LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 9, 39, 67 IR 75 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 201 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimo ir perkėlimo teisinio reglamentavimo pokyčiai
Savivaldybės, vykdydamos gatvių apšvietimo sutvarkymo ar viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, dažnai susiduria su nepalankia tinklų iškėlimo kainodara, nes tokiais atvejais turi padengti 100 proc. labai nusidėvėjusių tinklų, kurie priklauso elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui, iškėlimo sąnaudų. Pagal galiojantį reglamentavimą visais atvejais, kai asmenys pageidauja, kad būtų rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausantys elektros energetikos objektai ir įrenginiai, pavyzdžiui, kliudantys statinių statybai, tokį perkėlimą ar rekonstravimą apmoka šie asmenys. Tai dažnai apsunkina ir net stabdo įvairius savivaldybių projektus, įskaitant viešųjų erdvių atnaujinimą, gatvių apšvietimo modernizavimą.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – EEĮ pakeitimo projektas) siekiama numatyti, kad asmenys, kurie nori rekonstruoti ar perkelti anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, kad galėtų įgyvendinti savo projektus, pavyzdžiui, statyti statinius, atnaujinti viešas erdves, gatves, padengtų 50 proc. tinklų perkėlimo ar rekonstravimo išlaidų dalį.
Taip pat siūloma Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – EEĮ) numatyti, kad asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, pats organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju toks asmuo padengtų 100 proc. skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybės teisė nepasikeistų, t. y. jie priklausytų skirstomųjų tinklų operatoriui. Tokia galimybė skubiai iškelti elektros energetikos įrenginius sutrumpintų iškėlimo procesą ir paspartintų asmenų vykdomą statinių statybos procesą bei kitus veiksmus, dėl kurių atlikimo buvo reikalingas elektros įrenginių rekonstravimas ar iškėlimas. Tai asmenims leistų efektyviau planuoti verslo plėtrą, statybos darbus ar įgyvendinti kitus jiems svarbius projektus.
Siekiant suderinti skirtingų įstatymų reglamentavimą atitinkamai siūloma keisti ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) bei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) nuostatas.
Vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinio reglamentavimo pokyčiai
Naujų vartotojų prijungimas
EEĮ pakeitimo projektu ir AIEĮ pakeitimo projektu siekiama tobulinti naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinį reglamentavimą, kad būtų sudarytos galimybės efektyviau naudoti lėšas skirstomųjų tinklų būklei gerinti. Šiuo metu prijungiant vis daugiau naujų vartotojų ir pagal nustatytus įkainius surenkant tik 10 proc. patiriamų kaštų, vis mažiau investicinių lėšų lieka skirstomojo elektros tinklo būklei pagerinti.
Vadovaudamasis galiojančiu EEĮ bei Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“, skirstomųjų tinklų operatorius nustatytais terminais privalo prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus bei technines sąlygas ir užtikrinti prašomą elektros energijos leistiną naudoti galią. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nuo 60 iki 90 proc. naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų turi padengti skirstomųjų tinklų operatorius. Šios investicijos operatoriui dengiamos per skirstymo paslaugos tarifą, kaip investicijų grąžos ir nusidėvėjimo (kapitalo kaštų) dedamosios, tačiau tinklų operatorius šias investicijas atgauna tik per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (kol turtas nudėvimas, t. y. vidutiniškai per 40 metų).
Pavyzdžiui, 2018 m. duomenimis, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO, Bendrovė), didžiausias šalies skirstomųjų tinklų operatorius, valdantis daugiau nei 126 tūkst. km ilgio elektros energijos skirstomąjį tinklą, per metus iš tarifo atgavo tik apie 10 proc. nuo pradinės naujų vartotojų grynųjų investicijų dalies elektros infrastruktūros sektoriuje. Atitinkamai likusiai daliai, t. y. 90 proc. įgyvendintų grynųjų investicijų, susijusių su naujų vartotojų įrenginių prijungimu, buvo reikalingas papildomas finansavimas Bendrovės nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Pažymėtina, kad investicijos yra būtinos ne tik naujiems vartotojams prijungti, tačiau ir esamam tinklui atnaujinti bei jo patikimumui palaikyti, atsparumui didinti. Todėl, atsižvelgiant į pastarųjų metų naujų vartotojų skaičiaus augimo tendencijas (pavyzdžiui, 2017 m. – 29575, 2018 m. – 34026, 2019 m. – 40557, 2020 m. planuojama – apie 43 000 naujų vartotojų) bei rangos darbų kainų augimą, investicijų finansavimo klausimas tampa vis opesnis.
Pagal galiojantį reglamentavimą, skirstomųjų elektros tinklų investicijoms yra numatyti tokie finansavimo šaltiniai: 1) nusidėvėjimo sąnaudų dedamoji elektros skirstymo tarife; 2) investicijų grąžos dedamoji elektros skirstymo tarife; 3) naujų vartotojų sumokamos prijungimo įmokos, kurios, kaip minėta, turėtų dengti nuo 10 iki 40 proc. (priklausomai nuo vartotojo kategorijos) reikiamų naujų vartotojų prijungimo investicijų. Pavyzdžiui, per 2017–2018 m. ESO investicijos į elektros energijos naujų vartotojų prijungimą sudarė 136 mln. Eur, o naujų vartotojų sumokėta dalis siekė tik apie 10 proc. reikiamų investicijų. Tai reiškia, kad apie 120 mln. Eur ESO atliktų investicijų buvo finansuota Bendrovės nuosavomis bei skolintomis lėšomis, kas reikšmingai padidino Bendrovės įsiskolinimo lygį. Sumažinus naujų vartotojų prijungimo investicijų poreikį, didesnė dalis lėšų būtų skirta investicijoms į tinklo atnaujinimą, taip išlaikant aukštesnį tinklo patikimumo lygį bei nedidinant kainų esamiems skirstomojo tinklo vartotojams. Minėtą tikslą įmanoma pasiekti pakeitus šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, įpareigojantį skirstomųjų tinklų operatorių padengti nuo 60 iki 90 proc. naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų, šias investicijas atgaunant per sukurtos infrastuktūros naudingo tarnavimo laikotarpį. Bendras siekis – turėti tvarų ir nuoseklų investicijų į tinklo būklę lygį.
Lyginant Lietuvoje vykdomas investicijas į elektros skirstomąjį tinklą su kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos – skirstomųjų tinklų operatorių investicijomis į elektros skirstomojo tinklo atnaujinimą, matyti, kad 2011–2018 m. vidutinės metinės investicijos į skirstomojo tinklo rekonstrukciją Lietuvoje buvo vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei vidutinės investicijos Estijoje ir Latvijoje. Taip pat palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos vartotojų padengiama skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų dalis yra mažesnė: Latvijos buitiniai ir kiti vartotojai padengia 50 proc. elektros įrenginių prijungimo sąnaudų, Estijos – 80 proc.
EEĮ pakeitimo projektu siekiama paskatinti statytojus atsakingiau vertinti savo poreikius vykdant teritorijos infrastruktūros plėtrą, kai kreipiamasi į skirstomųjų tinklų operatorių su prašymu įrengti elektros tinklą nepaisant to, kad vartotojai dar nėra suplanuoti toje teritorijoje. Siūloma nustatyti, kad tokiu atveju statytojas (užsakovas) apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Tai sumažintų elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus išlaidas nenaudojamai infrastruktūrai įrengti, dėl ko mažėtų elektros tinklų išlaikymo ir eksploatacijos kaštai, kuriuos turi padengti visi elektros energijos vartotojai. Siekiama užtikrinti, kad įrengtos ir nenaudojamos elektros energetikos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas padengtų šią paslaugą gavęs statytojas (užsakovas). Skirstomųjų tinklų operatoriaus ESO surinkti duomenys rodo, kad 2015–2019 m. buvo 832 tokie objektai, į kuriuos skirstomųjų tinklų operatorius investavo 11,8 mln. Eur.
Gaminančių vartotojų prijungimas
EEĮ pakeitimo projektu ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu taip pat siūloma keisti gaminančių vartotojų prijungimo kainodarą numatant, kad jie dengtų ne 100 proc., o 50 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. XIII-1288 redakcija), nuostatas – skatinti elektros energiją gaminančių vartotojų plėtrą ir užtikrinti tvarią jų integraciją. Taip būtų suvienodinta gaminančių vartotojų ir kitų vartotojų prijungimo kainodara, atsižvelgiant į tai, kad gaminantis vartotojas gamina elektros energiją savo poreikiams tenkinti.
Papildomai projektais siekiama atlikti kitus įstatymų nuostatų patikslinimus, siekiant aiškesnio ir nuoseklesnio teisinio reglamentavimo bei teisinio tikrumo bei atsižvelgiant į 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 nuostatas, kurios nustato, kad vartotojas su tiekėju gali sudaryti ne tik atskirą persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, bet ir turės galimybę sudaryti vienos sutarties modeliu pagrįstą sutartį, t. y. vieną elektros energijos pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.
2. Įstatymų projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektų rengimo iniciatorė – Lietuvos Respublikos Prezidento institucija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Dėl elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimo ir perkėlimo teisinio reglamentavimo
EEĮ šiuo metu skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių rekonstravimo ir perkėlimo apmokėjimas nėra reglamentuojamas.
EĮ 15 straipsnyje numatyta, kad vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat numatyta, kad šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas ir kad perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
Dėl vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinio reglamentavimo
EEĮ 9 straipsnyje šiuo metu nėra Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) nustatytos pareigos derinti prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo paslaugos įkainių.
EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte skirstomųjų tinklų operatoriui yra nustatyta tik pareiga prijungti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus ir technines sąlygas, tačiau nenumatytas detalesnis šios pareigos įgyvendinimo reglamentavimas.
Galiojančioje EEĮ 67 straipsnio redakcijoje reglamentuojant vartotojų ir gamintojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodikos tvirtinimo, įkainių nustatymo ir jų diferencijavimo nustatymo, operatorių parengtų prijungimo sąlygų ir išankstinių prijungimo sąlygų parengimo įkainių apskaičiavimo metodikos derinimo ir elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodikos derinimo bendruosius kriterijus nėra nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi finansinio ir ekonominio atsipirkimo bendruoju kriterijumi.
EEĮ 67 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:
1) buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;
2) kiti vartotojai, išskyrus nurodytus 67 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, apmoka 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.
EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, jog šio punkto kainodara taikoma vartotojams, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistinąją naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie su skirstomųjų tinklų operatoriumi yra sudarę sutartį, kuria įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios.
Šiuo metu naujų statytojų (užsakovų) plečiamų teritorijų elektrifikavimas vykdomas neefektyviai, t. y. nėra pareigos statytojui visiškai padengti skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, kai vykdant teritorijos plėtrą nėra numatoma vartotojų, bet siekiama įsirengti skirstomąjį elektros tinklą.
EEĮ 67 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo ar gamintojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, vartotojas ir gamintojas, taikant šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gamintojo elektros įrenginius, arba 10 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 2 punkte, elektros įrenginius, arba 40 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant vartotojo, nurodyto šio straipsnio 7 dalies 4 punkte, elektros įrenginius. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.
EEĮ 67 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų, taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistinąją naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai. Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinajai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinajai naudoti galiai.
AIEĮ 201 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų paskirstomos tokia tvarka: kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų; kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.
AIEĮ 201 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad gaminantis vartotojas ar asmuo, siekiantis tapti gaminančiu vartotoju, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 100 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodyto 201 straipsnio 11 dalies 2 punkte, 40 proc. visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodytų 201 straipsnio 11 dalies 1 punkte, išskyrus buitinius ir pažeidžiamus vartotojus, elektros įrenginius.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Dėl elektros skirstomųjų tinklų rekonstravimo ir perkėlimo teisinio reglamentavimo
Siekiant prisidėti prie verslo plėtros projektų, taip pat prie savivaldybėse vykdomų gatvių apšvietimo modernizavimo ir kitų projektų, bei elektros tinklo atsparumo didinimo, EEĮ pakeitimo projektu EEĮ siūloma papildyti naujomis 75 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių rekonstravimo ar perkėlimo apmokėjimą. Pagal siūlomą reglamentavimą būtų 50 proc. sumažintos tokios paslaugos apmokėjimo išlaidos asmenims, kurie pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui (pavyzdžiui, atvadai, įtampų ribotuvai), kurie yra įrengti anksčiau kaip prieš 20 metų ir kurie kliudo statinių statybai ar dėl kitų priežasčių. Taip pat būtų reglamentuota skubaus elektros energetikos įrenginių iškėlimo galimybė, kuomet asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, gali darbus organizuoti pats prieš tai susiderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi.
Pagal galiojančią EĮ redakciją vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, turi apmokėti visas energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Ši nuostata taikoma ir skirstomųjų tinklų operatoriaus energetikos objektams. Siūlant EEĮ numatyti išimtis, kada kompensuojama mažesnė dalis rekonstravimo ar perkėlimo išlaidų, siūlomi atitinkami EĮ pakeitimai. Energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, siekiant nuoseklumo, aiškumo ir suderinamumo su EEĮ pakeitimo projektu siūlomu nauju EEĮ numatomu įtvirtinti 75 straipsnio 9 ir 10 dalių reglamentavimu, siūloma nurodyti, kad kituose įstatymuose gali būti numatomos specialios sąlygos dėl elektros energetikos objektų rekonstravimo ar perkėlimo išlaidų padengimo.
Dėl vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų kainodaros teisinio reglamentavimo
EEĮ pakeitimo projektu siūloma EEĮ 9 straipsnyje nustatyti, kad Taryba derins ir operatorių apskaičiuotus prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, paslaugų įkainius, taip užtikrinant teisinio reglamentavimo nuoseklumą.
EEĮ pakeitimo projektu keičiamame EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 6 punkte, siekiant teisinio aiškumo, siūloma nustatyti, kad skirstomųjų tinklų operatorius prijungia vartotojų ir gamintojų elektros įrenginius, esančius skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis (kaip numatyta EEĮ 7 straipsnio 8 punkte).
EEĮ pakeitimo projektu EEĮ 67 straipsnyje siūloma:
1) 5 dalyje nustatyti, kad Taryba, derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką, be kitų kriterijų taip pat vadovaujasi ir finansinio ir ekonominio atsipirkimo bendruoju kriterijumi. Šiuo metu tai nėra vertinama, nors šis kriterijus yra svarbus;
2) 7 dalies 1 ir 4 punktuose tobulinti sąnaudų paskirstymo tvarką, taikomą, kai vartotojo elektros įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, nustatant, kad buitiniai vartotojai (išskyrus pažeidžiamus vartotojus) apmoka 50 proc. (pažeidžiami vartotojai dengtų 20 proc. prijungimo sąnaudų kaip ir šiuo metu) skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Siūloma įtvirtinti, kad kiti nei 67 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti vartotojai apmoka 50 proc. (šiuo metu nustatyta 40 proc.) skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Laukiamos teigiamos šio pakeitimo pasekmės – naujų prijungiamų prie skirstomųjų tinklų elektros įrenginių sąnaudų didesnę nei anksčiau dalį dengs patys prijungiami asmenys, o ne visi vartotojai, nepadengtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas įtraukiant į skirstymo paslaugų tarifą;
3) 7 dalies 2 punktą ir 11 dalį tobulinti atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 nuostatoms, kurios nustato, kad vartotojas su tiekėju gali sudaryti ne tik atskirą persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, bet ir turi galimybę sudaryti vienos sutarties modeliu pagrįstą sutartį, t. y. vieną elektros energijos pirkimo–pardavimo ir elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, ir siekiant sudaryti sąlygas visiems vartotojams (neatsižvelgiant į tai, kokio tipo persiuntimo paslaugos teikimo sutartį yra sudaręs vartotojas) pasinaudoti EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta išlyga, kai vartotojas už elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų gali apmokėti tik 10 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų;
4) 72 dalyje įtvirtinti, kad tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Laukiami teigiami rezultatai – būtų sudaroma galimybė iš anksto įvykdyti vystomos teritorijos elektrifikaciją, o statytojas (užsakovas) apmokėtų 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų, šios naštos neperkeliant vartotojams (jei dalis sąnaudų būtų padengiama skirstomųjų tinklų operatoriaus, tai, kaip jų sąnaudos ši dalis būtų įtraukiama į reguliuojamosios kainos dedamąją). Pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas jau yra numatytas dėl gamtinių dujų įvedimo;
4) 9 dalyje įtvirtinti, kad tais atvejais, kai vartotojo elektros įrenginiams prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų būtina atlikti elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo darbus, skirstomųjų tinklų operatorius perdavimo sistemos operatoriui padengia 50 proc. (vietoje šiuo metu numatytų 40 proc.) visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytų vartotojų elektros įrenginius. Šios nuostatos turi būti keičiamos derinant perdavimo sistemos operatoriaus išlaidų kompensavimą su skirstymo operatoriaus išlaidų kompensavimu, numatomu EEĮ 67 straipsnio 7 dalyje, kadangi operatoriams turėtų būti kompensuojama vienoda procentinė dalis.
AIEĮ 201 straipsnyje, analogiškai kaip ir EEĮ, siūloma numatyti, kad gaminantys vartotojai, išskyrus pažeidžiamus vartotojus, apmoka 50 proc. (vietoje 20 proc. buitinių vartotojų atveju ir 40 proc. kitų vartotojų atveju, išskyrus pažeidžiamus vartotojus) skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, susijusių su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Tuo atveju, kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai elektros vartojimo įrenginiams jau esant prijungtiems prie skirstomųjų tinklų, gaminantys vartotojai apmoka 50 proc. vietoje šiuo metu nustatytų 100 proc. Taip pat siūloma numatyti, kad skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 50 proc. (vietoje 40 proc.) visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodytų 201 straipsnio 11 dalies 1 punkte, išskyrus pažeidžiamų vartotojų, elektros įrenginius ir 50 proc. (vietoje 100 proc.) visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, patirtų prijungiant gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, nurodyto 201 straipsnio 11 dalies 2 punkte, įrenginius.
Įstatymų projektuose numatoma, kad siūlomi pokyčiai, susiję su naujų vartotojų prijungimo kainodaros pokyčiais, įsigaliotų 2021 m. vasario 1 d. (ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo), o likusios įstatymų projektų nuostatos, susijusios su tinklų iškėlimo pokyčiais, kurie palankūs klientams (gyventojams ir ūkio subjektams), bei nuostatos iš esmės nekeičiančios esamo teisinio reguliavimo – 2020 m. lapkričio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus pakeitimus, susijusius su naujų vartotojų prijungimo kainodara, padidės elektros įrenginių prijungimo kaina daliai naujų vartotojų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ir šie, ir visi kiti vartotojai turės mažiau naujų vartotojų prijungimo išlaidų padengti mokėdami už elektros energiją (skirstymo paslaugų tarifo dalis). Taip pat, įtvirtinus pareigą statytojams (užsakovams) apmokėti 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), didės statytojų išlaidos, tačiau tokiu būdu bus užtikrinama, kad konkretaus statytojo poreikiams reikalingo tinklo atvedimo nefinansuos visi kiti elektros energijos vartotojai (jei dalis sąnaudų būtų padengiama skirstomųjų tinklų operatoriaus, tai, kaip jų sąnaudos ši dalis būtų įtraukiama į reguliuojamosios kainos dedamąją). Naujų vartotojų prijungimo kainodaros pokyčiai įgalins pasiekti tvarių sprendimų, reikalingų elektros tinklo patikimumui bei kokybei ir pakankamam finansavimui užtikrinti.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Tikimasi, kad visi projektuose numatyti pokyčiai ir jų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo Lietuvoje sąlygoms. Patobulinus vartotojų elektros įrenginio prijungimo prie elektros tinklų kainodarą, skirstomųjų tinklų operatoriui teks padengti mažesnę dalį su prijungimu susijusių sąnaudų. Sutaupyta lėšų dalis galės būti panaudota elektros skirstomiesiems tinklams modernizuoti, taip didinant elektros persiuntimo patikimumą ir sistemos atsparumą gamtiniams reiškiniams, dėl kurių nutrūksta elektros tiekimas vartotojams. Verslo sąlygos ir plėtra taip pat pagerėtų iki 50 proc. sumažinus skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių senesnių kaip 20 metų 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų, oro kabelių linijų, ant jų įrengtų komercinių apskaitos skydų, šias linijas laikančių atramų ir kitų jų technologinių priklausinių, būtinų 4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, kurie kliudo statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, rekonstrukcijos ar perkėlimo išlaidų apmokėjimą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję įstatymų projektai teikiami kartu).
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose nėra siūloma keisti ar įtvirtinti naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
1. Energetikos ministerija iki įstatymų įsigaliojimo (2021 m. vasario 1 d.) turės pakeisti Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“.
2. Taryba iki įstatymų įsigaliojimo (2021 m. vasario 1 d.) turės pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“.
3. Taryba iki įstatymų įsigaliojimo (2020 m. lapkričio 1 d.) taip pat turės pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. O3E-230 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo įkainių derinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų sutaupymas nenumatomas.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų pakeitimų projektai 2020 m. birželio 10 d. paskelbti viešoms konsultacijoms, kurių metu gauti vertinimai iš Energetikos ministerijos, Tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“. Pagal Energetikos ministerijos siūlymą, EEĮ projektas buvo patikslintas jį suderinant su 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojusiomis EEĮ nuostatomis. Pagal Tarybos siūlymus, buvo atsisakyta ketinimo keisti esamą reglamentavimą dėl prijungimo įmokų metodikos tvirtinimo perdavimo tinklų operatoriui bei pavėlintas dalies EEĮ projekto nuostatų įsigaliojimas. Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymus, patikslinta, kad asmenys padengtų 50 proc. tinklų perkėlimo ar rekonstravimo išlaidų ne tik rekonstruojant ar perkeliant anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, bet ir oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui. Tačiau neatsižvelgta į siūlymus, kad asmenys padengtų 50 proc. tinklų perkėlimo ar rekonstravimo išlaidų rekonstruojant ar perkeliant anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas, oro kabelių linijas, ant jų įrengtus komercinius apskaitos skydus, šias linijas laikančias atramas ir (ar) kitus jų technologinius priklausinius, būtinus 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijų ar oro kabelių linijų veikimui, kai šiuos darbus vykdo ar organizuoja jų vykdymą pats asmuo, nes tokiu atveju darbų atlikimui nebūtų taikomos viešųjų pirkimų procedūros ir atitinkamai nebūtų galimybės užtikrinti tinkamą viešųjų finansų panaudojimą.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai projektų žodžiai yra „elektros energija“, „vartotojų elektros įrenginių prijungimas prie elektros tinklų“, „skirstomųjų tinklų rekonstravimas“, „skirstomųjų tinklų perkėlimas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
|
Respublikos Prezidentas |
Gitanas Nausėda |