LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-2675 2, 9, 10, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3011

 

 

2023-12-06  Nr. 109-P-44

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Andrius Bagdonas (pavaduojantis Simoną Gentvilą), Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė,  Mindaugas Pečiulis,  Audronė Čekanavičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 21 straipsnio dalyje pateiktoje sąvokoje „individualusis žemės vertinimas“, be kita ko, siūloma nustatyti, kad individualiuoju žemės vertinimu laikomas vertinimas, atliekamas pagal Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu 1teikiamame Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-3007 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-3007) sąvokos „individualusis turto vertinimas“ ar „individualusis nekilnojamojo turto vertinimas“ nėra vartojamos. Be to, projekte reg. Nr. XIVP-3007 siūloma reglamentuoti privalomąjį turto vertinimą (1 straipsnio 2 dalis), kurį atliktų nepriklausomi turto vertintojai. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas bei projekto 4 straipsnyje dėstomas kečiamo įstatymo 11 straipsnio nuostatas individualusis turto vertinimas nėra privalomasis vertinimas, jis yra atliekamas mokesčio mokėtojo iniciatyva tuo atveju, jeigu jis nesutinka su masinio vertinimo įmonės nustatyta jo turto verte. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos, kad individualiuoju nekilnojamojo turto vertinimu laikomas vertinimas, atliekamas pagal Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, nereikėtų atsisakyti, arba papildyti projekto reg. Nr. XIVP-3007 1 straipsnio 2 dalį, išplečiant pastarojo įstatymo taikymo apimtį.

Nepritarti.

Jei mokesčių mokėtojas nesutinka su mokestine verte, nustatyta masinio vertinimo metu, jis gali pakeisti šią vertę, bet tik tuo atveju, jei bus atliktas individualusis vertinimas. Sutinkama su tuo, jog vertinimas atliekamas mokesčių mokėtojo iniciatyva, tačiau  Žemės mokesčio įstatymas privalomai reikalauja atlikti vertinimą, norint pakeisti mokestinę vertę, todėl manytina, kad toks vertinimas atitinka. projekto reg. Nr. XIVP-3007 nustatytą privalomojo turto arba verslo vertinimo sąvoką.

Žemės mokesčio įstatymo 9 str 2 d 1-3 p. nustato reikalavimus individualiam žemės vertinimui. O 2 straipsnio 21 dalimi apibrėžiama, kas yra individualusis vertinimas, t.y. vertinimas atliekamas pagal 9 str ir Privalomojo vertinimo įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina neplėsti privalomojo vertinimo įstatymo taikymo apimties, kadangi Žemės mokesčio įstatyme apibrėžtas individualusis vertinimas priskirtinas prie privalomojo, nes atitinka privalomojo turto vertinimo apibrėžimą (atliekamas teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti tokį vertės nustatymą, nurodytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.

3

 

 

2.         Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad masinį nekilnojamojo turto vertinimą atlieka masinio vertinimo įmonė. Svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžių „nekilnojamojo turto vertinimą“ atsižvelgiant į tai, kad keičiamame straipsnyje yra reglamentuojamas žemės vertinimas, nereikėtų įrašyti žodžių „žemės vertinimą“.

Nepritarti.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projekte (2 straipsnis, kuriuo papildomas 2 straipsni 21 dalimi) siūloma skėtinė sąvoka masinis nekilnojamojo turto vertinimas, galiojanti tiek nustatant žemės vertes, tiek nekilnojamojo turto vertes masinio vertinimo būdu.   Žemės mokesčio įstatymo projekto 1 str. 3 d. papildoma kad Žemės mokesčio įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip <..> Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme <..>, todėl pildyti įrašant žemės vertinimą nėra poreikio, Žemės mokesčio įstatymui ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui galioja viena sąvoka, nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.

3

 

 

3.         Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir straipsnio nuostatų tarpusavio suderinamumo, projekto 3 straipsniu nereikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinimą bei 2 dalį, prieš žodžius „žemės vertinimas“ įrašant žodį „Masinis“, nes šis keičiamo įstatymo straipsnis reglamentuoja, būtent, masinį žemės vertinimą“.

Nepritarti.

Masinį vertinimą siūloma reglamentuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, jame nustatoma ir pagrindinė sąvoka „Masinis nekilnojamojo turto vertinimas“, galiojanti mokestiniams įstatymams (Žemės mokesčio įstatymui ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui). Priešingu atveju reiktų nustatyti dar dvi papildomas sąvokas, reiškiančias tą patį – masinį nekilnojamojo turto vertinimą. (Žemės mokesčio įstatyme - masinis žemės vertinimas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme - masinis  vertinimas). Nekilnojamasis turtas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą suprantamas kaip statiniai ir žemės sklypai.

Atsižvelgiant į tai, siūloma netikslinti 10 str pavadinimo, paliekant „žemės vertinimas“.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.

1

2(N)

5(N)

6

3(N)

 

4.     Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Žemės mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį, kurioje yra pateikiama masinio žemės vertinimo sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 – 4 dalyse bei 11 straipsnio 2 dalyje yra vartojama sąvoka „masinis žemės vertinimas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios nereikėtų atsisakyti.

Pritarti.

Kadangi Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra nustatoma skėtinė masinio vertinimo sąvoka, tikslinami Žemės mokesčio įstatymo: 2 str. 7 d. ; 6 str 2 d.;  10 str. ; 11 str 2 d.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023 m. rugpjūčio 25 d.

3(N)

 

 

5.   Projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „darbingumo lygis“ pakeista į sąvoką „dalyvumo lygis“. Todėl vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas), siūlytina projektu pakeisti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame vietoj formuluotės ,,darbingumo lygis“ reikėtų įrašyti formuluotę ,,dalyvumo lygis“.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas. (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis, V.Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo Nr. XIVP-3011(2) projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro patarėjos A.Gedraitytė ir D.Mudėnienė