LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-07-04 Nr. XIVP-3989
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindus. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu tikslingumo principu, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu numatytiems tikslams pasiekti nepakaktų jau esamo teisinio reguliavimo, pvz., Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo, Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo, Užimtumo įstatymo, Transporto lengvatų įstatymo, Savanoriškos veiklos įstatymo, Kultūros politikos pagrindų įstatymo ir kt. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte projekto nuostatų įtvirtinimo poreikis atskiru įstatymu nėra pagrįstas – jame vietoj siekiamų išspręsti problemų įvardijimo, tik bendrai nurodoma, kad nėra vieno teisės akto, kuris apimtų visus su vyresnio amžiaus žmonėmis susijusius veiklų aspektus.
2. Jeigu projekto nebūtų atsisakyta, jį reikėtų tobulinti. Daug projekte dėstomų nuostatų yra deklaratyvios, pvz., nuostata, kad institucijos, įgyvendindamos vyresnio amžiaus žmonių politiką, privalo tarpusavyje bendradarbiauti, iš esmės nenustato naujo reguliavimo ir taisyklių, kartoja jau esamą teisinį reguliavimą, pvz., nuostatos dėl Vyriausybės kompetencijos teikti teisės aktų projektus arba Seimo kompetencijos priimti įstatymus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, rengiant teisės aktus reikia vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 33 punktą, įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, todėl nuostatų, kurios nenustato naujų taisyklių, reikėtų atsisakyti. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rengiant įstatymo projektą, buvo remtasi Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. birželio 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2873, kuriuo jis išdėstytas nauja redakcija.
3. Projekto 1 straipsnyje yra nurodoma įstatymo paskirtis. Šio straipsnio nuostatas reikėtų formuluoti nuosekliai pagal įstatyme dėstomų nuostatų eiliškumą, siejant jas su atskiruose įstatymo skyriuose ar jų straipsniuose reglamentuojamais dalykais. Be to, pažymėtina, kad įstatyme nėra „darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis ypatumų“, jis nenustato nei „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmens“, nei „vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų kompetencijos formuojant ir įgyvendinant vyresnio amžiaus žmonių politiką“ ir kt. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnis tikslintinas.
4. Projekto 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti įstatyme vartojamas sąvokas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymo projektu siūlomos naujos sąvokos svarstymo metu bus įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pažymėtina, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu, kad teisės aktų projektai rengiami laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisės terminijos, Terminų banko įstatymo reikalavimu, kad aprobuotas terminas turi būti patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir vartojamas arba teikiamas vartoti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 10 punktu, siūlomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai turėtų būti suderinti pagal teisės aktų reikalavimus iki projekto pateikimo Seime.
5. Siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 2 dalies, kurioje pateikiama sąvokos „veikli ilgaamžystė“ apibrėžtis, kadangi toliau projekto tekste ši sąvoka nevartojama.
6. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodomi įstatymai, kuriuose apibrėžtos kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. Atkreiptinas dėmesys, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pavadinimas yra pakeistas į Asmens su negalia teisių apsaugos įstatymą. Be to, neaišku, apie kokias sąvokas kalbama, kai duodamos nuorodos į Civilinį kodeksą, Pilietybės įstatymą, Statybos įstatymą, jau minėtą Asmens su negalia teisių apsaugos įstatymą. Svarstytina, ar šios dalies apskritai nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
7. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „nacionaliniu ir vietos savivaldos lygmeniu“ įrašytina formuluotė „valstybės ir savivaldybės lygmeniu“, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, vietos savivalda yra savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių politikos priemonių įgyvendinimas turėtų apimti savivaldybės, kaip teritorijos administracinio vieneto, lygmenį. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 4 straipsnio 1 punktas.
8. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamas teisės požiūriu neaiškus terminas „verslo įmonė”, nes Lietuvos Respublikos teisės aktuose tokios formos privatūs juridiniai asmenys nėra numatyti. Be to, šis punktas turėtų būti tikslinamas ir tuo aspektu, kad šiame įstatyme turėtų būti reglamentuojamas tik vyresnio amžiaus žmonių organizacijų (žr. 2 straipsnio 4 dalį) bendradarbiavimo stiprinimas, bet ne visų nevyriausybinių organizacijų (šių organizacijų veiklos sąlygas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principus nustato specialus Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).
9. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir kitose projekto nuostatose vartojama nauja sąvoka „socialinė įtrauktis“, kurios turinys nėra aiškus ir neatskleistas nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią sąvoką apibrėžti.
10. Projekto 4 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes jis neatitinka straipsnio turinio.
11. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politikos sritys, kurių valdymas yra pavedamas atitinkamiems ministrams, yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ ir kad „mokymosi sritis“ kaip atskira sritis nėra išskirta, siūlome projekto 5 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „švietimo ir mokymosi srityje“ įrašyti žodžius „švietimo ir mokslo srityje“.
12. Atsižvelgiant į tai, kad Lygių galimybių įstatymu siekiama užtikrinti asmenų lygias galimybes ne tik dėl socialinės padėties, bet ir kitais pagrindais (dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų), projekto 5 straipsnio 2 punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai „neatsižvelgiant į socialinę padėtį“.
13. Tikslintina 5 straipsnio 3 punktas, kuriuo siūloma įtvirtinti valstybės siekį užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms stabilias pajamas. Pažymėtina, kad sąvoka „stabilios pajamos“ yra neapibrėžta, neaiški, gali būti plačiai ir įvairiai interpretuojama. Pastebėtina, kad valstybė galėtų užtikrinti šiems asmenims minimalias pajamas (žr. pvz. Šalpos pensijų įstatymą, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kt.).
14. Projekto II skyrius turėtų būti tikslinamas ir tobulinamas pagal šios išvados 2 pastabą, atsisakant nuostatų, pavyzdžiui, įtvirtintų 7, 8 straipsniuose, kurios nesukuria jokių naujų taisyklių.
15. Tikslintinas projekto 6 straipsnis, kadangi už vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimą ir (ar) įgyvendinimą turėtų būti atsakingos tik valstybės ir savivaldybių institucijos, o vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba ar savivaldybių vyresnio amžiaus reikalų taryba galėtų tik dalyvauti formuojant vyresnio amžiaus žmonių politiką, teikdamos nuomonę, išvadas ar siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, šiame straipsnyje neaišku, ką reiškia formuluotė „politikos formavimas ir įgyvendinimas organizuojamas, taikant institucinę politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą“.
16. Siūlytina atsisakyti projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalių, kadangi bendrai visų nevyriausybinių organizacijų finansavimo tvarka jau yra numatyta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Be to, pagal šio įstatymo nuostatas, vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovauja ne visos nevyriausybinės organizacijos, bet tik vyresnio amžiaus žmonių organizacijos (žr. 2 straipsnio 4 dalį) ir kurioms finansavimas numatytas projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
17. Atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,planavimo dokumentai“ ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus planavimo dokumentų lygmenis (valstybės strategijos dokumentai, strateginio lygmens planavimo dokumentai, programavimo lygmens planavimo dokumentai, veiklos lygmens planavimo dokumentai), siūlytume patikslinti projekto 8 straipsniu 2 punkte, 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamą sąvoką ,,strateginio planavimo dokumentai“, kadangi tokio planavimo dokumento minėtas įstatymas nenumato.
18. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „pagal kuruojamas sritis“ įrašytini žodžiai „pagal valdymo sritis“.
19. Projekto 11 straipsnio pavadinime po žodžio „savivaldybių“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“.
20. Tikslintinas projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 1 punktą savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatomos pažangos priemonės.
21. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje yra siūloma įtvirtinti savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybę. Šios dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu. Įvertinus tai, kad ši pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė, siūloma nuostata tarpusavyje nedera su Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią nuostatą reikėtų atitinkamai tikslinti.
22. Projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 prieduose arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme tos valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas ir minimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas nurodomas pagal kitą įstatymą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatytos savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybės, siūlytina projekto nuostatą tikslinti, įvertinant aukščiau nurodytą aspektą.
23. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūlytina įvardinti konkrečią instituciją, kuri formuoja vyresnio amžiaus žmonių politiką. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gali veikti daug vyresnio amžiaus žmonių ir su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančių organizacijų, šioje dalyje reikėtų nustatyti papildomus kriterijus minėtoms organizacijoms, pretenduojančioms deleguoti savo atstovą į Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybą.
24. Projekto 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte, siekiant aiškumo, reikėtų nurodyti, kokioms institucijoms ir įstaigoms teikia pasiūlymus Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba (pvz., valstybės ir savivaldybių ar tik valstybės institucijoms ir įstaigoms).
25. Tikslintina projekto 13 straipsnio dalių numeracija (nėra 2 dalies). Be to, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse (turėtų būti 2 ir3 dalyse) po žodžių „vyresnio amžiaus“ įrašytinas praleistas žodis „žmonių“.
26. Projekto 15 straipsnyje reikia tikslinti nuorodą – turėtų būti nuoroda ne į 12, bet į 14 straipsnį.
27. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis veiklai turi būti savivaldybių skiriamos pritaikytos patalpos, kuriose, atliekant darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis, nemokamai turi būti teikiamos kultūros, meno, švietimo, kūno kultūros ir sporto, psichologinės ar socialinės paslaugos.“ Iš šios formuluotės neaišku, kas turėtų teikti nemokamas paslaugas – savivaldybė ar kiti subjektai ir iš kokių lėšų būtų kompensuojamas šių paslaugų įsigijimas.
28. Tikslintina projekto 16 straipsnio dalių numeracija (nėra 3 dalies).
29. Projekto 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją turi užtikrinti, kad jos teritorijoje būtų vykdomas darbas su vyresnio amžiaus žmonėmis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pagal projekto 15 straipsnį, darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis atlieka vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančios ir/ar su vyresnio amžiaus žmonėmis dirbančios organizacijos. Šios organizacijos, kaip galima numanyti iš projekto nuostatų, yra nevyriausybinės organizacijos, kurios yra nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo. Nevisiškai aišku, kaip savivaldybės institucijos ir įstaigos turėtų užtikrinti, kad šios organizacijos vykdytų darbą savivaldybės teritorijoje.
30. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo skyriai iš eilės žymimi paryškintais romėniškais skaitmenimis, tikslintinas paskutinio skyriaus pavadinimas (vietoj žodžio „ketvirtasis“ įrašytinas skaitmuo „IV“).
31. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kuri turi įsigalioti anksčiau, kad įstatymo įsigaliojimui būtu tinkamai pasirengta.
32. Siūlytina atsisakyti projekto 17 straipsnio 2 dalyje teikiamos nuorodos į šio įstatymo 9 straipsnį (šiame straipsnyje yra nustatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ne savivaldybių institucijų kompetencija), nes teisės aktai, kuriuos turėtų priimti savivaldybių institucijos yra nurodyti ne tik projekto 11 straipsnyje, bet ir 13 straipsnyje.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas“. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad „Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims “, 3 dalis nustato, kad „Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu“. Tuo tarpu projekto aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad „Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio bei Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų.
34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-981 2 punktu darbo grupei buvo pavesta iki 2024 m. birželio 30 d. parengti trečiojo amžiaus universitetų teisiniam statusui reglamentuoti reikalingų teisės aktų projektus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. SV-S-981 sudarytos darbo grupės (toliau – Darbo grupė) trečiojo amžiaus universitetų teisiniam statusui nustatyti nariai susipažino su užsienio šalių gerosiomis praktikomis reglamentuojant vyresnio amžiaus žmonių klausimus ir pastebėjo, kad efektyviausias reglamentavimas yra tose šalyse, kurios turi įstatymus, numatančius vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindus ir apimančius vyresnio amžiaus poreikius visose srityse (užimtumas, socialiniai, sveikatos, švietimo, kultūros klausimai)“. Darytina išvada, kad minėtas Seimo valdybos pavedimas neįvykdytas, todėl jis turėtų būti pakeistas arba vykdomas.
35. Atsižvelgus į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje, be kita ko, nustatyta, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja vyresnio amžiaus (nuo 55 metų) asmenų socialinės integracijos ir lygių galimybių politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]