LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

 

KOMITETO IŠVADA

 

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XI-1829 

8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-1382

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

2017-12-13 Nr. 102-P-50

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Justas Bakutis.

 

           2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas

2017-11-28

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 5 punktu, nustatant, kad „paskelbus ekstremalią situaciją dėl gamtos stichijos, žemės savininkus, užsiimančius žemės ūkio produktų gamyba ir gaunančius pajamų 50 ir daugiau procentų iš žemės ūkio veiklos, atleisti nuo žemės mokesčio du mokestinius metus, einančius po ekstremalios situacijos“. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų ir dėl jų atitikties Konstitucijai.

Pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, ar dėl ekstremaliosios situacijos žemės savininkas būtų patyręs nuostolių, ar ne, jis galėtų būti atleidžiamas nuo žemės mokesčio.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projekto nuostatoms, nepriklausomai nuo to, kad, pavyzdžiui, savivaldybės lygmens ekstremalioji situacija būtų paskelbta vienoje ar keliose savivaldybėse, žemės savininkas, nepatyręs jokių nuostolių ir užsiimantis žemės ūkio produktų gamyba kitoje savivaldybėje, galėtų būti atleidžiamas nuo žemės mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 19 ir 22 dalimis, žemės ūkio produktų gamyba yra tik viena iš žemės ūkio veiklos rūšių. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projekto nuostatoms, žemės mokesčio lengvata būtų taikoma tik vienai grupei asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nesuderinamas su asmenų lygiateisiškumo principu, nes vieni žemės savininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, nepatyrę nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, įgytų pranašumą kitų žemės ūkio savininkų patyrusių nuostolių ir (arba) užsiimančių kita žemės ūkio veikla nei žemės ūkio produktų gamyba, atžvilgiu, svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

Antra, neatsižvelgus į pirmąją pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos gyventojų poreikiams tenkinti gali būti panaudotos valstybės rezervo lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes ekstremaliosios situacijos metu kompensuoti gyventojams patirtus nuostolius dėl ekstremaliosios situacijos, svarstytinas teikiamo projekto nuostatų tikslingumas.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad ekstremaliosios situacijos gali būti skelbiamos dėl įvairių ekstremaliųjų įvykių, pvz.: pavojingos užkrečiamos ligos, gaisrai, visuomenės neramumai ir pan. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 ir 2 straipsniai nustačius mokestines lengvatas nepriklausomai nuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos pobūdžio, svarstytinas teikiamo projekto tikslingumas ir prasmingumas.

Pritarti

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami ir jiems negali būti teikiama privilegijų. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2017 m. sausio 25 d., 2012 m. vasario 27 d., 2013 m. vasario 22 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai).

3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Žemės mokesčio Nr. XI-1829 įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį, vieni žemės savininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, nepatyrę nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, įgytų pranašumą kitų žemės ūkio savininkų patyrusių nuostolių ir (arba) užsiimančių kita žemės ūkio veikla nei žemės ūkio produktų gamyba, atžvilgiu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.

4. Balsavimo rezultatai: už – 10; prieš – nėra; susilaikė – nėra.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                          Agnė Širinskienė

 

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė