LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-922

 

 

2022-04-27 Nr.109-P-22

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė, Greta Genelienė, vyr.specialistė Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėjos Jolanta Matiliauskienė ir Danguolė Zabulėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

 

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1.                Projektu yra siūloma iš esmės keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statute nustatytų reikalavimų, t. y., jame nėra nurodyta, ar projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nurodytą Vyriausybės kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politikos formavimo srityje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybės biudžeto lėšų jau 2022 metais, o 2022 metų valstybės biudžeto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

 

 

 

2.                Įstatymo projekto pavadinime tikslintinas keičiamo įstatymo numeris, vietoj skaičiaus „X-242“ įrašant skaičių „XI-242“, be to, žodis „įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

1

1

 

3.                Projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja”.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

1

1

 

4.                   Projekto 1 straipsnio 1 dalimi pildomoje įstatymo 4 straipsnio 51 dalyje, derinant ją su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3-5 dalyse apibrėžtomis sąvokomis, siūlytina vietoj žodžio „išsilavinimą“ įrašyti žodį „kvalifikaciją“.

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

1

2

 

5.                Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalyje vietoj žodžių „studijoms pirmojoje pakopoje“ įrašytini žodžiai „pirmosios pakopos studijoms“. Taip pat pažymime, kad projekto 7 straipsnio keičiamo įstatymo 77 straipsnio 11 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad baigę trumpąsias studijas gali pretenduoti stoti ne tik į pirmosios pakopos, tačiau ir į vientisąsias studijas. Atsižvelgiant į tai bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 29 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, numatant jose ir vientisąsias studijas.

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

3

 

 

6.                Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo ir tarpusavio darnos, siūlome projekto 3 straipsniu keisti ne įstatymo 53 straipsnio 5 dalį, nustatančią maksimalų trumpųjų studijų kreditų skaičių (nes šio skaičiaus keisti projektu apskritai nesiūloma), o šio straipsnio 17 dalį, kurioje yra detalizuojama trumpųjų studijų kreditų panaudojimo tvarka, t. y. šią dalį reikėtų papildyti, nurodant, kad pasiruošimui pirmosios pakopos studijoms skiriama ne daugiau kaip 30 studijų kreditų.

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

4

 

 

7.                4 straipsnio vienintelė dalis neturi būti numeruojama.

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

4

 

 

8.                Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „lietuvių kalbos” įrašytini žodžiai „ir literatūros“, nes yra laikomas būtent lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas. Be to, šioje pastraipoje taip pat turi būti patikslintas ir ministerijos pavadinimas.

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

4

7

1

1, 5

3

9.                  Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte turi būti patikslintas ministro pareigų pavadinimas. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 1 daliai ir 7 straipsnio 5 dalimi keičiamai įstatymo 77 straipsnio 4 daliai.

Pritarti.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

4

1

4, 5

10.              Derinant projekto terminiją su keičiamame įstatyme vartojamomis sąvokomis, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte brauktinas žodis „bakalauro“, o 5 punkte – vietoj žodžių „profesinio bakalauro“ įrašytinas žodis „kolegines“. Kita vertus, siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte patikslinti, kokius du valstybinius brandos egzaminus asmenys turėtų būti išlaikę stojant į bakalauro studijas. Be to, derinant šį punktą su to paties keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, siūlytina prieš žodį „du“ įrašyti žodį „bent“.

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

4

6

1

 

11.              Projekto lyginamajame variante 4 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pakeitimai neatitinka galiojančios šios pastraipos redakcijos, o projekto 6 straipsnyje nurodomi keičiamo įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai neatitinka galiojančios šio punkto redakcijos.

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

5

 

 

12.              Projekto 5 straipsniu pildoma nauja keičiamo įstatymo 74 straipsnio 3 dalis brauktina dėl kelių priežasčių. Pirma, ji nenustato jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų, o tik įtvirtina dispozicines nuorodas į kitas šio įstatymo nuostatas. Antra, joje įtvirtintos dispozicinės nuorodos apskritai yra klaidingos, nes nei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nei 77 straipsnio 4 dalis nenustato jokių valstybinio finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti principų. Apskritai, mūsų nuomone, vienintelė socialinės dimensijos įgyvendinimo finansavimo nuostata yra numatyta keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo. Kokios dar gali būti finansavimo socialinei dimensijai įgyvendinti formos, projekte nėra atskleista. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti šios nuostatos ne tik kaip perteklinės, tačiau kaip ir netikslios.

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

7

2

 

13.            Projekto 7 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 11 dalyje vietoj žodžių „aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka“ įrašytini žodžiai „aukštųjų mokyklų, suderinus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nustatyta tvarka“. Taip pat siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių „stojamojo egzamino“ įrašyti žodžius „stojamųjų egzaminų“, po žodžių „specialiųjų gebėjimų“ – žodžius „įvertinimo rezultatų“, vietoj žodžių „švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys“ – žodžius „švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti asmenys“, vietoj žodžių „antrojoje eilėje“ – žodžius „antrojoje konkursinėje eilėje“ ir vietoj žodžių „pirmojoje eilėje“ – žodžius „pirmojoje konkursinėje eilėje“. Taip pat siūlome patikslinti šioje dalyje vartojamų sąvokų „kvalifikacija atitinkamoje srityje“ bei „darbo patirtis atitinkamoje srityje“ turinį, nes nėra aišku nei kokia „atitinkama sritis“, nei koks srities santykis su vykdomomis studijomis turimi omenyje.

Pritarti.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

7

2

 

14.              Projekto 7 straipsnio 2 dalimi pildomoje įstatymo 77 straipsnio 11 dalyje nustatyta neaiški savo turiniu nuostata, numatanti, kad į antrąją konkursinę eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad 59 straipsnio 1 dalyje išvardinti absoliučiai visi stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas – vieni iš jų turi būti išlaikę valstybinius brandos egzaminus, o kitiems šis reikalavimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kurie būtent reikalavimai, nurodyti 59 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti taikomi pretenduojantiems į antrąją konkursinę eilę. Be to, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad antrojoje konkursinėje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti tik tie pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys, kurie neįstojo į aukštąją mokyklą pagal pirmąją konkursinę eilę.

Pritarti.

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

7

4

 

15.                Projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje turi būti tikslinama vartojama sąvoka „įvertinus savo noru nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių skaičių“, kadangi ši sąvoka nėra vartojama keičiamame įstatyme. Apskritai nėra aišku, kuo susijęs nutrauktų valstybės finansuojamų sutarčių (o tiksliau – sutarčių su valstybės finansuojamose vietose studijuojančiais) skaičius su kita projekto nuostata, numatančia, kad antrajai konkursinei eilei formuoti papildomai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais skiriamo valstybės finansavimo, t. y. nepaisant nutrauktų sutarčių skaičiaus ir kitų objektyvių sąlygų, antrajai konkursinei eilei turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti tarpusavyje suderinti šioje dalyje nustatyti spalio 1 d. ir balandžio 1 d. terminai.

Pritarti.

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

7

4

 

16.              Projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamoje įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar antrajai konkursinei eilei skiriama ne mažiau kaip 10 proc. vietų nuo Vyriausybės patvirtinto priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus vietų skaičiaus, t. y. 90 proc. vietų skiriama pirmajai konkursinei eilei, o 10 proc. – antrai, ar, vis dėlto, antrajai konkursinei eilei skiriamos papildomos vietos švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu. Pastaruoju atveju, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 77 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, nurodant, kad Vyriausybė iki balandžio 2 d. tvirtina preliminarų stojančiųjų skaičių į valstybės finansuojamas vietas tik pagal pirmąją konkursinę eilę, o siūlomą 77 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį - kelti ir jungti su siūlomu 77 straipsnio 4 dalies antruoju sakiniu, nes abiejose nuostatose būtų kalbama apie švietimo, mokslo ir sporto ministro kompetenciją iki balandžio 15 d. nustatyti papildomas valstybės finansuojamas studijų vietas pagal antrąją konkursinę eilę ir paskirstyti šias vietas pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ar studijų programas. Iš kitos pusės, toks reglamentavimas nesiderintų su bendruoju valstybės užsakomu valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiumi principu, pagal kurį būtent Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, nustato atitinkamais metais priimamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą.

Pritarti.

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-10-13

8

 

 

17.                Projekto 8 straipsnis turi būti papildytas nuostatomis, numatančiomis įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti vėlesnis, atsižvelgiant į teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime terminus bei atsakingų institucijų tinkamą pasiruošimą įstatymo įgyvendinimui.

Pritarti.

 

18.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2021 m. spalio 26 d.

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija,

2021 m. lapkričio 24 d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (toliau - LKDK) sveikindama LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. spalio 20 d. sprendimą, rengiantis svarstyti siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-922 (toliau - MSI pakeitimo projektas) ir Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 2, 11, 24, 38 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923 (toliau - ŠĮ pakeitimo projektas) atsiklausti LKDK, kaip suinteresuotos pusės. Susipažinus su pateiktais MSI ir ŠĮ pakeitimo projektais, LKDK esminių pastabų ir pasiūlymų siūlomam ŠĮ pakeitimo projektui - neturi, o MSI pakeitimo projektui teikia šią savo nuomonę, pastabas ir siūlymus atskiroms formuluotėms:

1.             Formuluotė projekte :2. Pakeisti 4 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29. Trumposios studijos - aukštojo mokslo studijų pakopa, skirta profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti su galimybe pasirengti studijoms pirmojoje pakopoje.“

LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte nurodyta formuluotė turi būti suprantama ir interpretuojama taip, kad pasirengimas studijoms pirmojoje pakopoje nėra imperatyvus trumpųjų studijų objektas, jis yra galimas, tik įgijus ar siekiant įgyti konkrečią kvalifikaciją trumposiose studijose.

2.             Pakeisti 53 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ne daugiau kaip 30 kreditu gali būti numatyta pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų."

LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte nurodyta formuluotė turi būti suprantama ir interpretuojama taip, kad pasirengimas studijoms skiriant numatomą kreditų skaičių pirmojoje pakopoje nėra imperatyvus trumpųjų studijų objektas, jis yra galimas, tik įgijus ar siekiant įgyti konkrečią kvalifikaciją trumposiose studijose. Numatyti papildomi 30 kreditų galėtų būti skirti tik tam tikrose trumpųjų studijų programose, kurias pabaigus ar jas studijuojant būtų sudaryta paraleli galimybė, pasinaudojus jais, pasiruošti stojimui į pirmos pakopos studijas.

3.             Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų ir humanitariniu mokslu studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Šių asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų rugsėjo 1 dienos. Šioje dalyje nurodytas priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimas netaikomas: 1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;

 2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;

3) asmenims, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų;

 4) asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines bakalauro studijas;

5) asmenis, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai

Nuosekliai palaikome siūlymą koreguoti 59 straipsnio 1 dalį nurodyta formuluote. Panaši LKDK pozicija buvo išreikšta 2021-11-11 raštu Nr. 1-63 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO IŠVADOS adresuotu LR Seimo frakcijoms, ji taip pat atliepia Lietuvos Švietimo tarybos siūlymus dėl valstybinių brandos egzaminų, vertinant šios institucijos išdėstytą pirminę (2021 m. gegužės 14 d. rašto Nr. S2021-2518) ir, vėliau, papildytą (2021-05-31 Nr. S2021-2910) poziciją dėl valstybinių brandos egzaminų taikymo ir jos pagrindimą stojant į aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Šioje vietoje, atkreipiame dėmesį ir siūlome papildyti projektą išskirtinumą taikyti ne tik stojant į menų, bet ir į humanitarinių mokslų studijas, nes šios studijos tiesiogiai nereikalauja tikslių mokslų išsprūsimo. Palaikome ir diferencijuotus stojimo kriterijus į universitetus ir kolegijas, nes tik tokiu būdu bus atlieptos aukštojo mokslo institucijų misijų skirtis: kolegijos atlieps regiono poreikį, integruojant trumpąsias studijas ir šių studijų nuoseklumą, jį įgyvendinant perėjimo iš IV ISCED į VI ISCED lygmens studijas būdu, taip kartu bus įgyvendinti ir Lietuvos regioninės politikos tikslai numatyti Baltojoje knygoje jų darniai ir tvariai plėtrai užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys ir į užsienio lietuvius ar užsieniečius, kurie nori studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, nes stojimo sąlygų diferencijavimas pagal aukštųjų mokyklų tipą, jiems suteiks papildomų galimybių siekti ir patekti į aukštojo mokslo studijas Lietuvoje. Kita vertus, nurodytos pataisos, sudarys galimybę didesnei grupei asmenų patekti į aukštojo mokslo studijas alternatyviu būdu, neišlaikius numatomų privalomų valstybinių brandos egzaminų. MSI siūlomos projekto pataisos leis asmenims, kurie neatitiks numatomų stojimo sąlygų į aukštąją mokyklą, nes nepasieks reikiamų stojimo balų į aukštąją mokyklą bendrojo priėmimo metu, įgyvendinti šiuos siekius alternatyviu būdu kas, tikėtina, sudarys prielaidas jiems rinktis studijas Lietuvoje, o ne užsienyje.

4.              Papildyti 77 straipsnį l1 dalimi: „l1. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas aukštojo mokslo prieinamumui plėtoti, antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų. Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos srities IV lygmens profesinio mokymo kvalifikaciją arba bent 2—darbo—metu patirti atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, taip pat kiti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarka nustatyti asmenys. Antrojoje eilėje likus neužimtoms vietoms, į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys.

LKDK siūlymo pagrindimas, pastabos, komentarai

Darbinės veiklos patirties reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi) yra nurodyti atitinkamo sektoriaus bei lygmens profesiniuose standartuose, todėl siūlymas nurodyti darbo patirties kriterijų MSI pakeitimo projekte, kaip stojimo į aukštąją mokyklą sąlyga, manome, kad yra perteklinis ir jos nurodyti ir įtraukti - nereikia.

5.             Nors MSI pakeitimo projekte tiesiogiai nėra nurodoma kokiu būdu švietimo, mokslo ir sporto ministras iki numatomos datos nustatys atitinkamais metais antrosios konkursinės eilės formavimui skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičių ir jų paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes, tačiau, siekiant įvertinti visus MSI pakeitimo projekte siūlomus pokyčius norėtųsi platesnio komentaro apie nustatymo principus ir kriterijus, todėl šiuos siūlymus vertinti - sudėtinga.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 56, 59, 74, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau - aiškinamasis raštas) yra nurodytas lėšų poreikis 2022 m. biudžetui siūlomam MSI pakeitimo projektui įgyvendinti skiriant priemonei Vietos, skirtos aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti 1,3 mln. Eur, o MSI pakeitimo projekte yra atitinkamai koreguojamas 5 straipsnio 74 straipsnio pakeitimas papildant nauja 3 dalimi taip: „3. Valstybės biudžeto lėšos aukštojo mokslo socialinei dimensijai užtikrinti skiriamos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 77 straipsnio 4 dalį.“ Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte ir MSI pakeitimo projekte išdėstytus argumentus, atkreipiame dėmesį, kad siekiant įgyvendinti socialinės dimensijos tikslus bei nuoseklumą tarp IV,V ir VI ISCED studijų per trumpąsias studijas - turėtų būti išskirtas atskiras valstybės finansavimas trumposioms studijoms jas vykdyti iš projektuojamų lėšų ne tik kaip atskirai studijų pakopai, be ir vertinant galimybę jų metu pasiruošti pirmajai studijų pakopai. 1 LKDK, su šiame rašte išdėstytomis pastabomis ir komentarais, pritaria siūlomam MSI pakeitimo projektui ir rekomenduoja LR/Seimo švietimo ir mokslo komitetui jį svarstyti ir priimti visa apimtimi.

 

Apsispręsti pagrindiniam komitetui.

 

2.

Lietuvos studentų sąjunga,

2021 m. lapkričio 25 d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

Lietuvos studentų sąjunga susipažino su 2021 m. lapkričio 18 d. gautu Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto kreipimųsi bei išnagrinėjo pateiktus Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-922 ir Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 11, 24, 38, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-923. Lietuvos studentų sąjunga pritaria įstatymų projektuose numatytiems tikslams keisti vidurinio išsilavinimo įgijimo sistemą bei suvienodinti reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas. Teigiamai vertinamas siekis Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžti aukštojo mokslo socialinę dimensiją ir skirti papildomą finansavimą jos įgyvendinimui, taip pat sukurti alternatyvų stojimo mechanizmą užtikrinantį aukštojo mokslo prieinamumą. 1. Pastabos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui:

1.             „5. Trumpųjų studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais ne daugiau kaip 30 kreditų skiriant pasirengimui studijuoti pirmosios pakopos studijose) studijų kreditų.“

Pastaba: Svarbu poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti metodiką, kaip trumpąsias studijas vykdanti aukštoji mokykla turėtų diferencijuoti studijų kreditų turinį pagal asmens poreikį pasiekti tinkamą pasirengimo lygmenį.

 

2.             „1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus.

Pastaba: Pritariama siekiui vietoje antro konkrečiai įvardijamo egzamino numatyti platesnį pasirinkimą iš kelių egzaminų grupės. Būtina aiškiai apibrėžti siūlomos tiksliųjų mokslų egzaminų grupės sąvoką, nurodant kokie egzaminai į ją patenka.

 

Apsispręsti pagrindiniam komitetui.

 

3.

Asociacija Lietuvos nevalstybinio švietimo konfederacija,

2021 m. gruodžio 23 d.

 

 

 

 

 

Šiuo raštu norėtume išsakyti savo nuomonę dėl siūlomo aukštojo mokslo finansavimo modelio turinio ir taikymo imties, dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 59, 77 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 771 ir 822 straipsniais įstatymo projekto Nr. 21-33096 ir dėl Mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 (toliau - Projektai).

1. Iš siūlomų projektų matoma, kad finansavimo modelis keičiasi iš esmės ir nebėra grindžiamas finansavimo skyrimu išimtinai gerai besimokantiems studentams (krepšelių principas). Ši aplinkybė lemia, kad finansavimo pagrindai yra šie: atitikimas MSI 59 str. nuostatoms, geras studijų krypties vertinimas, studijų programos priskyrimas prioritetinėms. Taigi, keičiasi finansavimo teisinis inter alia Konstitucinis pagrindas ir aukštojo mokslo finansavimo iš valstybės lėšų subjektams, nebetaikomi galimi ribojimai, sukurti teisės taikymo subjektų, dėl juridinio asmens kapitalo kilmės.

 2. Šiuo metu, nepagristai išskiriamas nevalstybinis aukštasis mokslas, jo finansavimo aspektu. Nėra teisinių argumentų neskirti nevalstybinėms aukštosioms mokykloms pilnaverčio bazinio finansavimo. Finansavimo diferencijavimas šiai dienai iškraipo aukštojo mokslo rinką ir sudaro nepagristą pranašumą valstybinėms aukštosioms mokykloms, jų veiklos dalyje kurioje už studijų paslaugas moka besimokantieji (ne valstybė). Pažymėtina, kad šiai dienai yra įteisintas „kryžminis“ aukštųjų mokyklų ekonominės ir neekonominės veiklos finansavimas, kad yra nesuderinama su ES konkurencijos teise ir plėtojama ES Teisingumo teismo praktika (50, 51 p. ES TT sprendimas 2017 m. birželio 27 d., byloje C 74/16). Analogiška pozicija teikiama ir mokslinėje literatūroje.1 Šis aspektas plačiau analizuojamas 3- iame šio rašto priede.

3. Projekte matoma, kad bazinis finansavimas, įskaitant valstybės finansuojamų vietų suteikimą aukštosioms mokykloms, grindžiamas ne išimtinai geriausiai besimokančiais, o finansavimo kriterijus atitinkančiais, studentais t. y. de facto išeinama iš „krepšelių modelio“.

4. Konstitucinė doktrina aiškinant valstybės finansuojamų studijų vietų suteikimą, nagrinėta pakankamai plačiai, bet išimtinai tik geriausių studentų finansavimo kontekste, aiškinant Konstitucijos 41 str. 3 d.2. Tuo tarpu, valstybinių lėšų suteikimas, pagal siūlomą projektą, nėra grindžiamas gabiausių studentų skatinimo prioritetu. Priešingai, matoma, politinė valia, suteikti galimybes siekti aukštojo mokslo visiems, kurie atitinka slenkstinius kriterijus ar prioritetą suteikiant asmenims iš žemo SĖS, kurie įprastai, neturi galimybės įgauti žinių ar/ir motyvacijos pasiekti minimalius stojimo į aukštąjį mokslą reikalavimus ar juos pasiekus dalyvauti aukštojo mokslo sistemoje.

5. Šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad įgyvendinant aukštojo mokslo socialinę dimensiją, manytina, jog turi būti išnaudojamos, kiek galima platesnės galimybės pritraukti pažeidžiamų socialinių grupių atstovus į aukštąjį mokslą. Pažymėtina, kad nevalstybinis aukštasis mokslas yra lankstus gali greitai prisitaikyti prie rinkos ir studentų poreikių, ir daug lengviau integruoti skirtingų socialinių ir pažeidžiamų visuomenės grupių narius konkrečioje aukštojoje mokykloje.

6. Taigi, pagal siūlomą finansavimo Projektą, nėra teisinio pagrindo nefinansuoti nevalstybinių aukštųjų mokyklų, analogiškai, kaip ir valstybinių, skiriant valstybės finansuojamas vietas asmenims, atitinkantiems kriterijus ir socialiai pažeidžiamiems asmenims (asmenims iš žemo SĖS).

Konstitucinės doktrinos taisyklė, jog: „Valstybinėms aukštosioms mokykloms turi būti skiriamos valstybes biudžeto lėšos. Tam tikru sričių (krypčių) specialistai valstybes užsakymu valstybes biudžeto lėšomis gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose.“ (psl. 15, p. 9, 2008-03-20 Konstitucinio teisino nutarimas), netaikoma. Šis išaiškinimas buvo pateiktas inter alia interpretuojant Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį, būtent senojo krepšelio finansavimo modelio šviesoje.

 Kita vertus, konstitucinė doktrina leidžia daryti prielaidas, kad Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį konstruktas ir konstitucinė doktrina, nedraudžia finansuoti nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kadangi, „Pagal Konstituciją valstybė turi pareigą nustatyti valstybės lėšų, kuriomis finansuojamas valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokančių piliečių mokslas, skyrimo principus ir tvarką, taip pat tai, kaip turi būti kontroliuojamas jų panaudojimo teisėtumas.       Kita  vertus. Konstitucijoje nedraudžiama valstybei pagal galimybes prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus besimokantiesiems aukštosiose mokyklose.“ (2002-01-14 Konstitucinio teismo nutarimas, 20 psl.)

7. Apibendrinant išreikštą poziciją, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, daroma išvada, kad pagal siūlomą aukštojo mokslo finansavimo modelį nėra pagrindo riboti nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimą ir nustatyti diferencijuotą reguliavimo, kuris be teisinio pagrindo būtų traktuotinas kaip diskriminacinis. Pabaigai reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublika 2020 m. savo ataskaitoje nurodo, kad tiek valstybinės, tiek nevalstybinės aukštosios mokyklos gauna „krepšelių“ finansavimą, nepriklausomai nuo to ar institucija valstybinė ar privati.

Taigi, kviestume praktiškai įgyvendinti deklaruojamą aukštojo mokslo finansavimo sistemą, neskirstant vieningoje aukštojo mokslo sistemoje veikiančių institucijų pagal jų kapitalo kilmę.

Atsižvelgiant į nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, prašome:

1. pašalinti nevalstybinio aukštojo mokslo institucijas diskriminuojančias nuostatas iš Projekto bei siūlomo aukštojo mokslo finansavimo modelio;

2. kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl esamo ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo (Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. 14, 18, 19, 21 p.).

Apsispręsti pagrindiniam komitetui.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. balandžio 13 d. Nr. 359

1

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-247 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-922 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) tikslui – sukurti sistemišką perėjimo tarp švietimo grandžių ir mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri užtikrintų galimybes asmenims pasirengti studijuoti aukštojo mokslo studijų programose, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti teisinio reguliavimo priemones:

1.1. Siūlytina patikslinti Įstatymo projekto Nr. 1 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 51 dalimi tvirtinamą aukštojo mokslo socialinės dimensijos sąvokos apibrėžimą, neminint jame mažai reprezentuojamų asmenų grupių, nes reikėtų apibrėžti, kaip tokias nustatyti, ir jį išdėstyti taip:

„51. Aukštojo mokslo socialinė dimensija – socialinės, akademinės, informacinės, finansinės pagalbos priemonių visuma, skirta plėtoti aukštojo mokslo prieinamumą, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties visuomenėje.“

 

Pritarti.

 

2.

 

9 (N)

 

 

1.2. Atsižvelgus į užsienio šalių praktiką įgyvendinant socialinę dimensiją aukštajame moksle, kai šalys turi patvirtintus strateginius dokumentus (strategijas arba veiksmų planus) socialinės dimensijos nuostatoms įgyvendinti, kas leidžia užtikrinti tvarų finansavimą ir nuoseklų veiksmų įgyvendinimą, siūlytina Įstatymo projektą Nr. 1 papildyti 9 straipsniu, kuriuo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas būtų papildytas  822 straipsniu, jį išdėstant taip:

„9 straipsnis. Įstatymo papildymas 822 straipsniu

Papildyti Įstatymą 822 straipsniu

„822 straipsnis. Aukštojo mokslo socialinė dimensija

1. Siekiant užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą – sudaryti sąlygas pretenduoti į aukštojo mokslo studijas, padėti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją asmenims, kurie yra įgiję profesinę kvalifikaciją pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą arba atitinka šio įstatymo 821 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sudaromas aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksmų planas, kuriame numatomos socialinės, akademinės, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo ir finansinės pagalbos priemonės.

2. Aukštojo mokslo socialinės dimensijos veiksmų planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Šio plano priemonėms įgyvendinti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.“

 

Pritarti.

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. balandžio 13 d. Nr. 359

1

2

 

1.3. Kadangi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 11 dalį visų studijų pakopų, taip pat ir trumposios, aprašus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, siūlytina Įstatymo projekto Nr. 1 1 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 29 dalies keitimo atsisakyti.

 

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. balandžio 13 d. Nr. 359

2

 

 

1.4. Kadangi Įstatymo projektu Nr. 1 2 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnis nuo 2022 m. sausio 1 d. neteko galios, siūlytina šio keitimo atsisakyti kaip nebeaktualaus.

 

Pritarti.

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. balandžio 13 d. Nr. 359

 

 

 

1.5. Atsižvelgus į šio nutarimo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose siūlomus pakeitimus, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą Nr. 1 ir jo 2 straipsnį, kuriuo būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, ją išdėstant taip:

„2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plane nurodytų priemonių įgyvendinimą, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.“

Pritarti.

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. balandžio 13 d. Nr. 359

3, 4, 5, 6

 

 

1.6. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatoms dėl minimalių reikalavimų stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas suvienodinimo, trumpąsias studijas siūlytina tiesiogiai susieti su aukštojo mokslo prieinamumo didinimu, atitinkamai keičiant kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą iš pažymėjimo į diplomą, akcentuojant sąsają tarp profesinio mokymo ir koleginių studijų, tačiau neužkertant kelio trumpųjų studijų absolventams, esant poreikiui, tęsti studijas ne tik kolegijose, bet ir universitetuose. Atžvelgiant į tai, siūlytina:

1.6.1. Įstatymo projektą Nr. 1 papildyti straipsniu, kuriuo būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip:

„3. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“;

1.6.2. atsisakyti Įstatymo projekto Nr. 1 3 straipsniu keisti Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 5 dalį;

1.6.3. Įstatymo projekto Nr. 1 3 straipsnį papildyti dalimi, kuria būtų keičiama Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 19 dalis, ją išdėstant taip:

„19. Trumpųjų studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios atitinkamos studijų krypties koleginių studijų programas.“;

1.6.4. Įstatymo projektą Nr. 1 papildyti straipsniu, kuriuo būtų keičiamos Mokslo ir studijų įstatymo 58 straipsnio 1 ir 5 dalys, jas išdėstant taip:

„1. Asmenims, baigusiems trumpąsias studijas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.“;

„5. Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.“;

1.6.5. Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1, 2 dalis, papildant šį straipsnį 11 dalimi, išdėstyti taip:

„1. Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių:

1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;

2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas.

11. Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:

1) asmenims, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, pagal tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių švietimo programas;

2) asmenims, Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo;

3) asmenims, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir atvejais atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų;

4) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir išlaikiusiems ne mažiau kaip du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos universitetines studijas;

5) asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos kolegines studijas.

2. Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.“;

1.6.6. netikslinti Įstatymo projekto Nr. 1 5 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnio 3 dalies, o patikslinti Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsniu keičiamo 76 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) socialinėms stipendijoms, studijų stipendijoms, tikslinėms stipendijoms, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plano priemonėms ir kitai paramai.“

 

Pritarti.

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. balandžio 13 d. Nr. 359

7

 

 

1.7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio keitimo nuostatas papildyti 11 dalimi, numatant antrosios konkursinės eilės tvirtinimo datą, asmenų, kuriems ji būtų taikoma, grupes, taip pat siūlytina nepildyti Įstatymo projekto Nr. 1 7 straipsniu keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio nauja 13 dalimi, nes vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama aukštųjų mokyklų studentams, vykstantiems studijuoti arba atlikti praktikos užsienyje, o šio straipsnio 1, 11, 2, 3, 4 dalis išdėstyti taip:

„1. Stojančiųjų priėmimui į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas sudaromos dvi konkursinės eilės. Pirmoji konkursinė eilė sudaroma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus, ir paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų ir kitų specialiųjų gebėjimų įvertinimo rezultatų.

11. Stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas antroji konkursinė eilė sudaroma aukštųjų mokyklų nustatyta ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suderinta tvarka, kuri paskelbiama kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Stojančiųjų konkursinis balas skaičiuojamas iš brandos egzaminų, stojamojo egzamino ir kitų specialiųjų gebėjimų. Į šią eilę gali pretenduoti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir turintys atitinkamos švietimo srities Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtojo lygio profesinio mokymo kvalifikaciją arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įvertintą bent 2 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje, arba baigę trumpąsias studijas, arba atitinkantys šio įstatymo 821 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Po bendrojo priėmimo pagrindinio etapo antrojoje eilėje likus neužimtoms valstybės finansuojamoms vietoms, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka į jas gali pretenduoti pirmojoje eilėje dalyvaujantys asmenys.

2. Trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal stojančiųjų, esančių pirmojoje ir antrojoje konkursinėse eilėse, pasirinkimą, neviršijant nustatyto valstybės finansavimo ir laikantis valstybinėms aukštosioms mokykloms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto studijų programai minimalaus studijų vietų skaičiaus pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes.

3. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamų asmenų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, studijų stipendijų preliminarų skaičių ir skiriamą valstybės finansavimą (nustatytus pagal patvirtintas atitinkamų metų normines studijų kainas ir studijų krypčių grupes (arba) jų grupių junginius arba bendrą skaičių pagal studijų pakopas (mokslo ir meno doktorantūros – pagal mokslo ir meno sritis)) iki kiekvienų metų balandžio 2 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrajai konkursinei eilei formuoti Vyriausybė papildomai skiria ne mažiau kaip 10 procentų valstybės finansuojamų studijų vietų ir valstybės finansavimo nuo atitinkamais metais priimamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų preliminaraus valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo.

4. Atitinkamais metais į mokslo ir studijų institucijas priimamiems trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams skiriamo valstybės finansavimo ir preliminaraus valstybės finansuojamų trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, vidaus sistemos pareigūnų  rengimo – pagal studijų programas pedagogų rengimo – pagal studijų programas arba specializacijas ir (arba) studijų programų arba specializacijų  grupes) iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, valstybės finansines galimybes ir įvertinęs absolventų įsidarbinimo rodiklius. Atsižvelgdamas į priimtų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas asmenų skaičių per pastaruosius trejus metus ir studijų krypčių vertinimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos nustato atitinkamais metais antrajai konkursinei eilei formuoti skiriamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičiaus paskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir (arba) jų grupes (menų studijų – ir pagal studijų programas arba specializacijas, pedagogų rengimo – pagal studijų programas, specializacijas arba jų grupes).“

 

Pritarti.

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. balandžio 13 d. Nr. 359

8

 

 

1.8. Siūlytina Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimą sieti su minimalių reikalavimų stojantiesiems įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d., nes trumposios studijos, kaip alternatyvus kelias į pirmosios pakopos studijas, aktualus nuo šių reikalavimų įsigaliojimo, todėl 8 straipsnis turėtų būti išdėstytas taip (papildžius Įstatymo projektą Nr. 1 9 straipsniu, 8 straipsnis taptų 10 straipsniu):

„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.   Šis įstatymas, išskyrus 9 straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2.    Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

<...>

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. X-242 4, 9, 53, 59, 74, 76, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-922 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurioms komitetas pritaria.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Vytautas Gapšys.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Mykolas Majauskas

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė