PASIŪLYMAS
DĖL GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 PAKEITIMO
ĮSTATYMO NR. XIIIP-2002
2018-06-21
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1 |
23 |
2-4 |
|
Argumentai: 1. Perkeliant direktyvą dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės griežtinimo dalis šiuo metu B kategorijos ginklų priėmus naują redakciją taps A kategorijos, kuriuos tiek įsivežti, tiek kuriais prekiauti teisę turės tik Lietuvos ginklų fondas. Iki šiol tokiais ginklais, kurie numatyti įstatymo projekto 3 straipsnio 6-10 dalyse, galėjo prekiauti ar juos įsivežti ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys pagal aiškias ir griežtas taisykles. ES direktyvos 6 straipsnio 4 punktas teigia, kad „Valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų“. Direktyva numato galimybę A kategorijos ginklus pardavinėti ne tik „centralizuotu“ būdu, kaip dabar numatoma įstatymo projekte. Kitaip tariant, Lietuvos ginklų fondui sudaromos išskirtinės teisės įsivežti ir prekiauti A kategorijos ginklais nėra tiesioginis direktyvos reikalavimas. Dauguma Lietuvos šaulių sąjungos narių šaunamuosius ginklus šaulio tarnybai įsigyja už savo lėšas, todėl jiems turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos įsigyti šaunamuosius ginklus, jų priedus ar šaudmenis. Iki šiol dažnai buvo taikoma praktika, kad dėl Lietuvos ginklų fondo sisteminių bėdų (nelankstumo derinant konkrečių ginklų ar jų priedų užsakymą iš kitų šalių, dažnai didesnė nei kitų tiekėjų kaina ir pan.) šauliai ginklus importuodavo tiesiogiai iš gamintojo kitoje ES šalyje bei gaudavo kur kas palankesnę kainą. Priėmus naująją įstatymo redakciją tokios galimybės šauliai neteks. Todėl siūlome palikti išlygą tuos A kategorijos ginklus, kurie pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją (iki direktyvos perkėlimo) buvo priskiriami B kategorijai, leisti įsivežti ir parduoti ir kitiems nei Lietuvos ginklų fondas juridiniams bei fiziniams asmenims. Reikia pažymėti, kad tai niekaip nesukurs galimybės A kategorijos ginklams patekti į civilinę apyvartą, nes juos įsigyti galės tik dabar įstatymo projekte numatyti spec. statusą turintys subjektai.
Pasiūlymas: „2. Europos fizinis asmuo ar Europos juridinis asmuo, norintys eksportuoti, importuoti, vežti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytus ginklus, jų dalis, kuriuos turi teisę eksportuoti, importuoti, vežti tik Ginklų fondas ir Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija), privalo turėti licenciją ar rašytinį sutikimą. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Licencija ar rašytinis sutikimas eksportuoti, importuoti, vežti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis licencijos ir rašytinio sutikimo turėtojui suteikia teisę: 1) juos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) juos vežti į Europos Sąjungos valstybę narę ar iš jos. 3. Norintys eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, eksportuotojas, importuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu. Eksporto atveju eksportuotojas vietoj leidimo eksportuoti ginklus gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šioje dalyje nurodytus leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Leidimas eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu galioja 1 metus. Be šių leidimų galima eksportuoti, importuoti, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką senovinius ginklus, pneumatinių ginklų šaudmenis. Subjektams, gavusiems leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu, licencijos pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą neišduodamos. 4. Šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus,B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksporto, importo, vežimo, gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. |
2 |
24 |
1 |
|
Argumentai: tie patys, kaip ir 1-ame siūlyme (susijusi pataisa).
Pasiūlymas: „1. Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nurodytais ginklais, jų dalimis, A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytais ginklais, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvėmis, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas. Šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytais ginklais, B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, taip pat turi teisę vykdyti šioje licencijoje ar rašytiniame sutikime nurodytų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainus. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių mainams taikomi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai.“ |
3 |
13 |
|
|
Argumentai: Duslintuvai civilinėje apyvartoje laisvai prieinami daugelyje Europos valstybių, taip pat ir Latvijoje, šiemet tampa prieinama ir Estijoje. Duslintuvai šauliui naudingi tiek treniruojantis, tiek ir susidūrimo su priešo atveju. Pratybų metu duslintuvai prislopina garsą, todėl nėra pažeidžiami klausos organai šaudant patalpose arba pratybų metu, sumažėja ginklo atatranka. usidūrimo su priešu atveju padėtų neatskleisti šaulio pozicijos, taip pat padidėja šūvio taiklumas, nesukeliamas dulkių debesis šaudant nuo žemės, t.y. šaulio pranašumas prieš potencialų priešą padidėja. Lyginant su kitomis valstybėmis, duslintuvai Lietuvoje išliktų prieinami ne visiems, o tik spec. statusą turintiems subjektams, t.y. šauliams, turintiems šaunamąjį ginklą šaulio tarnybai.
Pasiūlymas papildyti 15-a dalimi: „15. Duslintuvus gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą šaulio tarnybai ir tik Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymu.“ |
Teikia
Seimo nariai
Audronius Ažubalis
Lauras Stacevičius
Aurimas Gaidžiūnas
Gintarė Skaistė
Paulius Saudargas
Laurynas Kasčiūnas
Aušra Papirtienė
Gediminas Vasiliauskas
Virgilijus Alekna