:;RAŠTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, A. Vivulskio g. 11, LT-03162 Vilnius, tel. (8 5) 266 4201, faks. (8 5) 266 4209,
el. p. [email protected], https://socmin.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ Lietuvos profesinei sąjungai ,,Sandrauga“, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Asociacijai „Investuotojų forumas“, Lietuvos darbdavių konfederacijai, Lietuvos verslo konfederacijai, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams
|
|
Nr. |
|
|
|
|
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL 2025 METAIS TAIKOMO MINIMALIOJO DARBO UŽMOKESČIO“ PROJEKTO
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) parengė ir teikia išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio““ projektą (toliau – Projektas).
|
Projektas parengtas atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 97.1 papunkčio nuostatas (Skurdo mažinimas. Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.) ir į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2024 m. birželio 18 d. rekomendacijas. Trišalės tarybos 2017 m. rugsėjo 21 d. posėdyje, siekiant depolitizuoti minimaliojo darbo užmokesčio dydžio nustatymą, buvo nutarta, kad minimaliojo darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., jis turi atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) santykį turinčių Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių vidurkį, kuris nustatomas pagal Europos Sąjungos statistikos tarybos paskutinių trejų metų skelbiamus duomenis. Lietuvos banko atstovas 2024 m. gegužės 28 d. Trišalės tarybos posėdyje pristatė pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. susitarimą apskaičiuotą 1070 eurų dydžio MMA (2023 metų VDU be priedų - 1 876 eurai), tačiau atsižvelgdami į tai, kad pagal formulę apskaičiuoto MMA atotrūkis nuo esamo MMA yra labai reikšmingas (dėl formulės netaikymo nustatant 2023 ir 2024 metų MMA), pasiūlė 2 žingsnių strategiją, t. y. prie siektino MMA ir VDU santykio priartėti palaipsniui per 2 metus: atsižvelgiant į Finansų ministerijos VDU 2026 metų prognozes, 2026 metų MMA turėtų būti 1 123 eurai, todėl nuosekliai nuo 2025 metų MMA reiktų didinti 10 % arba iki 1016 eurų. Ir Lietuvos banko pasiūlytos strategijos tikslas: priartėti prie siektino MMA ir VDU santykio per dvejus metus, pirmaisiais metais atotrūkį sumažinant bent per pusę. Trišalė taryba 2024 m. birželio 18 d. posėdyje susitarė dėl MMA didinimo, bet nepriėmė vieno sprendimo dėl 2025 metų MMA dydžio , nes šiuo klausimu buvo pateiktos skirtingos nuomonės: darbuotojų atstovai MMA siūlė kelti pagal sutartą formulę, t. y. 15,8 % arba iki 1070 eurų, darbdavių atstovai pritarė Lietuvos banko pasiūlymui MMA didinti palaipsniui, nuo 2025 metų MMA kelti 10% arba iki 1016 eurų. Vyriausybės pozicija buvo siekti darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo ir pritarti socialinių partnerių sutartam dydžiui, jeigu toks būtų buvęs. |
|
|
2. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo esmė (siūlomas problemos sprendimas) |
|
|
Atsižvelgiant į 2024 m. birželio 18 d. Trišalės tarybos posėdžio metu profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų išsakytas nuomones, į Lietuvos banko pasiūlymą ir atnaujintas ekonomikos prognozes Vyriausybė siūlo kompromisinį 1038 eurų MMA dydį. Nustatant MMA 2025 metams taikoma su Trišale taryba suderinta formulė ir Lietuvos banko pasiūlyta strategija pagal atnaujintas Finansų ministerijos VDU prognozes: planuojamą ir Lietuvos banko prognozuojamą 2026 m. šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį be priedų ir premijų – 2 325,57 Eur (toliau – VMBDU), gautą iš 2023 m. VDU (2013,8 Eur ) atskaičius 6,9 proc. dalį, kurią sudaro priedai ir priemokos (1 875,85 Eur) ir pagal Finansų ministerijos VDU augimo prognozes (VDU 2024, 2025 ir 2026 m. augimas 9,5, 6,4 ir 6,4 %) atliktos projekcijos 2026 metams (1875,85*(1+0,095)*(1+0,064)*(1+0,064) = 2 325,39) ir dauginama iš 50 procentų, kadangi ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių ES valstybių narių vidurkis jau du metus iš eilės viršija maksimalią sutartą 50 proc. ribą ir siekia 50,5 proc. (2 325,3 x 0,50=1 163). Taikant Lietuvos banko 2 žingsnių per dvejus metus MMA didinimo strategiją ir siekiant 2026 metais pasiekti 1 163 eurų MMA dydį, siūloma nuo 2025 metų MMA didinti 12,34 proc. arba iki 1038 eurų ir nuo 2026 metų MMA padidinti 12 proc. arba iki 1 163 eurų. Pritarus šiam pasiūlymui MMA ir VDU santykis 2025 metais pasiektų tikslinio intervalo vidurį (47,5 proc.) ir 2026 metais šis santykis Lietuvoje priartėtų prie siektino (50 proc.). Projektu siūloma 2025 metais taikyti 1038 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 924 eurų MMA (didinama 114 eurų, arba 12,34 proc.) ir 6,35 eurų minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 5,65 Eur (didinama 0,70 eurų, arba apie 12,38 proc.). Ministerijos preliminariais skaičiavimais taikant 2024 metų maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugtų 69 eurais ir siektų 777 eurus, kas yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2025 metų skurdo rizikos riba (732 Eur). |
|
|
3. Pasiūlymų įgyvendinimo mechanizmas |
|
|
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Vyriausybė tvirtina MMA ir minimalųjį valandinį atlygį, atsižvelgdama į Trišalės tarybos rekomendaciją bei į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir tendencijas. |
|
|
4. Pasiūlymų įgyvendinimo kaštai (lėšų poreikis einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais bei jo finansavimo šaltinis) |
|
|
Finansų ministerijos preliminariais skaičiavimais, Projektu teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti iš viso reikės skirti apie 44 mln. eurų. |
|
|
5. Laukiamas rezultatas ir nauda bei juos patirsiantys subjektai ir asmenų grupės |
|
|
Projekto tikslas – padidinti MMA ir darbuotojų, gaunančių mažiausią darbo užmokestį, pajamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SoDra) duomenimis, Lietuvoje 2024 m. gegužės mėn. buvo apie 100 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 13 tūkst. SoDros duomenimis, 2024 m. balandžio mėn. – 13,3 tūkst., 2024 m. kovo mėn. – 13,8 tūkst. |
|
|
6. Rodikliai, pagal kuriuos bus stebimas sprendimo įgyvendinimas |
|
|
Finansų ministerijos parengtame Lietuvos Ekonomikos raidos scenarijuje 2024–2027 m., kuris 2024 m. birželio 20 d. viešai paskelbtas Finansų ministerijos interneto svetainėje, pažymima, kad Lietuvos ekonomikai artimiausiu metu ir toliau teks susidurti su neigiamomis netiesioginėmis Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasekmėmis. Scenarijuje, kuris atnaujinamas bent 2 kartus per metus, pateikti šie duomenys ir prognozės: 1. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. VDU raida numatyta atsižvelgus į tendencijas darbo rinkoje. Esminiai veiksniai, skatinę darbo užmokesčio augimą pernai išliks reikšmingais ir 2024 m. Tai stipri kvalifikuotų darbuotojų paklausa ir jų trūkumas, su kuriuo susiduria tiek privatusis, tiek viešasis sektorius. 2024 m. darbo užmokesčio augimo tempas šalyje sieks 9,5 procentų, 2025 m. gali sulėtėti iki 6,4 proc. ir toks išsilaikys ir vėlesniais vidutinio laikotarpio metais. Tai skatins gyventojų perkamąją galią. 2. Suderintas vartotojų kainų indeksas (vidutinis metinis). Projektuojama, kad, vidutinė metinė infliacija 2024 metais mažės sparčiau nei projektuota kovą – iki 1,1 proc. 2025 m. kainų augimas turėtų sudaryti 2,2 proc. 3. Nedarbo lygis. Darbo rinka išlieka atspari iššūkiams – dėl stiprios darbuotojų paklausos ir išaugusios jų pasiūlos užimtų gyventojų skaičius 2024 m. padidės 1,4 proc. Nedarbo lygis šiemet sieks 7,2 proc., o vidutiniu laikotarpiu nuosekliai mažės. 4. Bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP).Numatoma, kad šiemet Lietuvos BVP padidės daugiau, nei projektuota kovą – 2,1 proc., o 2025 m. augimas sieks 2,9 proc. Nominalus BVP šiemet padidės 5 proc., o 2025 m. – 5,4 proc. 5. Darbo našumas (BVP palyginamosiomis kainomis vienam užimtam gyventojui). Šiemet darbo našumo pokytis bus 0,7 proc., o 2025 m. sieks 2,6 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo našumas sudarys 3,0 ir 3,2 procentus. |
|
|
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[1] nuostatų įgyvendinimas |
|
|
Projektu įgyvendinamos šios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos: 97.1 papunkčio nuostatos: Skurdo mažinimas. Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones. |
|
|
8. Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas ir (ar) įgyvendinimas |
|
|
Projektu neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. |
|
|
9. Notifikavimas[2] Europos Komisijai |
|
|
Projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai. |
|
|
10. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas |
|
|
Neatliekamas vadovaujantis Numatomo teisinio
reguliavimo poveikio vertinimo metodikos |
|
|
11. Teisės aktai, kuriuos reikės priimti, pakeisti arba pripažinti netekusiais galios |
|
|
Pritarus Projektu teikiamiems pasiūlymams, bus padidintas MMA ir minimalus valandinis atlygis, todėl iki jo įsigaliojimo socialinės apsaugos ir darbo teisės grupės specialistams reikės parengti ir pateikti Seimui Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektą, siekiant, kad ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų minimaliosios ribos, nurodomos pareiginės algos baziniais dydžiais, atitiktų šalies ūkio darbo užmokesčio augimo tempą. |
|
|
12. Informacija apie sąvokų ir jas apibrėžiančių terminų įvertinimą Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka |
|
|
Projektu nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų. |
|
|
13. Konsultavimasis su visuomene |
|
|
13.1. Konsultavimosi tikslas |
Sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) paskelbto teisės akto projekto. |
|
13.2. Konsultavimosi būdas |
Kviečiant teikti pasiūlymus ir pastabas TAIS |
|
13.3. Suinteresuoti asmenys |
Ministerijos (FM ir EIMIN), darbdavių ir darbuotojų atstovai |
|
14. Derinimas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene |
|
|
14.1. Derinimo būdas |
Projektas paskelbtas TAIS. |
|
14.2. Derinimo terminas |
10 darbo dienų |
|
15. Projekto iniciatorius |
|
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
|
16. Projekto rengėjai |
|
|
Projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėja Viktorija Trachimovič (tel. 8 658 59 646, el. p. [email protected]). |
|
|
17. Kita, Ministerijos nuomone, reikalinga informacija |
|
|
Nėra. |
|
PRIDEDAMA:
1. Projektas, 1 lapas.
2. Trišalės tarybos 2024 m gegužės 28 d. protokolo Nr. TTP-7 išrašas, 1 lapas;
3. Trišalės tarybos 2024 m. birželio 18 d. protokolo Nr. TTP-8 išrašas, 1 lapas.
|
Laikinai einantis socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas |
Vytautas Šilinskas
|
Viktorija Trachimovič, tel. 8 658 59 646, el. p. [email protected]