LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINIMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 19 d. apibrėžiama geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, t.y. geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ir vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo, ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui.
Deja, dėl atsakomybės ribų vandens tiekimo tinkle nustatymo, dažnai kyla ginčai tarp gyventojus atstovaujančių bendrojo naudojimo objektų administratorių ir geriamojo vandens tiekėjų. Ypač aktualus ribų nustatymo klausimas tampa įvykus avarijai. Daugiabučių namų gyventojai pagrįstai galvoja, kad geriamojo vandens įvadas yra įvadinis vandens apskaitos prietaisas ir įvadinė sklendė. Vandens tiekimo įmonės įvadą traktuoja, kaip vietą, kurioje geriamojo vandens tiekimo vamzdis patenka į namą (namo siena), nors dažnai tose vietose net nėra sklendės ar įvadinio vandens apskaitos prietaiso. Dėl netikslaus apibrėžimo kyla konfliktai, kurių būtų galima išvengti patikslinus apibrėžimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Ligita Girskienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu įstatymu nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba yra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas). Tačiau įvado sąvoka traktuojama skirtingai, nes nėra apibrėžta įstatymu.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymu siūloma nustatyti, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba būtų įvadinis apskaitos prietaisas, kuris yra įrengtas geriamojo vandens tiekimo tinkle. Patikslinus reglamentavimą būtų išvengiama ginčų tarp namo bendrojo naudojimo objektų administratorių ir vandens tiekėjų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Nėra.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus įstatymų projektus savivaldybių tarybos, kurios yra apsibrėžusios Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribas turės iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti teisės aktų pakeitimus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„Geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba“, „vandens tiekimas“.
16. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Ligita Girskienė