Išrašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ  komitetas

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2014  m. liepos 9 d. Nr. 109-P-34

Vilnius

SVARSTYTA: Pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo NR. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 104¹, 104², 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 55¹ straipsniu IR 56, 57, 58, 59, 60 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo projekto (XIIP-1742(2))

1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo narys Vytautas Gabšys 2014-07-08	3				Argumentai: LR Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projekte Nr. XIIP-1742(2) yra nepagrįstai išplėsta duomenų apimtis. Šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 59 straipsnis numato, jog draudimo įmonės privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - VMI) apie sumokėtas gyvybės draudimo įmokas. Projekte finansų rinkos dalyviai įpareigoti informuoti VMI apie visas draudimo įmokas, tame tarpe ir ne gyvybės draudimo. LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme tarp subjektų, kurie privalo teikti informaciją yra draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą. Ne gyvybės draudimo įmonėms tokios prievolės nėra. Lietuvos banko duomenimis 2013 m. sudaryta apie 5,2 mln. ne gyvybės draudimo sutarčių, kurių vidutinė įmoka 254 Lt. Duomenų apimtis labai didelė, o finansinė išraiška nėra reikšminga. Įvertinus tai, kad ne gyvybės draudimo įmokos nėra apmokestinamos, o mokamos įmokos yra nereikšmingos, siūlome nustatyti pareigą teikti informaciją tik apie gyvybės draudimo įmokas. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,55 straipsnis. Finansų rinkos dalyvių teikiama informacija 1. Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, gyvybės draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. 2. Informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikiama raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais. Kita šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama kartą per metus Vyriausybės nustatytu mastu, tvarka ir terminais.“	Nepritarti.	MAĮ nuostata yra formuojama atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pasaulinį standartą, ir draudimo sutarčių variacijos gali būti labai įvairios, derinant draudiminius klausimus (susijusius ne tik su mirtimi, bet, anot standarto, su liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe bei turtine rizika) su finansiniu investavimu, kas reikšminga apmokestinimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, formalus apsiribojimas vien gyvybės draudimo sutartimis sąlygotų atitinkamas spragas ir paskatas jomis naudotis. Kita vertus, MAĮ nustatys tik atitinkamas sritis, o jį detalizuojantis teisės aktas turės nurodyti tik tas kategorijas draudimo sutarčių, informacija apie kurias yra reikšminga mokesčių administravimo tikslais.
2.	Seimo nariai Gintaras Steponavičius Kęstutis Glaveckas Eligijus Masiulis 2014-06-18	13				Argumentai: Įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad neretai mokesčių mokėtojai inicijuoja mokestinius ginčus, turėdami vienintelį tikslą: atidėti mokesčių sumokėjimą. Anot įstatymo pakeitimo siūlytojų, toks piktnaudžiavimo teise reiškinys yra labai dažnas. Kaip priemonė, turinti užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, yra inicijuojamas įstatymo pakeitimas, kuris nustato, kad skundo dėl mokestinio ginčo padavimas teismui stabdo tik 90 proc. ginčijamos mokesčių sumos išieškojimą. Atlikus egzistuojančios praktikos ir skundus nagrinėjančių institucijų ataskaitų analizę bei išklausius verslo atstovų bei mokesčių teisės ekspertų bei praktikų pastebėjimus, tenka daryti išvadą, kad aiškiai nepagrįstų skundų dėl mokestinių ginčų problema nėra tokia opi, kad jos reguliavimas galėtų būti pateisinamas tokiomis priemonėmis, kurios sąlygotų nuostolius sąžiningiems asmenims ar net užkirstų ar apsunkintų kelią ginti savo teises ir teisėtus interesus. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2013 metų veiklos ataskaitomis, tik 42-55 proc. šios institucijos priimtų sprendimų būna apskųsta, t.y. paduotas skundas dėl mokestinio ginčo teismui. Vien ši statistika (netgi nesigilinant į konkrečių bylų esmę ir argumentus) jau yra pakankamai iškalbinga ir parodo, jog procesinėmis teisėmis pateikiant skundus mokestinių ginčų srityje nėra akivaizdžiai piktnaudžiaujama. Taip pat abejotina, ar siūlomu pakeitimu buvo tinkamai įvertintos galimos kilti neigiamos pasekmės. Juk, esant ginčams dėl didelių mokesčių sumų, ir dešimtadalio mokesčio sumos priverstinis išieškojimas gali sąlygoti esminį finansinės situacijos pablogėjimą, darbuotojų atleidimą, verslo projektų stabdymą, kitų kreditorių agresyvius veiksmus ar net įmonės bankrotą. Taip pat neįvertintos gyvenimiškos aplinkybės, kai ir dėl mažesnių mokesčių sumų priverstinio išieškojimo, nesant galutinio sprendimo dėl jų teisingumo, gali būti akceleruojamas kredito sutarčių vykdymas ir tai lemtų netgi gyvenamųjų būstų praradimus pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Įstatymo projekte neužsimenama apie realų kompensavimo mechanizmą, o mokesčių administratoriui pralaimėjus ginčą, nenumatoma galimybė kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos sukėlė nepagrįstas mokesčių išieškojimas. Tokia situacija negalima ir netoleruotina. Taip pat manytume, kad sprendimą dėl greitesnio išieškojimo turėtų priimti ne ta suinteresuota institucija, kurios sprendimas yra skundžiamas (nes jos sprendimas negali būti laikomas nešališku ir objektyviu), o teismas. Siūloma pakeitimą išdėstyti tokiu būdu, kuris realiai atitiktų įstatymo rengėjų keliamus tikslus, užtikrintų efektyvią kovą su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir kartu užkirstų kelią administraciniam piktnaudžiavimui ir sąžiningo verslo aplinkos esminiam pabloginimui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 110straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui skundo padavimas centriniam mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai stabdo 100 procentų ginčijamos mokesčių, baudų ir delspinigių sumos, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas paduoda skundą teismui – 90 procentų, ginčijamos mokesčių, sumos ir 100 procentų ginčijamos baudų ir delspinigių sumos priverstinį išieškojimą, taip pat atitinkamai mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas, kilus mokestiniam ginčui, paduoda akivaizdžiai nepagrįstą skundą teismui – teismas gali nuspręsti, jog stabdomas 90 procentų ginčijamos mokesčių sumos ir 100 procentų ginčijamos baudų ir delspinigių sumos priverstinis išieškojimas.“	Nepritarti.	Iš esmės nekeičianti esamo reglamentavimo nuostata, nes neaišku, kada, kokiais terminais teismas pripažins, kad skundas „akivaizdžiai nepagrįstas“ (logiška būtų bylos nagrinėjimo metu, tad ir sprendimas leisti išieškoti dalį mokesčio būtų priimamas išnagrinėjus bylą). Kita vertus, teismui pripažinus, kad skundas akivaizdžiai nepagrįstas, nesuprantama, kodėl būtų leidžiama išieškoti ne visą mokesčio ir su juo susijusią baudų ir delspinigių sumą.
3.	Seimo nariai Gintaras Steponavičius Kęstutis Glaveckas Eligijus Masiulis 2014-06-18	14				Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamą įstatymo 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  „Paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip. Jei pasibaigus mokestiniam ginčui paaiškėja, kad mokesčių administratorius, naudodamasis šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybe, nepagrįstai išieškojo dalį ginčytos mokesčio sumos ir dėl to iš varžytynių buvo parduotas mokesčio mokėtojo nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo išieškojimo dienos iki sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo įsiteisėjimo dienos grąžinama dviguba suma, nei buvo išieškota, taip pat atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl turto pardavimo iš varžytinių kainos ir realios rinkos vertės skirtumo, taip pat apskaičiuojamos palūkanos nuo kainos skirtumo šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl sustabdytų ar nutrauktų paskolos sutarčių, ir atlyginami visi kiti mokesčio mokėtojo patirti nuostoliai.“	Nepritarti.	Šiuo metu projekte yra numatytos palūkanos (lygios delspinigių dydžiui)  už visą nepagrįsto išieškojimo laikotarpį. Taigi, tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui taikoma vienoda kompensacinė norma. Tuo tarpu siūlomas  kompensacinis mechanizmas  yra neadekvatus. Tuomet turėtų būti itin griežtinamas ir nuostolių valstybei atlyginimas už nepagrįstus ginčus pvz. dviguba mokesčio suma, patiriamos atstovavimo išlaidos  ir pan.
4.	Seimo narys Antanas Nesteckis 2014-07-08	19	5		N	Argumentai: Įstatymo projekto 13 straipsnyje (Mokesčių administravimo įstatymo  110 straipsnis)  nustatoma, kad kilus mokestiniam ginčui skundo padavimas teismui stabdo ne 100 proc., o 90 proc. ginčijamo mokesčio sumos išieškojimą, kartu MAĮ 111 straipsnis papildomas nuostata, kad tuo atveju, kai pasibaigus mokestiniam ginčui paaiškėja, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo dalį ginčytos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo išieškojimo dienos iki sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo įsiteisėjimo dienos. Taip būtų apribojamas nepagrįstų mokestinių ginčų nagrinėjimo teismuose inicijavimas, taip pat nustatytas kompensavimo už nepagrįstai išieškotas sumas mechanizmas. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau– Teisėkūros įstatymas)  įtvirtintos nuostatos dėl teisinio reguliavimo stebėsenos. Atliekant teisinio reguliavimo stebėseną, vertinama: 1) teisės aktuose nustatytų teisinio reguliavimo priemonių efektyvumas siekiant teisinio reguliavimo tikslų; 2) teisinio reguliavimo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekmės reguliuojamai sričiai ir kitoms sritims (ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei padėčiai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kt.), asmenims ar jų grupėms; 3) tiesioginė ir netiesioginė teisinio reguliavimo nauda, šios naudos gavėjai; 4) teisinio reguliavimo pasekmių atitiktis nustatant teisinį reguliavimą planuotiems tikslams ir pasekmėms; 5) reikalingumas keisti teisinį reguliavimą ar jo atsisakyti. Teisėkūros įstatymo 24 straipsnyje nustatyti teisinio reguliavimo stebėsenos subjektai, atlikimo tvarka.  Šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė teisės akte numatyti pareigą atlikti šiame teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas,  siūloma įstatymo projekto 19 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija per dvejus metus nuo  šio įstatymo  įsigaliojimo  Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo 13 straipsnio nuostatų teisinio reguliavimo stebėseną.“	Pritarti.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Bronius Bradauskas