2016-11-22

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2017 METŲ

VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP-4790

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: Parlamentinė diplomatija yra integrali Lietuvos diplomatinės veiklos dalis, galinti suvaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant Lietuvos užsienio politikos tikslus. Parlamentinės diplomatijos poreikis ypač išaugęs dabar, kai valstybė susiduria su aibe naujų iššūkių, kuriuos Lietuva privalės spręsti tarptautinės aplinkos pokyčių sąlygomis. Tarptautinės saugumo architektūros erozija, JAV ir ES ateities paieškos, nesibaigiantys debatai dėl NATO vaidmens, sunkumai telkiant paramą Ukrainai ir užtikrinant jos teritorinį vientisumą, Rytų Partnerystės darbotvarkės ES šalyse išlaikymas – šie ir daugelis kitų klausimų peržengia įprastas diplomatijos ribas ir vis dažniau tampa nacionalinių parlamentų diskusijų ar sprendimų (ratifikavimų) objektais. Todėl aktyvus ir kryptingas darbas su kitų šalių nacionaliniais parlamentais privalo tapti integralia Lietuvos diplomatijos pastangų dalimi. 2015 m. lapkričio 15 d. Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016 - 2020 metais“ iškeltų tikslų įgyvendinimui būtina numatyti specialias lėšas ir parengti išsamią parlamentinės diplomatijos strategiją, kuri numatytų svarbiausias tokios parlamentinės diplomatijos kryptis. Ypatingas vaidmuo turi būti skiriamas parlamentinės diplomatijos su JAV stiprinimui, nes šiuo metu JAV, kaip svarbiausiai strateginei Lietuvos partnerei, vis dar nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Aktyvi Lietuvos veikla Vašingtone yra žymiai silpnesnė nei kai kurių mums nedraugiškų valstybių, o tarpparlamentinis bendradarbiavimas aktyviai plėtojamas tik iš JAV Kongreso pusės. Darbą pradėjus naujam Kongresui ir JAV Prezidento administracijai, pastebimas neužtikrintumas dėl tolesnių JAV saugumo garantijų bei JAV intereso aktyviau įsitraukti į NATO bei kitas saugumo struktūras stoka. Tokie JAV politikos pokyčiai nėra naudingi ir kelia grėsmę Lietuvai. Norint tai pakeisti, glaudūs santykiai su JAV artimiausius kelis metus privalo būti mūsų valstybės diplomatijos prioritetu. Tai suvokiant, itin svarbu, kad tarptautinių ryšių palaikymui ir parlamentinės diplomatijos veiklai vykdyti būtų skirti pakankami žmogiškieji ir finansiniai resursai. Taip pat turėtų būti numatytos parlamentinės diplomatijos Lietuvai geopolitiškai svarbiomis kryptimis: Vakarų Europa (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Šiaurės šalys), Lenkija ir Baltijos valstybės, Rytų Partnerystės programos valstybes (Ukraina, Gruzija, Moldova, Baltarusija). Pasiūlymas: Padidinti finansavimą Seimo kanceliarijai 363 300 EUR ir šias lėšas skirti 2015 m. lapkričio 15 d. priimtos Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016 - 2020 metais“ iškeltų tikslų parlamentinės diplomatijos geopolitinio saugumo srityje įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Atitinkamai padidinti valstybės valdomų įmonių į valstybės biudžetą mokamų asignavimų sumą, kad ji būtų adekvati nuosavo kapitalo dydžiui. Viešai prieinama informacija rodo, kad 2011 - 2015 m. valstybės valdomos įmonės buvo atleistos nuo 135 mln. EUR įmokų į valstybės biudžetą, todėl resursų įvardintiems pasiūlymams įgyvendinti yra daugiau nei pakankamai.

Teikia:

Andrius Kubilius

Žygimantas Pavilionis

Laurynas Kasčiūnas

Virginijus Sinkevičius

Linas Linkevičius

Dovilė Šakalienė

Kęstutis Glaveckas

Aušrinė Armonaitė

Tomas Tomilinas

Gediminas Kirkilas

Juozas Bernatonis