LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo IR mokslo komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.40 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1159

 

2018-11-21 Nr. 106-P- 58

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gelūnas, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Juozapaitis, Dainius Kepenis, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Giriūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė.

Kiti posėdžio dalyviai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos narė Rita Miliūnaitė, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, „Talka kalbai ir tautai“ asociacijos pirmininkas Gintaras Karosas, Lietuvių kalbos ekspertų tarybos narys Kazimieras Garšva.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-06

1

1, 2

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.   Pažymime, kad projektu keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalys nedera tarpusavyje. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, tačiau ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių. Tuo tarpu 2 dalyje nustatoma, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Tokia formuluotė suponuoja, kad juridinio asmens pavadinimas bet kokiu atveju turės turėti lietuvių ar užsienio kalbos prasminę reikšmę, kas nedera su 1 dalies nuostata, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas ir iš jokios kalbinės reikšmės neturinčių raidžių ir skaičių arba jų derinių. Atsižvelgiant į tai, galbūt tikslinga būtų Kodekso 2.40 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis. Be to, derinant Kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalis tarpusavyje, svarstytina, ar 2 dalyje po žodžių „lotyniškais rašmenimis“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir arabiškais skaitmenimis“, nes galimą skaitmenų naudojimą pavadinime numato 1 dalis (romėniškų skaitmenų minėti netikslinga, nes jie sudaryti iš tų pačių lotyniškų raidžių).

Be to, sudarant juridinio asmens pavadinimą užsienio kalba, turėtų būti įvertinta, ar pavadinimas atitinka Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, t.y., ar jis neprieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir pan. Nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas tokį vertinimą atliktų, kiek lėšų pareikalautų tokio vertinimo atlikimas bei kas turėtų už minėtą vertinimą apmokėti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 

Atsižvelgti

Argumentai:

Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja viena kitai.

Pasakymas „raidės, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai“ reiškia tokias santrumpas, kurių vartotojai negali lengvai iššifruoti (paprastai įmonių steigėjai nori rinktis savo vardo ir pavardės pirmųjų raidžių santrumpas). Tokios santrumpos, kaip ir lengvai iššifruojamos santrumpos, yra galimos vartoti, yra kalbos dalis, kaip jas sudaryti, reglamentuoja rašybos taisyklės. Pavadinimas lietuvių kalba (ar kita kalba) apima ir tokias santrumpas, ir skaičius.

Be to, ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą – pagal Kalbos komisijos nutarimu patvirtintas Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles – galimi dirbtiniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius, bet neturintys apibrėžtos prasminės reikšmės (pvz., „Aksma“, „Afleksas“ir pan.). Jie irgi yra funkcionuojančios lietuvių kalbos dalis.

Projektu keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos reguliuoja skirtingus juridinių asmenų pavadinimų sudarymo lietuvių ir užsienio kalba aspektus. Projektu keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas gali būti sudaromas ir iš skaitmenų, neįvardinant, kad skaitmenimis laikomi tik romėniški skaitmenys, t. y. skaitmenimis gali būti laikomi tiek romėniški, tiek arabiški skaitmenys. Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamo Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 2 dalies papildymas, įrašant „ir arabiškais skaitmenimis“, būtų perteklinis.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-06

1

2

 

2.    Projektu siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome vietoj žodžių „lotyniškais rašmenimis“ įrašyti žodžius „lotyniškos abėcėlės raidėmis“ arba „lotynų kalbos rašmenimis“. Projekte siūloma formuluotė dėl lotyniškų rašmenų suponuoja, kad juridinių asmenų pavadinimuose būtų galima naudoti visų lotynų rašto sistemos kalbose (pvz., danų, norvegų, vokiečių) vartojamus rašmenis, įskaitant ir įvairius rašmenis su diakritiniais ženklais. Svarstytina, ar toks siūlymas yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats projekto aiškinamasis raštas suponuoja, kad projekto rengėjai turėjo omenyje lotynų kalbos abėcėlės rašmenis (tą pagrindžia aiškinamojo rašto nuostata – „lotyniški rašmenys pasirinkti, nes lotynų kalbos abėcėlė yra universali, plačiausiai paplitusi pasaulyje“).

Atsižvelgti

Argumentai:

Tarptautinės standartizacijos organizacijos yra nustatyta tokia šių lotyniškų rašmenų 7 bitų kodų Tarptautinė standartizacija ISO 646:

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z (iš viso 26 rašmenys)

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-10-06

 

 

 

3.    Svarstytina, ar pagrįstai projektu siūloma atsisakyti galiojančio Civilinio kodekso 2.40 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio. Manytina, kad tuo atveju, jeigu juridinio asmens pavadinimas būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą,  turėtų būti gaunamas šių sutikimas naudoti pavadinimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų atitinkamai papildyti.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Seimo nariai

A. Papirtienė,

E. Jovaiša

2017-11-30                             

1

1

 

 

Argumentai:

Valstybinės lietuvių kalbos komisija konsultuoja registruojant juridinių asmenų pavadinimus. Lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis, – priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, o juridinių asmenų pavadinimuose ir dabar gali būti vartojami tarminiai žodžiai, išskyrus svetimybes ir fonetines tarmybes. Projekte siūlomas reguliavimas sudarytų teisines galimybes registruoti valstybės ar savivaldybių įstaigas nelietuviškais pavadinimais.

Pasiūlymas:

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. Privataus juridinio asmens pavadinimas taip pat gali būti sudaromas ir iš, lotyniškų raidžių rašmenų, kuriose negali būti suprantamosi kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių.

 

Atsiėmė 2018-11-15

 

Seimo nariai

A. Papirtienė,

E. Jovaiša

2017-11-30     

1

2

 

 

Pasiūlymas

2. Juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba. arba užsienio kalba Privataus juridinio asmens pavadinimas taip pat gali būti sudaromas ir lotyniškais rašmenimis. Sudarant juridinio Juridinio asmens pavadinimą pavadinimas lietuvių kalba, turi būti sudarytas  laikomasi laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų,. ir Juridinio asmens pavadinimas negali būti sudaromas sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

 

Atsiėmė 2018-11-15

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalboje pakanka išteklių juridinių asmenų pavadinimams sudaryti: galimi ne tik lietuviški, bet ir lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai, įvairūs dūriniai ir junginiai, dirbtiniai žodžiai, sudaryti su skirtingomis darybos priemonėmis: priešdėliais, priesagomis, galūnėmis, juridiniai asmenys, veikiantys už Lietuvos ribų, naudojasi galimybe sudaryti pavadinimą lotynų kalba, keisti Civilinio kodekso 2.40 straipsnio ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatas dėl juridinių asmenų pavadinimų sudarymo netikslinga, todėl nuspręsta nepritarti projektams XIIIP-1159 ir XIIIP-1160.

7. Balsavimo rezultatai: Už Vyriausybės teikiamą projektą XIIIP- 1159 – 5, prieš – 6, susilaikė -1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: dėl projekto XIIIP-1159

 

Teikiamo projekto ir XIIIP-1159 nuostatų įgyvendinimas neigiamai veiktų bendrinę lietuvių kalbą: nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, jų vartojimas viešojoje sakytinėje ir rašytinėje kalboje kelia rašybos ir tarimo problemų, tokių pavadinimų gausa veikia lietuviškų pavadinimų vartoseną, nes jie vartojami nebepaisant ne tik lietuvių kalbos tarties, kirčiavimo, bet ir gramatikos normų. Nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai viešojoje erdvėje jau dabar stelbia lietuvių kalbą. Jeigu juridinio asmens pavadinimas pagal teikiamus įstatymų projektus gali būti sudaromas ir užsienio kalba, tai gali susidaryti kurioziška situacija, kad net valstybės ar savivaldybių įstaigų oficialūs pavadinimai galės būti sudaromi užsienio kalbomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 14 straipsnio nuostatą, pažymėjo, kad lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė, ji yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija, ji saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą; valstybinė kalba – bendrinė lietuvių kalba – yra tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė.

Lietuvių kalba Konstitucijoje apibrėžta kaip valstybinė kalba. Toks statusas reiškia, kad turi būti užtikrintas lietuvių kalbos funkcionavimas visose viešojo gyvenimo srityse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo nurodė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai ir jos savitumui.

Seimo nariai: Aušra Papirtienė, prof. Arūnas Gumuliauskas, akad. Eugenijus Jovaiša

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Eugenijus Jovaiša

 

 

 

Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas