitimais buvo patobulintos nuostatos, susijusios su juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe bei užsienio pareigūnų papirkimo kriminalizavimu.

Užsienio pareigūno sąvoka, įtvirtinta BK 230 straipsnyje, visiškai apima visas Konvencijoje nurodytos užsienio pareigūnų funkcijas bei Konvencijoje minimus kitus asmenis, vykdančius užsienio valstybės deleguotą viešąją funkciją, įskaitant viešąsias agentūras ar viešuosius juridinius asmenis.

Užsienio pareigūną papirkęs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų, o esant sunkinančioms aplinkybėms – baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Kitos bausmės rūšys, kurios galėtų būti taikomos juridiniams asmenims už padarytą nusikalstamą veiką, yra įtvirtintos BK 43 straipsnyje (juridinio asmens veiklos apribojimas ar likvidavimas). Tiesiogiai ar netiesiogiai iš uždraustos veikos gauto turto, uždraustos veikos įrankio ar priemonės konfiskavimo pagrindai nustatyti BK 67, 72 straipsnių bei 230 straipsnio 5 dalyje. Nacionaliniai įstatymai papildomai numato ir kitus apribojimus už korupcinius nusikaltimus teistiems asmenims – draudimą dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų ir kt.

BK 227 straipsnio 6 dalis apriboja galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai patys ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį užsienio pareigūnui, net ir tuo atveju, kai kyšio iš jų buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jie, tiesiogiai arba netiesiogiai patys ar per tarpininką pasiūlę ar pažadėję duoti arba davę kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jų pripažinimo įtariamaisiais, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Juridinio asmens atsakomybės sąlygos numatytos BK 20 straipsnyje. Remiantis šiuo straipsniu juridinis asmuo taip pat atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą, bei tais atvejais, kai nusikalstamos veikos buvo atliekamos juridinio asmenis nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos juridinio asmens priežiūros arba kontrolės. Pagal BK 20 straipsnio 4 dalį juridinis asmuo gali atsakyti ir už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens jo naudai padarytą veiką. Remiantis BK 20 straipsnio 5 dalimi juridinis asmuo gali atsakyti ir tais atvejais, kai fizinis asmuo už jo padarytą veiką yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kitų priežasčių. Detaliau šie atvejai aptariami Baudžiamojo proceso kodekso 387 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymai nustato reikalavimus įmonių buhalterinei apskaitai bei finansinėms ataskaitoms. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XXII skyrius nustato administracinę ir civilinę atsakomybę už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimą. BK 205, 222 ir 223 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims už apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.

Lietuvos Respublikos audito įstatymas nustato audito įmonėms ir auditoriams, atliekantiems auditą, pareigą laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų, auditą atlikti pagal tarptautinius audito standartus.

2014 m. pabaigoje priimti mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais užkirstas kelias kyšiams išleistas lėšas atskaityti mokesčių tikslais. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymais nustatyta aiški nuostata, jog išlaidos ir sąnaudos, patirtos darant BK uždraustą veiką, įskaitant kyšius, nėra pripažįstamos leidžiamais atskaitymais.

Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo procedūros, susijusios su teisinės pagalbos prašymais ir ekstradicija, yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), BK ir tarptautinių sutarčių nuostatomis. BK 9 ir 9¹ straipsniai nustato pagrindinius ekstradicijos principus, o BPK 69 – 76 straipsniai nustato išsamias ekstradicijos procedūras. Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis bei užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo tvarka nustatyta BPK 66 ir 67 straipsniuose. Lietuvos Respublika taip pat yra ratifikavusi daugelį konvencijų, susijusių su savitarpio teisinės pagalbos prašymų teikimu ir gavimu (1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose bei jos 1978 m. ir 2001 m. papildomus protokolus, 2000 m. lapkričio 15 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2003 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir kt.), sudariusi nemažai dvišalių savitarpio teisinės pagalbos sutarčių (su Lenkija, Latvija, Rusija, Azerbaidžanu, Ukraina, Baltarusija ir kt.). Ekstradicijos srityje Lietuva yra ratifikavusi 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvenciją dėl ekstradicijos ir jos pirmąjį bei antrąjį papildomus protokolus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Konvencijos tikslas reguliuoti pačius svarbiausius korupcijos reiškinius, į kuriuos yra įtraukti kitų valstybių pareigūnai. Konvencija įtvirtina reikalavimą kriminalizuoti vadinamąjį aktyvų užsienio valstybių pareigūnų papirkimą sudarant tarptautinius verslo sandorius, nenustatant konkrečių reikalavimų pasyviam užsienio pareigūnų papirkimui.

Konvencija valstybėms numato pareigą savo nacionalinėje teisėje nustatyti atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už užsienio pareigūnų papirkimą sudarant tarptautinius verslo sandorius. Konvencijos 1 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose pateikiamas „užsienio pareigūno“ apibrėžimas, kuris apima tris kategorijas: a) bet kokius užsienio valstybės paskirtus ar išrinktus teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos tarnautojus; b) bet kokius asmenis, teikiančius viešąsias paslaugas užsienio valstybės vardu, taip pat viešosios įstaigos ar viešosios įmonės vardu; c) bet kokius viešosios tarptautinės organizacijos pareigūnus ar atstovus. Konvencijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad „viešosios paslaugos“ vykdymas apima bet kokią veiklą užtikrinant viešąjį interesą, kurią delegavo vykdyti užsienio valstybė, pavyzdžiui, veiklą, susijusią su viešaisiais pirkimais.

Prie Konvencijos prisijungusios valstybės privalo vykdyti įsipareigojimus kovoti su užsienio pareigūnų papirkimu, vykdydamos ikiteisminius tyrimus ar baudžiamuosius persekiojimus  tarptautinėse pareigūnų papirkimo bylose, nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Pagal Konvencijos 3 straipsnio 3 dalį valstybės turi imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad kyšis ir papirkus užsienio pareigūną gautos pajamos arba turtas, kurio vertė atitinka tokių pajamų vertę, būtų areštuoti ir konfiskuoti arba kad būtų taikomos tokį pat poveikį turinčios piniginės sankcijos.

Konvencijoje įtvirtinama pareiga šalims nustatyti tokias priemones, kurių gali prireikti siekiant neleisti įmonėms turėti į apskaitos žurnalus neįtrauktų sąskaitų, sudaryti į apskaitos žurnalus neįtrauktus ar netinkamai įformintus sandorius, nurodyti nesamas išlaidas, nurodyti finansinius įsipareigojimus neteisingai nurodant jų objektą ir naudoti suklastotus dokumentus siekiant papirkti užsienio pareigūnus arba nuslėpti tokio papirkimo faktą.

Taip pat Konvencijoje numatyti reikalavimai teikti skubią ir veiksmingą teisinę pagalbą kitai Konvencijos šaliai, nustatyti, kad užsienio pareigūno papirkimas yra laikomas nusikalstama veika, kuriai pagal Konvencijos šalių įstatymų nuostatas ir pasirašytas ekstradicijos sutarčių nuostatas, būtų taikoma ekstradicija, o tais atvejais, kai tarp Konvencijos šalių nėra galiojančios ekstradicijos sutarties, jos užsienio pareigūno papirkimo atveju Konvenciją gali laikyti ekstradicijos teisiniu pagrindu. Konvencijos 10 straipsnio 3 dalis reikalauja imtis būtinų priemonių, kurios sudarytų sąlygas išduoti nusikaltimą padariusius savo piliečius arba pačioms patraukti baudžiamojon atsakomybėn savo piliečius už užsienio pareigūno papirkimą. Šalis, kuri atmeta prašymą išduoti užsienio pareigūno papirkimu kaltinamą asmenį remdamasi tik tuo, kad tas asmuo yra jos pilietis, perduoda bylą savo kompetentingoms institucijoms baudžiamajam persekiojimui vykdyti.  

Konvencijos 11 straipsnis numato susitariančioms šalims prievolę pranešti EBPO sekretoriatui apie paskiriamas institucijas Konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnyje ir 10 straipsnyje numatytų prašymų priėmimo, rengimo ir ryšių palaikymo šiais klausimais funkcijas. Remiantis BPK nuostatomis, Lietuvoje dėl šių Konvencijos straipsnių įgyvendinimo atsakingomis institucijomis būtų skiriamos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Konvencijoje numato šalių stebėsenos mechanizmą, siekiant stebėti ir skatinti Konvencijos šalių visapusišką šios konvencijos nuostatų įgyvendinimą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatoma, kad Ratifikavimo įstatymas neturės neigiamų pasekmių.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Tikėtina, kad Konvencijos ratifikavimas prisidės prie užsienio pareigūnų papirkimo prevencijos stiprinimo ir kovos pasauliniu mastu. Taip pat Lietuvos Respublika, prisijungdama prie Konvencijos, prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų, siekiant užkardyti tarptautinio pobūdžio korupcines veikas, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos ženkliai sustiprintų savo gebėjimus veiksmingai atskleisti, tirti ir persekioti užsienio pareigūnų papirkimą tarptautiniuose verslo sandoriuose, sumažėtų korupcinio pobūdžio veikų padarymo galimybė, todėl tai teigiamai veiks kovą su korupcija.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Ratifikavimo įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos plėtojant sąžiningą verslą ir skatins investavimo Lietuvoje ir užsienio valstybėse plėtrą.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą Konvencija priskirtina prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Ratifikavimo įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Ratifikavimo įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai  įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10.  Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Ratifikavimo įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

11.  Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Ratifikavimo įstatymą, jam įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Ratifikavimo įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Ratifikavimo įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.

14.  Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis

 „EBPO konvencija dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius“, „užsienio pareigūno papirkimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.