LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 49
STENOGRAMA
2017 m. balandžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 20 d. rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. (Šurmulys salėje)
Darbotvarkės tvirtinimas.
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. balandžio 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkę turite, Seniūnų sueiga ją patvirtino. Ar turite pastabų, noro pakeisti? J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamas Seimo Pirmininke, frakcijos vardu teikiu tris pasiūlymus dėl darbotvarkės. Pirmasis būtų atsižvelgiant į vieno klausimo išskirtinę politinę svarbą ir svarbą mūsų nacionalinio saugumo interesams. Turiu omeny projektą, įrašytą 2-4, kurį paprastai apibūdinant galima pasakyti, kad tai dėl Astravo atominės elektrinės, kad jį įrašytume į rytinę darbotvarkę iš karto po priėmimų, o ne kaip dabar – vakare, kai jau niekas nebegirdi. Tai vienas dalykas.
Toliau. Vyriausybės valandą gal galėtume sutrumpinti iki pusvalandžio, nes darbotvarkė yra labai perkrauta.
Ir trečias dalykas. Na, jau vieną kartą G. Landsbergio projektas rezerve buvo, jis įrašytas kaip rezervinis 3a, 3b, ir nepateko į pagrindinę darbotvarkę. Tai sutrumpinus Vyriausybės valandą siūlytume jį įrašyti į pagrindinę darbotvarkę, kad ir posėdžio pabaigoje, kad dar kartą nebe… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, norėčiau, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai… Kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją – galimai Aplinkos apsaugos komitetas neapsvarstė Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo. Todėl, kol Etikos ir procedūrų komisija neišsiaiškins, prašau atidėti iki kito posėdžio arba iki tol, kol Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškins. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-2 klausimą, atsiprašau, ne 2-2, 1-21a klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto. 1 straipsnyje numatyta, kad tris kandidatus teikia Teisėjų taryba, bet pagal Konstituciją Teisėjų taryba yra speciali teisėjų institucija, kuri pataria Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, atleidimo ar paaukštinimo, ir ji kitų funkcijų neturi. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad šita funkcija prieštarauja Konstitucijos 112 straipsniui ir teisinės valstybės principui. Todėl norint jį sutvarkyti šiandien to turbūt nebegalima būtų daryt – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dar turės apsvarstyti. Ačiū. Išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Čia frakcijos vardu prašote?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Kalbėjote apie projektą Nr. XIIIP-448? (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir komiteto vardu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ir komiteto. Gerai. Ačiū. Gerbiami kolegos, turime apsvarstyti pasiūlymus ir balsuoti už pasiūlymus. Pirmasis buvo, kad 2-4 klausimą dėl Astravo atominės elektrinės įrašytume į rytinio posėdžio darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad įrašytume į rytinio posėdžio darbotvarkę? (Balsai salėje) 2-4 klausimas – projektas Nr. XIIP-4639.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 63, prieš – 24, susilaikė 21. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas buvo rezervinį trečią – projektą Nr. XIIIP-561 įrašyti iš rezervo į pagrindinę darbotvarkę.
Balsuojame. Kas už tai, kad šis klausimas būtų įkeltas į pagrindinę darbotvarkę? Rezerviniai 3a ir 3b.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 57, prieš – 4, susilaikė 46. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas buvo dėl 1-15a ir 1-15b klausimų – dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, kad išbrauktume iš darbotvarkės.
Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuojate už.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 85, prieš – 15, susilaikė 9. Šis klausimas bus svarstomas kituose posėdžiuose.
Kitas pasiūlymas – J. Sabatausko frakcijos ir komiteto vardu – 1-21 klausimą, arba projektą Nr. XIIIP-488, išbraukti iš darbotvarkės. Kas už šį pasiūlymą, prašau balsuoti.
Balsavo: už – 95, 1 – prieš, 7 susilaikė. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Prašau. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Dar jūs nesureagavote dėl Vyriausybės valandos sutrumpinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Reikia apsispręsti dėl Vyriausybės valandos. Vyriausybės valandai yra skirta viena valanda. Pasiūlymas buvo pusė valandos. (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už šį pasiūlymą, kad Vyriausybės valandą sutrumpintume iki pusės valandos?
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, aš tik dar kartą atkreipiu dėmesį. Vyriausybės valanda yra pirmiausia instrumentas opozicijai suteikti galimybę. Pirmiausia opozicijai. Gerai. Jeigu jūs siūlote trumpinti iki pusės valandos, mes sutinkame su viena sąlyga, kad klausia tik opozicija, nes priešingu atveju mes reikalaujame valandos. Tegul sėdi Vyriausybė. Turi būti labai aiški sąlyga, ar tik laiko sutrumpinimas, ar ir numatyti, kas klausinėja. Negalima sutrumpinti. Aš nesutinku. Nebent paliekant tik opozicijai teisę.
PIRMININKAS. K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji dauguma, aš čia kreipiuosi į jus, nes čia daugiausia žmonės, kurie neturi parlamentinės patirties. Tokia praktika ir būdavo tradiciškai, kad jeigu trumpinama, tai trumpinama daugumos teisių sąskaita.
PIRMININKAS. Paliekant galimybę klausti tik opozicijai. (Balsai salėje) M. Bastys. Prašau.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip tik Konservatorių frakcijos narys J. Razma prašė įtraukti vieną klausimą, siūlydamas sutrumpinti iki pusės valandos Vyriausybės valandą. Šiuo atveju, jei to prašo opozicija, ir turėtų būti opozicijos sąskaita sutrumpinama, o dauguma tada turėtų teisę klausti. Dėkui.
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano kolega pasakė, todėl siūlau balsuoti ir apsispręsti. Šiuo atveju precedentas yra toks, kad pati opozicija prašo trumpinti…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). …valandą, ne pozicija.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, J. Razma čia individualiai paprašė. Tai nebuvo opozicijos ar frakcijos noras.
Antras dalykas. Aš noriu atkreipti dėmesį, gerbiami kolegos socialdemokratai, kad vis tiek artėja ta valanda, kai jūs tapsite opozicijos nariais. Aš raginu iš anksto pasirūpinti parlamentinės demokratijos stiprinimu ir nežaisti su Vyriausybės valandomis. Aš iš tikrųjų neįsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, britų parlamente kas nors drįstų pasiūlyti tradicinį Vyriausybės valandos formatą sutrumpinti arba, pavyzdžiui, nukelti iš tradiciškai 13 valandos į 15 valandą.
Aš turiu paklausti, Pirmininke, kas yra nusprendęs, kad reikia perkelti Vyriausybės valandą į 15 valandą? Po to perkelsite į 17 valandą. Po to pasakysite, kad geriausia Vyriausybės valandą daryti apskritai posėdžio pabaigoje. Aš siūlau vieną kartą laikytis aiškios tvarkos…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …nes akivaizdžiai eksperimentai su Vyriausybės valanda yra visų labai pamėgti, ir paskui, kai socialdemokratai taps opozicija, iš tikrųjų dėl to labai skaudžiai kentės.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš raginu laikytis tvarkos.
PIRMININKAS. Jūs išsakėte nuomonę dėl vedimo tvarkos. Pagal Statutą priklauso ši valanda, kaip ir paskelbta. Kadangi J. Razma atsiėmė savo pasiūlymą, apie valandą nediskutuojame. (Balsai salėje)
Ar galime patvirtinti visą darbotvarkę? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame!“)
Balsuojame? Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę su tais pataisymais, už kuriuos jau balsavome atskirai?
Už balsavo 100 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 7. Iš viso balsavo 108 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.20 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, Respublikos Prezidentė grąžino Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo įstatymą pakartotiniam svarstymui, todėl skelbiu, kad projektai Nr. XIIP-3750, Nr. XIIP-3751, Nr. XIIP-3752, Nr. XIIP-3753, Nr. XIIP-3754, Nr. XIIP-3755, Nr. XIIP-3758, Nr. XIIP-3760, Nr. XIIP-3761, Nr. XIIP-3763, Nr. XIIP-3764 turės būti svarstomi artimiausiame posėdyje, antradienį.
10.21 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-336(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-336. Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Labas rytas, Pirmininke, labas rytas, gerbiami Seimo nariai, suprantu, kad eisime pastraipsniui, priėmimo stadija.
PIRMININKAS. Taip, pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
8 straipsnis…
V. PODERYS (LVŽSF). Yra pastaba.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu?
V. PODERYS (LVŽSF). Ne, yra pastaba.
PIRMININKAS. Yra Teisės departamento išvada. Prašau pakomentuoti.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti išvadai. Departamentas abejojo, buvo abejonė, ar bus tie asmenys patikrinami dėl patekimo į branduolinę zoną. Ta problema yra išsprendžiama 25 straipsnio tam tikromis dalimis. Jie bus patikrinti atitinkamų institucijų, tą jau kalbėjome ir svarstymo stadijoje, tą ir dabar pakartoju. Komiteto nuomonė lieka ta pati.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei ir pritarti straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
9 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 17 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 19 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Balsuojame už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-336(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 4, 5, 6, 10, 12, 16, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 47 ir 48 straipsnių ir penktojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221, 241 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-337(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 4, 5, 6, 10, 12, 16, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 47 ir 48 straipsnių ir penktojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221, 241 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-337. Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Čia lydimasis įstatymas. Priėmimo stadija, pasiūlymų, pataisų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Siūlau pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Prieštaravimų nėra, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Taip, pritarta. 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio pastabų neturime. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
11 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 12 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 14 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 15 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 17 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 19 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ir 20 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, susilaikiusių ir prieštaraujančių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-337(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-338(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-338. Pranešėjas – Seimo narys J. Sabatauskas. Priėmimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas atsižvelgė į Ekonomikos komiteto pasiūlymą dėl datos ir teikia pasiūlymą, kad įsigaliojimas būtų nuo lapkričio 1 dienos. Pritarta patobulintam projektui, už tai balsavo aštuoni komiteto nariai iš aštuonių dalyvavusių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime svarstyti pastraipsniui? 1 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju. Pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-338(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4453(3)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4453(3)ES. Pranešėja – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įteisinti nepavojingų atliekų apskaitą. Aplinkos apsaugos komitetas šiai pataisai pritarė bendru sutarimu, o priėmimo stadijoje papildomų pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Ar galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Taigi Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-387(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-387(2)ES. Pranešėjas – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galiu tik pasakyti, kad po pateikimo, po svarstymo klausimų nebuvo, pastabų ir pasiūlymų taip pat. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Matau, kad niekas nėra užsirašęs prieš, nes praėjusį kartą, antradienį, visi emocijas iš tikrųjų labai stipriai reiškėme. Aš manau, kad turime pritarti, ir, duok Dieve, jiems stiprybės ir ištvermės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvų prieš nėra. Ar galime balsuoti pastraipsniui? Vienas straipsnis.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo Nr. XII-2683 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-388(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 13, 16, 18, 20, 23, 241, 25, 27, 29, 30, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo Nr. XII-2683 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-388(2). Pranešėjas – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kaip ir praeito įstatymo atveju, lygiai taip pat yra tik suvienodinamos ir perkeliamos Policijos įstatymo nuostatos dėl ginklo naudojimo. Iš principo viskas tas pats. Po pateikimo ir svarstymo pastabų negauta. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Neužsirašė niekas. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo. Vienas straipsnis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 13. Taigi Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-388(2) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-389(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-389(2). Pranešėjas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Čia, kaip ir prieš tai abiem atvejais, yra suderinamas Policijos įstatymo nuostatų perkėlimas. Po svarstymo pastabų negauta. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Niekas neužsirašė. Kadangi vienas straipsnis, siūlau balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Saugomų teritorijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-389) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4846(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4846. Pranešėjas – Seimo narys V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Įstatymas iš tiesų… Perkeliamas vienas iš EBPO reikalavimų, kad būtų stebėsenos agentūra, tai dabartinis valdymo koordinavimo centras tiesiog atliktų daugiau funkcijų prižiūrint valstybės valdomas įmones. Gauta viena Teisės departamento pastaba, į ją komiteto atsižvelgta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų neturime. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta su visomis Teisės departamento pataisomis. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą. Atsiprašau, prieš – K. Glaveckas. Motyvai prieš – K. Glaveckas. K. Glavecko nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4846) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4847(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4847. Pranešėjas – V. Sinkevičius. Maloniai prašome.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kolegos, čia lygiagrečiai keičiamas tas pats įstatymas, tiesiog perkeliama ta pati nuostata kaip ir prieš tai buvusiame įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkojame. Trys straipsniai, siūlau balsuoti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 straipsnio? Bendru sutarimu. Dėkoju. Pritarta.
Siūlau balsuoti už visą projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 87, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-480(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-480. Pranešėja – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, po šito įstatymo pakeitimo pateikimo jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta, išskyrus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuri sako, kad projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Ši pastaba buvo pateikta svarstant šį projektą Biudžeto ir finansų komitete. Komitetas šiai pastabai nepritarė. Todėl siūlau ir kviečiu palaikyti šį pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – K. Glaveckas. K. Glaveckas, motyvai už. Kęstuti Glaveckai, Seimo nary!
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas, apie kurį aš kalbėjau per svarstymą, iš tikrųjų yra labai reikalingas ir laiku. Jo problema tik ta, kad kiekį tų instrumentų, finansinių instrumentų, kurie naudojami, būtų galima daug plačiau išplėsti. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš neužsirašė niekas. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Tokiu būdu Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektas Nr. XIIIP-501(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ projektas Nr. XIIIP-501. Pranešėjas – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, buvo gauti pasiūlymai, jie buvo aptarti. Gal aš galėčiau juos pateikti? Pirmasis siūlymas – gerbiamojo R. J. Dagio. Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Urbšy, dabar gal duokime gerbiamajam R. J. Dagiui kalbėti. Ar jis yra?
P. URBŠYS (LVŽSF). Jo nėra, bet mes iš principo pritarėme.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Ar malonėtumėte prieiti prie mikrofono? Rimantai Jonai Dagy!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, kad truputį susimaišiau. Kaip supratau, jos yra įtrauktos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, mes pritarėme.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai neturiu dėl ko prieštarauti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamojo G. Landsbergio siūlymui pritarėme.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstytume? Reikia 29 balsų. Ar turime 29 balsus? Prieštaraujančių nėra, vadinasi, turime 29. Ačiū. Komitetas pritarė, vadinasi, įtraukėme. Dėkoju. Už pasisako…
P. URBŠYS (LVŽSF). Dabar aš galiu, Pirmininke? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ar galime priimti R. J. Dagio pasiūlymą bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario G. Landsbergio. G. Landsbergis nori pristatyti savo pasiūlymą?
P. URBŠYS (LVŽSF). Mes pritarėme komitete.
PIRMININKAS. Seimo narys G. Landsbergis pristato savo pasiūlymą. Jūsų mikrofonas įjungtas. Prašom. Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo. Jūsų pasiūlymas yra papildyti Seimo nutarimą dėl demografijos ir t. t.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jeigu pritaria komitetas, tai tik dėkojame komitetui.
PIRMININKAS. Jūs turite pristatyti. (Šurmulys salėje)
P. URBŠYS (LVŽSF). Atsiprašau, Pirmininke, jeigu pritarta.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Manykime, kad yra pristatyta. Ar turime 29 balsus? Turime. Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Ar galime priimti G. Landsbergio pasiūlymą? Dėkoju. Pritarta.
Dėl 1 straipsnio. Preambulė dabar yra sutvarkyta. 1 straipsnis. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Ar norite pristatyti savo pasiūlymą? Maloniai prašome.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano visų pasiūlymų esmė, per visus straipsnius, kuriems komitetas pritarė, nes viena sudedamoji yra gimstamumas.
PIRMININKAS. Malonėkite pristatyti pasiūlymo esmę.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi demografija yra susijusi su gimstamumu, tai mes turėtume ir numatyti visas priemones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ar turime prieš? Yra S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš tik noriu pareikšti nuomonę, kad ar tikrai reikia prie migracijos klausimų pridėti gimstamumo politiką? Dabar čia gerbiamasis R. J. Dagys prideda ir įterpia ne viename pasiūlyme gimstamumo politiką kaip vieną iš migracijos… Čia iš esmės kalbama apie emigravusių žmonių sugrąžinimą į Lietuvą, o ne viduje gyventojų natūralaus prieaugio didinimą, tai siūlyčiau nepritarti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš norėčiau sureaguoti. Nutarimo pavadinimas skamba „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“. Tai demografijos problema susijusi su gimstamumu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi yra nuomonė ir prieš, siūlau balsuoti dėl R. J. Dagio pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Kas už šį pasiūlymą, prašom balsuoti.
Balsavo 97 Seimo nariai: 81 balsavo už, prieš – 3, susilaikė 13 Seimo narių. R. J. Dagio pasiūlymui dėl 1 straipsnio pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario G. Landsbergio. Maloniai kviečiu pristatyti esmę.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Mes siūlome įtraukti, kad prie 1 straipsnio būtų nurodyta, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į Europos Komisijos ataskaitą, ir būtų nuoroda į Europos Komisijos ataskaitą ir joje numatomas pagrindines Lietuvos bėdas ir iššūkius. Tokiu būdu, manome, į dokumentą bent jau būtų sudėta daugiau svorio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 pritariančius balsus? Nėra. Balsuojame. Kas už šį G. Landsbergio pasiūlymą, kad svarstytume? (Balsai salėje)
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 33, prieš – 24, susilaikė 42. Turime daugiau nei 29 pritariančius. Svarstome. Prašom komiteto nuomonę.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies, atsižvelgti į tuos siūlymus ir tuos siūlymus integruoti į esamą tekstą, neiškreipiant esmės.
PIRMININKAS. Ar G. Landsbergis sutinka su komiteto nuomone? Nesutinkate?
P. URBŠYS (LVŽSF). Galiu pasakyti, nes kalbama apie Europos Komisijos ataskaitą. Mes siūlome įrašyti: „Įvertinti 2017 metų Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą nurodytas socialines bei ekonomines problemas, nulemiančias neigiamą emigracijos, demografijos statistiką Lietuvoje.“ Tai mes tą fiksuojame, kas jų fiksuota. Šiaip ar taip, jūs dar esate kalbėjęs diskusijų metu, iš viso abejodamas to nutarimo būtinumu, apeliuodamas į tai, kad yra Vyriausybės programa. Vis dėlto mes ir bandome surasti tą pusiausvyrą. Yra Vyriausybės programa, kurią mes patvirtinome. Antras dalykas, mes, aišku, atkreipėme dėmesį į Europos Komisijos ataskaitą. Bet jūsų siūlyme yra šiek tiek padaryti Europos Komisijos ataskaitą tarsi aukštesnę už Vyriausybės programą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Povilai, jūs jau pats pradedate visą sumaištį siūlydamas nevykdyti Vyriausybės programos, o kažkokius naujus dokumentus tvirtindamas ir teikdamas juos. Mes manome, kad šis dokumentas bent jau turėtų nors kokią prasmę apskritai, jis turėtų numatyti bent jau svarbiausius darbus. Ir tuos darbus… Kad tai nebūtų Tėvynės sąjungos sugalvoti darbai, tai nebūtų kokia nors nauja programa, yra Europos Komisijos svarbiausių darbų programa, kuri yra šiuo metu svarstoma Europos reikalų komitete. Tai mes tą bandome pridėti, kad dokumentas bent jau turi turinį, kažkokius svarbiausius darbus, svarbiausias nuostatas. Nes be to tai yra tiesiog, pripažinkime, vanduo.
PIRMININKAS. Taip suprantame, kad jūs reikalaujate balsuoti už jūsų pasiūlymą?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip, aš prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl G. Landsbergio pasiūlytos redakcijos. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš. Kas pritariate…
Balsavo 94 Seimo nariai: už balsavo 26, prieš – 31, susilaikė 37. G. Landsbergio pasiūlymui nepritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių I. Šiaulienės ir G. Burokienės. Kas pristatote? I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra labai konkretus, nes jeigu norime, kad šis Seimo nutarimas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., tai vietoj tekste siūlytų 2018 metų sausio mes siūlome, kad iki 2017 m. gruodžio 1 d. Vyriausybė Seimui pateiktų tvirtinti Lietuvos demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos ir Lietuvos piliečių grįžimo į tėvynę skatinimo programos projektus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu, kad svarstytume šį pasiūlymą? Ačiū. Pritarta. Komiteto nuomonė. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario G. Landsbergio. Malonėkite pristatyti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Čia buvo tik performuluotas dokumentas. Jeigu būtų pritarta ankstesniam straipsniui, tada mes būtume siūlę pakeisti 3-ią. Dabar jis netenka prasmės, nes ankstesnis straipsnis atmestas.
PIRMININKAS. Atsiimate.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, bet pritarti (…).
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario G. Landsbergio papildyti 3 straipsniu. Irgi atsiimate?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Liko tik vienas straipsnis. Ar galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl viso.
P. URBŠYS (LVŽSF). Atsiprašau, G. Landsbergio buvo 3 straipsnis, tai yra komiteto nuomonė nepritarti.
PIRMININKAS. Jis atsiėmė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Atsiėmėte viską ir prieš tai kas buvo?
PIRMININKAS. Taip, du straipsnius atsiėmė.
P. URBŠYS (LVŽSF). 2 straipsnį ir 3-ią, taip?
PIRMININKAS. Jie nebeteko prasmės. Dėkojame P. Urbšiui. Motyvai už ir motyvai prieš. Motyvai už – R. Šarknickas. Atsisako R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad reikia pritarti šiam dokumentui. Suprantu oponuojančius, kurie teigia, kad toks nutarimas nieko neišspręs, bet vis dėlto mes prisiminkime, kad emigracija prasidėjo ne šiandien, tai vyksta jau daugiau kaip dvidešimtmetį. Aš manau, kad šitas Seimas turi išreikšti savo poziciją, ir tai jis daro. Mane tik šiek tiek neramina per ilgi terminai, o taip aš pritariu dokumentui ir raginu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, mes Seime, atrodo, kepame tuos nutarimus, visokius sprendimus, komisijas, darbo grupes prieš emigraciją, bet iš tikro, patys suprantate, nei nutarimai, nei galų gale kiti dalykai, tokie popieriniai, kaip ir sienų statymas, tikrai neišspręs emigracijos problemų. Mes nepadarome paprastų darbų, kurie iš tikro mus pajudintų į priekį, t. y. dvigubos pilietybės klausimas, lietuvių galimybės grįžti su savo kapitalu neapmokestinimas. Galų gale iš 141 Seimo nario, dėl ko dabar diskutuojama, kad būtų sumažinta, yra siūloma sumažinti ir kokį 20–30 kėdžių skirti vien tik lietuviams, kurie yra Anglijoje ir kitose užsienio valstybėse, kad jie galėtų įsitraukti į Lietuvos politinį gyvenimą, kitaip tariant, ir pinigais, ir viskuo. Tai būtų iš tikro galimybė šiek tiek duoti jiems vilties, kad grįžtų.
Dabar tame kontekste, kiek mes gąsdiname ir kiek žmonės mato, kokia bus jų pensijų sistema, ir vyresnio amžiaus žmonės, t. y. ne tik dvidešimtmečiai, bet ir trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai pradeda galvoti, kad jiems reikėtų irgi išvažiuoti, nes jie, dirbdami netgi mažai kvalifikuotą socialinį darbą kur nors Norvegijoje ar kur, užsidirbs kur kas didesnę pensiją, negu čia mes dabar galime jiems pasiūlyti.
Kam toks nutarimas reikalingas? Tam, kad padėtume paukštuką, kad mes ką nors darėme. Padarome nors vieną iš tų trijų ar keturių darbų, padarome dvigubą pilietybę, išsprendžiame. Kiek mes galime kalbėti? Tada bus iš tikro indėlis į tą procesą, iš tikro stabdoma arba bus viltis, kad tie lietuviai, kurie ruošiasi išvažiuoti arba jau išvažiavę, norėtų grįžti atgal į savo tėvynę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – greta sėdintis Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Iš dalies papildysiu kolegą Kęstutį. Kaip aš traktuoju šitą balsavimą? Aš traktuoju šitą balsavimą kaip Seimo narių nepasitikėjimą savo Vyriausybės pateiktu veiksmų planu. Premjeras S. Skvernelis prieš tris savaites pasakė: jokių papildomų nacionalinių susitarimų nereikia, mes turime planą Lietuvai. Akivaizdu, kad Seimo nariai, kurie sėdi jau kitoje pusėje, netiki, kad Vyriausybė turi planą, ir siūlo dar svarstyti pusantrų metų, ir tai tęstųsi iki šių metų pabaigos.
Aš vertinu šį balsavimą kaip pripažinimą iš esmės, kad valstybė ir šiuo metu esanti valdžia, ir Vyriausybė neturi plano, ir Seimo nariai tik dar kartą pakartoja: jūs plano neturite ir dar diskutuosime bent pusmetį apie tai, kaip susigrąžinti į Lietuvą išvykusiuosius. Aš traktuoju šitaip. Todėl aš, kaip iš opozicijos, skatinu balsuoti už, nes jūs savo balsais tik pripažinsite, kad nepasitikite pateiktu Vyriausybės planu, ir pasakysite, kad dar padiskutuokime pusmetį. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš, kaip ir kalbėjusieji prieš tai, išties nesuprantu to dokumento nei prasmės, nei turinio. Jeigu mes norime, kad viską už mus nuspręstų Vyriausybė, tai gal reikėtų pasitikėti Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planu. O jeigu mes norime, kad vis dėlto Seimas prisiimtų atsakomybę ir mes nurodytume gaires, kaip tai turėtų būti daroma, ir tas procesas stabdomas, tai gal reikėtų formuluoti kaip nors kitaip, o ne tiesiog pasiūlyti įvertinti galimybes, sudaryti darbo grupę ir panašiai. Jeigu mes net negalime suformuluoti pavedimo pavesti koordinuoti procesus vienai agentūrai, o prašome įvertinti galimybes, tai apie kokį čia nutarimą mes iš viso kalbame? Man tai panašu šiandien ne į kokį nors sprendimą, kuris prives prie demografinės situacijos gerėjimo ar emigracijos mažėjimo, bet labiau į darbo imitavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, sutikite, kad parlamentas negali nusišalinti nuo šitos opiausios problemos sprendimo. Šiame nutarime mes labai aiškiai išsakome savo poziciją ir nusakome, ką reikia atlikti. Mes kalbame apie analizę, mes kalbame apie įvertinimą, mes kalbame apie datą, iki kurios datos tą dalyką reikia padaryti. Galų gale aš džiaugiuosi, kad įsitraukė ir opozicijos atstovai į nutarimo tobulinimą, ir gerbiamo R. J. Dagio pastabos yra tikrai vertingos. Man atrodo, geriau priimti nutarimą tokį, koks yra, negu nepriimti jokio ir viską palikti savieigai. Net mes jau matome pasekmes šitokio požiūrio, tai tą požiūrį mes keiskime, ir keiskime savo nutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – pirštu rodęs G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš bedu pirštu į skaldančiuosius, kurie užsiima Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos skaldymu. Povilai, nustokite skaldyti mūsų frakciją, mes vieningi kaip niekad, kaip kumštis.
O jeigu rimtai, iš tikrųjų aš norėčiau tik pacituoti S. Skvernelio žodžius, kuriuos jis pasakė, kai buvo šio nutarimo pateikimas. Jis pasakė, kad jokių naujų darbo grupių, departamentų ir planų migracijai stabdyti jis nepalaiko ir tam nepritaria. Tai reiškia, kad iš principo visas šitas planas jau nuo pačios pirmos dienos yra pasmerktas žlugti, nes Vyriausybės vadovas pasakė, kad jis nieko dėl šio plano nesiruošia daryti. Turbūt P. Urbšys daugiau nuveiktų stabdydamas emigraciją, jeigu nuvažiuotų į oro uostą ir už skverno kiekvieną emigruojantį mėgintų įtikinti neskristi iš Lietuvos, atimtų bilietus ir kitais būdais įtikintų žmones nevažiuoti.
Vienu dalyku aš irgi noriu pasidžiaugti, kad nebūtume tik… na, būtume konstruktyvi opozicija. 114 parašų, surinktų po Pilietybės įstatymo pataisa, rodo, kad šitas Seimas gali vieningai veikti prie tikrai svarbių darbų. Ir aš valdančiuosius skatinu ir labai kviečiu neatiduoti visos iniciatyvos opozicijai tuomet, kai kalbame apie svarbiausius darbus. Siūlykite įstatymų projektus, telkite paramą ir iš tikrųjų realiais darbais prisidėkite prie to, kad emigracija Lietuvoje mažėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Nesuprantu mūsų kolegų, kurie kalba prieš šį nutarimą, šį projektą. Man atrodo, kad apie emigraciją reikia kalbėti visur ir visada: ar mes esame Seime, ar oro uoste, ar parduotuvėje, ar visuomenėje susitikdami su žmonėmis, ar bet kur. Tai yra mūsų šios dienos rykštė, turbūt didžiausia ir svarbiausia problema, kad po mūsų vėl neskaičiuotume šimtų tūkstančių. Ateis kitas Seimas, kita Vyriausybė po ketverių ar po dešimties metų ir skaičiuos, ir kalbės vėl tą patį – ką tie buvusieji prieš ketverius metus veikė? ko jie čia sėdėjo? kodėl tokie rezultatai? Mes turime visur, visada… Gerų ketinimų, gerų siekių ir idėjų niekada nebuvo per daug. Mielieji, tikrai niekada nebuvo gerų, tiktai pritarkime. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Negalėčiau sutikti su prieš tai kalbėjusio kolegos nuomone, kad turime kalbėti ir kalbėti. Mes neturime kalbėti, mes turime spręsti. O čia tik tai ir darome, kad dar kartą garsiai pakalbame. Matau tik vienintelį čia tokį sprendimą, kuris galbūt pateisina emigracijos mažinimo komisijos veiksmą, bet toks veiksmas bereikšmis. Nemanome, kad mes sudarome komisiją tam, kad ji priimtų kokius nors dar nutarimus, užsidėtų sau pliusiuką, ir ramiai toliau sėdėtume ir galvotume, kad savaime bus išspręsta emigracijos mažinimo problema.
Dar vienas dalykas, kad iš tikrųjų sudarome prie šios apmokamos komisijos dar vieną komisiją iš specialistų, kurie, be abejo, taip pat turėtų būti apmokami, nes komisijose niekas nedirba… Dar mes einame ir daugiau išleidžiame valstybės pinigų tam, kad komisija pasakytų ką? Negi mes, dalyvaudami rinkimų kampanijoje, nežinojome, kodėl tokia didžiulė emigracija?
Yra kelios pagrindinės problemos. Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad mažai apmokamos darbo vietos ir galbūt trūksta darbo vietų. Vyriausybė turi savo programą, turi savo planus ir tegu sprendžia šitą problemą. Ji pakankamai aiški. Galbūt dar yra problemų apskritai su valstybės tarnyba, kuri galbūt nerezultatyviai dirba, daug problemų aptarnaujant mūsų piliečius, priimant sprendimus. Ir šią problemą reikia spręsti. Visos problemos aiškios, reikia sprendimų. O šie priimti dokumentai paprasčiausiai mus tiktai užmigdo. Mes priimame dokumentą ir laukiame, kad čia atėjusi kokia nors komisija išspręs. Niekas neišspręs, jeigu Vyriausybė neįgyvendins savo pažadų ir nespręs tų problemų, dėl kurių žmonės bėga. O priimti dokumentus dėl to, kad priimtume, iš tikrųjų apgaudinėjimas rinkėjų dar kartą ir pasakymas jiems: mes išsprendėme problemą, priėmėme dar vieną dokumentą. Tokiems dokumentams nereikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi pasisakė už ir prieš.
Siūlau balsuoti dėl… Po balsavimo. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Buvau paminėtas. Aš tikrai, gerbiamas Gabrieliau, nenoriu suskaldyti frakcijos, bet, aš manau, jūs nenorite pats savęs suskaldyti, nes iš dalies jūsų siūlymas yra šitame nutarime ir iš dalies yra pritarta.
Antras dalykas yra dėl vykimo į oro uostą. Jeigu mes Seimo nario pareigą suprantame, kad mes taip išspręsime demografijos problemą, kad Seimo nariai bus oro uostuose ir stabdys išvažiavimą, tai gerai, mes galime gal suformuluoti pasiūlymą perkelti posėdžių salę į oro uostą. Gal tą ir pasieksime.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Buvote paminėtas? Galite. Prašau. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Povilai, iš tikrųjų aš suprantu, kad humoras turbūt nėra stipriausia jūsų savybė, bet galbūt frakcijoje atrasite žmonių, kurie galės galbūt praplėsti tai, kas buvo pasakyta.
PIRMININKAS. Buvote paminėtas, Povilai Urbšy? (Šurmulys salėje) Ar kalbėsite dar kartą? (Juokas salėje)
Siūlau balsuoti. Kviečiu Seimą vienytis ir balsuoti dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo. Kas už šį projektą, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas susilaikote, susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 68, prieš – 7, susilaikė 21. Seimo nutarimas „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo“ (projektas Nr. XIIIP-501) priimtas. (Gongas)
A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu vis dėlto pasakyti repliką po balsavimo. Kodėl aš asmeniškai balsavau kategoriškai prieš šį nutarimą? Gerbiami kolegos, tai yra Seimo diskreditavimas arba aš kažko jau nesuprantu. Iki šiol aš galvojau, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės emigruoja iš Lietuvos, tai yra Lietuvos ekonominės, socialinės problemos, kurios iki šiol nėra išspręstos. Kai kurios neišspręstos dėl vyriausybių klaidų, kai kurios yra natūralios. Tiesiog yra toks paveldas, kurį ne taip lengva nuo sovietmečio išspręsti. Iš tikrųjų yra teisus S. Skvernelis, kad, norint šitas problemas spręsti, reikia įgyvendinti Vyriausybės programą. Ar ji gera, ar ne, mes čia galime daug ginčytis, bet tai yra priemonės, kurios spręstų ekonomines problemas, naujų darbo vietų kūrimo problemas, didesnių atlyginimų problemas, galų gale švietimo, skurdo problemas.
Dabar, kai jūs pasakote, kad kursite kokią nors kitą strategiją, vadinasi, jūs patys netikite Vyriausybės programa arba jūs manote, kad yra kokių nors kitų stebuklingų sprendimų, kurie gali staiga išspręsti emigracijos problemas. Aš klausiausi, klausiausi šiandien visą dieną ir niekaip neišgirdau tų kokių nors stebuklingų sprendimų. Aš jau paminėsiu P. Urbšio pavardę, gal jis pagaliau po balsavimo gali atskleisti sąrašą tų stebuklingų priemonių, kurios nelies ir nespręs darbo vietų, atlyginimų, skurdo problemų, bet staiga stebuklingai išspręs visą bloką emigracijos problemų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo paminėta pavardė, bet jo nėra. (Balsai salėje)
11.15 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3448(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3448. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas vakar svarstė Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir atsižvelgė į Teisės departamento pastabą, kad projektas turi būti suderintas su Biudžetinių įstaigų įstatymu. Komitetas patobulintam variantui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Teisės departamento nuomonei komitete pritarėte? Dėkoju. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui su pataisymais bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Pastabų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto. Atsiprašau, E. Gentvilas nori kalbėti prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mes ir toliau tikrai esame inercijos įkaitai ir šiuo atveju įstatymo pateikimo, svarstymo stadijose mes bent su savo kolegomis sakėme, ar mes mažiname įvairių institucijų, biudžetinių įstaigų ir t. t. skaičių. Pavyzdžiui, aš džiaugiuosi, kad Seime sudaryta tokia darbo grupė dėl visokių pavaldžių institucijų skaičiaus mažinimo, peržiūros ir t. t. Man atrodo, vicepirmininkas A. Nekrošius vadovauja. Laukiame rezultatų.
Štai čia į Vyriausybės pavaldumo įvairias institucijas būtų gera proga, atėjus naujai šluotai, pasižiūrėti, ar tai tikrai yra būtina. Čia nebuvo į tai pasižiūrėta, dabar einame iš inercijos ir sakome: na, ten sutvarkome procedūriškai ir panašiai, o esminių reformų nedarome, užuot darę, tiktai kalbame. Štai šitas įstatymo projektas ir yra atspindys to, kad pakalbėsime gražiai, protingai, reformatoriškai, o kai reikia daryti, tai nieko. Padarysime taip, kaip ir buvo anksčiau. Mano manymu, pokyčiai čia buvo reikalingi. Buvo galima juos padaryti, bet nedaroma. Aš susilaikysiu dėl šito projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Balsuojame už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 74, prieš – 2, susilaikė 16 Seimo narių. Taigi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Ne, aš dėl balsavimo. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį Seimo vadovybės, valdybos, deja, nėra nei ministro, nei premjero, jūs pažiūrėkite, už ką mes ką tik, kolegos, balsavome. Mūsų frakcija balsavo vieningai susilaikydama. Tai balsavome už įstatymą, kuris realiai jau yra įgyvendintas, įstaigos yra uždarytos, yra pertvarkytos. Tai nuo kada Seimas atgalinėmis datomis priima tokius dalykus? Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kas vyksta. Šiaip tai Seimas formuoja uždavinius Vyriausybei, bet ne po kokių nors Vyriausybės sprendimų, panaikinimų praeina tam tikras laiko tarpas atneša šitą įstatymą. Tai tikrai, Pirmininke, aš labai prašau viso Seimo, ko gero, vardu pasišnekėti su premjeru. Na, jis tikrai neturi žmogus patirties, aš suprantu, ten komanda neturi, bet šitaip elgtis, na, negalima. Tai yra atspindys, ką mato žmonės, atgalinėmis datomis mes priimame įstatymus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. (Šurmulys salėje)
11.21 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-392(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-392. Pranešėjas – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po svarstymo komitetas negavo kokių nors papildomų pataisų, Teisės departamento pastabų ir pritarė šitam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime svarstyti pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl 3 straipsnio. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą. (Balsai salėje) Atsiprašau, yra motyvai už. A. Sysas. (Balsas salėje: „Nėra!“) Nėra A. Syso. Tai motyvų nebėra. Tai kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4840(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4840. Pranešėjas – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi diskusijų nevyksta, primenu, kad praeitu įstatymu mes balsavome, sprendėme pametinukų auginimo klausimus, dabar yra galimybė gauti seneliams biuletenį prižiūrėti savo anūkus. Komitetas kokių nors papildomų pataisų nėra gavęs, Teisės departamentas jokių pastabų nepareiškė, pritarė šitam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Motyvai už – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties, kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad šis projektas toli ėjo, iš tikrųjų jo laikas yra beveik aštuoneri metai, t. y. užpraeitą kadenciją aš registravau, praėjusią kadenciją štai mano kolega V. Bukauskas. Problema yra labai įsisenėjusi, ypač dabar, kai mes turime migraciją, kai mes turime kitus nelaimingus atsitikimus. Tikrai tie vaikai lieka pas senelius, būtent jų prižiūrimi. Tai aš manau, kad čia būtų šaunu, jeigu vienbalsiai mes tokį dalyką priimtume. Realiai dviejų, trijų kadencijų darbas būtų baigtas.
PIRMININKAS. Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen. Motyvai už.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau paraginti palaikyti šią iniciatyvą, kuri leis anūkus slaugantiems seneliams gauti ligos išmoką lygiai ta pačia tvarka, kaip šiandien gauna ir tėvai, ir įtėviai, ir globėjai. Akivaizdu, kad tai yra aktualu daugeliui šeimų, ir taip mes palengvinsime jų dalią. Taigi tikrai raginu visus palaikyti šį labai reikalingą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Europos darbo tarybų įstatymo Nr. IX-2031 1, 3, 7, 13, 16 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-438(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Europos darbo tarybų įstatymo Nr. IX-2031 1, 3, 7, 13, 16 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-438. Pranešėjas – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Laba diena. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti priėmimo stadijoje Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymui Nr. IX-2031 1, 3, 7, 13, 16 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektui. Vakar vyko svarstymas, manau, kad yra atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame pastraipsniui. Pastabų negauta. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo Nr. IX-2031 1, 3, 7, 13, 16 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-440(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-440(2)ES. Pranešėja – Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime teikiamas Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-441(2). Po svarstymo Teisės departamento pastabų nesulaukėme, kitų siūlymų taip pat nebuvo, todėl po svarstymo siūlome pritarti pateiktiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Grįšime prie pagrindinio įstatymo. Siūlau svarstyti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų negauta. Galime priimti bendru sutarimu? Taip, ačiū. Priimta. Dėl 2 straipsnio taip pat pastabų neturime. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-441(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kurį Seimo narė ponia M. Navickienė jau pristatė, – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-441(2). Pastabų ir pasiūlymų neužregistruota. Siūlau balsuoti pastraipsniui.
Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, prieštaravimų nėra. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, iš dalies keičiančio Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-383(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, iš dalies keičiančio Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-383(2). Pranešėjai. Pirmasis – E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Šį projektą svarstė Užsienio reikalų komitetas. Pasiūlymų nebuvo. Buvo pritarta. 6 balsavo už, niekas prieš ir niekas nesusilaikė. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu – B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, iš dalies keičiančio Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą, ratifikavimo“ projektą. Pasiūlymų nebuvo gauta ir komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje)
Priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Atsiprašau, motyvai. Užsirašė E. Vareikis. Motyvai už.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Gal nekalbėsiu, nes prieš irgi niekas nekalbės. Tiesiog pritariame, ir viskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo, iš dalies keičiančio Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą, ratifikavimo“ priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-399(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-399. Projektą pristato Seimo narys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį projektą: 6 balsavo už, nė vieno prieš ir susilaikiusio. Pritarėme.
PIRMININKAS. Pristatyti komiteto išvadą kviečiu Seimo narį V. Baką. (Balsai salėje) Nematau. Paskelbsiu sprendimą. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo „Dėl Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“ projektui Nr. XIIIP-399 ir komiteto išvadoms. Pritarti. (Balsai salėje) Diskutuoti neužsirašė niekas.
Bendru sutarimu po svarstymo galėtume pritarti? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ratifikavimo“ priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo projektas Nr. XIIP-4639(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo projektas Nr. XIIP-4639(2). Pranešėjas – Seimo narys D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt nė vienas įstatymas nėra sulaukęs tokios paramos, tiek visuomenėje… Priminsiu, kad buvo surinkta 67 tūkst. balsų. Yra pasirašytas nacionalinis partijų sutarimas, yra gauta Vyriausybės išvada ir noriu pateikti Europos reikalų komiteto išvadą, kur balsavome bendru sutarimu už Vyriausybės patobulintą variantą. Taip pat Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymą ir pritarė įstatymui. Už – 9, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Energetikos komisijos narys V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Sveiki. Energetikos komisija apsvarstė projektą. Iš esmės pritarė ir persiuntė Ekonomikos komitetui tobulinti. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje dalyvauti užsirašė Seimo nariai… Kalbės Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi A. Skardžius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia nėra didelės reikmės kalbėti apie šio įstatymo svarbą, nes visi suprantame, kad Astravo atominė elektrinė yra viena iš didesnių tiek branduolinės saugos grėsmių, tiek ir geopolitinių grėsmių Lietuvai. Aš nenoriu grįžti prie istorijos, yra kas mėgsta kalbėti ir aiškinti, ką buvo galima padaryti kitaip kažkurios kitos Vyriausybės metu. Aiškinama, kad mūsų Vyriausybė vos nepritarė Astravo elektrinės statybai. Tai nėra tiesa, tai yra visiška propagandinė netiesa, bet kažkas tuo mėgsta užsiimti ir aš nenoriu į tai labai daug reaguoti.
Noriu tik priminti, kad kaip tik mūsų Vyriausybės laikotarpiu, 2008–2012 metais, užsienio reikalų ministro, aplinkos ministro to meto iniciatyva buvo kreiptasi į visas tarptautines organizacijas, ESPO konvencijos prižiūrėtojas, kurios ir pripažino, kad Astravo atominė elektrinė yra statoma nesilaikant tų tarptautinių konvencijų. Kiti dalykai, ar buvo galima kažką padaryti dar iki 2008 metų, bandant įtikinti baltarusius, ar buvo galima ką nors padaryti kitaip po 2008 metų, įtikinti baltarusius, kad jie nestatytų, – aš tikrai nenoriu prie to sustoti. Mano įsitikinimu, vienas iš kertinių dalykų, dėl ko, deja, Lietuvoje nepavyko sutarti, buvo iš tikrųjų pakankamai klaidingas sprendimas, nukreiptas prieš Visagino atominę elektrinę 2012 metais, nes iš tikrųjų tada labai aiškiai žinojome, kad jeigu mes nestatysime savo elektrinės, tai bus statoma už Lietuvos ribų. Deja, tuo metu buvo pasirinktas toks, šiek tiek klaidingas ir politizuotas sprendimas.
Bet ką šiandien svarstome, tikrai svarstome ne istoriją, o savo veiksmus. Įstatymo projektas tikrai yra svarbus, kad Lietuva padarytų viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Astravo atominės elektrinės projektas tiems, kas jį inicijuoja dėl geopolitinių priežasčių ar dėl kitų priežasčių, „Rosatomas“ ar Baltarusijos valdžia, kad jie suprastų, kad iš tikrųjų ši Astravo atominė elektrinė neturės jokių galimybių parduoti elektros energijos Lietuvai, išnaudoti Lietuvos elektros sistemas. Taigi iš tikrųjų šio projekto ekonominis pagrindimas darosi visiškai neracionalus.
Čia aš tikrai norėčiau pasakyti, kad gerai, jog po daugelio pastangų atsiranda bendras sutarimas, kad iš tikrųjų tokių veiksmų, kokie yra siūlomi šiame įstatyme, reikia imtis. Norėčiau tik priminti, kad praeitų metų ankstyvą pavasarį pirmasis pareiškimas, išreiškiantis rimtą susirūpinimą ir raginantis imtis bendrų veiksmų, bandant pasiekti, kad Astravo atominė elektrinė būtų nestatoma, buvo pasirašytas V. Adamkaus, V. Landsbergio, R. Karbauskio, G. Landsbergio ir E. Masiulio. Po to gimė šis įstatymo projektas, kuris, kaip minėjo D. Kreivys, sulaukė nemažos Lietuvos piliečių paramos. Galų gale labai svarbus yra iš tiesų susitarimas, kurį ne taip seniai ministro L. Linkevičiaus iniciatyva pasirašė visos parlamentinės frakcijos „Dėl bendrų veiksmų dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės“. Jame buvo labai aiškiai pasakyta viena nuostata, kurią aš noriu pacituoti: „Vieningai paremti aukščiau minėtų nuostatų įgyvendinimui skirto, su Vyriausybe suderinto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projekto neatidėliotiną priėmimą Seime.“
Štai ir ateiname prie priėmimo šio įstatymo, kurio priėmimas iš tikrųjų bus labai svarbus ne tik dėl to, kad leis ir įgalios Vyriausybę ir Seimą toliau imtis visų reikalingų veiksmų, bet jis taip pat bus labai aiškus signalas ir visai Vakarų tarptautinei bendruomenei, kurioje susirūpinimo dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių randasi vis daugiau. Čia vėl galima pasveikinti ir pripažinti svarbų darbą, kurį atlieka užsienio reikalų ministro įgaliotas ambasadorius D. Degutis, bendraudamas su įvairiom Vakarų valstybių institucijom, svarbiais pareigūnais ir pasiekdamas, kad tose institucijose atsiranda vis daugiau supratimo, kodėl mes Lietuvoje reiškiame tokį didelį susirūpinimą dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi V. Poderys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Galbūt mes nenorime prisiminti istorijos, arba kažkurie buvę vadovai, vyriausybių vadovai galbūt nenori prisiminti, bet turbūt iš istorijos nieko negalima ištrinti. 2010 m. birželio 28 d., Ministro Pirmininko A. Kubiliaus vizitas į Baltarusiją, susitikimas su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka, ministru pirmininku S. Sidorskiu. Kas buvo kalbama, turbūt šiandien niekam ne paslaptis, kadangi jau penkeri metai praėjo nuo to vizito, tai pakankamai seniai. Atsakydamas į A. Lukašenkos pasisakymą, kad niekada nėra abejojęs dėl Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo, A. Kubilius pažymėjo Rytų partnerystės svarbą. Toliau. A. Lukašenka nemano, kad reikia statyti dvi atomines elektrines vieną šalia kitos, geriau statyti vieną atominę elektrinę. A. Lukašenka siūlo sujungti energetinius projektus bei tam tikslui sukurti specialią šiems klausimams svarstyti skirtą darbo grupę. Buvo minimas ir INTER RAO. A. Kubilius patvirtino suinteresuotumą svarstyti šį klausimą. Tai vyko… Galima daryti prielaidą, kad vyko toleravimas iš abiejų pusių, aš jau neminiu visų Konservatorių partijos vizitų po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją, apžiūrint Astravo statybos aikšteles. O dabar mes turime išties labai rimtas pasekmes. Aš, kaip žalesnis už kai kuriuos žaliuosius, pasisakau prieš bet kokią atominę energetiką. Juo labiau 50 kilometrų nuo mūsų gyvenamosios vietos, nuo Vilniaus, kur aš pats gyvenu, kur mano vaikai gyvena. Tai tokios prielaidos ir lėmė, toks neveiklumas arba abipusis toleravimas ir lėmė, kad mes turėsime elektrinę.
Šiandien mes klausiame, ką daryti? Šis nutarimas, kokios svarbos jis būtų, ar jį parėmė 67 tūkst., ar visi 3 mln. Lietuvos gyventojų, yra tik figos lapas prisidengti nuogą kūną ir neveiklumą to, kad elektrinė, nepaisant to, yra statoma, nevyksta joks bendradarbiavimas, stebėsena tų procesų, kurių jau bus nebegalima patikrinti pastačius elektrinę.
Todėl manau, kad Lietuva, negalėdama susitarti ir nesitardama net su Latvija, šiandien tik daro paslaugą mūsų kaimynams toliau įgyvendinant šį projektą. Susitarkime su latviais. Juokingai dabar atrodo, kai mūsų kroviniai dėl bendrų veiksmų keliauja per Latvijos uostus. O vis dėlto kroviniai iš kaimyninės Baltarusijos sudarė „Lietuvos geležinkelių“ ir mūsų uosto vieną trečdalį krovos darbų ir pervežamų krovinių kiekio. Bet mūsų kaimynai latviai kažkodėl šiuos krovinius šiandien jau leidžia per savo uostus. Ir juokingiausia, kad per Latviją į Kaliningradą bus tiekiama elektros energija, bet kuris projektas, kurį priimtume, per Latviją. Įsivaizduokite, turbūt reikės trečiąjį „Nord Stream“ statyti ar kurį nors kabelį tiesti.
Štai, gerbiamas Kubiliau ir visa konservatorių Vyriausybe, jūsų neveiklumas Lietuvai kainuos mažiausiai 30, daugiausiai 70 mln., kaip skaičiuoja energetikai, kiekvienais metais. Dėkoju jums ir ačiū, gerbiamas premjere Kubiliau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Kubilius. Replika.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš labai dėkoju A. Skardžiui, kad jis skaito pro memoria, kaip aš kalbėjausi su prezidentu A. Lukašenka. Aš galėčiau dar daugiau papasakoti, iš tikrųjų buvo labai įdomus pokalbis, ir apie žmogaus teises, ir apie Rusiją, ir apie kitus dalykus. Mes iš tikrųjų įdėjome daug pastangų, kad pasiektume rezultatą. Taip pat ir kalbėdamiesi su baltarusiais. Ką darė gerbiamojo A. Skardžiaus Vyriausybė nuo 2012 metų pabaigos, lieka iki šiol neaišku. Bet aš palieku tą jums patiems aiškintis. Aš tik noriu ponui A. Skardžiui priminti, kad A. Butkevičius yra pasirašęs po visų partijų susitarimu dėl paramos šitam įstatymui. Aš suprantu, kad ponas A. Butkevičius jau nebėra kokia nors figūra Socialdemokratų partijoje ir todėl kiekvienas Skardžius gali reikšti savo nuomonę, kaip jis nori.
PIRMININKAS. A. Skardžius. Po to A. Butkevičius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū kiekvienam Kubiliui. Deja, nebuvau Vyriausybės vadovas. O dar kartą pakartosiu, kad ir pasirašė 67 tūkst. Lietuvos piliečių, aš kviesčiau visus 3 mln. jaustis saugiai, ne tik vilniečius. Bet tai yra tik figos lapelis tas jūsų projektas šiandien. Nepaisant to, kad jūs… būtent jis ir yra toks mažiukas, nes laiku reikėjo reaguoti ir laiku derinti. O jūs toleravote, gerbiamasis.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Žinote, aš atsisakiau kalbėti dėl to, kad man iš dalies patiko A. Kubiliaus kalba, kai jis nepolitikavo. Ką jis anksčiau darydavo, tai mane labai stebindavo jo kalbos, kada jis kaltindavo buvusią Vyriausybę įvairiuose debatuose, diskusijose, ypač kai kuriose televizijos laidose, kad nieko nepadaryta.
Gerbiamasis Andriau, jūs turite labai aiškų Užsienio reikalų ministerijos atsakymą. Jūs turite ankstesnės Vyriausybės atsakymą, kur chronologiškai surašyta, kas ką padarė. Mes nesakome, kad jūs ir 2011 metais nesiėmėte tam tikrų priemonių. Taip, jūsų Vyriausybės kai kurie ministrai tuo metu kreipėsi į tarptautines institucijas, kurios atsakingos už branduolinę saugą ir t. t. Ir jūs tikriausiai turite visą dokumentaciją, ką darė praeita Vyriausybė. Aš dėl laiko taupymo nebėjau į tribūną, nes girtis kažkaip, žinote, irgi nėra… Bet mes turime būti patyrę politikai, džentelmeniški ir suprasti, kokios yra tam tikros grėsmės Lietuvai, būti vieningi ir kovoti su jomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys V. Poderys. Ruošiasi D. Kreivys.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, manau, įstatymas yra labai svarbus, agituoju už jį. Kodėl jis man patinka?
Iki šiol mūsų retorika, mūsų kalbos ir svarstymai viešojoje erdvėje buvo apie tai, kas mums patinka, kas mums nepatinka, kas kelia grėsmę, kas ne. Bet šis įstatymas turi ir savo antrą dalį. Antra dalis sako: mes turime daryti savo namų darbus, mes turime spręsti savo problemas ir tik spręsdami savo problemas galime tikėtis pagalbos iš tarptautinės bendruomenės.
Šiuo atveju tik noriu priminti ir atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas yra ne tik viešųjų ryšių dokumentas, bet ir absoliučiai su nagais, dantimis ir ragais. Kitaip sakant, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, elektros sistemos operatorius yra įpareigojamas artimiausiais mėnesiais, artimiausiais metais imtis priemonių riboti elektros patekimą iš tų šalių, kuriose yra nesaugios branduolinės jėgainės. Ši įstatymo dalis, man atrodo, ir nusipelno visapusiško palaikymo ir balsavimo už. Taigi agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, nekartosiu, koks įstatymas yra svarbus ir turintis paramą visuomenės, tačiau norėčiau pakalbėti apie ekonominę šio projekto dalį ir kaip tas įstatymas galėtų pakeisti esamą situaciją.
Taigi pirmiausia reikia pripažinti, kad šito projekto, kuris yra vykdomas Astrave, ekonominio pagrindimo nėra. Paskolų palūkanos yra beprotiškai aukštos, statybos kaštai, girdime nuolat, yra augantys, elektros energija, palyginti su tuo, kas yra dabar mūsų regione, kokios kainos yra mūsų regione, yra visiškai nekonkurencinga. Tačiau tai turėtų būti, ko gero, ne mūsų problemos. Bet yra vienas niuansas. Ne kartą Baltarusijos pusė, tiek asmeniškai A. Lukašenka yra pasakęs, kad taip, vienas reaktorius galės dirbti Baltarusijos rinkai, o antrasis reaktorius yra statomas grynai eksportui.
Kolegos, priimdami šitą įstatymą mes aiškiai leidžiame suprasti, kad jokio eksporto, jokio pasinaudojimo mūsų linijomis, mūsų balansavimo pajėgumais, t. y. Kruonio pajėgumais, nebus leista. Taigi antrasis reaktorius neturi jokios prasmės.
Noriu priminti, kad lygiai panašiu būdu buvo sustabdytos ir Karaliaučiaus prie Sovetsko atominės elektrinės statybos. Jos įšaldytos ir nepanašu, kad artimiausiu metu prasidės, nes Lietuva labai aiškiai pasakė: jokių linijų, jokio Kruonio nebus. Ką minimaliai mes padarysime jau priimdami šį įstatymą, yra tai, kad, mano giliu įsitikinimu, antrojo reaktoriaus Astrave tikrai nebus.
Taip pat noriu paneigti čia išsakytus A. Skardžiaus žodžius, kad Lietuva nebendradarbiauja su Baltarusija, nesikalba, nenori rūpintis saugumu. Baltarusija nebendradarbiauja, neįsileidžia mūsų specialistų, verčia guglės transleiteriu dokumentus, verstus į lietuvių kalbą, įvairius hieroglifus. Netgi TATENOS „Seed“ misija, kuri turėjo atlikti… patikros modulius, jai buvo leista tik atlikti pusantro modulio, imituojant ir pasaulio visuomenei pristatant, lyg būtų atlikti visi šeši moduliai. Labai aiškiai galima pasakyti, kad Baltarusija manipuliuoja, neįsileidžia ir nenori bendradarbiauti su Lietuva tiek dėl šios elektrinės statybos, tiek dėl jos saugos, tiek dėl mūsų susirūpinimo.
Dėl krovinių. Reikia pasakyti, kad vėlgi jokio ekonominio pagrindimo nukreipti krovinius iš Lietuvos uosto į Baltarusiją nėra, nebent bus politinis sprendimas. Ekonomika labai aiškiai rodo, kad Klaipėdos yra pats konkurencingiausias ir artimiausias uostas baltarusiškiems kroviniams vežti. Tą šiandien parodo, mes labai aiškiai matome, kad krovinių Klaipėdoje, skirtingai nei minėjo A. Skardžius, nesumažėjo ir didžiausia dalis baltarusiškų krovinių iš visų Baltijos uostų yra perkraunama per Klaipėdos uostą.
Taigi, mieli kolegos, įstatymas yra be galo svarbus, iš esmės, dar kartą pakartosiu, galintis pakeisti Astravo atominės elektrinės statybos eigą, gali nelikti vieno reaktoriaus, bent vieno reaktoriaus. Taip pat mes labai aiškiai pasakome, kad Lietuva niekada nesutiks ne tik su statybomis, bet jeigu ta atominė elektrinė pradės veikti, niekados nesutiks su tos atominės elektrinės veikimu šalia mūsų sienos. Kaip nesutiko mūsų kolegos ir kaimynai skandinavai, kad pas mus veiktų Ignalina, mes taip pat su Baltarusijos atomine elektrine, veikiančia šalia Vilniaus, niekados niekados nesutiksime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Likite tribūnoje, gerbiamasis. Gerai. Pataisų svarstymas. Prašome pristatyti, kadangi D. Kreivys yra pataisų autorius.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mieli kolegos, yra pateiktos mano pataisos, bet visas šias pataisas atsiimu, nes komitete mes patvirtinome bendrą redakciją, kuri atitinka Vyriausybės išvadą ir yra galutinis visų pataisų variantas, kuris atitinka Teisės departamento, Europos teisės departamento išvadas. Aš nežinau, turbūt nėra tikslo kiekvieną… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūs apskritai pristatykite, kad esate suderinęs su komitetu.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš pasakiau.
PIRMININKAS. Jau pasakėte. Gerai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi visos pastabos yra suderintos su komitetais, tai siūlau… Motyvai. Užsirašė tik dėl motyvų už. (Balsai salėje) D. Kreivys, R. Morkūnaitė, A. Butkevičius, Ž. Pavilionis. A. Butkevičius atsisako, Ž. Pavilionis… D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kadangi matau, kad salės pritarimas didelis, gal galėtume dėl šio įstatymo taikyti ypatingą skubą?
PIRMININKAS. Pritariu ypatingai skubai.
Pritariame po svarstymo įstatymo projektui? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Bendru. Ačiū. Ypatingai skubai pritarta.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
Replika po balsavimo – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai norėčiau padėkoti už vieningą balsavimą. Tikrai tikiu, kad mes reikšmingai prisidėsime prie to, kad Astravo atominės elektrinės bent vienas blokas bus nepastatytas. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
12.07 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-295(3), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296(3) (svarstymas)
1-16a, 1-16b klausimai – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Akcinių bendrovių įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną V. Poderį. Svarstymas. Dėl abiejų iš karto.
V. PODERYS (LVŽSF). Pirmininke, mieli kolegos, Ekonomikos komitetas abu minėtus projektus apsvarstė ir abiem pritarė bendru sutarimu, patobulintiems jų variantams.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Čia diskusija, atsiprašau. Dėkui pranešėjui. Kviečiu diskutuoti dar kitus komitetus. G. Vasiliauskas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom. Taip pat dėl abiejų.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P. Urbšį. Gerbiamas kolega, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-295 ir Nr. XIIIP-296.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymų projektų iniciatorių pateiktiems projektams ir siūlyti juos tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakymai. A. Dumbrava. Kviečiu į tribūną, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos. Norėčiau kalbėti apie vieną dalyką šitame įstatyme, kas mane ypač jaudina. Tai būtent apie tuos vadovus, kurie yra priimti neterminuotam laikotarpiui. Mes žinome, kad dabar Seime svarstome labai daug įstatymų ir švietimo įstaigų vadovų kadencijas, biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybių įmonių, kiek anksčiau buvo sveikatos. Mane jaudina vienas dalykas – būtent teisėti piliečių lūkesčiai. Teisėti šių vadovų lūkesčiai ir kaip mes šiuos klausimus sprendžiame.
Jeigu mes paimsime biudžetinių įmonių, biudžetinių įstaigų įstatymo projektą, mes pamatysime, kad ten yra paisoma teisėtų įstaigų vadovų lūkesčių, t. y. įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir į priekį. Vadinasi, pirma kadencija prasideda 2018 metais ir ketverius metus žmogus dirba. O po to, jeigu dirba gerai, jis gali būti išrinktas ir antrai kadencijai. Šiuo atveju svarstant Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, mes matome, kad tų teisėtų lūkesčių lyg ir nėra. Ne lyg ir, o iš tikrųjų jų nėra, nes matome, kad įmonės vadovui, kuris į šias pareigas buvo paskirtas neterminuotai ir iki šio įstatymo įsigaliojimo, eina pareigas daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau negu 10, tai įskaitoma kaip pirma kadencija, o jeigu eina daugiau kaip 10 metų, jis abi kadencijas yra pabaigęs ir jam liko dirbti tiktai vieneri metai, kol bus paskelbtas naujas konkursas.
Aš labai dėl to išgyvenu, nes tai yra teisėti lūkesčiai. Galbūt viena iš mūsų klaidų yra Seime, kad mes neturime bendros sistemos. Šituos įstatymų projektus svarsto skirtingi komitetai. Švietimo svarsto Švietimo ir mokslo komitetas, biudžetinių įstaigų svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas, valstybės ir savivaldybių įstaigų svarsto Ekonomikos komitetas ir visi, kaip kas supranta, taip svarsto. Bet aš manyčiau, kad būtent tai kategorijai žmonių, įmonių, įstaigų vadovams, turėtų būti viena tvarka ir vienodi teisėti lūkesčiai. Vieniems yra numatyta kadencija penkeri metai, kitiems yra numatyta kadencija ketveri metai. Kodėl? Ar vieni labiau korumpuoti, kiti mažiau korumpuoti? Man tai irgi yra trupučiuką nesuprantama. Mes bloginame šios grupės žmonių sąlygas, todėl manau, kad įstatymai turėtų tikrai negalioti atgal.
Teko bendrauti su Latvijos kolegomis. Ten tikrai nėra tų savivaldybės ir valstybės įmonių vadovams nustatytų tokių kadencijų. Biudžetinių įstaigų vadovams taip pat nėra kadencijos nustatytos. Todėl dėl tų teisėtų lūkesčių, abejonių dėl teisėtų lūkesčių tikrai negalėčiau palaikyti šio įstatymo projekto. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. E. Pupinis kviečiamas į tribūną. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų ir aš abejoju tuo keliu, kuriuo einama. Iš tikrųjų visiems bandome riboti tam tikras kadencijas, aišku, tiktai nespręsdami žmonių, kurie galbūt turi didelę patirtį, tolesnės karjeros ir tolesnio atsitraukimo galimybių. Mes matome, kad čia taip pat gali būti pavojų, kai gali būti tos pareigybės politizuojamos, nes iš tikrųjų labai didelę įtaką turės savivaldybių tarybos, skirdamos naujus vadovus, ir iš esmės tai bus politinės… Gali atsitikti taip, kad tai bus politinės figūros, kurios gana lojaliai tarnaus politinėms sistemoms, kad po to užsitarnautų tam tikrą vietą. Aišku, politinių partijų populiarumas galbūt išaugs, tačiau kad perspektyva savivaldybių įmonių… normaliai vystyti savivaldybių verslo įmonių kokybišką darbą, ko gero, to nebus. Aš suprantu, kad turbūt turėtume ieškoti kelio, kaip efektyvinti veiklą, kaip sudaryti galimybes, kad iš tikrųjų vadovai dirbtų pakankamai efektyviai, kad būtų galima ieškoti sistemos, kaip jie galėtų būti keičiami, tačiau, manau, tas kelias yra pavojingas. Mes turime nemažai pavyzdžių, kai galbūt ir netgi iš politinių sistemų išeinantys žmonės, pavyzdžiui, ministrai (turime pavyzdį), kai dar eidami tam tikras pareigas stengiasi užsitikrinti sau kur nors naują darbo vietą. Iš tikrųjų vėlgi matau pavojų, kad, tarkim, antrą kadenciją dirbantis direktorius, gal ir visai neblogas, bet pradeda rūpintis daugiau ne savo įmonės veikla, bet daugiau rūpintis tuo, kuo jis bus ir kur galės pasitraukti tuo metu.
Savaime suprantama, galbūt ta sistema galėtų veikti pakankamai neblogai, nes, aišku, savivaldybės geri vadovai paruošti nesimėto, juos galėtų galbūt pasiimti verslas toliau dirbti sėkmingai, jeigu sėkmingai dirba, tačiau vėlgi galbūt, ypač savivaldybių, toliau nutolusių nuo didžiųjų miestų, galimybės įtraukti tuos žmones į verslą yra ne tokios jau paprastos, nes trūksta tų pačių verslo įmonių. Manau, kad toks sprendimas galbūt yra skubotas. Reikėtų gerai pagalvoti, pasverti, kaip kitaip galėtume efektyvinti įmones. Manau, kad, ko gero, tas kadencijų vajus eis toliau. Aišku, neabejoju, kad, ko gero, laukia ir kitų kadencijų ribojimas, galbūt ir merų, galbūt ir Seimo narių. Iš tikrųjų vėlgi tai neatspindi turbūt irgi visų lūkesčių, nors visiems norisi tos kaitos, bet vėlgi turėtume saugoti ir patirtį. Aš susilaikysiu balsuodamas dėl šito įstatymo.
12.16 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-295(3) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pereiname prie pataisų. Kviečiu jau į tribūną A. Dumbravą. Prašom. Atsiprašau, V. Poderį. Galite iš vietos pristatyti. O Virgilijų į tribūną. Prašau, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos…
PIRMININKAS. Pristatykite visas pataisas, nes jos susijusios. Gerai?
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau, vis dėlto mano pataisa yra susieta su… Bandžiau šiokią tokią sistemą įvesti. Jeigu biudžetinių įstaigų vadovai turi teisėtus lūkesčius, manyčiau, kad ir valstybės, ir savivaldybių įmonių vadovai taip pat turėtų turėti teisėtus lūkesčius. Todėl mano siūlymas buvo, kad vis dėlto iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai priimtam įmonės vadovui penkerių metų kadencija nustatoma nuo 2017 m. liepos 1 d. Tai yra į priekį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, o ne atgal, kaip yra dabar numatyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinis…
V. PODERYS (LVŽSF). 2 straipsnyje yra numatytas tas pereinamasis laikotarpis. Nėra taip, kad kitą dieną po įstatymo įsigaliojimo baigiasi. Tam tikrais atvejais tie penkeri metai nuo įstatymo įsigaliojimo neterminuotų sutarčių atveju yra.
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria, taip?
V. PODERYS (LVŽSF). Nepritaria.
PIRMININKAS. Ar yra 10 kolegų, kurie remtų A. Dumbravos pataisą? Prašau pakelti rankas. Yra.
Nuomonės už, prieš. Už – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, laikas mums atsikvošėti nuo šitų emigraciją skatinančių pataisų, visų kadencijų ir panašiai. Taip demonstruojame požiūrį į žmones, kurie gerai, lojaliai dirba valstybei, davė jai naudą, o po to mes juos išmetame. Jūs ieškokitės, kaip jums kas patinka. Čia yra požiūris į žmogų. Jūs galvojate, kad matydami tokį požiūrį į žmogų kokie nors specialistai ar kiti čia norės dirbti? Neturėkime iliuzijų. Galima priimti, balsuoti dėl tų visų pataisų. Kas iš to? Mes prieš tai dar kažkokias emigracines rezoliucijas svarstome. Aš tikrai siūlau bent tokioms pataisoms, kaip siūlo gerbiamas kolega, pritarti. Jos šiek tiek sušvelnina situaciją ir išsprendžia teisėtų lūkesčių problemą. Galų gale suvienodina su Biudžetinių įstaigų įstatymu, dėl kurio tokios pataisos yra pateiktos ir joms yra pritarta. Dabar mes norime įvesti visišką chaosą. O tos šnekos apie tai, kad čia mes darbo vietas jauniems sukuriam, problema yra ne ta. Mes jau neturime specialistų. Reikia truputį žinoti ir gaudytis, kas vyksta rinkoje, o ne kalbėti užkeikimais. Nuo tų užkeikimų niekas nesikeis. Aš siūlau tikrai pritarti ir skaitytis, gerbti tuos žmones, kurie sąžiningai dirba. Tie, kurie nesąžiningai, jau yra įdėta ten nemažai saugiklių, juos iš esmės gali atleisti jau kiekvienais metais. Mes tą dalį sutvarkėme, bet turime pasirūpinti ir tais, kurie iš tikrųjų žmonės normaliai dirbo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Dabar balsuojame dėl Seimo nario A. Dumbravos visų pataisų. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kolegos, prašom sėstis ir balsuoti!
Gerbiami kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 39, prieš – 18, susilaikė 18. Pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl viso. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. (Balsas salėje: „Motyvai!“) Motyvai, atsiprašau. Ai, yra prieš.
Prašom. A. Salamakinas. (Balsai salėje) Taip, dabar dėl viso. Galima.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai negaliu pritarti nei vienam, nei antram įstatymo projektui todėl, kad neišgirdau jokių, net paprastų motyvų, kodėl mes tą dabar darome. Jeigu kas nors ko nors nori, tai reikėtų bent motyvus pateikti stipresnius. Mano galva, pagrindinis kriterijus valstybės ar savivaldybių įmonių vadovams, akcinių bendrovių vadovams turi būti jų veiklos rezultatai. Nereikia laukti nei kadencijos, ir po metų jį galima atleisti, jeigu išties yra blogi rezultatai. Bet dabar mes sakome, atidirbai dvi kadencijas, čiuožk, nes tu kažkuo jau pasidarei blogas. Kuo? Kodėl įstatymo leidėjas dabar sako, kad po dviejų kadencijų šitas vadovas, kuris dirba gerai, tampa arba potencialiu vagim, arba potencialiu dunduku. Tai aš tikrai nesuprantu, kodėl mes šitą įstatymą turime priimti. Manau, kad reikia balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad mes, pritarę kolegos A. Dumbravos pataisai, sudarome galimybes dirbti ilgiau. Jeigu aš klystu, tai labai atsiprašau. Iš tikrųjų mes turėtume vertinti žmones, kurie dirba, kurie pasiekia rezultatų, ir nepaversti bet kokios įstaigos vadovo darbo tiktai terminuota darbo sutartimi. Iš tikrųjų reikia, kad vadovas, kaip ir kitas bet kuris specialistas, galėtų dirbti ir džiaugtis savo rezultatais, ir mes galėtume džiaugtis, jeigu jis dirba gerai. Jeigu ne, yra kitų priemonių, kaip kolegos minėjo, dėl ko būtų galima žmogų atleisti. Bet dirbant gerai turėtų galioti ir socialinės garantijos, ir išmokos paliekant darbo vietą, ir panašūs dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-296… Atsiprašau, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-295 su pataisa, kurią priėmėme… su pataisomis, net kelios buvo. Kas pasisako už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Netriukšmaujame iš vietų!
Gerbiami kolegos, balsavo 80 Seimo narių: už – 59, prieš – 4, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
12.24 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296(3) (svarstymo tęsinys)
Lydimasis Akcinių bendrovių įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296. Yra prieš norinčių kalbėti. R. J. Dagys. Kolega Rimantai, prieš, čia mes kitą svarstome, lydimąjį. Akcinių bendrovių. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš pakartosiu tuos pačius argumentus. Gerbiamieji, mes tiktai deklaruojame turbūt savo tikslus, kad kažkokius emigracijos procesus stabdome ir panašiai, norime stabdyti. Viena iš emigravimo priežasčių šalia mažo atlyginimo yra požiūris į žmogų. Pasigendama požiūrio į žmogų gerai dirbančio, atliekančio savo darbą. Tai mes tą ir demonstruojame – padirbėjai gerai, nes blogus mes visus išmetėme, atidirbai valstybei ir čiuožk iš čia, rūpinkis pats savimi. Tai yra požiūris. Ir nuo to požiūrio jūs niekur nepasidėsite, jokiais čia pasiteisinimais, jis eis nuo viršaus iki apačios. Tai čia nieko bendro su geru darbu neturi.
Kitas dalykas. Pažiūrėkime, kas darosi rinkoje, nebėra problemos stygiaus, t. y. pertekliaus kvalifikuotų specialistų. Yra kvalifikuotų specialistų stygiaus problema, mes dabar turime, nes pati geriausia darbo jėga jau išvažiuoja, jau išvažiavo, mokslininkai jau emigruoja. Kas dirbs? Taip, šventa vieta nebus laisva, bet ar mes norėsime, kad toje vietoje tie žmonės dirbtų ir paskui mes taisytume jų klaidas? Tai būkime realistai, apie ką mes dabar kalbame. Siūlau tikrai nepritarti iš principo šitiems visiems siūlymams, nes jie veda… tiktai stiprina neigiamus procesus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-296. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Šurmulys salėje) Gerbiamas kolega Andriau Kubiliau, labai garsiai šnekame! Tadai ir Andriau! Atsiprašau, Mykolas.
Gerbiami kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 44, prieš – 4, susilaikė 27. Po svarstymo pritarėme.
12.26 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 4, 5, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-309(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-309. Kviečiu Z. Streikų. Svarstymas. Prašau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas balandžio 5 dieną posėdyje apsvarstė Seime įregistruotus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymų projektus Nr. XIIIP-315 ir Nr. XIIIP-309 ir nusprendė pritarti jungtiniam komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega Streikau, dar nepabėkite. Yra daug pataisų.
Kolegos, ar yra 10 Seimo narių, remiančių visas pataisas? (Balsai salėje) Prašau pakelti rankas, kas remia. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni… Yra. (Balsai salėje) Ne, ne, 10 yra, net 11.
Kolegos, dėl 1 straipsnio…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarėme. Ačiū. Dėl 2 straipsnio… (Balsai salėje) Kaip sakote? Negalite pritarti. Tada balsuojame.
Gerai. Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio pataisos, kurią teikė Seimo nariai Z. Streikus ir A. Strelčiūnas. Kas pritaria šitai pataisai, balsuoja už (norinčių kalbėti nėra), kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 68 Seimo nariai: prieš – 1, susilaikė 10. Pritarėme.
2 straipsnis. Taip pat kolegų Z. Streikaus ir A. Strelčiūno. Prašau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarėme. 3 straipsnis. Taip pat kolegų Z. Streikaus…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Ačiū. Balsuoti norite? Gerai, balsuojame dėl 3 straipsnio pataisos. Kas pritaria pataisai, kuriai pritarė komitetas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Ačiū, Povilai, supaprastinote mūsų darbą.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 69 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 8. Pritariame.
Dėl 4 straipsnio pataisų nėra. Dėl 5 straipsnio taip pat kolegos Z. Streikaus ir…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pirmai pataisai pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos, yra dar viena kolegų Z. Streikaus ir A. Strelčiūno pataisa. Atsirastų 7 straipsnis, pavadinimas, taip?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galite pakomentuoti dėl 7 straipsnio?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Atkelta iš 3 straipsnio ir pridėta prie visų kontroliuojančių institucijų. Faktiškai ta pati formuluotė.
PIRMININKAS. Kolegos, atkreipkite dėmesį, kad atsiranda naujas 7 straipsnis ir keičiasi viso įstatymo pavadinimas, taip?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Šiuo atveju dėl 8 straipsnio taip pat yra kolegų Z. Streikaus ir A. Strelčiūno pataisa, kuriai komitetas pritarė, taip?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Dėl viso. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuojame su priimtomis pataisomis dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-309… Kas palaiko įstatymo projektą po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Nežinau, čia…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, po svarstymo pritarta.
12.32 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(3). J. Sabatauskas. Atsiprašau, kolega Z. Streikus. Prašau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-475 ir komiteto išvadoms. Komiteto išvados tokios: pakeisti projekto 2 straipsnio, keičiamo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Po vieną kandidatą į VTEK’o narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Sabatauską. Komiteto nuomonė. Prašau. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-475. Kolega J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektą ir, remdamasis Teisės departamento, ypač Mykolo Romerio universiteto išvadomis, komitetas priėmė sprendimą. Kadangi komiteto viena iš funkcijų ir pareigų svarstyti ar preliminariai vertinti, ar siūlomi projektai atitinka Konstituciją, todėl komitetas nusprendė, kad siūlymas, kad VTEK’o pirmininku ir nariais negali būti skiriami politinių partijų ir organizacijų nariai, jeigu nuo jų narystės pasibaigimo nėra praėję mažiau kaip treji metai, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat projekto 2 straipsnio siūlomas reguliavimas, kad kandidatą į VTEK’o narius teikia subjektas Teisėjų taryba, prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų taryba yra kaip teisėjų savivaldos institucija, kurios pagrindinė ir vienintelė funkcija yra patarti Respublikos Prezidentui dėl teisėjų karjeros, t. y. paskyrimo, atleidimo bei paaukštinimo, atsiprašau, perkėlimo į kitą teismą, į kitas pareigas.
Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui 1 straipsnį šiek tiek pakeisti, kad būtų tokia formuluotė: VTEK’o nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų teisinio darbo stažą, išbraukiant „pagal specialybę“, nes specialybė tos pačios teisės gali būti įvairi. Šiuo atveju svarbiau yra teisinio darbo stažas.
Teikiant siūlymą dėl 2 straipsnio, taisyti 2 straipsnį taip, kad po vieną kandidatą į VTEK’o narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir du kandidatus – Teisininkų draugija.
Dėl 3 straipsnio, kad komisijos sprendimai būtų priimami balsų dauguma, – daugiau kaip pusės visų komisijos narių, kad nebūtų komisijos pirmininko balsas lemiamas, nes mes neseniai atitinkamai taip pataisėme ir Konstitucinio Teismo įstatymą, kad būtų aiški dauguma, nes vis dėlto ši institucija priima sprendimus dėl asmenų ir tai sukelia teisines pasekmes kiekvienam asmeniui, dėl kurio jie priima sprendimus. Ir siūlo keisti 3 straipsnio, keičiamo 161 straipsnio 3 dalies, nuostatas, atsisakant siūlomo reguliavimo VTEK’o nariams teikti atskirąją nuomonę. Už tokią komiteto išvadą pasisakė aštuoni komiteto nariai dalyvavę posėdyje, visi balsavo už. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusija, kolegos. Kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, užsirašiau į diskusiją, nes iš esmės pats dalyvavau kuriant šį įstatymą. Anuomet buvo sudaryta darbo grupė, kuriai teko kurti šitą įstatymą. Gaila, bet jis šiek tiek nukeliavo kita linkme, negu buvo numatyta, ypač dėl klausimų, susijusių su pačios institucijos sudarymu. Pradinė mintis buvo, kad šita įstaiga turėtų būti turinčių visuomenės pasitikėjimą teisininkų institucija, nebūtinai profesionalų, bet turinčių pasitikėjimą, kurią galėtų priimti kaip autoritetą. Tai žmonės, turintys autoritetą, pavyzdingas tarnybas, gerą teisinį išsilavinimą, ir tai būtų institucija, kuri leistų sureguliuoti mūsų valstybės tarnybos etinius visus dalykus, ir ne tik etinius, bet ir įstatyminius, kaip turėtų elgtis privačių interesų srityje. Deja, jis toliau nuėjo visai kita linkme.
Dabar mes lyg ir su lozungu šitos institucijos depolitizavimo sukuriame visiškai politizuotą struktūrą. Kas iš mūsų pasakys, kad Prezidentas ar Seimo Pirmininkas, ar Ministras Pirmininkas nėra politikai? Visi jie yra politikai su savo pažiūromis, su savo sistema ir visa kita. Ir teisėtai iš jų suformuojama VTEK’o. Aš nesakau, kad jie bus paskui pasiūlyti… kad paskirti žmonės bus kokie nors a priori prasti, jų kandidatai siūlomi. Bet tas žmogus, kuris bus neigiamai įvertintas, jis visada galės mesti akmenį ir pasakyti: politinis susidorojimas, išvados politinės. Ir mes matome, deja, VTEK’o veikloje, kad jos labai jau smarkiai svyravo, – tais pačiais klausimais priimti labai įvairūs sprendimai vienos sudėties, kitos sudėties, esant vienam pirmininkui, esant kitam pirmininkui. Ką mes čia darome?
Arba mes dar stabtelime, surandame tą formulę, kuri leistų ją padaryti autoritetingą, dėl kurios angažuotumo nekiltų niekam abejonių, arba mes priimame tam, kad priimtume iš esmės nieko nespręsdami, padarydami ją politinę ir tada palikdami politiniam laukui ginčytis papildomoje erdvėje, faktiškai diskredituodami, iš esmės potencialiai diskredituodami pačios tos institucijos veiklą. Manęs toks sprendimas, koks dabar yra priimtas, tikrai netenkina, nes jis iš tikrųjų nuėjo nuo pagrindinės koncepcijos VTEK’o, kaip tokios institucijos, dėl ko mes ją kūrėme, dėl ko buvo būtina jai atsirasti, nes buvo neutralaus arbitro ir patarėjo, ne tik baudėjo, bet ir patarėjo funkcija. Dabar dauguma yra priklausomi, koks čia jis tau patarėjas, kokie motyvai klausyti ir panašiai. Priėmė politinį sprendimą, ir viskas.
Aš siūlau tikrai nepriimti tokio įstatymo, nes iš esmės jis nieko nekeičia. Arba mes raskime naują formulę, arba nedarykime darbo dėl darbo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K. Masiulį. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad leidote man užsirašyti.
Gerbiamieji kolegos, pritariu kolegai Rimantui. Mes labai rimtus darbus darome ir neatrandame formulės. VTEK’as, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, arba Vyriausioji rinkimų komisija yra specifinės institucijos. Tai dabar ko mes norėtume? Tikriausiai visi sutartume, norėtume, kad Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje dirbtų labai solidūs, autoritetingi asmenys. Dabar koks darbo pobūdis? (Balsai salėje) Solidūs, autoritetingi ir gyvenimo patirtį turintys, jeigu norite. Gyvenimo patirtį, išmintingi, gyvenimo išminties turintys asmenys. Tai dabar aš taip įsivaizduoju. Tai žmonės, kurie jau pelnė autoritetą visuomenėje.
Koks darbo pobūdis? Tai nėra nuolatinis darbas. Juk tai nėra kokia nors nuolatinė veikla ir vienoje, ir kitoje institucijoje. Vadinasi, reikėtų sudaryti galimybes surasti tokius asmenis. Jie gali būti randami universitetuose, gali būti randami bažnyčioje, gali būti atrandami teisininkų organizacijose – maža kur jie gali būti atrandami. Tie žmonės, kurie ten nuolatinai dirba, galėtų čia ad hoc, kada yra reikalas, ateiti ir tapti tokiais darbuotojais, patarėjais už, matyt, normalų, gerą atlyginimą, solidų atlyginimą, kad jie tuo metu veikia, atsitraukia veikti toje institucijoje. Ir tiek, daugiau nieko iš jų nereikia. Bet jie tikrai neaukotų savo reputacijos ir mes galėtume… kad kažkokiems sandėriams, dar kažkam, politiniams interesams ir panašiai.
Dabar ką mes sudarome? Dabartinis Ministras Pirmininkas sudarys komisiją, kurią paveldės kitos kadencijos parlamentas, ir vėl bus nepatenkintas, vėl ieškos galimybių, kaip sudaryti. Visą laiką bus politinė dedamoji.
Antras dalykas, kas yra blogai, tai yra suprantama kaip nuolatinai veikiantis, nuolatinis darbas. Atlyginimai nėra tiek solidūs, kad normalūs, autoritetingi, rimtai gyvenime įsitvirtinę žmonės ten veržtųsi. Jūs sunkiai solidų žmogų, kuris rimtai gyvenime įsitvirtinęs, pasiųsite į nuolatines pareigas, jis ten neis dirbti. Ten ir bus tokių besiblaškančių, savęs dar beieškančių, savęs neatradusių žmonių buveinė. Tikrai tokių nereikia. Bus labai sunku surasti Ministrui Pirmininkui ir Seimo Pirmininkui, ir visiems kitiems solidžių asmenų. Tai bus tokių jaunikaičių organizacija, kuri spręs visai rimtus likimus.
Nerimtai mes čia darome, visai ne taip reikia organizuoti ir vieną, ir antrą instituciją. Laimė, vieną klausimą išbraukėme, kitą svarstome. Aš lygiai taip pat pritariu Rimantui, kad ne šituo keliu patraukėme, neteisingai organizuojame, ir rezultatas bus prastas, nieko mes čia nepagerinsime absoliučiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu vėl kolegą Z. Streikų į tribūną. Yra pataisų. Seimo narė kolegė G. Skaistė. Komitetas pritarė iš dalies, taip, pirmininke?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip. Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Klausimas kolegei, gal sutinka su pritarimu iš dalies? Sutinka, linkčioja galvą. Gerai. Kita taip pat dėl 5 straipsnio, Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Taip pat iš dalies. Žiūriu į J. Sabatauską. Ar sutinka? Gerbiamasis Juliau!
Z. STREIKUS (LVŽSF). Julius siūlo trejų metų teisinio darbo stažą, o mes siūlome penkerių metų teisinio darbo stažą.
PIRMININKAS. Sutinkate. Ačiū. 3 straipsnis. Taip pat kolegės G. Skaistės. Komitetas nepritarė. Gal pati kolegė pristatys savo pataisą. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės pataisa yra dėl pačios VTEK’o sudėties, kadangi komisija yra pakankamai maža, penki nariai, ir trys žmonės sudaro kvorumą. Tai mano siūlymas buvo, kad norint, kad sprendimas būtų priimtas, už jį turėtų balsuoti ne mažiau kaip trys VTEK’o nariai, nes yra pakankamai rimtas pasekmes turintys jų sprendimai ir du žmonės iš penkių narių gali iš tikrųjų nulemti atskiro žmogaus likimą. Todėl tiesiog buvo siūlymas, kad ne mažiau kaip trys žmonės iš VTEK’o narių turėtų balsuoti už priimtą sprendimą.
Ir kitas siūlymas tame pačiame siūlyme, patenkantis. Kai šiandien yra pakankamai greita informacijos kaita, buvo siūlymas, kad VTEK’o sprendimai būtų paviešinami per vieną darbo dieną, o ne per penkias darbo dienas. Aš manau, kad šiandien tikrai yra visos galimybės tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Už pataisą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes jau esame susidūrę su tokia situacija, kai dviem balsais priimami sprendimai. Pora VTEK’o narių dėl neaiškių priežasčių tiesiog nedalyvavo balsavime ir iš likusių susidarė dauguma, ir Seime ne vieną tokį pavyzdį esame svarstę.
Kolegės pataisa yra tikrai logiška, ir mes kaip tik anksčiau mėginome užkardyti kelią tokiems balsavimams, kurie galbūt neatlaikė politinio spaudimo ar dar kokios nors įtakos, tiesiog neatvyksta į posėdį, ir tada tie, kurie pasiryžę, nubalsuoja.
Iš tikrųjų mes neturėtume leisti tokiai mažai komisijai veikti įprastinio kvorumo tvarka, iš jų daugumos turėtų atsirasti bent jau trys, kurie pritaria tam sprendimui, nes tai yra sprendimai, dažniausiai turintys labai dideles pasekmes. Pavyzdžiui, šiurkštus pažeidimas užkerta kelią tau dirbti valstybei, jeigu tu išeini iš tų pareigų, likti valstybės tarnyboje. Tai yra didžiulės sankcijos šiuo metu. O jeigu ji priimta tik dviejų iš penkių, o du dėl neaiškių priežasčių nedalyvavo, tai nėra teisingas sprendimas.
Šita pataisa yra tikrai logiška ir tai tam tikras saugiklis, neleidžiantis VTEK’o nariams nusiplauti nuo sprendimo priėmimo. Nes nusiplovimo procedūrą politikai irgi puikiausiai žino – nepatogu, tai aš į krūmus dedu. Tai norint neleisti dėti į krūmus, tiesiog turi dalyvauti visi.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – kolega P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų siūloma atsisakyti nuostatos, kad balsams pasiskirsčius po lygiai lemia posėdžio pirmininko balsas, gali lemti pirmininko balsas. Todėl galėtų susidaryti situacija, kai, balsuojant VTEK’o nariams ir jų balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas niekada nebūtų priimtas. Todėl ir buvo nepritarta tam siūlomam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Neturime bendros nuomonės. Kas pritaria kolegės Seimo narės G. Skaistės siūlomai pataisai, kuriai komitetas nepritarė, primenu, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 50, prieš – 14, susilaikė 14. Pataisai pritarta.
Kita pataisa Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nori pristatyti. Prašom. Ar nesikirs dabar?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Nepritarti komiteto…
PIRMININKAS. Ne, J. Sabatauskas. Prašom įjungti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mūsų siūlymas yra panašus į tą, dėl kurio ką tik balsavote, tik ten reglamentuota, per kiek dienų perskelbiama. Mūsų siūlymas, kad komisija priima sprendimus visų komisijos narių balsų dauguma. Tai tas pats, kaip ir trys. Argumentavimas yra toks, kad mes esame nustatę ir Konstituciniam Teismui, kad Konstitucinis Teismas priima balsų dauguma, nuo visų teisėjų narių balsų dauguma. Pavyzdžiui, devyni teisėjai, penki balsai turi būti už, nesvarbu, kad dalyvauja keturi ar aštuoni. Tai yra ypač reikšmingi sprendimai, turintys teisinių pasekmių tiems asmenims, dėl kurių jie priima sprendimus, todėl tas sprendimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Mes pasisakėme už tai.
PIRMININKAS. Prašom, pirmininke, jūsų komiteto argumentai. Nepritarėte.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Argumentai: kadangi jau pritarėme G. Skaistės, tai iš esmės tas pats, neišeitų kitaip.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Balsuojame. (Balsai salėje)
Kolegos, ekspertai pataria, kad nereikėtų balsuoti, nes jau priėmėme kolegės G. Skaistės pataisą. Gerai? Ačiū, dabar dėl viso. Už – A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš iš tiesų nelabai suprantu, ar dėl pataisos, ar dėl viso?
PIRMININKAS. Dėl viso po svarstymo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų ne visai suprantu kolegų nuogąstavimų dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos reformos, nes pateikti pasiūlymai suteikia labai daug priemonių, kurios užtikrins didesnį VTEKʼo skaidrumą ir atvirumą visuomenei. Visų pirma mes turime atskirąją nuomonę, kuri tiesiog galės būti vėliau viešai skelbiama ir bus, privalės būti viešai skelbiama.
Kitas dalykas, atvirumas visuomenei bus užtikrinamas ir vardiniu balsavimu, kuris yra įtvirtinamas, balsavusių VTEKʼo narių vardai ir pavardės bus matomos ir visuomenė galės susipažinti. Įtvirtinamas depolitizavimo principas. Manau, kad tiesiog tie privalumai, kurie atsiranda dėl VTEKʼo reformos, iš tikrųjų skatins ir mūsų pačių, ir kartu mūsų piliečių pasitikėjimą VTEKʼu. Tikrai yra labai negražu, ką mes išgirdome, VTEKʼas išvadintas jaunų jaunikaičių organizacija. To projektu nesiekiama, nes yra įtvirtinamas ir privalomas penkerių metų darbo stažas su magistro laipsniu. Tai reiškia, kad tikrai neateis žmonės, baigę tik bakalauro studijas, ateis žmonės su teisinio darbo patirtimi, jie tikrai, manau, galės puikiai dirbti ir prisidėti prie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymo įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausiu G. Skaistės. Jūsų pataisą priėmėme, jūs vis tiek prieš? Vis tiek. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš iš esmės norėčiau pasisakyti, dėkodama už tai, kad buvo pritarta ir ankstesnėms pataisoms, kurioms komitetas pritarė, o dabar Seimas, bet vis dėlto šiame įstatymo projekte yra per daug kitų trūkumų, kad norėtųsi už jį paspausti mygtuką. Viena, kai kalbama apie depolitizavimą, man iš viso klausimas – kas tada yra tas politizavimas? Ar buvimas politinės partijos nariu tave padaro kokį nors stigmatizuotą ir blogesnį negu kiti? Šiandien, kaip ir kiti kolegos sakė, teikia narius Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Prezidentas, kurie yra politikai, jie deleguoja kitus žmones. Ar jų deleguoti asmenys yra mažiau politizuoti negu politinių partijų atstovai? Jeigu šiandien įstatymo projekte nebeliko tos nuostatos, kad po trejų metų po savanorystės vis dar esi kažkoks brokuotas, tai netgi palikus tą dalį, kad VTEKʼo nariu negali būti politinės partijos narys, man iškyla klausimas dėl tokių žmonių, kurie kandidatuoja ir dalyvauja politinių judėjimų sąrašuose, dalyvauja ir yra išrenkami į savivaldybių tarybas ir visur kitur. Jie nėra politinių partijų nariai, bet ar jie dėl to yra mažiau politizuoti ir mažiau judėjimui palankūs asmenys, man tikrai kyla didelių abejonių. Todėl dėl šio įstatymo projekto norėčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP… Prašau? Atsiprašau biški. Sustabdome balsavimą. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo išvadoje pasakė, kad draudimas būti politinių partijų nariu prieštarauja Konstitucijos 35 straipsniui, teisinės valstybės principui. Kodėl tada lieka nuostata, kad VTEKʼo narys turi sustabdyti narystę partijoje?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, P. Urbšys dar norėtų. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, tikrai nereikia klaidinti, nes ta nuostata dėl narystės sustabdymo ir nedalyvavimo partijos veikloje jau yra įteisinta tos pačios Vyriausiosios rinkimų komisijos. Mes būtent reagavome į tai, kad nebūtų įtvirtinta nuostata, kad trejus metus nebūtų partijos nariu ir visa kita, bet mes būtent perkėlėme tą nuostatą, kuri šiandien yra įteisinta ir galioja.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas pritariate… (Balsai salėje) Dar R. J. Dagys. Prašom. R. J. Dagys
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ar buvo, ar nebuvo, čia kitas klausimas. Aš dabar to nenagrinėju, bet procedūriškai, jeigu komitetas mano, kad tai yra prieštaravimas Konstitucijai, mes įteisinome Statute, tai mes jį galime įveikti 71 balsu. Ar aš teisus? Man atrodo, kad taip Statutas sako. Bet kuriuo atveju mes patys čia įteisinome tą nuostatą, kad prieštaravimą Konstitucijai, kurį mato Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mes įveikti galime tik 71 balsu. Kaip tą turime spręsti? Matyt, reikia dėl to balsuoti, nepaisant to, kad tai buvo ir senajame įstatyme. Bet taip komitetas nubalsavo ir taip rašo mūsų Statutas.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau nediskutuoti, nes iki priėmimo vis tiek Teisės departamentas dar duos savo išvadą, išspręs mūsų diskusijas. Gerai, Povilai? Labai ačiū.
Balsuojame, gerbiamieji kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-475. Kas pritariate įstatymo projektui su pataisomis, kurias priėmėte po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kol jūs balsuojate, kolegos, tai aš irgi galvoju, kad tie mūsų depolitizavimai yra toks labai orinis dalykas. Na, sustabdė žmogus. Ką reiškia sustabdymas? O ką, jo pažiūros pasikeičia? Čia mes šiek tiek nueiname į lankas. Gerai.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 43, prieš – 42… atsiprašau, prieš – 4, susilaikė 42. Nepritarta.
Kolegos, turime tris opcijas: galime grąžinti pagrindiniam komitetui, galime grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės ir atmesti projektą. Manau, kad atmestume, gal nesvarstome. (Balsai salėje) Grąžinti į komitetą? Gerai, kolegos. Tada pabandome balsuoti. Siūlau iš pradžių lengvesnes, ne tokias radikalias opcijas. Kas balsuojate už – grąžiname pagrindiniam, kas balsuojate prieš – grąžiname iniciatoriams. O po to dar, jeigu nenubalsuosit, gerai? (Balsai salėje) Iš karto tris opcijas? (Balsai salėje) J. Bernatonis. Gerai, gerai, galime ir tris. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal Seimo statutą mes galime pakeisti pagrindinį komitetą, aš manau, tas klausimas bus išspręstas. Paskirsime Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris paprastai laikosi Konstitucijos nuostatų, ir neturėsime problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes galime pakeisti komitetą, jeigu atmesime. Gerai, kolegos, pabandome balsuoti, nes turime tris mygtukus. (Balsai salėje) Kolegos, pabandome balsuoti dėl trijų alternatyvų. Dar kartą sakau: kas balsuoja už – grąžina projektą pagrindiniam komitetui, kas balsuoja prieš – grąžina iniciatoriams, o kas susilaiko – atmeta projektą. Ir po to, jeigu atmesime, spręsime dėl komiteto. (Balsai salėje) Ne, tik dvi opcijos. Minutėlę, dar nebalsuojame. Taip, lieka trys opcijos. Kolegos, dar kartą pakartoju prieš balsuojant. Už – grąžinti projektą pagrindiniam komitetui, prieš – grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės ir susilaikę – atmesti projektą, ir tiek. (Balsai salėje) Negalime! Prašau. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, na, trūksta dar vieno mygtuko, t. y. grąžinti kitam komitetui. Mes galime ir šitą taikyti.
PIRMININKAS. Statute nėra, tame straipsnyje Statute nėra. Gerai. Balsuojame. Už – grąžiname pagrindiniam komitetui, prieš – grąžiname iniciatoriams tobulinti iš esmės ir susilaikę atmeta projektą. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už, t. y. grąžinti projektą pagrindiniam komitetui, – 42, prieš – 13, tie, kurie balsavo grąžinti iniciatoriams, ir susilaikė 38 – atmesti. Taigi grąžiname projektą pagrindiniam komitetui.
Ačiū. Viskas. Einame toliau. Čia yra… Nereikia jau J. Razmos pataisų, nes būtų tada priėmimo stadija.
13.02 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4266(3) (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 1-19 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu vėl Z. Streikų. Svarstymas. Prašau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir komiteto sprendimas: atsižvelgdamas į tai, kad komitetas kartu svarstė ir pritarė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuris analogiškas nuostatas reglamentuoja kitaip, ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, siūlo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu, taip? Už – P. Urbšys. Prašom, kolega. Už komiteto nuomonę.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro reikėtų palaikyti komiteto nuomonę, nes siūlymai įtraukti į VTEK’ą tuos atstovus iš dalies prieštarauja Konstitucijai. Ir antras dalykas, yra Specialiųjų tyrimų tarnyba, niekaip negali Specialiųjų tyrimų tarnyba dalyvauti tokiose komisijose. (Balsai salėje) Taip, jeigu jūs norite, tai kai kurias policijas įtraukime, Mokesčių inspekciją. Antras dalykas yra visuomeninės nevyriausybinės organizacijos. Ji net pati atsisakė dalyvauti tokiose komisijose. Man atrodo, nedarykime antikonstitucinio sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai komitetas buvo pritaręs tam platesniam projektui, aišku, natūralu, šį projektą siūlė atmesti. Dabar, kai Seimas nusprendė kitaip, aš manau, kad nepritarus komiteto išvadai jau pagal kitą Statuto straipsnį dėl mano projekto būtų galima skirti kitą pagrindinį komitetą. Pirmininkas tai patvirtins. Kitas pagrindinis komitetas, man atrodo, teisingai patikslintų tuos teikėjus, turiu omeny, Teisės ir teisėtvarkos komitetą, gerai, jeigu „Transparency International“ atsisakė, vietoj jos įrašytų kitą subjektą, bet aš bent jau neliečiu tų partiškumo dalykų ir tiesiog depolitizavimą matau per depolitizuotų teikėjų parinkimą. Manau, kad iš to projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarytų tokį, kurį būtų galima priimti. Siūlau nepritarti pagrindinio komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate pagrindinio komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą Nr. XIIP-4266, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiami kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 76, prieš – 14, susilaikė 5. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei.
Dabar A. Salamakinui noriu palengvinti gyvenimą. Jis be reikalo ten ieško. Šiuo atveju, jeigu mes dabar atmestume pagrindinio komiteto pasiūlymą, tai tada reikėtų keisti komitetą. Tai yra 151 straipsnio 2 straipsnis.
13.06 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-67 (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 1-20 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat kviečiu komiteto pirmininką. Prašom, pirmininke.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kolegos E. Gentvilo pasiūlymai buvo analogiški J. Razmos, todėl komiteto sprendimas buvo taip pat atmesti. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Prieš – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal, kolegos, aš jau esu išsakęs panašias mintis ir daugiau nebekalbėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiami kolegos. Kas pritariate pagrindinio komiteto nuomonei atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame taip pat, kaip prieš tai. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Kviečiu kolegas sėsti ir balsuoti. Viktorija! Aš tiesiog, kad vardas gražus, miniu. (Balsai salėje) Taip, ir ne tik vardas.
Kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš – 9, susilaikė 2. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei atmesti.
13.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-564 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, turime dar laiko iki kito klausimo. Kviečiu svarstyti rezervinį 1 klausimą dėl Seimo valdybos patvirtinimo pakeitimo. R. Baškienė. Rezervinis 1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-564. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, jūsų balsavimas lėmė ir mes turime Seimo Pirmininko pavaduotoją I. Šiaulienę. Todėl labai maloniai prašome, kad ji Seimo sprendimu, Seimo nutarimu galėtų aktyviai dirbti ir Seimo valdyboje. Todėl prašome pritarti šiam Seimo nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Kolegos, pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Balsuojame dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-564. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 86 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimui pritarta. (Gongas)
Kitas darbotvarkės r-2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-574. Bet prieš tai, kolegos, kviečiu palengva ateiti R. Baškienę į tribūną.
13.09 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš tai informuoju jus, kad Liberalų sąjūdžio frakcija informuoja, jog šių metų balandžio 20 dieną V. Čmilytė-Nielsen išrinkta Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja. Pasveikinkime! (Plojimai)
13.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-574 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar su tuo susijęs R. Baškienės pakeitimo pristatymas. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Audringiems plojimams skambant iš tikrųjų džiaugiamės, kad ne tik seniūno pavaduotoja, bet kartu maloniai prašome, kad Viktorija būtų ir Seniūnų sueigos nare. Jos išmintis mums bus labai reikalinga. Prašome Seimą patvirtinti. Atitinkamai, kadangi I. Šiaulienė Seniūnų sueigoje jau bus ne kaip Socialdemokratų frakcijos seniūnė, o kaip Seimo Pirmininko pavaduotoja, tiesiog keičiame jos pareigybės pavadinimą. Toks būtų prašymas papildyti ir pakeisti Seimo Seniūnų sueigos sudėtį. Matau, norite paklausti.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Nori paklausti R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš norėjau paklausti, gal turite informacijos, gal jau socdemai išsirinko frakcijos seniūną ir būtų kartu tuo pačiu?
PIRMININKAS. Dar neišsirinkome.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūs jau atsakymą išgirdote. Kai bus išrinktas, aš mielai pateiksiu.
PIRMININKAS. Gerbiama Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, labai čia grėsmingai moterų daugėja Seniūnų sueigoje. Bet gal geriau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Viskas šaunu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, galime pritarti po pateikimo? Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, vienas straipsnis. Galime jam pritarti? Galime. Ačiū.
Balsuojame dėl r-2 klausimo, projekto Nr. XIIIP-574. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 94 Seimo nariai – vienbalsiai. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Jeigu R. Šalaševičiūtė nepyks, P. Čimbaras prašė truputį anksčiau. Ar galėtume? Rimante, ar pykstate? Šiaip pagal eilę jums reikėtų, bet P. Čimbaras labai prašė. Sutinkate? (Balsai salėje)
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, kad sutikote.
13.12 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vaclovo Poskos peticijos“ (projektas Nr. PNP-10) priėmimas
PIRMININKAS. Jau atėjo į tribūną. Rimante, dar turėsime laiko ir jums. Rezervinis ketvirtas – protokolinis nutarimas „Dėl Vaclovo Poskos peticijos“.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pristatau komisijos išvadą dėl V. Poskos peticijos. Balandžio 5 dieną komisija išnagrinėjo V. Poskos peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą pakeisti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, išbraukiant žodį „neskiriamos“, įrašant žodžius „skiriamos tik priimtu teismo sprendimu“.
Antra. Buvusių milicijos pareigūnų, pensijos gavėjų, tarnybos iki 1990 m. kovo 11 d. laikotarpį prilyginti laikotarpiui po lito įvedimo, tai yra po 1993 m. birželio 25 d.
Trečia. Buvusių milicijos pareigūnų, kurie turėjo vienodus pareiginius laipsnius, ėjo vienodas pareigas, gavusių panašius tarnybinius atlyginimus ir turėjusių vienodą darbo stažą, statusą prilyginti buvusių milicijos pareigūnų, vėliau tapusių policijos komisarais, statusui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Yra tiktai už norintis R. Žemaitaitis. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
13.14 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Giedriaus Šarkano peticijos“ (projektas Nr. PNP-11) priėmimas
Rezervinis 5 klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Giedriaus Šarkano peticijos“. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Balandžio 5 dieną taip pat išnagrinėjome G. Šarkano peticiją ir priėmėme sprendimą atmesti jo pasiūlymą pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnį ir išbraukti jo dalį. Jis norėjo, kad nedirbantis žmogus nemokėtų PSD mokesčio.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
13.14 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eduardo Zeziulevičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-12) priėmimas
Rezervinis 6 klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Eduardo Zeziulevičiaus peticijos“. Prašau, pirmininke.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Taip pat balandžio 5 dieną išnagrinėjome E. Zeziulevičiaus peticiją, priėmėme sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti Civilinio kodekso 83 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su bankų draudimu ir atlyginimu. Komisija taip pat prašo pritarti ir atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Išties, kolegos, dėl šitos peticijos aš gal ir norėčiau prieš, nes aš manau, kad mes turėtume diskutuoti apie tam tikrus dalykus. Tai liečia ne tik bankus, bet ir greituosius kreditus, kredito unijas. Aš manau, kad jeigu Peticijų komisija nors kada nors gyvenime kokiai peticijai pritartų, tai būtų šaunu. O šitai tai tikrai galėjo pritarti tam, kad inicijuotų Teisės ir teisėtvarkos komitete diskusijas. Kodėl iš tikrųjų žmonės, kada bylinėjasi su bankais ir kartais dėl bankų neteisėtų sprendimų arba dėl nežinojimo patiria nuostolių, turi dar susimokėti nuostolius, ypač neturtinių žalų. Mes Lietuvoje turėjome tokių atvejų, kada buvo krizinis periodas ir kada tie vadinamieji greitieji kreditai bankrutavo. Aš tikrai siūlyčiau balsuoti prieš, kad Peticijų komisija įregistruotų tokį pasiūlymą ir pradėtų diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra bendros nuomonės.
Balsuojame. Yra norinčių už? Prašau. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, tikrai komisijoje išnagrinėjome tą klausimą. Teisiškai šis klausimas yra sureguliuotas ir galima teistis, ir galima priimti sprendimus. Šiuo metu, aišku, negalima sakyti, kad Peticijų komisija neteikė savo pasiūlymų. Buvo ir teiktų pasiūlymų, tačiau vėlgi remiamės teisės aktais ir ką siūlo ir Vyriausybė, surenkame duomenis ir priimame sprendimus. Siūlau vis dėlto atmesti šitą peticiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kas pritaria Peticijų komisijos nuomonei dėl Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Eduardo Zeziulevičiaus peticijos“, balsuoja už atmetimą, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 77, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta Peticijų komisijos nuomonei atmesti.
Kolegos, dabar maloniai kviečiame R. Šalaševičiūtę. Labai atsiprašome, kad Peticijų komisija čia taip negražiai ir nedžentelmeniškai užlindo į priekį. Jūs abu klausimus iškart pristatysite? Ne, po vieną. Vis dėlto po vieną.
13.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-560 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3a klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-560. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Pirmininke, prašau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programos III skyrių „Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų siūlomi įstatymų ir kitų teisės aktų projektai“ 114 punktu, įtraukiant svarstyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15, 18, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Po svarstymo galime pritarti? Pritarta. Turime vieną šito nutarimo straipsnį. Galime pritarti?
Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-510 įtraukimo į programą. Kas pritaria nutarimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, gerbiami kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimui pritarta. (Gongas)
13.19 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 15, 18, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-510 (pateikimas)
Kviečiu vėl Rimantę į tribūną dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-510. Pateikimas. Prašom, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15, 18, 26, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu yra siekiama skatinti taikinamojo tarpininkavimo, t. y., populiariai kalbant, mediacijos paslaugas, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti privačių asmenų bei valstybės biudžeto lėšas. Šituo įstatymo projektu taip pat yra vykdoma XVII Vyriausybės 2016–2020 metų programa, kuriai Seimas yra pritaręs, nes programoje yra numatyta plėtoti taikinamojo tarpininkavimo skatinimo paslaugas.
Be to, šituo projektu būtų realizuojama ir įgyvendinama Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija, kuri yra patvirtinta teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1R-268. Projekto esmė yra ta, kad šiandien, jeigu yra teikiama pirminė teisinė pagalba, paaiškėjus, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą. Tai atlieka advokatas, dirbantis, teikiantis paslaugas per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Šituo projektu yra siekiama, kad pats asmuo, pareiškėjas, gavęs antros šalies sutikimą ir nenorėdamas tęsti ginčo, norėdamas ginčą išspręsti mediacijos būdu, galėtų tiesiogiai, be advokato pagalbos kreiptis į antrinę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu, pateikdamas taip pat ir antros ginčo šalies sutikimą. Tokiu būdu pareiškėjas galėtų greičiau išspręsti taikiai ginčą tarp šalių. Ypač to reikia šeimos bylose, santuokos nutraukimo metu, ginant vaikų interesus ir kitus klausimus, susijusius su šeima.
Noriu atkreipti dėmesį, kad mediacijos, taikinamojo tarpininkavimo, paslaugų tikrai pas mus metai iš metų teikiama ženkliai daugiau. Mes turime 263 mediatorius, 69 iš jų yra teismų mediatoriai, t. y. teisėjai, kurie taip pat šias paslaugas teikia. Toks mūsų sprendimas ir toks įstatymo pakeitimas sudarytų sąlygas piliečiams, norintiems patiems išspręsti konfliktus, tai atlikti operatyviau ir taikiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, už pristatymą. Nėra norinčių paklausti. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų po pateikimo? Nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Papildomų reikia? (Balsai salėje) Nereikia. Viskas. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Pritariame? Ačiū.
13.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-561 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dar turime keletą minučių, bet klausimas nežinau, ar bus… Gerai. Kviečiame G. Landsbergį ir svarstysime 2-8a, 2-8b. Pirmiausia dėl sesijos darbų programos pakeitimo projekto Nr. XIIIP-561. Prašau, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui pirmiausia už tokį efektyvų pirmininkavimą ir didelę skubą.
Norime papildyti darbų programą viena įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisa, kuri, mano nuomone, išties yra Lietuvai labai svarbi. Tai, jeigu leisite, kolegos, aš tada pristatysiu ir pačią pataisos esmę.
PIRMININKAS. Atsiprašau, negalima. Mes dabar tiktai turime pakeisti programą, tada jau galėsime svarstyti pataisą.
Dabar, kolegos, dėl pakeitimo. Nėra norinčių paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritariame.
Svarstymas. Po svarstymo galime bendru sutarimu?.. Ir čia yra vienas straipsnis, tai tam straipsniui galime pritarti? Pritariame. Balsuojame dėl sesijos darbų programos pakeitimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-561. Kas pritaria pakeitimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta. Nutarimą (projektas Nr. XIIIP-561) priėmėm. (Gongas)
13.25 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-533 (pateikimas)
Ir dabar, gerbiamas kolega Landsbergi, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-533. Prašau. Pateikimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu galiojanti tvarka numato įstatymuose labai ribotas galimybes nustatyti, kurie asmenys gali patekti į Lietuvos ir Europos Sąjungos teritoriją, kurie negali. Tokie atvejai daugiausia yra reglamentuojami Europos Tarybos vieningais sprendimais, tai vadinama sankcijomis, kurios priimamos dėl ypač svarbių atvejų, atsitikus tokiems dalykams kaip Krymo okupacija arba prasidėjęs karas Ukrainos rytuose ir kiti panašūs atvejai. Tačiau Lietuva savo teritorijoje turi labai mažai instrumentų, ką įleisti ir ko neįleisti į Lietuvos teritoriją. Yra vadinamieji juodieji sąrašai, tačiau jie yra sudaromi tiktai ministerijų lygiu. Todėl mes siūlome papildyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 133 straipsnį, numatant papildomas sąlygas, kada žinant, kad asmuo dalyvavo žmogaus teisių pažeidimuose, dalyvavo didelio masto korupcijos veiksmuose, jis galėtų būti neįleistas į Lietuvos teritoriją.
Pati įstatymo idėja yra kilusi, tokios pataisos idėja yra kilusi konkrečiai ne Lietuvoje, tai yra po 2009 metų Rusijoje, kai buvo susidorota su advokatu S. Magnickiu, kuris tyrė pinigų vagystę, kai buvo planuojama pavogti pinigus, tiesą sakant, iš Rusijos biudžeto, žmonių, susijusių su Kremliaus režimu, buvo pasodintas į Rusijos kalėjimą, kalėjime kankintas ir galų gale mirė kalėjime. Bet jisai per visą tą savo procesą, kol jis buvo kalėjime, sugebėjo aprašyti visa tai, kas vyko. Ir dėl to šiandien mes žinome, iš tikrųjų žinome ir apie korupcijos mastus, ir žinome žmones, kurie buvo įsitraukę į tą konkretų atvejį, ir žinome, ką jie darė mėgindami paslėpti savo nusikaltimą.
Po to, kai S. Magnickis nukankintas mirė kalėjime, įvairios valstybės pradėjo diskusijas apie tai, ką reikia daryti su tais asmenimis, kurie Rusijoje prisidėjo prie šio žiauraus nusikaltimo ir dabar gali laisvai keliauti po visą pasaulį. Buvo nuspręsta… Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pirmoji valstybė, kuri priėmė vadinamąjį Magnickio įstatymą, tai reiškia, jeigu mes žinome, turime patvirtintą informaciją apie aiškią korupciją, žmogaus teisių pažeidimus, mes galime nuspręsti tų žmonių neįleisti į savo teritoriją. Toks pats įstatymas yra priimtas, pataisa, tiesą sakant, lygiai tokia pati, kaip teikiame ją šiandien čia, Seime, yra priimta Estijoje, jinai yra svarstoma Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje, tokio paties principo – kad valstybė turi savo teisę apsispręsti, ką jinai įleidžia ir ko neįleidžia.
Mes surašėme pagrindines sąlygas, kokie asmenys negalėtų patekti į Lietuvos teritoriją, tačiau konkretų asmenų sąrašą būtų paliekama sudaryti Vyriausybei, tai nėra Seimo prerogatyva. Seimas tiesiog nustato principus, pagal kuriuos tas sąrašas galėtų būti sudarytas. Jis nėra taikomas vienai ar kitai valstybei, jis yra taikomas būtent tiems asmenims, kurie yra žinomai prisidėję prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir didelio masto korupcijos. Tai būtų stiprus signalas ir mūsų partneriams Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir kitiems, kurie yra jau tokius įstatymus priėmę, kurie juos svarsto. Na ir, tiesą sakant, stiprus signalas visiems, kurie kovoja už žmogaus teises ir kovoja su didelio masto korupcija. Kviečiu jus palaikyti šią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs daugmaž atsakėte, bet gal patikslinkite, ar tai bus bendri sąrašai visos Europos Sąjungos valstybių ir NATO valstybių? Kaip dėl apskundimo mechanizmo, jeigu pilietis nesutiks su mūsų verdiktu, kad mes jo neįleidžiame, ar jis skųs Lietuvos teismams tą sprendimą, ar kitos valstybės teismams?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Šiuo konkrečiu atveju tai yra tiktai Lietuvos, Lietuvai galiojantis sprendimas, tai reiškia, kad tas žmogus į Šengeno teritoriją, NATO teritoriją gali įvažiuoti, bet jis Lietuvoje… neturėtų teisės būti Lietuvos teritorijoje. Skųsti teoriškai tą sprendimą jis gali Lietuvos teismuose, jeigu tokia idėja jam šautų. Bet vėlgi turbūt mažai atsirastų tokių atvejų žinant, kad tai yra ypač dideli pažeidimai. Mes kalbame galbūt apie karo pažeidimus.
Vienas iš pavyzdžių galėtų būti, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių Europos Sąjunga nuspręstų atšaukti sankcijas žmonėms, prisidėjusiems prie Krymo okupacijos. Na, tikiu, kad taip nebus, bet jeigu Lietuva tokio įstatymo pagrindu išsaugotų galimybę vienašališkai vis dėlto sudaryti savo sąrašą žmonių, kurie okupavo, aneksavo Krymą, tai reikštų, kad tie žmonės teoriškai išsaugo galimybę kreiptis į Lietuvos teismą prašydami paneigti patį faktą, bet Lietuva turėtų teisę įvertinti tų žmonių nusikaltimus.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už pristatymą. Iš principo sutinku su jūsų siūlymu ir motyvais, kuriuos jūs sakote, tik noriu paklausti, ar čia mes tą straipsnį keičiame, nes čia straipsnis, kuris sako, kad gali būti uždrausta atvykti ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Vadinasi, tie žmonės iki penkerių metų pagal šitą straipsnį gali atvykti ir būti Lietuvoje. Aš tiesiog siūlyčiau pasižiūrėti, nes, mano supratimu, čia yra tam tikras alogizmas. Šitas straipsnis kalba apie ilgesnį nei penkerių metų laiką. Tai ne visai ta vieta, kurią mes čia išgirdome iš jūsų pristatymo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tik noriu pabrėžti, kad šiandien galiojantis straipsnis kalba apie tai, kad žmonėms, kurie kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, lygiai taip pat yra taikomas ne ilgesnis nei penkerių metų laikotarpis. Matyt, ta nuostata galiotų abiem atvejais. Bet į pastabą atsižvelgsime.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Aš iš tikrųjų ne klausti noriu, bet palaikyti, nes iš tiesų mums yra labai svarbu ir taip pat dabartiniame geopolitiniame kontekste reikia tikrai turėti omenyje, kad žmonių, kurie bendradarbiauja su visiškai nedemokratiškais režimais, kurie yra atsakingi už baisius žmogaus teisių pažeidimus, už politinius kalinius ir tokius dalykus, kurie mums, kaip vakarietiškai valstybei, yra visiškai nepriimtini, tikrai turėtų būti aiškiai ribojamas atvykimas. Aš visa širdimi palaikau šią pataisą ir labai ją remiu.
PIRMININKAS. Čia nuomonė. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, sakėte, kad čia bus Vyriausybės prerogatyva nuspręsti, kas konkrečiai sudarys tuos sąrašus ir kuo remdamiesi, kad po to nebūtų kokių nors išsiskyrimų. Aš suprantu, Magnickio sąrašas ir Europos valstybių nuomonė, į ją turėtų būti atsižvelgiama ir pas mus.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pati idėja yra ta, kad jeigu mes turime valstybes, kurių teisine sistema mes pasitikime, mes žinome, kad tose valstybėse egzistuoja teisingas teismas, kuris už nusikaltimą baudžia, esant tokiai situacijai tie žmonės dažniausiai patys patiria bausmes savo valstybėje. Konkrečiu atveju, kurį aš pristačiau, tie žmonės, kurie prisidėjo prie kankinimų kalėjime ir prie žmogaus teisių pažeidimų, šiandien yra apdovanoti Rusijos prezidento apdovanojimais. Teismas ne tik jų nenuteisė – Rusijos valdžia juos išaukštino. Mes suprantame, jų nusikaltimas yra žinomas ir aiškus. Man atrodo, kad Vyriausybė tikrai bus gana objektyvi. Jeigu jinai susidurtų su sunkumais įvertinti visus atvejus, manau, atsiras Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų, galbūt kai kurie politikai, kurie paragins Vyriausybę atkreipti dėmesį į tuos atvejus, kurie turėtų būti įtraukti į sąrašą. (Balsai salėje)
Dabar konkrečiai kas sudarytų tą sąrašą? Aš manau, kad, kaip ir šiandien yra, Užsienio reikalų ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija galėtų būti tos dvi institucijos, kurios sudarytų sąrašą.
PIRMININKAS. Kolega V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už teikiamą projektą, be jokios abejonės, aš jį palaikysiu sukeldamas truputį abejonių dėl galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Mūsų įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus. Yra baigtinis sąrašas. Tai nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai, kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, teroristiniai nusikaltimai ir tie nusikaltimai, apie kuriuos jūs kalbate. Išvengę toje šalyje atsakomybės, jie neišvengtų atsakomybės mūsų šalyje, jeigu mes juos sulaikytume. Mano praktikoje yra pavykę su priedangos dokumentais veikiantį Rusijos pilietį sulaikyti Lietuvoje, išaiškinti jo tapatybę ir atiduoti Vokietijos teisėsaugai, ten jis sėkmingai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Mes iš esmės…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Galime ir teisti.
V. GAILIUS (LSF). …negalėtume patraukti jų atsakomybėn, jie neatvažiuotų į Europos Sąjungą ir nepatrauktume. O taip turim galimybę juos nuteisti pas save.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tuo geriau mums.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki! Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra toks. Šiuo metu ši pataisa kalba apie įvažiavimą į valstybę, tačiau tos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, kalba ir apie kapitalo laikymo ribojimus. Galbūt kitas žingsnis galėtų būti taip pat ir kapitalas? Mes dabar kalbame, aišku, ne tik apie Rusijos Federaciją, bet ir apie daugybę kitų šalių, kuriose vyksta žmogaus teisių pažeidimai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Visiškai jums pritariu ir manau, kad ši pataisa tikrai yra tik pirmas žingsnis pirmiausia riboti žmonių judėjimą. Šiandien, mano nuomone, žmonių judėjimas, nevaržomas žmonių, dalyvavusių nusikaltimuose, judėjimas yra didžiausias pasityčiojimas iš teisinės sistemos, iš pasaulio tvarkos. Sustabdę jį, mes pirmiausia siunčiame pirmą signalą, kad jūsų nusikaltimai nėra nepastebėti, jie yra fiksuoti, apie juos yra žinoma ir jūsų kelionės baigiasi ties mūsų siena. Tai yra pirmas signalas.
Antras žingsnis, visiškai pritariu jums, turėtų būti kapitalo ribojimas. Aš manau, kad mes… na, judėjimo ribojimas. Aš manau, mes galėtume tą vėlesnėje stadijoje irgi svarstyti ir taisyti kitus įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite sėsti į savo vietą. Yra tik norinčių palaikyti. Gal bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Vis tiek čia pateikimas. (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje)
Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-533, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš ir susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarėme. Siūlomas kaip pagrindinis Užsienio reikalų komitetas. Gerbiamasis pirmininke, žiūriu į jus. Užsienio reikalų. Juozai Bernatoni, sutinkate? Ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – papildomas. V. Bakas. Ar reikia dar kitų komitetų? Nereikia. Ačiū.
Siūloma svarstyti birželio 15 dieną.
Gerbiamieji kolegos, mes grįžtame prie mūsų darbotvarkės, tiesą sakant, beveik laiku.
13.37 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ projektas Nr. XIIIP-573 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar 1-21 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ projektas Nr. XIIIP-573. Kviečiu V. Poderį, laikinosios tyrimo komisijos pirmininką. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, jeigu nuo pradžių, tai balandžio 14 dieną į mus kreipėsi generalinis prokuroras su prašymu leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn mūsų kolegą G. Steponavičių. Todėl prieš dvi dienas buvo įsteigta laikinoji tyrimo komisija. Jos pirmininku buvau išrinktas. Mūsų, aišku, (…) užduotis buvo ištirti šį klausimą ir pateikti savo siūlymą Seimui.
Komisija susirinko šįryt į savo vienintelį posėdį. Buvo pakviestas vyriausiasis prokuroras J. Laucius ir taip pat, be abejo, G. Steponavičius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, truputį arčiau mikrofono.
V. PODERYS (LVŽSF). Posėdis įvyko šiandien. Jame dalyvavo, be abejo, komisijos nariai, vyriausiasis prokuroras J. Laucius ir G. Steponavičius. Posėdis buvo uždaras, nes prokuroras pateikė daugiau medžiagos, nei yra tame rašte, kurį pasirašė generalinis prokuroras. Pristatymas buvo ir platesnis, ir gilesnis.
Iš principo prokuratūra yra tos pačios pozicijos, be abejo, ką mes matėme ir rašte. Taip pat savo poziciją išsakė ir G. Steponavičius. Jis iš esmės nesutiko su prokuratūros atstovo pateiktais vertinimais ir galimais įtarimais. Tai viena.
Antra, ką reikia pabrėžti, išreiškė savo aiškią poziciją, kad neketina dangstytis teisinės neliečiamybės institutais. Kitaip sakant, visi dalyvavę posėdyje, įskaitant visas puses, po balsavimo išaiškėjo, kad ir visi komisijos nariai buvo už tai, kad siūlytume Seimui tenkinti generalinio prokuroro prašymą dėl G. Steponavičiaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, už tokį siūlymą balsavo visi komisijos nariai, balsavimas yra vienbalsis. Atitinkamai yra teikiamas ir rezoliucijos projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jūsų nori paklausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Noriu paklausti. Iš prokuroro teikimo kai kurių teiginių man yra neaiškumų. Ar jūs, kaip komisija, pasiaiškinote kai kuriuos dalykus? Ir konkrečiai vienas aspektas. Kokie sprendimai Seime buvo naudingi „MG Baltic“ koncernui? Kokia pozicija? Aš ir pats esu dalyvavęs balsavime ir iki šiol nežinau. Utenos kelio rekonstrukcija – koks sprendimas naudingas „MG Baltic“? Ir ten Greitųjų kreditų arba Kredito unijų įstatymo – kaltinamas kolega, kad balsavo, suprask, taip, kaip reikėjo „MG Baltic“. Ar jūs žinote dabar tą poziciją, ko reikėjo „MG Baltic“ koncernui tais dviem konkrečiais atvejais?
V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, kolega. Atsakysiu iš toliau, ką dar siūlė Generalinės prokuratūros prokuroras. Jeigu norima, jeigu nors viena pusė ar nors vienas Seimo narys nori, galima surengti ir kitą posėdį, kur galėtume, pasirašę atitinkamą pasižadėjimą, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kitaip sakant, visos pusės, įskaitant ir Seimo narius, esant tokiai atmosferai, kai vyko diskusija ir keitimasis nuomonėmis, buvo tos nuomonės, kad to nedarysime, to kito posėdžio, negilinsime, o galime jau dabar apsispręsti. Kitaip sakant, prokuratūra liko tos pačios nuomonės, matė tą priežastinį ryšį, ir pats G. Steponavičius buvo tos pozicijos, kad gerai, sutiko, kad reikia nuimti neliečiamybę, žargonu kalbant, ir aiškintis teisme teisinėmis priemonėmis, kiekviena pusė čia turi ieškoti savo teisybės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs galite sėstis, mes pradedame diskusiją. Pirmasis turėtų pradėti pats G. Steponavičius, jeigu, aišku, jis to pageidauja. Prašom. Kolega G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų nenorėčiau pasakoti ar graudinti jūsų, kaip aš jaučiuosi, būdamas šitoje Seimo tribūnoje. Ne tam aš esu šitoje Seimo tribūnoje, kad dangstyčiausi savo, kaip politiko, kaip Seimo nario, teisine neliečiamybe. Šitoje tribūnoje esu tam, kad visomis civilizuotos visuomenės suteiktomis galimybėmis apginčiau savo reputaciją. Ir todėl aš drįstu prašyti jūsų dešimties minučių kantrybės tam, kad aš galėčiau išdėstyti keletą motyvų, kurie man leidžia žiūrėti jums į akis ir pasakyti, kad išties mano galimai padarytuose ir tyrėjų man ketinamuose pareikšti įtarimuose nematau nusikaltimo sudėties, juolab kad ir dėl dalies visuomenei paskleistų dalykų patys prokurorai šiandien komisijoje patvirtino atitinkamai tai, ką aš buvau teigęs. Chronologiškai taip pat į jūsų pašto dėžutes dar antradienį buvo išsiųsta informacija, susijusi su mano atžvilgiu generalinio prokuroro surašytomis aplinkybėmis, ir dėl faktų, kad aš turėjau susitikimus, kad prašiau paramos, kad parama buvo skirta, aš nesiginčiju. Tai yra tikrovė, apie ką visuomenė jau žinojo praėjusių metų vasarą, kada įvyko nelemti įvykiai, susiję su plačia rezonansine byla. Deja, būtent šitos bylos kontekste man tenka kalbėti apie dalykus, kurie visiškai kitaip atrodytų, jeigu nebūtų buvę praėjusių metų gegužės 12-osios.
Taigi, apie teisėtą paramą Laisvės studijų centrui ir teisėtą paramą G. Steponavičiaus paramos fondui kalbėjau su ponu R. Kurlianskiu ir argumentavau vykdomų pilietinių projektų prasmę, argumentavau, kodėl dalis, daugelis tęstinių idėjų vertos palaikymo, ir buvau išgirstas, ta parama buvo skirta. Taip, yra kalbama, kad aš prašiau paramos ir savo, kaip vienmandatėje apygardoje kandidatavusio kandidato, rinkimams iš R. Kurlianskio. Taip, mes buvome užsiminę apie šią paramą viename iš dviejų susitikimų, bet galiu taip pat pasakyti, kad buvo kalbama tik apie tą momentą, kada aš, kaip kandidatas, jau turėsiu, oficialiai rinkimų kampanijai prasidėjus, atidarytą sąskaitą, į kurią, beje, aš ir sulaukiau keliasdešimties fizinių asmenų paramos. Lygiai tokios pačios teisėtos paramos, prašomos iš verslininkų ir kitų žmonių, tikėjausi ir iš pono R. Kurlianskio. Tokios yra faktinės aplinkybės, dėl ko aš nesiginčiju, tą patvirtina ir visi teisiniai dokumentai. Po mano 2015 m. spalio 29 d. susitikimo generalinio prokuroro rašte yra kalbama, kad po to aš balsavau už neva koncernui naudingus įstatymus. Šitoks formulavimas iš tiesų kuria iliuziją, kad aš apie tai galimai kalbėjau, tariausi ir to pasėkoje įsipareigojęs atitinkamai elgiausi dėl vieno ar kito balsavimo.
Gerbiamieji kolegos, aš galiu dar kartą patvirtinti, kad nė vieno žodžio apie konkrečius įstatymus nei tame prieš savaitę vykusiame susitikime, nei vėlesniuose kalbama nebuvo. O šiandien komisijoje prokuroro ir vyriausiojo tyrėjo paklausus: gerbiamasis prokurore, ar jūs galite pasakyti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp G. Steponavičiaus prašytos paramos dviem visuomeninėms organizacijoms ir balsavimų? – komisijos nariai, patys uždavę tą klausimą, gali patvirtinti, prokuroras atsakė: nėra užfiksuota jokių apčiuopiamų įrašytų ar kitokių požymių, rodančių, kad mes apie tai kalbėjome, kad dėl to galėjo būti susitarta ir kad dėl to aš atitinkamai turėjau lūkestį gauti paramą. Kolegos, man būtent šis epizodas rodo, kad tyrėjai nekorektiškai formuluoja man galimus įtarimus ir visuomenei kuria klaidingą įspūdį apie tai, kad neva yra už to slypintys kokie nors sandėriai. Tą, aš noriu dar kartą aiškiai pasakyti, patvirtino, kad nėra tokių aplinkybių. Po to buvo pasakyta, kad yra kitų žmonių kalbėjimų, bet aš atsakau už savo veiksmus ir už savo poelgius, man nebuvo žinomos jokios aplinkybės, su manimi treti asmenys apie galimai šiam koncernui naudingus sprendimus Seime ar kur kitur taip pat nebuvo kalbėję. Ką gi, kurkime iliuziją, kad neva egzistuoja toks susitarimas, bet aš manau, kad tą mes turėsime progą išsiaiškinti, neabejoju, kad mano atžvilgiu negali būti klaidinama visuomenė, nes tokių susitarimų nebuvo.
Du įstatymai, kurie yra minimi. Aš juos gan emocingai esu ir prieš porą dienų pakomentavęs, kai buvo klausta, ką reiškia mano nepritarimas balsuojant, susilaikant dėl Utena–Vilnius kelio tiesimo, kitaip tariant, nepadedant tokio projekto atsiradimo teisėtumo įtvirtinimui, kaip tai gali būti susiję su naudingais sprendimais. Ir lygiai taip pat man iki šiol kelia nuostabą mano balsavimas už Greitųjų kreditų įstatymą, pritariant tokiam įstatymo variantui, čia yra turbūt didelė dalis praėjusios kadencijos Seimo narių, atsimenančių peripetijas, sakančių, kad iš esmės greitųjų kreditų veikla buvo drastiškai apribota, įskaitant ir jų galimybes reklamuotis, kas tiesiogiai buvo nenaudinga visai komercinei žiniasklaidai.
Kolegos, dar kartą noriu pasakyti, nei mes atidirbinėjame, nei aš jaučiausi turįs kokį nors sutartą ar nerašytą trečią jausmą ar pareigą kam nors padėti priimti įstatymą, kai tu supranti, kad tu darai sprendimus, kurie veikiau priešingai gali būti traktuojami, o ne atvirkščiai. Apie įstatymus tiek.
Apie visuomenines organizacijas, jų paskirtį ir vietą Lietuvos visuomenėje. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gauta parama Laisvės studijų centrui ir G. Steponavičiaus paramos fondui buvo skirta būtent veiklai, ne kaip kai kurios antraštės skambiai sakė „Pinigų plovimo mašinos“, o veiklai, kuri taip pat ir visais dokumentais yra patvirtinta, veiklai, kuri pasiekia dešimtis tūkstančių žmonių. Ir aš leisiu trumpai, kad jūs suprastumėt kontekstą ir suprastumėte, kad čia kalbama ne vien apie G. Steponavičių, o išties apie kiekvieno pilietiškai aktyvaus žmogaus, tarp jų ir galbūt Seimo nario, pilietiškai aktyvaus žmogaus veiklos ribas ir galimybes. Štai, neslėpsiu, mano idėja yra projektas „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ su mintimi atvesti į mokyklas netradicinį požiūrį kalbėti apie savo valstybę, apie mūsų perspektyvas, pakviečiant visuomenės autoritetus. Aplankėme daugiau kaip 300 mokyklų ir daugiau kaip 20 visuomenės ir ypač jaunimo autoritetų kalbėjo paprasta žmogiška kalba, ką reiškia būti neabejingu žmogumi kasdieniniame gyvenime. Nė vienas politikas, susijęs su renkamomis pareigomis, tiesioginės naudos iš to neturėjo. Taip, mes dalyvavome kaip žmonės, pilietiškai aktyvūs, vedant tas pamokas, ir kartu su visuomenės autoritetais kalbėjome, bet tiesioginės naudos per šią organizaciją nei dengiant už degalus, nei išsimokant honorarus, nei aš, nei vienas kitas liberalas neturėjo.
Taip, šiandien aš galiu vėl patvirtinti, kai buvo paklausta apie skolą, kuri buvo neva partijos – Liberalų sąjūdžio apmokėta iš gautos paramos, tą skolą tyrėjas prokuroras supranta taip, kad buvo sumokėtas atlyginimas Laisvės studijų centro direktoriui R. Mikaičiui, vėluojant už kelis mėnesius. Taip pat buvo apmokėti honorarai visuomenės lyderiams, kurie eikvojo savo laiką ir važiavo į mokyklas vesti pamokų. Būtent taip šiandien tą patį komisijoje patvirtino tyrėjas. Gerbiamieji kolegos, galima traktuoti ir dėti lygybės ženklą tarp tokios veiklos per visuomeninę organizaciją ir politines partijas, bet aš su tuo tikrai nesutinku.
G. Steponavičiaus paramos fondas, gyvuojantis 12 metų, per gyvavimo laikotarpį yra parėmęs 340 visuomeninių projektų. Juose dalyvavo turbūt keliasdešimt tūkstančių žmonių ir jie išties dalyvavo ne reklaminėse akcijose, ne kokiose nors rinkiminėse batalijose, o jie gavo paramą savo idėjoms realizuoti. Prašom pasakyti, kiek šioje salėje yra žmonių, kurie galvoja panašiai, kad jeigu aš turiu galimybę, jeigu aš galiu tokią paramą sutelkti, tai aš ir padėsiu kam nors. Ir čia nieko nėra nusikalstamo. Todėl aš dar kartą noriu pasakyti: nebuvo jokių pinigų skalbimo. Nebuvo perkamos bulvės, nebuvo perkami maišai, skalbimo mašinos ar plovimo mašinos per šį fondą, o buvo remiamos žmonių idėjos, kad jie galėtų būti labiau savimi pasitikintys arba gauti supratimą, kad ir nedidelė idėja mažame miestelyje gali sulaukti paramos. Aš nė kiek nesijaučiu darąs ar daręs dalykus, kurie man šiandien neleistų šitiems žmonėms žiūrėti į akis. Jeigu jūs paprašytumėte šitų žmonių ar organizacijų, kurios tokią paramą gavo, aš neabejoju, jie pasakytų tą patį. Jie džiaugiasi, kad jie buvo išgirsti ir jų idėjos yra palaikytos.
Taigi, artėdamas prie pabaigos, aš noriu pasakyti, kad tyrėjams gali atrodyti, kad vienų ar kitų tikslų vedami aš ar kiti mėginome neteisėtais būdais finansuoti partiją. O teisybė ir realybė yra ta, kad per visuomenines organizacijas kaip aktyvūs pilietiški žmonės mes norime padaryti mūsų Lietuvą ir mūsų visuomenę stipresnę. Jeigu išties šiandien mes išrašinėjame epitetus mano atžvilgiu, aš kviečiu, kolegos, pasižiūrėti į veidrodį. Aš kviečiu apsižvalgyti ir pagalvoti, kokias veiklas mes patys darome ir ar iš tiesų dešimtmečiais Lietuvoje perkelta vakarietiška praktika stiprinti pilietinę visuomenę yra nusikalstama? Man dėl to šiandien yra neramu ir aš su tuo nesutinku. Štai būtent dėl šitų priežasčių aš esu pasirengęs visomis įmanomomis priemonėmis gintis ir įrodyti, kad jeigu mes brėžiame brūkšnį ir sakome, kad tai jau yra blogai ar net nusikalstama, atsakykime į klausimus, kokios yra ne tik politikų, bet ir apskritai visuomenės veiklos ribos.
Taigi, kolegos, mano atžvilgiu formuluojami įtarimai neturi nieko bendro su korupcija. Taip. Mano pristatyta argumentuota ir faktais grindžiama, dokumentais patvirtinta veikla yra traktuojama kaip galimas piktnaudžiavimas ir aš su šituo nesutinku. Tegul neskamba paradoksaliai, aš neprašau jūsų palaikymo, nes aš esu tiek tvirtas, kad aš tą įrodysiu normaliu, civilizuotu demokratinei šaliai keliu, apsigindamas savo teisumą teisiniu keliu. Taigi, kolegos, po šių žodžių aš kviečiu balsuoti už mano teisinio imuniteto panaikinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu tęsti diskusiją N. Puteikį. Nėra N. Puteikio. Yra? Prašom N. Puteikį į tribūną. (Balsai salėje) Atsisako. Gerai, kolegos, galime tada pritarti po pateikimo? Nereikia.
Motyvai dėl viso, kolegos. Nereikia balsuoti, pasirodo. Už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Norėjau kalbėti apie tai, kuo G. Steponavičius užbaigė. Prokuroro teikimo aš plačiau nekomentuosiu, tačiau kai sakoma, kad teisėtai gautos lėšos į nevyriausybinę organizaciją buvo naudojamos politiko žinomumui visuomenėje didinti, ir turbūt tai yra tiesa, bet ar tai yra kas nors verta nuodėmės? Su didžiule pagarba žiūrėjau į V. Landsbergio fondo veiklą, jo nuopelnus žinome. Ar V. Landsbergis iš to turėjo politinės naudos, didindamas savo politinį žinomumą visuomenėje? Galbūt, bet aš nemanau, kad tai yra esminis dalykas. Tai buvo M. K. Čiurlionio muzikos propagavimas, daug kitų dalykų. Ar R. Karbauskis, sukūręs vieną ar kitą nevyriausybinę organizaciją, siekė pirmiausia didinti savo politinį žinomumą visuomenėje, aš irgi labai abejoju. Aš manau, kad tiesiog bandė daryti gerus, teisingus darbus. Tai šita prokuroro teikimo vieta tikrai stebina.
Aš šiandien neturiu jokių kontroversijų, nei aš, turbūt nei mūsų frakcija. Visada mes sakydavome, kad mes pasitikime teisėsauga. Seimo nariai neturi dangstytis imunitetu, turi eiti ir įrodinėti savo teisumą per santykį su prokuratūra, su kaltintojais teismuose. Linkiu G. Steponavičiui to paties – įrodyti savo teisumą, nes tai yra, mano manymu, ir įrodinėjimas kai kurių svarbesnių dalykų, ne vien tik asmeninių. Todėl aš balsuosiu už šitą komisijos išvadą, tai yra atimti G. Steponavičiaus imunitetą. Manau, kad mūsų frakcija nesielgs taip, kaip mūsų kolegos iš dešinės labai neseniai pasielgė, kai salėje nebeliko nė vieno, nes, matai, reikėjo kalbėti apie jų kolegos imunitetą. Mes iš salės ne bėgsime, o balsuosime.
PIRMININKAS. Ačiū. N. Puteikis kalbės? Kalbės. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl gerbiamo E. Gentvilo pasisakymo. Hipotetinę situaciją noriu sukurti. Įsivaizduokime, dabar šitie rinkimai, aš Danės apygardoje antrame ture konkuruoju su E. Gentvilo sūnumi S. Gentvilu ir staiga Simonas, mano konkurentas, pamato, kad aš metus prieš rinkimus važinėjau po visas Klaipėdos Danės apygardos, pavyzdžiui, švietimo įstaigas ir jose dėsčiau kokius nors labai įdomius moksleiviams dalykus. Ir jis pamato, kad tas fondas tai N. Puteikio arba N. Puteikienės, ar ne? Ir tame fonde pakankamai įspūdingą dalį sudaro turtingiausių Klaipėdos įmonių, hipotetiškai pasakysiu, pavyzdžiui, „Hidrotechnikos“ arba „Hidrostatybos“ pinigai. Aš esu šventai įsitikinęs, kad S. Gentvilas rinkimų metu tą argumentą prieš mane būtų panaudojęs ir pasakęs: žiūrėkite, „Hidrostatybos“ ar „Hidrotechnikos“ akcininkas oligarchas stumia į Seimą savo atstovą! Aš manau, kad aš būčiau tuos kelis šimtus balsų pralaimėjęs ir S. Gentvilas būtų laimėjęs vienmandatėje. Tai, kitaip tariant, kai liberalai bando įrodyti konkrečiai, kad tarp „MG Baltic“ paramos šitoms viešosioms įstaigoms ir fondams ir G. Steponavičiaus gautų reitingų ir jo užimtos pozicijos nėra ryšio, tai yra nenuoširdu. Ryšys yra. Ir jūs žinote, kolegos, aš nesu prokuratūros fanas, bet šiuo atveju man prokuroro argumentai atrodo labai logiški. Juo labiau kad turėkime omeny, prokurorai neprivalo išdėlioti visko dabar, nes advokatai kitoje pusėje taip pat dirba, ruošiasi. Tai labai logiška, kad prokuroras tik duoda užuominą. Man atrodo, ta užuomina yra labai aiški. O mes visi, kurie ne pirmus metus politikoje, puikiai suprantame – ryšys yra. Todėl balsuokime už.
PIRMININKAS. Kolega R. Karbauskis norėtų dėl vedimo tvarkos? Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kadangi pavardė buvo minėta, aš noriu pasakyti E. Gentvilui, kad esminis skirtumas yra ne tas, ką darė, o iš ko pasiėmė pinigus. Nei V. Landsbergio, nei mano veiklose tikriausiai R. Kurlianskio pavardės nerasite. Nežinau dėl V. Landsbergio, tikriausiai irgi ne, dėl savo galiu tikrai pasakyti. Tai čia esmė, esmė, iš ko paėmė ir kaip tai galima traktuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete klausėme STT ataskaitą. Turėjome galimybę išklausyti ir pokalbių įrašų jau teismui atiduotose bylose, ir jau kur nuosprendžiai priimti. Turiu pasakyti, kad situacija yra kur kas blogesnė, negu galime įsivaizduoti. Šioje prekybos poveikiu srityje vyrauja įžūlumas, akiplėšiškumas, nebaudžiamumas, be abejonės, ir viena iš kliūčių visada yra nurodoma, kad politikai, be abejo, turi galimybių pristabdyti tuos tyrimus. Visada mus ragina priimti sprendimus, kai tai liečia ne kokius asmeninius bylinėjimusis, o kai liečia tokius atvejus, kai vykdomi platesni tyrimai. Mes nežinome jų baigties, bet teisėsauga visada prašo leisti jiems vykdyti tyrimą visa apimtimi. Todėl kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Maldeikienė. Prašom, kolege.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad argumentas apie poną R. Kurlianskį yra daugiau negu juokingas. Pono R. Kurlianskio gyvenime nemačiau, nesu su juo kalbėjusi, tačiau kai apie R. Kurlianskį blogai kalba ponas, kuris darė pažeidimą po pažeidimo, aš turiu galvoje poną R. Karbauskį, kuris galai žino, kaip iš tikrųjų pirko politikus (jo pirkimą aš mačiau pati, man irgi buvo siūloma už jo pinigus čia kandidatuoti), tai yra mažų mažiausiai nedora. Mes turėtume laikytis kažkokių padorumo normų ir netepti savęs, pone Karbauski, kitų…
PIRMININKAS. Kolege…
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Pats esate toks!
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, kalbėjote ne į temą, bet esu priverstas suteikti ir Ramūnui žodį. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ponia Aušra, esate melagė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Pasiaiškinkite vėliau. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, dabar noriu atkreipti jūsų visų dėmesį ir paskaityti Statuto 23 straipsnio 6 punkto pabaigą, nes balsuosime. „Jeigu rezoliucijos projekte numatoma (kaip yra šiuo atveju) patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių“, t. y. 71.
Todėl kviečiu visus užimti savo vietas ir balsuoti dėl Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Gintarą Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. Balsuojame. Kas balsuoja už, palaiko projektą, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kviečiu visus balsuoti ir dalyvauti balsavime.
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 109 Seimo nariai: už – 109. Taigi vienbalsiai rezoliucijos projektui pritarta. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, neveikė mano sistema. Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – už. Ačiū. Gerbiami kolegos, rytinį posėdį baigėme. Vakarinis posėdis prasidės 15 valandą. Ačiū. (Balsai salėje) E. Zingeris – už.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.