LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 189¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-3215

2019-05-29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša; Andrius Navickas; Leonard Talmont; Gediminas Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, Komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, Komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Paulius Veršekys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, Advokatų kontora Drakšas, Mekionis ir partneriai partneris advokatas Prof. dr. Romualdas Drakšas, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L.a. skyriaus viršininko pareigas Mantas Žemaitis, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento direktorė Jurga Greičienė , Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento patarėjas Tautginas Mickevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas				Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio originali redakcija priimta 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu Nr. XI-1199, įsigaliojusiu 2010 m. gruodžio 12 d. Šio įstatymo 7 straipsnio („Įstatymo įgyvendinimas“) 2 dalyje numatyta: „Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Nėra aišku, ar įsigaliojus priimtam projekto pakeitimui, atitinkama taisyklė taip pat bus taikoma ir naujai įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnyje kartu su specialiąja įstatymo įsigaliojimo data rekomenduotina numatyti ir jo įgyvendinimo tvarką.	Iš esmės pritarti
2.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas				Trūksta pagrįstumo, kodėl pasirinktas dešimt kartų didesnis nusikaltimo sudėties dalyko dydis (past. – nuo 25 000 Eur iki 250 000 Eur), kartu absoliučiai nekoreguojant esamos straipsnio sankcijos.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas				Pabrėžtina, kad nėra aiškus neteisėto praturtėjimo nusikaltimo (BK 189¹ straipsnis) santykis su kartu teikiamu projektu Reg. Nr. XIIIP-3214 įtvirtinamu turto civilinio konfiskavimo institutu. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimas siūlomas, atsižvelgiant į Projekte siūlomą nustatyti turto, kurio atžvilgiu galėtų būti taikomas turto civilinis konfiskavimas, vertę, manant, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio turėtų būti taikoma už didesnio masto veikas.“ Kita vertus, iš šios citatos akivaizdu, kad projekto rengėjai siekia atriboti du skirtingus ir sunkiai sulyginamus dalykus – nusikaltimą (neteisėtas praturtėjimas) ir poveikio priemonę (turto konfiskavimas). Atriboti galima tik du tarpusavyje sulyginamus reiškinius – pavyzdžiui, vieną teisės pažeidimą nuo kito teisės pažeidimo arba vieną sankciją nuo kitos sankcijos.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos teisės departamentas				Būtina atkreipti dėmesį, kad teikiamu projektu keliant baudžiamosios atsakomybės ribą („kartelę“), kiek tai susiję su neteisėto praturtėjimo nusikaltimo dalyko vertės didinimu dešimt kartų (past. – nuo 500 iki 5000 MGL), neišvengiamai bus susiduriama su BK 3 straipsnio 2 dalies (švelnesnio baudžiamojo įstatymo) taikymu, o kartu ir padidėjusiomis valstybės išlaidomis. Švelnesnis baudžiamasis įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos teisės institutas				Šiuo projektu mėginama spręsti turto civilinio konfiskavimo konkurencijos su neteisėto praturtėjimo nusikaltimo sudėtimi problemą, BK 189¹ straipsnio taikymą „rezervuojant“ tik „sunkesniems“ atvejams, kai neteisėtai turimo turto vertė yra ne mažesnė nei 5000 MGL (BBND). Manytina, kad siūlomas sprendimas yra prieštaringas, jam nepritariame. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą yra neperspektyvi ir turinti esminių turinio trūkumų idėja ir norma. Atlikus tiek norminę – sisteminę analizę, tiek teismų praktikos apžvalgą, prie šios išvados prieinama mokslo studijoje Skirmantas Bikelis, Simonas Mikšys (2018), Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Lietuvos teisės institutas (toliau – Studija)[1]. Esminiai kritiniai momentai yra šie: 1) turto neaiški kilmė nesudaro pagrindo jo konfiskuoti kaip nusikalstamos kilmės turto remiantis BK 72 straipsniu; 2) mėginimas kontroliuoti neteisėtą praturtėjimą baudžiamojo persekiojimo keliu nesprendžia esminės problemos – įrodinėjimo sunkumų, kuriuos kelia itin aukšti įrodinėjimo baudžiamajame procese standartai; 3) persekiojimas yra nukreiptas ne į neiškios kilmės turtą, o į turto formalų savininką. Žinant, kad neiškios kilmės turtas yra slepiamas perleidžiant jį tarpininkams (kartais per visą jų grandinę), baudžiamasis persekiojimas labai nutolsta nuo tikrojo turto valdytojo link tarpinikų; 4) ydinga, kad vien neaiškios kilmės turto turėjimas gali būti vertinamas griežčiau, nei veika, iš kurios jis yra gautas (pvz, jei turtas sukauptas iš administracinių pažeidimų). Šie momentai yra išsamiai paaiškinti ir argumentuoti Studijos 32-50 puslapiuose, išvados 76-78 puslapiuose, čia jų nekartosime. Minėtą konkurencijos problemą bei minėtus BK 189¹ straipsnio trūkumus siūlytume spręsti radikaliai – naikinant BK 189¹ straipsnį kaip ydingą ir perteklinį mūsų teisinės sistemos elementą ir taip pašalinant kliūtį taikyti turto civilinį konfiskavimą. Be to, BK 189¹ straipsnio pašalinimas suteiktų galimybę taikyti ir ryškių trūkumų neturintį ir perspektyvų teisinį instrumentą – išplėstinį turto konfiskavimą (BK 72³ straipsnis)[2].	Pritarti
2.	Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos				Susipažinę su įstatymų projektais Nr. XIIIP-3214-3217, pagal kompetenciją teikiame pastabas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3214 (toliau – Įstatymo projektas) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3215: 1. Įstatymo projekte nėra aiškiai reglamentuota turto civilinio konfiskavimo sąvoka ar apibrėžimas, nenumatyti teisės akto taikymo principai. Taip pat, nors Įstatymo projekte numatyta, kokios vertės turtas yra laikomas neproporcingu asmens teisėtoms pajamoms, tačiau nėra apibrėžta, nuo kokios sumos bus konfiskuojamas turtas ir kaip bus nustatoma konfiskuotino turto vertė, kai po jo įsigijimo turto vertė padidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktu sukuriamas naujas teisės institutas, manytina, kad Įstatymo projekto II skyriuje „Turto civilinio konfiskavimo procesas“ turėtų būti aiškiai reglamentuotos turto civilinio konfiskavimo taikymo procedūros, turto tyrimo atlikimo tvarka, taip pat nėra įvardytos institucijos, turėsiančios pareigą atlikti turto tyrimą, neapibrėžtos šių institucijų funkcijos ir jų veikimo ribos, Įstatymo projekto nuostatose neapibrėžta turto tyrimo atlikimo trukmė, nenumatytos aiškios konfiskuoto turto paėmimo ir realizavimo procedūros. Taip pat svarstytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, kad teisę inicijuoti turto tyrimą turi tik ikiteisminio tyrimo institucijos, taip eliminuojant galimybę turto tyrimą inicijuoti kitoms valstybės institucijoms, galinčioms nustatyti teisėtoms pajamoms neproporcingą asmenų turimą turtą (pvz., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 2. Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateiktoms pastaboms. Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas, manome, kad yra tikslinga sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę Įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms visapusiškai aptarti ir tobulinti.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

- grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisės instituto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Policijos departamento prie VRM, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pastabas.

7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Simulik

Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, 239 6808

[2] Plačiau apie BK 189¹ ir 72³ straipsnių santykį žr. Studijos 26-29 p.