LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai
E. pristatymo informacinė sistema
Kopija
Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios
plėtros komisijai
El. p. [email protected];
jolanta.zaltauskiene@lrs.lt
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL Elektros energetikos sektoriuje TEIKIAMŲ PASLAUGŲ IR NAUDOJIMOSI INFRASTRUKTŪRA TEISINIO REGLAMENTAVIMO
|
|
2023 m. d. Nr.
|
1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – EEĮ);
2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 (toliau – AIEĮ);
3. Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 (toliau – Prijungimo aprašas);
4. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-238 (toliau – Elektros tiekimo taisyklės);
5. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo rengimo sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. O3-193 „Dėl patvirtinimo“ (toliau – VERT PET sąlygų aprašas);
6. Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 (toliau – Įkainių metodika);
7. Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo, patvirtinto AB „Energijos skirstymo operatorius“ Bendrovės vadovo 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 23ITA-36 (toliau – ESO PETA);
Atlikę antikorupcinį vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Nustatyta pasinaudojimo elektros tinklais teisėkūros procedūra neužtikrina tinklų naudotojams skaidrių ir objektyvių sąlygų naudotis elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų infrastruktūra.
Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikus Pasinaudojimo elektros tinklais aprašų (toliau – PETA) projektų antikorupcinį vertinimą[1], (toliau – AV išvada dėl PETA) buvo nustatyta, kad galiojančiame teisiniame reglamentavime nustatytas PETA rengimo ir tvirtinimo teisėkūros procesas neužtikrina pakankamo skaidrumo, kadangi tvarkos aprašų rengėjai (Elektros tinklų operatoriai – ūkio subjektai vykdantys ir komercinę veiklą) patys rengia, taiko ir vadovaujasi PETA nustatytomis taisyklėmis, o tokia situacija, kai įstatymus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus įgyvendinantys ūkio subjektai patys kuria įgyvendinimo taisykles ir jomis vadovaujasi, sudaro sąlygas neobjektyviam, tik ūkio subjekto interesus tenkinančiam teisėkūros procesui, todėl toks teisėkūros procesas vertintinas, kaip ydingas antikorupciniu požiūriu, nes:
1.1.1. EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 36 punkte nustatyta, kad VERT nustato pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos rengimo sąlygas ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus, analogiškai pagal EEĮ 31 straipsnio 2 dalį perdavimo sistemos operatorius ir pagal EEĮ 39 straipsnio 2 dalį skirstomųjų tinklų operatorius VERT nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia VERT tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. AV išvadoje dėl PETA analizuojant tinklų operatorių parengtus PETA tinklų projektus, nustatyta, kad jie parengti galimai nesilaikant teisės aktų rengimui taikomų rekomendacijų, t. y. perkeliant įstatymų ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, nepateikiamos nuorodos į tuos teisės aktus, plečiamai aiškinamos arba sukuriamos naujos nuostatos, kurios siaurina ar išplečia kompetentingų valstybės institucijų priimtų nuostatų taikymą.
Nors analizuojamu atveju VERT ir tvirtina PETA, tačiau atsižvelgiant į tai, kad PETA nuostatos tiesiogiai įgyvendina įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, o šių teisės aktų rengime nedalyvaujant kompetentingoms valstybės valdymo institucijoms, t. y. šiuo atveju nesant privalomo oficialaus rengiamo teisės akto derinimo su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nėra užtikrinamas PETA suderinimas su galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Tokiu būdu elektros tinklų operatoriui suteikiama galimybė įvairiai traktuoti ir interpretuoti teisės aktų nuostatas, pasilikti sau plačią diskreciją priimant sprendimus dėl paslaugų teikimo vartotojų ir tinklų naudotojų atžvilgiu.
1.1.2. Pagal esamą teisinį reglamentavimą PETA tinklų operatoriai rengia vadovaudamiesi VERT PET sąlygų aprašu, kurio 6 punkte nustatyta, kad tinklų operatoriai privalo skaidriai ir nediskriminuojančiai atskleisti šio punkto papunkčiuose nurodytas temas. VERT PET sąlygų apraše nėra nustatyta, kiek detaliai turi būti atskleidžiamos nurodytos temos, t. y. pasinaudojimo elektros tinklais procedūras reglamentuojančių teisės normų pateikimo PETA detalumo ir aiškumo lygis paliekamas elektros tinklų operatorių diskrecijai. Vertiname, kad teisės akto nuostatų skaidrumas priklauso nuo teisės normos šaltinio nurodymo, aiškumo, detalumo, o nediskriminacinis atskleidimas yra susijęs su elektros tinklų operatoriaus, vartotojo ir tinklo naudotojo galimybėmis, pagal PETA nustatytą reglamentavimą vienodai suprasti ir vertinti nustatytus reikalavimus bei balansą tarp tinklų operatorių bei vartotojų ir tinklų naudotojų teisių ir pareigų.
1.1.3. Pagal esamą teisinį reglamentavimą VERT savo veikloje užtikrina vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, kontroliuoja reguliuojamų ūkio subjektų sąnaudų skaidrumą ir kainų pagrįstumą, užtikrina skaidrias, nediskriminacines, prognozuojamas veiklos sąlygas atitinkamame energetikos sektoriuje, įgyvendina valstybinę energetikos priežiūrą ir kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į energetikos objektų ir įrenginių valdymo formą. VERT pačiai, be konkrečios už reguliuojamą sritį atsakingos institucijos suderinimo, tvirtinant tinklų operatorių parengtas PETA bei juo vadovaujantis nagrinėjant tinklų naudotojų bei vartotojų skundus gali būti sudėtinga užtikrinti objektyvų šios srities kontrolės ir priežiūros procesą, kadangi pati institucija turi tvirtinti taisykles ir jomis vadovautis įgyvendindama nustatytas funkcijas. Antikorupciniu požiūriu ydinga tokia situacija, kai kontroliuojanti ūkio subjektą institucija vykdydama savo veiklą vadovaujasi ūkio subjekto parengtomis taisyklėmis.
Siekdami objektyvaus pasinaudojimo elektros tinklais procedūrų teisėkūros proceso ir atsižvelgdami į tai, kad aiškios, detalios ir nediskriminacinės pasinaudojimo elektros tinklais procedūros itin aktualios šiuo metu, kai valstybės iškeltų uždavinių atsinaujinančių išteklių energetikos naudojimo skatinimo, klimato kaitos ir aplinkos užterštumo mažinimo srityse įgyvendinimas priklauso nuo galimybės kuo paprasčiau, greičiau ir efektyviau pasinaudoti elektros energetikos infrastruktūra, siūlome svarstyti galimybę elektros energetikos infrastruktūros naudojimo sąlygų reglamentavimą pavesti pagal kompetenciją už energetikos ir su ja susijusios aplinkos apsaugos srities reguliavimą atsakingiems subjektams, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos energetikos ir aplinkos ministerijoms.
1.2. Teisinis reglamentavimas nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuoja elektros tinklų pajėgumų didinimo procedūras, todėl elektros tinklų naudotojams ir vartotojams nesudaromos skaidrios ir nediskriminuojančios sąlygos naudotis elektros energetikos infrastruktūra.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tinklų operatoriai laikytini dominuojančia prijungimo sutarties šalimi, kadangi dėl elektros energetikos infrastruktūros naudojimo rinkoje esančios natūralios monopolijos, tinklo naudotojas ar vartotojas neturi galimybės pasirinkti kito tinklo operatoriaus, tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, nustatytas teisinis reglamentavimas suteikia tinklų operatoriams per plačią diskreciją naudojimosi elektros energetikos infrastruktūra procese bei neužtikrina nediskriminacinių sąlygų tinklų naudotojams ir vartotojams norintiems pasinaudoti elektros energetikos infrastruktūra bei prisidėti prie atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros bei kovos su klimato kaita bei aplinkos tarša.
ESO PETA 12.2. papunktyje nustatyta, kad Operatorius remdamasis tinklų naudotojo pateikta informacija ne vėlia kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų dokumentų ir informacijos gavimo dienos išduoda tinklų naudotojui išankstines prijungimo sąlygas bei pateikia informaciją apie tai, ar yra būtinybė prieš elektrinės ar kaupimo įrenginio prijungimą atlikti elektros tinklų pajėgumo didinimo veiksmus.
Analizuodami galiojantį teisinį reglamentavimą nustatėme, kad nėra detaliai nustatytas išduodamų išankstinių prijungimo sąlygų turinys bei detalios elektros tinklo pajėgumų didinimo veiksmų procedūros, todėl vertiname, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ir laikytinas ydingu antikorupciniu požiūriu, kadangi:
1.2.1. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato tinklo operatoriaus pateikiamų išankstinių prijungimo sąlygų turinio, t. y. kokią informaciją elektros tinklo operatorius turi pateikti asmeniui besikreipusiam dėl prijungimo paslaugos suteikimo išankstinėse prijungimo sąlygose, todėl tinklų operatoriai sudarytos sąlygos vienasmeniškai, pagal savo nustatytus subjektyvius kriterijus, nuspręsti, ar informacija yra pakankama tinklo naudotojui preliminariai įvertinti investicijų dydžio priimtinumą.
Prijungimo aprašo 38 punkte nustatyta, kad gamintojas, pageidaujantis prijungti savo įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų, turi pateikti operatoriui prašymą gauti preliminarias prijungimo sąlygas, nustatančias rekomenduotinus elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimus ir nesuteikiančios teisių bei pareigų operatoriui ar gamintojui (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos). Jose nurodomi preliminarūs gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų reikalavimai. Išankstinės prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius, yra skirtos būsimų investicijų dydžiui preliminariai įvertinti ir nesukuria gamintojui ir operatoriui jokių teisių ir pareigų.
Prijungimo aprašo 481 punkte išvardintos asmenų kategorijos pagal 483.1 papunktį taip pat privalo gauti išankstines prijungimo sąlygas nurodytas 38 punkte, kurioms yra taikomas VERT nustatytas 41,89 eurų šių sąlygų parengimo vienkartinis mokestis.
Iš šių nuostatų neaišku, kokie rekomenduotini reikalavimai bei duomenys privalo būti pateikiami tinklų naudotojams ir vartotojams išduodant išankstines sąlygas. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą bei viešai prieinamą informaciją nustatėme, kad išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos nurodant sąlygas tik tinklų naudotojo ar vartotojo nurodytų norimų prijungti prie elektros tinklo elektros gamybos ar naudojimo įrenginių norimai leistinai generuoti ir naudoti galiai, o esant nurodytai galiai nepakankamiems elektros tinklo pajėgumams nurodoma, kad tokiai galiai reikalinga elektros tinklo plėtra (rekonstrukcija ar modernizavimas) ir pateikiama preliminari elektros energijos gamybos ar vartojimo įrenginio prijungimo ir tinklo plėtros kaina. Tinklų operatorius išankstinėse prijungimo sąlygose nepateikia tinklo naudotojui alternatyvių pasiūlymų, kurie pagal tinklo operatoriaus turimus duomenis būtų palankesni tinklo naudotojui ir lengviau padėtų įvertinti būsimų investicijų dydį, jų atsiperkamumą ir gaunamą naudą. Jeigu tinklo naudotojui nėra tinkamas būsimų investicijų dydis susijęs su tinklo plėtra ir jis nori tiksliai sužinoti kiek tuo metu laisvos tinklo pajėgumų galios yra konkrečioje elektros tinklo vietoje, jis turi siųsti atskirą paklausimą tinklo operatoriui dėl informacijos apie esamą laisvą galią gavimo, o atsakymą gauna praėjus atitinkamam laikotarpiui (iki 30 kalendorinių dienų), kai situacija dažniausiai jau būna pasikeitusi. Norėdamas sužinoti preliminarias prijungimo sąlygas bei preliminarios prijungimo įmokos dydį nedidinant tinklo pajėgumų tinklo naudotojas ar vartotojas privalo iš naujo prašyti pateikti išankstines prijungimo sąlygas ir iš naujo mokėti VERT nustatytą išankstinių prijungimo sąlygų parengimo paslaugos mokestį. Tokiu būdu dėl nepakankamo informacijos pateikimo sukuriama papildoma administracinė bei biurokratinė našta tiek tinklo naudotojui, tiek elektros tinklo operatoriui, o tinklų naudotojas dėl to patiria papildomas finansines bei laiko sąnaudas. Nepakankamas informacijos išankstinėse prijungimo sąlygose pateikimas didina galimybes pasireikšti korupcijai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, siekiant skaidraus ir aiškaus išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo proceso, bei administracinės ir biurokratinės naštos mažinimo svarstytinas išankstinių prijungimo sąlygų detalus pateikiamos tinklo naudotojui ar vartotojui informacijos turinio reglamentavimas nustatant reikalavimą pateikti alternatyvas, nurodant kiek tinklo pajėgumo galios gali būti suteikta be elektros tinklo pajėgumų didinimo, taip pat nurodant kada minėtoje elektros tinklo zonoje yra numatytas tinklo pajėgumų didinimas tinklo operatoriaus investicijomis, kiti tinklo naudotojai, su kuriais galima būtų kooperuotis arba, pavyzdžiui, tokios alternatyvos, kaip investicijos į kaupimo įrenginius ar atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas iš nutolusių saulės ar vėjo elektrinių parkų apskaičiuojant preliminarius investicijų į alternatyvas palyginamuosius dydžius.
1.2.2. Nepakankamai detaliai reglamentuota preliminarios elektros energijos gamybos ir vartojimo įrenginių prijungimo įmokos apskaičiavimo tvarka neužtikrina tinklo naudotojams galimybės įvertinti galutinės prijungimo paslaugos kainos.
Įkainių metodikos 6 punkte nustatyta, kad „Operatorius teisės aktų nustatyta tvarka su vartotoju sudaro prijungimo prie elektros tinklų paslaugos suteikimo sutartį, joje nurodydamas vartotojo įrenginių prijungimo įmokos apskaičiavimo būdą (pagal operatoriaus faktines išlaidas ar Tarybos nustatytus įkainius pagal Metodikos 44 punkto duomenis) ir preliminarią įmokos sumą, kurią apmoka vartotojas.“
Prijungimo aprašo 28.2 papunktyje nustatyta, kad Operatoriaus ir vartotojo pasirašomoje prijungimo paslaugos sutartyje nustatoma prijungimo įmoka ar jos preliminarus dydis arba prijungimo įmokos apskaičiavimo tvarka tais atvejais, kai prijungimo paslaugos sutarties sudarymo metu nėra galimybės nustatyti prijungimo įmokos dydžio.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir tinklų operatorių taikomą praktiką preliminarus prijungimo įmokos dydis yra pateikiamas išankstinėse prijungimo sąlygose ir tik tinklų naudotojui jį sutikus mokėti rengiamos prijungimo sąlygos arba prijungimo paslaugos sutartis, kurioje nustatomas preliminarus įmokos dydis, kurį sumokėjus pradedami tinklo naudotojo įrenginiui prie elektros tinklo prijungti reikalingi projektavimo ir rangos darbai.
Teisiniame reglamentavime nenustatyta kokiais duomenimis vadovaudamasis tinklo operatorius apskaičiuoja konkretų preliminarios įmokos dydį, t. y. pagal kokius šaltinius nustato medžiagų reikalingų tinklo pajėgumų didinimui kainas, darbų įkainius tais atvejais, kai darbai bus atliekami viešojo pirkimo būdu atrinkto rangovo ir jo medžiagomis, todėl tinklo naudotojui nėra sudaryta galimybė patikrinti preliminarios prijungimo įmokos pagrįstumą, derėtis ar jį ginčyti, kadangi jis yra nustatomas dominuojančios sandorio šalies – tinklo operatoriaus ir nesutikus su apskaičiuotu preliminariu prijungimo įkainiu, tinklo naudotojas netenka galimybės pasinaudoti prijungimo paslauga.
Prijungimo aprašo 28.3 papunktyje yra nustatyta, kad Operatoriaus ir vartotojo pasirašomoje prijungimo paslaugos sutartyje nustatoma vartotojo įsipareigojimai dėl prijungimo įmokos mokėjimo sąlygų ir termino bei prijungimo įmokos perskaičiavimo tvarka, jei sutarties pasirašymo dieną nėra galimybės nustatyti tikslų prijungimo įmokos dydį ir sutartyje nurodytas preliminarus prijungimo įmokos dydis.
Analizuodami teisinį reglamentavimą bei su juo susijusią informaciją nustatėme, kad susidaro situacijos, kad tinklo operatoriaus perskaičiuota galutinė prijungimo įmoka žymiai, kai kuriais atvejais net kelis kartus, viršija paties tinklo operatoriaus apskaičiuotą ir tinklo naudotojo jau sumokėtą preliminarią prijungimo įmoką ir tinklo naudotojas jau įvykdęs prijungimo paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, pavyzdžiui, pastatęs ir įrengęs saulės elektrinę ar elektromobilio įkrovimo stotelę, dėl žymiai padidėjusios perskaičiuotos galutinės prijungimo įmokos, neturi galimybių jos sumokėti, nors pagrįstai tikėjosi, kad išankstinėse prijungimo sąlygose pateikta informacija ir apskaičiuota preliminari prijungimo įmoka yra patikima ir jis tinkamai įsivertino reikalingų investicijų dydį. Analizuojamame teisiniame reglamentavime nėra reglamentuotos tokios situacijos ir galimi jų sprendimo būdai, tinklo operatoriui nėra numatyta atsakomybė dėl netinkamai apskaičiuotos preliminarios prijungimo įmokos, be to pagal turimą informaciją tinklo naudotojui nesutinkant su perskaičiuota prijungimo įmoka ir apskundus kontroliuojančioms ir vartotojų teises ginančioms institucijoms perskaičiuotos prijungimo įmokos pagrįstumą dažnu atveju jis sumažinamas tinklo naudotojo naudai.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad galiojantis teisinis reglamentavimas laikytinas ydingu antikorupciniu požiūriu, kadangi suteikia tinklų operatoriams plačią diskreciją apskaičiuojant preliminarių įmokų dydį bei jas perskaičiuojant, neužtikrina tinklo naudotojo teisėtų lūkesčių gauti paslaugą už sutartą kainą, todėl dėl nepakankamai detalaus ir aiškaus tinklo naudotojo įrenginių prijungimo paslaugos prie elektros tinklo reglamentavimo tinklo operatoriui, kaip dominuojančiai sutarties šaliai sudaromos sąlygos piktnaudžiauti naudojantis teisinio reglamentavimo trūkumais.
1.2.3. Nepakankamai detaliai ir fragmentiškai skirtinguose teisės aktuose reglamentuotas elektros tinklo pajėgumų didinimo procedūros tais atvejais, kai yra būtinybė prie tinklo naudotojo ar vartotojo elektros energijos gamybos ar vartojimo įrenginio prijungimą atlikti elektros tinklų pajėgumų didinimo veiksmus.
Pagal ESO PETA 12.2 papunktį tinklo operatorius remdamasis tinklų naudotojo pateikta informacija pateikia tinklų naudotojui informaciją apie tai, ar yra būtinybė prieš elektrinės ar kaupimo įrenginio prijungimą atlikti elektros tinklų pajėgumo didinimo veiksmus. ESO PETA nėra nurodyta kokias procedūras ir kokiais terminais privaloma atlikti jeigu tinklų operatorius pagal tinklo naudotojo pateiktus duomenis nustato, kad reikia atlikti tinklų pajėgumo didinimo veiksmus. Galiojančiame teisiniame reglamentavime dalis tinklų pajėgumo didinimo procedūrų yra fragmentiškai reglamentuota atskiruose analizuotuose teisės aktuose, tačiau aiškiai ir detaliai viename teisės akte, nuo fakto, kad reikalinga didinti tinklų pajėgumus, nustatymo iki tinklų pajėgumų didinimo veiksmų atlikimo proceso pabaigos, vientisa procedūra nėra reglamentuota. Visai nereglamentuota kokios teisės ir pareigos tinklų naudotojui atsiranda įgyvendinant šias procedūras, kokie šios procedūros įgyvendinimo terminai.
Elektros tinklų pajėgumo didinimo procedūra bei apmokėjimas už elektros tinklo pajėgumo didinimo paslaugą įtraukti į bendrą tinklo naudotojo įrenginių prijungimo procedūrą, nors jeigu privaloma atlikti elektros tinklų pajėgumo didinimo veiksmus, ši paslauga tinklo naudotojui dažniausiai sudaro didžiausią įrenginių prijungimo įmokos dalį dėl kurios dažnai kyla ginčai tarp tinklo naudotojo ir operatoriaus. Pagal tinklų operatoriaus viešai Lietuvos Respublikos Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos 2023 m. gegužės 3 d. posėdyje[2] (toliau – Komisijos posėdis) pateiktą informaciją, kad elektros tinklų laisvi pajėgumai dėl vis didesnio prijungiamų įrenginių kiekio mažėja ir vis didesnei besikreipiančių tinklų naudotojų daliai išduodamos įrenginių prijungimo sąlygos nurodant, kad yra reikalingi elektros tinklo pajėgumų didinimo veiksmai, todėl elektros tinklų pajėgumo didinimo procedūra tampa vis aktualesnė. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu nesant detalaus ir aiškaus elektros tinklų pajėgumų didinimo proceso reglamentavimo dėl procedūros įgyvendinimo metu atsirandančių tinklo naudotojo ir operatoriaus teisių ir pareigų bei jos įgyvendinimo terminų sudaromos sąlygos tinklų operatorių diskrecijai savo nuožiūra nustatyti nepalankias tinklo naudotojui įrenginių prijungimo sutarties sąlygas, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksnių atsirandančiu dėl galimybės sau naudingai interpretuoti esamą teisinį reglamentavimą.
1.2.3.1. Teisiniame reglamentavime nėra nustatyti elektros tinklų pajėgumo didinimo veiksmų atlikimo terminai, todėl tinklų operatorius juos nustato savo nuožiūra.
Dėl galiojančiame teisiniame reglamentavime neišskirto tinklų pajėgumo didinimo etapo elektros tinklo naudotojui nėra sudaryta galimybė pagal gautas išankstines sąlygas nuosekliai atskirai įgyvendinti tinklų pajėgumo didinimo ir įrenginio prijungimo etapus. Tinklų operatoriaus vykdomo tinklų pajėgumų didinimo veiksmų atlikimo metu dažniausiai pasibaigia valstybės teikiamai paramai atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms gauti reikalingų sąlygų įgyvendinimo terminai ar net leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminai, kurių praleidimo priežastys nuo tinklo naudotojo nepriklauso. Pagal AIEĮ 14 straipsnio 1 dalį tinklų operatorius privalo prijungti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių elektrinę prie tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų ne vėliau kaip per 22 mėnesius arba per laikotarpį, per kurį tinklų naudotojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, tačiau pagal AIEĮ 14 straipsnio 2 dalį šie terminai nėra taikomi, jeigu tinklų naudotojo įrenginio prijungimas prie elektros tinklų galimas tik techniškai atnaujinus elektros tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Tokiu atveju būtų taikomi šioje nuostatoje nurodyti protingi prijungimo terminai, kuriuos tinklų operatorius, kaip paslaugos teikėjas ir dominuojanti sutarties šalis nusistatytų savo nuožiūra be jokių įsipareigojimų ir atsakomybės. Pagal viešai prieinamą informaciją, tokiais atvejais praktikoje paprastai nustatomas objektyviais kriterijais nepagrįstas ir ilgas elektros tinklų pajėgumo didinimo terminas, kuris, dar ir dažnai pratęsiamas, o skaičiuoti pradedamas nuo tinklų naudotojo įmokos gavimo momento. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai nėra rangovo skelbiamas viešasis konkursas, o terminas skaičiuojamas tik nuo sutarties sudarymo su atrinktu rangovu momento, papildomai pridedant laikotarpius, per kuriuos dėl gamtinių sąlygų negalima atlikti žemės darbų ir pan. Nors tokiais atvejais, kai viešo konkurso būdu atrenkamas rangovas, pagal Prijungimo aprašo 27.7 papunktį turi būti nustatomas 12 mėnesių nuo prijungimo darbų rangos sutarties pasirašymo terminas, tačiau pagal teisės aktų hierarchiją aukštesnę galią turi AIEĮ 14 straipsnio nuostatos, todėl operatoriaus nuožiūra pagal tokį teisinį reglamentavimą elektros tinklų pajėgumo didinimo darbai gali trukti ilgiau negu nustatyti maksimalūs prijungimo ir leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus terminai, per kuriuos tuo pačiu, dažniausiai nepalankiai tinklo naudotojui, keičiasi darbų įkainiai, išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo metu buvę elektros tinklo pajėgumai dėl kitų įrenginių prijungimo, taip pat prarandama galimybė gauti teikiamą paramą elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtojimui ar valstybės skatinamiems elektros energiją vartojantiems įrenginiams (elektromobilių įkrovimo stotelėms, šilumos siurbliams, elektros kaupimo įrenginiams ir pan.) ir tokiu būdu ribojamos tinklo naudotojo galimybės pasinaudoti valstybės parama.
Atsižvelgdami į tai, kad dėl ilgų elektros tinklų pajėgumų didinimo terminų dažnai pasikeičia ir prijungimo paslaugos įmokos dydis, siūlome nustatyti pareigą operatoriams kuo greičiau atlikti tinklų pajėgumo didinimo veiksmus ir neleisti perskaičiuoti preliminaraus prijungimo įmokos dydžio, jeigu jis didėja daugiau, kaip, pavyzdžiui, 10 procentų, t. y. dydžiu, kuris nurodytas analizuojamuose teisės aktuose, kaip ribinis, kuriam esant tokiu santykiu, t. y. mažesniam už tinklo operatoriaus apskaičiuotas prijungimo sąnaudas, tinklo naudotojas pats gali rengti įrenginių prijungimo projektus ar vykdyti elektros tinklų pajėgumo didinimo veiksmus.
1.3. Nepakankamai detaliai reglamentuota elektros galios rezervavimo tvarka bei paraiškų išduoti prijungimo sąlygas nagrinėjimo tvarka sudaro sąlygas neskaidriam paraiškų nagrinėjimo procesui bei galios rezervavimo procesui.
Analizuojamame teisniame reglamentavime nėra nustatyta paraiškų išduoti prijungimo sąlygas vertinimo tvarka. Pagal turimą informaciją yra nustatyta atvejų, kai tinklo naudotojui pateikusiam paraišką išankstinėms prijungimo sąlygoms išduoti konkrečiame elektros tinkle jo paraiškos nagrinėjimo metu kitam tinklo naudotojui, pateikusiam paraišką išduoti išankstines prijungimo sąlygas vėliau, yra rezervuojami tinklo pajėgumai, o anksčiau pateikusiam paraišką tinklo naudotojui tinklo pajėgumų nelieka ir siūloma didinti tinklų pajėgumą savo lėšomis. Pagal tokias situacijas darytina išvada, kad dėl nepakankamais detalaus ir aiškaus paraiškų nagrinėjimo proceso teisinio reglamentavimo, kai nenustatytas paraiškų nagrinėjimo eiliškumas, sudaromos sąlygos pasireikšti korupcijai, o paraiškų nagrinėjimo procesas yra neskaidrus.
Taip pat nustatyti atvejai, kai tinklo naudotojui sutikus apmokėti tinklų pajėgumo didinimo veiksmus ir operatoriui juos įgyvendinus nebuvo suteikta paraiškoje prašyta leistina generuoti galia, kuriai ir buvo išduotos prijungimo sąlygos.
ESO PETA 60 punkte yra nustatyta, kad elektros tinklų pralaidumai rezervuojami nuo ketinimo protokolo pasirašymo arba prijungimo sąlygų išdavimo dienos, tačiau pagal nustatytus atvejus darytina išvada, kad elektros tinklo pralaidumų rezervavimo procedūros reglamentuotos nepakankamai detaliai ir neužtikrina skaidrios elektros tinklo pralaidumų rezervavimo procedūros, todėl siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą detaliai reglamentuojant paraiškų išduoti prijungimo sąlygas nagrinėjimo tvarką nustatant paraiškų nagrinėjimo eiliškumo principus bei tobulinti elektros tinklo pralaidumų rezervavimo reglamentavimą, nustatant operatoriaus atsakomybę jeigu po ketinimų protokolo pasirašymo ar prijungimo sąlygų išdavimo momento ir jų įgyvendinimo tinklų naudotojui nelieka elektros tinklo pralaidumų, kurie pagal teisinį reglamentavimą turėjo būti rezervuoti.
2. Kitų antikorupcinės pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus, siekdami skaidraus išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų parengimo, prijungimo įmokos skaičiavimo ir elektros tinklų pajėgumo didinimo proceso, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[3], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
L. e. direktoriaus pareigas Jovitas Raškevičius
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63331, el. p. [email protected]