PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. XIVP-3461(2)
2024 – 04 – 23
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
3 |
8
|
|
Argumentai Kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių. Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir Ginkluotosiose pajėgose sistema[1]. Per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugo leidimą gyventi Lietuvoje gavusių baltarusių skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, 2023 m. – apie 23 tūkst. Iš viso į Lietuvą atvykusių ir gavusių leidimą laikinai gyventi skaičius siekia apie 62 tūkst. Tačiau absoliuti dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, grįžta daugiau ar mažiau reguliariai į Baltarusiją. Jų tarpe pasitaiko ir tokių, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą humanitariniais pagrindais. Praėjusių metų gruodį buvo fiksuoti tūkstančiai tokių atvejų. Baltarusijoje šie žmonės turi savo šeimas, draugus, gimines, grįžta per didžiąsias metų šventes. Tačiau jie ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas ir pan.[2] Siekiant suvaldyti dėl dažno leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turinčių baltarusių grįžimo į Baltarusiją kylančias rizikas, yra tikslinga apriboti Lietuvos Respublikos sienos kirtimo galimybes asmenims, kurie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Baltarusiją ar Rusiją, išskyrus atvejus, kai į minėtas valstybes buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3461 (toliau – Įstatymo projektas) keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nesiūloma jokių naujų ribojimų Baltarusijos piliečiams, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, – tik tiek, kad su Šengeno viza atvykstantys Baltarusijos piliečiai būtų papildomai tikrinami, išskyrus atvejus, jei jie atitinta bent vieną iš numatytų septynių išimtinių sąlygų. Esamų grėsmių akivaizdoje tokia ribojamoji priemonė vertintina kaip nepakankama siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Todėl, remiantis VSD ir AOTD 2024 metų ataskaita ir kitais išdėstytais argumentais, siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant galimybę panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko atitinkamai į Rusiją ir Baltarusiją, išskyrus atvejus, kai į šias valstybes yra vykstama dėl nuo tokio piliečio nepriklausomų objektyvių priežasčių.
Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai į minėtas valstybes buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.“
|
Teikia
Seimo nariai
Audronius Ažubalis
Valdas Rakutis
[1] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertiniams 2024, p. 35. https://www.vsd.lt/ataskaitos/gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2024/. [Žiūrėta 2024-04-18].
[2] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Grėsmių nacionaliniam saugumui vertiniams 2023, p. 50–52. <https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2023/03/Gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2023_LT.pdf>. [Žiūrėta 2024-02-05].