PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44,  44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 IR 140²⁶ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 61¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3635(2)

2024-06-04

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	(2)	(16^2)		Argumentai: Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 227,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Baltarusija (beveik 63 tūkst. leidimų), Rusija (apie 15,7 tūkst. leidimų), Uzbekistano piliečiai –jų turime jau arti 9,5 tūkst. Iš posovietinių šalių gausus būrys kitų atvykėlių – Kirgizijos piliečiams išduota per 6,6 tūkst. leidimų gyventi, Tadžikistano – 6,3 tūkst., Azerbaidžano – 4,2 tūkst., Kazachstano – 3,5 tūkst. Akivaizdu, kad Lietuva stinga reguliuojamos migracijos politikos, o į mūsų šalį ir toliau plūsta Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių piliečiai ir skaičiai tik auga. Lietuvos Respublikos Seimas dar 2023 m. birželio 15 d. priėmė rezoliuciją Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities, kurioje akcentavo, kad migracijos politika turi būti kontroliuojama valstybės bei ragino Vyriausybę imtis konkrečių priemonių aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei trūkstamų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybė privalo kontroliuoti imigracijos procesą, ir į tai, kad Lietuva iki šiol buvo šalis, į kurią daugiausia atvyksta rusakalbiai darbuotojai iš buvusios SSRS teritorijos, į tai, kad trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, nes būtina išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos, religijos arba tautybės getai, taip pat į tai, kad tam būtina praplėsti į Lietuvą atvykstančios darbo jėgos geografiją. Bet to, būtina atsižvelgti  į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnis įtvirtina 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“. Atsižvelgiant į tebesitęsianti karą Ukrainoje ir tai, kad Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys analogiškai Europos Sąjungai turi laisvą asmenų judėjimą, kas apsunkina Lietuvos Respublikos saugumo tarnybų darbą, bei tai, kad Nepriklausomų valstybių sandraugai priklausančios valstybės dažnu atveju padeda apeiti Rusijai paskirtas sankcijas siūlome: Pasiūlymas: 1. Papildyti 2 straipsnį nauja 16^2 dalimi: 16^2.Nepriklausomų valstybių sandrauga – 1991 m. gruodžio 8 d. įkurta valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Tarybų Sąjungos respublikų.
2.	17 (57^1)	2		Argumentai: Argumentai išdėstyti aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57^1 straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas 1. Asmenims, turintiems Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių narių ar asocijuotų narių pilietybę, taikoma 1000 asmenų kvota kalendoriniams metams.  1.2. Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo asmenims, neturintiems Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių narių ar asocijuotų narių pilietybės. 2.3. Įvertinęs šio straipsnio 12 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. 3.4. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 4.5.Kvotos nustatymo kalendoriniams metams ir papildomos kvotos nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 5.6. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai.“

Teikia

Seimo nariai:                                                                          

Raimundas Lopata

Laurynas Kaščiūnas

Valdas Rakutis

Arminas Lydeka

Andrius Mazuronis

Eugenijus Jovaiša