LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ekonomikos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INTERNETINIŲ TARPININKAVIMO PASLAUGŲ IR INTERNETO PAIEŠKOS SISTEMŲ PASLAUGŲ PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–3888(2)
2024-06-27 Nr. 108-P-41
Vilnius
1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslumo skatinimo politikos skyriaus vadovė Ieva Žaunierienė, Verslumo skatinimo politikos skyriaus patarėja Roberta Ragaišienė; Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto / Komisijos sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
1 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „paskirtis“ įrašytinas žodis „tikslas“, nes šioje dalyje nurodomas įstatymo tikslas, o ne paskirtis.
|
Pritarti
|
Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo tikslas
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
1 |
4 |
|
|
2. Ginčytinos projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos įstatymo taikymo nuostatos. Vertinant Reglamento (ES) 2019/1150 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą Reglamento taikymo sritį bei atsižvelgiant į tai, kad projektas yra skirtas Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimui bei tinkamam taikymui būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šis įstatymas būtų taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemų paslaugoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad pagal siūlomą projekto formuluotę į įstatymo taikymo sritį nepatektų (taip nukrypstant nuo Reglamente įtvirtintos jo taikymo taisyklės) atvejai, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigę verslo klientai, naudodamiesi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlytų prekes arba paslaugas, pavyzdžiui, Lenkijos Respublikoje esantiems vartotojams. Nesutinkame su Ekonomikos komiteto 2024 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. 108-P-39 pateiktais argumentais, kad „jeigu Lietuvoje įsisteigęs verslo klientas per Lenkijoje įsisteigusį internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėją pardavinėja prekes Lenkijos vartotojams, iš Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo kylanti žala pasireikštų Lenkijoje, o ne Lietuvoje. Tokiu atveju būtent Lenkijos institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimą, būtų kompetentinga atlikti pažeidimo tyrimą, o Konkurencijos taryba iš Lietuvoje įsisteigusio verslo kliento gautą pareiškimą persiųstų nagrinėti Lenkijos institucijai“, dėl kelių priežasčių. Pirma, Reglamento (ES) 2019/1150 tikslas yra nustatyti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams interneto paieškos sistemų atžvilgiu būtų užtikrinamas atitinkamas skaidrumas, sąžiningumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės. Kitaip sakant, minėtu Reglamentu yra ginamos būtent verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų, besinaudojančių internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemomis, o ne vartotojų, kurie įsigyja prekes ir paslaugas tų paslaugų pagalba, teisės. Atitinkamai žala, atsiradusi dėl Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų pažeidimo kiltų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, o ne Lenkijos vartotojams, todėl ginčo nagrinėjimo teismingumą taikant Reglamentą (ES) 2019/1150 apspręstų būtent prievoliniai santykiai tarp verslo kliento ir paslaugų teikėjo, o ne tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo. Antra, vadovaujantis komiteto išvadoje pateikta logika ir preziumuojant, kad ir Lenkijos Respublika savo įstatymuose numatys analogiškas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytoms Reglamento taikymo nuostatas, darytina išvada, kad Lenkijos Respublikos priežiūros institucija taip pat negalės pradėti galimo pažeidimo tyrimo dėl tos priežasties, kad nebus išpildytos visos Reglamento taikymo sąlygos, t. y. verslo klientas arba bendrovių interneto svetainių naudotojas nebus įsisteigęs Lenkijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikomės pozicijos, kad ydingas ir nepagrįstas būtų toks reguliavimas, pagal kurį Reglamento taikymas Lietuvos Respublikoje nebūtų užtikrintas vien dėl tos priežasties, kad ir verslo klientai (arba bendrovių interneto svetainių naudotojai), ir vartotojai nebūtų įsisteigę ar negyventų būtent Lietuvos Respublikoje. |
Nepritarti |
Argumentai: Reglamento (ES) 2019/1150 tikslas yra nustatyti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams interneto paieškos sistemų atžvilgiu būtų užtikrinamas atitinkamas skaidrumas, sąžiningumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės, bet siekiant efektyvesnio verslo subjektų teisių gynimo ir veiksmingesnio skundų nagrinėjimo proceso organizavimo, galimi pažeidimai jų atžvilgiu turėtų būti nagrinėjami toje jurisdikcijoje, kuri yra arčiausiai susijusi su ginčo dalyku ir kur priežiūros institucija turi geriausias galimybes rinkti įrodymus ir tirti pažeidimus. Todėl, jei Lietuvoje įsisteigęs verslo klientas per Maltoje įsisteigusią internetinių tarpininkavimo paslaugų platformą vykdo savo veiklą Maltos teritorijoje, ginčo dalykas turėtų būti siejamas su Maltos jurisdikcija, nes verslo subjekto interesai pažeidžiami ir žala jiems gali atsirasti vykdant veiklą būtent šioje valstybėje, o ne Lietuvoje. Būtų ydinga, jei Lietuvos Respublika turėtų jurisdikciją nagrinėti pažeidimus, kurie nevyksta Lietuvos teritorijoje ir neturi jai poveikio. Be to, Lietuvos Respublikos institucijų galimybės tirti pažeidimus, kurie įvyksta kitose valstybėse, yra ženkliai mažesnės, palyginus su institucijomis, kurios veikia būtent toje jurisdikcijoje, kurioje yra atliktas pažeidimas ir neužtikrintas reikalaujamas skaidrumas ir sąžiningumas. Pažymėtina, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje jurisdikcijos kolizijos bylose keliamas pakankamo ryšio reikalavimas, reiškiantis, kad turėtų būti išvengta galimybės, kad atsakovui bus iškelta byla valstybės narės teisme, kurios jis pagrįstai negalėjo numatyti, o tai ypač svarbu sprendžiant ginčus dėl veiklos internete. Jei internetinės tarpininkavimo paslaugos ar internetinės paieškos sistemos nėra teikiamos Lietuvoje, šių paslaugų tiekėjai, kuriems ir taikomi Reglamento (ES) 2019/1150 reikalavimai, gali pagrįstai nesitikėti, kad šioje jurisdikcijoje gali būti nagrinėjami ginčai dėl jų veiklos.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
5 |
1, 2 |
|
|
3. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto i papunktyje nėra pateikta nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnio 2 dalį, nes šioje dalyje taip pat nustatomi imperatyvūs reikalavimai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl jų naudojamos vidinės skundų nagrinėjimo sistemos turinio. Dėl analogiškos priežasties nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto j papunktyje nepateikiama nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 12 straipsnio 2 ir 4 dalis. Nors Ekonomikos komiteto 2024 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. 108-P-39 ir nurodyta, kad šiose dalyse nurodyti reikalavimai yra susiję su individualiais ginčais tarp internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir verslo klientų, t. y. reikalavimai pritaikomi konkretiems ginčų nagrinėjimo atvejams, tokio pažeidimo nagrinėjimas yra labiau tinkamas teisminiam procesui, nes būtų pagrįstas šalių rungimosi principu, kuris būdingas teismo procesui, o ne Konkurencijos tarybos atliekamiems tyrimams, tačiau pažymėtina, kad projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta absoliuti verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų, kurių Reglamentu (ES) 2019/1150 užtikrinamos teisės arba teisėti interesai yra pažeisti, teisė pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl bet kurios Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos galimo pažeidimo. Kitaip sakant, nors verslo klientas ir turi teisę pateikti ieškinį teismui dėl paslaugų teikėjo veiksmų, tačiau jis turi neribojamą teisę pareiškimą dėl galimo pažeidimo pateikti ir pačiai Konkurencijos tarybai. O pagal siūlomą reguliavimą, Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą bei nustačiusi atitinkamos Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos pažeidimą, negalėtų taikyti jokių poveikio priemonių, nes projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nebūtų numatyta galimybė už tokį pažeidimą jų taikyti. Jeigu siekiama nustatyti, kad į Konkurencijos tarybą galima kreiptis tik dėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto a-j papunkčiuose nurodytų nuostatų galimo pažeidimo, projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalys tikslintinos. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių Reglamentu (ES) 2019/1150 užtikrinamos teisės arba teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę savo nuožiūra kreiptis arba į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą, arba vadovaujantis šiuo įstatymu pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte a-j papunkčiuose nurodytų Reglamento (ES) 2019/1150 2. Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtos organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos turi teisę savo nuožiūra kreiptis arba į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą, arba vadovaujantis šiuo įstatymu pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą dėl šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte a-j papunkčiuose nurodytų Reglamento (ES) 2019/1150
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
3 |
2 |
1 |
|
4. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto a-j papunkčiuose brauktinas žodis „galimų“, nes baudos bei poveikio priemonės gali būti skiriamos tik už nustatytus ir patvirtintus, o ne galimus, teisės pažeidimus. |
Pritarti
|
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto a-j papunkčius išdėstyti taip: „a) 3 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių b) 4 straipsnio 1–3 ir 5 dalių c) 5 straipsnio 1–5 dalių d) 6 straipsnio e) 7 straipsnio f) 8 straipsnio g) 9 straipsnio 1 ir 2 dalių h) 10 straipsnio 1 dalies i) 11 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių j) 12 straipsnio 1 ir 6 dalių
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
3 |
2 |
10 |
|
5. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 10 punkte vietoj žodžių „Konkurencijos tarybos“ įrašytinas žodis „savo“. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) tvirtina
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
4 |
1 |
|
|
6. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 ir 5 straipsnius siūlome suderinti, atitinkamai juos patikslinant ir nustatant, kad verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų <...> , taip pat organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos <...> turi teisę savo nuožiūra kreiptis arba į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą, arba į Konkurencijos tarybą su pareiškimu dėl galimo pažeidimo tyrimo ir atitinkamos poveikio priemonės taikymo. Kitaip sakant, ne tik projekto aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, kad tai yra du alternatyvūs verslo klientų ar bendrovių interneto svetainių naudotojų pažeistų teisėtų interesų ir teisių gynimo būdai, kuriuos savo nuožiūra pasirenka pats pareiškėjas. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų, nesilaikančių Reglamente (ES) 2019/1150 jiems nustatytų reikalavimų, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtos organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir kurios turi teisėtą interesą atstovauti verslo klientams ir (ar) bendrovių interneto svetainių naudotojams (toliau – Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtos organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos), turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl Reglamento (ES) 2019/1150 galimo pažeidimo vadovaujantis šiuo įstatymu, arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: “
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
8 |
1 |
1, 5 |
|
7. Atsižvelgiant į tai, kad formaliai galimo pažeidimo tyrimą pradeda ir baigia ne Konkurencijos taryba, o įgalioti jos pareigūnai (Konkurencijos taryba tik priima sprendimus pradėti tyrimą ir patvirtinti įgaliotų pareigūnų atlikto tyrimo išvadas), projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose brauktini žodžiai „Konkurencijos tarybos ar“. |
Pritarti |
Pasiūlymas 1: Projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1)
Pasiūlymas 2: Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5)
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
8 |
1 |
4 |
|
8. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome suderinti su Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu ir jame numatyti, kad gali būti skundžiami ne tik įgaliotų pareigūnų veiksmai ir sprendimai, tačiau ir Konkurencijos tarybos priimti teisės aktai (sprendimai, nutarimai) ar jų nepriėmimas. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) apskųsti įgaliotų pareigūnų ir Konkurencijos tarybos veiksmus,
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
8 |
3 |
|
|
9. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „pažeidimo tyrimu“ įrašytinas žodis „galimo“. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kiti galimo pažeidimo tyrimu suinteresuoti asmenys ir kiti bylos nagrinėjimo procese (toliau – procesas) dalyvaujantys asmenys (toliau kartu – proceso šalys arba atskirai – proceso šalis) yra tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta, jeigu Konkurencijos taryba šiame skyriuje nurodytais atvejais nutarimus,<...>.“ |
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-26 |
9, 10 |
4 |
|
|
10. Projekto 9 straipsnio 6 dalies nuostata, numatanti atvejus, kada Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, implikuoja, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai taip pat galės priimti sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą. Pažymėtina, kad ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, Konkurencijos įstatyme, reglamentuojančiame visas su Konkurencijos tarybos pareigūnų įgaliojimu atlikti tyrimus susijusias nuostatas, nėra numatyta galimybė atitinkamus įgaliojimus (priimti sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą) suteikti patiems pareigūnams. Konkurencijos įstatyme įtvirtinta reguliavimas, pagal kurį pati Konkurencijos taryba visada priima minėtus sprendimus (o jos įgaliotas pareigūnas tik atlieka Konkurencijos tarybos sprendimu pradėtą tyrimą). Todėl siekiant įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl atitinkamų įgaliojimų suteikimo įgaliotiems pareigūnams, projekto nuostatos turėtų būti išplėtotos, aiškiai įtvirtinant tokių įgaliojimų suteikimo sąlygas, tvarką bei įgaliojimų apimtis (taip pat aiškiai atskiriant atvejus, kada atitinkamus sprendimus priimtų pati Konkurencijos taryba, o kada jos įgalioti pareigūnai, nes, pvz., pagal projektą visais atvejais pareiškimai paduodami Konkurencijos tarybai, o kas dėl jų nagrinėjimo galėtų priimti atitinkamus sprendimus – ar pati Konkurencijos taryba, ar jos įgalioti pareigūnai, projekte nebesureglamentuota). Antra, siūloma nuostata nederėtų su to paties projekto 9 straipsnio 4 ir 5 dalimis, kuriose imperatyviai nustatyta, kad pareiškimus nagrinėja bei sprendimus dėl jų priima išimtinai Konkurencijos taryba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 – 9 dalims, 10 straipsnio 2 ir 4 dalims. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Atsižvelgta iš dalies patikslinant 9 straipsnį. Konkurencijos įstatymas numato Konkurencijos tarybos pareigūnų įgaliojimą atlikti Konkurencijos įstatymo pažeidimų, nurodytų Konkurencijos įstatymo 22 straipsnyje, tyrimus, ir atvejus, kuomet Konkurencijos taryba, kaip kolegialus organas, priima sprendimus būtent dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Dėl šios priežasties nėra pagrįsta vadovautis Konkurencijos įstatyme įtvirtintu reguliavimu, sprendžiant dėl galimybės suteikti įgaliojimus priimti sprendimus patiems pareigūnams, nagrinėjant kitokio pobūdžio, t. y. Reglamento (ES) 2019/1150, pažeidimus. Įstatymo projektas pakoreguotas aiškiai nurodant, kokius sprendimus gali priimti įgalioti pareigūnai.
Pasiūlymas 1: Projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Pareiškimo pateikimas, jo turinys ir nagrinėjimas „<...> 4. Jeigu pareiškimas neatitinka nustatytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų, Konkurencijos taryba tokio pareiškimo toliau nenagrinėja. 5. Anoniminiai pareiškimai, kurie nėra pasirašyti fiziniu arba kvalifikuotu elektroniniu parašu arba kitomis elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, ir iš kurių turinio neįmanoma identifikuoti pareiškimą teikiančio asmens arba patikrinti pareiškimo autentiškumo, nenagrinėjami, jeigu <...> 7. 8. 9.
Pasiūlymas 2: Projekto 10 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip: „4. Galimo pažeidimo tyrimas laikomas baigtu, kai
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai). |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė