LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 414, 610 ir 611 straipsnių PAKEITIMO ir lietuvos respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nr. viii-2043 20 straipsnio pakeitimo
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
2019 m. Vilniaus miesto savivaldybė gavo 2445 skundus, kuriuose pranešama apie daugiabučių kiemuose, pakelėse ir kitose bendro naudojimo vietose paliekamas neeksploatuojamas, dalyvavimui viešajame eisme netinkamas transporto priemones. Šios apleistos, neregistruotos, privalomosios technikinės apžiūros nepraėjusios transporto priemonės ilgą laiką užima ir taip trūkstamas automobilių statymo vietas, dėl savo prastos būklės kelia grėsmę aplinkinių saugumui ir iššaukia pasipiktinimą aplinkinių gyventojų tarpe. Savivaldybės duomenimis, bendrojo naudojimo vietose, tokiose kaip, pavyzdžiui, daugiabučių kiemai, neeksploatuojamų automobilių gali būti net iki 20 proc.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už neeksploatuojamų transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. Nebenaudojamas transporto priemones daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, gatvėse ir pakelėse palikę asmenys traukiami atsakomybėn tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. ANK nenumato, koks terminas, per kurį būtina pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone, turi būti numatytas perspėjime, o tai sukuria sąlygas piktnaudžiavimui (nustatant nepagrįstai trumpą ar nepagrįstai ilgą terminą). Rašytinis perspėjimas surašomas ir įteikiamas transporto priemonės savininko akivaizdoje arba siunčiamas registruotu paštu. Tačiau transporto priemonės savininkui nepriėmus registruotu paštu išsiųsto perspėjimo, laikoma, jog perspėjimas asmeniui neįteiktas, ir tolimesnių ANK 414 straipsnyje numatytų veiksmų pareigūnai imtis negali. Rašytinis perspėjimas laikomas neefektyviu, todėl jį siūloma pakeisti į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Raštiško įspėjimo asmuo niekaip negali skųsti ar ginčyti, tuo tarpu administracinę nuobaudą (įspėjimą) asmuo galėtų ginčyti ir skųsti teismui, o nutarimo įsigaliojimo ir pasirūpinimo neeksploatuojama transporto priemone terminas būtų visiems aiškus – 20 kalendorinių dienų. Taip pat atsirastų galimybė įspėjimą apie padarytą nusižengimą išsiųsti elektroniniu paštu, jei pažeidimą atlikęs asmuo elektroninio pašto adresą yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, o tai pagerintų nusižengimus atlikusių asmenų pasiekiamumą.
Nors augant iš gyventojų gaunamų skundų skaičiui savivaldybių dėmesys bendrojo naudojimo vietose paliktoms neeksploatuojamoms transporto priemonėms didėja, o problemos dažnai išsprendžiamos po pirmų pareigūnų veiksmų, egzistuoja piktybinių pažeidėjų grupė, kurių perspėjimai ir piniginės nuobaudos neatbaido. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, po rašytinio pareigūno perspėjimo nesiėmus veiksmų, transporto priemonės savininkui skiriama 70-140 eurų bauda. Atlikus pažeidimą pakartotinai, skiriama 140-300 eurų bauda, taip pat numatant galimybę transporto priemonę konfiskuoti. Dabar įstatyme numatyta galimybė konfiskuoti transporto priemonę yra neįpareigojanti, todėl net ir po pakartotinio pažeidimo transporto priemonė gali išlikti savininko nuosavybėje ir toliau neleisti parkavimo vietose statyti viešajame eisme aktyviai dalyvaujančių automobilių. Kaip prevencinę priemonę, galimai atbaidysiančią nuo sistemingo įstatymų pažeidinėjimo, ANK pakeitimo projekte siūloma numatyti privalomą transporto priemonės konfiskavimą. Transporto priemonė būtų privalomai konfiskuojama tuo atveju, jei administracinis nusižengimas padaromas trečią kartą (pirmą kartą skyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą, antrą kartą – 70-140 eurų baudą).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalis numato, kad „transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę“. Toks reglamentavimas nėra aiškus ir pakankamas, kad transporto priemonių savininkai suprastų, kaip jie turi tinkamai rūpintis savo transporto priemonėmis, kuomet transporto priemonė laikytina neeksploatuojama, kokios yra bendrojo naudojimo vietos. Įstatyme dera nurodyti, jog transporto priemonių savininkai privalo užtikrinti, kad neeksploatuojama transporto priemonė nebūtų laikoma bendrojo naudojimo vietose bei patikslinti gręsiančią atsakomybę už šios nuostatos nesilaikymą. Taip pat reikalinga nurodyti aiškesnius neekspluoatojamos transporto priemonės ir bendrojo naudojimo vietų atpažinimo kriterijus, kuriais vadovaujantis tyrimą dėl administracinio nusižengimo vykdančiam pareigūnui neliktų abejonių dėl transporto priemonės statuso. Todėl SEAKĮ 20 straipsnyje siūloma nurodyti neeksploatuojamos, negalimos eksploatuoti transporto priemonės ir bendrojo naudojimo vietų apibrėžimus, kuriais remiantis būtų lengviau imtis ANK 414 straipsnyje numatytų veiksmų.
2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projektų iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai.
ANK 414 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenį galima traukti atsakomybėn už nusižengimą tik po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Po rašytinio perspėjimo nesiėmus priemonių pasirūpinti transporto priemone, jos savininkui skiriama 70-140 eurų bauda. Administracinį nusižengimą atlikus pakartotinai, transporto priemonės savininkui skiriama 140-300 eurų bauda bei gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
SEAKĮ transporto priemonių savininkams (valdytojams) nustatyta bendro pobūdžio pareiga rūpintis savo transporto priemonėmis, tačiau nedetalizuojama, kaip tokia pareiga turėtų būti įgyvendinama. Nors ANK nustatyta atsakomybė už neeksploatuojamų, paliktų be priežiūros transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose, SEAKĮ nedetalizuojama, kas yra laikoma neeksploatuojama transporto priemone, nėra aiškiai nustatyta, ar neregistruotos, be privalomosios techninės apžiūros transporto priemonės yra laikytinos neeksploatuojamomis ir ar tokioms transporto priemonėms už jų palikimą bendrojo naudojimo vietose grėstų ANK 414 straipsnyje numatytos sankcijos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
ANK pakeitimo projektu siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo ir pakeisti jį į administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip būtų nustatytas aiškesnis pasirūpinimo neeksploatuojama transporto priemone terminas - 20 kalendorinių dienų. Taip pat atsirastų galimybė įspėjimą apie padarytą nusižengimą išsiųsti elektroniniu paštu, o tai padidintų nusižengimus atlikusių žmonių pasiekiamumą ir palengvintų svarbiausio tikslo – neeksploatuojamų transporto priemonių patraukimo iš bendrojo naudojimo vietų – siekimą. Panaikinus perspėjimą, ANK taptų nuoseklesnis, nes rašytinis perspėjimas yra numatytas vieninteliame ANK 414 straipsnyje, kituose ANK straipsniuose tokio ar panašaus pobūdžio perspėjimų nėra.
Rašytinį perspėjimą pakeitus į įspėjimą ir, šį gavus, nesiimant priemonių pasirūpinti transporto priemone, pažeidėjui būtų skiriama 70-140 eurų bauda (kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką), tačiau kartu su pirma pinigine bauda siūloma numatyti transporto priemonės konfiskavimo galimybę (dabar tokia galimybė numatoma kartu su antra pinigine – 140-300 eurų – baudą), taip sudarant sąlygas kritinės būklės transporto priemones iš bendro naudojimo vietų pašalinti greičiau. Kaip prevencinę priemonę, galimai atbaidysiančią nuo sistemingo įstatymų pažeidinėjimo, ANK pakeitimo projekte siūloma numatyti ir privalomą transporto priemonės konfiskavimą. Transporto priemonė būtų privalomai konfiskuojama tuo atveju, jei administracinis nusižengimas padaromas trečią kartą (pirmą kartą skyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą, antrą kartą – 70-140 eurų baudą). Tokios priemonės įvedimas padėtų kovoti su piktybiniais įstatymų pažėidėjais.
SEAKĮ pakeitimo projektu siūloma įvesti neeksploatuojamos transporto priemonės ir negalimos eksploatuoti transporto priemonės apibrėžimus. Neeksploatuojama transporto priemone būtų laikoma visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar kitų akivaizdžių defektų turinti transporto priemonė. Negalima eksploatuoti būtų laikoma neregistruota transporto priemonė arba transporto priemonė, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Priėmus siūlymą, bus mažiau ginčų sprendžiant, ar bendrojo naudojimo vietose laikomos transporto priemonės yra eksploatuojamos, ar ne. Aiškiai nustačius, jog transporto priemonės, kurios yra neregistruotos ar be atliktos privalomosios techninės apžiūros, yra laikomos negalimomis eksploatuoti, ir numačius, jog už jų laikymą bendro naudojimo vietose gresia ANK 414 straipsnyje numatytos nuobaudos, taps aiškesnė prievolė jomis pasirūpinti. Taip ilgainiui daugiabučių kiemuose, gatvėse ir kitose vietose, tikėtina, atsiras daugiau laisvų, aktyviai naudojamų automobilių statymui skirtų vietų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymai kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus siūlomus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus įstatymų projektus, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų įgyvendinimui, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Papildomų valstybės biudžeto lėšų įstatymų įgyvendinimui nereikės.
13. Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Neeksploatuojamos, negalimos eksploatuoti transporto priemonės..
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia:
Seimo narys Mykolas Majauskas