|
Stenogramą galima rasti |
|
Seimo posėdžių stenogramų rinkinių e. leidinyje Nr. 2, 2026 |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 28
STENOGRAMA
2025 m. kovo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. BUDBERGYTĖ
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Labas rytas, gerbiami Seimo nariai. Pradėsime šios dienos rytinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai, bet pagal triukšmą salėje atrodo, kad 141 būtų. Brangūs kolegos! Prisiminkime rugsėjo 1-ąją. (Skambina varpeliu) Ačiū.
10.01 val.
Diskusija „Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities“
Pradėsime šiandien savo posėdį nuo diskusijos „Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities“. Klausimas yra aktualus, svarbus. Turime šiandien galimybę išklausyti mūsų Europos Komisijos deleguotą komisarą, atsakingą už gynybą ir kosmosą, A. Kubilių ir galėsime taip pat užduoti rūpimus klausimus. O pradžioje norėčiau pakviesti į tribūną R. Budbergytę, Seimo Pirmininko pavaduotoją, Europos reikalų komiteto pirmininkę, tarti sveikinimo žodį.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojos, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkės Rasos Budbergytės sveikinimo žodis
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF*). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamas komisare su komanda, tikrai šiandien džiaugiuosi, kad Seimo plenariniame posėdyje turime šią svarbią diskusiją apie mūsų ir Europos gynybos ateitį.
Pati Europos Sąjunga, kaip žinote, buvo įkurta, siekiant ilgalaikės taikos. Bet šiandien tai, kas vyksta Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, demonstruoja, kad Europa yra susidūrusi su beveik egzistenciniais išgyvenimo iššūkiais. Norint taikos, taiką reikia visada stiprinti ir ginti.
Kovo 19 dieną Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai K. Kalas ir gerbiamas gynybos komisaras A. Kubilius pristatė Baltąją knygą dėl Europos gynybos. Joje yra pateikti siūlymai, kaip stiprinti visos Bendrijos gynybą. Mūsų valstybei yra svarbu, kad strateginiai Europos Sąjungos dokumentai, kurie yra priimami, būtų orientuoti į euroatlantinio saugumo stiprinimą, Europos Sąjungos ir NATO papildomumą ir tinkamai vertintų tą dramatiškai besikeičiančią saugumo situaciją, kurią šiandien Lietuva labai stipriai jaučia.
NATO nustatytas 2 % BVP išlaidų, skiriamų gynybai, dydis yra būtinas kaip minimumas, tačiau dabartinė situacija reikalauja kur kas daugiau. Ir tai turi būti įtvirtinta kaip toks Europos Sąjungos tikslas – ne mažiau kaip 3 %. Gynybos finansavimas turi būti ne pažadas, bet labai labai realus įsipareigojimas.
Tikrai mes girdėsime iš svečių iš Briuselio daugiau apie Baltąją knygą, bet aš norėčiau duoti tokį labai preliminarų savo vertinimą, kiek jau mes dabar nagrinėjame Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete tai, kiek Baltoji knyga atliepia, kiek neatliepia mūsų visų norus ir mūsų visus lūkesčius ir poreikius.
Pirmiausia tikrai teigiamai reikia vertinti akcentuojamą būtinybę greitai ženkliai didinti gynybos finansavimą. Ir tikrai galima pasidžiaugti, kad Europos perginklavimo iniciatyva ReArm Europe numato naują 150 mlrd. dydžio Europos Sąjungos finansinę priemonę SAFE, kuri suteiks valstybėms narėms ilgalaikes paskolas labai palankiomis sąlygomis. Iš ten bus galima pirkti bendrus… daryti bendrus gynybos pirkimus, didinti kariuomenių sąveikumą, sumažinti kaštus ir taip bus stiprinama Europos gynybos pramonė.
Išlaidoms, kurios bus finansuojamos būtent iš tų paskolų, bus automatiškai suteikiamas lankstumas pagal nacionalinę išlygą ir leis valstybėms narėms laikinai nukrypti nuo patvirtintų fiskalinių išlaidų trajektorijų, bet tik gynybos išlaidoms. Deja, tai pasakiusi aš vis dėlto turiu pabrėžti, kad Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės išliks galioti. Po ketverių metų valstybės narės turės integruoti šias gynybos išlaidas į nacionalinius biudžetus arba mažindamos lėšas išlaidoms, sakykime, finansuoti viešąsias paslaugas, arba didindamos mokesčius.
Pasakiusi tam tikrus tikrai, mano supratimu, teigiamus dalykus apie tą Baltąją knygą, aš turiu pasakyti, kad mes turime akcentuoti tai, kad yra per mažai atsižvelgiama į mūsų rytinio flango valstybių siūlymus dėl privalomų gynybos biudžeto tikslų, Ukrainos integracijos į Europos Sąjungos politiką ir geografiškai subalansuotą gynybos pramonės plėtrą. Akivaizdu, kad Baltojoje knygoje nepakankamai atsispindi gynybos pramonės ir technologijų vystymo balanso užtikrinimas, bendradarbiavimas su bendramintėmis trečiosiomis šalimis NATO sąjungininkėmis, kad būtų galima vykdyti bendrus pirkimus, ir parama valstybėms, kurios labiausiai susiduria su grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos. Turime akcentuoti, kad būtina ieškoti galimybių dalį Europos Sąjungos gynybos finansavimo priemonių įgyvendinti ir subsidijų forma. Apie tai kalbame ir minėtuose mūsų dviejų komitetų posėdžiuose, kai aptariame pozicijas, su kuriomis yra važiuojama ir į Bendrųjų reikalų tarybą, ir į Vadovų Tarybą.
Noriu pasidžiaugti, kad Lietuva tikrai demonstruoja politinį ryžtą stiprinti savo gynybos pajėgumus ir prisidėti prie bendros Europos Sąjungos gynybos politikos. Tikrai labai džiaugiuosi, kad šiandien pas mus svečiuojasi Europos Komisijos narys, kuris yra atsakingas už gynybą ir kosmosą, mūsų visų gerai pažįstamas ir gerbiamas A. Kubilius, jis pristatys Baltąją knygą apie tą gynybos ateitį. Aš labai tikiu, kad jo įžvalgos, strateginės krypties lyderystė dėl mūsų bendro saugumo, gynybos pajėgumų ir technologinės pažangos yra tikrai labai reikšmingos.
Tvirta Europa gimsta iš koordinuotų veiksmų, todėl aš jus šiandien kviečiu labai aktyviai užduoti klausimus, dalyvauti diskusijoje, nes ateitis, kokia jinai bus, priklauso nuo tikrai visų mūsų bendradarbiavimo ir koordinuotų pastangų. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai Rasai už įžangą.
Dabar kviečiame Europos Komisijos narį, komisarą A. Kubilių.
Europos Komisijos nario, atsakingo už gynybą ir kosmosą, Andriaus Kubiliaus pranešimas „Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities“
A. KUBILIUS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, išties toks jaudinantis emociškai momentas – grįžtu lyg ir į savo namus, kuriuose praleidau kartu su jumis nemažai metų (nesakysiu, kiek, kad nepaaiškėtų, kiek man pačiam metų, nes vis dar jaučiuosi jaunas ir energingas). Bet mintis apie Baltąją knygą tenka pradėti su tam tikromis nerimo nuotaikomis, labai konkrečiomis, susijusiomis su tuo, ką mes matome dabar Pabradėje, netoli mūsų čia.
Iš tikrųjų laukiame su dideliu susirūpinimu žinių ir, be abejo, mūsų mintys kartu su Amerikos karių šeimomis, bendražygiais. Deja, tai tik parodo, kad kario tarnyba ir taikos metu yra sudėtinga, sunki ir gali sulaukti pačių skaudžiausių išbandymų. Tai reikalauja iš mūsų tiktai dar didesnės pagarbos, kasdienės pagarbos tiems, kurie ant savo pečių prisiima tokią naštą.
Bet pereikime prie trumpo pristatymo, ką šiandien būtų verta pasakyti apie Baltąją knygą ir tuos darbus, kuriuos darome Europos Komisijoje, priimdami ne tiktai Baltąją knygą, prieš savaitę taip pat patvirtinome ir daugybę finansinių dokumentų, Europos perginklavimo programos dokumentų. Kolegė R. Budbergytė labai daug teisingai pasakė ir kritinių pastebėjimų, čia būtų galima diskutuoti dėl to. Bet turbūt visi suprantame keletą principinių nuostatų. Ir prieš pradėdamas detaliau kalbėti apie kai kurias detalesnes nuostatas, manyčiau, kad bendrą viso mūsų darbo filosofiją geriausiai atspindi žodžiai, visai neseniai, praeitą savaitę, Kopenhagoje pasakyti Komisijos prezidentės U. fon der Lejen, kuri pakartojo šiek tiek performulavusi seną dar iš Antikos laikų ateinančią formuluotę: „Jeigu nori išvengti karo, ruoškis karui.“ Senovės romėnai sakydavo: „Jeigu nori taikos, ruoškis karui.“ Be abejo, tai yra ir pagrindinis pamatas mūsų darbams. Turbūt čia, Lietuvoje, nereikia daug kalbėti ir aiškinti, kokioje situacijoje šiandien esame.
Iš tikrųjų noriu pasveikinti Lietuvos valdžią – ir Prezidentą, ir Vyriausybę, ir, tikiuosi, absoliučią daugumą Seimo dėl paskelbtų sprendimų, jog Lietuva gynybai nuo ateinančių metų skirs virš 5 % biudžeto, virš 5 % BVP. Tai parodo, kad iš tikrųjų Lietuvoje situacija yra gerai suprantama. Tuo požiūriu Lietuva yra pavyzdys, kaip reikia reaguoti į tuos iššūkius, su kuriais visi susiduriame. Be abejo, Lietuva nėra turbūt vienintelė, mūsų regione yra ir daugiau šalių, kurios panašiai reaguoja, matome pavyzdį ir iš mūsų kaimyninės Lenkijos, mūsų kaimynės Baltijos šalys labai panašiai ruošiasi reaguoti į iššūkius. Vokietijos visiškai neseniai būsimos valdžios padaryti sprendimai rodo labai aiškų bendrą naratyvą, kokių veiksmų yra imamasi. Ir čia verta prisiminti vėlgi ne tokią seną, bet jau daugiau negu 70 metų besitęsiančią, greitai 70-metį švęsiančios, artėjančios į šventę Europos Sąjungos patirtį, kai 1957 metais, pasirašant Romos sutartį, vienas iš Europos Sąjungos įkūrimo dvasinių tėvų Ž. Monė suformulavo labai aiškią nuostatą, kuri man pagal mano paties asmeninę patirtį ne pirmą kartą pasitvirtino. Ž. Monė tada pasakė labai paprastai, kad Europos Bendrija kursis krizių metu ir tai, kas bus sukurta krizių metu, ir bus Europos Bendrija. Tai dabar patiriame, sakykime taip, saugumo krizę ar gynybos krizę, tą visi gerai suprantame, todėl ir Europos komisaro gynybai ir kosmosui pozicija buvo įkurta, ir visi sprendimai, kurie dabar daromi, iš tikrųjų yra kaip tik pasekmė būtent tokio reagavimo į tokią krizę.
Kokia tai yra krizė? Aš gal tik keletą dalykų priminsiu. Manau, kad Lietuvoje tikrai nereikia tų dalykų labai plačiai ir nuosekliai kartoti, galbūt kitose Europos Sąjungos šalyse tą verta dažnai kartoti. Šiandien susiduriame su tokia situacija, kad, ką, pavyzdžiui, nuolat labai įtikinamai kalba NATO generalinis sekretorius M. Rutė, per 3 mėnesius šiandien Rusija pagamina daugiau ginklų negu visos NATO šalys, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Didžiąją Britaniją, Kanadą, Norvegiją, Europos Sąjungos šalis, NATO nares, pagamina per metus. Šiais metais, vėlgi verta atsiminti Rusiją, pagal vadinamąjį perkamosios galios paritetą karo reikalams skirs daugiau lėšų, negu visos Europos Sąjungos šalys šiais metais skirs gynybai. Todėl iš tikrųjų, suprantant tokią situaciją ir girdint žvalgybų perspėjimus, rimtų žvalgybų, Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, taip pat ir NATO vadovybės perspėjimus, kad Rusija gali būti ne tik pasiruošusi, bet atrodo, kad ir planuotų, arba planuoja, šiuo metu galimybę patikrinti NATO 5 straipsnio galiojimą dar iki 2030 metų, na, yra tie dalykai, kurie labai aiškiai suformuluoja ir tai, kaip mes turime reaguoti į štai tokius iššūkius ir į tokią, pavadinkime taip, mūsų saugumo arba gynybos krizę.
Visiškai akivaizdu, kad, norint į tai tinkamai reaguoti, mums kaip tik reikia to, apie ką neseniai buvo paskelbta, paskelbtas visas veiksmų paketas, paskelbtas Europos Komisijos, jis dabar yra vadinamas Parengties užtikrinimo iki 2030 metų strategija. Ir tai apima keletą svarbių dokumentų, jau minėjau, aš apie juos šiek tiek vėliau pasakysiu. Bet visų jų logika yra tokia, kad iš tikrųjų mes, europiečiai, ant savo pečių turime prisiimti daug didesnę atsakomybę už Europos gynybą. Visi gerai suprantame, kad Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant visų dabar esančių čia kartais mūsų emocijų ar kitokių dalykų, tarpusavio pasiaiškinimuose… Bendra tendencija yra ta, kad Jungtinės Amerikos Valstijos vis daugiau dėmesio skirs augančiai Kinijos galiai ir tam turės skirti vis daugiau savo resursų, skirtų saugumui užtikrinti. Natūralu, turime planuoti, kad Amerikos dalyvavimas, rūpinantis mūsų saugumu, dėl tokių priežasčių gali evoliuciniu būdu nuosekliai mažėti. Todėl turime atsakomybę už savo gynybą labai natūraliai perkelti ant savo pečių.
Aš vis kartoju tuos pačius skaičius, turbūt jums gerai žinomus, 450 mln. europiečių neturėtų kaip nors pykti ir piktintis, kad 340 mln. amerikiečių, turinčių savo darbotvarkę ir savo iššūkių, ne visada galės padėti mums pasirūpinti saugumu, apsiginant nuo 140 mln. gyventojų turinčios Rusijos, kuri per trejus metus niekaip negali įveikti 38 mln. gyventojų turinčios Ukrainos. Mūsų ta atsakomybė ateina būtent ir pagal tokius skaičius.
Norėdami tą atsakomybę prisiimti, be abejo, mes turime gerai suvokti, o ko tam reikia? Ir visiškai akivaizdu, kad mūsų pasirengimo gintis spragos yra gana nemažos, tai yra gana tiksliai atspindėta ir buvusio Suomijos prezidento S. V. Nynistės raporte, paskelbtame praeitų metų gruodžio mėnesį, jis yra skirtas mūsų pasirengimo strategijai aptarti. Ir ten yra labai aiškiai įvardinta, kad, deja, mūsų pajėgumai, europiečių pajėgumai, reikalingi tam, kad iki 2030 metų būtume pasirengę apsiginti, šiuo metu yra tikrai per menki. Todėl būtent tam ir yra skirti iš esmės pagrindiniai tikslai, pagrindiniai darbai, kurių dabar skubiai planuojame imtis. Jie prasideda nuo vadinamųjų gynybos tikslų peržiūros, kas yra NATO standartinė procedūra. Dabar ji kaip tik vyksta ir tikimės, kad po derybų su šalimis narėmis NATO vadovų susitikime birželio mėnesį tokie nauji pajėgumų tikslai bus patvirtinti. Tai tampa mums pamatu toliau planuoti visą mūsų veiklą, kaip mes galime tuos pajėgumus padėti šalims narėms įgyvendinti.
Čia verta pabrėžti, kad Europos Sąjunga tikrai nekonkuruoja ir nekonkuruos nei su NATO, nei su šalimis narėmis būtent šitoje srityje, planuodama, kokių pajėgumų reikia. NATO ir šalys narės tvirtina gynybos planus ir tvirtina vadinamuosius pajėgumų tikslus. Mes, kaip Europos Sąjunga, ateiname su tuo, ką vadiname pridėtine verte, nes mes, įgyvendindami savo pramonės politiką, taip pat ir skirtą gynybos pramonei, galime pasirūpinti, taip pat turėdami galimybių ir sukelti papildomai lėšų, galime pasirūpinti, kad tie tikslai būtų kiek galima greičiau įgyvendinti. Tai štai čia yra pamatas tų veiksmų planavimo, kurį mes pradedame, matydami būtent artimiausio laikotarpio iššūkį – tai yra Rusijos grėsmes, ir ilgesnio laikotarpio – kad Jungtinės Amerikos Valstijos gali vis daugiau savo resursų perkelti į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Dar vienas iššūkis yra tai, kad visiškai akivaizdu, kad šiandieninių ir ateities karinių pajėgumų reikaluose vis didesnį vaidmenį vaidins visiškai naujos technologijos, ar tai būtų dirbtinis intelektas, ar kvantinės technologijos, ar autonominės sistemos. Čia vėlgi yra iššūkis mums patiems, Europai vykstant šioms permainoms neatsilikti. Lygiai taip pat, kaip turime daug dėmesio skirti ir apsirūpinimui kritinėmis žaliavomis. Visi gerai suprantame, kad ir Europos pramonė labai stipriai priklauso nuo to, kaip galėtų susiklostyti situacija, jeigu prasidėtų karinė eskalacija Taivano sąsiauryje. Štai visi šie aspektai yra tam tikri pamatiniai principai, į kuriuos ir bandome atsakyti savo Baltąja knyga. Jos pagrindinį principą vėlgi galima labai paprastai įvardinti. Aš pats, kalbėdamas nuo pat pradžių savo darbo, visą laiką vartojau tokią frazę, kad Europos Sąjungos gynybai reikia angliškai vadinamo big bang’o, tai yra didžiojo sprogimo, kad nebegalime tokiu žingsnis po žingsnio situacijos gerinimo keliu pasiekti tai, ko mums reikia, todėl iš tikrųjų reikalingos ir didelės papildomos išlaidos gynybai, reikalingi dideli bendri užsakymai, didelės investicijos į Europos pramonę, didelis gamybos pajėgų išplėtimas ir, savaime suprantama, didelė parama Ukrainai. Taigi štai apie tai ir yra tai, ką vadiname Baltąja knyga.
Bet Baltoji knyga tikrai yra svarbus dokumentas ir pats jos rengimo procesas, man atrodo, taip pat buvo tikrai ypač svarbus. Faktiškai sulaukėme iš visų Europos Sąjungos šalių pasiūlymų dėl Baltosios knygos, sulaukėme daug pasiūlymų iš gynybos pramonės, iš ekspertų. Jau rengimo metu buvo matyti, kad visų požiūriai pradeda suartėti, kad iš tikrųjų yra tam tikra požiūrių konvergencija, kad ta strategija ir tai, kas turi būti atspindėta Baltojoje knygoje, yra visiems gerai suprantama. Bet jau pirmą dieną, kai tik paskelbėme Baltąją knygą, aš pats pasakiau, kad turime suvokti, jog V. Putino neatgrasysime vien tik jam, taip sakant, paskaitę arba pamojavę Baltąja knyga. Pats svarbiausias darbas laukia toliau, nes galima atgrasyti tiktai realiais mūsų produkcijos skaičiais: tankais, artilerija, dronais ir panašiai. Taigi, svarbiausia iš tikrųjų toliau yra įgyvendinimas.
Šiuo atveju aš noriu pabrėžti, kad Baltoji knyga tikrai nėra knyga, kurioje būtume bandę atsakyti į visus klausimus, susijusius su Europos gynybos reikalais, su Europos gynybos iššūkiais. Daug kas klausia, kodėl nėra kalbama, sakysime, apie Europos armiją arba apie Europos visą saugumo architektūrą. Mano nuostata visą laiką buvo labai aiški ir aš visada kartodavau, kad nesiblaškykime ir duokime iš pradžių atsakymus, kaip mes stiprinsime savo gynybinius pajėgumus, labai materialius atsakymus. Ateis laikas, kai iš tikrųjų turėsime spręsti ir kitus klausimus, bet šiandien iš tiesų pats svarbiausias dalykas yra būtent pasirūpinti tais mūsų labai praktiniais materialiais gynybos pajėgumais ir pradėti nuo tokio apmąstymų periodo pereiti prie įgyvendinimo periodo, pradėti labai sparčiai kaip tik to įgyvendinimo kelyje daryti konkrečius darbus. Šiuo atveju mes tikimės, kad kaip tik birželio Vadovų Tarybai mes galėsime pateikti dar daugelį papildomų konkrečių sprendimų, jau susijusių su gynybos pajėgumų planavimu ir kaip tie pajėgumai turėtų būti realizuojami, tai yra kokią gamybą mes turėtume vystyti.
Šiandien jau kai kurie tokio įgyvendinimo svarbūs dalykai yra padaryti, jūs tą žinote ir kolegė R. Budbergytė apie tai jau kalbėjo. Visų pirma padaryti tie sprendimai, kuriuos aš vadinčiau finansiniu pasirengimu, nes visiškai akivaizdu: visi planai, gražūs planai, kaip mes stiprinsime savo gynybą, be finansų yra tik teoriniai gražūs svarstymai. Taigi tie sprendimai, kurie buvo paskelbti ir kurie labai skubiai yra įgyvendinami. Per 2 savaites Komisija ir kaip tik mano direktoratas parengė tą vadinamąjį SAFE 150 mlrd. finansinių paskolų reglamentą. Tikimės, kad artimiausiu metu Taryba jį patvirtins. Vakar kaip tik teko bendrauti ir su visų šalių atstovais vadinamajame COREPERʼo susitikime, ir su ambasadoriais NATO, tikrai jaučiasi didelis palaikymas. Aišku, yra daug klaustukų, bet einame labai sparčiai į priekį.
Jūs žinote to finansinio pasirengimo pagrindinius skaičius, kad Europos Sąjunga sukuria galimybes šalims narėms skirti gynybai apie 800 mlrd. papildomų išlaidų per artimiausius ketverius metus. Aš vis kartoju, kad dar suprastume geriau, ką tai reiškia, kad čia kalbama tik apie papildomas išlaidas. Jeigu suskaičiuotume visas išlaidas, kiek šalys narės gali skirti lėšų per artimiausius ketverius metus, įsivaizduokime idealų variantą, kad visi nuo Naujųjų metų pradeda skirti po 3,5 % gynybai. Vadinasi, vien per metus yra 600 mlrd. eurų gynybai, per ketverius metus tai yra 2,4 trln. eurų gynybai. Pagal tam tikrą žinomą NATO standartą, apie 30 % yra skiriama ginkluotei ir investicijoms į gynybos pramonę. Vadinasi, apie 800 mlrd. eurų galėtų pasiekti, galėtų būti skirta kaip tik tokioms investicijoms. Be abejo, būtų gerai, kad tos investicijos pasiektų kiek galima daugiau Europos pramonės, nes, žinote iš M. Dragi raporto, viena iš problemų, kad kai europiečiai pirkdavo iki šiol ginklus, tai tiktai 20 % ginklų pirkdavo iš Europos pramonės, 80 % iš kitur. Gynybos pramonė, mano įsitikinimu (aš tai visą laiką kartoju), yra ne šiaip pramonė, nors irgi yra pramonė, bet iš tikrųjų yra labai reikšmingas strateginis gynybos resursas. Tokią pramonę reikia turėti išvystytą Europos kontinente, nes, neduok Dieve, karo metu reikia turėti pajėgumų, kurie galėtų ir greitai remontuoti techniką, ir prižiūrėti, ir gaminti naujus ginklus. Taigi štai tokie dalykai yra svarbūs. Kaip jau sakiau, SAFE reglamentą mes jau parengėme ir tikimės, kad artimiausiu metu jis bus patvirtintas.
Noriu pastebėti, kad šis reglamentas ne tiktai leidžia gauti lengvatinių paskolų, panašiai kaip buvo gauta ir buvo naudojamos pandemijos metu, apie 20 šalių tada pasinaudojo ta vadinamąja SURE programa, tai tikėtina, kad ir dabar bus norinčių ja pasinaudoti. Bet į ką dar norėčiau atkreipti dėmesį, tai į tai, kad kaip tik šitos paskolos atveria visiškai naujas galimybes padėti Ukrainai, nes Ukraina šitų paskolų formatu yra iš esmės prilyginta, aš taip pavadinčiau, Norvegijos statusui. Norvegija visose Europos Sąjungos gynybos programose dalyvauja lygiai tokiomis pat teisėmis arba beveik tokiomis pat teisėmis kaip Europos Sąjungos šalys ir Ukraina atsiduria būtent tokiu pat formatu.
Taigi antra galimybė – pasinaudoti 1,5 % išlaidų gynybai neįskaičiavimu į deficitą per artimiausius ketverius metus. Vadinamoji nacionalinės išlygos galimybė irgi yra svarbi ir jinai leis šalims narėms papildomai skirti gynybai apie 650 mlrd. eurų iš tų 800 mlrd., ir čia jau pačios šalys narės spręs, kur tuos pinigus panaudoti. Vėlgi mes norėtume, kad tie pinigai būtų naudojami kiek galima labiau bendriems pirkimams ir tarp jų europinei pramonei.
Baltojoje knygoje, be finansų, turime dar tris svarbius skyrius. Vienas iš jų, man atrodo, tikrai ypač svarbus. Tai, be abejo, yra skyrius, skirtas Ukrainos gynybiniam potencialui stiprinti. Šiuo atveju, vėlgi žiūrint taip bendrąja prasme, man atrodo, labai svarbu yra tai, kad į Baltąją knygą, skirtą Europos gynybai, turbūt pirmą kartą mums pavyko įrašyti Ukrainos gynybą kaip sudėtinę dalį Europos gynybos. Taip sakant, jau čia ne tiktai pareiškimais, bet ir labai faktiniais veiksmais. Na, ir parama Ukrainai. Yra žinoma, kokia jinai iki šiol buvo. Europa tikrai daro daug ir čia galime ginčytis su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kas davė daugiau. Iš esmės, jeigu skaičiuotume ne tik Europos Sąjungos šalis, bet ir Britaniją bei Norvegiją, tai visi esame davę karinės paramos maždaug panašiai, per trejus karo metus apie 60 mlrd. eurų ir viena, ir kita pusė. Jeigu skaičiuotume bendrą paramą, tai Europos parama yra didesnė nei Amerikos maždaug 30 %, 130 mlrd. ir 100 mlrd. Amerikos. Bet jeigu skaičiuojame tik karinę paramą ir perskaičiuojame jai vienerių metų paramą, tai atsiminkime, kad tiek mūsų parama, tiek Europos Sąjungos parama, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų parama per metus nesiekia 0,1 % BVP. Šitas skaičius man labai aiškiai sako, kad tikrai mes galime rasti būdų ir skirti didesnę paramą.
Ta parama, be abejo, tiekiant papildomus ginklus Ukrainai. Labai svarbu ir nauja, taip sakant, paramos strategija, kuri vadinama danišku modeliu (žinau, kad ir Lietuva jame aktyviai dalyvauja), tai yra perkant pačioje Ukrainoje pagamintus ginklus ir juos tiekiant Ukrainos kariuomenės reikmėms. Ukrainos karinė pramonė yra geras pavyzdys Europos karinei gynybos pramonei, nes noriu priminti, kad 2022 metais visa Ukrainos karinė pramonė gamino per metus ginklų, kurių vertė buvo 1 mlrd. eurų. Praeitus metus Ukrainos karinė pramonė užbaigė su galimybėmis pagaminti ginklų už 35 mlrd. eurų, tai yra išaugo 35 kartus gamybos pajėgumai. Gaminami europietiškos kokybės ginklai. Šiandien kaip tik mačiau, kažkur aprašyta jų vadinamoji artilerinė sistema „Bohdana“, per mėnesį pagamina 40 vienetų. Kai kurios Europos žinomos kompanijos kaip „Caesar“ ar Vokietijos haubicų gamintojai tiek nepagamina per metus. Ir pagaminami ne tik europietiškos kokybės ginklai, bet ir vidutiniškai maždaug du kartus mažesnės kainos. Kitaip sakant, už tuos pinigus, kuriuos mes skiriame Ukrainai, jeigu mes tuos pinigus išleistume pirkdami Ukrainos pagamintus ginklus, du kartus daugiau ginklų galėtume duoti. Šitas modelis taip pat yra svarbus.
Lygiai taip pat dar sykį atkreipiu dėmesį, kad naujosios SAFE paskolos, vadinamosios trigubo A reitingo paskolos, 45 metų trukmės paskolos, gali būti panaudotos paremti Ukrainą, tai yra jas panaudoti galima kartu su Ukraina, Lietuva gali jas naudoti kartu su Ukraina pirkti Ukrainoje pagamintus ginklus ir tiekti juos Ukrainai. Tai, mano įsitikinimu, gali atverti tikrai naujų galimybių.
Lygiai taip pat dar vienas svarbus principas, kurio spartaus įgyvendinimo siekiame, tai atsiveria galimybė spartinti Ukrainos gynybos pramonės integraciją su Europos Sąjungos gynybos pramone. Tam reikėtų, kad Europos Sąjungos Taryba patvirtintų ir Parlamentas patvirtintų vadinamąją Europos gynybos pramonės programą, jinai jau parengta metus laiko, Europos aukštos institucijos dar vis jos nepatvirtina. Tikėkimės, kad dabar galbūt irgi atsiras daugiau supratimo ir skubos. Jos visas skyrius yra skirtas Ukrainos pramonės integracijai su Europos Sąjungos pramone.
Labai trumpai, gal porą žodžių apie reikalus, susijusius jau su Europos gynybinio potencialo stiprinimu. Jau minėjau, kad mūsų pirmas tikslas iš tikrųjų yra aiškiai susidėlioti ir skaitmeniškai įvertinti, kokie yra Europos Sąjungos šalių, NATO narių gynybiniai poreikiai, tą mes remiame NATO vadinamaisiais gynybiniais tikslais, tikimės, kad tai iki birželio samito mums pavyks susidėlioti. Dirbame kartu su NATO, dirbame kartu su kitomis Europos institucijomis. Tai būtų iš tikrųjų pamatas labai aiškiai mums parodyti tiek industrijai, ką reikia pagaminti, tiek ir šalims narėms susitarti dėl bendrų veiksmų.
Trys pagrindinės kryptys, ko mes siekiame galvodami apie tą gamybos vystymą ir pajėgumų plėtojimą. Visų pirma, turime rasti būdų, kaip ženkliai padidinti tai, ką vadintume konvencinės produkcijos masine gamyba: artilerijos vienetai, dronai, raketos ir panašiai. Europos pasirengimas šiuo atveju, dar negaliu čia kalbėti apie konkrečius skaičius, kurie yra žinomi, bet jeigu Europos Sąjungos šalims reikėtų dalyvauti tokiame kare, kuris vyksta Ukrainoje, tai mūsų resursai, ką turime sukaupę, ilgai neatlaikytų.
Antras principas, antra kryptis irgi reikalauja mūsų sparčių veiksmų, tai vadinamųjų strateginių įgalintojų, angliškai vadiname (mes net nelabai turime terminų) strategic enablers. Kas yra labai svarbu vėlgi šiandieniniame kare, tai daugybė tokių, sakykime, reikalingų kariuomenei dalykų kaip, pavyzdžiui, kosmoso žvalgybos duomenys arba sunkiųjų krovinių aviacinis pervežimas, arba papildymas degalų ore ir daugybė kitų tokių svarbių paslaugų ar svarbių kariuomenei dalykų. Įvertindami Europos Sąjungos pasirengimą šiuo atveju tikrai matome didžiulių trūkumų ir šiuo atveju esame labai stipriai priklausomi nuo mūsų transatlantinių partnerių. Todėl šitoje srityje turime taip pat labai spartinti savo reikalus.
Na ir… Taip, Pirmininke, baigiu. Matau, kad laikas bėga labai greitai. Ir trečia kryptis iš tikrųjų yra tai, ką mes vadiname bendraeuropinio intereso gynybos projektų išvystymu. Tai yra tokie projektai kaip oro gynybos skydas, kibernetinės gynybos skydas, kosmoso gynybos skydas, kurių viena šalis negali įgyvendinti. Ir čia mes irgi planuojame labai sparčiai judėti į priekį. Tai štai tokie yra mūsų planai.
Aš bandau užbaigti. Atsiprašau, kad šiek tiek ilgiau užtrukau. Bet iš tikrųjų darbų ir reikalų tikrai yra nemažai, judėjimo tempas yra didelis. Ir aš tikiuosi, kad Lietuva ir toliau galės būti rodoma pavyzdžiu daugeliui kitų valstybių, kurioms tokio pavyzdžio tikrai reikia. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas komisare, už išsamų pristatymą. Yra užsirašiusių nemažai Seimo narių, norinčių paklausti. Tai kiek turėsime laiko, tiek tų klausiančių ir bus. Pirmas frakcijos vardu klausia Socialdemokratų frakcijos seniūnas R. Motuzas. Ruošiasi „Nemuno aušros“ frakcijos vardu A. Skardžius.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas komisare, iš tikrųjų parengtas labai svarbus dokumentas, ypač esant dabartinei tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai ir pastaruoju metu vis kylant daugiau neaiškumų dėl Ukrainos finansavimo, lėšų skyrimo gynybai.
Bet mano klausimas. Jūs šiandien savo pasisakyme minėjote, kad jūsų vadovaujamas direktoratas parengė finansavimo instrumentą. Taip, mes apie jį girdėjome. Bendrijos narėms galima skirti 150 mlrd. eurų paskoloms. Bet, kaip mes žinome, kai kurioms valstybėms narėms yra labai didelė našta. Ar negali būti jos skirtos kaip grantai arba kaip negrąžintinos paskolos, arba bent jų dalis kaip negrąžintinos paskolos?
Ir taip pat norėčiau paklausti: ar nebūtų galima daryti išimčių pafrontės valstybėms, kurios yra gana sudėtingoje situacijoje? Ačiū.
A. KUBILIUS. Ačiū už gerą klausimą. Visų pirma pafrontės valstybės. Jau Baltojoje knygoje yra įvardinta, kad vienas iš tokių prioritetinių bendraeuropinių projektų bus kaip tik šiaurės rytų sienos valstybių gynybinių, taip sakant, pajėgumų stiprinimas kaip tik pasienyje. Tai yra bendras Baltijos šalių ir Lenkijos, ir Suomijos projektas. Ir jisai yra vienas iš svarbesnių bendraeuropinių projektų.
Dabar dėl paskolų ar grantų, tai toks suprantamas klausimas. Aš tikrai nenoriu čia daug aiškinti, bet… Pirmas dalykas, tie finansiniai pasiūlymai, kokie dabar yra realizuojami, yra pirmieji pasiūlymai. Taryba paprašė Komisijos ir toliau nagrinėti galimybes ir inovatyvių sprendimų. Bet aš tiktai paminėčiau, kad būsimajame finansiniame biudžeto dokumente, vadinamajame daugiametės finansinės perspektyvos dokumente, kuris… žinote, kad 2027 metais tokį dokumentą turėsime patvirtinti ir nuo 2028 metų Europos Sąjunga gyvens jau su nauju biudžetu. Jame, pagal dabartinius skaičiavimus, apie 20 % lėšų turės būti skirta tam, kad būtų pradėtos išmokėti vadinamosios pandemijos paskolos, kurios buvo dalinamos grantais. Tai tą reikia labai gerai suprasti, ką reiškia grantai. Grantai reiškia, labai ūkiškai šnekant, labai paprastą dalyką. Reikia atsiminti, kad Europos Sąjunga pati savo pinigų neturi, ji tų pinigų nespausdina, ji tų pinigų nesurenka iš mokesčių mokėtojų. Ji didžiąją dalį pinigų gauna tiesiogiai iš šalių narių ir tik labai nedaug turi savo vadinamųjų nuosavų resursų, kai gauna tiesiogiai iš mokesčių mokėtojų. Pinigai šiuo atveju neatsiranda iš oro. Jie nekrenta iš dangaus tiek, kiek norime. Aš matau vienintelį skirtumą tarp paskolų ir grantų, kad kai gaunamos paskolos, tai šalis pati įsipareigoja tas paskolas grąžinti. Kai gaunami grantai, tai šalis galvoja, kad prie to grąžinimo prisidės ir kitos šalys. Tai čia toks, taip sakant, yra paprastas principas. Bet pinigai neatsiranda iš oro ir juos reikia… pasiskolinti yra visada lengva, išdalinti grantus irgi nėra sudėtinga, bet po to reikia juos sugrąžinti. Ir, ką jau minėjau, 20 % būsimajame biudžete bus skirta tam, kad reikės grąžinti pandemijos paskolą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi I. Šimonytė.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamasis komisare, egzistencinės grėsmės akivaizdoje Europos Komisijos sprendimai išties nuvylė. Ką tai reiškia 150 mlrd. paskolų? Ir dar apribojimas pagal Mastrichto kriterijus 1,5 % ir ketveriems metams. Žvelgiant į Lietuvos BVP, tai būtų 5 mlrd., Lietuvai reikia mažiausiai 20 mlrd., ir kuo greičiau, iki 2030 metų. Kaip apginti tokią Europą su tokiais sprendimais? RRFʼo pinigai, kurie buvo dalinami ekonomikai gaivinti po pandemijos, tikrai, jūs kalbėjote ką tik, buvo dotacijos. Ar jos efektyviai panaudojamos? Nežinau. Mano supratimu, nelabai. Bet tai buvo 2,2 mlrd. Gerbiamas komisare, jeigu nesiseka jums gynybos srityje, gal jums sekasi kosmoso srityje, kuriai labai mažai skiriate dėmesio. Gal galite plačiau apie tai?
A. KUBILIUS. Na, gerbiamas kolega, turbūt nepereisime čia prie lietuviškų, taip sakant, tradicinių pasiaiškinimų. Laukiau ir tikėjausi jūsų tokio klausimo. Labai ačiū.
Norėčiau pastebėti vieną dalyką, jau minėjau prieš tai, gaila, jūs gal negirdėjote ar nesupratote, kad pinigų Europos Sąjunga pati neturi, yra šalių narių pinigai. Jeigu Lietuva yra pasiruošusi sumokėti į Europos Sąjungos biudžetą kur kas didesnius pinigus, galbūt tuo pasektų ir kitos šalys, tada turėtume didesnį biudžetą ir galėtume kalbėti apie tai, kad galime ir daugiau pinigų skirti gynybai. Šiandien to nėra ir todėl žiūrime labai realistiškai. Todėl turime kalbėti ne tiktai apie Europos Sąjungos paskolų instrumentą, kuris taip, nėra labai didelis. 150 mlrd. nėra, taip sakant, tai, kas galėtų išspręsti visas problemas, bet turime žiūrėti į tai, ką šalys narės pačios ruošiasi skirti gynybai. Iš tikrųjų Lietuva, sakau, yra geras pavyzdys, planuoja skirti 5 %. Panašiai planuoja skirti Lenkija. Ir, aš jau minėjau, kad jeigu visos šalys skirtų 3,5 %, tai turėtume per metus apie 600 mlrd. eurų, skiriamų gynybai, ir netoli atsiliktume nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios per metus skiria apie 900 mlrd. eurų. Taigi šalys narės tikrai gali ieškoti ir papildomų būdų, kaip investuoti į gynybą, gali tartis tarp savęs, kaip, taip sakant, rasti būdų iš tikrųjų atliepti tuos krizės iššūkius ir efektyviau. Aš tikiuosi, kad Lietuva ir Lietuvos parlamentas prie to labai aktyviai prisidės, siūlydami iš tikrųjų ambicingus tikslus visai Europai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi T. Martinaitis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas komisare, mielas Andriau, aš niekada neabejojau jūsų gebėjimais dirbti net tuos darbus, kurie yra gana beviltiški arba tokie atrodo, kaip, pavyzdžiui, atsakinėti į prieš tai kalbėjusio kolegos klausimus. Ir labai svarbų dalyką jūs paminėjote, kad Europos Sąjunga niekada nebuvo kuriama kaip gynybos sąjunga. Priešingai, ji buvo kuriama kaip taikos projektas. Dėl to nenuostabu, kad jokioje daugiametėje perspektyvoje niekada nebuvo numatyta jokių lėšų gynybai, nėra ir dabartinėje perspektyvoje. Tos lėšos, kurios yra rastos, kaip dabar bandoma sakyti, kad Europos Sąjunga atsibudo ir rado, priklauso nuo valstybių narių iniciatyvos.
Kaip čia būtų galima išspręsti tą paradoksą, kad blogiausią fiskalinę poziciją turi tos valstybės, kurios yra didelės ir kurių išlaidų padidinimas būtų kritiškai svarbus bendros išlaidų masės padidinimui, o mažiausią skolą turi pafrontės valstybės, kurių vis dėlto BVP yra mažas, ir net jeigu jos išsiskolins 5–6 %, vis dėlto prie bendro poolʼo gynybos išlaidų pridės ne tiek daug? Ar Komisija mato kokį nors savo koordinavimo vaidmenį? Tarkime, dėl Vokietijos valios galime nuspėti iš Konstitucijos pakeitimų, bet apskritai dėl kitų didžiųjų Europos Sąjungos valstybių ryžto ir valios naudotis ta, kad ir laikina išimtimi, kurią siūlo Komisija? Labai ačiū.
A. KUBILIUS. Labai geras klausimas. Vokietijos pavyzdys tikrai galėtų būti užkrečiamas ir gal labiau užkrėsti galėtų kitas didžiąsias valstybes. Pamatysime. Be abejo, mums rūpi, kad tomis galimybėmis šalys narės pasinaudotų maksimaliai. Tempai, kurių mes tikimės iš valstybių, yra tikrai pakankamai glausti. Sakykime, 1,5 % galimybė, mes tikimės, kad šalys pareikš savo nuostatas per balandžio mėnesį, ar jos naudosis šita galimybe, ar ne, kad būtų galima kartu reaguoti ir nesukelti kokios nors sumaišties finansų rinkose.
O dėl 150 mlrd. paskolų, kai bus patvirtintas reglamentas, mes tikimės, kad per artimiausius 6 mėnesius šalys narės imsis veiksmų ir pareikš savo ketinimus. Be abejo, mes labai atidžiai stebėsime. Kaip tik ir mums priklausantis direktoratas čia vaidins ypač svarbų vaidmenį, rengiamasi jam suteikti pakankamų žmogiškųjų resursų.
Tenka visko girdėti. Šiandien gyvename tokioje truputį, taip sakant, dar parengiamojoje ne tai kad gandų, bet įvairių informacijų aplinkoje. Kai kas sako, kad čia nebus didelio apetito tais pinigais pasinaudoti, bet, kita vertus, tenka girdėti ir tai, kad kai kas teigia, kad labai greitai bus viršytas tas limitas, pageidavimai viršys limitą. Čia tenka kaip tik iš mūsų regiono girdėti. Aš tiktai čia, sakyčiau, Lietuvai noriu duoti patarimą ilgai negalvoti, pasižiūrėti iš tikrųjų į šitas galimybes kaip į dėmesio vertą galimybę.
Kaip padėti didžiosioms šalims, kurios iš tikrųjų turi problemų ir turi didelių skolų, ir deficitai gana dideli, be abejo, kad jų kiekvieną veiksmą labai atidžiai vertina ir rinkos, man sunku pasakyti, bet tikėčiausi, kad iš tikrųjų bus ieškoma ir bendrų sprendimų.
Tenka matyti tikrai labai daug naujų iniciatyvų tarp šalių narių bendrauti, tartis tiek dėl gynybos politinių iniciatyvų, kaip padėti Ukrainai, tiek ir dėl tos pačios pramonės vystymo reikalų, ir kaip pasirūpinti savo gynybos reikalais. Aš tikėčiausi, kad štai tos diskusijos atves prie kai kurių galbūt ir naujų sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Martinaitis. Ruošiasi B. Vėsaitė.
T. MARTINAITIS (LSDPF). Dėkoju, komisare, už tokio reikšmingo dokumento parengimą. Taip pat noriu padėkoti už tą mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto priėmimą savo atstovybėje, kai mes tenai lankėmės. Būtent mūsų vizito metu jūs akcentavote, kad šiandien Europai reikia dar vieno V. Čerčilio – žmogaus, kuris gebėtų tinkamai įvardinti grėsmę ir pasiūlytų planą, kaip nuo jos apsisaugoti.
Vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, ar šiandien Baltoji knyga, kurią jūs parengėte, atitinka tą V. Čerčilio dvasią? Ar vis dėlto netrūksta tos ambicijos tinkamai panaudoti Europos turimą ekonominę galią, ar vis dėlto mes dar negyvename tų čemberlenų politikos laikmetyje, kai diskusijos ir nuolaidžiavimas ima viršų? Kaip pavyzdį taip pat norėčiau akcentuoti ir pasveikinti tą priemonę bendriems įsigijimams skatinti. Skirtingų Europos Sąjungos šalių vis dėlto įkelti ir tam tikri apribojimai, kad būtent gynybai būtų priemonės įsigytos Europos Sąjungos lygiu, o tiems apribojimams, vėlgi, atsiras tam tikri biurokratiniai mechanizmai ir taip viskas tęsis, tęsis, tęsis. Ar tikrai mes 2030 metais jau būsime pasirengę prisiimti atsakomybę, kai jau šiandien reikia? Vis dėlto kodėl 500 mln. gyventojų Europa yra vis dar priklausoma nuo 340 mln. gyventojų Jungtinių Amerikos Valstijų, kad apgintų nuo 140 mln. Rusijos?
A. KUBILIUS. Ačiū už gerą klausimą. Tikrai buvo smagu pabendrauti. Prašom dažniau lankytis, tikrai yra ką aptarti ir pasitarti. Aš neatsimenu, kaip aš ten tą V. Čerčilį jums minėjau, bet faktas, kad V. Čerčilio patirtis svarbi tuo, kad V. Čerčilis buvo vienišas balsas praeito amžiaus 30-ųjų viduryje, jau A. Hitleriui ginkluojantis visu tempu ir ruošiantis karui, didelė dalis Europos, taip pat ir Britanija gyveno visiškos taikos nuotaikomis ir sakė: čia nieko nebus, jokių čia karų nebus ir nieko čia mums nereikia rengtis, einame į Miuncheną, susitarsime su A. Hitleriu dėl taikos. Ir žinome, kur tas atvedė.
Šiuo požiūriu galbūt Europa dabar yra geresnės būsenos. Iš tiesų to matymo ir aiškaus grėsmių įsivardijimo yra, mano manymu, žymiai daugiau, supratimo, kad tikrai čia vien tiktai šnekant apie taiką situacija nepasikeis. Šiuo atveju aš irgi galėčiau tiktai viena pasakyti: galbūt ir Lietuva galėtų, naudodama įvairius europinius formatus, tą klausimą taip pat labai viešai kelti. Kas gali kelti nerimą? Tas faktas, kad jeigu (jeigu, aš kartoju, jeigu), jeigu pavyktų sutarti ir su Jungtinių Amerikos Valstijų pagalba dėl taikos Ukrainoje, taip vadinkime, tikėkimės, kad tai galėtų būti kiek galima labiau teisinga taika, bet to pasekmė gali būti labai paprasta: europiečiai nutars, kad viskas, jokių grėsmių nebėra, taika jau yra, taip sakant, įkurta, atstatyta ir galima atsipalaiduoti, ir galima nebesirūpinti savo gynybiniais pajėgumais. Tuo tarpu, mano įsitikinimu, po tokios taikos Rusija nesustabdys savo karinės gamybos, gamins tiek pat ginklų ir dar daugiau, jų nereikės naudoti Ukrainoje. Ir ką perspėja Danijos žvalgybos tarnyba, kad tokiu atveju iš tikrųjų pavojai Europai gali tapti dar didesni. Tai šiuo atveju mums atsipalaiduoti būtų tikrai labai labai klaidinga.
Dėl Europos Sąjungos apribojimų aš turėčiau pasakyti, kad kaip tik, ko aš gal nepaminėjau, viena iš svarbių iniciatyvų, kurią šiuo metu taip pat planuojame realizuoti, ir realizuoti gana greitai, iki birželio mėnesio, tai vadinamoji supaprastinimo iniciatyva. Europos Komisija dabar tam skiria daug dėmesio (vadinamasis simplification), rengiami vadinamieji įstatyminiai omnibusai, peržiūrint įvairias sritis, kuriose yra per daug per paskutinius keletą ar keliolika metų susikurta įvairių biurokratinių suvaržymų, kas trukdo ir pramonei plėtotis. Tokį supaprastinimo omnibusą mes rengiame ir gynybos srityje. Čia kviečiame ir šalių narių vyriausybes, ir verslą, gynybos verslą, ir ekspertus mums pateikti kiek galima daugiau konkrečių nuorodų, kur yra tokių apribojimų, kuriuos reikėtų naikinti. Aš tikiuosi, kad iš tikrųjų ta bendra nuostata, kad reikia greitai plėtoti ginkluotės gamybą, bus paremta ir mūsų konkrečiais veiksmais, sudarant tam tikrai realias galimybes.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegę B. Vėsaitę. Ruošiasi S. Kairys.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas komisare, ar jūsų direktorate nėra svarstomas alternatyvos kūrimas „Starlinkʼui“? Tai vienas klausimėlis.
Antras klausimėlis. Ar Baltojoje knygoje yra kas nors apie gyventojų civilinę gynybą?
A. KUBILIUS. Ačiū, ačiū, gerbiama Birute, už labai gerus klausimus. Gyventojų civilinė gynyba ir pasirengimas bendrąja prasme tiek, sakykime, karinėms krizėms, tiek bet kokioms kitoms krizėms kaip tik buvo patvirtinta vakar Europos Komisijos specialia komunikacija dėl pasirengimo, Europos Sąjungos pasirengimo (European Preparedness Union) strategija. Ji remiasi kaip tik tuo pačiu prezidento S. Nynistės raportu. Ten kaip tik kalbama būtent apie tą civilinį pasirengimą. Tai verta irgi į tai atkreipti dėmesį, tikrai yra daug svarbių dalykų.
Pirmas klausimas yra taip pat jūsų labai svarbus ir geras, nes iš tiesų, nors ir nekalbėjau daug apie kosmoso reikalus, bet natūralu, kad vadinamosios kosmoso paslaugos šiandien yra neatskiriama dalis saugumo ir gynybos reikalų. Tai visi gerai matome ir iš Ukrainos karo patirties, ir tai žinome iš savo darbų. Čia Europa turi tikrai gerų pasiekimų, tą reikia visą laiką pabrėžti. Turime nemažų iššūkių, nes pralaimime tam pačiam I. Maskui dėl raketų paleidimo, arba kaip angliškai vadina launching, sistemos. Tačiau mūsų sistemos, tokios kaip pozicionavimo sistema „Galileo“ arba Žemės stebėjimo sistema „Copernicus“, yra pačios geriausios, lyginant su kitomis pasaulio sistemomis. Dabar kaip tik pradėjome kurti naują palydovinę sistemą, vadinamą Saugaus palydovinio ryšio sistema, sutrumpintai jinai vadinama IRIS2. Ir tai yra kaip tik ta sistema, kuri bus analogiška „Starlink’o“ sistemai, tikimės, kad ji vėlgi bus geresnė negu amerikiečių analogas, nes mūsų naujesnė. Bet šiuo atveju verta pastebėti, kad jos, tos naujos sistemos, operacinė pradžia gali būti tiktai apie 2029 metus. Bet vėlgi šių metų viduryje jau planuojame paleisti tai, ką būtų galima pavadinti integracine sistema. Į ją siekiame integruoti šalių narių turimus individualius kosminius pajėgumus šitoje srityje, ar tai Vokietijos, ar Prancūzijos, ar Italijos, kai kurios ir kitos šalys turi. Tai vadinsis GOVSATCOM. Europa yra gabi tokiems pavadinimams. Tai Governmental Satellite Communications, jeigu taip išvertus. Tai štai tą sistemą taip pat turėsime. Esame svarstę ir extra atvejų, kadangi buvo iš tikrųjų čia daug to nerimo ženklų, kad gali dėl vienokių ar kitokių priežasčių Ukraina likti be „Starlink’o“ paslaugų. Aš negaliu atskleisti visų detalių, jautri informacija, bet turiu pasakyti, kad tuo atveju tikrai būtume taip pat pasirengę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Kairys. Ruošiasi L. Balsys.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke, už žodį. Gerbiamas komisare, aišku, mums turbūt neverta net rodyti kažkokių pavyzdžių iš Antrojo pasaulinio karo išvakarių, mes kas antrą dieną girdime, kad nesureikšmintume tam tikrų situacijų. Tai dalykai vis tiek linkę kartotis ir tos klaidos linkusios kartotis. Bet klausimas ne dėl to, nes jūs visgi atstovaujate šį kartą tribūnoje ne Lietuvai, o Europos Sąjungai. Trumpai užsiminėte apie Ukrainą, tikrai didelis pasiekimas, kad toje Baltojoje knygoje ji atsirado, bet labai svarbu yra ir ta koreliacija su visa Rytų partnerystės politika, kalbant apie Europos Sąjungą, nes tiek gynybos srityje Europos Sąjunga visada mato tolyn į priekį. Pavyzdžiui, tokios šalys kaip Moldova arba, tarkime, net formalus Baltarusijos buvimas Rytų partnerystės politikos kontekste irgi kelia tam tikrų klausimų. Tai kaip koreliuoja būtent Baltosios knygos gynyba su Rytų partnerystės politika?
A. KUBILIUS. Labai geras klausimas. Ačiū. Išties jau kalbėjau apie Baltąją knygą ir vadinamąjį SAFE paskolų instrumentą, kad pagal jį Ukraina yra pakelta į ypatingą lygį. Tai yra padaryta sąmoningai, nes suprantame, kokioje situacijoje yra Ukraina. Bet tas pats SAFE instrumentas leidžia šiek tiek žemesnį lygį, dar nekalbame apie pramonių integracijas ir kitus panašius dalykus, bet jis leidžia dalyvauti ir šalims kandidatėms. Tas yra tikrai svarbu. Kitaip sakant, atsiranda galimybės pasitelkti ir jų pajėgumus, kad bendrai gynybą vystytume ir pasirūpintume ir jų pajėgumais. O visiškai natūralu, kad plėtra, kaip labai svarbus geopolitinis instrumentas, yra tikrai labai reikšminga visoje dabartinėje Europos Sąjungos darbotvarkėje. Tikrai Europos Sąjungos ambicijos paspartinti visą integraciją yra ženklios. Ir jau tą ne pirmą kartą girdime. Tai, kas prieš trejus ketverius metus dar atrodė kaip, na, tokia, sakykime, nelabai reali mūsų nuostata, – ir aš pats atsimenu, dar Europos Parlamente į vieną iš svarbių dokumentų įrašėme mūsų tokiam džiaugsmui, kad plėtra turi baigtis 2030 metais, iki 2030 metų, tada tą pavyko pasiekti, kitiems galbūt nelabai įsižiūrėjus, po to sulaukdavome kritikos, kad čia yra nepasiekiamas dalykas, – dabar tampa tikrai realia data. Šiuo atveju dar sykį tik galiu pastebėti, kad Lietuvos pirmininkavimas 2027 metais tuo požiūriu gali būti ypač svarbus, nes kaip tik gali būti taip, kad bus artėjama prie reikšmingų sprendimų, prie derybų pabaigos. Mano tikrai raginimas yra jau dabar apie tai labai rimtai galvoti, ir ne tik galvoti, bet ir tartis su partneriais, su iki to laikotarpio pirmininkaujančiomis valstybėmis – iš tikrųjų padaryti viską, kad prie tokių sprendimų ateitume tikrai efektyviai, planingai ir gerai pasiruošę.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas komisare, man norėtųsi daugiau aiškumo, ar jūsų politinėje darbotvarkėje yra nuostata, jog NATO Europos sparnas turėtų transformuotis į savarankiškus pajėgumus, įskaitant gynybos planavimą ir žvalgybą, taip pat ginkluotės standartus, kad Europos Sąjungos šalys 100 % būtų tikros dėl savo ginkluotės ir kad neatsiras niekas, kas galėtų išjungti naikintuvą ar artilerijos navigacijos sistemas? Ko tam reikia praktiškai ir ko tam reikia politiškai? Ačiū.
A. KUBILIUS. Ačiū už gerą klausimą. Bendrąja prasme Europos sparno stiprinimas, tai mes, savaime suprantama, kalbame apie Europos pajėgumų stiprinimą. To prašo ir mūsų transatlantiniai partneriai, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir mes patys suprantame, kad mums tai reikia daryti. Aš vis taip su tokia, na, šypsena sakau, kad mes turime plėtoti savo gynybinius pajėgumus ne dėl to, kad to reikalauja D. Trampas, o dėl to, kad kitoje pusėje yra V. Putinas. Tai tą ir siekiame daryti.
Aš nenoriu vėlgi kalbėti apie kokias nors institucines pertvarkas ir kaip čia atrodys po dešimties metų visa sąranga, ir kaip veiks NATO, ir taip toliau. Matyt, ateis laikas ir apie tai giliau kalbėti, bet šiandien dar kartą ir dar kartą kartoju: mums rūpi, kaip iš tikrųjų pasiekti, kad mūsų gynybiniai pajėgumai, esant dabartinei visai institucinei sąrangai, būtų kiek galima labiau išplėtoti. Ir tą darome, bet kartu turėdami omenyje, kad turime plėtoti ir savo pramonę. Todėl jūsų iškeltas klausimas yra dėl to, kad ginkluotė, kurią įsigijome, neturėtų turėti kažkokių papildomų suvaržymų. Tas klausimas, be abejo, yra svarbus visuose svarstymuose. Yra kalbama apie vadinamą… na, nenoriu čia jūsų įvelti į tas terminologijas ir techninius dalykus, kaip vadinamas, naujas atsirado terminas kaip dizaino, na, nuosavybė, taip vadinkime, design authority, kad Europos šalys gamintų ir naudotų Europos pinigus tokiems ginklams, dėl kurių jos turėtų savo rankose po to galimybę ir spręsti, kaip tie ginklai naudojami. Tai tie klausimai yra šiandieninėje darbotvarkėje, bet tai nepakeičia šiandien mūsų labai aiškių nuostatų: NATO yra pamatas mūsų gynybai, mūsų visų gynyba yra paremta kolektyvinės gynybos principais ir to nuosekliai laikomės.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam A. Kubiliui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėkui už dalyvavimą, už pristatymą. Linkime sėkmės kuruojant ir atstovaujant labai svarbiai pozicijai Komisijoje, nes saugumo iššūkiai šiandien, turbūt sutinkame, yra numeris vienas.
A. KUBILIUS. Labai ačiū visiems, ačiū. (Plojimai)
11.04 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2025 m. kovo 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, judame toliau savo darbotvarkės link ir turime pasitvirtinti darbotvarkę. Ar būtų dėl darbotvarkės kokių nors pasiūlymų? Prašau.
T. MARTINAITIS (LSDPF). Aš tiktai labai norėčiau pasidžiaugti, kad tokią ypatingą dieną, kuomet pas mus lankėsi komisaras, taip pat apsilankė ir mūsų žingeidūs trečiojo amžiaus universiteto studentai. Tiesiog perduokime linkėjimus jiems ir ačiū, kad domitės Europos ir Lietuvos politika. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kolegė J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, dėl darbotvarkės. Žinau, kad Seniūnų sueigoje buvo nuspręsta išbraukti iš darbotvarkės 2-15 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kadangi tabako gaminių prekybos klausimai, aš manau, yra kompleksinis klausimas ir turėtų būti kompleksiškai sprendžiami, tai prašau išbraukti ir 2-16.1, 2-16.2 klausimus.
PIRMININKAS. S. Kairys.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, projektai Nr. XVP-253, Nr. XVP-254 neturi Teisės departamento išvadų, tai jie negali būti šiandien svarstomi. Praeitą savaitę lygiai taip pat neįtraukėte Liberalų sąjūdžio teikiamų klausimų. Deja, įstatymų leidėjai yra lygūs, tai kviečiu laikytis lygybės ir šiuo atveju.
PIRMININKAS. Pakartokite dar klausimus, kurie… Pakartokite, nes…
S. GENTVILAS (LSF). Projektai Nr. XVP-253, Nr. XVP-254 neturi Teisės departamento išvadų, negalime susipažinti ir pasirengti klausimo svarstymui.
PIRMININKAS. Užregistruoti yra seniau, ne tą pačią dieną. Jeigu iki svarstymo momento nebus, mes jų nesvarstysime. (Balsas salėje) Aną kartą jūs registravote tą pačią minutę. O jie įregistruoti, turi registracijos numerį.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, bet Teisės departamentas turi 7 dienas darbo tam, kad pateiktų…
PIRMININKAS. Maksimalus terminas yra.
S. GENTVILAS (LSF). Taip. Ir negali įstatymų leidėjai…
PIRMININKAS. Minimalaus nėra, tai Seimas apsispręs dėl jūsų siūlymo. Seimas apsispręs dėl jūsų siūlymo.
S. GENTVILAS (LSF). Tada nebuvo balsavimo. Tada nebuvo tiesiog įtraukta.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymas yra. Seimas apsispręs. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Prašau laikytis…
PIRMININKAS. Nesvarbu. Reikia Statutą skaityti visiems, net ir ne pirmą kadenciją dirbantiems Seimo nariams. Daugiau pasiūlymų nėra.
Kolegos, yra siūlymai išbraukti du įstatymų projektus Nr. XIVP-3985 ir Nr. XIVP-3987, susijusius su Tabako, tabako gaminių ir jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimu. Kaip suprantu, prašo autoriai. Turbūt jau čia galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, išbraukta.
Noriu tik informuoti, kad Teisės departamento išvados yra dėl to prašymo, ką siūlė kolega S. Kairys. Ar galime balsuoti dėl to išbraukimo? Atsiprašau, S. Gentvilas. Balsuoti reikia? Norite balsuoti? Ne, ačiū. Kaip ir visi pasiūlymai dėl darbotvarkės. Ar galėtume darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu R. Budbergytę.
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Raimondo Šukio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XVP-271 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BUDBERGYTĖ, LSDPF). Dabar darbotvarkės, kolegos, klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Raimondo Šukio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XVP-271. Pranešėjas – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS. Gerbiami kolegos, prieš teikimą turiu, vadovaudamasis Statutu, paklausti, ar kolega R. Šukys sutinka būti teikiamas? Mikrofoną įjunkite kolegai.
R. ŠUKYS (NAF). Taip, sutinku.
S. SKVERNELIS. Ačiū. Mieli kolegos, yra teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Raimondo Šukio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“. Nutarimą sudaro du straipsniai. Prašome svarstyti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Kviečiame R. Šukį. Pagal Seimo statutą jums skirta 15 minučių ir jūsų paklausti yra užsirašiusių kolegų. Dabar prašau prisistatyti.
R. ŠUKYS (NAF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Esu dėkingas gerbiamam Seimo Pirmininkui už tą pasitikėjimą avansu ir pateikimą, be abejo, savo frakcijai, kuri delegavo. Aš turbūt prisistatyti, galbūt taupydamas jūsų laiką, šitos procedūros kažkiek išvengsiu, mano biografija yra žinoma, patirtį, kokią turiu, taip pat turbūt visi žino. Gal geriau atsakyčiau į jūsų klausimus. Taip bus ir kiti aspektai paliesti. Ačiū.
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmiausia klausia M. Lingė. Ruošiasi A. Lydeka.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų labiau būčiau norėjęs paklausti Seimo Pirmininko, kuris teikimą atliko, bet nėra tokios iš esmės galimybės. Bet klausimas bus, gal ir jūs žinosite šitą informaciją.
Per Seniūnų sueigą, kalbant kad ir apie kitą frakcijos kolegę, kuri turėjo būti taip pat šiandien teikiama, buvo informuota, kad jinai yra išvykusi, cituojant Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, valstybinių reikalų vedama išvykusi į užsienį. Tai labai norėtųsi sužinoti, gal jums yra žinoma, kur yra išvykusi gerbiama kolegė ir kokius svarbius valstybės klausimus jinai sprendžia?
R. ŠUKYS (NAF). Deja, aš tikrai nežinau ir negaliu atsakyti. Tai čia galbūt Seimo valdyba turėtų žinoti, nes greičiausiai turėjo atitinkamai procedūros būti atliktos Seimo valdyboje ir gautas leidimas išvykti. Čia bijau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū už klausimą. Klausia A. Lydeka. Ruošiasi J. Razma.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas kandidate, žinau jūsų profesionalumą ir manau, kad sėkmingai jūs jį panaudosite eidamas šias pareigas kaip Seimo Pirmininko pavaduotojas. Vis dėlto norėčiau pasiteirauti: ar esate numatęs, kokią sritį galėtumėte kuruoti, ar esate su Seimo Pirmininku tai aptaręs? Ar tęsite A. Širinskienės veiklą, darbus, kuriuos jinai kuravo būdama Valdybos nare, ar kuriuos nors kitus darbus? Ačiū.
R. ŠUKYS (NAF). Greičiausiai ir daugiausia galimybių yra tai, ką Seimo Pirmininkas yra nurodęs rašte, kreipdamasis į frakciją dėl kandidatūrų teikimo. Buvo nurodyta, kad būtent yra tokia galimybė ir poreikis pavesti vykdyti tas funkcijas, kurias anksčiau vykdė gerbiama A. Širinskienė. Jai buvo priskirtos funkcijos vykdyti Seimo priežiūrinės veiklos, parlamentinės kontrolės veiklos koordinavimą ir vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimų, išvadų, sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir stebėseną.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J. Razma. Ruošiasi A. Skardžius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėčiau, kad primintumėte, kokių partijų nariu esate buvęs ir kokie motyvai labiausiai lėmė, kad galiausiai pasirinkote „Nemuno Aušros“ partiją?
R. ŠUKYS (NAF). Dėkui už klausimą. Iš tiesų ne taip jau daug tų partijų, kaip gali atrodyti. Kažkada savo politinę karjerą pradėjau, buvo toks Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“ 1996 metais. Tai buvo tokia vieniems rinkimams sukurta. Tuo metu nebuvo galima steigti komitetų, todėl teko įregistruoti kaip politinę organizaciją. Su šia organizacija dalyvavau rinkimuose ir nedaug trūko, kad būčiau pasiekęs rezultatą. Vėliau, nuo 1997 metų įstojau į Liberalų sąjungos gretas ir jai keičiant įvairius pavadinimus, tai vėliau buvo ir Liberalų centro sąjunga, bet tai visuomet transformavosi iš tos pačios partijos, iki 2013 metų buvau tos partijos nariu. Vėliau, dirbdamas Seimo kontrolieriumi, buvau sustabdęs savo politinę veiklą ir metus, būtent iki praėjusių 2024 metų Seimo rinkimų, na, ketverius metus buvau Lietuvos žaliųjų partijos nariu. O kodėl pasirinkau būtent „Nemuno Aušros“ partiją, tai iš tiesų galiu atsakyti: tai yra nauja partija, daugiausia yra nauji žmonės. Ir kuo mane patraukė? Patraukė jų drąsa, patraukė drąsiai dėstomos jų idėjos, kad jie nuoširdžiai apie tai diskutuoja, nebijo diskutuoti ir gerbia vienas kito nuomonę. O kas svarbiausia, esu įsitikinęs, kad kiekvienam frakcijos ir partijos nariui yra svarbu tai, ką deklaruoja, ir nuoširdžiai siekia tai įgyvendinti. Tikiuosi, taip bus ir ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Skardžius. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega, kreipiuosi į jus kaip į didelę patirtį sukaupusį teisininką ir džiaugiuosi, kad greičiausiai jums bus priskirta parlamentinės kontrolės sritis, nes iki šiol tam įstatymų leidybos buldozeriui buvo skiriama 99 % dėmesio, nors parlamentas turi antrą svarbiausią savo funkciją – tai parlamentinę kontrolę. Gerbiamas kolega, gal galite paminėti keletą prioritetų, kuriuose matytumėte tokius pirmuosius savo žingsnius, stiprinant parlamentinę kontrolę Seime? Ačiū.
R. ŠUKYS (NAF). Visų pirma norėčiau pasakyti, kad gal būtų klaidingas įsivaizdavimas, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas vienasmeniškai įgyvendins parlamentinę priežiūrą ir parlamentinę kontrolę. Tai jokiu būdu. Parlamentinė kontrolė yra įvardinta labai aiškiai Seimo statute ir priskirta visam Seimui, ir ji įgyvendinama per komitetus ir komisijas. Be abejo, yra poreikis, esu įsitikinęs, koordinuoti, spręsti iškylančias problemas, jeigu iškyla tokių, ypač, sakykime, kai persidengia komitetų, komisijų kompetencija įvairių Seimui atskaitingų institucijų atžvilgiu. Matyt, reikia sisteminti, rinkti informaciją, kokie veiksmai yra planuojami, kaip sėkmingai jie įgyvendinami, su ta informacija supažindinti komitetų pirmininkus, komitetų narius ir, be abejo, Seimo vadovybę. Kalbėti apie prioritetus, aš tikrai galbūt vengsiu atsakyti į šitą klausimą. Šiandien neišskirsiu nė vieno komiteto, kuris, mano požiūriu, būtų labiau prioritetinis. Manau, kad visų komitetų sritims priskirtos institucijos, kurių atžvilgiu jie vykdo parlamentinę kontrolę, yra vienodai svarbios, ir ji turi būti vykdoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J. Sabatauskas. Ruošiasi S. Bucevičius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas kolega, mano klausimas irgi labiau būtų Seimo Pirmininkui, bet galbūt jūs aptarėte su Seimo Pirmininku, kokius klausimus ketinate kuruoti, būdamas Seimo vicepirmininku, jeigu jus paskirs? Ačiū.
R. ŠUKYS (NAF). Aš jau atsakiau ir labai tikiuosi, dar kartą pakartosiu, kad man tikrai būtų priskirta būtent vykdyti Seimo priežiūrinės veiklos įgyvendinimą, koordinuoti parlamentinės kontrolės klausimus, be abejo, Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo kontrolę ir vykdyti stebėseną. Šie klausimai bet kurioje kadencijoje, kiek pamenu, visuomet vienam iš pavaduotojų buvo priskiriami.
PIRMININKAS. Ir paskutinis nori paklausti kolega S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas Raimundai, trečią kartą to paties nebeklausiu jau, tik kitas. Jūs Seimo kontrolieriumi daug dirbote. Skundų, pageidavimų žmonės daug matė arba daug teikė. Sakykite, vis tiek neimant jūsų kuruojamos srities, teisinių dalykų, ką jūs, kaip Seimo kontrolierius, matytumėte, ką Seime (arba Seimo Pirmininkui) ir Valdyboje turėtumėte keisti, iš tos buvusios jūsų patirties ką norėtumėte pakeisti?
R. ŠUKYS (NAF). Dėkoju už klausimą. Jūs pataikėte galbūt į tai, ko neatsakiau gerbiamam A. Skardžiui. Taip, Seimo kontrolierių įstaiga Seimui yra tiesiogiai atskaitinga. Be abejo, tai yra Žmogaus teisių komiteto veiklai tiesiogiai priskirta, bet, kai man teko vykdyti šias funkcijas, kurioms, aš tikiuosi, būsiu paskirtas, kai aš buvau jau kartą Seimo Pirmininko pavaduotoju, tai, be abejo, su Seimui atskaitingų institucijų vadovais man teko susitikti. Tą patį planuoju padaryti ir dabar, ir tikrai, susitikęs su visomis Seimui atskaitingomis institucijomis atskirai, jeigu kalbėtume konkrečiai apie Seimo kontrolierių įstaigą, man norėtųsi atkreipti dėmesį, ir būtent iš savo patirties, labai dėkoju, kad jūs paminėjote ją, į tai, kad Seimo kontrolierių įstaiga, mano požiūriu, šiek tiek per mažai šiandien, čia taip švelniai pasakiau, per mažai dėmesio skiria Konstitucijoje tiesiogiai numatytai funkcijai nagrinėti piliečių skundus, tirti valstybės pareigūnų piktnaudžiavimą ir biurokratizmą.
Taip, labai svarbu yra skirti dėmesį ir vykdyti Seimo kontrolierių įstaigai priskirtas Nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Tai yra labai svarbu. Tačiau negalima pamiršti, kad žmonės susiduria kiekvieną dieną, čia ir dabar vis dar, deja, su savivaldybių lygmens ir centrinės valdžios lygmens pareigūnų ir tarnautojų piktnaudžiavimu ir biurokratizmu, kai jie negali išspręsti savo klausimų, kai viena ar kita problema nesprendžiama ne tik kad mėnesius, bet metų metus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte…
R. ŠUKYS (NAF). Dėkui.
PIRMININKAS. …į visus Seimo narių klausimus. Nutarimo svarstymo stadija. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti.
Nutarimo priėmimo stadija. Turime nutarimą iš dviejų straipsnių. Ar galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu be pataisų ir pasiūlymų? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra. Tai apsispręsime slaptai balsuodami 13 val. 10 min.
Iki to laiko turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Standartinis biuletenis. Ar galime jį patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū, patvirtinta.
11.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Rūtą Latvelę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XVP-171(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Rūtą Latvelę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XVP-171(2). Svarstymas ir priėmimas. Pagrindinio komiteto pranešėją prašome į tribūną. Gerbiamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, mielas Juliau, didžiai gerbiamas Juliau Sabatauskai, prašom į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pretendente, komitetas buvo susitikęs, bendravo, uždavė klausimus, svarstė ir visais balsais pritarė gerbiamos pretendentės kandidatūrai. Ir norime palinkėti sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Ar pati kandidatė gal norėtų? Ne. Tada priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Ar galime 1 ir 2 straipsniams, dėl kurių pasiūlymų negauta, pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Irgi sprendimą padarysime slapto balsavimo metu 13 val. 10 min. Turime pasitvirtinti slapto balsavimo standartinį biuletenį. Ar galime jam pritarti ir patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū, patvirtinta.
11.25 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 10, 156, 157 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-94(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Investicijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-94. Priėmimas. Kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją B. Vėsaitę. Nuo 1 iki 5 straipsnių nebuvo gauta pasiūlymų. Ar galėtume kiekvienam iš šitų straipsnių pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašome komiteto pranešėją pristatyti.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai. Šiaip jau turinys nesikeičia, tik patikslinama formuluotė, kurią dabar ir paskaityčiau: „Investuotojas, atsiradus šio straipsnio 21 dalies 1–3 punktuose nurodytoms išimtinėms aplinkybėms, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos gali pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (toliau – koordinatorius) motyvuotą prašymą dėl šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodyto termino pratęsimo, kartu pateikdamas prašymą pagrindžiančius dokumentus, jeigu tokie galimi. Koordinatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir (arba) jį pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos įvertinęs, kad investuotojas pateiktame prašyme pagrindė išimtinių aplinkybių buvimą, priima sprendimą dėl stambaus projekto investicijų sutarties keitimo ir konkretaus termino, kuris būtinas šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytiems įsipareigojimams įgyvendinti, nustatymo.“
Balsavimo rezultatai komitete – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiami kolegos, galime pritarti šiam straipsniui su Teisės departamento pastaba bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime 6 ir 7 straipsniams, dėl kurių nebuvo gauta pasiūlymų, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Ačiū, kolege Birute. Motyvai už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Matau, kad prieš nėra. Taupydamas visų laiką, atsisakau ir išties raginu, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas, palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – taip pat kolega R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, garbusis Seimo Pirmininke. Aš taip pat pasielgsiu, kaip pasielgė komiteto pirmininkas, – kadangi nėra motyvų prieš, siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, balsuosime jau netrukus, kai bus balsavimo langas.
11.28 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XIV-3094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-173(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokėjimų įstatymo dviejų straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiame komiteto pranešėją Š. Šukevičių.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, kolegos, Teisės departamento išvadoms pritarėme. Balsavo 9 – už, 0 buvo prieš, 1 susilaikė. Daugiausia buvo kalbama dėl formuluočių. Tiek turėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, vienas straipsnis. Ačiū pranešėjui. Ar galėtume pritarti su Teisės departamento išsakyta pastaba bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų kalbėti norinčių nėra. Balsuosime, apsispręsime balsavimo metu.
11.29 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767(2). Priėmimas. Kviečiame komiteto pirmininką… (Balsai salėje) Pastabų nėra. Yra du straipsniai, dėl kurių nebuvo gauta pastabų. Ar galime abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime netrukus balsavimo metu.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. (Šurmulys salėje) Laba diena, gerbiami kolegos.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3540. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Kviesiu… Kadangi yra Seimo narių pasiūlymų, reikės apsispręsti balsuojant, tai atidedame mūsų pasiūlymus iki balsuoti numatyto laiko. (Šurmulys salėje)
11.32 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-176, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-177 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, turime sutaupę keletą minučių. Gal galėtume paimti iš antros dienos pusės Baudžiamąjį kodeksą? Ar gerbiama A. Širinskienė galėtų mums pristatyti? (Balsai salėje) Tai prašom, projektas Nr. XIVP-176 ir lydimasis projektas Nr. XIVP-177. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Tai gerą dieną visiems. Noriu pristatyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama žmones, kurie turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir yra pagaunami teisėsaugos kaip disponuojantys jomis savo reikmėms ir nedideliais kiekiais, šiuos žmones yra stengiamasi paskatinti pasirinkti gydymą. Yra sukuriamas toks mechanizmas, kad, jeigu asmuo pasirenka gydymą, būdamas priklausomas, arba, jeigu priklausomybė nediagnozuojama, pasirenka specializuotus kursus, tai tokiu atveju žmogus yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam yra sudaroma galimybė gydytis. Tais atvejais, jeigu žmogus nusikalstų pakartotinai arba savavališkai nutrauktų gydymąsi ar kursus, jų nepabaigęs, be abejo, baudžiamosios atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas toliau.
Analogišką normą yra siūloma įtvirtinti ir Baudžiamojo proceso kodekse, kalbant apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą arba sprendimą tą pradėtą tyrimą nutraukti. Analogiškai, jeigu žmogus sutiktų pradėti gydymą, tyrimas būtų nutraukiamas ir jisai turėtų galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą, o pasveikęs atitinkamai negrįžti prie nusikalstamų veikų. Dabartinis reguliavimas, beje, panašias sąlygas sukuria labai ribota apimtimi, tai yra tik tie asmenys, kurie patys ateina į gydymo įstaigą ir atneša narkotines medžiagas, pagal dabartinį Baudžiamąjį kodeksą tik tokie žmonės galėtų gauti galimybę gydytis mainais į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip suprantame, tokie atvejai yra… bent jau man neteko surinkti informacijos, kad tokių atvejų iš viso būtų pasitaikę, kuomet žmogus savanoriškai su narkotinėmis medžiagomis atvyksta ir, teisėsaugininkų žargonu sakant, pats prisiduoda. Dažniausiai tai yra tiesiog pagaunami jauni žmonės, vartojantys narkotines medžiagas, disponuojantys jomis asmeninio vartojimo tikslais. Tokiu atveju, deja, bet, pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, jie turi vienintelę galimybę – tai yra patirti baudžiamosios teisės priemones, užuot paskatinus juos gydyti. Tai iš esmės siūlomos pataisos, jeigu joms būtų pritarta, sudarytų žmonėms galimybę siekti gydymosi ir keisti savo gyvenimo būdą, užuot juos nubaudus iš esmės pačia griežčiausia baudžiamosios atsakomybės prasme. Tai būtų toks pristatymas ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, už pristatymą. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmas klausia V. Gailius. Prašom, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs žinote, kad šiame teisėkūros procese esame nuo 2017 metų, kai keitėsi Administracinių nusižengimų kodeksas ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas buvo kriminalizuotas, perkeltas į baudžiamąjį įstatymą. Nuo to laiko mes turime dešimtis tūkstančių žmonių, už nedidelio kiekio turėjimą patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, kas sąlygoja jų eliminavimą iš valstybės tarnybos, juos liečia ir kariuomenės įstatymas, ir kitos represinės…
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Ginklo turėjimas.
V. GAILIUS (LSF). …represinės priemonės. Tai aš tiesiog matydamas, kad… Jūsų pasiūlymą palaikysiu, kadangi komitete projektas yra svarstymo stadijos, sujungsime. Tiesiog noriu jūsų nuomonės, ar ne paprasčiau būtų tiesiog sugrįžti į 2016 metus ir išpildžius tas sąlygas, kurias jūs siūlote, taikyti žmonėms administracinę atsakomybę, kaip ir buvo iki 2017 metų?
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Manyčiau, tikrai nebūtų paprasčiau. Kiek aš atsimenu tas 2016–2017 metų diskusijas, tai tuomet teisėsaugos institucijos, ypač tos, kurios vykdo kriminalinę žvalgybą, motyvavo, kad kartais tikrai susidaro tokios sąlygos, kuomet ir kriminalinė žvalgyba tampa labai apsunkinta, nes asmuo motyvuoja, kad jisai narkotinių medžiagų turėjo tik sau naudoti. Tai šiuo atveju vienas dalykas.
Kitas dalykas, praėjusioje kadencijoje mes turėjome ir labai kritiškų Generalinės prokuratūros pastabų dėl normų perkėlimo atgal į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tai aš sakyčiau, kad šitas kelias padeda pasiekti nebaudimą ir kartu kaip atgrasymas veikia su ta didžiausios baudžiamosios atsakomybės grėsme. Mano galva, tas modelis būtų teisingesnis. Ir, antra vertus, jisai parodytų ir tai, kad valstybės politika narkotikų vartojimo, disponavimo jais savo reikmėms klausimu nesikeičia.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Dabar dar prieš antrą klausimą žodį suteiksime R. Sinkevičiui. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų posėdį stebi Vilniaus „Ryto“ progimnazijos moksleiviai. Kviečiu pasveikinti juos. (Plojimai)
PIRMININKAS. O, sveikiname „Rytą“. Toliau klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Sveiki gyvi, kolegos. Iš tikrųjų labai gera pataisa ir geras pasiūlymas, nes tikrai baudžiamosios priemonės neduoda to rezultato, kuris šiandien yra ypač matomas didžiuosiuose miestuose. Ir, aišku, paskatinti ir suteikti galimybę gydytis yra labai svarbi priemonė mažinant šią problemą. Mano klausimas būtų, o ar mąstėte apie kitus žingsnius, kas ir kaip būtų įgaliotas ir kiek daugmaž galbūt tai kainuotų, ir kaip būtų finansuojamas modelis to gydymo prieinamumo? Ar čia savivaldybės, ar čia Sveikatos apsaugos ministerijos sistema turėtų? Ir, aišku, svarbu finansiniai šaltiniai, nes kažkokia suma turėtų būti skiriama kasmet. Dėkui.
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Ta suma kasmet yra skiriama vis didesnė, bet aš neabejoju, kad bus gauta Vyriausybės išvada su galimais paskaičiavimais. Tik tiek, kad jeigu mes eitume prie priklausomybių gydymo, tai taip, turime ir savivaldybių iniciatyvų, turime ir valstybinių centrų. Jeigu kalbėtume apie vadinamąsias narkomanų bendruomenes, yra ir privačių iniciatyvų. Beje, kaip gydymo priemonė tikrai bendruomenės yra labai efektyvi… gydymas tose bendruomenėse, reintegracija yra labai efektyvi priemonė, žiūrint pagal tai, koks yra nedidelis atkritimų skaičius. Tai šiuo atveju, matyt, kaip ir aiškinamajame rašte yra pažymėta, teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų prerogatyva būtų apibrėžti ir gydymo priemones, ir atitinkamai prokuratūra, matyt, turės parengti tam tikras rekomendacijas, kaip tokiu atveju elgiamasi, ir tie pacientai… galų gale, kaip tikrinama, kad jie tikrai pradėjo gydymąsi ir jį tęsia.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia R. Tamašunienė. Prašau, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiama kolege, jūsų projektas tikrai alternatyva narkotinių medžiagų dekriminalizavimui, kas yra teisinga, mano vertinimu. Bet mano klausimas yra apie tai, kad gali įkliūti jauni žmonės, kurie dar priklausomybės neturi, bet psichoaktyvių medžiagų pas juos rasta. Tai kaip bus tais atvejais, kaip jūs numatote? Ir taip pat ar sutikimo gydytis pradžia turėtų būti tas sprendimas, atleidžiantis nuo baudžiamosios atsakomybės, ar vis dėlto reikėtų?.. Norėti pasveikti – tai nereiškia pasveikti ir išeiti iš priklausomybių ligų. Tai kodėl pasirenkate būtent pradžią ir sutikimą? Nes labai dažnai žinome, kad nepavyksta daugeliu atvejų.
Taip pat buvo mano klausimas apie paslaugų prieinamumą. Aš taip supratau, kad jūs dar planuojate šitoms problemoms ir pagalbos teikimui pasitelkti nevyriausybines organizacijas. Ar vis dėlto matytumėte stiprinti priklausomybių ligų gydymo centrus ir taip pat kažkaip organizuoti jų pasiekiamumą, nes ta problema aktuali turbūt ir regionuose?
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Bandysiu atsiminti visus klausimus.
Dėl tų asmenų, kuriems nėra diagnozuota priklausomybė. Tokių tikrai gali būti, nes kalbame apie laikymą ir disponavimą narkotikais savoms reikmėms. Tai tokiems žmonėms tikrai nebūtų skiriamas gydymas, nes nėra diagnozės, bet jie privalėtų, norėdami būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, išklausyti tam tikrus kursus, kuriuos vėlgi jau poįstatyminiu lygmeniu turėtų galimybę sureguliuoti (ir reikalavimus jiems) Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Dabar dėl paties gydymosi. Jūs klausėte, ar jisai nebūtų perduotas nevyriausybiniam sektoriui. Tai ir dabar jau yra labai daug privačių iniciatyvų. Didelė dalis jų yra, matyt, registruotos kaip viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Šiuo atveju aš manyčiau, kad klausimas būtų ne atiduoti, bet būtų svarbu išlaikyti tai, ką turime: ir nevyriausybinį sektorių, dirbantį šitoje srityje, ir kartu stiprinti tas valstybines institucijas, tokias kaip Priklausomybės ligų centras, kurios jau taiko ir medikamentinį gydymą, ne tik psichoterapinį ar darbo terapijos gydymą. Čia jau būtų daugiau, matyt, kalbama apie stiprinimą ir atitinkamai priemonių asmeniui, kuris nori gydytis, parinkimą.
Dabar dėl gydymosi pradžios. Šiuo atveju taip, atleidimas prasidėtų nuo savanoriško kreipimosi ir gydymo pradžios, tačiau jeigu žmogus savavališkai nutrauktų gydymą jo nepabaigęs arba savavališkai nutrauktų kursų lankymą, tai būtų bent jau pataisomis sudaroma galimybė atnaujinti baudžiamąjį persekiojimą ir tokiu atveju tiesiog toliau žmogus jau patirtų baudžiamojo poveikio priemones. Tas pats įvyktų ir pakartotinai nusikaltus gydymosi metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų ratą užbaigia E. Kirkutis. Prašau, kolega. Dar vienas klausia, dar…
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Laba diena.
PIRMININKAS. E. Kirkutis.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Žinome iš Baudžiamojo kodekso, kad yra truputėlį piktnaudžiavimo. Pavyzdžiui, jeigu būna didesni nusikaltimai, tada virsta psichologinėmis problemomis, automatiškai advokatai verčia. Ar nematote kokių nors galimų piktnaudžiavimo būdų išvengti atsakomybės? Tiesiog aš užsirašau, išeinu tą kursą, kaip yra dėl neblaivių vairuotojų, aš atleidžiamas ir toliau viską tą patį kartoju. Ar konsultavotės su teisėsaugos institucijomis, kaip tą visą reikėtų užtikrinti, ir nepiktnaudžiavimą, ar porą, ar tris kartus, kiek kartų galėtų būti toks pasikartojantis dalykas, kad paprasčiausiai nebūtų piktnaudžiavimo? O šiaip idėja visai nebloga.
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Kaip pasikartojančio dalyko negalės būti, nes jeigu žmogus antrą kartą nusikals ir bus pagautas gydymosi laikotarpiu su narkotikais savo reikmėms, tiesiog jisai patirs ir bus baudžiamoji atsakomybė už abidvi veikas. Šiuo atveju kaip nors pabandyti pradėti gydymąsi ir toliau naudoti, disponuoti ir taip bandyti kaip nors gudrauti tikrai neišeis. Šiuo atveju, aš manau, tas saugiklis gana svarbus yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai už, prieš. Yra užsirašiusių kalbėti tik už. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime? Nori pasisakyti. Gerai. Pasisako už – V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš pateikiau klausimą, kurį suformulavau žinodamas situaciją Lietuvoje. Mes šiandien turime savivaldybių, kuriose nustatoma dešimtimis atvejų ir pradedami ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnį, tai yra už nedidelio kiekio turėjimą, tačiau tose savivaldybėse nėra pradedami tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnį, tai yra nesugaunami ir negaudomi tie žmonės, kurie išplatino tą kiekį narkotinių medžiagų.
Siūlomas mechanizmas yra priimtinas, tačiau jisai sukels tam tikrų profesinių sunkumų ir didins ikiteisminio tyrimo apimtis, kadangi šiandieniniam rezultatui pasiekti kas metus mes patraukiame baudžiamojon atsakomybėn (išgirskite) arti 4 tūkst. žmonių, kai 2017 metais buvo truputį virš 1 tūkst. žmonių. Šitam procesui yra skiriamos milžiniškos ikiteisminio tyrimo pareigūnų pajėgos.
Palaikau šį projektą ir, tikiuosi, Teisės ir teisėtvarkos komitete mes rasime optimalų sprendimą, nes jau šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitete mes turime projektą, kuris išdiskutuotas, apsvarstytas, ir sujungę projektus tikrai ateisime į posėdžių salę su sprendimais, kurie bus visiems priimtini. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieštaraujančių nėra, tai apsispręskime balsuodami dėl įstatymo projekto Nr. XVP-176 ir lydimojo projekto Nr. XVP-170.
Balsavo 82 nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti numatyta 2025 m. birželio 12 d. Bendru sutarimu galime pritarti? Abiem projektams pritarta.
11.48 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 10, 156, 157 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-94(2) (priėmimo tęsinys)
Tada grįžtame į mūsų balsavimo langą ir apsispręskime dėl projekto Nr. XVP-94. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Investicijų įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai, 86 – už. (Gongas) Įstatymas priimtas.
11.49 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XIV-3094 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-173(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas – Mokėjimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 90 Seimo narių: 88 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767(2) (priėmimo tęsinys)
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo V skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3767. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys, visi – už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3767) priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3540(2) (priėmimas)
Kviečiu į tribūną J. Sabatauską, svarstysime Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3540.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, po svarstymo stadijos buvo gauta viena Teisės departamento pastaba ir du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas, kaip ir Teisės departamento, dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Prašysime pristatyti savo pasiūlymus Seimo narį A. Bagdoną. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, aš tik įvardysiu pakeitimus, kurie atsirado nuo praėjusių metų, kai Seimas priėmė mikrojudumo priemonių reglamentavimą, kurio apskritai iki šios dienos nebuvo. Būtent dalijimosi platformoms buvo įvesti nauji reikalavimai, jų nuomojamų elektrinių paspirtukų greitis apribotas iki 20 kilometrų per valandą. Savo iniciatyva platformos sumažino pavojinguose ruožuose, tokiuose kaip Gedimino prospektas ar kituose, kur kelias nėra saugus, greitį iki 12 kilometrų per valandą. Bendradarbiaujant su Vilniaus savivaldybe buvo įrengtos parkavimo vietos, mes nebematome tų paspirtukų išmėtytų įvairiausiose vietose. Vilniaus savivaldybė tam tikrose gatvėse, kur yra pėsčiųjų eismas intensyvus, apskritai uždraudė tiek paspirtukų, tiek dviračių važiavimą. Man atrodo, kad praėjusiais metais buvo sudėlioti visi taškai ir parlamentas nepritarė gerbiamo kolegos Juliaus siūlymui, kad privalomai būtų dėvimi šalmai visiems, kalbama ir apie negalingas transporto priemones. Ir šiuo siūlymu dėl įstatymo projekto, kurį su kolegomis registravome… Manome, kad nebūtų teisinga reikalauti iš dalijimosi paslaugas teikiančių bendrovių privalomai dar uždėti ir šalmą. Kodėl? Nes praėjusią vasarą, reaguodami į parlamentarų pastabas, jie pabandė tuos šalmus uždėti ir iš kelių šimtų šalmų tiesiog nebeliko nė vieno. Panašu, kad žmonės dar nėra pripratę dalintis šalmais, nes tai yra nehigieniška, tai nėra patrauklu, tiesiog galima užsikrėsti įvairiausiomis ligomis, jeigu tuo šalmu būtų dalijamasi, vienu ar kitu. Tai siūlymas mūsų būtų toks. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, turime apsispręsti, ar yra 29 palaikantys šitą siūlymą? Prašom išreikšti savo palaikymą balsuojant.
Ačiū, taip, palaiko 45 Seimo nariai. Tai tada apsispręsime balsuodami. Motyvai už, prieš. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pagrindinė argumentacija yra išsakyta. Vis tik tuose ruožuose, kur daug pėsčiųjų, kurie yra pavojingesni, greičiai yra apriboti. Tiesą sakant, ten paspirtukai juda pėsčiųjų greičiu, matyt, ir pėstiesiems tada reikėtų šalmus užsidėti, nes jie per greitai vaikšto arba bėgioja, juo labiau neatsargiai. Tai šiuo atveju aš siūlau vis dėlto įsiklausyti į logiškus sprendimus, nesiūlyti tų sprendimų, kurie ne tai kad nelogiški, jie apskritai tą verslą likviduos. Gal toks tikslas ir egzistuoja. Aš manyčiau, to nereikėtų daryti. O tvarkos ir savitarpio pagarbos to judėjimo dalyviams, žinoma, reikėtų daugiau. Šiuo atveju, aš manau, jeigu kalbame apie tai, kalbėti reikia ir apie dviratininkus, apie visus kitus, bet šiuo atveju įsiklausykime į logišką pasiūlymą. Ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – T. Tomilinas, po to komiteto pirmininkas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tikrai galiu patikinti, kad esu matęs ne vieną Europos miestą, kur yra siūlomi šalmai prie nuomos punktų, ir niekas nesugriuvo, jokių kokių nors didelių, nežinau, verslo trukdžių tai nesudarė. Kaip tai buvo įgyvendinta? Gal buvo atidėjimas, kaip ir čia dabar siūlomas, kiek nors laiko, metus, pasiruošti tam pokyčiui. Bet, kolegos, mikromobilumo priemonės populiarėja, jomis nesinori važiuoti 8 kilometrus per valandą, tai yra per lėtai. Jokios prasmės mokėti tuos pačius pinigus kaip už taksi ir važiuoti ypač lėtai nėra, todėl reikia šiek tiek to greičio, bet, kai yra greitis, turi būti ir saugumas. Tai atitinkamai šalmas yra ta apsaugos priemonė, ta disciplinuojanti priemonė, kuri šiek tiek vairuotojo dėmesį atitraukia nuo kažkokios savos kasdienybės ir sutelkia labiau į saugumą, kartu ir aplinkinių saugumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė, tada apsispręsime ir balsuosime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šitą siūlymą. Pirmiau pasakysiu, kad komitetas nepritarė, tik 3 komiteto nariai balsavo už siūlymą, o 6 balsavo prieš. Argumentai yra tokie: iš tikrųjų ne vieną ūkinę veiklą vykdantys ūkio subjektai, kurie siūlo naudotis įvairiomis mikrojudumo priemonėmis, tiek riedučiais, pagaliau yra tokių, žinote, ir kartingų, ir slidinėjimo kurortuose – visur, jeigu asmuo neturi savo šalmo, visur pasiūlo šalmą.
Šiandien, ką kalbėjo kolega, ne pernai mes svarstėme, o užpernai. Nuo pernai sausio mėnesio galioja įstatymas dėl mikrojudumo priemonių. Buvo nustatyta, kad galima važiuoti nuo 16 metų. Tai, sakykime, tie asmenys, kurie nuomojasi… Praeitų metų statistika: policija nubaudė 1 tūkst. 19 asmenų, kurie važiavo be šalmų. Tai yra vaikai, nepilnamečiai vaikai, kuriems ir dabar yra privaloma važiuoti su šalmais. Vadinasi, čia yra oficiali statistika, kuri buvo pateikta komitetui. Tai vienas momentas. Iš kitos pusės, kaip aš ir sakiau…
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …tai yra septyniskart didesnė rizika, važiuojant…
PIRMININKAS. Apsispręsime ir balsuosime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ta mikrojudumo priemone negu dviračiu.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl pateikto pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 41, prieš – 36, susilaikė 7. Pataisai nepritarta. 2 straipsnis. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pataisa, kuriai.. Prašom, komiteto pirmininke, pakomentuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė pataisai. Nustatyti įsigaliojimo datą…
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …2026 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. …pritarti su pataisa? Galime. Ačiū, pritarta.
Ir trečia pataisa yra grupės Seimo narių. Komiteto pirmininke, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jos faktiškai sutampa. Kadangi Teisės departamento dėl įsigaliojimo, Seimo narių pataisa taip pat yra dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Ar norėtų dar pristatyti?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ne, pritarėte. Nereikia.
PIRMININKAS. Ar turime 29, kurie pritartų tai pataisai? Turime. Ačiū, pritarta.
Kolegos, pratęsiame balsavimo laiką, nes 10 sekundžių po numatyto laiko, kol priimsime šį sprendimą iki galo. Prašom. Ar galime 2 straipsniui pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl… A, yra dėl motyvų dėl viso.
Prašau, motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, čia įvairūs priešininkų, oponentų teiginiai ir argumentai, kad reikėtų laikytis kažkokių sanitarinių sąlygų. Žodžiu, mes turime pagalvoti pirmiausia apie tai, apie tų mikrojudumo priemonių valdytojų sveikatą ir net kartais ir gyvybę. Tikrai turime šitą sau atsakingai įvertinti. Manau, kad šitas įstatymo projektas tikrai atneš naudos ir nebus, matyt, tokių, gal mažiau bus tų skaudžių įvykių, kurie dabar yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A. Bagdonas. Prašau, kolega.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą priminsiu: praėjusią kadenciją, ir įstatymas įsigaliojo praėjusiais metais, mikrojudumo priemonės buvo atskirtos. Galingomis transporto priemonėmis tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tiek važiuojant važiuojamąja kelio dalimi šalmas yra privalomas. Tam ir buvo atskirtos negalingos transporto priemonės, kurių nereikia registruoti, jų greitis gali būti iki 20 kilometrų per valandą. Vaikams iki 18 metų šalmai yra privalomi. Suaugusiesiems šalmai yra rekomenduojami. Mes girdėjome gerbiamo T. Tomilino pasisakymą, kad, jeigu jūs važiuojate per lėtai, kam išvis tokia paslauga reikalinga? Bet žmonėms ir leiskime pasirinkti. Jeigu ta paslauga yra patraukli, paspirtuku galima važiuoti 12 kilometrų per valandą ir gyvybei jokio pavojaus nėra, net ir nedėvint suaugusiems asmenims šalmų, na, palikime jiems tokią galimybę ta paslauga naudotis.
Man atrodo, kad šis įstatymo projektas yra visiškai ne apie saugumą. Mes girdėjome kolegos Juliaus pasisakymą, kad paspirtuko ratas ir dviračio ratas skiriasi, todėl dviračiu, kuris važiuoja 50 kilometrų per valandą, suaugęs žmogus gali važiuoti be šalmo, tačiau paspirtuku, kuris važiuoja iki 20 kilometrų, šalmas yra privalomas. Lyginant ratus, aš palyginsiu dviračio ir motociklo ratą. Ar ratai nėra panašūs? Jeigu motociklas važiuoja 150 kilometrų per valandą, jam privalomas šalmas? Taip! Ir dviratininkui, jeigu mes lyginsime greitį, šalmas turi būti privalomas, jeigu mes įvedame negalingiems elektra varomiems paspirtukams… prievolę dėvėti šalmus.
Man atrodo, kad mes šiuo įstatymo projektu tiesiog sužlugdysime puikiai veikiantį verslą. Užuot leidę jiems toliau teikti geras paslaugas, užtikrinę, kad kamščių Vilniuje būtų kuo mažiau, o veikianti paslauga ir veikiantis verslas mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą tam, kad mes gynybai turėtume pinigų. Tai, man atrodo, šis pasiūlymas yra ne laiku ir ne vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų laikas baigėsi. Labai atsiprašome.
A. BAGDONAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Apsispręskime balsuodami. Ai, keturi – už, keturi – prieš. Gerai. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Vyriausybės valandos laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai gerai, kad mes nubalsavome dėl pataisos taip, kaip nubalsavome. Iki šiol, kiek mes keitėme reguliavimą, susijusį su naujomis mikromobilumo priemonėmis, visi tie pakeitimai pasiteisino: ir tvarkingai sudėti paspirtukai mieste, ir daugiau saugumo reikalavimų. Žinoma, perspausti neturime, tačiau šalmai, yra precedentų Europos šalyse, kur tie šalmai yra siūlomi. Žinoma, turime suteikti verslui laiko pasiruošti, šį sezoną to padaryti tikrai nebus įmanoma, reikia skirti daugiau laiko. Tačiau, kaip ir minėjau, mikromobilumo priemonė neturi būti itin lėta, nes tada tai yra pinigų švaistymas ir tik pramoga. Jeigu tai yra transporto priemonė, jeigu ji juda mūsų gatvėmis ir šaligatviais, tai saugumo klausimai yra labai svarbūs. Kaip minėjau, pats šalmo užsidėjimo faktas pagerina saugumą ne tiktai tos mikromobilumo priemonės pačiam vairuotojui, kuris labai dažnai būna visiškai nepatyręs vairuotojas, tiesiog dėl patogumo ir dėl to, kad turi pinigų, pasinaudoja ta priemone, tačiau tas šalmas taip pat šiek tiek disciplinuoja tą vairuotoją ir padeda apsaugoti aplinkinius. Tai turėtų būti prioritetas. Aplinkinių saugumas, vystantis tam mikromobilumo priemonių sektoriui, tam verslui, turėtų būti mūsų pirmas uždavinys.
PIRMININKAS. Kolegos, labai atsiprašau, kadangi Vyriausybės valandos laikas, tai darome pertrauką šito įstatymo svarstymo ir pabaigsime… (Triukšmas salėje) Jeigu užsirašę kalbėti atsisakys savo intencijų, tai tada… (Triukšmas salėje) Galima atsisakyti. J. Razma kalba paskutinis, jeigu Arvydas… Ne, nesutinka. Tai darome pertrauką. Dėl A. Anušausko atsiprašome. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Juozai, tokių atvejų aš nepamenu Seimo istorijoje, kad būtent balsavimo metu daroma pertrauka. Tikrai nepamenu.
PIRMININKAS. Visada kada nors būna pirmas kartas, kolegos.
T. TOMILINAS (DFVL). Ne, Juozai, tikrai atrodo labai nesolidžiai. Tiesiog nebepasisakome ir balsuojame, ir tiek žinių.
PIRMININKAS. Kolegos turi teisę pasisakyti. Gerai, J. Razma. Prašome greituoju būdu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi Vyriausybės narių nė pusės nėra, tai čia apskritai dar didelis klausimas, ar Vyriausybės valandos žanras gali vykti. Neprisimenu, kad su keturiais ministrais jis būtų vykęs.
Dabar dėl projektų. Iš tikrųjų tokiais atvejais, kai mes norime pasiekti didesnį saugumą, vis dėlto reikėtų pirmiausia pagalvoti apie didesnį švietimą, socialinę reklamą, bet neapkrauti verslo tokiais įpareigojimais, kaip dabar liko, kad paspirtukų nuomotojai turėtų užtikrinti ir šalmų suteikimą. Kaip mes įsivaizduojame tų šalmų tvarkingą dezinfekavimą, tvarkingą išdavimą? Greičiausiai viskas baigsis tuo, kad tos paslaugos teikėjai atsisakys jos. Ar čia yra tas tikslas, kurį mes norime pasiekti? Dėl to kviečiu dabar balsuoti prieš, nes, jeigu būtume pritarę mūsų pataisai, dar iš bėdos gal ir buvo galima balsuoti.
PIRMININKAS. Kitas pasisako A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nedarykime klaidos. Iš tikrųjų tai gali būti ir brangiai kainuojanti klaida, nes vis dėlto dviratininkai, kurie lenkia paspirtukininkus, važiuoja be šalmų, o paspirtukininkai bus su šalmais. Valio! Iš tikrųjų atrodysime, kaip, atsiprašau iš anksto, pagyvenusių diedų kompanija, kurie patys negali, bet mėgina kitiems pareguliuoti, kaip jie turėtų ir kokiu greičiu judėti. Aš manau, kad tikrai šiuo atveju, nepriėmus tos pataisos, siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Tik aš noriu perspėti A. Anušauską, kad pagal amžių vyrų nereikia įžeidinėti. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 88 Seimo nariai: 58 – už, 18 – prieš, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Sabatauskas. Prašome.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visada, kai įstatymo projektas jau yra priėmimo stadijos ir kai yra sakomi motyvai, tai užbaigiama priėmimo procedūra, nesvarbu, kad galbūt užsivėlinta. Ir nežinau, kolegos norėjo imti pertrauką, nenorėjo, bet dėl pertraukos laiko buvo sočiai.
O dėl pagyvenusių diedų, kurie nieko nesugeba, jeigu kalbate apie save, kolega, tai aš atsiprašau visų kitų dėl jūsų negalėjimo. Aš tai važinėju paspirtuku ir nematau problemos.
12.10 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame Vyriausybės valandą. Vyriausybės valandoje dalyvauja visi Vyriausybės nariai, esantys Seimo pastate. G. Paluckas negali dalyvauti, nes išvykęs turbūt į nelaimės vietą poligone, P. Poderskis taip pat yra išvykęs, D. Šakalienė – dėl sveikatos problemų, E. Sabutis išvykęs, V. Kondratovičius išvykęs ir I. Hofmanas taip pat išvykęs. Visi kiti pasiruošę atsakyti į jūsų klausimus. Dėl vedimo tvarkos – M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš noriu jus šiek tiek pataisyti. Pasižiūrėjus premjero darbotvarkę, tai nelaimės vietoje jisai lankėsi 8 valandą ryto, o jau 10 valandą buvo suplanuotas apsilankymas „Ką pasėsi, tą ir pjausi“ ir paskui vizitas Kaune. Čia tikrai, matyt, yra reikšminga pastaba, kada Vyriausybės valanda yra suplanuota. Žinoma, parlamentas yra svarbi įstaiga ir tikrai premjerui turime klausimų. Turime klausimų ir iš šios savaitės aktualijų apie visus įdarbinimus, dėl IT sektoriaus išpūstų kainų, kai darbuotojai kitose institucijose proteguodavo, panašu, tam tikras įmones, ir šiandien negalime paklausti tiesiogiai premjero. Tai tikrai ateityje būtų pastaba, kai premjeras yra Lietuvoje. Kiek žinau, Prezidento dekreto nėra nė vienam ministrui įgaliotam, kad jisai pavaduoti… negalėtų eiti pareigų šiuo metu, tai tikrai būtų prašymas matyti premjerą Vyriausybės valandose.
PIRMININKAS. Perduosime jūsų prašymą ir mes taip pat. Pirmas klausia M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Naudojuosi proga vėl pradėti, kaip ir praeitą savaitę, gerbiamam finansų ministrui užduoti klausimą. Tai lengvatų tematika niekur nedingsta. Praeitą savaitę aptarėme įvairias maisto ir PVM’o lengvatas, o šiandieną mes turime darbotvarkėje ne ką mažiau pigią NPD, papildomo NPD šeimoms, lengvatą, teikiamą Prezidento. Panašu, jums teks rašyti išvadą Vyriausybėje dėl šio projekto. Na, yra įvairių skaičiavimų, kad tai gali būti ir apie kelių šimtų milijonų biudžeto netektys. Vėl jums galvos skausmas, kuo užpildyti kitų poreikių skylę. Ir yra klausimas, kuo yra blogi universalūs vaiko pinigai, kurie buvo įvesti tada, kada buvo panaši dauguma, 2018 metais? Jie patys siūlė atsisakyti papildomo NPD, kad būtų pakeista…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
M. LINGĖ (TS-LKDF). …pakeista universalia priemone. Tarp kitko, šita yra daug brangesnė ir daug išlošia iš jos turtingai uždirbantys.
R. ŠADŽIUS. Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Klausimas kol kas, na, ne tuo adresu. Aš įsivaizduoju, kad pateikimas įvyks popietiniame jūsų posėdyje, bet įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Manau, šiuos klausimus jūs galėsite iškelti diskusijoje popiet.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašau, kolege.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas irgi gerbiamam finansų ministrui. Jūs esate skaičių žmogus, visada malonu su jumis apie tai padiskutuoti. Iš dalies pratęsiu tai, ką kolega buvo minėjęs. Mes, liberalai, paanalizavome pavasario sesijos darbotvarkes ir matome, kad kasdien darbotvarkių kaina, vertė siekia dešimtis, kartais šimtus milijonų prarastomis pajamomis, na, per lengvatas įvairias, per tokius pasiūlymus. Ir štai čia kyla klausimas, sveriant kitoje pusėje jau nuskambėjusius mokestinių keitimų pasiūlymus, kaip visgi tas skyles, kurios vienaip ar kitaip bus pramuštos biudžete, jūs užpildysite? Tiesiog ar yra derinimas visgi ir prioritetų iškėlimas, kalbant apie tai, kad gynybos finansavimas šiandieną turėtų būti pirmoje vietoje? Žvelgiant į darbotvarkę, susidaro įspūdis, kad…
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Taip. …kad socialinė gerovė, o ne gynyba yra jūsų valdančiosios koalicijos prioritetas.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tikrai visada miela pašnekėti ir smagu padiskutuoti su liberalais, bet jeigu pamenate, visada tarp mūsų išlikdavo ta takoskyra, ideologinė takoskyra. Šiuo atveju aš kategoriškai negaliu pritarti jūsų išreikštai pozicijai, kad reikėtų priešinti gynybos klausimus su socialinės gerovės klausimais. Šitos Vyriausybės, partijos, kuriai aš atstovauju, ir mano asmeninis požiūris yra, kad tai yra elementai vienos bendros mūsų saugumo ir gerovės sistemos. Todėl aš visuomet kovosiu už tai, kad į viską būtų žiūrima kompleksiškai, kad nebūtų draskoma darbotvarkė, ištraukiamas vienas klausimas ir tada pamirštami kiti, nes už tų kitų pasiūlymų, už kitų klausimų, kuriuos jūs taip brutaliai pinigais įvertinote Seimo darbotvarkėje, stovi gyvi žmonės. Aš atsiprašau už tokią griežtoką poziciją, bet mano pozicija tokia išliks. Atėjęs diskutuoti kitais klausimais į jūsų frakciją, kaip minėjau, visuomet man yra labai įdomu, smagu ir, manau, labai svarbu, aš taip pat kietai laikysiuosi šitos pozicijos. Tikiuosi jūsų pozicijų suminkštėjimo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Toliau klausia L. Girskienė. Prašau, kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Noriu paklausti gerbiamos I. Ruginienės. Teko dalyvauti susitikime su socialiniais darbuotojais ir taip pat mes dabar viešojoje erdvėje matėme publikacijas, kaip Klaipėdoje buvo primušta socialinė darbuotoja. Tai iš tikrųjų šitie žmonės išsakė nuogąstavimus dėl darbo sąlygų, dėl aprūpinimo priemonėmis, darbo priemonėmis, tokiomis kaip telefonai, dėl apmokėjimo už nuvykimą į problemines šeimas, į atvejus, ar ne, taip pat daugybė kitų problemų buvo įvardinta. Ar jūs planuojate kažkokias priemones, pokyčius, buvote susitikę su socialinių darbuotojų profesinių sąjungų atstovais ir panašiai, kad šitie žmonės iš tikrųjų jaustųsi saugūs? Jie atlieka labai sudėtingą ir svarbų darbą, tiek ginant vaikų teises, tiek ginant socialiai pažeidžiamų asmenų teises.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai planuojame ir šita problema buvo identifikuota dar metų pradžioje. Socialinių darbuotojų taryboje mes aptarėme nemažai dalykų. Pagrindinis, numeris vienas, ko socialiniams darbuotojams šiandien reikia, tai yra saugumas. Ir tas kompleksines priemones mes turėsime išdirbti kartu. Čia neturėtų būti stilius, kai mes nuleidžiame savo matymą, bet darbuotojai turi pasakyti. Jau labai efektyviai ir iš tikrųjų gerai suveikė Vaiko teisių apsaugos tarnyba – darbuotojams išdalintos kameros. Šitie darbuotojai jau gali jaustis saugiai, tiek patys klientai, tiek darbuotojai, nes šitoje tarnyboje darbuotojai sulyginami su policijos pareigūnais, kuomet yra filmuojamas visas procesas. Tai yra iš tikrųjų vystoma mintis, kad ir su socialiniais darbuotojais mes galime tikrai numatyti jau gerų sistemoje esančių priemonių ir dar daugiau. Tai čia pirmas dalykas.
Antras dalykas, neabejotinai turėsime kalbėti dar ir apie darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra katastrofiškai žemas. Už tokį kartais netgi pavojingą darbą mes tikrai turime atitinkamai ir atsilyginti. Tai šitas darbas yra tikrai numatytas ir aš labai tikiuosi, kad jau šiais metais mes turėsime sprendimus.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Zuokas. Prašau, kolega.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju. Aš taip pat norėčiau paklausti gerbiamos I. Ruginienės. Šiandien, jeigu pensininkui sukanka pensinis amžius ir nori gauti pensiją, tai jis turi kreiptis į „Sodrą“ su prašymu, turi pateikti aibę dokumentų, kurie yra išvardinti pagal tvarką, pereiti visas procedūras. Ypač rajonuose ir mažesniuose miesteliuose tai labai sudėtinga problema, turint omenyje ir amžių. Ir tiktai po to „Sodra“ pradeda mokėti pensiją. Tačiau mes puikiai žinome, kad visi dokumentai yra tos pačios „Sodros“ arba ministerijos, arba valstybės rankose ir šiuo atveju galėtų būti automatinis procesas: atėjo pensinis amžius, pradedama mokėti pensija. Yra kažkokių galbūt nesutarimų, ginčų arba pasitikslinimų, tada jau papildomai kreipiasi arba „Sodra“, arba pats gyventojas. Nes šiaip liko jau nedaug ministerijų, kur reikia nešioti dokumentus, netgi paso kopiją arba kitus. Tai ar siūlytumėte tokius įstatymo pakeitimus arba mes galėtume inicijuoti? Kaip galvojate?
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Taip, galėtų būti automatinis procesas daugeliu atveju, bet yra niuansų. Mes labai džiaugtumės, jeigu iš tikrųjų visi, kas ateina teikti prašymą dėl pensijos išmokos, būtų jau sistemoje su visais dokumentais. Bet dar vis nemažą dalį žmonių mes turime iš sovietinių laikų, iš tam tikrų darboviečių, kuomet dar popierinis stilius buvo labai gajus ir tam tikrų duomenų net „Sodra“ neturi.
Kuomet žmogus ateina ir jau pradeda tvarkytis dokumentus dėl būsimos pensijos, tai ir prasideda tam tikrais atvejais procedūros, kuomet ir pati „Sodra“ kreipiasi į daugelį institucijų. Čia neseniai kalbėjome, kad netgi ir į kitas šalis reikia kreiptis dėl to paties stažo ir visų kitų dalykų. Tai tas užtrunka.
Bet tai nereiškia, kad žmogus, kuriam priklauso pensija, kažkaip per tą laikotarpį tų pinigų neatgaus. Jis tikrai pinigus gaus, bet tą sumą apskaičiuoti tam tikrais ypatingais atvejais užtrunka, taip, ir žmogaus naudai skaičiuojame visada.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Trumpa replika – A. Radvilavičius. Prašau.
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Norėčiau pristatyti. Šiandien Seime lankosi Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos moksleiviai.
PIRMININKAS. Sveikiname atvykusius. (Plojimai)
Toliau klausia R. Motuzas. Prašau, kolega.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiuo metu viešojoje erdvėje labai daug diskutuojama dėl saldintų gėrimų ir produktų apmokestinimo. Gauname kaip Seimo nariai ir laiškų iš smulkiųjų verslininkų, ypač giros gamintojų ir panašiai, iš regionų. Todėl noriu paklausti sveikatos apsaugos ministrės: ar iš tikrųjų mes čia tik deklaruojame, o gal… ar tikrai Lietuvos, gal yra kokie tyrimai, kad Lietuvos vartotojai, gyventojai tikrai suvartoja per daug saldintų produktų ir gėrimų? Ar yra padaryti tyrimai dėl žalos sveikatai? Ir ar tas mokestis, saldintų gėrimų apmokestinimas, gali padaryti poveikį vartojimui ir sveikatai? Ką rodo kitų šalių patirtis? Ačiū.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Iš tiesų cukraus vartojimo mažinimas yra tokia bendra visos Europos Sąjungos sveikatos politikos tematika ir kryptis. Iš tiesų valstybėms narėms yra siūloma nemaža dalis pačių įvairiausių priemonių, kaip galima mažinti – ir rekomenduojama mažinti – cukraus kiekį maisto produktuose. Ir viena iš priemonių mažinti tą cukraus kiekį produktuose yra, žinoma, cukraus mokestis.
Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, cukraus yra vis daugiau suvartojama, nei apskritai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja. Be abejonės, cukraus vartojimas yra susijęs su lėtinėmis ligomis, antsvoriu pirmiausia, nutukimu, cukrinio diabeto rizika, onkologinių susirgimų ir kitų lėtinių ligų išsivystymo rizikomis. Tos šalys, kurios anksčiau yra įdiegusios cukraus mokestį ir apmokestina daug cukraus turinčius produktus, be abejonės, mato mažėjimą tokių maisto produktų.
Šiuo metu ministerijoje mes taip pat vertiname gyventojų suvartojamą mono- ir disacharidų kiekį. Vidutiniškai, ką mes matome, Lietuvoje žmonės suvartoja apie 50 gramų, kas yra maždaug 10 arbatinių šaukštelių cukraus. O mokyklinio amžiaus vaikai dar daugiau. Ir tai tikrai viršija, kaip minėjau, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas normas ir iš cukraus gaunamos energijos kiekį. Tai svarstome ir dalyvaujame diskusijose apie cukraus mokesčio ne tik saldiems gazuotiems gėrimams įvedimą, bet kalbame ir apie platesnį cukraus mokesčio taikymą kitiems maisto produktams.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas teisingumo ministre, gaudamas tam tikrus signalus, taip pat ir iš viešosios erdvės matau, kad per pastaruosius aštuonerius metus teismų ir ministerijų sistemose susiformavo gana plati nepotizmo sistema, kai ministerijoje yra įdarbintos teisėjų, dėstytojų ir panašių žmonių giminės, net kai atidariau kontaktų struktūrą, mačiau tam tikras besikartojančias pavardes. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar tai nedaro įtakos ministerijos ir pačių teismų darbo kokybei, ar visos tokios sąsajos deklaruotos ir tokie asmenys nusišalina nuo dalyvavimo priimant tam tikrus sprendimus? Gal laikas struktūriniams pokyčiams? Kaip manote, ar tai padeda efektyviai dirbti, ir kaip jūs visa tai vertinate ir ketinate spręsti? Ačiū.
R. MOCKUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Pirmiausia, kad viena ar kita pavardė galbūt ar panaši, ar sutampa, ar kaip nors susijusi giminystės ryšiais, mes kokių nors specialių tyrimų tikrai nedarome ir netiriame. Galbūt viešojoje erdvėje tai ir įmanoma, tačiau tokio tyrimo pavesti aš tikrai negalėčiau. Ar koks nors poveikis yra, ar įtaka, aš to kaip ir šiuo metu nejaučiu. Kaip žinome, teismai yra atribota valdžia pagal Konstituciją. Tokių kokių nors skundų, kad būtų kokios nors indikacijos, kaip jūs minite dėl teismų darbo, dėl teisėjų darbo, tikrai aš, kaip teisingumo ministras, šiuo momentu neturiu. Jeigu jūs turite tokių indikacijų arba turite konkrečios informacijos, būčiau dėkingas, jeigu jūs ją pateiktumėte. Mes tada pasižiūrėtume, ar derinant teisės aktus, priimant išvadas, teikiant jas pasirašyti teisingumo ministrui nėra tam tikrų sąsajų arba tam tikrų intervencijų, ar nėra tam tikro, kaip jūs ir minėjote, susietumo. Būčiau dėkingas, jeigu jūs ją pateiktumėte. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia D. Griškevičius ir kolegė L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Buvo pasakyta, kad krašto apsaugos ministrė nedalyvauja Vyriausybės valandoje dėl sveikatos problemų, tačiau kas 5 minutes yra keliami įrašai iš įvykio vietos poligone su nuotraukomis. Kokia priežastis?
PIRMININKAS. Atsiprašau, gal suklydau, bet mane taip buvo informavę. Pataisome – dėl aktyvaus dalyvavimo nelaimės vietoje. Dovanokite, labai atsiprašau. Man padavė tokią informaciją.
Toliau klausia D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Klausimą noriu užduoti kultūros ministrui. Praėjusių metų birželį buvo priimti du įstatymo pakeitimai, susiję su žmonių palaikų laidojimu ir su draudimu propaguoti totalitarinius režimus ir jų ideologijas. Įstatymo pataisos, kuriose numatyta tvarka, kad Vyriausybė turės parengti tvarką, kurios pagrindu savivaldybės, siekiančios perlaidoti Antrojo pasaulinio karo karių palaikus, galės tai padaryti. Šiaulių miesto savivaldybė nusimatė šių metų biudžete ir lėšas, sudarė net ir sutartis projektinės dokumentacijos paslaugoms, tačiau jos artėja į pabaigą, pratęsimas tuoj bus neįmanomas, o tvarkos kaip nėra, taip nėra. Greitai bus metai. Tiesiog norisi pasiteirauti: jūsų manymu, ar tai yra normalu, kad metų praktiškai neužtenka parengti tvarkai ir iš esmės tikrai pastringa? Aš suprantu, dalis laikotarpio nėra jūsų ministravimo laikotarpis, bet vis dėlto ar galėsite pasidomėti ir paspartinti tuos procesus. Iš tikro įstringa tikrai svarbus šiauliečiams projektas ir norisi to, sakykime taip, ir politinio įsikišimo. Ačiū.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tikro žinau tą situaciją. Man Šiauliai kaip gimtasis miestas, ten, miesto centre, likęs toks, pavadinčiau, „sovietinis palikimas“ daug metų. Jam tikrai nėra vieta, kurioje turėtų būti. Šiuo klausimu domėjausi. Kultūros paveldo departamentas tiesiogiai tuo užsiima. Bet aš dar kartą paspartinsiu, kiek mano galiose yra, tą klausimą ir tikrai žinau, tikrai spręsime tą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J. Sejonienė. Prašau, kolege.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turiu du klausimus. Vienas – gerbiamam finansų ministrui, kitas – sveikatos apsaugos ministrei. Finansų apsaugos ministrei – dėl siekio, kuris yra įrašytas ir Vyriausybės darbų programoje, tai yra suvienodinti valstybės draudžiamųjų ir savarankiškai PSD mokančių įmokas. Aišku, kalbama būtų, matyt, apie biudžeto perskirstymą. Neabejoju, kad pacientai pasveikintų, nes tai reikštų ir daugiau paslaugų, ir daugiau kompensuojamųjų vaistų, ir apskritai paslaugų prieinamumą pacientams. Man atrodo, kad tai yra protinga daryti, ypač dabar, ekonomikos pakilimo metu, kai biudžetas gerai surenkamas. Mano klausimas, kodėl jūs šitą priemonę įsirašėte įgyvendinti 2028 metų III ketvirtį? Ar čia nesikartos 2007 metų istorija su V. Blinkevičiūtės pensijų didinimu, ar jūs čia taip kiaulę norite kažkam pakišti, ar tiesiog bijote savo atsakomybės?
O gerbiamai finansų ministrei – dėl siuntimų. VLK įspėjo šeimos gydytojus, kad rašo per daug siuntimų, gal trūksta kompetencijos. Po to viešojoje erdvėje pasirodė siūlymų apmokestinti siuntimus. Ministre, kaip jūs galvojate, ar teisinga būtų bausti ir apmokestinti sergančiuosius?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama Seimo nare. Čia charakteringa kalbos klaida, na, ką, apsirikimas rimtas toksai, turbūt ne ministrė, o finansų apsaugos ministras. Būtent dėl finansų apsaugos mes ir planuojame įvairias priemones, kurios, jūs absoliučiai teisi, reikalauja didžiulių resursų išdėstyti jas laike ir eiliškumas turi būti. Žinoma, kad neįmanoma įgyvendinti visų ne tik gerų norų, bet ir Vyriausybės programoje įrašytų darbų per vienerius metus. Dėl to ir buvo nukeltas šitos priemonės įgyvendinimo terminas. Beje, tai jokių sąsajų su jokiais 2007 metais neturi arba aš jų tiesiog negebu įžiūrėti.
O dabar finansų ministrei perduodu žodį. (Juokiasi)
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju jums, gerbiama Seimo nare, už klausimą, ačiū, kad domitės ir stebite tą viešąją komunikaciją. Iš tiesų gyventojų atsakomybė už savo sveikatą yra labai svarbus aspektas. Mes savo priemonėse skirsime daug dėmesio gyventojų sveikatos raštingumui gerinti, įskaitant ne tiktai gyvensenos veiksnius, bet ir sveikatos paslaugų vartojimą ir tinkamą atpažinimą savo sveikatos būklės, kai reikia kreiptis pagalbos.
Savo dabartinėje siuntimų pas gydytojus darbotvarkėje iš tiesų matome, kad yra labai daug, didelė dalis jų, iki trečdalio, neturi net indikacijų, kodėl yra prašoma konsultuoti gydytoją specialistą. Tą žinome, kalbame ir su Valstybine ligonių kasa, ir su šeimos gydytojų asociacijomis, tačiau noriu pabrėžti, kad dabartinėje mūsų darbotvarkėje siuntimų apmokestinimo klausimas nesvarstomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikinamės balkone ir turbūt mūsų kolegė D. Ulbinaitė mums praneš, su kuo mes čia sveikinamės.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, gerbiami ministrai, šiandien Seime vieši Vilniaus rajono Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyriaus ketvirtokai, pasveikinkime juos. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname! Toliau klausia S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Matau, kad jau Seimo skaitmeniniuose koridoriuose sklando Profesionaliojo scenos meno įstatymo 10 straipsnio pakeitimai, kuriais yra siūloma, kad savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams, na, steigėjai nebeturėtų galimybės pasibaigus jų pirmai kadencijai nebeskirti jų į pareigas ir organizuoti konkursą, o kalbant apie nacionalines kultūros įstaigas, valstybines kultūros įstaigas irgi po pirmos kadencijos iš esmės, jeigu vertinimas yra geras, konkursas nereikalingas. Dar daugiau, siūlymas baigėsi idėja, kad, na, pasibaigus savivaldybės ar valstybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo antrai kadencijai, kadencijos pradedamos skaičiuoti iš naujo. Kadangi aš nematau jūsų pavardės tarp šito įstatymo iniciatorių, dar esate paskutinė mano viltis.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S. KAIRYS (LSF). Kokia jūsų nuomonė dėl šito siūlymo?
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Teisingai pastebėjote, sklando Seime įvairūs pasiūlymai. Kai jie visi kažkur susklis, kada mes sėsime, ir jūs galėsite irgi puikiai tame dalyvauti, diskutuoti, įvertinsime viso sektoriaus nuomones ir pasakysime savo (aš, kaip kultūros ministro). Matyt, bus Vyriausybės išvada, pateiksime ją Seimui, ir ten matysis Vyriausybės nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Ąžuolas. Prašom, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Mano klausimas finansų ministrui. Iš tų nutekintų mokesčių, ką planuojate atnešti, tai matyti, kad jie bus baisesni netgi už tai, ką atnešė konservatoriai. Tai klausimas: kodėl taip darote?
Ir individuali veikla yra verslo rūšis. Nežinau, jūs paneikite arba patvirtinkite, kad tai yra verslo rūšis, kaip mažoji bendrija, UAB’as, AB’as. Tai kodėl jūs išskirtinai individualiai veiklai norite užkrauti darbo santykių apmokestinimą, taip pribaigiant ją su 32 % tarifu? Kas pasieks tą ribą, tai turės visi dingti iš tos veiklos arba bankrutuos verslas. Tai kodėl einate tuo keliu? Ir ar individualiai veiklai duosite tas pačias mokestines lengvatas, ką duodate UAB’ams? Reinvestuojama pelno lengvata, kur praeitą kadenciją buvo priimta 250 mln. dovanų stambiam verslui, galimybė pačiam save įsidarbinti, kaip yra UAB’e, ir visos kitos prisitaikomos lengvatos, ir mokėti mokesčius. Dabar individualioje veikloje nuo pelno reikia mokėti.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Kodėl ta kryptimi einate ir kaip bus?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Iš tikrųjų fundamentalūs klausimai. Pirmiausia pastebėčiau, kad individuali veikla Lietuvoje taip jau labai įvairialypė yra ir labai įvairių rūšių. Yra žmonių, kurie užsiima individualia veikla, bet neuždirba labai daug pinigų. Ir nuo seno jiems buvo taikomas, gana ilgai jau nustatytas netgi mokestinis kreditas, kuris leidžia sumažinti jų mokestinę naštą. Jūs prisimenate, kad galima atskaityti ir sąnaudas, neturint jokių dokumentų, tas įsivaizduojamas sąnaudas – 30 %. Tai taip pat yra tarptautinė praktika ir šita forma, savęs įdarbinimo, ar saviraiškos, ekonominės saviraiškos forma, populiari visame pasaulyje. Beje, man atrodo, jinai populiarėja ir Lietuvoje, jinai vis dažniau ir dažniau pakeičia realią darbinę veiklą, veiklą pagal darbo sutartį. Tai yra normali tendencija, kaip aš minėjau, stebima visame pasaulyje, įsitvirtinant kompiuterinėms technologijoms. Žinoma, atsiranda veiklų, kur vadinamasis freelancer’is turi didžiulių privalumų prieš bet kokią, netgi labai mažą ir labai efektyvią įmonėlę.
Kita situacija, kada pajamos yra didelės. Tai šituo pirmu atveju mes ir siūlysime, kai pamatysite teisės aktų projektus, galėsite įsitikinti. Siūlysime, ir nuo pat pradžių diskutuojant tai buvo viena pagrindinių atraminių minčių, kad šitiems žmonėms apmokestinimo sąlygos niekaip nesikeistų. Žmonėms, kurie uždirba mažiausias pajamas darbo vietoje, arba uždirba mažiausias pajamas, vykdydami individualią veiklą, apmokestinimo srityje niekas nepasikeis.
Pasikeitimai prasideda nuo didesnių pajamų pusės, kurioje atsiranda kitos galimybės. Jūs labai teisingai palietėte tą klausimą, ten yra įvairios formos. Be abejo, žmonės, kurie disponuoja didelėmis pajamomis, gali ir turi rinktis jiems palankiausią formą. Valstybė sudaro tam tikras sąlygas, nustato tam tikrus rėmus, taip pat ir mokestinius, ir ūkinės veiklos reguliavimo rėmus. Pagal ūkinę veiklą, pagal konkrečią veiklos rūšį žmonės turėtų rinktis, kas yra naudingiau, kas yra geriau ir efektyviau ir mokesčių prasme – ar vykdyti individualią veiklą asmeniškai, kaip vienam asmeniui, ar steigti kokį nors juridinį asmenį, kurių taip pat yra įvairiausia aibė, ar steigti verslą čia, Lietuvoje, ar steigti, perkelti verslą kažkur į užsienį, ko mums nesinorėtų. Dėl to, priimdami mokesčių įstatymus, ir šitą aspektą mes turėtume įvertinti. Ten viskas žymiai sudėtingiau. Bet šita pasirinkimo laisvė egzistuoja visose pasaulio šalyse, visoje pasaulinėje ekonomikoje. Lietuva – ne išimtis ir apsitverti mes tikrai negalėsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia I. Braziulienė. Prašau, kolege.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Laba diena. Aš turiu porą klausimų. Vienas iš jų būtų švietimo ministrei, kitas – energetikos ministrui. Gerbiama švietimo ministre…
PIRMININKAS. Minutė laiko jums klausti.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Kaip?
PIRMININKAS. Minutė laiko.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Aš labai greitai. Švietimo ministre, kada ikimokyklinių įstaigų mokytojai galėtų sulaukti pavyzdinių ikimokyklinio ugdymo programų, nes startuojame nuo rugsėjo pirmosios?
Ir energetikos ministrui klausimas. Kurį laiką viešojoje erdvėje sklandė žinia, kad vėjo jėgainių parkai, kurie yra arti gyvenviečių, turėtų kažkuria pelno dalimi pasidalyti su vietos bendruomenėmis. Dabar tai yra tik toks tiesiog paramos davimas arba ne. Mano klausimas būtų: ar ši praktika jau veikia ir ar yra sukurtas koks nors instrumentas? Labai ačiū.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš atsakysiu gal trumpai tada. Ačiū už klausimą. Mano žiniomis, jau turėtų būti įkeltos devynios pavyzdinės programos. Tikrai praeitą savaitę kalbėjome, kad jos yra parengtos, ir jau tikrai turėtų būti įkeltos. Tai turėtų rasti jau ikimokyklinio…
PIRMININKAS. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tiesų tokia tvarka buvo patvirtinta, įstatymas buvo priimtas anksčiau. Dabar, kaip tik prieš savaitę, Vyriausybės buvo patvirtinta tvarka, nuostatai, pagal kuriuos būtent bendruomenės galėtų gauti paramą, tai yra 1 eurą už megavatvalandę, tokia apimtimi. 85 % paramos būtų skiriama bendruomenėms, likusi dalis būtų skiriama individualiems asmenims. Tai ta parama už praeitus metus bendruomenes kaip tik turėtų pasiekti šiemet. Tai tikrai yra laukiami projektai, kuriuos jos galėtų įgyvendinti.
Kartu noriu pasakyti, kad įstatymas tikrai nėra tobulas, matome ten spragų. Išmokę, pamatę, kokios yra pamokos, tikrai rudens sesijoje teiksime pasiūlymų, kad ta dalis, kuri nepanaudota individualiems asmenims, galėtų būti pervesta automatiškai bendruomenėms. Yra atvejų, kai yra gana maža suma, todėl dėl administracinių apimčių to neapsimoka tiesiog daryti, tai ta dalis būtų pervesta bendruomenėms. Tai sistema pradeda veikti, jinai dar bus tobulinama.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Skardžius. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui – gerbiamam Rimantui Šadžiui dėl Giraitės ginkluotės gamyklos. Juk Finansų ministerijai jinai atiteko, kai buvo bandoma ją privatizuoti, ir dabar vyksta kažkokia veikla, kuri mažai daro įtakos mūsų gynybos stiprinimui. Įvairios kompanijos… praėjusi Vyriausybė, rodos, 2024 metų rugsėjo mėnesį su tokia „Northrop Grumman“ kompanija kažkokias vedė derybas, kažkokie tarpininkai, biznelis ir visa kita. Vakar jūsų ministerijos atstovė uždarame posėdyje pristatė, kad tos pajamos yra tikrai mažos, kažkokia komercinė veikla. Juk tai ne Finansų ministerijos kompetencijos, galbūt būtų gerai šią puikią infrastruktūrą perduoti Krašto apsaugos ministerijai, kad jie galėtų stiprinti gynybinius pajėgumus ir sudaryti normalias valstybines sutartis, o nebūtų tie kažkokie protokolai, kur dabar pasirašyti ketinimo…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. SKARDŽIUS (NAF). …su kažkokiais komersantais? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Ačiū jums už rūpestį dėl to ūkio subjekto, kuris iš tikrųjų turi gerą infrastruktūrą, bet ilgą laiką turėjo labai prastus finansus. Kai korporatyvinis valdymas šitos įmonės buvo perduotas Finansų ministerijai, tai finansinę padėtį, šitos įmonės finansinę padėtį, pavyko kardinaliai pakeisti. Bet to maža. Išlaikyti įmonę, kuri nedideliais kiekiais gamina kad ir svarbią, bet vienos ar dviejų rūšių produkciją, tai nėra mūsų tikslas. Dėl to Giraitės gamykla dalyvauja kaip partneris įmonės, bendros įmonės, kuriamos kartu su didžiule vokiečių korporacija „Rheinmetall“. Tai nėra memorandumai kažkokie, tai yra labai konkrečios teisinę reikšmę turinčios sutartys. Už derybas ir už jų sudarymą mes turime dėkoti, aš niekada nepavargstu dėkoti, praeitai Vyriausybei. Tai buvo vieni iš paskutiniųjų labai gerų anos Vyriausybės darbų. Už gerus darbus tikrai mes turime dėkoti, nes tai buvo padaryta Lietuvai. Manau, kad šitas modelis, „Rheinmetall“ modelis, „Rheinmetall“ bendros įmonės modelis, galėtų būti taikomas ir kitiems verslams, kur palaipsniui, tikiuosi, ateis užsienio investuotojai. Bent jau aš visuomet šnekėdamas su užsienio partneriais keliu šitą idėją. Ir su Prancūzijos ambasadore esu šnekėjęs apie tai, ir Jungtinės Karalystės iždo kanceliarijoje taip pat šią savaitę esu iškėlęs šitą idėją, kad besiplečiantys Jungtinės Karalystės gynybiniai verslai taip pat galėtų į Lietuvą. Žinoma, kiekvienos bendros įmonės kūrimas prasideda nuo memorandumo, bet po to jisai baigiasi konkrečiais teisiniais įsipareigojimais. „Rheinmetall“ gamykla yra geras pavyzdys, ir mes eisime šituo keliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia P. Kuzmickienė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Turiu klausimą socialinių reikalų ir darbo ministrei poniai I. Ruginienei. Nespėjau antradienį jūsų paklausti, naudojuosi dabar proga. Štai daug metų psichologinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir šeimoms teikiančios nevyriausybinės organizacijos netikėtai prarado valstybinį finansavimą ir buvo priverstos atsisakyti dalies savo vykdomų veiklų, o tai reiškia, kad mažiau pagalbos sulaukia į šias organizacijas besikreipiančios moterys, mamos. Valstybinės institucijos ir savivaldybės siūlo gerokai mažiau tokių paslaugų ir tai kompensuoja nevyriausybinės organizacijos. Tikrai tas finansavimas buvo praeitoje kadencijoje sustiprintas ir tai leido pasiekti geresnių rezultatų. Sakykite, ministre, kaip taip atsitiko, kad skriaudžiate besilaukiančias mamas, jos negauna joms reikalingų paslaugų, bet tuo pat silpninate ir nevyriausybines organizacijas, o jūs, ateidama dirbti, žadėjote stiprinti būtent tokių organizacijų veiklą?
PIRMININKAS. Kolege, laikas!
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tai laukčiau atsakymo.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Stipriname nevyriausybines organizacijas ir ypatingą dėmesį skiriame šeimoms, mamoms ir vaikams, ir tai yra top prioritetas. Bet jeigu jūs kalbate apie nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą konkursuose, tai aš jus patikinu, kad mes finansavimo nemažiname, bet tikrai planuose yra stiprinti šitą sektorių. Jūs kalbate apie praeitų metų konkursus, kuriuose dalyvavo nevyriausybinės organizacijos. Taip, deja, yra tokia sistema, kuomet yra skiriami pinigai, yra nurodomos tematikos, nevyriausybinės organizacijos su savo projektais dalyvauja konkursuose ir yra vertinamos, ar atitinka tam tikrus kriterijus. Labai kaip ministrė norėčiau kiekvienai organizacijai skirti didesnį dėmesį ir finansavimą, bet ne visada taip išeina ir turime tai, kad konkursuose laimi dalis nevyriausybinių organizacijų. Tam iš tikrųjų rimtai galvosime, kaip tą finansavimą labiau plėsti, kad kuo daugiau galėtume apmokėti šitų būtinų jų nuveikiamų funkcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Gailius. Prašau, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisingumo ministrą matydamas norėčiau jo paklausti, ar Teisingumo ministerijoje ir toliau veikia tvorų statybos departamentas, nes turi labai gerų patirčių statydami kalėjimų tvoras? Viena iš jų buvo pastatyta Santarose, išleidus arti 10 mln. eurų, po to parduota ir šiandien ten stovi prabangūs kotedžai, kita tvora. Sumažinus Šiaulių rajone sąvartyno sanitarinės apsaugos zoną, taip pat pastatyta išleidus arti 10 mln. eurų. Ar ir toliau tas tvorų statybos departamentas Teisingumo ministerijos sistemoje veikia, ar galų gale pradėsime ieškoti atsakingų asmenų, kurie priėmė sprendimus ir dėl kurių kaltės 2015 metais, sumažinus sanitarinės apsaugos zoną, kėsinantis į…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. GAILIUS (LSF). …pataisos namuose dirbančių ir esančių asmenų sveikatą, buvo pradėtos Šiaulių kalėjimo statybos?
R. MOCKUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Iš tiesų taip pat man labai priimtina pozicija, kurią jūs pasakėte, vien dėl to, kad tos keturios kolonos, apie kurias jūs irgi žinote, kai buvo išvažiuojamasis komiteto posėdis, ir ta siena visiškai negali būti šiuo metu įvardinama kaip statybos, ką Kalėjimų tarnyba išplatino. Tai aš noriu patikinti, kad jokios statybos nevyksta. Tai, kas ten yra padaryta, keturios kolonos ir sienos dalis. Likutinė vertė yra apie 10 tūkst. eurų ir jokiu būdu negalima traktuoti, kad vyksta rangos darbai. Dėl tokio neūkiškumo ir dėl kitų dalykų vakar kaip tik sudariau labai plačią tyrimo komisiją, kuri koncentruosis į Kalėjimų tarnybos dabartinės kanclerės veiklą. Klausimų šiandien turime 18, prieš vykstant čia pas jus į Seimą dar pasipildė dviem. Taip pat esame gavę ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos medžiagą, su kuria tik aš vienas esu susipažinęs. Taigi turime klausimų ir tyrimo objektų tikrai nemažai šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau turėtų klausti E. Kirkutis, jo nematau. Tada klausia D. Jakavičius. Prašom, kolega.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Laba diena. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti du klausimus. Pirmas klausimas gerbiamai sveikatos apsaugos ministrei Marijai. Kokie sprendimai priimti ar planuojami priimti, kad stiprintų rajonines ligonines ir nuramintų bendruomenes, kurios paskutiniais metais girdėdavo tiktai optimizavimo, mažinimo, nekompetencijos ir kitokias žinias iš buvusios ministerijos vadovybės?
Antrą klausimą norėčiau užduoti kultūros ministrui Šarūnui. Gerbiamas ministre, kaip jūs manote, ar pakankamai lėšų yra skiriama kovai su priešiškų Lietuvai šalių minkštosios galios politika? Ir kaip jūs įsivaizduojate, kokias priemones reikėtų stiprinti, kad atsispirtume tai propagandai ir visoms kitoms veikloms? Ačiū.
M. JAKUBAUSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamas Seimo nary, jums už klausimą. Pradėsiu turbūt nuo politinės žinutės, kad regionų gyventojų sveikata yra mūsų prioritetas. Rajonines ligonines norėčiau tikrai nuraminti – saugosime jas išlaikydami paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams. Sveikatos apsaugos ministerijoje, turbūt turėčiau pasakyti, jau subūrėme dvi formalias darbo grupes ir planuojame sudaryti dar tris papildomas darbo grupes. Kam?
Pirma mūsų darbo grupė yra skirta visam gydymo įstaigų tinklui įvertinti, skiriant dėmesį regionams ir apibrėžiant aiškų rajoninių ligoninių vaidmenį, taip pat kaip ir atraminių ligoninių vaidmenį. Kitos mūsų darbo grupės yra skirtos labiau turiniui iš esmės, paslaugų turiniui, peržiūrint ir tą mūsų Vyriausybės nutarimą Nr. 370 dėl vaikų skyrių, vaikams teikiamų sveikatos paslaugų, chirurginių paslaugų ir akušerijos ir ginekologijos paslaugų. Mes sudarome specialistų grupes, remsimės jų išvadomis peržiūrėdami tinklo reikalavimus. Kaip jau minėjau, rajoninių ligoninių funkcionavimas, paslaugų prieinamumo užtikrinimas yra svarbus akcentas peržiūrint teisinius dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū, kultūros ministras.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikro turbūt nuo pat savo kadencijos pradžios kartoju, kad dėmesys visuomenės atsparumo didinimui, informacinei politikai yra per mažas, iki šiol skirtas biudžetas, kuris buvo paliktas mums, faktiškai arba nesantis biudžetas, tai yra, ko gero, didelė klaida. Aš manau, kad mūsų Vyriausybė, įsirašiusi į savo programos priemonių planą daug priemonių, tą biudžetą gerokai padidins, nes priminsiu du postulatus: valstybė prasideda nuo kultūros, nes tai yra kultūrinė definicija, o antras, kad gynybos sudėtinė dalis yra mūsų kultūra, tai yra informacinė politika. Tai reikia kartoti, kartoti, kartoti.
Manau, ir čia, Seime, bus suprasta, kad dalis lėšų, skirtų gynybai, turi būti skirta valstybės informacinei politikai, tai yra visuomenės atsparumui didinti, kritiniam mąstymui ugdyti, pilietiškumui ugdyti ir kitoms programoms. Šiandien jokių lėšų tam nėra. Mūsų turimos programos, tai yra Medijų rėmimo fondas, finansavimas yra tikrai tikrai labai mažas – 6 mln. visas rėmimas. Šalia dar, aišku, reiktų paminėti LRT, ten truputį didesnės lėšos. Kita yra Kultūros paveldo programa, nes tai irgi didintų mūsų pilietiškumą ir pasididžiavimą valstybe. Taip pat yra, sakyčiau, neįtikėtinai mažos lėšos, tai yra irgi 6 mln. Kai mes matome kitas valstybės programas, kai mes matome pasiruošimą pusę metų pirmininkauti Europos Tarybai ir kokios lėšos bus skiriamos, tai tokie dalykai yra tikrai nesuvokiami ir visuomenė nesupras mūsų. Tai aš manau, kad mes šitą klausimą tikrai išspręsime iš esmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia T. Domarkas. Prašau, Tomai.
T. DOMARKAS (NAF). Sveiki, pirmininke, ministrai. Klausimas būtų užsienio reikalų ministrui. Lietuva pirmauja savo sugebėjimais organizuoti logistiką, pervežimus. Bet pasižiūrėję į viešą informaciją matome, kad užsidaro transporto kompanijos, atleidžia darbuotojus, iškelia savo verslus iš Lietuvos. Norėčiau paklausti ministro: ką jūs planuojate nuveikti artimiausiu metu, kad užtikrintumėte Lietuvos uosto, geležinkelių transporto nepertraukiamą darbą? Vykdoma politika rodo, kad mes greitai neturėsime kur ir su kuo dirbti, nes mūsų visi kaimynai priešiški, ir mūsų vykdoma politika rodo, kad mes artimiausiu metu, netgi pasibaigus karui, neturėsime su kuo dirbti. Ačiū.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Bandau išpiešti, kur čia būtų užsienio politikos dėmuo jūsų klausime, ar tai, kad mes turėtume dėti daugiau pastangų, kad mums režimai būtų mažiau priešiški. Iš tiesų tai darome, remdami opozicijos judėjimus, demokratinės Baltarusijos judėjimą Lietuvoje. Tikimės, kad režimas Baltarusijoje ateityje bus demokratinis, Baltarusija bus suvereni valstybė, be Rusijos pajėgų ir įvairiausių prieš Lietuvą nukreiptų akcijų. Tada galėsime kurti bendrą ateitį drauge su tokia Baltarusija. Dėl Rusijos aš nė tokios vilties neturiu. Ir itin, ypač ilgu laikotarpiu.
Turime kitus kaimynus, kurie yra draugiški, su kuriais bendradarbiaujame ir tuos santykius giliname. Kaip tai atliepia mūsų krovas ir kitus pajėgumus, aš dabar negaliu atsakyti, neturiu su savimi skaičių. Susisiekimo ministras turbūt galėtų geriausiai tai padaryti. Jeigu jūs klausiate apie sankcijas ir čia su tuo yra susiję, tai pozicija yra nuosekli, jos turi būti stiprinamos ir gilinamos, ir apėjimai taip pat turėtų būti naikinami. Dėkui.
12.58 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieš kitą klausimą aš noriu perskaityti mūsų balsų skaičiavimo grupę ir pakviesti ją pasirengti balsavimui, kuris vyks 13 val. 10 min. Grupę sudaro: A. Petrošius, A. Bagdonas, R. Baranovas, A. Butkevičius, D. Bradauskas, D. Gaižauskas ir V. Šeršniovas. Ačiū, kolegos, jeigu paruošite, kad mes galėtume balsuoti 13 val. 10 min.
12.58 val.
Vyriausybės valanda (tęsinys)
Toliau klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Kuomet buvo rengiami RRF’o įsipareigojimai, tarp milestone’ų buvo ne tiktai mokestiniai rodikliai, bet taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsipareigojimas dėl savarankiškai dirbančių asmenų nedarbo draudimo. Jisai buvo tuo metu įtrauktas į mokestinį paketą, kurį svarstė Seimas, ir tos diskusijos užstrigo. Žinau, kokie yra Finansų ministerijos planai dėl tų rodiklių, kurie yra susiję su mokestiniu paketu. Bet mano klausimas: kas bus daroma su tuo rodikliu, kuris yra aprašytas gana konkrečiai? Tai nėra abstraktūs įsipareigojimai, kurie yra, tarkime, Finansų ministerijos srityje. Savarankiškai dirbančių asmenų nedarbo draudimas buvo gana konkrečiai įrašytas į RRF’o įsipareigojimus. Tai mano klausimas: ar planuojate keisti šį rodiklį, ar turite sutarimą su Europos Komisija, ar planuojate jį įgyvendinti taip, kaip jis yra užrašytas dabar galiojančiame plane?
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Šiuo metu mes dėliojamės iš tikrųjų planus. Dėl nedarbo draudimo išmokų mes plačiau pasižiūrėsime, matyt, platesne apimtimi pažiūrėsime. Bet šiandien tikrai negaliu jums atsakyti, matyt, finansų ministras geriau atsakys, nes dėliojome kartu veiksmus.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tai irgi svarbus rodiklis, dėl kurio mes tęsiame diskusijas su Europos Komisija, ir, matyt, kelias į priekį, kadangi derybos dar nesibaigė ir plano pakeitimas nebuvo patvirtintas, derybos dar tęsiasi. Kelias į priekį bus didinti ambiciją truputį kitose srityse, bet nedarbo draudimo individualia veikla užsiimantiems, matyt, nebeliks tame plane. Mes mėginsime koreguoti šį rodiklį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ministrai dar sutiktų kokias 5 minutes? Sutinka, ačiū. Tai dar du klausimai. S. Gentvilas, prašau. Toliau ruošiasi V. Turauskaitė. Ir tada klausimus baigsime. Atsiprašome kitų, kad…
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš, gerbiamas finansų ministre, norėčiau į jus apeliuoti. Aplinkos ministerija derina šiuo metu naują Miškų įstatymo versiją ir gerbiama Inga, profesionali miškininkė, irgi turbūt neabejinga. Ten numatyti iš tikrųjų reikšmingi ribojimai Lietuvos privatiems ir valstybiniams miškams, siekiantys iki 0,5 mlrd. Dešimtadalis Lietuvos medienos pasiūlos išnyktų, urėdija negautų 60 mln. eurų pajamų. Mano vienintelis prašymas, gal gali Finansų ministerija irgi pasižiūrėti ekonominį vertinimą šito projekto, nes poreikio saugoti tokia apimtimi Lietuvos miškų nėra? Tai reikšmingai paveiktų miškų savininkus, kompensacijų, Valstybinių miškų urėdijos galimybes, pramonės poreikius. Tai labai prašau, tiesiog netrukus ateis, kad Miškų įstatymui normalų ekonominį vertinimą padarytumėte. Dėl to vakar pas premjerą buvo atstovai.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už iškeltą klausimą ir pasiūlymą, kuris yra priimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V. Turauskaitė. Prašau.
V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei gerbiamai Ingai. Ypač regionuose vis susiduriame su ta problema, kai kreipiasi gyventojai, kurie dažniausiai yra žemų pajamų, tai yra pensinio amžiaus arba asmenys su tam tikromis negaliomis, kurie turi vienintelį gyvenamąjį būstą, bet tas būstas iš seno yra geroje vietoje, didelės kvadratūros ir jo turto normatyvai viršija vertes, ir jam nėra galimybės gauti kompensacijos už šildymą. Aš norėčiau paklausti jūsų kaip ministrės. Ką siūlo gyventojai? Jie siūlo, kad to vienintelio būsto, dėl kurio ir prašo tos kompensacijos, kad jo turto vertė nebūtų vertinama. Ar būtų įmanoma svarstyti tokius įstatymų pakeitimus, kad tiesiog praplėstume galimybę gyventojams gauti kompensacijas už būsto šildymą?
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Būtų įmanoma ir netgi kalbant apie tam tikrą socialinę paramą ir išmokas. Iš tikrųjų planuojame peržiūrėti ir pasižiūrėti. Gal ne visiškai atsisakyti turto vertinimo, bet pasižiūrėti pačias ribas ir turėti tam tikras kelias alternatyvas. Tai tikrai apie tai diskutuosime. Galbūt ne šiandien, ne rytoj, bet tas yra suplanuota.
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybės nariams už išsamius atsakymus. Linkiu geros kloties ir susitiksime kitoje Vyriausybės valandoje.
Skelbiame posėdžio pertrauką. 13 val. 10 min. vyks slaptas balsavimas. Prašom kolegas sudalyvauti.
Prašau. Andriau…
A. RADVILAVIČIUS (LSDPF). Aš galbūt ne repliką po balsavimo. Iš tikrųjų inicijuojama Laikinoji Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupė. Bet, kadangi salėje matau mažai pasirašiusių, tai paprašysiu, galbūt vakarinio posėdžio pabaigoje būtų galimybė suteikta.
PIRMININKAS. Ačiū.
Pertrauka
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Raimondo Šukio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XVP-271 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Laba diena, kolegos, tęsiame rytinį posėdį ir pagal darbotvarkę noriu paskelbti slapto balsavimo rezultatus. Skaitau balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Raimondo Šukio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ (projektas Nr. XVP-271) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 90 biuletenių, rasta biuletenių – 90, galiojančių – 88, negaliojančių – 2. Už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 18, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas) Kviečiu kolegą R. Šukį arčiau scenos. (Plojimai)
R. ŠUKYS (NAF). Dėkoju visiems kolegoms – ir balsavusiems už, ir balsavusiems kitaip. Tikiuosi, jūsų pasitikėjimą pateisinti savo darbu. Dar kartą ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą sveikiname.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Rūtą Latvelę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XVP-171(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Rūtą Latvelę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ (projektas Nr. XVP-171) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 90 biuletenių, rasta biuletenių – 90, galiojančių – 88, negaliojančių – 2. Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš – 4, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas, plojimai)
R. LATVELĖ. Labai dėkoju už pasitikėjimą. Tai yra ne tik didžiulis įvertinimas, bet ir dar didesnė atsakomybė toliau garbingai, sąžiningai ir kokybiškai eiti teisėjo pareigas. Tai ir darysiu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tuo ir baigėme rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.