PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-660

2021-10-12

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Kaip parodė 2021 m. spalio 4 d. Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdžio metu vykusi diskusija, šiuo metu Lietuvos fiksuoto interneto rinkoje nėra efektyvios konkurencijos. Tai posėdžio metu patvirtino mobilieji operatoriai Bitė Lietuva ir Tele2, Lietuvos kabelinių televizijų asociacija.

Šioje rinkoje akivaizdžiai dominuoja Telia Lietuva, AB (toliau – Telia), valdanti didžiausią viešąjį fiksuotojo ryšio tinklą – 97,9 % ryšių kabelių kanalų sistemos ir 43,6 % vietinių šviesolaidinių linijų. Kiti operatoriai, norėdami klientams teikti fiksuoto interneto paslaugas, neturi kitos alternatyvos kaip tik pirkti didmeninę paslaugą iš Telia. Be to, kaip vertikaliai integruotas ūkio subjektas, Telia teikia ir mažmenines fiksuoto interneto paslaugas vartotojams. Dėl realios konkurencijos nebuvimo, per pastarąjį dešimtmetį Telia fiksuoto interneto rinkos dalis išaugo beveik 20 % (nuo 41,6 % 2006 m. iki 59,35 % 2019 m.).

Dominavimas abiejose rinkose Telia suteikia pranašumą prieš esamus ar potencialius konkurentus. Ryšių reguliavimo tarnyba 2016 m. ir 2019 m. sprendimais pripažino Telia ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką didmeninės interneto prieigos rinkoje, ir nustatė papildomus įpareigojimus:

· kitiems operatoriams suteikti didmeninę paslaugą – prieigą prie šios infrastruktūros;

· didmeninę paslaugą teikti už reguliuojamą kainą.

Tačiau situacija rinkoje rodo, kad šios priemonės nėra veiksmingos. Nors, teoriškai, kiti operatoriai gali naudotis Telia didmenos paslauga ir teikti fiksuotą internetą vartotojams, tačiau praktikoje Telia didmenos paslauga naudojasi tik apie 1 proc. visos fiksuoto interneto rinkos. Tad esamos reguliavimo priemonės rezultatų neduoda. Projekte taip pat nenumatyta jokių papildomų priemonių, kurios spręstų šią konkurencijos trūkumo problemą.

Pritaikant analogiją iš kitų sektorių, pavyzdžiui mažmeninės prekybos (konkrečiai, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), valstybė gali nustatyti papildomus reikalavimus tais atvejais, kai tam tikri ūkio subjektai turi itin daug rinkos galios. Tad siūloma nauja 5 dalimi papildyti Projekto 32 straipsnį, kuriuo įtvirtinamos Specialios veiksmingos konkurencijos užtikrinimo priemonės.

Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas yra įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turi didesnę nei 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį (preziumuojamas dominavimo lygis pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 2 d..), jis privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo reikalavimus. Šiuos reikalavimus, pagal Europos Komisijos rekomendaciją (2013/466/ES), nustatytų Ryšių reguliavimo tarnyba.

Ši, Europos Komisijos rekomenduojama, kainų vertinimo metodika yra skirta parodyti, ar kitas pagrįstai efektyvus operatorius galėtų atkartoti didelę įtaką rinkoje turinčio subjekto kainas ir veikti pelningai. Šiuo pasiūlymu būtų užtikrinta galimybė objektyviai įvertinti, ar didelę rinkos galią turintis ūkio subjektas, nustatydamas didmeninių ir mažmeninių paslaugos kainas, nediskriminuoja konkurentų – ar sau ir susijusioms įmonėms netaiko palankesnės kainodaros.

Atitikties ekonominio atkartojamumo reikalavimams vertinimą jau sėkmingai taiko Austrija, Slovėnija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Malta, Liuksemburgas. Šiose rinkose yra matomas teigiamas poveikis konkurencijai. Pavyzdžiui, Slovėnijoje ir Ispanijoje, minėtą metodiką pradėjusiose taikyti 2016 – 2017 m., jau matomas akivaizdus fiksuoto interneto didmeninės rinkos augimas.

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 32 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Ūkio subjektas, įpareigotas suteikti didmeninę prieigą prie fizinės infrastruktūros fiksuotoje vietoje ir turintis didesnę nei 40 procentų atitinkamos mažmeninės rinkos dalį, privalo užtikrinti, kad jo didmeninio ir mažmeninio produktų kainos atitiktų ekonominio atkartojamumo reikalavimus. Ekonominio atkartojamumo reikalavimus nustato Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Komisijos 2013 m. rugsėjo 11 d. rekomendaciją dėl nuoseklaus nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų apskaičiavimo metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir geresnei investicijų į plačiajuostį ryšį aplinkai sukurti, taikymo (2013/466/ES)."