Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 199
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame rugsėjo 13 dienos popietinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pranešimas dėl situacijos energetikos rinkoje
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Į tribūną kviečiamas energetikos ministras D. Kreivys. Pagal Statutą pristatymui skiriama iki 15 minučių. Ministre, nežinau, ar pavyks suspėti, ar daugiau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau su jumis pasidalinti informacija ir įžvalgomis, atsakyti į jūsų klausimus apie situaciją tiek Europos, tiek Lietuvos energetikos rinkoje.
Karas, energetinis karas prieš Europą, prasidėjo 10 mėnesių prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą. Tuo metu, dar ankstyvą pavasarį, Rusija nustojo pildyti saugyklas, „Gazpromo“ saugyklas Europoje, kurias ji turėjo, iš dalies sustabdė dujų pardavimą spotinėje, arba momentinėje, rinkoje. Dėl to, kaip matome, turime žalią liniją, pagal kurią dujų lygis, dujų saugyklų užpildymo lygis faktiškai nekito metų bėgyje.
Dujų tranzitas buvo nuolat mažinamas tiek per Ukrainą, tiek per „Nord Stream“ ir kiekvienas mažinimas, kiekvienas išėjimas didino dujų kainą. Iš principo turėjome visišką informacinį karą, kuris tiesiogiai veikė dujų kainą. Tiksliau, sakykime, jis buvo kariaujamas tam, kad dujų kaina nuolat kiltų. Tuomet, kai pasiekėme 350 eurų už megavatvalandę, vokiečių vicepremjeras, ekonomikos ministras pasakė: Europa yra saugi, dujų saugyklos yra užpildytos virš 80 lygio, netrukus pasieksime 90; mes, Europa, esame saugūs, bent saugumo tiekimo prasme. Rusija į tai reagavo visiškai užsukdama „Nord Stream“. Tai pirma. Tačiau, nepaisant to, kainos vis tiek drastiškai krenta, ir šiandien mes turime kainą (gal prieš valandą teko žiūrėti) – apie 182 eurus už megavatvalandę, tai yra dvigubai mažiau negu pikas.
Elektros kainos yra tiesiogiai susijusios su dujų kaina. Kodėl? Todėl, kad pagal ACER algoritmą, ACER yra visų Europos reguliuotojų sąjunga, patvirtintą algoritmą, kuris yra reglamentuose, brangiausias šaltinis nustato elektros kainą. Taigi dujų kaina šiandien nustato elektros kainą. Todėl ir Europoje vyksta diskusijos, kokia ta dujų kaina turi būti, kaip jai turi būti nustatytos lubos, kaip būtų galima išimti viršpelnius, kurie susidaro algoritmo veikimo metu kitiems generatoriams, pigesniems, generuojant elektrą, ir taip toliau.
Dujos šiandien yra V. Putino įrankis ir buvo V. Putino įrankis, jis tiesiogiai diktuoja elektros kainą ir tai, kaip mes visi gyvename. Taigi turime du karus: turime karą Ukrainoje ir turime Rusijos energetinį karą prieš Europą.
Mes, kaip šalis, buvome pasiruošę gana neblogai, jeigu bus sustabdytas naftos importas, dujų importas. Tam Vyriausybė iš anksto ruošėsi. Turėjome visus reikiamus planus, iš karto buvo užpirkta dujų, sudarytos atsargos, tvarkingai sudarytos eilės terminale. Tas leido mums, pirmai šaliai visoje Europoje, pasaulyje, atsisakyti rusiškų dujų, naftos, dujų ir šiandien elektros. Taigi mes esame iš tų šalių, kuri nieko neperka iš Rusijos.
Tačiau dėl elektros turime truputėlį kitą vaizdelį, jis yra štai matomas šioje skaidrėje. Violetinė spalva rodo mūsų generaciją, kuri buvo virš mūsų reikalingo vartojimo lygio. Tačiau nuo 2010 metų mes nepadarėme nieko, kad pasistatytume sau reikiamą generaciją. Todėl šiandien ir turime tą situaciją, kai importuojame 80 % visos elektros iš Europos. Todėl ir turime tas nežmoniškas kainas, nes dujų kainos lemia elektros kainas, o mes turime tik likusią dujinę generaciją.
Aš suprantu norą interpeliuoti, domėtis, tai yra neblogai, bet visą laiką pažiūrėkime į savo daržą, tą dešimtmetį, kur buvo dvi vyriausybės. Štai matome, kas buvo padaryta. Šiandien interpeliacija, kurią aš turiu, yra šio veikimo arba neveikimo pasekmė. (Balsai salėje) Komisija išsiaiškins. (Balsai salėje) Gerai, gerai, nereaguojame.
Noriu pasakyti, kad per pusantrų metų šios Vyriausybės veiklos yra padaryta daug. Pirmiausia per pirmą pusmetį buvo surinkta visa informacija iš rinkos, kur yra kokie kakliukai, kur yra kokios problemos atsinaujinančios energetikos rinkoje. Per trumpą laiką parengtas įstatymas, kuris apimtimi sudarė turbūt vieną didžiausių paketų ir parlamento turbūt istorijoje, ir mes visi tą paketą priėmėme. Visi kartu, aš nesakau, kad čia pozicija, opozicija, mes visi kartu priėmėme šį paketą, visi padarėme darbą ir nesiskirstėme.
Šis paketas leis mums pasiekti štai tokius rezultatus ir jau šiandien mes turime nemažą progresą. Nuo kadencijos pradžios vėjo generaciją padidinome 200 megavatų, saulės energiją padidinome 300 megavatų ir galia, instaliuota galia, augo sparčiausiai per 12 metų. Šiuo metu yra įrengiama, kaip matote, beveik 1,6 gigavato vėjo, virš 1 gigavato saulės. Saulės dar yra didžiulis įmonių noras įrengti ir leidimai, tikiuosi, bus iki rugsėjo mėnesio pabaigos visiems išduoti. Taigi 2025 metų pradžioje, 2024 metų pabaigoje mes planuojame gamintis per 50 % visos mums reikalingos elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Aiškiai sakome, kad 2030 metais gaminsime 100 % elektros energijos ir dalį elektros pradėsime eksportuoti.
Elektros kainos situacija kitose rinkose. Tenka girdėti klaidinančią informaciją, kad Lenkijoje kaina 10–12 centų. Štai prieš jus yra sąskaita, aš ją pats asmeniškai mačiau, asmeniškai žinau žmogų, kuris tą sąskaitą yra gavęs, ir įmonę, kuri teikia Lenkijoje, Varšuvoje. Kaina lygiai tokia pati kaip ir Lietuvoje. Tiktai skirtumas yra toks, kad Lenkijoje sąskaita yra išskaidyta, gamyba yra apie 12 centų, o toliau yra visos kitos pridėtinės išlaidos, kurių Lenkijoje yra tikrai nemažai – ir galios mechanizmai, ir kiti procesai. Sąskaita, kurią čia matote, yra tikra praėjusio mėnesio. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje 87 % Lietuvos piliečių, žmonių moka mažiau, negu reguliatoriaus nustatytas 33 centų tarifas. Valstybė, Vyriausybė ir mes visi kartu vien rugpjūčio mėnesį sutaupėme 83 mln. eurų, nes turime nepriklausomus tiekėjus ir rinkoje yra atsiradusi konkurencija.
Valstybės parama yra didėjanti. Numatoma, kad 1 mlrd. bus gyventojams, energetinėms bendrijoms, verslui, viešajam sektoriui kaip subsidijos. Dar 1 mlrd. yra planuojamas atsinaujinančiai energetikai kaip paskola. Šiandien tikslas yra labai aiškus, kad verslas taptų pats gamintojas, pats galėtų pagaminti sau reikalingą elektros energiją lygiai taip pat, kaip ir visi mūsų žmonės. Tam Vyriausybė skiria didžiausią prioritetą, tam deda visas pastangas. Aš tikiu, kad iki 2030 metų turbūt kas antras, kas trečias mūsų namų ūkis turės galimybę gauti elektrą, įskaitant žmones iš energetinių bendrijų, kurios yra skirtos energetiniam skurdui mažinti, kad kas antras, trečias namų ūkis vienokia ar kitokia forma dalyvaus schemose, leidžiančiose gauti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat turėti ją žymiai žemesnėmis kainomis.
Turbūt gal tiek. Matau ir būsiu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Prieš pereinant prie klausimų ir atsakymų, per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų klausimas yra labai svarbus, yra labai aktualus, tai aš tikrai prašyčiau frakcijos vardu pratęsti klausimyną dar bent pusę valandos.
Kitas dalykas. Gerbiamas pirmininke, aš niekaip nesuprantu, valdančiosios atstovas pristato svarbų klausimą, konservatorių sėdi dešimt ir kitų sėdi tik septyni. Valdančiąją daugumą sudaro 75 Seimo nariai. Ar čia yra pasityčiojimas iš ministro? Kiek tą ministrą gali žeminti? Kur yra premjerė, kur yra ministrai? Svarbiausią Vyriausybės klausimą ministras pristato, pristato analizę ir nėra valdančiosios daugumos. Už ką tą atlyginimą jiems moka? Dėl to tas M. Maldeikis ir neišgyvena iš Seimo nario atlyginimo. Duokite jam pašalpą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. (Balsai salėje) Gerbiamas… Tvarka. J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jau čia kolega Remigijus antrą kartą rūpinasi mūsų dalyvavimu. Šiuo atveju prašyčiau nesijaudinti. Ministras mūsų koalicijoje yra pristatęs situaciją ir mes ją, tikiuosi, neblogai žinome. Dėl to čia ir yra svarbiausias dalykas ir matome pagal užsirašiusiųjų sąrašą, kad opozicija galėtų viską išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, nebedeginkime klausimams, atsakymams skirto laiko. Remigijus pasiūlė tai, ką norėjau siūlyti ir aš. Kadangi esame iš popietinio posėdžio darbotvarkės jau apsvarstę tris paskutinius klausimus, tai pratęsiame klausimams ir atsakymams skirtą laiką dar pusę valandos, iki 15 valandos, ir klausiame pagal Vyriausybės valandos tvarką. Pradedame nuo opozicinių frakcijų.
Didžiausia opozicinė frakcija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Pirmas klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, turbūt sunku būtų nesutikti, kad Lietuva kariauja energetinį karą, kaip ir visa Europa. Susiduriame su milžiniškais ekonominiais iššūkiais. Mano klausimas būtų turbūt jau ne kartą klaustas tiek premjerės praeito posėdžio metu, tai ir dabar jūsų paklausiu. Mes kariaujame. Kur mūsų priemonės tam karui, kaip mes atlaikysime tą karą, kur mūsų pagalba visa? Nes jūs kalbate daugiausia apie, tarkime, energijos mažinimą, apie automobilių greičio sumažinimą. Tai nėra rimta, tai nėra planas, tai yra tiktai tam tikros priemonės, kurios sumažina energijos poreikį. Bet kur yra tos rimtos priemonės? Penkias kokias įvardinkite – pagrindinės penkios priemonės yra tokios. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai puikus klausimas. Noriu pasakyti, kad penktadienį dalyvavau Energetikos taryboje. Iš priemonių, kurias siūlo Komisija, numeris vienas yra būtent gebėjimas taupyti energetinius išteklius ir privalomos priemonės, ir rodikliai tai daryti. Nenurašykime šito, tai labai svarbu. Nes jeigu jūs žvilgtelėsite, pavyzdžiui, į Europos dujų poreikį, atjungus „Nord Stream“ būtent ir lieka tas 15 % skirtumas, kurio negalima kompensuoti iš jokių kitų šaltinių. Sutaupiusi 15 % dujų automatiškai Europa tampa laisva nuo Rusijos įtakos. Tai dėl taupymo.
Dėl generacijos. Aš rodžiau grafiką ir galiu pasakyti, kad norint vystyti elektros energijos gamybą, o tai yra mūsų didžiausias prioritetas, dešimt metų dirbdamas Seime (galima pasiimti įrašus komisijose, komitetuose) nuolat, nuolat kėliau klausimą būdamas opozicijoje apie gamybą. Nuolat. Du klausimai buvo – saugumas, mus atjungs, antras buvo gamyba. Deja, deja, to neturime.
Dabar pakalbėkime apie terminus, per kiek, per kokį laiką kas pastatoma. Atominė elektrinė – dešimt metų. A. Lukašenka sugebėjo per dešimt metų. Toliau. Vėjas jūroje – šešeri, aštuoneri metai; vėjas sausumoje – ketveri, penkeri metai. (Balsai salėje) Sausumoje vėjas. Tiek laiko užima per visas procedūras pereiti, PAVʼus. Vien paukščių skaičiavimas užtrunka metus. (Balsai salėje) Ne, jau seniai tas yra. Atsiprašau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, išlaikykime rimtį.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerai, galima toliau. Saulė – turbūt nuo pusantrų iki trejų metų, priklausomai nuo projekto. Šiandien didžiausia tikimybė ir galimybė pasistatyti atsinaujinančią generaciją yra saulės generacija. Tam Vyriausybė koncentruoja ir lėšas, ir, kaip minėjau, planuojame didžiulius pinigus tiek paramoms, tiek verslui paskoloms, tiek tam tikrus projektus galbūt ir valstybei inicijuojant, kad saulės generacijos bent 1 gigavatas atsirastų per kuo trumpesnį laiką, bet aš nenoriu lįsti į tas smulkias detales.
Trumpai dėl kitų Komisijos pasiūlymų. Turime keletą pasiūlymų, turime pasiūlymą dėl dujų lubų, tačiau reikia pasakyti, kad dujų lubos, jeigu šiandien būtų fiksuojamos, daugiausia diskusijų buvo apie 200. Šiandien turime žemesnę kainą – 180. Kaip ten bus, matysime. Tačiau yra dar viena priemonė, kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni negu dujos, o gauna kainą kaip už dujas. Čia taip pat turime bėdą, kad Lietuva neturi tokios generacijos ir faktiškai viską importuoja. Todėl mes su Komisija šiuo atveju deramės ir tikimės, kad pavyks suderėti.
Savaitgalis buvo labai intensyvus, tiek šeštadienis, tiek sekmadienis ir vakar diena, kad Lietuvai, nors mes esame dvi šalys, kurios neturi generacijos, viena yra Lietuva, kita yra Liuksemburgas, Lietuvai bus padaryta tam tikrų išimčių, kur mes irgi gausime tam tikrų kompensacijų. Giliai aš dabar negaliu vėl visų niuansų pasakyti, bet tikrai dirbame šita kryptimi. Tai reiškia, kad, be taupymo, kaip minėjau, generacijos plėtra, ypač saulės, čia didžiulis akcentas. Antras dalykas – darome viską, kad mūsų žmonės nenukentėtų, Europai įvedus tam tikrus kainų kompensavimo mechanizmus, kad ir mūsų žmonėms galėtų kompensuoti aukštas kainas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Vilkauskas. Primenu, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi, nes daug Seimo narių užsirašė paklausti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kalbėsiu apie tinklo plėtrą ir ką daro ministerija. Mes žinome, kad trūksta galių. Šiandien, kai gauna sąlygas iš ESO prisijungti ir pasistatyti saulės parką, tarkime, jis yra gamintojas vartotojas, jam ateina sąskaitos 20 tūkst., 5, 6, 7 tūkst. Tad kokia ministerijos pozicija?
Ir antras mano klausimas. Prašom pasakyti, kai buvo konferencija, labai gražiai VERTʼas tarp eilučių pasakė: gamintojui vartotojui lygiai taip pat gali pakilti kaina. Kaip jūs planuojate tą skaičiavimą, ar numatote? Taip, tarp eilučių buvo pasakyta: mokėsime ne tik už kaupinius, bet ir žiemos laiku, kai aš pagamintą elektrą pasiimsiu iš kaupinių. Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš negaliu tiksliai komentuoti, ką pasakė VERTʼas, bet tik noriu pasakyti vieną dalyką, kad paslaugos schema tokia: jeigu į tinklą ateis ir didžiuliai parkai, verslo parkai, kur gaminsis sau, ta schema gaminančiam vartotojui, kur su paslauga gauni elektrą su pasaugojimu, neveiks, nes yra disbalansas tarp kainos ir sumos, ką tu gamini ir už ką paskui atperki. Tad gaminantiems vartotojams, žmonėms, mes nemanome, kad tai keisis. Bet iš esmės žiūrint, ateityje plečiantis saulės energetikai, schema greičiausiai bus tokia: tu parduodi, o paskui, kiek tau reikia, nusiperki, ypač didesniems vartotojams.
Tas taip, bet vėlgi čia yra reguliatoriaus klausimas, ne ministro. Šiuos dalykus, mes esame pažadėję ir ne kartą, spręsime kartu su parlamentu, kartu su Energetikos komisija. Nė vieni sprendimai nebus nukabinti iš dangaus ir neatsiras netikėtai.
Kalbėdamas apie prijungimus pirmiausia noriu pasakyti, kad galia, kuri ateina pas mus iš tinklo, ir ta galia, kurią mes norime kaip elektrą išsiųsti iš savęs, nėra ta pati. Dažnu atveju, kai mes vystome saulės energetiką savo nuosavuose namuose ar savo versluose, mums to galios parametro trūksta. Todėl… Aš pabaigsiu, turbūt tokia tvarka, dabar aš kalbu. Tvarka yra tokia, kad ten, kur galima išplėsti tinklus minimaliomis sąnaudomis, plėsime, tam skirta beveik 80 mln. ir tai darysime. Ten, kur negalima plėsti, nes kaštai, krentantys visiems kitiems žmonėms, yra per dideli, ten siūlysime žmonėms įrengti nutolusias elektrines ir įsigyti galios nutolusioje elektrinėje. Nutolusių elektrinių skaičius tikrai didės, juo labiau kad nutolusias elektrines, atnešime įstatymo pataisas, bus galima prijungti prie perdavimo tinklo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Gedvilas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, man pradžia priminė tokią pasakėčią apie tris laiškus. Palieka vadovas kitam tris laiškus. Atplėšia pirmą, ten parašyta: „Varyk ant buvusios valdžios.“ Antras laiškas: „Muškis į krūtinę.“ Bet tai nepadeda. O paskutinis atplėštas laiškas: „Rašyk tris laiškus.“ Iš tikrųjų dabar panašiai taip įvyko. Manau, kad reikėtų pripažinti klaidas, šią vasarą tikrai turėjote laiko pasirengti įvairiems planams.
Bet mano klausimas dėl biokuro. Ta tema jau gvildenama beveik metus, prieš metus mes ją kėlėme. (Balsas salėje) Atsiprašau, gal ką norėjote pasakyti, tai per mikrofoną. Dabar vėl kalbama, ačiū Dievui, atsinaujino ta tema, aš norėčiau paklausti, kaip dabar žiemos sezoną vis dėlto dėl biokuro? Individualių namų gyventojai už briketus dabar moka, pakilo nuo 150 iki 500 eurų, o granulės – beveik virš 600 eurų. O jaunos šeimos įsirengė pagal aplinkos apsaugos programą atsinaujinančius biokuro katilus. Kaip dėl šio klausimo?
PIRMININKAS. Laikas!
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl biokuro. Biokuro kaip tokio kaina bėga dujoms iš paskos. Ne tokiu tempu, bet bėga iš paskos, nes rinkos yra susijusios. Biokuro kainai Lietuvoje labai stiprią įtaką padarė tas faktorius, kad mes per 1,2 mln. kietmetrių importuodavome iš Baltarusijos. Tai buvo skirta tiek šildymui, tiek mūsų pramonei. To neliko. Vyriausybė ėmėsi priemonių, kad tai, ko netekome, tas importas būtų padengtas. Dabar yra surenkama 300 tūkst. kietmetrių miško atliekų. Tai mes priėmėme vėl visi kartu įstatymu, įpareigojome deginti, kad 30 % viso biokuro sudeginimo turi būti miško kirtimo atliekos. Apie 180 tūkst. kietmetrių ateis iš Rūdninkų poligono, valant Rūdninkų poligoną. Urėdija yra įpareigota 400 tūkst. kietmetrių padidinti kirtimus. Maža to, urėdija įpareigota patiekti ne biokuro žaliavą, bet patį biokurą pagaminti. Mes tikimės, kad kitais metais urėdija jau pradės gaminti biokurą ir taip galės stabilizuoti biokuro kainas.
Jeigu skaičiuotume pagal tą kiekį biokuro, kurį mes stengiamės paduoti į rinką ir kiek netekome dėl Baltarusijos, tai šiek tiek, be abejo, apie 200 tūkst. kietmetrių trūksta. Ir tie 200 tūkst. dar vaidina savo rolę. Situaciją turime tokią, kokią turime. Kita vertus, mes darome viską, kad galima būtų deginti kitas, ne tokias švarias kitą kartą, sakykime, laikinai (noriu pabrėžti) kuro rūšis. Bet vėlgi turime filtrus, turime visą reikalingą apsaugą, turime standartus ir nereikia bijoti, kad kas nors labai stipriai užsiterš. Taigi nemažai priemonių bandome tai subalansuoti.
Dėl granulių ir briketų. Lietuvoje gamyba yra per maža, mes turime didžiulį deficitą, rinkoje labai sunku įsigyti šių produktų, užsienio rinkose. Tačiau Vyriausybė yra įsipareigojusi kompensuoti žmonėms aukštas šildymo kainas. Vadinasi, jei šildymo kaina viršija daugiau negu 10 % pajamų, jūs gaunate paramą. Visiems tiems, kuriems labai stipriai pabrango biokuras, tai yra granulės ar briketai, bus galima gauti kompensaciją už šildymą per valstybės paramos schemas. (Balsas salėje) Ne, dabar, bet kada galima, kai prasidės šildymo sezonas, bus galima. Schema, noriu pasakyti, labai nesudėtinga, yra Socialinių reikalų ministerijos tvarkingas tinklapis, kur suvedęs visus duomenis tu aiškiai matai, kiek, kokios paramos gali gauti ir labai greitai ir tvarkingai susitvarkyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Valkiūnas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamas ministre, jums už puikią apžvalgą, kas bus ateityje, bet žmonėms turbūt būtų aktualiau tai, kas vyksta šiandien, kas bus rytoj. Priminsiu, kad nuo 2008 iki 2011 metų buvote ūkio ministras. Per tą laiką įvyko du labai svarbūs įvykiai: įkurta Energetikos ministerija ir galutinai uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Akivaizdu, kad būtent tuo metu reikėjo kurti stiprų valstybės energetinį pamatą, kad šiandien mes neatsidurtume toje situacijoje, kurioje esame. Tačiau jums anuomet rūpėjo kiti klausimai, dėl kurių tuometė Prezidentė D. Grybauskaitė netgi pareiškė nepasitikėjimą jumis. Tad mano klausimas būtų toks. Kaip jūs įvertintumėte savo paties indėlį į situaciją Lietuvos energetikos ūkyje tuo metu ir šiandien, įvertinant tai, kad praėjo dveji metai kadencijos, ir ar neketinate, kad nepasikartotų patirtas scenarijus, priimti kardinalų sprendimą? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Energetikos ministerija buvo įkurta 2009 metais ir turėjome energetikos ministrą, kuris puikiai tvarkėsi su šalies energetiniu ūkiu. Atsimename visi „Leo LT“ klausimus, jie buvo išspręsti. Tuo metu buvo pradėtas statyti terminalas, tuo metu buvo suprojektuotos visos šiuo metu veikiančios jungtys, tiek dujų, tiek elektros, tuo metu buvo suorganizuotas ir konkursas atominei elektrinei statyti, jį laimėjo „Hitachi“ ir atominė elektrinė galėjo būti pastatyta. Kodėl nėra pastatyta ir panašiai, tai čia yra kitas klausimas, gal turėsime kada nors laiko apie tai taip pat pasikalbėti. Noriu pasakyti, kad būtent Vyriausybė 2008–2012 metais padarė viską, kad šiandien mes galėtume pasakyti, kad esame saugūs, kad mes turime dujų, kad mes turime naftos produktų ir taip toliau. Tai yra tos Vyriausybės darbo rezultatas. Jis (…), be abejo, per ateinančias vyriausybes. Aš nenoriu pasakyti, kad viskas buvo blogai. Ir premjeras A. Butkevičius, ir terminalas pabaigtas, ir taip toliau – tai yra geras pavyzdys gerų darbų, tęstinių darbų, kuriuos mes visi kartu padarėme su visomis vyriausybėmis, tuo mes visi galime didžiuotis. Tačiau, kaip minėjau, turbūt mes irgi turime matyti tas bėdas, kurias turime, ir nesėdėti ant sofų, ir nebandyti šaudyti į nugarą žmogaus, kuris dabar, sakykime, kažkuria prasme fronto linijoje, jeigu turime energetinį karą. Tik tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Andriau. Jūsų liaupses girdžiu jau 38 kartą per savaitę, jūsų manipuliavimo schemos iš esmės man irgi yra aiškios. Jūs sakote: taupyti visomis priemonėmis. Liberalai visą laiką rėkė, kad reikia skatinti vartojimą, kad tai yra ekonomikos kraujas. Dabar taupyti. Jūs sakėte – granulės, bet visos granulės išvažiuoja į Italiją, tai neaišku, kokio dydžio valstybė Italija ir mes. Klausimas jums, kas yra su termogeneracija? Dabar žiūriu, pagaminama 14 %, nors Latvija šiuo metu pagamina 89 % termogeneracijos, o mes importuojame beveik 1 tūkst. megavatų šiuo momentu. Koks čia reikalas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Jūsų vadinamoji termogeneracija yra dujinė generacija. Latviai šiandien yra užkūrę savo du dujinius blokus ir jie gamina elektrą. Latvijoje dujinė generacija, dujiniai blokai yra efektyvesni negu Lietuvoje, turi geresnį naudingumo koeficientą, todėl ir veikia. Mūsų naudingumo koeficientas yra šiek tiek žemesnis, todėl kaina yra šiek tiek aukštesnė, todėl ir turime tokį rezultatą. Bet dar kartą pakartosiu, kad dujinė generacija nėra išeitis nei Latvijai, nei mums, turime skubiai įsirengti ir statyti generaciją, normalią generaciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi A. Bagdonas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). 2013 metais, kai ambasadoriavau Vašingtone, mes susitikome su įvairiais Vidurio Europos ambasadoriais ir palyginome kompanijų šūkius, kurie buvo įvairiose šalyse, prieš skalūnų gamybą, prieš atominę energetiką. Pastebėjome, kad jie baisiai panašūs, lyg viena ranka rašyta.
Kaip jūs manote, ar nebūtų naudinga šiuo metu net ir Seimo nariams surinkti tokią informaciją, kaip tokie energetiniai karai prieš energetikos ministrus ar vyriausybes vykdomi visose ES ir NATO šalyse? Galbūt pasirodys, kad jie lygiai taip pat viena ranka yra rašomi ir ta ranka yra ta pati ranka, kuri šiuo metu žudo mūsų brolius ir seseris Ukrainoje. Kaip jūs manote, ar tokia analizė nebūtų naudinga šiems Seimo nariams?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Be abejo, analizės visą laiką yra naudingos, tačiau Energetikos ministerija turi tiesioginę užduotį rūpintis šalies energetiniu ūkiu ir daryti tuos darbus, kurių reikia mūsų žmonėms ir mums visiems. Todėl gal čia daugiau Seimo, o ne mūsų prerogatyva daryti tokias analizes.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, tikrai nebūčiau kalbėjęs per šoninį mikrofoną, bet kai išgirdau Ž. Pavilionio tokį pasisakymą, tai noriu labai aiškiai pasakyti: gerbiamas ministre, visi tie projektai, kurie buvo įgyvendinti Palangoje… atsiprašau, Klaipėdoje, nė dėl vieno projekto nebuvo paskelbtas viešasis konkursas. Nebuvo nieko įvykę.
Ką dabar noriu pasakyti kolegai? Kai buvote Jungtinėse Amerikos Valstijose ambasadoriumi (nežinau, ar tuo metu), Lietuva buvo pakviesta į tarptautinę energetikos konferenciją dėl XVI Vyriausybės vykdytos energetinės infrastruktūrinės reformos. Europos energetikų asociacija 2015 metais pripažino, kad Lietuva visoje Europoje sėkmingiausiai vykdo energetinę reformą ir (…). Aš buvau pakviestas į Europos Komisiją Ž. K. Junkerio pasveikinimo ir įvertinimo. (Balsas salėje) Nekalbėkite melo. Jums gal būdingas tas melas, bet man nelabai jis limpa.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš tik trumpą repliką. Tik noriu pasakyti, kad prie mano akių A. Kubilius rinko spalvą terminalui ir pavadinimą uždėjo. Nežinau, kaip ten su viešaisiais pirkimais…
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Kadangi A. Bagdono nėra salėje, klaus J. Jarutis. Tik Ž. Pavilionis dar per šoninį mikrofoną labai trumpą repliką.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tiesiog istorijos dėlei noriu pasakyti. Kai išvažiavau iš Vašingtono, su manimi susitiko „Hitachi“ vadovai ir pasakė, kad akivaizdu – tai, kas buvo įvykdyta Lietuvoje, buvo Kremliaus planas ir kada nors anksčiau ar vėliau, kai Lietuva iš šito vaikiškumo išaugs, galbūt tie atominiai dalykai sugrįš. (Balsas salėje) Bet tiesiog aš cituoju tai, kas buvo pasakyta prie liudininkų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ta diskusija degina klausimams ir atsakymams skirtą laiką, kurio ir taip nėra labai daug. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi K. Mažeika.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš jūsų pristatymo pradžioje susidaro toks įspūdis, kad mūsų generacija mažėja. Prieš mėnesį jūs sakėte, kad mes pasigaminame 30 %, vadinasi, perkame 70 %. Šiandien jūs pasakėte, kad mes perkame 80 % poreikio. Suprantu, 10 % sumažėjo per tą mėnesį.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nesigaminame iš dujų nieko.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tęsiant tą pasakymą, mums būtų paprasčiau, kad ne procentinė ekvilibristika būtų. Gal jūs galite pasakyti, kiek mums reikia šiuo momentu, megavatais, gigavatais ar teravatais, ne taip svarbu, kad vienodas skaičius, kiek mes pasigaminame ir kiek perkame?
Kitas klausimas. Čia nuo pat pradžių jūs kalbėjote apie vis atsinaujinančią energetiką, bet kiek mes žinome, yra dar ir senų technologijų – mazutu, anglimis kūrenamų elektrinių, tokių kaip Mažeikių, Vilniaus TEC, vienas, antras, trečias. Kaip bus išnaudojami šitie? Tuo labiau kad taršos leidimų mes neišnaudojame per metus. Apie tai noriu kalbėti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Labai geras klausimas. Jeigu mes turėtume galimybę ar trečiame TEC’e, ar kitur, ar Mažeikiuose deginti mazutą ir gamintis pigesnę elektrą (o jinai būtų kartais pigesnė), mes tai jau šiandien darytume. Deja, panaikinus valstybės subsidijas per VIAPʼą ir sustabdžius jų išlaikymą, šitų galimybių buvo atsisakyta. Šito generavimo galimybių. (Balsai salėje) Žiūrėkite, ten, kur neišardyta, galima deginti mazutą ir gaminti šilumą. Tas yra daroma. Be klausimų. Ministerija pirmoji išėjo ir pasakė, kad žmonės turi gauti pigią šilumą, ir padarysime viską, kad žmonės gautų tą pigią šilumą. Tą ir padarėme.
Dabar dėl generavimo galių ir taip toliau. Jūs neapsirikote. Šiandien mes gaminame 20 %, nes neveikia mūsų dujiniai blokai, tiksliau, dujinis blokas, didysis devintas blokas Elektrėnuose, ir mes negaminame. Lietuvos metinis poreikis yra apie 12 teravatvalandžių, jis nuolat yra augantis. Mes pasigaminame apie 3,7 teravatvalandės.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. K. Mažeikos salėje nematau. V. Gapšio taip pat. Klausia J. Pinskus. Ruošiasi L. Pociūnienė.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mums visiems aišku, generacijos trūksta, yra dešimt metų neveikimo, bet mano klausimas būtų kitas. 2020 metais buvo sustabdyti 700 megavatų vėjo jėgainių sausumoje aukcionai. Mane pasiekė informacija, kad tas sustabdymas buvo 2020 metais, esant jūsų valdžiai. Ar tai tiesa? Jeigu tai tiesa, tai kodėl sustabdėte?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nebuvo aukcionų ir nebuvo ką stabdyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. (Balsai salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne, ne. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, yra tvarka. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis labai trumpai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti R. Žemaitaičiui, kad jis pasirūpintų opozicijos dalyvavimu, nes… (Balsai salėje) Nėra visi, nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, deginate laiką, skirtą klausti ir atsakyti. Jeigu nenorite konstruktyviai paklausinėti, tai viskas gerai, bet… Liudvika Pociūnienė, atsiprašau, Liuda Pociūnienė. Kitas klausiantysis bus V. Ąžuolas. (Balsai salėje)
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš turiu labai trumpą klausimą. Iš tikrųjų ne visi žmonės verkia dėl tų energijos kainų. Yra tų, kurie iš tikrųjų rodo daug iniciatyvos sušvelninti savo šeimai, bendruomenei, verslui tą energijos kainų kilimą, bet iš dalies jų tenka išgirsti apie biurokratinius trukdžius. Noriu paklausti, kas šiuo metu yra daroma, kad tie biurokratiniai trukdžiai būtų pašalinti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Turbūt du aspektai, kas buvo ir klausta apie galių galimybę prisijungti. Galių klausimą sprendžiame investuodami papildomai arba statydami visi kartu atsinaujinančias elektrines, ne atsinaujinančias – nutolusias elektrines. Ir minėjau, bandysime didžiulį projektą inicijuoti, pagreitinti projektą, kur valstybė galėtų dalyvauti. Tai čia turbūt vienas aspektas.
Antras aspektas yra tas, kad didžiulis skaičius žmonių kreipėsi dabar į ESO prašydami gauti leidimus. Gaminančių vartotojų skaičius paaugo, rodos, iki 120 tūkst. Didžiulis skaičius ateina vis naujų, o ESO, kaip institucijos, galimybės neauga. Labai aiškiai paprašėme ir įtraukėme į lūkesčių laišką įmonėms. Lūkesčių laiškas, pagal kurį formuojamos užduotys. Dabar tokia tvarka yra, kad atsirastų tiek „Litgride“, tiek ESO atsinaujinančios energetikos centrai, kuriuose būtų vienas langelis ir pakankamai kompetencijų, procesai būtų sutvarkyti taip, kad žmonėms nereikėtų taip ilgai stumdytis ir laukti leidimų. Aš suprantu žmones, kuriems reikia laukti ir tai daryti. Nuo savęs noriu pasakyti, kad darome viską, kad tas procesas būtų greitesnis ir sklandesnis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi V. Fiodorovas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, turbūt pagrindinis žmonių klausimas, ką jūs padarėte arba nepadarėte. Vienas iš tokių dalinių padarymų: prieš 6 mėnesius juk galėjote kreiptis, kai Ispanija ir Portugalija kreipėsi dėl biržos likvidumo pakeitimo. Ir tada gal galime vieną kartą visiems parodyti, atversti kortas, kokius mes turime gamybos pajėgumus, nesvarbu, tai būtų dujos, mazutas, kitos kuro rūšys. Atsakyti į klausimą, kada galima jas užkurti, kurias galima greitai, kurias ne ir kokia būtų gamybos savikaina, kiek iš mazuto galima elektros pagaminti, kiek iš dujų, ir kodėl, pavyzdžiui, šiandien neveikia Elektrėnai? Turbūt gal būtų ir sprendimas, mes iš biržos galėtume nupirkti kad ir 60–70 % pigios elektros, o 30 arba 40 % pagaminti iš mazuto arba dujų ir tai būtų turbūt vienas iš greitesnių variantų. Ir gal galite pasakyti, ar Lenkijoje valstybė subsidijuoja tuos 24 centus ar ne?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, pirmiausia dėl mazuto. Aš dar kartą pakartosiu – nėra Lietuvoje galimybių elektrą gaminti iš mazuto. Nė-ra. Tai irgi atsakiau į klausimą. Todėl, kad mes prieš penketą metų nustojome subsidijuoti išlaikymą šitų rezervų ir jie buvo panaikinti. Jų fiziškai nėra. (Balsai salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Kolegos, nedarykime posėdžių salėje turgaus. Jūs klausiate, ministras atsako.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kadangi aktualus klausimas, noriu pasakyti – įrangos nebėra, plynas laukas. Dabar dėl Ispanijos ir Portugalijos ir jų subsidijų dujoms arba dujų luboms. Pirma, ką mes turime žinoti, kad Ispanija ir Portugalija yra uždara rinka ir, rodos, pusiasalis, kuris neturi jungčių. Labai nedidelis kiekis per jungtis gali patekti į Europą, apie 3 %. Todėl jie ryžosi šitam žingsniui. O jeigu Lietuva, mes bandytume subsidijuoti dujas, naudą iš subsidijų gautų kitų šalių vartotojai, tos pačios Vokietijos, Švedijos, Latvijos ir visų kitų, nes mūsų sujungimas yra 75 %. Dar noriu pasakyti vieną skaičių, kad dujų suvartojimas, čia yra Komisijos duomenys, Iberijos pusiasalyje, uždėjus dujų lubas, padidėjo 70 %. Tai reiškia, kad kitos energijos generavimo žaliavos tapo nebenaudojamos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų, reaguojant į tai, ką girdžiu jau kuris laikas, kai kalbame apie energetinę krizę, apskritai apie situaciją, geopolitiką, kad vyksta karas, nekritikuokite, vyksta karas ir visa kita. Net ir vykstant karui, reikia dirbti. Šiandien, kai žmonėms ir verslams yra pasakyta, kad laukite sprendimų, kad galbūt po dvejų metų bus geriau, kad mažės kainos, tai maždaug įsivaizduokime, koks, pavyzdžiui, parduotuvių tinklas, kurio sąskaitos nuo praėjusių metų iki dabar pakilo nuo 12 tūkst. iki 80 tūkst., mažam viešbučiui vietoj 3 tūkst. – 15 tūkst. eurų, šeimai vietoj 30 – 120, o gal ir daugiau eurų sąskaita už elektrą, tie, kurie buvo sugundyti šildytis, pereiti prie modernesnių šildymosi variantų, tai yra oras-vanduo, tai yra prie elektros, gauna sąskaitas virš tūkstančio ir gaus sąskaitas virš tūkstančio, už dujas šią žiemą reikės mokėti du–tris kartus daugiau, granulių, malkų, apie kurias šiandien kalbėjote, nežinau, kaip jums, bet rinkoje kaina turbūt tris kartus didesnė, nepaaiškinamai tris kartus didesnė negu praėjusiais metais, ar tie žmonės ir tos įmonės, kurios tas sąskaitas gaus, galės lygiai taip pat, pavyzdžiui, „Igničiui“, kuris atsiųs sąskaitą jiems, atsiunčia didelę sąskaitą, paskambinti ir pasakyti, kad nepykite, palaukite, vyksta karas, gal kada nors sumokėsime. Maždaug man taip atrodo tas krizės valdymas ir panašu, kad žmonės ir verslai yra palikti spręsti savo problemas patys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Galiu paklausti, koks yra jūsų asmeninis elektros tarifas?
V. FIODOROVAS (DPF). Mano asmeninis?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
V. FIODOROVAS (DPF). 29 centai ir baigsis sausio 1 dieną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mokate mažiau, negu rinkos suteikta kaina.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš dar neatsakiau.
PIRMININKAS. Prašom. (Balsai salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš atsakysiu iki galo. Dar kartą pakartosiu, kad 87 % Lietuvos gyventojų moka žemiau negu 33 centų tarifas. Valstybė per tą laikotarpį sutaupė, vien už rugpjūtį 83 mln. eurų. Maža to, jūs kalbėjote apie žmones, kurie naudoja biokurą, tai yra granules, briketus, aš jau atsakiau į klausimą, kad tokiems žmonėms Vyriausybė yra pasiruošusi padėti ir jau dabar yra pasiruošusi padėti. Yra schemos, jeigu daugiau negu 10 % pajamų sudaro energetinės išlaidos, tai yra kompensuojama, yra uždėtos lubos šitiems dalykams. Aš manau, kad elektros… Iki Naujųjų metų elektrą kompensuojame, po Naujųjų metų Vyriausybė pagal biudžeto galimybes tikrai padės žmonėms ir nepaliks žmonių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Lyginti savo kainų su kitomis kainomis aš negaliu. Aš iš tikrųjų nesiskundžiu dėl to, bet kai gaunu savo apygardoje iš žmonių ir iš verslo kreipimusis, sakau, parduotuvių tinklas vietoj 15 tūkst. eurų šį mėnesį gavo 80 tūkst. eurų sąskaitą. Jūs kalbate apie 80 mln. sutaupymą valstybėje, bet grįžkime prie verslų, jie šiandien praranda turbūt iš viso kokį milijardą. Taigi lyginti nelyginamus dalykus, ministre, žinokite, yra labai nerimta.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, bet aš noriu pasakyti vieną dalyką, kad mes turime suprasti, kad verslas visą laiką yra rizika. (Balsai salėje) Palaukite, aš atsakysiu. Turbūt neteisinga yra, taip, turbūt daliai verslų reikia padėti. Tačiau verslas ir yra verslas, verslas prisiima riziką, ir negalima visą laiką visko socializuoti vien per paramas ir kitus dalykus. Tai turi būti subalansuota ir tai mes visi turime suprasti. Vieną skaičių tik noriu pasakyti, kad visi suprastume, kokio lygio ir gylio kompensacijų reikėtų. Jeigu būtų kompensuojama 100 eurų už megavatvalandę, mums visiems Lietuvos piliečiams iš biudžeto tai kainuotų 3 mlrd. eurų, 3 mlrd. eurų. Tai turėkime platų vaizdą, matykime mūsų ligonines, mūsų gydymo įstaigas, mokyklas ir kitus. Tas balansas turi būti.
Vyriausybė pagal galimybes padės iš tos pusės, dar kartą pakartosiu, didžiulės programos, 2 mlrd. pinigų yra skiriama kuo greičiau įsirengti generaciją. Aš suprantu, kad to reikia dabar. Tačiau galbūt kitą kartą galima investuoti dabar ir gal bus mažesni pelnai ar šioks toks nuostolis, tačiau ateityje turėsime savo generaciją. Be to, Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija yra pasirengusi toliau pratęsti mokestines paskolas verslui, kad verslas galėtų tą sunkmetį pragyventi, kad ir turėdamas šiokį tokį nuostolį, o ateityje, išsivysčius atsinaujinančiai energetikai, galės gyventi ir kompensuoti tas sąskaitas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre.
Po vieną sakinį replikos per šoninį mikrofoną. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Valstybiniame sektoriuje dirba ne tiek ir daug Lietuvos gyventojų. Visi kiti dirba versle, kuris tik kalba, kad yra rizika. Bet kai šiandien turime dukart daugiau planuojamų atleisti žmonių, verslai, kurie veikia vasarą, kalba apie šimtus žmonių, išleidžiamų iš darbo, tai kalbėti apie tokią riziką irgi labai keistai atrodo. Bet mano klausimas buvo labai paprastas: ar tie, kurie šiandien gauna tokias sąskaitas, galės lygiai taip pat pasiteisinti, kaip jūs pasiteisinate, kad nepykite, vyksta karas, gerbiamas „Igniti“, kuris turite 120 mln. pelno, palaukite, kol pasibaigs karas, tada sumokėsime.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš noriu pasakyti, visai neseniai buvau renginyje prezidentūroje, kurioje elektros tiekėjai „Elektrum“, „Enefitׅ“ pasakė, kad vienas turi turbūt 50 % fiksuotų verslui kainų, kitas 70 %, o tarp to besiskundžiančio verslo taip pat yra verslo, kuris turi fiksuotas kainas. Visko yra. Aš sutinku, kad daliai verslo reikia padėti, ir Vyriausybė žiūri, kaip gali padėti. Pirmiausias dalykas, ką mes darome, yra mokestinės paskolos. Yra per 100 mln. įvairių priemonių EIMʼine (Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje). Milijardą planuojame suteikti lengvatinių paskolų verslui patiems pasistatyti savo generaciją. Noriu pasakyti, kad atsakymas yra ne, kaip jūs sakote, pasiteisinimas – karas ne karas, aš manau, kad veiksmų turime imtis mes visi: tiek verslas, tiek žmonės, tiek Vyriausybė. Ir kartu mes turime priimti tokius įstatymus, tokius palengvinimus, kad tas, kas nepadaryta per dešimtmetį, būtų padaryta.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis vieną sakinį ir duosime R. Žemaitaičiui, kuris laukia jau labai seniai.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas ministre, jūs pasidomėjote, kiek moka Seimo narys V. Fiodorovas už elektros energiją. O kiek mokate jūs, jūsų įmonė „Moki–veži“ ir dukterinės įmonės už kilovatvalandę?
PIRMININKAS. Ministre, viskas. Neatsakinėjame, neįžiebiame diskusijos. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi L. Girskienė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, čia replika Ž. Pavilioniui. Šiaip tai pats A. Kubilius 2009 metais gruodžio mėnesį lankėsi pas A. Lukašenką ir su A. Lukašenka nusprendė, kad reikia atominę pastatyti. Ministre, aš turiu keletą klausimų. Aš turiu klausimą, kodėl jūs ir jūsų Vyriausybė stabdo vėjo jėgainių parko statybą, jūs tikrai šiandien esate neteisus. Kaip žinote, bendras planas yra paukštukai ir visa kita, o padarius bendrą planą reikia specialiojo plano, iš specialiojo plano – detaliojo. Tai jūs procedūras kartojate. Kodėl nuo vasario mėnesio šitos iniciatyvos dėl teisės aktų panaikinimo jūs neatnešėte, kas lėmė tą neapdairumą ir kodėl Aplinkos ministerija to dalyko nedaro?
Kitas dalykas. Gal galite man, ministre, atsakyti, kodėl jūs taip ginate poną V. Janulevičių ir tuos asmenis, kurie dar saulės jėgainių nepasistatė, o neva nori statytis, norite atlikti tam tikrus tyrimus? Ar tai nėra susiję su tuo, kad yra stabdoma vėjo jėgainių parko statyba, nes saulės jėgainės atsipirks per dvejus metus esant tokioms kainoms, o vėjo jėgainė – per dešimt. Ir būtent šituos ponus aš labai dažnai matau diskutuojančius apie naują energetiką ir apie saulės jėgainių pliusus.
Kitas dalykas, gal galite atsakyti, kodėl pas jus ministerijoje ir Vyriausybėje, kai kalbate su premjere, aš girdžiu iš Aplinkos ministerijos: išgriausime Mažeikių hidroelektrinę, išgriausime Panevėžio hidroelektrinę, dabar Skaudvilėje, dabar Balskuose planuoja išgriauti? Ar čia yra planas, kad dar mes atsisakytume 3–4% atsinaujinančios energetikos, ar jūs galvojate, kad tos žuvys nepereis? Kaip tos žuvys ėjo ten 40–60 metų, taip jos ir eina. Galų gale, koks jūsų tikslas…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …kad šie procesai yra ir kodėl yra proteguojama įmonė, kurią jūs proteguojate, tai yra „Unifer“ įmonė, kur…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, pirmiausia viskas iš eilės. PAV’o procedūros, paukščių migracija ir kiti dalykai yra reglamentuoti Europos teisės aktais. Tai vienas dalykas. Antras dalykas – dėl saulės energetikos. Ministerija neturi jokių draugysčių, ne draugysčių, ministerija nedalina jokių galių ir panašiai. Šiandien, dar kartą pakartosiu, turime 2 gigavatus, skirtus komerciniams, dideliems projektams, 2 gigavatus – gaminantiems vartotojams ir padarysime viską, kad ta dalis, ta proporcija liktų. „Litgridas“ kartu su LEI (Lietuvos energetikos institutu) yra padaręs studiją, nauji skaičiai netrukus bus pateikti, bus diskusija, bus galima pažiūrėti, kiek papildomai bus galima prisijungti.
Noriu pabrėžti, kad pagal įstatymą iki rugsėjo pabaigos visos galios bus skaidriai parodomos internete, interaktyviai galima matyti, kokios linijos yra užimtos, kiek yra laisva, kas jas užėmė, ir tada bus galima mažiau daryti tokių keistų išvadų. Viskas, įmonė dirba visu tempu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas bus labai trumpas. Ar tiesa, kad galutinės elektros kainos didžiąją dalį sudaro apyvartiniai taršos leidimai? Jeigu tai tiesa, kokių veiksmų planuojama imtis galbūt kartu su Aplinkos ministerija, Europos Sąjungos institucijomis?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne, apyvartiniai taršos leidimai, priklausomai nuo rinkos kainos, sudaro apie 40–60 eurų, tai yra apie 7 % elektros kainos. Taršos leidimai yra reguliuojami Europos Sąjungos direktyvomis, bet kokie bandymai pajudinti taršos leidimus yra tas pats, kas atsimušti į sieną.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Ir paskutinė klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, tikrai man kartais kyla šypsena žiūrint į jus dėl bandymo atsakyti į klausimus, į kuriuos, na, realiai neturite atsakymo.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Į kurį?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš Ministrės Pirmininkės šeštadienį klausiau, dabar jūsų to paties paklausiu, gal jūs atsakysite. Kadangi Seimo rudens sesijoje nėra numatyta nė vieno įstatymo projekto, registruoto, su kuriuo mes galėtume susipažinti, kuris kalbėtų apie šio sezono energetinių išteklių kainų mažinimą ir pagalbą pagal tą prizmę gyventojams, gal jūs galėtumėte žodžiu bent jau įvardinti, ne ilgalaikėje perspektyvoje, bet būtent šį rudenį ar žiemą ką galime padaryti mes čia, Seime, o jūs Vyriausybėje, kad energijos išteklių kaina sumažėtų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš noriu pirmiausia pasakyti, kad į visus klausimus, į kiekvieną klausimą, atsakiau, tad šiuo atveju jūs neteisi. O dėl teisės aktų. Teisės aktai, kurie padės mūsų žmonėms išgyventi, mūsų visų kartu priimti sprendimai, kurie padės išgyventi tiek šį ateinantį šildymo sezoną, tiek aukštas energetikos kainas, bus atnešti kartu su biudžetu. Dalis dėl biokuro, mazuto naudojimo ir kitų dalykų. Teisės aktai jau išeina iš Vyriausybės.
Dėl atsinaujinančios energetikos. Kaip minėjau, ar tai būtų nutolusių parkų prijungimas prie perdavimo tinklo, ar palengvinimas dar vėjo energetikos tam tikrų aspektų, paketas taip pat yra rengiamas. Šiandien, tik mums priėmus atsinaujinančios energetikos paketą, jau turime nemažai pataisų, matome, kaip jis veikia, kur dar galima pagerinti, atnešime tuos pagerinimus toliau. Noriu pasakyti, kad tikrai dirbame intensyviai tiek tam, kad žmonės turėtų pigesnę energetiką, pigesnę šilumą, pigesnę elektrą, taip pat tam, kad mūsų atsinaujinanti energetika vystytųsi greitai, sparčiai tam, kad tokių dešimtmečių elektros energijos gamybos neturėjimo pas mus daugiau nebūtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi.
Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiamas Dainiau, iš tikrųjų reikia būti gana teisingam ir sąžiningam. Jūs pasakėte, kad poveikio aplinkai vertinimas yra reglamentuojamas Europos Sąjungos. Taip? Jūs neatsiimate savo žodžių? Aš jus informuoju, gerbiamas ministre, arba jūs pasitarkite su savo teisininkais ar Aplinkos ministerijos, Europos Komisija šių metų gegužės mėnesį priėmė sprendimą, kad valstybės narės kuo greičiau keistų PAVʼo terminus, laikotarpius ir atrankas. Gal galite pasakyti čia, Seimo salėje, kodėl jūsų ministerija, jūsų Vyriausybė nesivadovauja Europos Komisijos rekomendacijomis, kad poveikio aplinkai vertinimas keistųsi ir terminai sutrumpėtų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, dar kartą. Čia gal Simonas plačiau atsakys. PAVʼas kaip procedūra yra reglamentų klausimas. (Balsas salėje) Niekas nepakeitė. „REPowerEU“ yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriame yra nurodoma, kokiais būdais būtų galima spartinti. Tačiau įtaka paukščių migracijai vis tiek išlieka ir negali jos išmesti. Galbūt trumpesnį laiką gali… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos.
Per šoninį mikrofoną dar norėtų reaguoti aplinkos ministras S. Gentvilas. Ir pereisime prie kito darbotvarkės klausimo.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš vis tiek noriu, kad mes užfiksuotume. Karas neturi būti be kainos. Mes visi mokame karo kainą. (Balsai salėje) Praeitą savaitę grįžęs iš Ukrainos supratau, pas mus vienintelė dabar problema, kad Vyriausybė kažko nepadariusi. Ne, karas turi savo kainą. Mes mokame tą kainą neimportuodami įvairiausių išteklių. (Šurmulys salėje)
O dėl poveikio aplinkai vertinimo. Gerbiama Ieva, gerbiamas Remigijau, praeitą trečiadienį Vyriausybė priėmė ir atnešime kitą savaitę išsamų poveikio aplinkai vertinimo projektą su terminų trumpinimu. Bet kuo D. Kreivys yra teisus, kad mes turime veikti pagal Europos Sąjungos PAV’o direktyvą ir negalime peržengti tų minimalių terminų. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Iš tiesų karšta diskusija. Kažkaip pagalvojau, kad vienas iš įmanomų būdų taupyti energiją būtų turėti tokio pobūdžio diskusijas dažniau, matyt, energijos patalpoms šildyti reikėtų mažiau bent jau čia, parlamente.
15.04 val.
Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910. Pranešėjas – S. Kairys. Pateikimas. Gerbiamas ministre, nenorite pristatyti klausimo? Gerbiamas ministre, nenorite pristatyti klausimo?
S. KAIRYS. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektą. Jam pritarta Vyriausybės šių metų rugpjūčio 3 dienos nutarimu Nr. 782. Kadangi dainų švenčių procesas palaikymo, organizavimo ir veikimo prasmėmis yra daugiasluoksnis ir jame dalyvauja daug ir valstybės, ir savivaldybės institucijų, yra būtinas reglamentavimas įstatymo lygmeniu, todėl 2007 metais ir atsirado Dainų švenčių įstatymas. Viena iš esminių priežasčių, kodėl nėra tvaraus ir sistemingo rezultato, o dainų švenčių tęstinumas nėra pakankamai užtikrinamas, neaiškiai padalintos funkcijos ir atsakomybės, nėra pakankamai apibrėžtos valstybės institucijų, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos išsaugojimą, kompetencijos, jų funkcijos. Į procesą neįtraukta Užsienio reikalų ministerija, aukštosios mokyklos. Trūksta skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų indėlio ir veiksmų suderinamumo. Įstatyme taip pat nebuvo įteisintas mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimas tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais, muzikos instrumentais, kategorijų suteikimas meno kolektyvams, mėgėjų meno kolektyvų skatinimas ir panašiai. Taip pat trūksta informacijos viešinimo, grįžtamojo ryšio apie įvykusias dainų šventes bei iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Lietuvos nacionalinis kultūros centras neįpareigotas teikti ataskaitas Dainų švenčių tarybai ir Dainų švenčių tarpinstitucinei komisijai.
Pagrindiniai pakeitimai šiame įstatymo projekte. Aiškiau apibrėžtos, papildytos bei nustatytos naujos institucijų funkcijos, pavyzdžiui, savivaldybių institucijos, kurioms pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas priskiriamos riboto savarankiškumo kultūros srities funkcijos, įpareigotos prisiimti atsakomybę dėl nenutrūkstamo dainų švenčių vyksmo, jų dalyvių veiklos rėmimo, renginių vietų priežiūros ir panašiai. Joms siūloma priskirti funkcijas priimti sprendimus dėl mėgėjų meno kolektyvų finansavimo ar jų veiklos skatinimo kitais būdais, jų išsaugojimo, veiklos ir puoselėjimo, naujų mėgėjų meno kolektyvų formavimo, mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais.
Praplečiamas tradicijos išsaugojimą užtikrinančių institucijų sąrašas, įtraukiant Užsienio reikalų ministeriją ir aukštąsias mokyklas. Patikslintos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos funkcijos numatant, kad Lietuvos dainų švenčių, Lietuvos moksleivių dainų švenčių ir „Gaudeamus“ renginiai viešinami visose Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose, svetainėse, tinklalaidėse.
Taip pat nustatyta, kad Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla organizuoja mėgėjų meno kolektyvų vadovų kvalifikacijos kėlimą ir kategorijų mėgėjų meno kolektyvams suteikimą.
Taip pat numatyta, kad Užsienio reikalų ministerija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis vykdydama informacijos apie dainų švenčių tradiciją pasaulio lietuvių bendruomenėse sklaidą ir skatindama pasaulio lietuvius ir jų meno kolektyvus dalyvauti dainų švenčių renginiuose.
Taip pat apibrėžti Dainų švenčių tarybos, kuri yra atsakinga už dainų švenčių meninių programų kompetencijas ir repertuarą bei jų atitiktį UNESCO pripažintiems dainų švenčių tradicijų kriterijams, ir Dainų švenčių tarpinstitucinės komisijos, kuri vykdo tarpinstitucinį koordinavimą, sudarymo principai bei numatomos naujos jų funkcijos. Pavyzdžiui, taryba, pasibaigus dainų šventėms, vertins jų koncepcijų ir meninių programų įgyvendinimą, o komisija – jų organizavimo patirtį, rezultatus, kokybinius ir kiekybinius įgyvendinimo rodiklius ir tvirtins Nacionalinio kultūros centro ir Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos pateiktas ataskaitas. Komisija derins dainų švenčių tradicijos tęstinumo užtikrinimo veiksmų planą ir vykdys jo priemonių įgyvendinimo stebėseną, teiks išvadas ir pasiūlymus dainų švenčių tradicijos išsaugojimą užtikrinantiems subjektams.
Taip pat apibrėžtos dainų švenčių sandaros, kalbant apie Lietuvos dainų šventes, moksleivių dainų šventes, „Gaudeamus“. Taip pat tarybai paliekama sprendimo galimybė papildyti programas ir kitais meno renginiais, pavyzdžiui, teatro diena, kanklių koncertu, vokalinių ansamblių koncertu ir panašiai.
Taip pat įteisintos nuostatos apie tvarkas: dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų skatinimo tvarką, mėgėjų meno kolektyvų aprūpinimo tautiniais, archeologiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais ar jų įgijimo ir gamybos išlaidų dalinio finansavimo tvarką, taip pat kategorijų suteikimo mėgėjų meno kolektyvams tvarką. Ši tvarka bus derinama ne kaip nors atskirai, bet bendru Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrų įsakymu.
Iš esmės pagrindiniai dalykai yra visų susijusių institucijų tiek įpareigojimas, tiek įgalinimas, kad dainų švenčių, kurios, kaip žinome, neprasideda ir nesibaigia tais metais, kai vyksta dainų šventės, pats procesas turi būti užtikrinamas nuolat.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų užsirašė paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai dėkoju, kad pateikėte šį įstatymą, jis labai reikalingas. Mano klausimas būtų dėl asignavimų, nes įstatyme parašyta, kad asignavimų valdytojams bus skiriama lėšų. Tai suprantama, kad bus skiriamos lėšos Lietuvos kultūros centrui pasiruošti dainų šventei, maitinimui, apgyvendinimui ir visa kita. Bet kiek bus skiriama savivaldybėms pasiruošti pačioms dainų šventėms, tai yra konkrečiai kolektyvų vadovams, tam visam procesui iki dainų šventės?
S. KAIRYS. Man atrodo, dažnai yra tokia klaidinga nuostata ir įsivaizdavimas, kad dainų šventė vyksta tik kaip renginys, į kurį atėjome, pamatėme, pasidžiaugėme ir išsiskirstėme. Iš tikrųjų kolektyvų vadovai priklauso savivaldybėms ir savivaldybės tikrai turi pareigą rūpintis visu procesu ir tai matyti. Pats 2024 metų, kai vyks dainų šventė, finansavimas yra garantuojamas valstybės.
Kalbant apie įvairių dalykų, ar tai būtų tautiniai drabužiai, ar tai būtų instrumentai, ar kiti dalykai, įsigijimą, prie to taip pat prisideda Nacionalinis kultūros centras. Bet iš esmės, kaip ir minėjau, čia svarbiausias dalykas, suprantant ir dalinantis ta finansine našta, tokio įstatymo poreikis ir atsirado dėl to, kad ne tik Kultūros ministerijos rūpestis yra ši šventė. Jeigu to paties dalyko nevertins ir nesupras Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, savivaldybės ir kitos institucijos, iš tikrųjų mes tikrai galime turėti ne tai, ko iš mūsų reikalauja, tarkime, UNESCO.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, pritarsiu šitam projektui ir siūlymams, nes dainų šventės buvo, yra ir turi būti ta Lietuvos vizitinė kortelė, kuri yra pripažinta tarptautiniu lygmeniu, UNESCO ir kitų organizacijų. Dainų šventės įstatymas buvo priimtas 2007 metais, tačiau nuo tada prieš kiekvieną šventę išlenda vis tos pačios problemos – tai finansų, tai maitinimo nesutvarkymas ir panašiai.
Noriu pratęsti Kęstučio mintį apie asignavimus. Ar dabar po šitų pataisų galima tikėtis, kad nebebus viskas suverčiama tarsi ministerijos bendriems asignavimams, ar atsiras atskiras punktas, kuriame bus įrašyta, kiek yra skirta konkrečiai dainų šventei?
Antras dalykas. Rašote: įtvirtinti savivaldybių funkcijas. Ten irgi yra didžiulių problemų. Ar atsiras toks punktas, kur su savivaldybėmis bent jau prieš dainų šventę bus numatyta, kad šitie asignavimai yra tiksliniai, skirti dainų šventei?
Ir trečias…
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …paskutinis. 2024 metais bus 100 metų dainų šventėms. Ar ministerija jau mąsto, kaip bus paminėtas tas šimtmetis, nes metų skelbimo lyg ir nenumatyta? Kokia jūsų pozicija? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo paskutinio. Aš nemanau, kad ką labai pakeistų konkrečių metų paskelbimas, nes mums ir pareiga, ir prievolė yra didelė. Tam, net kalbant apie biudžetus, trejus metus į priekį planuojamos lėšos, kalbant apie 2024 metus.
O dabar kalbant apie kažkokį specialų ar nespecialų finansavimą, tai ir dabar turi vykti ir regioninės dainų šventės, kurios gauna finansavimą ir iš Kultūros tarybos ar Nacionalinio kultūros centro. Planuojant ir kalbant apie įsigijimą, kaip ir minėjau, ar instrumentų, ar tautinių rūbų, yra galimybė turėti ir valstybės dalinį finansavimą. Galų gale net atlyginimo dydis, tarkime, kolektyvų vadovams, irgi yra visų atlyginimų kėlimo politikos dalis. Kitaip tariant, visi čia yra susiję ir šiuo įstatymu tiesiog norisi aiškumo. Kaip jūs gerai minėjote, labai norisi išvengti tokių situacijų. Atsimename, buvo ir maitinimo problemų, buvo, tarkime, reikia suvežti didžiulį skaičių vaikų į Vilnių, ir būna, tarkime, iš savivaldybės girdime, kad ne, mes neturėsime, kur jų padėti, nes mes vasarą remontuojame mokyklas, ir panašūs dalykai. Kitaip tariant, be tokio aiškesnio įpareigojimo įstatymu, tikrai praktiniame darbe kyla iššūkių. Jūs pats tikrai gerai įvardinote tuos iššūkius. Tikimės, kad mums padės tuos iššūkius išspręsti būtent šie įstatymo pakeitimai.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi M. Ošmianskienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepaisant to, šiek tiek yra panašumų su Dainų švenčių įstatymu dabartiniu, einamuoju, ir jūsų nauju siūlymu. Bet yra ir neblogų pasiūlymų, tai tam, ko gero, reikės pritarti. Ir faktiškai į kolegos klausimą atsakėte dėl Kultūros tarybos finansavimo, dėl dainų švenčių. Tiesiog dar pasitikslinsiu: kiek buvo svarstyta, kiek Kultūros taryba gali prisidėti prie paties Dainų švenčių įstatymo finansavimo? Ačiū.
S. KAIRYS. Kultūros taryba irgi turi nusistačiusi įvairias proporcijas ir kitus dalykus, tačiau priklauso nuo konkretaus, tarkim, regiono dainų šventės ir tos paraiškos teikimo. Kultūros centras irgi turi ir programą, ir prievolę prisidėti prie jūsų minėtų dalykų. Apie konkrečias sumas, jeigu įdomu, irgi galėsime padiskutuoti plačiau ir Kultūros komitete pažiūrėti, kaip realybėje atrodo tas pasirengimas. Bet iš esmės kas yra svarbu, kad šio įstatymo pakeitimus buvo bandoma įgyvendinti ir praėjusią kadenciją, bet irgi nebuvo lengva rasti susitarimus, ypač kalbant apie Lietuvos savivaldybių asociaciją, nes visi suprantame tą jautrumą, kalbant apie savivaldybes, bet šiandien mes esame vis tiek tokiame taške, kai tą susitarimą esame pasiekę. Manau, kad tikrai visos institucijos gali užtikrintai žengti gerą žingsnį į priekį šia tema.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, ministre, labai malonu matyti. Kaip sekasi sėdėti prie to prabangaus stalo, kaip sakant, pirkto iš savo partiečio? Ar patogus tas stalas, tas brangus, buvęs prie jūsų ministerijos? Nes vis dėlto, kai iš partijos nario perki, turėtų būti smagu prie jo sėdėti, jeigu ir tą partietį pasikviesi. Bet čia tegul būna toks klausimas šiaip sau.
Žiūrėkite, ministre, aš sveikinu iš tikrųjų su šiuo jūsų teikiamu įstatymo projektu, bet man kyla vienas dalykas, tai mes su kolegomis peršnekėjome. Ar jūs nemanote, kad šiandien yra daug svarbesnių dalykų negu dainų šventės. Mes krypstame kur? Mes, rajonų, regionų atstovai ir vienmandatininkai, matome apverktiną saugotinų objektų situaciją. Dabar mes svarstome Dainų švenčių įstatymą, bet jūs neatnešate jokio teisės akto, kad būtų palengvinta kultūros paveldo objektų priežiūra. Jie visi yra apleisti, pinigų neskiriama ir tai yra nuolatinis dalykas. Greitai bus dveji metai, kaip esate ministras. Tai gal biškį tą Dainų švenčių įstatymą atidėkite, nes greitai nugrius visi pastatai, dvarai ir kiti dalykai.
S. KAIRYS. Į demagoginę jūsų klausimo dalį labai sunku yra atsakyti. Kažin kokį jūs ten stalą rastumėte ir apie ką jūs čia iš principo kalbate?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Iš Joniškio pirktas stalas jūsų ministerijos, iš jūsų partiečio buvo nupirktas stalas jūsų ministerijai. Jūs per televiziją pristatėte.
S. KAIRYS. Tai yra faktas?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taigi jūs pristatėte per televiziją.
S. KAIRYS. Tai yra faktas? Ar jūs nemeluojate? Jūs nemeluojate?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taip, yra faktas. O tai ką, jūs jau pamiršote? (Balsai salėje)
S. KAIRYS. Pasitikrinkite faktus, tada klauskite apie tai, kas pagal jūsų suvokimo ribas yra suprantama.
Kitas dalykas, klausimai, susiję su Dainų švenčių įstatymu. Kolegos, o kada yra laikas Dainų švenčių įstatymui? Kada yra laikas? O mes dirbame, Vyriausybė dirba pagal Seimo patvirtintą Vyriausybės programą ir visi klausimai yra svarbūs, taip pat ir paveldotvarka. Aš tik priminsiu, kad Paveldotvarkos programa turi dvigubai didesnį biudžetą šią kadenciją, bet kadangi, matau, nėra jums taip įdomu, kas iš tikrųjų vyksta, tai turbūt tuo ir užbaigsiu savo atsakymą į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš jau nebeklausiu turbūt, tik palinkėsiu ministrui kantrybės ir tikrai nereaguoti į tokius išpuolius, sakyčiau, ir provokacijas, kurios nieko bendro neturi su turiniu. Ir kalbėti Seimo nariui apie tai, kad dainų šventes reikia išmesti arba jų nešvęsti, arba neskirti lėšų, aš nežinau, turbūt patys jo rinkėjai įvertins tokį požiūrį. Juo labiau kad dainų šventes saugoti mus įpareigojo UNESCO globa. Ačiū jums už tą iniciatyvą, ačiū, kad pagaliau, irgi po daugelio metų, ėmėtės tokio teisės akto, kuris tikrai labai labai padės horizontaliai susieti visas įstaigas, nuo kurių priklauso ir kurioms turėtų priklausyti šitos šventės, kurios yra ne tik šventė ar padainavimas, bet tai yra kultūrinis judėjimas ir vienas iš tautinės tapatybės svarbiausių elementų. Taigi ačiū jums. Kadangi aš neturėsiu galimybės dėl motyvų, nes ten užimta vieta, prašau visų kolegų, na, neabejoti ir tikrai po pateikimo pritarti, o mes komitete imsimės jau detalesnio nagrinėjimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi, kaip suprantu, tai nebuvo klausimas, labiau pasisakymas, tai labai ačiū, ministre. Per šoninį mikrofoną E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Norėjau tik pasakyti gal ir visuomenei, kad gerbiamas kolega Remigijus, matyt, yra praleidęs vieną publikaciją, kurioje parašyta, kad Kultūros ministerija nutraukė baldų pirkimo konkursą.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną norėtų atsakyti.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Labai ačiū, Augi. Aš tik dar kartą cituoju, kas yra viešojoje erdvėje, kad iš UAB „Joniškio baldai“, vadovaujamos Liberalų sąjūdžio Joniškio tarybos nario K. Tautvaišo žmonos, Kultūros ministerija perka baldus. Tai aš jums ir cituoju tai, kas yra parašyta.
Dėl dainų šventės, gerbiamas Juozapaiti, tikrai visi balsuoja už ir tam yra tinkamas laikas. Klausimas yra, ar tinkamas laikas spręsti dėl kultūros saugomų objektų? Tai čia ir yra du esminiai dalykai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Už įstatymo projektą pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, čia keistai pakrypo diskusija apie kėdes. Na, kaip yra? Istorija rodo, P. Gražulis, ko gero, norės pasakyti, kad yra svarbesnių dalykų, tačiau istorija rodo, kad nesvarbu, net kai vyksta karai, skamba dainos. Aišku, daugiau patriotinių dainų, įkvepiančių dainų ir niekur nuo gyvenimo nepabėgsime. Kaip aš minėjau, dainų šventės yra Lietuvos tokia, sakyčiau, vizitinė kortelė, kuri gauna aukščiausius tarptautinius įvertinimus UNESCO ir visų kitų organizacijų. Beje, net ir sovietmečiu dainų šventės vyko, spindėjo, tik buvo kitas aspektas: sovietinė valdžia norėjo kaip skydą parodyti tas dainų šventes, parodyti, kad čia Sovietų Sąjungoje yra demokratija, dainuojama ir šokama. Tai čia kiti dalykai. Tačiau mes už poros metų minime dainų švenčių šimtmetį ir gerai, kad atsiranda tokios įstatymo pataisos nuo 2007 metų, kur atsiras daugiau aiškumo, ypač finansinio aiškumo, ir nebus viskas suverčiama vien tik asignavimams ministerijoje. Ten dažnai pasiklysdavo, pasiklysdavo, pinigai nepasiekdavo, neaišku, kur lėšos būdavo skirstomos. Aš kviečiu pritarti šiam projektui, nes tai yra, manyčiau, visvien žingsnis į priekį ir pažangą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori niekas kalbėti. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas partijos pirmininke, gerbiamas posėdžio pirmininke, na, aš vis tiek suprantu, kad yra laikas, kai galima džiaugtis, dainuoti, bet šiandien, kai žmonės nesuduria galo su galu, negali sumokėti už elektrą, už šildymą, tiesiog kasdien mums skambina, dabar jūs užsiimate tancy, pliaski, festivali. Man atrodo, kad tikrai tų klausimų šiandien darbotvarkėje nereikėtų ir užsiimkime tikrai rimtais klausimais, kurie, galima sakyti, šiandien dega. Vis tiek aš, posėdžio pirmininke, nustebau. Jūsų kolegą V. Fiodorovą ministras paklausė, kiek jis moka už elektrą, o pats ministras kažkodėl neatsakė, kiek „Moki–veži“ moka už elektrą. Kas čia yra, kodėl?
PIRMININKAS. Labai dėkui, Petrai. Gal ministras grįžęs į salę per šoninį mikrofoną atsakys. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš gal kultūringai pabandysiu kolegoms šiek tiek paaiškinti, kad vis dėlto Dainų šventės įstatymas turi įsigalioti, nes užtrunka, o vis dėlto dainų šventė artėja. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, gal irgi yra gera pastaba, kas susiję su Apytalaukio dvaru Kėdainių rajone, jis sudegė, ir Varėnos rajono klojimo teatru, ir panašiai. Reikia į paveldosaugą tikrai atkreipti dėmesį. Ir tikiuosi, kad dainų šventė, kaip ir Naisių šeimos šventės festivalis, kuris vyksta kiekvienais metais ir surenka virš 100 tūkst. žiūrovų, kultūringai ministro taip pat bus aprašoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Aš irgi norėjau palaikyti dainų šventes, nes aš niekaip negaliu užmiršti tos gėdos, kaip čia S. Tumėnas sakė, švęsime dainų šventės 100-ąsias metines, o latviai 150 metų. Jeigu mes dabar nefinansuosime ir nebus dainų šventės, tai dar kartą mes patirsime didelę gėdą, degradaciją, demoralizaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų pasisakymų.
15.26 val.
Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871ES, Civilinio kodekso 6.747–6.755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1872 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3.1, 2-3.2 klausimai – Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871ES ir lydimasis Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1872. Pranešėjas – V. Jurgutis. Pateikimas.
V. JURGUTIS. Sveiki, gerbiami Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamus ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Teikiami įstatymų projektai parengti siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Komisijos kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių direktyvos 17 ir 19 straipsnių nuostatas, siekiant išvengti Europos Komisijos pažeidimo procedūros Lietuvai inicijavimo pradėjimo.
Įstatymo projektu siūlomi tokie pagrindiniai pakeitimai. Pirmas. Nustatyti, kad visi turistai turėtų kelionių apsaugą, todėl siūloma įtvirtinti, kad visi kelionių organizatoriai privalėtų turėti draudimą arba finansinę garantiją, prievolių įvykdymo užtikrinimą.
Kitas pakeitimas – sumažinti finansinę naštą išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, kurių pardavimo apimtys yra mažesnės negu didžiųjų kelionių organizatorių. Tai yra jeigu pajamos yra mažesnės negu 1 mln. eurų, jiems nustatyti mažesnę prievolių užtikrinimo draudimo sumą. Nustatoma 20 tūkst. eurų vietoj buvusių 50 tūkst. eurų, tai leis smulkesniam verslui šiek tiek lengviau veikti. Taip pat sujungti kelias neklasifikuoto apgyvendinimo paslaugų rūšis, taip atsisakant perteklinio reguliavimo.
Kartu į ateitį orientuotas pokytis įtvirtinti Nacionalinę turistų informacinę sistemą, kuri teiktų ilgalaikio turizmo duomenų paslaugą ir realiu laiku leistų atnaujinti turistinių objektų duomenis, suteiktų galimybę matyti turistų srautus Lietuvos turizmo objektuose, apgyvendinimo įstaigose, mobiliųjų duomenų duomenis ir kitų duomenų pagrindu… Tikimės, kad ši sistema leis ne tiktai sprendimų priėmėjams viešajame sektoriuje, bet ir privačiam sektoriui lengviau apsispręsti dėl savo investicijų.
Taip pat patikslinti viešosios įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ funkcijas ir teikiamas paslaugas, Turizmo įstatyme nustatyti turizmo informacijos centrų funkcijas.
Labai ačiū ir prašau pritarti projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas viceministre. Jūsų paklausti nori gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia G. Surplys. Nėra. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, vis dėlto yra daug tokių ekvilibristikų tarp sąvokų. Ar jūs tarėtės, pavyzdžiui, su kalbininkais, kuo skiriasi turistas nuo keliautojo, ar kartais jie ne sinonimiški ir panašiai? Kai bus problemų, ar kas nors sugebės taip jau tiksliai tuos dalykus atskirti? Arba, kai rašote, pavyzdžiui, grąžinti ne tiktai turisto, bet ir jo vardu sumokėtus pinigus. Ar tartasi su tomis turizmo organizacijomis, su profsąjungomis, ar buvo diskusijų čia iš visų pusių? Ačiū. Nes man yra tokių net terminijos įvairių problemų.
V. JURGUTIS. Iš tikrųjų labai ačiū už klausimą. Rengiant įstatymo nuostatas buvo diskutuota, derinta tiek su socialiniais partneriais, įvairiomis turizmo asociacijomis, tiek su bendruomenėmis. Lygiai taip pat derinta ir su įgyvendinančiomis institucijomis, kurios atlieka tam tikras funkcijas, kurias jūs minėjote, tai ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir kitomis. Žinoma, projektus skaitė ir kalbininkai, būtent tomis dalimis, ką jūs minite, ir siekiama papildomo aiškumo, kas yra turistas, kaip jis apibrėžiamas, kuo skiriasi turistas nuo lankytojo, kuris praleidžia trumpesnį laiką, kad būtent tiek turistų apsauga, tiek verslo reguliavimas būtų aiškesnis. Būtent dėl šitų nuostatų, man atrodo, išties didelių netgi diskusijų nebuvo, buvo tikrai siekiamybė apibrėžti tai, kas kartais praktikoje net ir buvo taikoma, bet neturėjo įstatyminio reguliavimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi E. Rudelienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš dėl bendro reglamentavimo sutinku, kad galbūt reikia iš naujo peržiūrėti Turizmo įstatymą, bet aš noriu paklausti. Daug sąvokų keičiate ir ta ekskursijos definicija apibrėžiama ne tik trukmė, bet ir objektų kategorijos. Jūs išplečiate: gamtos, kultūros, mokslo, religijos ir kitų, bet toks, man atrodo, pasipinigavimas išeis, nes į tuos objektus galima ateiti tik su gidu. Bet regionuose, pavyzdžiui, regioniniame parke dirbantys darbuotojai arba dvare esantis kultūros centras ir jame dirbantys meno vadovai, kurie gali suteikti kokybišką informaciją atvykusiems keliautojams, o vietinis turizmas pas mus labai populiarėja, turės įsigyti, ne įsigyti, bet gauti, išlaikyti egzaminą, išklausyti 250 akademinių valandų kursą ir taip toliau, jeigu norės tiems lankytojams tą informaciją suteikti. Kaip jūs spręsite tą problemą, nes pagal tai, kas sudaryta įstatyme, situacija atrodo būtent taip, kad niekas kitas, be gido, tos informacijos gamtos, kultūros, mokslo ir religijos, kituose objektuose suteikti negalės?
V. JURGUTIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai norėčiau patikinti ir užtikrinti, kad tai niekaip neriboja galimybių lankytis minėtuose objektuose be gido. Iš kitos pusės, tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje taikomas reglamentavimas gidų paslaugoms teikti yra vienas griežtesnių Europos Sąjungoje. Mes rengdami įstatymo nuostatas taip pat turėjome diskusijų su bendruomene, turizmo socialiniais partneriais, taip pat gidų organizacijomis dėl reglamentavimo lankstinimo ir lengvinimo, o tai, ministerijos nuomone, leistų užtikrinti tiek didesnę paslaugų įvairovę, tiek galimybę daugiau verstis šia veikla.
Vis dėlto neradus bendro sutarimo diskusijų metu šių nuostatų kol kas neteikiame, bet manome, kad būtų prasminga jas įgyvendinti ateityje. Tikrai girdžiu jūsų klausimą ir manau, kad galbūt ir galėsime sujungti jėgas ateities diskusijose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Rudelienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai ačiū už įstatymo projektą, kur daug labai gerų dalykų, seniai lauktų. Tiesiog tokį turiu klausimą, o gal šiek tiek plačiau paaiškinsite dėl elektroninio registravimo Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje? Kas turės prievolę registruoti, nes šiandien tikrai žinome, kad statistika ne visada iki galo atspindi nakvynių skaičių ar lankytojų srautų skaičių, tad ar vis dėlto smulkieji bus įpareigoti, sakykim, kaimo turizmo sodybos, privatūs nakvynių namai, o jeigu bus, ar nebus papildoma našta? Kokie kaštai ir kaip ta sistema išvis veiks, gal šiek tiek galite paaiškinti? Ačiū.
V. JURGUTIS. Labai ačiū. Išties norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal dabartinį įstatymo reglamentavimą apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo teikti duomenis, tiek smulkesni, tiek stambesni, tiek rinkti iš lankytojų apgyvendinimo korteles, kurios ir yra įtvirtintos popieriniu formatu, ir teikti lygiai taip pat ketvirtines ataskaitas Statistikos departamentui. Bet suprantame, kad kadangi duomenų rinkimas daromas nebūtinai inovatyviomis technologijomis, be to, tos prievolės užtikrinimo kontrolės nėra, tikrai turime perteklinę biurokratinę naštą. Ji, deja, netgi nesukuria produkto, nesukuria realių, tikslių turizmo duomenų.
Tikrai suprantame, kad tai, kuo vadovaujamės dabar kaip valstybė, turi daug paklaidų. Iš esmės mūsų tikslas ir yra visą šį procesą skaitmenizuoti, tai panaikintų perteklinių papildomų dokumentų tikrinimą ir pildymą, iš esmės vietoj trijų pildymų užtektų vieno elektroninio. Taip, jeigu apgyvendinimo paslaugų teikėjai tuos duomenis teiks, mes kartu turėsime ir tikslesnę statistiką. Šiuo metu su apgyvendinimo paslaugas teikiančiomis asociacijomis taip pat turime gana detalias ir technines diskusijas apie duomenų apimtis, įvedimo būdus, integravimą iš trečiųjų sistemų, kad tai būtų kuo mažesnė našta verslui, o duotų kuo didesnę naudą. Išties aš manau, kad toks modelis, kokį turi ir kitos Europos valstybės, pavyzdžiui, Kroatija, siekiame pritaikyti gerąją patirtį, turimą kitų valstybių, net galbūt darome ją dar šiek tiek lankstesnę negu kitos šalys, darome naujau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti dėl turizmo valstybinio valdymo. Anksčiau buvo Turizmo departamentas, jis atitinkamai vykdė funkcijas, kurias dabar atlieka „Keliauk Lietuvoje“. Dabar įstatyme įrašyta, kad valdymo funkcijas vykdys Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija ir Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.
Mano klausimas. Ar tai bus vėl „Keliauk Lietuvoje“? Ar stiprinsite tas funkcijas regionų atžvilgiu? Savivaldybių turizmo informacijos centrai skundžiasi, kad jiems nepakanka dėmesio būtent iš „Keliauk Lietuvoje“, nes didesnis dėmesys sukoncentruotas į išvažiuojamąjį, įvažiuojamąjį turizmą, tą sektorių, o regionai pasigenda to dėmesio. Ačiū.
V. JURGUTIS. Išties ta formuluotė – Vyriausybės įgaliota institucija, na, yra tam tikra metodika, kaip yra visuose teisės aktuose įvardijama. Mes, tiesą sakant, norėtume aiškiai įvardinti pavadinimą, bet kadangi yra tokia metodika, tai tebūnie. Jokių reformų nenumatome, tikrai ta institucija išlieka „Keliauk Lietuvoje“. Tikrai dabar nereikia revoliucijų, reikia tiesiog gerinti tai, kas veikia.
Jeigu kalbėtume apie pokyčius ir papildomą dėmesį regionams, ministerija yra parengusi atskirus pažangos priemonių pasiūlymus. Jie leistų regionuose stiprinti turizmo bendradarbiavimą, sujungiant tiek vietines savivaldybes, tiek kitas organizacijas, veikiančias toje pačioje srityje, tiek nacionalinius parkus, tiek privatų verslą. Tai leistų sutelkus jėgas pasiekti didesnių rezultatų. Vėlgi tai susiję ir su kitais reikalingais tiek įstatymo pakeitimais, tiek biudžeto finansavimu. Bet čia matome tikrai didelę prasmę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš čia. Iš tiesų nuo pat pradžių domėjausi Turizmo įstatymu. Esame buvę ne kartą susitikę su žmonėmis, dirbančiais šioje srityje, buvo pateikta daugybė pasiūlymų. Žinau, kad asociacijos aktyviai dalyvavo peržiūrint įstatymą, tik neaišku, kiek buvo atsižvelgta į jų išsakytas mintis, pastabas, pasiūlymus.
Aš norėčiau jūsų paklausti, kokie motyvai, kodėl vis dėlto buvo atsisakyta kelionių vadovų? Gidas ir kelionių vadovas yra du skirtingi dalykai.
V. JURGUTIS. Gal pradėsiu nuo to, kad tikrai turėjome daug diskusijų, tikrai žinau, kad jūs sekate situaciją, esu dėl to dėkingas. Buvo atsižvelgta į tas nuostatas, kurios derėjo su bendru tiek socialinių partnerių, tiek ministerijos kaip politikos formuotojo požiūriu. Reikia atkreipti dėmesį, kad dalis pateiktų pasiūlymų tarpusavyje nebūtinai derėjo, kartais skirtingų organizacijų teikiami siūlymai prieštaravo vieni kitiems, teko kai kur ieškoti ir kompromisų. Bet išties stengiamės maksimaliai integruoti turizmo bendruomenės siūlymus.
Jeigu kalbėtume apie kelionių vadovų sąvokos įvedimą, vertinant visą Turizmo įstatymo teikiamą sąvoką buvo vertinta tai, kad šiuo metu nėra reikalinga kaip papildoma funkcija ar papildomas apibrėžimas, kuris galėtų sukurti papildomą palengvinimą ar sumažinti biurokratinę naštą. Jeigu ateityje matytume, kad tai suteiktų papildomų galimybių verslui veikti, tikrai neprieštarautume tokios papildomos sąvokos įvedimui. Šiuo atveju analizuodami, ar tai sukurtų papildomos vertės per lankstesnį reguliavimą, to nematėme, nes, mūsų supratimu, mūsų analizė rodė, kad tai galime atlikti ir pagal esamas nuostatas. Bet jeigu bus siūlymų komitetuose, žinoma, nagrinėsime ir svarstysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Galite pastovėti, kitą klausimą irgi… Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų.
15.40 val.
Atitikties vertinimo įstatymo Nr. VIII-870 1, 2 ir 5 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1936 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Atitikties vertinimo įstatymo Nr. VIII-870 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1936. Pranešėjas – viceministras V. Jurgutis. Pateikimo stadija.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
V. JURGUTIS. Labai ačiū, pirmininke. Teikiamu įstatymo projektu siekiama Atitikties vertinimo įstatymą papildyti notifikuotųjų atitikties vertinimo įstaigų veiklai taikomais esminiais reikalavimais, kad šios srities reguliavimas atitiktų konstitucinę doktriną, o esminės notifikuotųjų įstaigų ūkinės veiklos sąlygos būtų įtvirtintos įstatyme. Šiuo metu esminės sąlygos ir joms taikomi reikalavimai yra įtvirtinti Vyriausybės nutarimu. Tiesiog tos nuostatos būtų perkeltos į įstatyminį reglamentavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina bei licencijavimą horizontaliai reguliuojančiais teisės aktais, būtini reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems gauti leidimus, licencijas, turi būti numatyti įstatyme, būtent dėl to šis pakeitimas ir daromas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu bus panaikintas įstatyminio reguliavimo trūkumas ir esminės notifikuotųjų įstaigų ūkinės veiklos sąlygos, o joms taikomi reikalavimai perkeliami į įstatymo nuostatas, kuriose bus nustatyti valstybės institucijų sprendimų priėmimo pagrindai, esminiai reikalavimai, taikomi notifikuotųjų įstaigų veiklai, teisiniai pagrindai, kada atitikties vertinimo įstaigos paskyrimo galiojimas keičiamas ar laikinai sustabdomas, ar panaikinamas laikinas stabdymas, ar apskritai panaikinamos notifikuotosios įstaigos paskyrimas atlikti atitikties vertinimo procedūras.
Perkeliant nuostatas iš Vyriausybės nutarimo į Atitikties vertinimo įstatymą, reguliavimas iš esmės nėra keičiamas, ką jau minėjau, taip pat neatsiranda jokios naujos naštos nei verslui, nei institucijoms. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bus atsižvelgta derinant Seimo komitetuose. Labai ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Sveiki, kolegos, noriu pasisveikinti. Motyvai dėl viso. Motyvų už, prieš nėra. Ačiū, gerbiamas viceministre. Yra šiokia tokia dilema. Už 2 minučių yra balsavimo laikas. Kitas klausimas yra gana ilgas. Norėčiau su jumis pasitarti, gal galime pradėti balsavimą pora minučių anksčiau? Minute anksčiau? Galima, neprieštaraujate? Gerai, tada teikiu, pradedame balsuoti. Ačiū, gerbiamas viceministre, kurį laiką pailsėkite.
15.43 val.
Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910 (pateikimo tęsinys)
Pradedame balsavimo procedūrą. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910. Gerbiami kolegos, kviečiu iš pagalbinių patalpų grįžti į salę, pradedame balsavimo procedūrą.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 100, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Galime pritarti? (Balsai salėje) L. Kukuraitis per centrinį mikrofoną.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėl protokolo – mano balsas už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl protokolo – L. Kukuraičio balsas už. Galime pritarti dėl komiteto paskyrimo ir datos nustatymo? Ačiū.
15.45 val.
Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871ES, Civilinio kodekso 6.747–6.755 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1872 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1, 2-3.2 klausimai – Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1871 ir lydimasis Civilio kodekso projektas. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 96, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų komitetai. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl lydimojo Civilinio kodekso projekto yra kiti komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Taip pat siūloma svarstyti spalio 11 dieną. Ačiū, pritarta.
15.46 val.
Atitikties vertinimo įstatymo Nr. VIII-870 1, 2 ir 5 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1936 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Atitikties vertinimo įstatymo Nr. VIII-870 1, 2 ir 5 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1936.
Balsavo 113: už – 103, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 29 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Taigi balsavimai atlikti.
15.47 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1919, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1920, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1921, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1922, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1923, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1924, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1926 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamą viceministrą grįžti į tribūną ir pateikti 2-5.1, 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4, 2-5.5, 2-5.6, 2-5.7 klausimus. Tai Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1920, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1921… Prašau, gerbiamas viceministre, tribūna jūsų.
V. JURGUTIS. Labai ačiū, pirmininke, kad pristatėte visą teisės aktų keitimo sąrašą. Išties teikiami įstatymų projektai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas pirkimų vykdytojams orientuotis į pirkimų rezultatus, didinant pirkimų ir koncesijų lankstumą, skaidrumą, mažinant administracinę naštą, stiprinant vidaus kontrolę, sudarant pagrindus aiškesnei pirkimų praktikai, taip pat siekiama nacionalinių teisės aktų nuostatas suderinti su Europos Sąjungos koncesijų direktyvų nuostatomis.
Atlikus viešųjų pirkimų sistemos vertinimą (jį atlikome analizuodami statistinius duomenis tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos kontekste, juos lygindami ir turėdami daug kokybinių susitikimų su organizacijomis, institucijomis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų sistemoje) paaiškėjo, kad perkančiosios organizacijos per mažai dėmesio skiria pasirengimo pirkti etapui ir galutiniam sutarties vykdymo rezultatui.
Taip pat kai kuriuos pirkimus ir koncesijas reguliuojančių įstatymų nuostatų taikymas reikalauja atlikti perteklinius, pridėtinės vertės nekuriančius veiksmus, trūksta tam tikrų nuostatų aiškumo. Dėl jų praktikoje kyla klausimų, susiduriama su skirtingų institucijų nevienodo nuostatų interpretavimo problema.
Dėl netinkamo koncesijų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę taip pat pradėta pažeidimo procedūra, todėl ir dėl šio dalyko reikia tikslinti įstatymo nuostatas, kad būtų tinkamai įgyvendintos direktyvų nuostatos.
Jeigu apibendrinčiau, įstatymų projektais siūlomi penki šeši pagrindiniai pakeitimai.
Pirmas. Suteikti daugiau lankstumo pirkimų dalyviams, kad būtų galima išvengti situacijų, kai dėl klaidų atmetami ekonomiškiausi, ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai, kai pirkimų vykdytojas, pastebėjęs netikslumų pirkimų sąlygose, tęsia pirkimus, nors jam tai nenaudinga.
Taip pat nustatyti galimybę tiekėjams tikslinti pasiūlymų dokumentus ar duomenis. Šiuo atveju dėl to siūloma nustatyti galimybę tiekėjams tikslinti pasiūlymų dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams. Aišku, išskyrus tuos pasiūlymų duomenis, kurie vertinami sudarant pasiūlymų eilę, ir sutartyje nurodytą kainą, sąnaudas.
Taip pat siūloma nustatyti galimybę keisti pirkimo sąlygas pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą, išskyrus tarptautinių pirkimų atveju. Tas turėtų sumažinti pirkimo nutraukimo atvejų skaičių.
Taip pat siūlome nustatyti galimybę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių negalima sudaryti pirkimo sutarties, nes dabar iš esmės tokios nuostatos nėra.
Kitas blokas. Juo siekiame suteikti daugiau pasirinkimo perkančiosioms organizacijoms kartu suteikiant didesnę atsakomybę atliekant pirkimus. Visų pirma, keičiant požiūrį dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, siūloma, kad neliktų absoliutaus reikalavimo skaidyti pirkimą į dalis, tačiau reikalauti perkančiajai organizacijai priimti sprendimą, atsižvelgiant į tai, ar pirkimo skaidymas į dalis padidintų konkurenciją ir padidintų smulkiojo ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti tokiuose pirkimuose.
Taip pat siūloma atsisakyti ribojimo dėl bendros pirkimo sutarties pakeitimo vertės iki 100 %. Išliktų tik tas ribojimas, kad vieno pakeitimo vertė turėtų neviršyti 50 % pradinės sutarties vertės, ir kitos direktyvose nustatytos sutarčių keitimo sąlygos.
Taip pat siūloma leisti supaprastintas skelbiamas derybas vykdyti praleidžiant paraiškų teikimo etapą. Taip pat nustatyti daugiau galimybių sudaryti sutartį tiesiogiai neatliekant procedūrų tais atvejais, kai pirkimų procedūrų taikymas nėra tikslingas. Galime kalbėti ir apie mokslinių darbų vertinimą, mokslinius straipsnius, iš leidėjų įsigyjamus leidinius, prekes, paslaugas globojamų asmenų savarankiškumui ugdyti, stovyklų paslaugas profesionaliems sportininkams, dalyvavimo parodose paslaugas ir panašiai.
Trečias pakeitimų blokas. Jais siūlome atsisakyti perteklinių reikalavimų nustatyti galimybę tik iš būsimo laimėtojo prašyti dokumentų, patvirtinančių atitiktį reikalavimams, susijusiems su nacionaliniu saugumu.
Taip pat supaprastintų pirkimų atveju tikrinti mažiau asmenų, apie kuriuos tiekėjas turi pateikti informaciją dėl teistumo. Turėtų būti tikrinamas tiktai vadovas ar asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus.
Taip pat atsisakyti besidubliuojančių dokumentų. Iš pirkimo vykdytojų nereikalauti nešališkumo deklaracijos tais atvejais, jeigu yra deklaruojami viešieji ir privatūs interesai. Tikimės, kad ką tik įvardinti pakeitimai leis pritraukti daugiau dalyvių ir sudaryti didesnę konkurenciją viešuosiuose pirkimuose.
Taip pat siūloma stiprinti pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolę, tai yra reikalauti perkančiosioms organizacijoms parengti vidaus kontrolės tvarką, kuri apimtų visą pirkimų procesą. Kaip minėjau pradžioje, pirkimų procesas – ne tik pirkimo skelbimas, bet apimtų visą pareigą nuo planavimo iki sutarties įvykdymo. Taip pat nustatyti pareigą paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo sutarties vykdymą.
Penkta dalis. Ja siekiama didinti skaidrumą, pirkimų procedūrų ataskaitose nurodyti asmenis, kurie dalyvavo pirkime priimant sprendimus.
Taip pat siūloma siekti vienodesnės ir aiškesnės viešųjų pirkimų praktikos, kaip minėjome apie tą vieną iš problemų, kai skirtingos institucijos skirtingai traktuoja tas pačias įstatymo nuostatas. Todėl siūloma nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonės viršenybę prieš kitas priežiūrą atliekančias institucijas. Taip pat derinti Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos planą su politikos formuotojais.
Taip pat, kaip ir dėl kitų teisės aktų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas, žinoma, įvertinsime, kai bus svarstoma komitetuose. Maloniai prašome pritarti po pateikimo ir pasiruošęs atsakyti į klausimus, jeigu jų būtų.
PIRMININKAS. Baigėte, turbūt taip, pristatymą? Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori paklausti aštuoni kolegos. Pirma klausia M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Kalbant apie viešuosius pirkimus, tiek tos pačios Europos Komisijos vis daugiau ir rekomenduojama, ir kalbama, kad turėtų būti ne tiktai mažiausios kainos, bet taip pat ir aplinkosauginiai bei socialiniai kriterijai. Aš norėčiau paklausti, gal į šią reformą tuos, tarkime, socialinius kriterijus įtraukėte, skatinate ir jie atsiras Lietuvoje jau realiai vykdomoje politikoje, realybėje?
V. JURGUTIS. Labai ačiū už klausimą. Išties socialiniai kriterijai yra įtraukti tarp tų kriterijų, kuriuos galime taikyti, tai greta jų taip pat galimi įvairūs darnieji, žalieji inovatyvūs kriterijai. Už tų kriterijų apibrėžimą ir tam tikrų rodiklių nustatymą yra atsakingos politiką formuojančios šakinės ministerijos. Šiuo atveju kalbant apie socialinių kriterijų taikymą, būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi pateikti, kaip praktikoje tai turėtų būti įgyvendinama, bet tikrai įstatymas, ką ir minite, leidžia tai taikyti ir tai tikrai yra gera praktika. Aš manau, kad mes esame arti to, kad tai būtų įgyvendinama praktikoje.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Adomaitis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, jūs kalbėjote apie skaidrumą. Aš dabar pakomentuosiu jūsų pateiktą 29 straipsnio 4 dalies pakeitimą: „Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras ir (ar) konkursą, jei atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti“, ten išskyrus, aš apie tai nekalbu, kur dokumentai netvarkingi. Bet ar jums neatrodo, kad net nenurodytos aplinkybės, atėjo ne tas tiekėjas, ne tas, kurio tikėjausi, kad ateis, pavėlavo dokumentus pateikti, aš nutraukiu procedūrą, ar nemanote, kad čia bus korupciniai dalykai ir tai pasireikš būtent įdėjus šitą straipsnį? Ačiū.
V. JURGUTIS. Išties pagal reguliavimą, kurį mes turime ir taikome dabar, atsiradus realioms aplinkybėms, o, matyt, pastaruosius keletą metų mes tų realių aplinkybių, kurias patiriame, turime nemažai, perkančiosios organizacijos ir jų pirkimų vykdytojai turi gana formalius kelius, ir ne visai atspindinčius įstatymo tikslus, būdus tokius pirkimus nutraukti. Bet kuriuo atveju, net jeigu ir tokia nuostata nėra nustatyta, paaiškėjus vienokioms ar kitokioms aplinkybėms perkančiosios organizacijos gali ieškoti būdų nutraukti pirkimus. Šiuo atveju neturėjimas normalios procedūros, kaip lygiai taip pat parašyta ir įstatymo nuostatose, perkančiajai organizacijai pagrindžiant, kodėl tas pirkimas nutraukiamas motyvuotu jos sprendimu, neturint tokios procedūros iš esmės yra apsunkinamos perkančiosios organizacijos ir jos negali priimti sprendimų, kurie leistų užtikrinti pirkimų efektyvumą. O kalbant apie skaidrumą ir korupcijos prevenciją, na, tam yra visai kita eilė sprendimų kalbant apie duomenų viešinimą, apie kitus dalykus, kuriuos įvardinau pristatydamas. Taip pat tam dirba ir kitos atsakingos institucijos, kurios užsiima korupcijos ir kitų veiklų prevencija. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi A. Butkevičius.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Džiaugiuosi šiais pakeitimais, kurie supaprastina tikrai perteklinius reikalavimus, bet norėjau paklausti apie papildomą problemą viešuosiuose pirkimuose, kad labai dažnai yra apskundžiami laimėtojai ir teismai tęsiasi metų metus, projektai vėluoja ir brangsta, ir taip toliau. Ar jūs svarstėte, kaip būtų galima išspręsti šitą apskundimo problemą, ar didinant užstatą paduoti skundą, ar leidžiant vykdyti projektus, nepaisant to, kad jie buvo apskųsti, ir jau ten tiktai pačiam gale, paaiškėjus teismo sprendimui, kažkokias baudas pritaikant, jeigu buvo neteisingai parinktas laimėtojas, ir panašiai? Tai čia vienas labai svarbus klausimas. O kitas, tai yra dėl mokslininkų dar trumpai norėjau paklausti. Jie labai visi skundžiasi, kad vykdant europinius projektus sudėtinga įsigyti inovatyvius projektus ir jie užkliūna viešųjų pirkimų pinklėse, užuot vykdę mokslo tyrimus. Tai galbūt ir dėl jų ką nors padarėte?
V. JURGUTIS. Kalbant apie pirkimo terminus, išties Lietuvoje viešųjų pirkimų procedūrų terminai yra vieni trumpiausių Europos Sąjungoje, bet kai dažnai girdime kalbant apie ilgus viešuosius pirkimus, tai dažniausiai ir yra jūsų minėti atvejai, kai pirkimas persikelia į teisminę stadiją ir dėl to visas bendras pirkimo procesas išsitęsia, arba lygiai taip pat jeigu pirkimas dėl vienų ar kitų aplinkybių yra nutraukiamas ir skelbiamas iš naujo.
Iš esmės turime suprasti, kad perkančioji organizacija, tęsdama pirkimo procedūras, prisiima ir atsakomybę nesėkmės atveju dėl sukeliamų padarinių, todėl manome, kad papildomai įpareigojimas tęsti projektą nebūtų prasmingas šiuo atžvilgiu dėl to, kad tai sukeltų perkančiajai organizacijai didesnę riziką. Kalbant apie teisminę dalį, būtent kokiu būdu siekiame supaprastinti arba palengvinti šią dalį, tai greta įstatymo taip pat vyksta ir kiti pakeitimai viešųjų pirkimų ekosistemoje.
Ir vienas iš veiksmų, kuris yra jau padarytas, tai yra sudaryta speciali komisija, kuri stebi viešųjų pirkimų sistemos veiklą. Į tą komisiją, noriu pasidžiaugti, yra įtraukti skirtingų organizacijų atstovai nuo perkančiųjų organizacijų iki rinkos dalyvių, teisininkų, taip pat įvairių valstybės institucijų, Viešųjų pirkimų tarnybos ir svarbiausia – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai. Esu labai dėkingas, kad toks būrys skirtingų institucijų atstovų dalyvauja šioje grupėje. Ir būtent buvimas prie vieno stalo ir veikimas kartu, tikimės, leis paspartinti ir teismų veikimą, kai visi ekosistemos dalyviai bus vienoje valtyje ir ne tik nagrinės atskirus atvejus, bet ir prisidės kartu formuodami bendrąją praktiką. Tokiu būdu galėsime paspartinti tuos sprendimus.
Mes taip pat nagrinėjame kaip galimybę atskiros ikiteisminio nagrinėjimo grandies įvedimą, bet šiuo atveju turime suprasti, kad rezultatas būtų priešingas. Jis iš esmės labiau užtikrintų galimybę pateikti apeliaciją ir vietoj procedūrų sutrumpinimo turėtume dar vieną papildomą grandį, kuri tais atvejais, jeigu būtų einama per visas instancijas, tas procedūras dar labiau pailgintų.
Kalbant apie mokslininkus, kaip ir minėjome, stengiamės atsižvelgti ir išgirsti tiek dėl mokslinių straipsnių pirkimo, tiek dėl kitų reikalavimų. Tikime, kad bendros palengvinimo nuostatos taip pat bus aktualios natūraliai horizontaliai visoms sritims, įskaitant ir mokslo įstaigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Skardžius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas, gerbiamas viceministre, dėl Koncesijų įstatymo projekto. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Koncesijų įstatymas, tiek viešosios ir privačios partnerystės modelis ir kiti finansinės inžinerijos modeliai, Lietuvoje kažkaip neįsitvirtina. Ir aš manau, kad tikrai reikėtų šituos modelius plačiau taikyti, kai jau atsiranda ekonomikos krizė arba dabar jau energetikos krizę turime faktiškai visoje Europoje. Tie modeliai kitose valstybėse tokiu atveju buvo labai plačiai panaudoti. Tai leidžia paskatinti ekonomiką, išlaikyti darbo vietas ir valstybei gauti mokesčių grąžą. Kokia būtų jūsų nuomonė šituo klausimu?
V. JURGUTIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai, kalbant tiek apie koncesijas, tiek apskritai apie viešąją ir privačią partnerystę, manau, kad tai yra labai teisingi sprendimai. Kuo platesnis jų taikymas atveria visai kitokias veikimo galimybes tiek savivaldybėms, tiek kitiems pasitelkti privatų kapitalą ir apskritai kitaip vykdyti valdymą. Dėl to mes, atlikdami teisinės aplinkos analizę, atskirai skiriame dėmesio šioms nuostatoms taikyti ir ar jos realiai leidžia įgyvendinti koncesijų ar viešosios ir privačios partnerystės projektus. Mūsų padaryta analizė leido mums prieiti prie išvados, kad šiuo metu nereikia esminių įstatymų pakeitimų, kad tai yra labiau susiję su, vienas dalykas, politine valia priimti, eiti tokiu keliu, kitas dalykas, mes taip pat kaip valstybė turime ganėtinai šviežią kompetenciją ir vis dar turime auginti ją būtent taikydami šituos dalykus. Tikrai pritariu, kad tai tikrai yra geras kelias.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas viceministre, išties labai svarbus klausimas būtų dėl valstybės valdomų energetikos įmonių, geležinkelių. Viešųjų pirkimų įstatymas yra priimtas ganėtinai neseniai arba, kalbant apie visus įstatymus, jie priimti ganėtinai neseniai, vis dėlto įmonės nesupranta ir teismuose ginčijasi, ar tai atitinka viešųjų pirkimų dukterinės įmonės kriterijus, ar neatitinka. Po visų tyrimų Viešųjų pirkimų tarnyba sako: taip, jūs privalote laikytis įstatymų ir vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu, atitinkate visus kriterijus, tačiau monopolinės įmonės sako – ne, mes nesilaikysime.
Kaip jūs, gerbiamas viceministre, šia plotme planuojate tobulinti įstatymą, kad kiekvienam būtų aišku, net ir monopolininkams, tiek susisiekimo, tiek energetikos srityje?
V. JURGUTIS. Ačiū už klausimą. Išties žinau, apie ką klausiate. Kaip ir minėjote, Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi savo nuomonę ir išaiškinimą. Išties debatai dėl šios dalies vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir europinėse institucijose, kaip turi būti traktuojama Europos direktyva. Žinau, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama šį klausimą, konsultavosi su Europos Komisijos ekspertais ir specialistais. Jie pateikė savo nuomonę. Šiuo atveju mes gyvename teisinėje valstybėje ir institucijos gali priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
Aš, tiesą sakant, manau, kad jeigu teismai gilinsis į šią situaciją ir pateiks papildomus išaiškinimus, tai bus palengvinimas visiems ir bus didesnis aiškumas dėl to, kaip turi būti traktuojama. Neatmesčiau, kad tas procesas gali turėti atgarsių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų atsakymų ir klausimų laikas baigėsi. Už nori pasisakyti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamas viceministre, aš tikrai pasisakau už ir tikiuosi, kad ne tik teismai aiškins tvarkas, kaip efektyviai ir teisėtai būtų išleidžiami pinigai valstybės valdomose įmonėse. Svarbiausia, kad tai būtų efektyviai. Ir ne teismų reikalas, o šiuokart Vyriausybės ir parlamento reikalas patobulinti įstatymus, kad kiekvienam būtų aišku ir niekas neieškotų kokių nors spragų, kaip apeiti viešuosius pirkimus ir sumokėti kosmines kainas, kurių galima būtų nemokėti tokių, sudaryti realią konkurenciją tarp rangovų. Čia esmė.
Nereikia laukti teismų, reikia dabar svarstymo stadijoje patobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą, ką Viešųjų pirkimų tarnyba jau ne kartą įrodė. Aš nesuprantu, kam dar neaišku? Susisiekimo ministerijai? Energetikos ministerijai? Ar Inovacijų ministerijai, kad reikia sudėti visus taškus ant i, kad suprastų tos įmonės, kad jos privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir taupyti valstybės pinigus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Balsavimas šiuo klausimu bus maždaug 16 val. 50 min. Taip, S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tokia remarkėlė, nes dar inovacijų viceministras, tikiuosi, girdi mus. Noriu grįžti prie Turizmo įstatymo. Sinonimai yra tokie: keliautojas, keliauninkas, ekskursantas, turistas. Taigi keliautojo ir turisto sąvoka yra sinoniminė. Ką tuo noriu pasakyti? Kad sudarome tik problemas teisininkams, teisėjams, tyrėjams. Įstatymuose reikėtų vengti tokių dviprasmiškų dalykų, kai sinonimiški žodžiai. Atrodo, kad viceministras neišgirdo. Ačiū.
PIRMININKAS. Tikimės, kad viceministras išgirdo, yra įrašas, jeigu norės, iš tikrųjų vertinga pono S. Tumėno kaip kalbininko pastaba.
16.00 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3611, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3319(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3611 ir taip pat 2-6.2 klausimas – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3319(2). Prašom. Tribūnoje V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šių dviejų Viešųjų pirkimų įstatymų esmę apibrėžčiau galbūt tokiais keturiais pagrindiniais punktais. Tai yra įstatymu siūloma suteikti galimybę atmesti tiekėjų pasiūlymus, jeigu tiekėjai yra pripažinti padarę nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje, tai yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai, viešiesiems interesams. Kitaip tariant, jeigu tiekėjas yra teistas, pripažintas kaltu už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, piktnaudžiavimą, tokiu atveju jo pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra atmetami.
Antras punktas. Yra siekiama sudaryti galimybes iš viešųjų pirkimų pašalinti tuos tiekėjus, kurie turi esminių reputacijos trūkumų. Tai yra atleisti už šiurkščius tarnybinius nusikaltimus, sulaužę priesaiką ir panašiai.
Trečia. Jeigu tiekėjai, įmonių savininkai arba patronuojamųjų įmonių savininkai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, yra padarę nusižengimus arba nusikaltimus, kuriais apskritai padaryta žala valstybei.
Ketvirta. Jeigu tiekėjas veikia priešingai nacionalinio saugumo interesams.
Kaip žinome, gerbiami kolegos, viešieji pirkimai yra ta sritis, kurioje yra viena iš didžiausių korupcijos rizikų. Dėl korupcijos viešuosiuose pirkimuose ribojama konkurencija, nukenčia kokybė, kaina, valstybės reputacija, pagaliau nacionalinio saugumo interesai, ypač kai kalbame apie krašto apsaugos sistemoje vykdomus pirkimus. Tiesą sakant, Lietuvoje nemažai atvejų, kai net ir už korupcinius nusikaltimus nuteisti asmenys, pavyzdžiui, įsteigia naują įmonę, suteikia jai kitą pavadinimą, arba yra įsteigiama patronuojamoji įmonė ir ji toliau sėkmingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, nors tų ankstesnių įmonių savininkai buvo pripažinti kaltais. Taip yra tarsi apeinami draudimai, išplaunamas munduras, bet, aišku, tokios situacijos labai stipriai mažina pasitikėjimą valstybės institucijomis, kuria tokią teisinio nihilizmo aplinką, mažina pasitikėjimą apskritai pačia valstybe.
Šiaip jau viena iš tokių pažangesnių priemonių kovoti su korupcija, ypač stambiąja korupcija, yra padaryti taip, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad korupcija neapsimokėtų, kitaip tariant, jeigu tu esi kažkada papirkęs tarnautoją ar politiką arba padarei neleistiną susitarimą, tai, tarkime, penkerius metus toks asmuo negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Arba, pavyzdžiui, lygiai tas pats, kai žmonės atleidžiami iš valstybės tarnybos, tarkim, dėl to, kad diskredituoja pareigūno vardą arba sulaužo priesaiką, jie gali įsteigti įmonę ir sėkmingai dalyvauti pirkimuose. Tai yra nesuderinama su gero valdymo principu ir su tuo, ko mes siekiame, kad būtų pasitikima valstybės institucijomis.
Beje, tokios praktikos ir tokios galimybės yra numatytos ir Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvoje, kurios 57 straipsnio C ir D punktuose (kalbu apie direktyvą) yra numatyta, kad perkančioji organizacija gali atmesti pasiūlymą, jeigu yra pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad ekonominės veiklos vykdytojas sudarė, pavyzdžiui, susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją, arba, pavyzdžiui, yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo padarymo. Čia net nekalbama apie nusikaltimą, pakanka profesinio nusižengimo. Ta direktyva leidžia nustatyti tokius ribojimus, ypač kai kalbama apie atvejus ir situacijas, kai būtina nustatyti priemones, siekiant apsaugoti viešąją politiką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą ir taip toliau. Tai yra direktyvos įžanginės dalies 41 punktas.
Mieli kolegos, aš tikrai… Šitas projektas buvo rengiamas dar praeitoje Seimo sesijoje po parlamentinio tyrimo dėl neteisėtos įtakos. Deja, jis ilgą laiką gulėjo stalčiuose. Aš dėkoju, kad jis buvo įtrauktas į darbotvarkę. Be abejo, jį reikėtų šiek tiek tikslinti po pateikimo, jeigu pritartumėte, bet turime padaryti tą žingsnį ir apvalyti savo viešųjų pirkimų sistemą, sukurti paskatas dalyvauti pirkimuose tam verslui, kuris veikia sąžiningai, ir atgrasyti visiems laikams tuos, kurie veikia nesąžiningai. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti trys kolegos. Pirma – L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų sveikinu su šiuo pateiktu projektu, nes iš praktikos mes žinome, kad, bankrutavus vienai ar kitai įmonei, po to įkuriama to paties vadovo kita įmonė ir iš anksto jau suplanuota, ir sėkmingai visa įranga ar turtas būna perduotas kitai įmonei, o po to skolos kam atitenka? Atitenka tiems, kurie kažkada su kažkuriais neatsiskaitė ir lieka skolingi kitiems draudėjams.
Bet mano klausimas yra toks. Yra visada sudaromas nepatikimų mokesčių mokėtojų (draudėjų) sąrašas. Tai yra tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek „Sodra“ yra sudariusi tokį sąrašą. Kaip jums atrodo, ar netikslinga dar ir į šitą paketą įrašyti, kad tai yra nepatikimas tiekėjas, tas būsimas rangovas, kuris dalyvavo tame konkurse? Iš tikrųjų tai būtų galimybė jį eliminuoti lygiai taip pat iš konkurso esant toms konkurso sąlygoms? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Taip, yra toks sąrašas. Jo problema, manau, yra tokia, kad vis dėlto paliekama labai daug diskrecijos pačiam pirkėjui ir nėra aiškiai apibrėžta, kas į tą sąrašą patenka. Nėra aiškių kriterijų, todėl mes matome, kad į sąrašą patenka įmonės, kurių savininkai yra teisti arba yra nepatikimi. Ir priešingai – neužtikrinama, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik patikimi asmenys. Taigi, yra daug diskrecijos.
Be abejo, jį reikia tikslinti, bet šio projekto esmė yra tai, kad mes, įstatymų leidėjas, nepaliekame diskrecijos. Mes sakome, jeigu įmonės savininkas arba dalininkas, akcininkas, turintis esminį vaidmenį priimant sprendimus, yra teistas už sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą, susijusį su korupcija, tokiu atveju jo paraiška gali būti, ne gali būti, o yra atmetama. Kitaip tariant, diskrecijos nepaliekama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Džiugelis. Ruošiasi S. Jovaiša.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, nepaisydamas to, kad turbūt daugeliui Seimo narių, o ir visuomenei gali kilti abejonių, ar tai nėra projektas, jūsų vardu teikiamas suvedant sąskaitas su tam tikru koncernu, aš manau, jog šis projektas yra geras, teisingas ir laiku. Bet mano klausimas yra šiek tiek apie kitą dalyką. Ar nemanote, kad vertėtų praplėsti, jog verslai, kurie šiuo metu vykdo veiklą teroristinėje valstybėje, taip pat neturėtų teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose? Seimas visai neseniai pripažino Rusiją teroristine valstybe, bet žinome, kad štai, tarkime, „Vičiūnų grupė“ vykdo veiklą tenai ir, panašu, neketina iš ten išeiti. Ar negalvojate, kad čia būtų galima teikti pataisą dėl šio projekto?
V. BAKAS (DFVL). Taip, ne tik kad galima, bet yra galimybių ir dabar riboti asmenų, kurių veikla nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais, galimybes dalyvauti. Tą numato direktyva.
Dėl jūsų minėto koncerno, su kuriuo, pasak jūsų, aš suvedu sąskaitas, buvo atliktas parlamentinis tyrimas, jūsų partijos žmonės balsavo už tą tyrimą ir, beje, balsavo už rekomendacijas tobulinti viešųjų pirkimų sistemą taip, kad tokie asmenys, kurių veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba yra su juo nesuderinama (tokiu buvo pripažintas minėtas koncernas), negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tai viena.
Bet yra ir kitų asmenų, kurie sėkmingai dalyvauja pirkimuose. Jeigu prisimenate auksinių šaukštų skandalą, įmonė tikrai padarė didžiulę žalą ir politinei sistemai, ir kariuomenei, tie veikėjai buvo nuteisti, bet jie įsteigė naują įmonę, pakeitė pavadinimą ir toliau sėkmingai dalyvavo pirkimuose. Tai yra problema.
Kalbama ne apie sąskaitų suvedimą, kalbama apie tai, ar mes galime pasakyti ne asmenims, kurie sukčiauja, kurie papirkinėja, uždaryti duris į viešuosius pirkimus, ar mes paliekame jas atviras. Taip pat ir su teroristine ir kita nacionaliniam saugumui prieštaraujančia veikla. Beje, korupcija yra viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš prisimenu šitą jūsų įstatymo projektą ir mes už jį balsavome, jums turbūt tada nepadėjo buvę valdantieji. Bet aš noriu paklausti. Čia vis dėlto turbūt galima visiškai paprastai išvengti per statytinius to nusikaltusio asmens nedalyvavimo. Ar jūs šį variantą nagrinėjote? Nes statytinis gali būti ne tas naudos gavėjas, kuris už jo slepiasi, bet tas, kuris neturėjo dalyvauti konkurse, bet vis dėlto rado būdą jame dalyvauti ir nusisemti tą grietinėlę. Kokie variantai būtų eliminuoti šitą detalę? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Tikrai geras klausimas. Kai rengiau šitą įstatymą, konsultavausi su tuometinės Vyriausybės, Vyriausybės kanceliarijos, teisininkais. Mes radome būdą, kaip tai padaryti. Tie vadinamieji statytiniai, liaudiškai tariant, vadinami patronuojančiomis įmonėmis, kai, pavyzdžiui, koks nors koncernas arba įmonė, net ne fizinis asmuo, pati įmonė, juridinis asmuo, įsteigia kitą įmonę, padaro grandinę ir tokiu būdu galutinis naudos gavėjas pasislepia už švarių įmonių. Mes į šį įstatymą siūlome įrašyti sąvoką (ji nėra nauja, vartojama kituose įstatymuose) „patronuojanti įmonė“. Jeigu, pavyzdžiui, pirkėjas tikrindamas nustatytų, kad už, kaip sakote, statytinio slepiasi naudos gavėjas, kuris neatitinka šitų kriterijų, tai yra teistas už korupciją arba atleistas iš valstybės tarnybos, sulaužė priesaiką, tokiu atveju būtų galima atmesti pasiūlymą. Bet, aišku, tą reikėtų įrodyti. Mes tą numatome šiame projekte.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvų už, prieš nėra. Bus balsuojama darbotvarkėje numatytu metu.
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1973(2) (svarstymas ir priėmimas)
Teikiu kitą darbotvarkės klausimą. Tai 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1973. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasakys išvadą. Ruošiasi NSGK.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas, gavęs papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, šiandien, kaip ir numatyta Statute, specialia tvarka apsvarstė Seimo nutarimą „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, truputį pakoregavo įsigaliojimo nuostatas, kad būtų visiškai aišku, kuri dalis įsigalioja rusėjo 16 dieną, kuri dalis įsigalioja rugsėjo 19 dieną, dėl tam tikro susiderinimo su gretimomis valstybėmis. Apsvarstęs šį projektą, jį patobulinęs, komitetas visų devynių balsais pritarė šiam projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 6, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada. Prašom. Pirmininkas L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Mes, kaip papildomas komitetas, turėjome daug rimtų diskusijų, bet vis dėlto apsisprendėme teigiamai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1. Ir taip, kaip ir pagrindinis komitetas, mes atliepėme tai, kad dėl vienos nuostatos įsigaliojimo, ji įsigalios ne rugsėjo 16 dieną, o rugsėjo 19 dieną, dėl to niekam nekilo abejonių. Galiu konstatuoti, kad galime judėti į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pritaręs iš dalies. Galime sutikti su tuo? Nėra prieštaravimų? Ačiū.
Bendroje diskusijoje pasisakančių nėra. Priėmimas. Motyvai už ir prieš. Atsiprašau, pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Už kalba A. Lydeka. Gerbiamas Arminai, motyvai dėl nepaprastosios padėties, jūs užsirašęs už.
A. LYDEKA (LSF). Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt pats trumpiausias argumentavimas. Prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš nesakau, kad nereikėtų palaikyti, bet padarė didelę pažangą nuo pirminio projekto, kad vis dėlto ne visa Lietuva turės kentėti dėl nepaprastosios padėties, žmonėms gal bus daugiau laisvės išreikšti savo nuomonę ir nepasitenkinimą dėl kai kurių klausimų, energetikos ir visų kitų, bus mažiau varžomi.
Tačiau mane šiek tiek stebina toks išlaidavimas, statant barjerą nuo kaimyninės Baltarusijos. Išleista 400 mln., o migrantai kaip plūdo, taip plūsta per šią sieną. Ar nebus tuščiai išleisti pinigai ir tiek energijos įdėta, kaip kad kinai statė sieną nuo mongolų, bet ta siena, pastatyta tūkstančius kilometrų, neatliko tikrai savo funkcijos ir jie užplūdo būtent tą Kinijos dalį. Na, o dabar matome, kad dar toliau bus investuojama. Energetikos įmonių grupė „Epso-G“, kuriai buvo pavesta atlikti šį projektą, sugaišo beveik metus, užuot stiprinusi elektros jungtis, kurios leistų mums apsirūpinti pigesne energija.
Tad ar iš tikrųjų teisingi tie sprendimai, kurie pastačius sieną vis dėlto mus įpareigoja įvesti tokią ypatingą padėtį, kad mes apsisaugotume nuo nelegalių migrantų? Aš su tokia didele abejone galbūt susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Už kalba L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jonai. Aš gal truputį kai ką patikslinsiu. Jokių 400 mln., gerbiamas Skardžiau. Mes kalbame apie 152 mln., kuriuos patvirtinome ir Seime, ir laikėsi biudžeto, ir viskas tiksliai pagal rėmus ir laiku, kas šiaip Lietuvoje gana reta. Aš manau, kad tai vienas geriausių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje projektų.
Dabar dėl to, kokį jis turi poveikį. Turime suvokti, jūs gi protingas žmogus, kad tai yra sistema. Yra strateginė triada: yra fizinis barjeras, yra sienos stebėjimas ir yra apgręžimo politika. Tai yra sistema. Fizinis barjeras negali absoliučiai apsaugoti nuo bandymų veržtis, nes galima prakirpti, galima perlipti, galima prasikasti, kas vyksta Vengrijoje, kas vyksta Ispanijoje, kas vyksta Amerikoje ir panašiai, bet yra reakcijos laikas, tu gali greitai sureaguoti, matydamas per kameras, mūsų profesionalūs pasieniečiai reaguoja ir apgręžia. Ir skaičiuoti reikia ne kiek bando įveikti, bet kiek papuola į Lietuvą. O tai yra nulis. Taip, ta sistema veikia ir mes turime vieną stipriausių sienos apsaugos sistemų šiandien visoje Europos Sąjungoje. Būtent dėl apgręžimo politikos nepaprastosios padėties pasienio ruože labai reikia, todėl visus raginu balsuoti už. Ačiū. (Balsas salėje: „Čia ne lėktuvas, galima ir pastovėti.“)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji. Nuomonės išsakytos. Balsuojama bus numatytu laiku, maždaug 16 val. 50 min.
16.31 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782 (pateikimas)
Dabar kitas 2-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782. Užsienio reikalų viceministrė J. Neliupšienė. Prašom į tribūną, viceministre.
J. NELIUPŠIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame ratifikuoti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektą. Nutraukimo susitarimas sudarytas apsikeitus notomis, atitinkamai lapkričio mėnesio Austrijos ir gruodžio mėnesio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos.
Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą susitarimas yra ratifikuotina tarptautinė sutartis. Nutraukimo susitarimas įsigalios pirmo mėnesio, kai šalys praneš apie pabaigtą vidaus procedūrų įvykdymą, pirmą dieną. Austrija jau informavo, kad procedūras pabaigė.
Teikiamu ratifikuoti susitarimu siekiama atsižvelgti į 2018 metų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo „Achmea“ byloje priimtą sprendimą apie teisines pasekmes visoms ES valstybių narių sudarytoms investicijų skatinimo ir apsaugos sutartims. Be to, visos ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, 2019 m. sausio 15–16 d. Briuselyje pasirašė valstybių narių vyriausybių atstovų deklaraciją dėl Teisingumo Teismo „Achmea“ byloje priimto sprendimo teisinių pasekmių ir investicijų apsaugos ES. Įsipareigojama nutraukti visas tarp jų sudarytas dvišales investicines sutartis daugiašalės sutarties pagrindu arba dvišaliu susitarimu. Austrija priėmė sprendimą nutraukti sutartį dvišaliu susitarimu, tai ir teikiame šį įstatymo projektą dėl sutarties nutraukimo. Be to, dvišaliais susitarimais taip pat buvo nutrauktos sutartys su Suomija ir Švedija. Atitinkamai susitarimais bus nutraukiamos su Norvegija ir Jungtine Karalyste. Nutraukus sutartis neigiamų pasekmių nebus, nes ES valstybės narės turi tinkamas teisių gynybos priemones, jų pakanka veiksmingai teisinei investuotojų teisių apsaugai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūs šiek tiek užgriebėte ir kitų klausimų. Tai dabar pagal procedūras vis tiek turėsime paskelbti. Klausiančių dėl šito nėra. Nuomonių už, prieš nėra. Balsavimas bus jau netrukus. Gerbiami kolegos, balsavimas pagal tai, kaip matome, kaip vyksta darbotvarkė, bus šiek tiek anksčiau, tai perspėkite savo kolegas kabinetuose.
16.34 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849 (pateikimas)
Kitas 2-10 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849. Dėl šito gal keletą žodžių.
J. NELIUPŠIENĖ. Ši sutartis analogiška, yra nutraukiama vėlgi dvišaliu susitarimu. Susitarimas yra ratifikuotinas pagal tą patį Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Gal tik pažymėtina tai, kad, nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos narė, bet Teismas išskirtinai pasisakė, kad sutartis negalioja nuo šalies narės įstojimo į Europos Sąjungą momento. Tai reiškia, kad mes kaip Lietuva, įstojusi 2004 metais, turime šią sutartį nutraukti. Jungtinė Karalystė sutiko tai padaryti. Taip pat šalys narės jau yra gavusios Komisijos priminimą, kad ta sutartis turi būti nutraukta, o Jungtinei Karalystei taip pat priminta, yra ištisas formalus pranešimas, kad sutartis reikia nutraukti, nes tiek Europos Sąjunga, tiek Jungtinė Karalystė turi pakankamai priemonių atstovauti ir įgyvendinti savo teises ir investuotojų apsaugą nacionalinių teismų pagrindu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Gapšys. Prašau, gerbiamas Vytautai.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Aišku, mes čia tas sutartis, lyg ir yra atsiradęs teisinis pagrindas, ta „Achmea“ byla, mes jas čia nutraukiame, bet kaip jūs įsivaizduojate, jeigu vis dėlto atsiras investicinių ginčų ir jie bandys į tarptautinius arbitražus eiti, ir jeigu arbitražai priims nagrinėti? Nes kai kuriais atvejais tos sutarties nutraukimas, ypač jeigu ginčas iškilo ankstesniuoju laikotarpiu, mes tokių ginčų, beje, turime, kur mes tarptautiniuose arbitražuose esame ir ten vis nebaigia išspręsti… Tai kaip Jungtinės Karalystės atveju Lietuva reaguos, ar Lietuva bandys protestuoti prieš arbitražų jurisdikcijas? Ar mes tada gerbsime tarptautinių arbitražų sprendimus, kaip mes elgsimės? Gali nutikti daug teisinių niuansų. Mes čia šiandien sunkiai net ir galime prognozuoti, kaip pakryptų tos bylos.
J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų ganėtinai sunku prognozuoti, bet visų pirma turi būti išnaudotos nacionalinės teisės sukuriamos investicijų apsaugos priemonės, tai yra teismai. Tos investicijų apsaugos sutartys, kurios yra sudaromos su trečiosiomis šalimis, yra sudaromos tais atvejais ir esant tokioms sąlygoms, kai mes nesame tikri, kad nacionaliniai vienos ar kitos valstybės teismai užtikrins tinkamą apsaugą. Pavyzdžiui, šiuo metu deriname sutartį su Jungtiniais Arabų Emyratais. Kai kalbame apie šalis nares, kurios vadovaujasi ir gerbia teisės viršenybės principus, turi tinkamai veikiančius teismus, manau, toks klausimas neturėtų iškilti. O arbitražas bus kiekvienu atskiru atveju sprendžiamas klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už, prieš nėra.
16.37 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949 (pateikimas)
Ir paskutinis darbotvarkės 2-11 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1949. Jau šiek tiek pristatė, dar keletas sakinių.
Dar kartą informuoju kolegas, kad balsavimas bus jau po 2–3 minučių. Prašau.
J. NELIUPŠIENĖ. Ačiū. Tai analogiškas sutarties nutraukimas, reikalingas ratifikavimas pagal Konstitucijos 138 straipsnį. Atkreipiu dėmesį, kad Norvegija nėra Europos Sąjungos šalis, bet ji nusprendė nutraukti investicijų sutartis su visomis ekonominės erdvės šalimis, nes nori turėti vienodas sąlygas kaip Europos Sąjungos šalys narės. Ir pagal ES investicijų politiką, kaip ir visais kitais atvejais, bus galima naudotis nacionaliniais teismais. Atvejis analogiškas, notomis apsikeista ir dvišaliu susitarimu būtų nutraukta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama viceministre, jūs pristatėte ir atsakėte į visus klausimus. Už, prieš nuomonių nėra.
Pereiname į balsavimo fazę. Pradedame nuo paskutinio klausimo, kurį pristatė, tada grįšime. Gerbiami kolegos, kurie sėdi poilsio kambariuose, kviečiame balsuoti.
Dabar balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės sutarčių nutraukimo. Tuoj paleisime balsavimo mašiną, kaip įprasta sakyti.
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 97, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas ir svarstysime spalio 18 dieną. Neprieštaraujate? Ačiū, pritarta.
16.40 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1919, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 27, 31, 35, 46, 51, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94, 95, 96 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 821 straipsniu įstatymo Nr. XIV-545 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1920, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1921, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1922, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 31, 34, 37, 39, 48, 49, 63, 66, 68, 90, 94, 99, 101, 102, 114 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 901 straipsniu įstatymo Nr. XIV-546 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1923, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1924, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. IX-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1926 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl aštuonių įstatymų paketo, 5-1.2 klausimo – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1919 ir daugelio lydimųjų projektų. Prašau balsuoti.
Balsavo 100: už – 80, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: dėl daugumos šitų įstatymų projektų ir lydimųjų pagrindinis yra Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Ir dėl 2-5.7 klausimo dar yra papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl 2-5.8 klausimo – Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto – yra tiktai Ekonomikos komitetas. Tuoj, minutėlę. Galime dėl komitetų pritarti?
Per centrinį mikrofoną kolega A. Žukauskas. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl projekto Nr. XIVP-1919 norėtų Švietimo ir mokslo komitetas papildomas būti.
PIRMININKAS. Neišgirdau, atsiprašau. Dar Švietimo?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Švietimo ir mokslo komitetas norėtų būti papildomas dėl projekto Nr. XIVP-1919.
PIRMININKAS. Gerai. Yra siūlymas. Galime bendru sutarimu ar balsuoti reikia? Galime bendru sutarimu. Dar papildomas Švietimo ir mokslo komitetas. Prie Ekonomikos komiteto, Audito ir papildomas Švietimo ir mokslo komitetas. Sutariame? Taip, ačiū.
16.42 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3611, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3319(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2 klausimai, įstatymų projektai. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3611. Prašau balsuoti. Taip pat lydimasis projektas Nr. XIIIP-3319(2).
Užsiregistravo 103, balsavo 101: už – 85, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai yra Ekonomikos komitetas, Audito komitetas ir svarstyti siūloma spalio 18 dieną. Dėl kito – lydimojo prie tų dviejų mano įvardytų komitetų yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Matau, pirmininkas turbūt paprašys Vyriausybės išvados. Taip. Galime dėl šių projektų Vyriausybės išvados prašyti? Galime. Ačiū, pritarta.
16.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1973(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1973. Prašom balsuoti. Kaip jau nubalsuosite, bus aišku, ar reikia, ar nereikia.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 99: už – 68, prieš – 5, susilaikė 26. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.44 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1782. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 107, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Pritarta? Ačiū, pritarta.
16.46 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis šios dienos balsavimas dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutarties dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų apsaugos nutraukimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1849.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 102, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Užsienio reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Pritarta? Pritarta. Ačiū.
Taigi, gerbiami kolegos, šios dienos darbotvarkė įveikta.
Gerbiamas A. Vinkus norėjo kažką pasakyti per šoninį mikrofoną ar nebe? Gerbiamas Antanai! Nebenorite? Tuoj, minutėlę, dar kantrybės šiek tiek.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš tamstos labai prašiau, nesakiau, kad nenoriu. Dėkoju už žodžio suteikimą.
Gerbiami Seimo nariai, kiekvieno mūsų gyvenime būna laimės, džiaugsmo ir kančios, liūdesio. Deja, atsisveikinome su jau visai neskaitlingos Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nare P. Tatarskyte-Zingeriene, gimusia Kaune 1922 metais. Būdama 19 metų moksleivė, ji buvo nacių prievarta įkurdinta Kauno gete, o vėliau kankinta Štuthofo koncentracijos stovykloje. Būdama medikė daug dirbo medicinos srityje, matydama tūkstančius dujų kamerose žudomų vaikų ir moterų, per stebuklą išlikusi gyva, ji visą būsimo gyvenimo 50-metį atidavė gimstančių vaikų priežiūrai Kauno pirmojoje moterų konsultacijoje. Per 50 metų skrupulingos priežiūros jos rankose pražydo tūkstančiai gimusių gyvybių. Reiškiame užuojautą Emanuelio ir Marko Zingerių liūdinčioms šeimoms.
Gerbiami Seimo nariai, prašome, maloniai prašome tylos minute pagerbti šį iškilų, nepriklausomoje Lietuvoje užaugusį žmogų. Jai prieš porą mėnesių sukako 100 metų, sveikinome mes ją toje salėje siųsdami sveikinimą į namus. Ji mus ką tik paliko, patekusi į klastingos kovido ligos rankas.
Tylos minutė
Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dar atlikime vieną procedūrą. Registruojamės. Gerbiami kolegos, 2022 m. rugsėjo 13 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.