LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETO

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsniO pakeitimo įstatymo projektO NR. XiIIP-955

2018-04-25 Nr. 109-P-11

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LRS Teisės departamentas, 2017-06-30				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektu siūloma nustatyti „kad to paties asmens ar jo ir jo šeimos narių valdomos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia įstatyme nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų) galėtų taikyti lengvatinį 5 procentų pelno mokesčio tarifą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus projektu keičiamoje 5 straipsnio 3 dalyje. Įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, taptų neaiškus šių nuostatų tarpusavio santykis. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina iš esmės koreguoti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalis, jas tarpusavyje aiškiai suderinant.	Pritarti	Žr. Komiteto 1 pasiūlymą
2.	LRS Teisės departamentas, 2017-06-30				Projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d., tačiau atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.	Pritarti	Žr. Komiteto 2 pasiūlymą
3.	LRS Teisės departamentas, 2017-06-30				Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.	Pritarti
4.	LRS Teisės departamentas, 2017-06-30				Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.	Pritarti	Žr. Komiteto 2 pasiūlymą
5.	LRS Teisės departamentas, 2017-06-30				Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, vienintelė 1 straipsnio dalis nenumeruotina.	Pritarti
6.	Europos teisės departamentas, 2017-06-28				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-955, informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Konkurencijos Taryba 2018-01-12				(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgdama į 2018 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje svarstytą ir priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-955“ (toliau – Nutarimas) bei jį lydinčiuosiuose dokumentuose pateiktą informaciją, norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad taikant lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą būtų laikomasi Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. (2) Nutarimu pritarta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-955 (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – nustatyti, kad tuo atveju, kai to paties asmens ar jo ir jo šeimos narių valdomos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), galėtų pasinaudoti lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu. (3) Pažymėtina, kad šiuo metu lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas, jei įmonėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metinės pajamos neviršija 300 000 Eur, tačiau ši nuostata netaikoma tuo atveju, jeigu įmonės savininkas ar jo šeimos nariai yra ir kitų įmonių savininkai, net jei bendras įmonių darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia Pelno mokesčio įstatyme nustatytų apribojimų. (4) Darytina išvada, kad įmonėms, kuriuose darbuotojų skaičius ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija tam tikrų dydžių, tiek pagal Įstatymo projektą, tiek pagal galiojančią Pelno mokesčio įstatymo redakciją, taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas. Todėl toliau pateikiamas vertinimas aktualus tiek Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo, tiek galiojančio reguliavimo atžvilgiu. (5) Konkurencijos taryba atkreipia Jūsų dėmesį, kad lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikymas gali būti laikomas valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar tenkinami visi valstybės pagalbos kriterijai, tai yra ar parama: a) yra teikiama valstybės narės iš jos išteklių; b) palaiko tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikia išskirtinę (selektyvaus pobūdžio) ekonominę naudą; c) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją; d) daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. (6) Konkurencijos tarybos nuomone, Pelno mokesčio įstatyme numatyta mokestinė lengvata atitinka visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus valstybės pagalbos kriterijus. Suteikiant mokestinę lengvatą, valstybė atsisako išteklių, kuriuos gautų įprastomis rinkos sąlygomis (t. y. vietoje įprastai taikomo 15 proc. pelno mokesčio tarifo taikomas sumažintas 5 proc.), tokiu būdu įmonėms, gaunančioms mokestinę lengvatą, suteikiama ekonominė nauda, kurios ji negautų įprastomis rinkos sąlygomis. (7) Manome, kad nustatant ar ši mokestinė lengvata yra selektyvi, reikėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą dėl Italijos pelno mokesčio sistemos. Teisingumo Teismas nurodė, kad vertinant pelno mokestį, įprasta mokesčių sistema laikytinas įprastas pelno mokestis, taikomas bendrovių atžvilgiu, kurio bazė nustatoma pagal grynąjį pelną, gautą iš įmonės veiklos per mokestinius metus[1]. Atsižvelgdami į šį išaiškinimą manome, kad nagrinėjamos pelno mokesčio lengvatos atžvilgiu įprasta mokesčių sistema laikytinas įprastas pelno mokesčio tarifas, numatytas Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte (15 proc.). Įstatymo projekte ir galiojančioje Pelno mokesčio įstatymo redakcijoje įtvirtinta lengvata, kuria gali pasinaudoti tik tam tikrus kriterijus atitinkantys ūkio subjektai, nukrypsta nuo įprastos mokesčių sistemos, todėl ji yra selektyvi. (8) Minėta mokestine lengvata gali pasinaudoti įvairiuose sektoriuose veikiantys ūkio subjektai, kurie gali konkuruoti su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiomis įmonėmis (tiek eksportuodami savo prekes ar paslaugas, tiek varžydamiesi dėl Lietuvos rinkos), todėl manome, kad ši lengvata tenkintų ir ketvirtąjį valstybės pagalbos kriterijų. (9) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad visus valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas ir gavus iš jos pritarimą, arba taikant vieno iš išankstinio pranešimo išimtį numatančių Europos Komisijos dokumentų nuostatas. Be Europos Komisijos pritarimo teikiama valstybės pagalba laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis[2]. (10) Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti, ar Įstatymo projekte numatyta ir šiuo metu taikoma mokestinė lengvata tenkina visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Taip pat siūlome inicijuoti Pelno mokesčio įstatymo peržiūrą, įvertinant, ar kitos taikomos mokesčių lengvatos būtų laikytinos valstybės pagalba. (11) Jei Jums kiltų su šiuo raštu susijusių klausimų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.	Nepritarti	Projektu nesiūloma įvesti naujos pelno mokesčio lengvatos, o tik praplėsti esamos lengvatos taikymą.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

LR Konkurencijos Taryba

2018-01-12

(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsižvelgdama į 2018 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje svarstytą ir priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-955“ (toliau – Nutarimas) bei jį lydinčiuosiuose dokumentuose pateiktą informaciją, norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad taikant lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą būtų laikomasi Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių.

(2) Nutarimu pritarta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-955 (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – nustatyti, kad tuo atveju, kai to paties asmens ar jo ir jo šeimos narių valdomos įmonės, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), galėtų pasinaudoti lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu.

(3) Pažymėtina, kad šiuo metu lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas, jei įmonėje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metinės pajamos neviršija 300 000 Eur, tačiau ši nuostata netaikoma tuo atveju, jeigu įmonės savininkas ar jo šeimos nariai yra ir kitų įmonių savininkai, net jei bendras įmonių darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia Pelno mokesčio įstatyme nustatytų apribojimų.

(4) Darytina išvada, kad įmonėms, kuriuose darbuotojų skaičius ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija tam tikrų dydžių, tiek pagal Įstatymo projektą, tiek pagal galiojančią Pelno mokesčio įstatymo redakciją, taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas. Todėl toliau pateikiamas vertinimas aktualus tiek Įstatymo projektu siūlomo reguliavimo, tiek galiojančio reguliavimo atžvilgiu.

(5) Konkurencijos taryba atkreipia Jūsų dėmesį, kad lengvatinio pelno mokesčio tarifo taikymas gali būti laikomas valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar tenkinami visi valstybės pagalbos kriterijai, tai yra ar parama:

a) yra teikiama valstybės narės iš jos išteklių;

b) palaiko tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą ir suteikia išskirtinę (selektyvaus pobūdžio) ekonominę naudą;

c) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją;

d) daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(6) Konkurencijos tarybos nuomone, Pelno mokesčio įstatyme numatyta mokestinė lengvata atitinka visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus valstybės pagalbos kriterijus. Suteikiant mokestinę lengvatą, valstybė atsisako išteklių, kuriuos gautų įprastomis rinkos sąlygomis (t. y. vietoje įprastai taikomo 15 proc. pelno mokesčio tarifo taikomas sumažintas 5 proc.), tokiu būdu įmonėms, gaunančioms mokestinę lengvatą, suteikiama ekonominė nauda, kurios ji negautų įprastomis rinkos sąlygomis.

(7) Manome, kad nustatant ar ši mokestinė lengvata yra selektyvi, reikėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą dėl Italijos pelno mokesčio sistemos. Teisingumo Teismas nurodė, kad vertinant pelno mokestį, įprasta mokesčių sistema laikytinas įprastas pelno mokestis, taikomas bendrovių atžvilgiu, kurio bazė nustatoma pagal grynąjį pelną, gautą iš įmonės veiklos per mokestinius metus[1]. Atsižvelgdami į šį išaiškinimą manome, kad nagrinėjamos pelno mokesčio lengvatos atžvilgiu įprasta mokesčių sistema laikytinas įprastas pelno mokesčio tarifas, numatytas Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte (15 proc.). Įstatymo projekte ir galiojančioje Pelno mokesčio įstatymo redakcijoje įtvirtinta lengvata, kuria gali pasinaudoti tik tam tikrus kriterijus atitinkantys ūkio subjektai, nukrypsta nuo įprastos mokesčių sistemos, todėl ji yra selektyvi.

(8) Minėta mokestine lengvata gali pasinaudoti įvairiuose sektoriuose veikiantys ūkio subjektai, kurie gali konkuruoti su kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiomis įmonėmis (tiek eksportuodami savo prekes ar paslaugas, tiek varžydamiesi dėl Lietuvos rinkos), todėl manome, kad ši lengvata tenkintų ir ketvirtąjį valstybės pagalbos kriterijų.

(9) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad visus valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatas ir gavus iš jos pritarimą, arba taikant vieno iš išankstinio pranešimo išimtį numatančių Europos Komisijos dokumentų nuostatas. Be Europos Komisijos pritarimo teikiama valstybės pagalba laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su bendrąja rinka, gali būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis[2].

(10) Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba siūlo įvertinti, ar Įstatymo projekte numatyta ir šiuo metu taikoma mokestinė lengvata tenkina visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Taip pat siūlome inicijuoti Pelno mokesčio įstatymo peržiūrą, įvertinant, ar kitos taikomos mokesčių lengvatos būtų laikytinos valstybės pagalba.

(11) Jei Jums kiltų su šiuo raštu susijusių klausimų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.

Nepritarti

Projektu nesiūloma įvesti naujos pelno mokesčio lengvatos, o tik praplėsti esamos lengvatos taikymą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Vyriausybė, 2018-01-03 nutarimas Nr. 17	2			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-454 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-955 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus jų paskelbimo dienos, kartu įvertinant ir tai, kad apmokestinamųjų vienetų mokestinis laikotarpis daugeliu atvejų sutampa su kalendoriniais metais, patikslinti Įstatymo projekte nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą, nurodant, kad įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d.	Pritarti
2.	LR Vyriausybė, 2018-01-03 nutarimas Nr. 17				2. Siekiant teisinio aiškumo, papildyti Įstatymo projektą nuostata, kurioje būtų numatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-955(2), atsižvelgiant į Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-03 nutarimu Nr. 17 pateiktas pastabas, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patobulinti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, ~~išskyrus atvejus,~~ kai šioje dalyje įvardintų susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 300 000 eurų: 1) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių (personalinių) įmonių) dalyviai; 2) vienetams (individualioms (personalinėms) įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės) įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).“	Pritarti
2.	Biudžeto ir finansų komitetas	2			Argumentai: Atsižvelgiant į 2 Teisės departamento pastabą dėl Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 dalies reikalavimų mokesčių įstatymų įsigaliojimui, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą pastabą dėl laikotarpio, kuriam taikomos įstatymo nuostatos, siūlytina pakeisti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Įstatymas įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 2. Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rasa Budbergytė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-955(2) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas

(Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)

[1] 2011 m. rugsėjo 8 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo bylose C-78/08 iki C-80/08 Ministero dell’Economia e delle Finanze ir Agenzia delle Entrate prieš Paint Graphos Soc. coop. arl (C-78/08), Adige Carni Soc. coop. arl, likviduojama įmonė prieš Agenzia delle Entrate ir Ministero dell’Economia e delle Finanze (C-79/08) ir Ministero delle Finanze prieš Michele Franchetto (C-80/08) (ECLI:EU:C:2011:550), 50 pastraipa.

[2] 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 16 straipsnis.