Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 1, 2020 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 1, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 1
STENOGRAMA
2020 m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo narys A. VINKUS
PIRMININKAS (A. VINKUS). Gerbiamieji Seimo nariai, maloniai prašom sėsti į vietas. (Šurmulys salėje) Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai! Pradėsime pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį.
Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 65 ir 66 straipsniai skelbia, kad naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas, o pirmąjį Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.
Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė rinkimų rezultatus. Išrinktas 141 Seimo narys. Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas G. Nausėda sušaukė pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį šių metų lapkričio 13 dieną. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo pirmąjį posėdį pradėtą. (Gongas)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
12.02 val.
Iškilmingos kalbos ir sveikinimai
PIRMININKAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiamieji posėdžio dalyviai, pradedame 2020–2024 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo pirmąjį posėdį. Garbė ir atsakomybė pradėti Seimo posėdį šį kartą kaip vyriausiam Seimo nariui tenka man.
Naujai išrinkto Seimo darbą pradedame ypatingu laikotarpiu. Dėl sparčiai plintančios pandemijos tūkstančiai piliečių negali gyventi sau įprasto gyvenimo, privalo susitaikyti su nauja kasdienybe. Tai savo ruožtu kelia ypatingus reikalavimus ir užduotis naujojo Seimo darbui.
Būti Seimo nariu nėra vien garbė ir populiarumas, tai yra didelė atsakomybė ir pareiga tarnauti tautai ir kiekvienam rinkėjui, kurie mumis patikėjo ir mus įpareigojo girdėti tautos balsą ir jos problemas. Seimo narys privalo vadovautis tautos referendume patvirtinta Konstitucija ir nepamiršti, kad valstybę kuria tauta. Nors mus Visagalis Viešpats sukūrė skirtingus, skirtingi mūsų įsitikinimai, skirtingos biografijos ir patirtys, spręsdami svarbiausius tautai ir valstybei klausimus turime įveikti savo skirtumus ir susitelkti bendram labui. Kaip yra sakoma, kai žmogaus gerumas ir meilė veikia sykiu su jo intelektu, visi žmogaus poelgiai būna vaisingi.
Lietuvos žmonės laukia ne tik greitų ir išmintingų sprendimų, bet ir padorumo bei pagarbos vienų kitiems. Remdamasis savo ilgamete patirtimi, drįstu tarti tuos žodžius, kad žmonėms reikia paprasto, nuoširdaus ir betarpiško dėmesio. Seimas gali ir privalo įrodyti, kad jis savo veiklos pavyzdžiu gali padėti kiekvienam Lietuvos piliečiui būti stipresniam, laimingesniam, galinčiam sėkmingai kurti ir dirbti savo tėvynei.
Su liūdesiu širdyje turiu jums priminti, kad kai kurie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir ankstesnių kadencijų Seimo nariai šios šventiškos dienos nesulaukė. Prašom Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, buvusių Seimo narių ir visų už Lietuvos laisvę žuvusiųjų atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū.
Į šį posėdį atvyko Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas G. Nausėda, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė L. Matjošaitytė, Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas. Apgailestaujame, kad dėl koronaviruso pandemijos negalėjome į šią salę pakviesti daugiau garbingų svečių.
Nuoširdžiai sveikinu visus čia susirinkusius.
Man didelė garbė į tribūną pakviesti Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą G. Nausėdą. (Plojimai)
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba
G. NAUSĖDA. Gerbiami išrinktieji Seimo nariai, iškilūs svečiai. Netrukus prisieksite sąžiningai tarnauti tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei. Balsuodami rinkimuose, Lietuvos žmonės suteikė jums pasitikėjimo kreditą. Jie patikėjo jums valstybės ateitį. Tai didžiulė atsakomybė, kurią privalėsite jausti ateinančius ketverius metus. Daugybė žmonių tikisi, kad šis Seimas kels aukštus moralinius reikalavimus, atsisakys pykčių ir priešprieša grįsto bendravimo, peržengs siaurus grupinius interesus ir sutartinai sieks bendrojo gėrio.
Pradedate darbą sudėtingu metu. Jums, naujajam Lietuvos Respublikos Seimui kartu su būsima Vyriausybe, teks atsakomybė suvaldyti vieną didžiausių pastarojo metų krizių. Susirinkote į pirmąjį posėdį tuo metu, kai visa šalis liepsnoja infekcinio pavojaus raudoniu, kai medikai neramiai skaičiuoja sunkiems ligoniams liekančias lovas, o verslo įmonės – besikaupiančius nuostolius. Koronavirusas tapo rimtu išbandymu visoms valstybės gyvenimo sritims – nuo sveikatos apsaugos ir švietimo iki socialinės apsaugos ir gynybos. Gelbėdami mūsų žmonių sveikatą, šiandien ribojame visuomenės ir verslo galimybes laisvai veikti. Daugybei Lietuvos žmonių tai reiškia mažesnes pajamas, nedarbą, prastesnę psichinę ir fizinę savijautą. Nemažai pažeidžiamų asmenų, negalėdami gauti būtiniausių paslaugų, jaučia valstybės dėmesio stoką.
Virusas yra čia ir dabar. Mūsų medikai, slaugytojai, visa mūsų sveikatos apsaugos sistema šiandien susiduria su didžiausia įtampa. Kyla atskirties didėjimo grėsmė. Pavojus gresia mūsų verslui ir ekonominiam konkurencingumui. Virusas silpnina valstybę, o tai reiškia, kad auga grėsmė ir jos saugumui. Todėl neturime prabangos kalbėti būsimuoju laiku. Turėtų būti visiškai aišku, kad dabar turime priimti sprendimus, kurie padėtų apsaugoti Lietuvos žmonių sveikatą, nepaliktų likimo valiai verslo. Dabar yra tinkamiausias metas mažinti visų rūšių atskirtį, kovoti su nelygybe ir visuomenės supriešinimu. Dabar turime pasirūpinti skurdžiau gyvenančiais, neįgaliais, vyresnio amžiaus žmonėmis. Dabar reikia užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas.
Mums tenkančių išbandymų akivaizdoje tiesiog nebėra žodžio „vėliau“. Socialinė atskirtis neišsisklaidys savaime kaip blogas sapnas. Ilgą laiką mūsų šalyje ji buvo pagerbiama skambiais žodžiais, tačiau ignoruojama, vos tik ateidavo metas sunkiems pasirinkimams. Pernelyg ilgai mes vadovavomės viltimi, kad kylanti ekonomika visus pakylės iki oraus gyvenimo. Taip nenutiko. Ir be mūsų kryptingų pastangų nenutiks artimoje ateityje. Bene aiškiausiai tai parodo švietimo situacija, jis iš socialinio mobilumo variklio tapo nelygybės įtvirtinimo įrankiu. Dėl to kenčia ne vien skurdžiau gyvenantys, rečiau knygų matantys ar neįgalūs vaikai, dėl to kenčiame mes visi.
Taip neturėtų būti. Tokia padėtis turėti žeisti kiekvieno iš mūsų teisingumo jausmą. Šalies ateitis yra ne išrinktųjų, o visų mūsų rankose. Juk kuo socialinė atskirtis mažesnė, tuo vieningesnė visuomenė, brandesnė demokratija ir stipresnė valstybė. Privalome žengti šiuo keliu, jei norime kurti bendrąjį gėrį visiems Lietuvos žmonėms. Kviečiu jus siekti, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi valstybė. Valstybė, kuri pasitiki savimi, nes vienas kitu pasitiki ir jos piliečiai. Valstybė, kuri ne vien rūpinasi šia diena, bet ir investuoja į ateitį, užtikrindama tvarią žalios ekonomikos plėtrą. Valstybė, kurioje sunkus darbas ir užsispyrimas leidžia žmogui įgyvendinti savo svajones.
Ryškesnių permainų sulauksime išmokę ieškoti sutarimo net tada, kai jis atrodo sunkiai įmanomas, kai trukdo seni kivirčai ir naujų politinių pergalių troškimas. Didesnio visuomenės pasitikėjimo Seimu nebus be aukštesnio lygio politinės kultūros. Tuo esu įsitikinęs.
Šiandien stoviu prieš jus, naujo Seimo narius, ir siūlau savo paramą. Esu pasirengęs ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Ne tik reikalauti, bet ir pripažinti kitos pusės argumentų svorį. Žinoma, kaip ir iki šiol dariau, kritiškai vertinsiu visus naujus įstatymus, o prireikus teiksiu konstruktyvius pasiūlymus. Taip pat iš jūsų tikiuosi rimto požiūrio į teisėkūros procesą. Mes neturime prabangos užsiimti skubota ir nekokybiškų įstatymų leidyba. Būtina veikti greitai, tačiau išmintingai. To reikia mums visiems.
Linkiu jums didžiausios kantrybės, racionalaus žvilgsnio ir sėkmingų pasirinkimų. Pateisinkite jums parodytą pasitikėjimą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui ir kviečiu Jo Ekscelenciją Vilniaus arkivyskupą metropolitą G. Grušą pradėti invokaciją. (Plojimai)
Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo invokacija
G. GRUŠAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamas Konstitucinio Teismo pirmininke, gerbiamieji išrinktieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, dalyvaujame ceremonijoje, kurioje kiekvienas čia esantis išrinktasis Seimo narys prisieks būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Teisinga, kad priesaikos pabaigoje daugelis iš jūsų ištars žodžius „Tepadeda man Dievas“. Tvirtumas slypi gebėjime pripažinti, kad esame silpni ir mums reikalinga Dievo pagalba. Tačiau mums reikia ne tik šauktis jo pagalbos, bet ir sugebėti įsiklausyti ir ją priimti.
Netrukus prisieksite sąžiningai tarnauti Tėvynei. Jėzus paliko aiškų mokymą apie tarnystę ir sektiną pavyzdį kiekvienam krikščioniui: „Pasišaukęs mokinius, Jėzus prabilo: „Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi tautų valdovais, engia jas ir jų didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų yra ne taip! Kas norėtų tarpti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas.“ (Mk 10, 42–44) Vėliau pridėjo: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš Jus mylėjau.“
Sąžinė, dar vadinama Dievo balsu mūsų širdyje, reikalauja ne tiek kovoti, kad būtų įrodyta sava tiesa, bet skatina atpažinti Dievo balsą, tiesos balsą savyje. Dirbant Lietuvos žmonių gerovei ir darant sunkius sprendimus, ypač svarbu klausytis sąžinės balso. Tam reikia išminties, tam reikia meilės – meilės kiekvienam Lietuvos žmogui. Už kiekvieno įstatymo teksto gebėkite įžvelgti žmogų, ypač tą, kuris silpniausias mūsų visuomenėje, kuriam reikia pagalbos. Mylėti – tai trokšti gėrio kitam. Dirbti Lietuvos žmonių gėriui – tai ne skaldyti, o vienyti. Juk svarbu išsaugoti ne tik Lietuvos žemių vientisumą, bet ir jos žmonių vienybę. Kaip himne giedame – „Vienybė težydi“. Vienybę, kaip ir meilę, lyg augalą reikia pasodinti, puoselėti, auginti – tik tada ji pražysta. Lietuvos žemės sodas jums patikėtas Dievo ir Lietuvos rinkėjų – kad rūpintumėtės jo gerove ir darbuotumėtės, kad vienybė ir gėris čia augtų, žydėtų ir duotų vaisių.
Koronaviruso pandemijos iššūkis žmonių sveikatai, valstybės ekonomikai ir daugeliui kitų sričių parodė, kad turime kurti vieningą ir nesavanaudišką visuomenę. Savo darbais ir pavyzdžiu veskite jus išrinkusią tautą.
Šiandien meldžiamės už mūsų Tėvynę Lietuvą ir jos žmones. Meldžiamės už tuos, kurie išrinkti tarnauti Lietuvai, ypač už šiandien darbus pradedančio Seimo narius. Visagalis Dievas telaimina jus ir jūsų tarnystę Lietuvos žmonėms, tesuteikia jėgų visada būti ištikimiems duotai priesaikai, teapšviečia ir nurodo jums teisingą kelią, tesustiprina jūsų širdyse troškimą išgirsti Tiesos balsą. Teapdovanoja Jis išmintimi, kad su meile vienytumėte Lietuvos žmones ir kurtumėte jiems gerovę. Dievo malonė tenusileidžia ant šio Seimo ir telydi jūsų darbą Lietuvos žmonių labui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Vilniaus arkivyskupe metropolite, viso Seimo vardu širdingai jums dėkoju.
Gerbiamieji, iškilmingoji posėdžio dalis baigta.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas! (Plojimai)
12.20 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių prisaikdinimas
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji, kviečiu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę L. Matjošaitytę.
L. MATJOŠAITYTĖ. Gerbiamieji išrinktieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, gerbiamasis pirmojo Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininke, gerbiamieji šio posėdžio dalyviai ir svečiai, 2020 m. spalio 11 d., taip, kaip ir numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, buvo išrinktas 141 Seimo narys: 70 tautos atstovų buvo išrinkti daugiamandatėje apygardoje, vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktas 71 narys.
Šiais metais pirmą kartą Lietuvos Respublikos istorijoje užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai Seimo narį rinko atskiroje Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Joje pirmajame rinkimų ture dalyvavo daugiau nei 36 tūkst. piliečių.
2020 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ nustatė galutinius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose bei paskelbė išrinktus Seimo narius.
Taigi šių metų spalio 11 dieną vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 2020–2024 metų kadencijai Lietuvos Respublikos Seimo nariais yra išrinkti: Kasparas Adomaitis, Virgilijus Alekna, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Laima Liucija Andrikienė, Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Audronius Ažubalis, Valius Ąžuolas, Andrius Bagdonas, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Kristijonas Bartoševičius, Rima Baškienė, Juozas Baublys, Tomas Bičiūnas, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Morgana Danielė, Evelina Dobrovolska, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Viktoras Fiodorovas, Dainius Gaižauskas, Vytautas Gapšys, Aidas Gedvilas, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Eugenijus, Gentvilas, Vaida Giraitytė, Ligita Girskienė, Kęstutis Glaveckas, Petras Gražulis, Domas Griškevičius, Jonas Gudauskas, Antanas Guoga, Irena Haase, Jonas Jarutis, Liudas Jonaitis, Linas Jonauskas, Sergejus Jovaiša, Eugenijus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Vytautas Juozapaitis, Ričardas Juška, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vidmantas Kanopa, Ramūnas Karbauskis, Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kepenis, Vytautas Kernagis, Gintautas Kindurys, Dainius Kreivys, Linas Kukuraitis, Andrius Kupčinskas, Paulė Kuzmickienė, Deividas Labanavičius, Gabrielius Landsbergis, Orinta Leiputė, Silva Lengvinienė, Arminas Lydeka, Mindaugas Lingė, Raimundas Lopata, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Marius Matijošaitis, Antanas Matulas, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Rūta Miliūtė, Vytautas Mitalas, Laima Mogenienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Andrius Navickas, Monika Navickienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė, Andrius Palionis, Gintautas Paluckas, Žygimantas Pavilionis, Beata Petkevič, Audrius Petrošius, Jonas Pinskus, Liuda Pociūnienė, Arvydas Pocius, Viktoras Pranckietis, Mindaugas Puidokas, Edmundas Pupinis, Valdas Rakutis, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Eugenijus Sabutis, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Jurgita Sejonienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Mindaugas Skritulskas, Saulius Skvernelis, Linas Slušnys, Kazys Starkevičius, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Giedrius Surplys, Dovilė Šakalienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Robertas Šarknickas, Stasys Šedbaras, Ingrida Šimonytė, Agnė Širinskienė, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Vilija Targamadzė, Tomas Tomilinas, Stasys Tumėnas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas, Valdemaras Valkiūnas, Jonas Varkalys, Juozas Varžgalys, Aurelijus Veryga, Kęstutis Vilkauskas, Antanas Vinkus, Andrius Vyšniauskas, Emanuelis Zingeris, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Žukauskas.
Gerbiamieji naujai išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariai, šiandien šioje didžius istorinius įvykius menančioje Kovo 11-osios salėje iškilmingos ceremonijos metu jūs, uždėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisieksite būti ištikimi Lietuvos Respublikai, tarnauti tėvynei ir Lietuvos žmonių gerovei. Taip prasidės jūsų kelionė šiame sudėtingame, drąsių ir ryžtingų veiksmų, greitų sprendimų, o kartais ir nelengvų pasirinkimų reikalaujančiame bei sudėtingų išbandymų kupiname kelyje. Kad ir kokie iššūkiai jūsų lauktų, linkiu jums pasitelkti turimas žinias ir išmintį, sukauptas patirtis ir gebėjimus, pamatinius idealus ir aukščiausias demokratines vertybes, visomis išgalėmis saugoti, branginti ir ginti mūsų valstybę.
Gerbkite ir puoselėkite pagrindines žmogaus teises iš laisves. Ryžtingai ginkite teisės viršenybę bei laisvus, sąžiningus ir garbingus rinkimus. Kurkite prasmingą vertybinį gėrį, klestinčią, stiprią ir darnią Lietuvą bei garbingą jos ateitį. Tegul prasmingus jūsų darbus prisimena, jais džiaugiasi ir didžiuojasi ateities kartos. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkei L. Matjošaitytei.
Vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatas, dabar bus prisaikdinami Seimo nariai. Priesaikas priims Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Prašau gerbiamąjį pirmininką D. Žalimą paaiškinti Seimo nario priesaikos priėmimo tvarką ir pradėti Seimo narių prisaikdinimo procedūrą.
D. ŽALIMAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio pirmininke, gerbiamieji naujai išrinkti Seimo nariai, šio posėdžio dalyviai ir svečiai.
Ši diena yra viena svarbiausių Seimui, nes naujai išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti būtent nuo tos dienos, kurią naują išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Priminsiu, kad pagal Konstitucijos 55 straipsnio 2 dalį Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių. Nuo šio posėdžio pradžios taip pat baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalį išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
Ištikimybė Lietuvos valstybei yra neatsiejama nuo ištikimybės jos Konstitucijai, todėl jūs, išrinktieji Seimo nariai, prisieksite uždėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucija nėra vien jos teksto žodžiai. Tai yra mūsų Tautos vertybių sistema ir aukščiausioji teisė. Joje įtvirtinta Lietuvos konstitucinė tapatybė, kurios esmė – amžinosios net referendumu nekeičiamos nuostatos, tai yra valstybės nepriklausomybė, demokratija ir pagarba prigimtinėms žmogaus teisėms ir laisvėms.
Mūsų valstybės konstitucinė tapatybė taip pat neatsiejama nuo jos valdymo formos – parlamentinės respublikos, vakarietiškos geopolitinės orientacijos, atviros pasauliui pilietinės visuomenės, realios, o ne formalios pagarbos teisės viršenybei, be kurios neįsivaizduojama teisinė valstybė. Šios tapatybės pagrindas – Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai: Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimas, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas „Dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo“ ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.
Seime prisiekdami būti ištikimi Lietuvos valstybei, Seimo nariai besąlygiškai įsipareigoja gerbti ir vykdyti jos Konstituciją. Nuo šios pareigos neatleidžia jokia ypatingoji padėtis. Jokia ypatingoji padėtis taip pat negali paneigti Konstitucijoje įtvirtintų amžinųjų vertybių, Lietuvos Respublikos konstitucinės tapatybės, būti pagrindu nepaisyti Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.
Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, pareigas eidami, Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą, kurio esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas, nevaržančias laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant teisės atšaukti Seimo narį. Kiekvienas parlamento narys atstovauja visai Tautai. Visi parlamento nariai yra Tautos atstovybė. Kitaip tariant, Seimo narys, nors priklausantis parlamentinei daugumai ar mažumai, yra visos Tautos atstovas.
Gerbiamieji naujai išrinkti Seimo nariai, prisiekdami šiandien, jūs įgysite visas Tautos atstovų teises. Tad, prieš priimdamas kiekvieno iš jūsų priesaiką, paaiškinsiu kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Pirmiausia noriu pabrėžti du su išrinktųjų Seimo narių priesaikos procedūra susijusius aspektus, aktualius šiomis dienomis.
Pirma, pagal Konstituciją, konkrečiai jos 59 straipsnio 1 ir 2 dalis, naujai išrinktų Seimo narių priesaikos procedūra vyksta būtent Seime, tai yra Seimo rūmuose vykstančiame naujai išrinkto Seimo pirmajame posėdyje. Šis reikalavimas įtvirtintas ir Seimo statuto 83 straipsnyje.
Antra, pagal Konstituciją Seimo nario priesaika yra individualus aktas – asmeniškas išrinktojo Seimo nario įsipareigojimas tautai ir valstybei. Seimo nario priesaika nėra vien formalumas ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys asmeniškai viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duotoji priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Todėl ši procedūra negali būti kaip nors supaprastinta, sutrumpinta ar atliekama kolektyviai. Ją detaliau reglamentuoja Seimo statutas.
Gerbiamieji naujai išrinkti Seimo nariai, Konstitucijoje įtvirtinto Seimo, kaip Tautos atstovybės, veiklos nepertraukiamumo principas būtent ir lemia tai, kad visi išrinktieji Seimo nariai privalo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Išimtis gali būti padaryta tik tiems išrinktiesiems Seimo nariams, kurie dėl ypač svarbių pateisinamų priežasčių negali atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį. Pagal Seimo statuto 4 straipsnio 7 dalį šie Seimo nariai prisiekia kitame artimiausiame Seimo posėdyje, kai tik išnyksta šios ypač svarbios pateisinamos priežastys. Todėl tie išrinktieji Seimo nariai, kurie šiandien negali prisiekti dėl ligos, saviizoliacijos ar kitų ypač svarbių pateisinamų priežasčių, priesaiką galės duoti, kai šios priežastys išnyks.
Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Tai įtvirtinta ir Seimo statuto 5 straipsnyje.
Taigi nei pagal Konstituciją, nei pagal Seimo statutą netoleruojama tokia situacija, kai išrinktasis Seimo narys be ypač svarbios pateisinamos priežasties neatvyksta į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį arba į jį atvyksta, bet neprisiekia. Tai vertintina kaip tokio išrinktojo Seimo nario atsisakymas prisiekti ir turi sukelti Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje numatytus teisinius padarinius – Seimo nario mandato netekimą.
Taip pat vertintinas ir tokius pačius teisinius padarinius turi sukelti toks išrinktojo Seimo nario elgesys, kai jis neprisiekia artimiausiame Seimo posėdyje, nors yra išnykusi ypač svarbi pateisinama priežastis, dėl kurios šis išrinktasis Seimo narys negalėjo prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Dėl to Seimas taip pat privalo priimti nutarimą.
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo nario pareigų nesuderinamumas su jokiomis kitomis pareigomis ar darbu, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis, ir draudimas Seimo nariui gauti kitą atlyginimą, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis, Seimo nariui yra taikomi nuo to momento, kai jis įgyja visas Tautos atstovo teises, tai yra kai jis prisiekia.
Taigi išrinktasis Seimo narys, duodamas Seimo nario priesaiką, kartu pačiu priesaikos davimo aktu viešai deklaruoja, kad minėtų nesuderinamumų nėra. Vadinasi, nėra Konstitucijoje numatytų kliūčių vykdyti Seimo nario įgaliojimus, o jeigu tokių nesuderinamumų iki tol būta, jie iki priesaikos davimo momento jau yra pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Priminsiu, jog Konstitucijos 67 straipsnyje yra įtvirtinta, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimo narys pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.
Gerbiamieji naujai išrinkti Seimo nariai, Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Taigi duodami priesaiką jūs perskaitysite priesaikos tekstą ir po to vardinį priesaikos tekstą pasirašysite. Svarbu žinoti, kad priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad galite prisiekti ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Seimo statuto 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Pagal Seimo statuto 4 straipsnio 1 dalį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Pagal šio straipsnio 2 dalį Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką uždėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytą vardinį priesaikos lapą perduosite man, priesaiką priėmusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui. Jį patikrinęs paskelbsiu Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, vardą ir pavardę.
Priimdamas priesaiką vadovausiuosi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-257 dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo. Abėcėlės tvarka, kaip nustatyta ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sąraše, bus kviečiami prisiekti visi asmenys, kurių išrinkimą į Lietuvos Respublikos Seimą nustatė Vyriausioji rinkimų komisija.
Gerbiamieji, pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, šios pareigos neprivaloma vykdyti tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių jos negali vykdyti. Priesaikos priėmimo procedūra bus gana ilga, todėl sutarus su šio posėdžio pirmininku priesaikos priėmimo metu bus daroma pertrauka.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašau visus atsistoti.
Pirmąjį kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Kasparą Adomaitį.
K. ADOMAITIS. Aš, Kasparas Adomaitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys K. Adomaitis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Virgilijų Alekną.
V. ALEKNA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Alekna prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Viliją Aleknaitę-Abramikienę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Laimą Liuciją Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė L. L. Andrikienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Arvydą Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Anušauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Aušrinę Armonaitę.
A. ARMONAITĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Armonaitė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Dalią Asanavičiūtę.
D. ASANAVIČIŪTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė D. Asanavičiūtė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Audronių Ažubalį.
A. AŽUBALIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Ažubalis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
A. AŽUBALIS. Ačiū.
D. ŽALIMAS. Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Valių Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Ąžuolas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Andrių Bagdoną.
A. BAGDONAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Bagdonas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Vytautą Baką.
V. BAKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Bakas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Zigmantą Balčytį.
Z. BALČYTIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys Z. Balčytis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių.
K. BARTOŠEVIČIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys K. Bartoševičius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Rimą Baškienę.
R. BAŠKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė R. Baškienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Juozą Baublį.
J. BAUBLYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Baublys prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Tomą Bičiūną.
T. BIČIŪNAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys T. Bičiūnas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Agnę Bilotaitę.
A. BILOTAITĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Bilotaitė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Rasą Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė R. Budbergytė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Valentiną Bukauską.
V. BUKAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Bukauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Guoda Burokienę.
G. BUROKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė G. Burokienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Algirdą Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Butkevičius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Antaną Čepononį.
A. ČEPONONIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Čepononis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Morganą Danielę.
M. DANIELĖ. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė M. Danielė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Išrinktoji Seimo narė Evelina Dobrovolska dėl saviizoliacijos šiame posėdyje neprisieks.
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Algimantą Dumbravą.
A. DUMBRAVA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Dumbrava prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Išrinktasis Seimo narys Justas Džiugelis dėl saviizoliacijos šiame posėdyje neprisieks.
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Viktorą Fiodorovą.
V. FIODOROVAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Fiodorovas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Dainių Gaižauską.
D. GAIŽAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys D. Gaižauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Vytautą Gapšį.
V. GAPŠYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Gapšys prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Aidą Gedvilą.
A. GEDVILAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Gedvilas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Aistę Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Gedvilienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Simoną Gentvilą.
S. GENTVILAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys S. Gentvilas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Eugenijų Gentvilą.
E. GENTVILAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys E. Gentvilas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Vaidą Giraitytę.
V. GIRAITYTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė V. Giraitytė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Ligitą Girskienę.
L. GIRSKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė L. Girskienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Kęstutį Glavecką.
K. GLAVECKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys K. Glaveckas prisiekė. Sveikinu.
K. GLAVECKAS. Ačiū. (Plojimai)
D. ŽALIMAS. Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Petrą Gražulį.
P. GRAŽULIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys P. Gražulis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Domą Griškevičių.
D. GRIŠKEVIČIUS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys D. Griškevičius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Joną Gudauską.
J. GUDAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Gudauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Antaną Guogą.
A. GUOGA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Guoga prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Ireną Haase.
I. HAASE. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė I. Haase prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Joną Jarutį.
J. JARUTIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Jarutis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Liudą Jonaitį.
L. JONAITIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys L. Jonaitis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Liną Jonauską.
L. JONAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys L. Jonauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Sergejų Jovaišą.
S. JOVAIŠA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys S. Jovaiša prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Eugenijų Jovaišą.
E. JOVAIŠA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys E. Jovaiša prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Vigilijų Jukną.
V. JUKNA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Jukna prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Vytautą Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Juozapaitis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Ričardą Jušką.
R. JUŠKA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys R. Juška prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Ievą Kačinskaitę-Urbonienę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Vidmantą Kanopą.
V. KANOPA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Kanopa prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Ramūną Karbauskį.
R. KARBAUSKIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys R. Karbauskis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Lauryną Kasčiūną.
L. KASČIŪNAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys L. Kasčiūnas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Dainių Kepenį.
D. KEPENIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys D. Kepenis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Vytautą Kernagį.
V. KERNAGIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Kernagis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Gintautą Kindurį.
G. KINDURYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys G. Kindurys prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Dainių Kreivį.
D. KREIVYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys D. Kreivys prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Pagal turimą informaciją išrinktasis Seimo narys Linas Kukuraitis dėl saviizoliacijos šiandien neprisieks.
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Andrių Kupčinską.
A. KUPČINSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Kupčinskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Paulę Kuzmickienę.
P. KUZMICKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė P. Kuzmickienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Deividą Labanavičių.
D. LABANAVIČIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys D. Labanavičius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Gabrielių Landsbergį.
G. LANDSBERGIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys G. Landsbergis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Orintą Leiputę.
O. LEIPUTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė O. Leiputė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Silvą Lengvinienę.
S. LENGVINIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė S. Lengvinienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Arminą Lydeką.
A. LYDEKA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Lydeka prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Mindaugą Lingę.
M. LINGĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys M. Lingė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Raimundą Lopatą.
R. LOPATA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys R. Lopata prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Mykolą Majauską.
M. MAJAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys M. Majauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Matą Maldeikį.
M. MALDEIKIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys M. Maldeikis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Kęstutį Masiulį.
K. MASIULIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys K. Masiulis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Bronislovą Matelį.
B. MATELIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys B. Matelis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Marių Matijošaitį.
M. MATIJOŠAITIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys M. Matijošaitis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kadangi jau prisiekė 70 iš šiandien turinčių prisiekti 135 išrinktųjų Seimo narių, mes buvome sutarę daryti posėdžio pertrauką.
PIRMININKAS. Jums leidus, aš turiu atlikti procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau padaryti 25 minučių pertrauką. Po jos tęsime Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrą. Ar nėra prieštaravimų? Pertrauka iki 14 val. 30 min., po to tęsime darbą. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu sėsti į darbo vietas. Liko dar minutė. Kol atsisėsite, tai ir bus minutė.
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame Seimo posėdį. Kviečiu Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą tęsti Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrą. Kolegos, prašom sėsti į darbo vietas.
D. ŽALIMAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tęsiame Seimo narių priesaikos priėmimo procedūrą, todėl prašau vėl atsistoti.
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Antaną Matulą.
A. MATULAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Matulas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Andrių Mazuronį.
A. MAZURONIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Mazuronis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Kęstutis Mažeiką.
K. MAŽEIKA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys K. Mažeika prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Rūtą Miliūtę.
R. MILIŪTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė R. Miliūtė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Vytautą Mitalą.
V. MITALAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Mitalas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Laimą Mogenienę.
L. MOGENIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė L. Mogenienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Laimą Nagienę.
L. NAGIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė L. Nagienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Andrių Navicką.
A. NAVICKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Navickas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Moniką Navickienę.
M. NAVICKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė M. Navickienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Arvydą Nekrošių.
A. NEKROŠIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Nekrošius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Aušrinę Norkienę.
A. NORKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Norkienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Česlavą Olševskį.
Č. OLŠEVSKI. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys Č. Olševskis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Moniką Ošmianskienę.
M. OŠMIANSKIENĖ. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė M. Ošmianskienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Ievą Pakarklytę.
I. PAKARKLYTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė I. Pakarklytė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Išrinktasis Seimo narys Andrius Palionis dėl saviizoliacijos šiame posėdyje neprisieks.
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Gintautą Palucką.
G. PALUCKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys G. Paluckas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Žygimantą Pavilionį.
Ž. PAVILIONIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys Ž. Pavilionis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Beatą Petkevič.
B. PETKEVIČ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė B. Petkevič prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Audrių Petrošių.
A. PETROŠIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Petrošius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Joną Pinskų.
J. PINSKUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Pinskus prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Liudą Pociūnienę.
L. POCIŪNIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė L. Pociūnienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Arvydą Pocių.
A. POCIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Pocius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Viktorą Pranckietį.
V. PRANCKIETIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Pranckietis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Mindaugą Puidoką.
M. PUIDOKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys M. Puidokas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Edmundą Pupinį.
E. PUPINIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys E. Pupinis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Valdą Rakutį.
V. RAKUTIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Rakutis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.
T. V. RASKEVIČIUS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys T. V. Raskevičius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Jurgį Razmą.
J. RAZMA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Razma prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Julių Sabatauską.
J. SABATAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Sabatauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Išrinktasis Seimo narys Eugenijus Sabutis dėl saviizoliacijos šiame posėdyje neprisieks.
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Paulių Saudargą.
P. SAUDARGAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys P. Saudargas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Luką Savicką.
L. SAVICKAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys L. Savickas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Jurgitą Sejonienę.
J. SEJONIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė J. Sejonienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Algirdą Sysą.
A. SYSAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Sysas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Gintarę Skaistę.
G. SKAISTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė G. Skaistė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Mindaugą Skritulską.
M. SKRITULSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys M. Skritulskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Saulių Skvernelį.
S. SKVERNELIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys S. Skvernelis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Liną Slušnį.
L. SLUŠNYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys L. Slušnys prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Kazį Starkevičių.
K. STARKEVIČIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys K. Starkevičius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Algirdą Stončaitį.
A. STONČAITIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Stončaitis prisiekė. Sveikinu (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Zenoną Streikų.
Z. STREIKUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys Z. Streikus prisiekė. Sveikinu (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Algį Strelčiūną.
A. STRELČIŪNAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Strelčiūnas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Giedrių Surplį.
G. SURPLYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys G. Surplys prisiekė. Sveikinu (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Dovilę Šakalienę.
D. ŠAKALIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė D. Šakalienė prisiekė. Sveikinu (Plojimai)
Išrinktoji Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė dėl saviizoliacijos šiame posėdyje neprisieks.
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Robertą Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys R. Šarknickas prisiekė. Sveikinu (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Stasį Šedbarą.
S. ŠEDBARAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys S. Šedbaras prisiekė. Sveikinu (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Ingridą Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė I. Šimonytė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Agnę Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė A. Širinskienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Jurgitą Šiugždinienę.
J. ŠIUGŽDINIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė J. Šiugždinienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę R. Tamašunienę.
R. TAMAŠUNIENĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė R. Tamašunienė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę Viliją Targamadzę.
V. TARGAMADZĖ. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė V. Targamadzė prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Tomą Tomiliną.
T. TOMILINAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys T. Tomilinas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Stasį Tumėną.
S. TUMĖNAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys S. Tumėnas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Justiną Urbanavičių.
J. URBANAVIČIUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Urbanavičius prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Romualdą Vaitkų.
R. VAITKUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys R. Vaitkus prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Arūną Valinską.
A. VALINSKAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Valinskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Valdemarą Valkiūną.
V. VALKIŪNAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys V. Valkiūnas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Joną Varkalį.
J. VARKALYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Varkalys prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Juozą Varžgalį.
J. VARŽGALYS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys J. Varžgalys prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Aurelijų Verygą.
A. VERYGA. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Veryga prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Kęstutį Vilkauską.
K. VILKAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys K. Vilkauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Antaną Vinkų.
A. VINKUS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Vinkus prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Andrių Vyšniauską.
A. VYŠNIAUSKAS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Vyšniauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Emanuelį Zingerį.
E. ZINGERIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys E. Zingeris prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Remigijų Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS. Priesaika
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys R. Žemaitaitis prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį Artūrą Žukauską.
A. ŽUKAUSKAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Žukauskas prisiekė. Sveikinu. (Plojimai)
Gerbiamieji Seimo nariai, priesaikos priėmimo procedūra baigta. Prašau visus atsisėsti.
Skelbiu, kad 2020 m. lapkričio 13 d. naujai išrinkto Seimo pirmajame posėdyje prisiekė ir remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsniu visas Tautos atstovo teises įgijo šie naujai išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Kasparas Adomaitis, Virgilijus Alekna, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Laima Liucija Andrikienė, Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Dalia Asanavičiūtė, Audronius Ažubalis, Valius Ąžuolas, Andrius Bagdonas, Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Kristijonas Bartoševičius, Rima Baškienė, Juozas Baublys, Tomas Bičiūnas, Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Morgana Danielė, Algimantas Dumbrava, Viktoras Fiodorovas, Dainius Gaižauskas, Vytautas Gapšys, Aidas Gedvilas, Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Eugenijus Gentvilas, Vaida Giraitytė, Ligita Girskienė, Kęstutis Glaveckas, Petras Gražulis, Domas Griškevičius, Jonas Gudauskas, Antanas Guoga, Irena Haase, Jonas Jarutis, Liudas Jonaitis, Linas Jonauskas, Sergejus Jovaiša, Eugenijus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Vytautas Juozapaitis, Ričardas Juška, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vidmantas Kanopa, Ramūnas Karbauskis, Laurynas Kasčiūnas, Dainius Kepenis, Vytautas Kernagis, Gintautas Kindurys, Dainius Kreivys, Andrius Kupčinskas, Paulė Kuzmickienė, Deividas Labanavičius, Gabrielius Landsbergis, Orinta Leiputė, Silva Lengvinienė, Arminas Lydeka, Mindaugas Lingė, Raimundas Lopata, Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Marius Matijošaitis, Antanas Matulas, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Rūta Miliūtė, Vytautas Mitalas, Laima Mogenienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Andrius Navickas, Monika Navickienė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė, Gintautas Paluckas, Žygimantas Pavilionis, Beata Petkevič, Audrius Petrošius, Jonas Pinskus, Liuda Pociūnienė, Arvydas Pocius, Viktoras Pranckietis, Mindaugas Puidokas, Edmundas Pupinis, Valdas Rakutis, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Jurgita Sejonienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Mindaugas Skritulskas, Saulius Skvernelis, Linas Slušnys, Kazys Starkevičius, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Giedrius Surplys, Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas, Stasys Šedbaras, Ingrida Šimonytė, Agnė Širinskienė, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Vilija Targamadzė, Tomas Tomilinas, Stasys Tumėnas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas, Valdemaras Valkiūnas, Jonas Varkalys, Juozas Varžgalys, Aurelijus Veryga, Kęstutis Vilkauskas, Antanas Vinkus, Andrius Vyšniauskas, Emanuelis Zingeris, Remigijus Žemaitaitis, Artūras Žukauskas.
Gerbiamieji, Seimo narių vardinius priesaikos lapus perduodu šio posėdžio pirmininkui, kad jie būtų saugomi Seime. Dar kartą sveikinu visus prisiekusius Seimo narius. (Plojimai)
Gerbiamieji Seimo nariai, Seimas, kaip Tautos atstovybė, yra svarbiausias demokratinės teisinės valstybės institutas. Kaip pastaraisiais metais ne kartą konstatavo Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją demokratija nėra vien valstybės valdymas priimant sprendimus daugumos valia. Konstitucija, kuria jūs šiandien įsipareigojate vadovautis savo veikloje, yra ir antimažoritarinis aktas, ginantis individą, jo orumą, nepaisant vyraujančių visuomenės daugumos nuostatų ar stereotipų. Tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine.
Kartu Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė parlamentinė demokratija, o tai lemia ir svarbų parlamentinės mažumos arba opozicijos vaidmenį prižiūrint parlamentinės daugumos politinę veiklą, taip laiduojant politinį pliuralizmą demokratinės teisinės valstybės parlamente ir sudarant prielaidas tokiam parlamentui vykdyti savo funkcijas. Todėl jums einant šias svarbias ir nelengvas Tautos atstovo pareigas prireiks ne tik išminties ir atsakingumo, ne mažiau svarbi pliuralistinei demokratijai yra tolerancija ir aukšta diskusijų kultūra.
Prisimindamas etimologinę žodžio „parlamentas“ reikšmę „kalbėtis“, linkiu jums konstruktyviose, dalykiškose diskusijose rasti geriausius šiais nelengvais laikais sprendimus, kurie būtų naudingi svarbiausiam tikslui – valstybės ir demokratijos raidai, Lietuvos žmonių gerovei. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Konstitucinio Teismo pirmininke, nuoširdžiai dėkoju jums už įvykdytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos įpareigojimą priimti Seimo narių priesaikas. Nuo šio momento mes esame visateisiai Seimo nariai, turintys visus įgaliojimus.
Gerbiami Seimo nariai, dabar bus skelbiama 40 minučių pertrauka, kad Seimo nariai galėtų pasirengti pateikti kandidatūras į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas. Primenu, kad pagal Seimo statuto 188 straipsnį kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas rašytiniu pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip vienas dešimtadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 15 Seimo narių.
Seimo Pirmininkas renkamas pirmajame Seimo posėdyje slaptu balsavimu visam Seimo įgaliojimų laikui.
Toliau posėdį tęsime Seimo II rūmų plenarinių posėdžių salėje 15 val. 40 min. Kviečiu jus visus… (Šurmulys salėje) 15 val. 40 min. (Balsai salėje: „16 val. 40 min.“) Labai atsiprašome, lapsus linguae. Sakoma, jei laiku klaidą ištaisai, ne klaida. 16 val. 40 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome sėsti į savo vietas. Ačiū. Pradėsime antrąją posėdžio dalį. Prašome registruotis, kad žinotume, kiek mūsų dalyvauja posėdyje. Ačiū.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
16.44 val.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko rinkimai
Pagal darbotvarkę numatytas kandidatūrų į Seimo Pirmininko pareigas pateikimas. Gerbiamieji, truputį tylos, nesusikalbėsime. Pagal Seimo statuto 187, 188, 189, 190 straipsnius mums reikia išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką. Seimo Pirmininkas renkamas visam Seimo įgaliojimų laikui. Balsavimas slaptas. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas rašytiniu pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip vienas dešimtadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 15 Seimo narių. Prašome siūlyti kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas. Eugenijau Gentvilai, prašome į tribūną.
E. GENTVILAS. Mieli kolegos, sveikinimai visiems pradedant Seimo kadenciją, ypač sveikinimai tiems, kurie pradeda pirmąją savo gyvenime kadenciją, be abejo, su viltimis, kad ta pirmoji nėra paskutinė. Pradedame taip, kaip sako Seimo statutas, nuo Seimo Pirmininko kandidatūrų siūlymo. Turiu didelį darbą, nes turiu daug parašų ir tikrai nespėjau dar daugiau surinkti, nes paskutiniu momentu maniau, kad šiek tiek vėliau reikės pristatyti, tai spėjau tik 65 parašus surinkti.
Tai yra pareiškimas „Dėl kandidatų į Seimo Pirmininkus“: „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 188 straipsnio 1 dalimi, teikiame V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą į Seimo Pirmininko pareigas.“ Pasirašo ir aš, pasirodo, pagal Statutą turiu išvardinti visų pavardes. Tikiuosi, kad pavyks visas perskaityti: G. Landsbergis, I. Šimonytė, E. Gentvilas, A. Anušauskas, A. Bilotaitė, V. Aleknaitė-Abramikienė, A. Pocius, S. Gentvilas, J. Razma, D. Asanavičiūtė, A. Petrošius, L. Andrikienė, L. Pociūnienė, E. Pupinis, J. Gudauskas, A. Valinskas, A. Strelčiūnas, A. Navickas, M. Maldeikis, G. Skaistė, A. Ažubalis, M. Majauskas, B. Matelis, Ž. Pavilionis, A. Matulas, S. Jovaiša, A. Kupčinskas, L. Kasčiūnas, V. Rakutis, V. Juozapaitis, I. Haase, S. Šedbaras, L. Slušnys, M. Skritulskas, A. Čepononis, J. Urbonavičius, P. Saudargas, A. Gedvilienė, V. Kernagis, J. Šiugždinienė, M. Lingė, K. Masiulis, A. Vyšniauskas, K. Bartoševičius, D. Kreivys, E. Zingeris, J. Sejonienė, R. Vaitkus, R. Juška, V. Alekna, A. Bagdonas, R. Lopata, V. Pranckietis, J. Varkalys, J. Baublys, A. Lydeka, K. Glaveckas, A. Žukauskas, V. Mitalas, T. V. Raskevičius, A. Armonaitė, M. Danielė, I. Pakarklytė, A. Guoga, M. Matijošaitis.
Aš tikiu, kolegos, kad balsų bus daugiau, negu spėjome surinkti parašų, tačiau agitacinę kalbą pasakysiu vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū ponui E. Gentvilui. Ar dar yra norinčių pasiūlyti savo kandidatą į Seimo Pirmininko pareigas? Nematyti. Jeigu daugiau pasiūlymų nėra, kandidatūrų pateikimą baigsime. Taigi turime vieną kandidatą į Seimo Pirmininko pareigas.
Gerbiami Seimo nariai, pagal Seimo statutą pateiktas kandidatas turi pareikšti, ar jis sutinka kandidatuoti. Prašome gerbiamą kolegę V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas posėdžio pirmininke, sutinku.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai malonu iš jūsų pusės. (Juokas salėje, plojimai)
16.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke“ projektas Nr. XIVP-1(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji, pagal Seimo statuto 189 straipsnį kandidatui skiriama iki 30 minučių kalbėti ir tiek pat laiko atsakyti į Seimo narių klausimus. Paskui, jeigu Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.
Prašome gerbiamą kandidatę V. Čmilytę-Nielsen į tribūną.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, leiskite jus visus pasveikinti prisiekus eiti Tautos išrinktųjų atstovų pareigas. Esu čia ir kandidatuoju į Seimo Pirmininkus todėl, kad labai vertinu sąžiningą politiką ir jos diktuojamas tradicijas. Joms įtvirtinti reikia kur kas daugiau laiko nei sukurti taisyklių rinkinį ar įstatymą.
Aš vertinu pastaruosius dešimtmečius formuotą nuostatą dėl partnerių santykių parlamente, dėl daugumos ir opozicijos santykio. Vakar vieni iš mūsų buvome opozicijoje, kiti – valdančiojoje daugumoje. Šiandien paveikslas keičiasi. Tačiau kuriamas ryšys ir pagarba išlieka, jeigu to siekiama.
Be abejo, bet kokią tradiciją galima keisti, koreguoti, bet tuomet reikia aiškiai apibrėžti, kodėl taip daroma ir ką duos toks peržiūrėjimas. Tai racionalus požiūris į politiką. Jis man yra suprantamas ir priimtinas. Jis gal nesprendžia absoliučiai visų problemų, tačiau leidžia veikti skaidriai, nuosekliai ir prognozuojamai.
Mano kandidatavimo sąlyga yra koalicijos sutartis, pagal kurią sutarėme veikti. Manau, kad šis valdančiosios koalicijos susitarimas, kurį mes, trijų partijų atstovai, kūrėme kaip bendraminčiai, yra žingsnis į priekį mūsų politinėje kultūroje. Tai aiškus, logiškas dokumentas, kuris suteikia kryptį mūsų valstybės politikai artimiausius ketverius metus.
Sutartyje, greta kitų svarbių prioritetų, yra susitarimas, tiesiogiai susijęs būtent su Seimu, su jo darbu. Tai kokybiška teisėkūra. Šiandien šioje srityje vis dar yra problemų.
Kokybiška teisėkūra – tai visų pirma brandaus parlamentarizmo požymis. Tačiau, sprendžiant iš statistikos, Seimo veikla teisėkūros srityje, priešingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, pas mus vis dar yra itin intensyvi. Užregistruojama ir skubotai priimama labai daug teisės aktų projektų. Tai veda prie to, kad kiekybiniai, o ne kokybiniai rodikliai lemia ir atskiro Seimo nario, ir viso parlamento darbo įvertinimo kriterijus. Taip neturėtų būti.
Vertinant teisėkūros veiklą, reikia prisiminti esminį tikslingumo principą: teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžto tikslo negalima pasiekti kitais būdais. Būtina remtis kokybiniais vertinimo pagrindais. Individualios Seimo narių teisėkūros iniciatyvos neretai perkrauna Seimo darbotvarkę ne visada tinkamai paruoštais, o kai kada ir vadinamaisiais proginiais projektais.
Siekiant užtikrinti efektyvų parlamento darbą, bendrą Seimo ir Vyriausybės veikimą, reikia nustatyti aiškius, racionalius kriterijus, kaip formuoti Seimo darbotvarkę, ir jų laikytis. Teisėkūros procese turėtų būti apribotas skubos ir ypatingos skubos taisyklių taikymas. Tai dažnai veda prie nekokybiško rezultato ir kaip pasekmė – visos teisinės sistemos nestabilumas.
Siekiant užtikrinti sklandų teisėkūros procesą, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas išankstinei ir, svarbiausia, kokybiškai analizei srities, kurią numatoma reglamentuoti. Čia labai svarbu užtikrinti maksimaliai plačias galimybes konsultuotis su visuomene, įvairiems jos sluoksniams atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, ekspertais, kurti ir plėtoti tradiciją tokias diskusijas rengti būtent šioje salėje.
Kokybiškos teisėkūros nebus tol, kol nebus užtikrintas grįžtamasis ryšys, susijęs su sistemišku poveikio vertinimu, priimtų teisės aktų stebėsena, siekiant nustatyti, kas padaryta gerai, o kas neveikia, kodėl neveikia ir ką reikėtų padaryti, kad veiktų geriau. Aišku, tai ne vien Seimo Pirmininko, bet ir viso parlamento darbas. Tačiau didelė atsakomybė vis dėlto tenka parlamento Pirmininkui.
Nors organizaciniai reikalai tikrai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti sklandų parlamento darbą, tačiau, mano įsitikinimu, parlamento Pirmininko vaidmuo yra kur kas platesnis nei siauros pirmininkavimo posėdžiams ribos. Kaip vieną iš fundamentalių šios pareigybės bruožų greta Statute minimo Seimo atstovimo išskirčiau nešališkumą telkiant bendram darbui tiek parlamentines jėgas, tiek šalies politinę bendruomenę. Man, kaip liberalių pažiūrų žmogui, ši funkcija yra artima ir suprantama. Netikiu, kad problemų sprendimas įmanomas konfliktu. Esu įsitikinusi, kad tvarus rezultatas pasiekiamas tik konsensusu ir skirtingų pozicijų derinimu. Kartais tai reikalauja daug laiko ir jėgų, tačiau, turint galvoje ilgesnę perspektyvą, visuomet atsiperka. Iš esmės tai yra investicija į politinę kultūrą, kurios reikšmę mūsų valstybės ir visuomeniniam gyvenimui sunku pervertinti.
Žvelgdami į prasidedančią kadenciją matome, kad jau dabar turime nemažą darbų sąrašą Seimo darbų horizonte. Jiems reikės ne tik valdančiųjų partijų, bet kur kas platesnio politinių jėgų sutarimo ir palaikymo. Juolab sąžiningai pripažįstame, kad ir koaliciją sudarančių partijų frakcijose egzistuoja nuomonių įvairovė kai kuriais iš šių klausimų.
Mums reikės ir sutarimo dėl sprendimų, būtinų kovojant su didžiausiu šio dešimtmečio iššūkiu. Prieš kelis mėnesius tuometinė opozicija parodė, kad gali sutarti su valdančiais, kai reikėjo priimti būtiniausius sprendimus dėl kovos su COVID-19. Šiandien mes pasikeitėme vietomis, tačiau, tikiu, supratimas, kad Lietuvai reikia mūsų visų susitelkimo šios grėsmės akivaizdoje, išliko ir bus pademonstruotas ne kartą konkrečiais darbais. O Seimo sutelkimas neįmanomas, jeigu viršų ima susipriešinimas, o ne kompromisų paieška.
Per tris parlamentarizmo istorijos dešimtmečius tikrai buvo laikotarpių, kai Seime dominavo siekis sutarti, ieškoti bendrų sprendimų. Mano įsitikinimu, šią pozityvią tradiciją reikia tvirtinti ir tęsti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratines teisinės valstybės parlamento funkcijas. Tarp jų ne tik funkcija tvirtinti biudžetą, su kuo susidursime jau netrukus, ne tik įstatymų leidyba, teisėkūra, apie ką jau užsiminiau, bet ir vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų parlamentinė kontrolė.
Seimas negali nusišalinti arba, kaip dabar sakome, saviizoliuotis nuo esminių valstybės klausimų, pavyzdžiui, susijusių su pandemija, sprendimo. Priminsiu, pavasarį kilus pirmajai bangai Seimas buvo atsidūręs kiek nuošalyje, buvo svarstymų įvesti tam tikrą karantino režimą, kas, mano manymu, nėra teisinga. Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi aktyviai dalyvauti tokiuose svarbiuose visai valstybei procesuose ir negali prarasti lyderystės. Kitas klausimas, kad Seimo veikimo per nuotolį problema nėra iki gali išspręsta, vis dar yra tam tikrų abejonių. Tiesa, jų vis mažiau, suprantant, kad nenutrūkstamas parlamentinis procesas valstybei yra gyvybiškai svarbus dalykas ypač sudėtingomis sąlygomis. Šis klausimas, matyt, turėtų būti vienas pirmųjų, kurių turėtume imtis, taip užtikrindami sklandų Tautos atstovybės darbą.
Jeigu manęs paklaustumėte, ar šiandien esu visiškai pasirengusi užimti Seimo Pirmininko postą, atsakyčiau sąžiningai, esu pasiryžusi, turiu parlamentinio ir organizacinio darbo patirties, turiu į ką orientuotis ir iš ko pasimokyti. Manau, kad adekvačiai suvokiu tuos iššūkius, kurie laukia šioje pozicijoje. Esu įsitikinusi, kad turiu savybių, kurios leistų su tais iššūkiais susidoroti. Ir tikrai žinau, ko nedaryčiau, jeigu būčiau išrinkta. Nebūsiu nepasiekiama, nedalyvausiu užkulisinėse intrigose, nesiimsiu gerinti Seimo įvaizdžio kokiomis nors dirbtinomis priemonėmis.
Nėra gera situacija, kai Seimo prestižas visuomenės akyse yra toks, koks jis yra šiandien, tačiau požiūrį į mus lemia, mūsų intencijos, pastangos ir darbai. Tai nereiškia, kad nereikia viešinti Seimo darbo rezultatų ar dalintis gerąja patirtimi, tai reiškia, jog reputacija, skirtingai nuo netvaraus įvaizdžio, neatsiranda pagal užsakymą, tai yra ilgo, net ne vieną kadenciją trunkančio darbo rezultatas.
Mes turime galimybę pradėti keisti visuomenės ir parlamento santykį. Jei tapsiu Seimo Pirmininke, sieksiu, kad šios kadencijos Seimas įeitų į mūsų parlamentarizmo istoriją kaip Tautos atstovybė, kuria pasitikima. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege, už jūsų mintis ir pasiūlymus. Maloniai prašome pasilikti tribūnoje. Norėčiau paaiškinti: Seimo narių klausimams skiriama 30 minučių, klausti yra skiriama 1 minutė, atsakyti – 3 minutės. Maloniai prašau laikytis to reglamento ir būsime visi patenkinti.
Pirmasis klausimą turi V. Bakas. Ruošiasi K. Masiulis.
V. BAKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pretendente, norėčiau pasveikinti gavus tokį didelį kolegų pasitikėjimą, bet, matyt, šachmatuose dažniau tenka žaisti dviem, čia būsite viena. Kaip vertinate, kad taip demokratiškai esate renkama, siūloma iš vieno kandidato? Ar Lietuvos šiame Seime nėra kandidatų, kurie, jūsų nuomone, taip pat tiktų užimti šias pareigas?
Kitas klausimas konkretesnis. Jūs esate teisiamos partijos atstovė. Šiandien Prezidentas pasakė apie lūkestį: tikisi skaidrios, moralios politikos. Kaip jūs manote, kaip pavyks suderinti tai, kad jūs esate korupcinėje byloje teisiamos partijos atstovė? Kaip ketinate suderinti tai su moralės, etikos, aukštos kultūros politiniais standartais? Ar, jūsų nuomone, tai yra normalu?
PIRMININKAS. Kolega, laikas. Laikas. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, mielas Vytautai, už du klausimus. Kaip jūs puikiai žinote, neturiu jokio asmeninio ryšio su jūsų minima istorija. Esu jau trečia Liberalų sąjūdžio pirmininkė per pastaruosius ketverius metus. O svarbiausia, matyt, kad jau trejuose rinkimuose per kelerius metus rinkėjai yra išsakę savo pasitikėjimą Liberalų sąjūdžio partija ir manimi asmeniškai. Tai, matyt, man yra didžiausias padrąsinimas ir patikinimas, kad šiandien stovėti šioje tribūnoje aš turiu moralinę teisę.
O į pirmą jūsų klausimą galiu pasakyti, kad tikrai šioje salėje, net neabejoju, yra daug puikių kandidatų, kurie galėtų kandidatuoti į šį tikrai labai svarbų ir atsakingą postą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi A. Nekrošius.
K. MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Aš V. Bakui atsakyčiau: už vieną muštą dešimt nemuštų duoda.
O mano klausimas būtų toks rimtas. Jūs jau matote, nuo ko mes pradedame. Iš tikro parlamente neišvengiami konfliktai, nuomonių susidūrimai, prieštaravimai, kartais net labai aštrūs. Vadyboje yra žinomas toks dalykas kaip mediacija. Labai svarbu įmonėms ir kitiems sugebėti susitarti ir atrasti bendrą sprendimą. Jūs deklaravote, kad reikia ir mums ieškoti kompromisų, bet mes dažnai deklaruojame, o mažai ką padarome. Ar esate jau apgalvojusi, kokiomis priemonėmis to sieksite, tokių mediacinių dalykų? O tą aš labai sveikinčiau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Labai ačiū už klausimą. Taip, aš manau, kad Seimo Pirmininko vienas iš pagrindinių uždavinių yra rasti bendrą kalbą su kiekvienu Seimo nariu ir kiekvienos frakcijos atstovu, nepriklausomai nuo to, ar tai yra valdančiosios frakcijos atstovas, ar opozicinės frakcijos atstovas. Mes esame naujos kadencijos pradžioje ir tikrai labai norėtųsi ir prieš tuos Seimo narius, kurie pirmąją kadenciją čia dirba, ir drauge su senbuviais rasti kitokį, galbūt šiek tiek civilizuotesnį ir gražesnį toną, nuo kurio galėtume pradėti šią kadenciją ir kurį galėtume tęsti. Aš manau, atsakydama į jūsų klausimą, taip, reikia kalbėtis su kiekvienu žmogumi, nepriklausomai nuo pažiūrų, nepriklausomai nuo atstovaujamos partijos. Aš esu įsitikinusi, kad rasti bendrą kalbą tikrai galima.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia A. Nekrošius, ruošiasi A. Sysas.
A. NEKROŠIUS. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kandidate, teko galimybė kartu dirbti gana ilgą laiką, todėl aš jus šiek tiek pažįstu ir džiaugiuosi tuo, kad jūs pretenduojate į šią poziciją. Norėčiau jūsų paklausti, ar užteks drąsos jūsų deklaruojamas vertybes ir pokyčius įgyvendinti Seime? Kaip žinome, norint ką nors pakeisti, dažnai susiduriama su ypač dideliu pasipriešinimu. Todėl norėčiau jūsų paklausti, ar turite kokį nors planą bent jau kokių trijų dalykų, kuriuos norėtumėte įgyvendinti artimiausiu metu? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Manau, kad bendras dalykas mums visiems, Seimui, pirmasis darbas, pats svarbiausias darbas yra biudžeto priėmimas, o organizacine prasme mes turime pasirengti tam, kad šis svarbiausias darbas vyktų sklandžiai. Ir čia, matyt, reikia grįžti prie nuotolinio darbo užtikrinimo, nuotolinio balsavimo galimybės sudarymo tuo atveju, jeigu, kaip dabar atrodo, pandemijos antroji banga vis stiprės ir mes turėsime tiesiog rasti būdų, kaip užtikrinti, kad parlamentas dirbtų nenutrūkstamai ir kad Seimo nariai turėtų galimybę balsuoti, ar nuotoliniu būdu paštu, ar elektroniniu būdu. Čia jau tikrai reikėtų kalbėtis su ekspertais, ir tai tikrai, gavusi jūsų pasitikėjimą, ketinčiau daryti.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas A. Sysas. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiama Viktorija, mes dabar sėdime kitoje pusėje, atskirti vienas nuo kito. Noriu jūsų paklausti, ar jūs pritariate buvusio Seimo Pirmininko teiginiui, kad mažuma turi paklusti daugumai?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Mielas kolega, aš į šį klausimą atsakiau per pastarąją savaitę tikriausiai kokius penkis kartus. Priminsiu, kad mūsų frakcijos atstovai buvo tie, kurie griežčiausiai kritikavo, ir aš labai džiaugiuosi, kad liberalai yra tie žmonės, tie politikai, kurie už kritiką nepyksta.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Budbergytė.
S. JOVAIŠA. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Viktorija, jūs ne pirmi metai Seime, kartu su mumis stebėjote ir girdėjote vienų Seimo narių išpuolius prieš kitus. Jūs savo kalboje pažymėjote, kad kokių nors specialių priemonių kelti Seimo prestižą nesiimsite. Tai vis dėlto kaip išvengti tokių išpuolių, tokių atakų vieno prieš kitą čia? Ką jūs darysite, ar užteks Karo-Kano gynybos, ar valdovės gambito?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, mielas kolega. Mes šachmatiniais terminais dviese, matyt, galime daug kalbėti, bet gal ne visiems jie bus suprantami. Iš tiesų aš manau, kad geresnio dalyko kaip asmeninis pavyzdys šioje vietoje nėra, ir aš tikrai kviečiu visus ir kiekvieną susilaikyti nuo nereikalingų konfliktų ten, kur jie tikrai nėra būtini. Savo nuomonę ar nuomonių skirtumus mes galime reikšti įvairiais būdais. Kuo korektiškiau juos reikšime, tuo mieliau bus dirbti čia, tuo gražiau ir solidžiau atrodysime rinkėjams, kurie mus išrinko ir kurie mus stebi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiama R. Budbergytė. Ruošiasi J. Sabatauskas.
R. BUDBERGYTĖ. Labai ačiū. Gerbiama Viktorija, labai džiaugiuosi, kad esate nominuota į tokias pareigas. Norėčiau paklausti apie teisėkūrą. Jūs labai prasmingai pradžioje pasisakėte apie tai, kad būtina tobulinti teisėkūros procesą ir kad Seimas turi racionaliau, protingiau, visaip kaip… Sakykite, ar turite kokius nors konkrečius matymus, ar iš tiesų pati, jeigu būsite išrinkta Seimo Pirmininke, imsitės iniciatyvos pertvarkyti, kad Seimas sulauktų daugiau ekspertinės pagalbos, ar tai būtų fiskalinė institucija, ar tai būtų Nacionalinės sveikatos taryba, kad mes išgirstume tai, ką sako ne tik patarėjai mūsų kabinetuose ar biuruose, bet tai, ką iš tiesų sako ekspertai iš visuomenės. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Taip, be abejo, turiu savo matymą, kaip mes galėtume, jei taip galima sakyti, šiek tiek pristabdyti įsivažiavusią teisėkūros mašiną ir skirti daugiau dėmesio kokybei, o ne kiekybei. Žinoma, labai svarbu kuo labiau įsiklausyti į ekspertų nuomonę, kviesti juos, atverti Seimą ekspertams, sakykime taip. Čia, matyt, ne tik Seimo Pirmininko, bet ir visų Seimo narių uždavinys būti atviriems ekspertų nuomonei ar, tarkime, neužsidaryti Seimo stiklo bokšte manant, kad esame geriausi visko žinovai. Šitai daryti tikrai būtų klaida. Aš manau, kad, vienas dalykas, daugiau diskusijų su ekspertais Seimo rūmuose, kitas dalykas – skaidresnis bendravimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, vėlgi ekspertais reglamentavimas. Remiantis tuo bus geresni, kokybiškesni sprendimai. Tikrai manau, kad dviračio išradinėti nereikia. Tie metodai, tie būdai egzistuoja, jie yra žinomi. Mums reikia tiesiog jais pasinaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi D. Kepenis. Nėra J. Sabatausko. Klausia D. Kepenis. Ar yra?
J. SABATAUSKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiama Viktorija, na, šachmatų terminais kalbant, ar dabar, turint omeny pandemiją, naujos Vyriausybės sudarymą, naujos daugumos Vyriausybės programos sudarymą, mes esame ceitnote, ar ne?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Mes neabejotinai esame ceitnote dėl to, kad mums trūksta laiko, ir kiekvienas mūsų ėjimas turi būti labai gerai pasvertas. Bet aš noriu pasidžiaugti tuo, kad valdančiosios koalicijos derybos ėjosi tikrai sklandžiai. Atrodo, kad mes laikomės tos darbotvarkės, kurią buvome užsibrėžę. Jei viskas sėkmingai klostysis ir toliau, manau, sklandžiai judėsime į priekį.
O kad situacija yra sudėtinga tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, labai neapibrėžta, akivaizdu. Aš džiaugiuosi, kad, atrodo, mes visi šiandien tai puikiai suvokiame, ir remdamiesi tuo suvokimu veiksime, manau, kuo konstruktyviau, greičiau ir efektyviau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi R. Šarknickas.
D. KEPENIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiama pretendente, mano klausimas apie pagrindinę nūdienos problemą – pandemiją.
Girdime, kaip mūsų šalies lyderiai skuba atsivežti į Lietuvą dar neregistruotų vakcinų, nors atsakingi mokslininkai sako, kad joms aprobuoti reikia nuo penkerių iki dešimties metų, geriausiu atveju – iki kitų metų rudenio. Bet niekas nekalba apie tai, kad tik dalis gyventojų laukia skiepų – beveik 50 % turi kitą nuomonę ir, suprantama, kelia klausimą, kodėl visai nekalbame apie alternatyvą vakcinoms – apie bendrąjį imuniteto ugdymą. Juo kiekvienas žmogus, gavęs patikimų rekomendacijų, gali pats pasirūpinti. Jei kiekvienas pasirūpintų savimi, iš karto būtų pasirūpinta visais. Deja, jūsų pirmtakas apie tai niekuomet nekalbėjo, nors Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl gyventojų imuniteto stiprinimo. Kaip elgsitės jūs, mieloji? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Mielas kolega, visai neseniai kaip tik čia vyko diskusija apie COVID-19, kur, rodos, dalyvavo žymūs ekspertai, kurie taip pat labai aiškiai atsakė į, man atrodo, analogišką jūsų klausimą. Šiuo atveju, manau, lyginti, tarkim, dėti lygybės ženklą tarp imuniteto stiprinimo ir vakcinos nėra teisinga. Aš visgi tikrai labai norėčiau ir kviesčiau, kad iš Seimo tribūnos – iš tribūnos, kuri įpareigoja kalbėti moksliniais faktais, mes stengtumėmės taip ir kalbėti.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi D. Šakalienė.
R. ŠARKNICKAS. Gerbiama Viktorija, jūsų vardas Viktorija, ko gero, reiškia pergalę. Tikiu, kad šį vakarą bus pergalė. Kai paklausė pirmas Seimo narys pirmo klausimo, aš stebėjau jus, stebėjau jūsų tvirtumą ir kartu jautrią širdį jaučiau. Toks klausimas stebint jūsų keturiems vaikams, vyrui, šeimai tikrai yra nekasdienis ir kartu sunkus, aš dėkoju jums už stiprybę. Ne vaikai, ko gero, gali būti kalti.
Mano toks dabar konkretus klausimas dėl užsienio politikos. Premjeras S. Skvernelis įvertintas Briuselio ne tik dėl ekonomikos ir socialinio teisingumo atkūrimo, bet ir dėl santykių atšilimo, atgaivinimo su Lenkijos valstybe, tiek su vyriausybe, tiek su žmonėmis. Noriu paklausti, koks jūsų požiūris yra, nes parlamente yra ir liberalių politikų, kurie…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŠARKNICKAS. …tam tikrą konfliktą turi. Kaip jūs, kaip liberalų partijos atstovė, vertinate? Ar tie santykiai tęsis? Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Galbūt jis nėra visai adresuotas kandidatui į Seimo Pirmininkus, bet aš mielai atsakysiu jums kaip liberalios partijos pirmininkė. Jei jūs klausiate apie reprodukcines teises ir jų ribojimą Lenkijoje, tai, mano nuomone, taip neturėtų būti, aš manau, kad reprodukcinės moterų teisės turėtų būti gerbiamos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš drįsiu pasakyti. Yra užsirašiusių dar nemažai. Iš karto, kaip jūs sakėte, mes dirbame dalykiškai dalykišku klausimu. Kaip medikai sakytų, premedikacijos, tokio parengiamojo klausimo, nereikia. D. Šakalienė. Ruošiasi M. Majauskas.
D. ŠAKALIENĖ. Labai gerai prisimenu, kaip buvo sunku surengti pirmą diskusiją moterų teisių klausimais plenarinių posėdžių salėje, taip pat tai, kaip opozicijai rengiant ekspertų diskusijas kartais tikrai pritrūkdavo dėmesio iš daugelio Seimo narių, tačiau, nepaisant to, mokslininkų, ekspertų įžvalgos yra labai svarbios, kad Seimo nariai galėtų formuoti įrodymais grįstą politiką. Ar planuojate tęsti tokias diskusijas? Jeigu taip, kokios yra pirmosios temos, kurias norėtumėte šioje salėje aptarti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, miela Dovile, už klausimą. Neabejodama manau, kad tokios diskusijos turėtų būti tęsiamos. Kuo daugiau kokybiškų diskusijų bus šioje salėje, taip pat įtraukiant ir ekspertus, tuo, manau, bus geriau. O dėl konkrečių temų, manau, mes tikrai neišvengsime sveikatos temos, tai bus viena iš nuolatinių temų tol, kol vakcinos šią bėdą išspręs.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas M. Majauskas. Ruošiasi S. Tumėnas.
M. MAJAUSKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kandidate, pasirašiau už jus, remiu jus, manau, jūs turite visas reikiamas savybes būti tikra, solidžia, rimta Seimo Pirmininke. Vis dėlto mano klausimas būtų šiek tiek iš šachmatų gyvenimo. Karalienės gambitas, vienas iš seniausių šachmatų debiutų, jeigu teisingai suprantu, yra aukojamas pėstininkas dėl karalienės pozicijos, patogios pozicijos. Sakykite, ar šioje situacijoje Vilniaus Senamiesčio rinkėjai nebus tas pėstininkas, kuris bus paaukotas jums tapus Seimo Pirmininke? Ar būdama tikrai labai užimta rasite laiko Senamiesčio gyventojams?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas Mykolai, už klausimą. Žinau, kad puikiai atstovavote Senamiesčio ir Žvėryno rinkėjams tol, kol ši labai atsakinga misija buvo patikėta man šiuose rinkimuose. Aš pažadu, kad tikrai skirsiu deramą dėmesį. Tik maža remarka. Šachmatininkai sako: valdovės gambitas.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi E. Zingeris.
S. TUMĖNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiama pretendente, man, kaip Šiaulių krašto bičiulių Seime nariui, ypač smagu, kad šioje garbintoje tribūnoje stovi šiaulietė, tai yra šaunu. Jūs ir jūsų koalicija prieš rinkimus daug kalbėjote apie švietimo situaciją, reformas. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie universitetų optimizavimą. Ar jis, jūsų nuomone, buvo tikras ar tariamas? Būkime atviri, vieną Lietuvos universitetą išgelbėjo Konstitucinio Teismo sprendimas, antrą išgelbėjo Prezidentas, trečią išgelbėjo tai, kad buvęs rektorius tapo švietimo ministru, o ketvirtas tikėjo Lietuvos Respublikos Seimo sprendimais ir dabar jo ateitis yra visiškai neaiški. Norėčiau išgirsti, ar šitoje srityje jūs ką nors keisite ir kokie bus žingsniai? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų man Šiaulių akademijos likimas labai rūpi. Tiesa, šiuo atveju kaip kandidatė į Seimo Pirmininkus kažin ar turėsiu ypatingų įrankių tuo rūpintis, kadangi nebūsiu jokio komiteto narė, tačiau esu absoliučiai įsitikinusi, kad naujosios koalicijos vienas iš pagrindinių prioritetų yra kokybiško švietimo užtikrinimas, ne tik kalbant apie ikimokyklinį, bendrąjį ugdymą, bet ir apie aukštąjį mokslą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Zingeris. Ruošiasi V. Ąžuolas. Emanuelio nėra. Tai V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS. Gerbiama Viktorija, norėčiau paklausti, ar galėtumėte įvardinti savo stipriąją savybę būnant Seimo Pirmininke?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Aš labai nemėgstu klausimų apie stipriąsias savybes, tai aš paliksiu kitiems spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi R. Miliūtė.
G. BUROKIENĖ. Laba diena. Gerbiama Viktorija, labai džiaugiuosi, kad jūs esate šitoje tribūnoje. Norėčiau ir šiandien… Tiek daug gražiai šnekėjote apie darbą Seime, kokį įsivaizduojate. Galbūt iš patirties galėtumėte pasakyti, o galbūt tai būtų ir jūsų modelis, kaip įsivaizduojate konstruktyvų pozicijos ir opozicijos darbą? Koks jis turėtų būti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Manau, kad visų pirma tai turi būti darbas, kuris neišvengiamai turi kalbėjimo tarpusavyje elementų. Seimo nariai čia, Seimo salėje, ne tik turi diskutuoti dėl vieno ar kito įstatymo projekto, bet ir rasti būdų kalbėtis tarpusavyje ir nepadaryti vieno ar kito nuomonių išsiskyrimo neperžengiama kliūtimi tam, kad vėliau būtų spendžiami kiti klausimai. Akivaizdu, kadencija tęsiasi ketverius metus, klausimų, įstatymų projektų, situacijų būna įvairiausių. Labai svarbu, kad kažkokie nuomonių išsiskyrimai neužkirstų bendradarbiavimui kelio ateityje.
PIRMININKAS. Klausia R. Miliūtė. Ruošiasi S. Gentvilas.
R. MILIŪTĖ. Dėkoju. Gerbiama Viktorija, džiugu matyti jus tribūnoje kaip kandidatę į Seimo Pirmininkus. Kol kas dar nesame viešojoje erdvėje išgirdę galimų jūsų pavaduotojų visų pavardžių, tačiau pasinaudodama proga noriu paklausti, kokias jūs žmonių, kurie galėtų būti jūsų pavaduotojais, savybes labiausiai vertinate ir kokias užduotis jiems kelsite?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Kol kas tikrai negaliu įvardinti pavardžių arba visų pavardžių, nes vakar vakare didžiųjų koalicijos partnerių vieno iš teikiamo pavaduotojo, siūlomo pavaduotojo pavardė jau buvo įvardinta, tačiau mano pasirinkimus šiuo atveju akivaizdžiai riboja ar, tarkime, reglamentuoja Statutas. Tikrai pažadu, kad tiesiog pirmasis darbas yra, be abejo, kalbėtis su frakcijomis, įsiklausyti į jų nuomonę ir stengtis rasti tokius sprendimus, kurie maksimaliai sudarytų konstruktyvią ir gerai dirbančią Seimo valdybą.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi ponas (…).
S. GENTVILAS. Gerbiama Viktorija, Lietuva priskiriama prie itin sėkmingų valstybių. Per tris dešimtmečius pasiekėme labai daug ir čia galima vardinti įstojimą į NATO, Europos Sąjungą, euro įvedimą ir taip toliau. Tam reikėjo nacionalinių susitarimų tarp politinių partijų. Kitas nacionalinis susitarimas šitame Seime yra susitarimas dėl švietimo. Ir aš noriu paklausti jūsų, kaip jūs įsivaizduojate moderuoti dialogą taip, kad sprendimai, kurie bus priimami šitoje kadencijoje dėl švietimo, taptų tvarūs dešimtmečiui ir nebūtų kvestionuojami už ketverių metų ar tolesnėje perspektyvoje? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad labai gera prielaida tokiam tvariam nacionaliniam susitarimui dėl švietimo yra tai, kad rinkimų kampanijos metu bene visos partijos įvardijo švietimo problemas kaip vienas iš pirmųjų, kurias norėtų spręsti. Tiesą pasakius, jau praeitoje kadencijoje, praėjusį rudenį, beveik prieš metus, buvo iniciatyvų sėsti prie bendro stalo ir iš esmės nacionalinio susitarimo dėl švietimo juodraščiai jau yra parengti.
Šiandien reikia kelių dalykų: reikia iniciatyvos neatidėliojant ilgą laiką į priekį sėsti prie bendro stalo ir vėl kviesti švietimo ekspertus. Užsibrėžus racionalų laiko limitą, manyčiau, tai tikrai turėtų būti vienas iš pirmųjų darbų ir jis turėtų būti baigtas 2021 metais. Reikia sutarti dėl galbūt nelabai plataus, bet konkretaus švietimo srities plano, kurio veikimo laikas būtų tikrai neapribotas vienos kadencijos. Mums reikia susitarimo dėl švietimo kelias kadencijas į priekį, kad politinių ciklų svyravimai ar politinės konjunktūros pasikeitimai neverstų mus vėliau grįžti atgal.
PIRMININKAS. T. Tomilinas. Ruošiasi A. Navickas.
T. TOMILINAS. Gerbiama Viktorija, dėkoju jums už prisistatymą. Aš turiu klausimą, kuris turi vieną išvestinį klausimą, priklausomai nuo to, kaip jūs atsakysite į mano pagrindinį klausimą.
Žodis „kompromisas“ nuolat skamba iš kiekvieno kandidato į Seimo Pirmininkus lūpų ir man visada yra įdomu, ar jūs ketinate būti darbo organizatorė, procedūrų, mažumos teisių garantė, tas yra labai gerai ir puiku, ar vis dėlto dalyvausite formuojant politikos turinį, kitaip negu daugelis prieš tai buvusių Seimo Pirmininkų, turėsite nuomonę apie ekonominius klausimus, apie Vyriausybės teikiamus įstatymus, ar dalyvausite formuojant tikrąją politiką? Aš suprantu, kad ji gali būti liberali, žmogaus teisių prasme tai yra savaime suprantama, mums žinoma. Bet kai kalbama apie liberalią ekonominę politiką, čia jau net ir iš viešosios erdvės sunku suprasti, kokia ji bus, ir dėl to kokie buvusio Seimo sprendimai jums atrodo teisingi ir juos reikėtų apginti? Kaip jums atrodo?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, mielas kolega. Daug klausimų viename klausime. Aš pamėginsiu iš eilės atsakyti.
Visų pirma, manau, jei tapčiau Seimo Pirmininke, akivaizdu, aš nenustosiu būti partijos pirmininke ir politiniai dalykai man neabejotinai labai rūpės, kaip jūs puikiai žinote, žmogaus teisių srityje, bet ne tik. Šiandien ekonominės plotmės sprendimams neabejotinai turi didžiulę įtaką ta neapibrėžta situacija, kurioje mes visi gyvename. Šiandien turime valdančiąją koaliciją ir pirmieji darbai, kurie turi būti padaryti, yra ruošiami, jie dėliojami. O aš, žinoma, taip pat prisidėsiu prie to, kad jie būtų kokybiškai kuo geresni.
Bet atsakydama į jūsų klausimą galiu tiesiog pakartoti, kad, matyt, mūsų pažiūros ekonominėje srityje iš esmės skiriasi.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia A. Navickas. Ruošiasi M. Puidokas ir laikas bus jau išsekęs.
A. NAVICKAS. Gerbiama Viktorija, labai džiaugiuosi, kad naujoji valdančioji koalicija akcentuoja tiek žmogaus teises, tiek vertybines nuostatas tarptautinėje politikoje. Norėčiau paklausti, ar sulauksime jūsų paramos, mano supratimu, ištaisant klaidą, tai yra grąžinant Tarpparlamentinę paramos Tibetui grupę į Lietuvą? Mes turime L. Andrikienę, turbūt vieną pirmųjų jos pirmininkių, kuri buvo nuo 1992 metų. Deja, praeitame Seime šios grupės statusas buvo labai sumenkęs, ji buvo laikinąja paversta, bet man atrodo, kad mūsų pozicija Kinijos atžvilgiu irgi šiek tiek keičiasi. Norėčiau paklausti, ar jūs paremtumėte, kad vėl galėtų Seime veikti Tarpparlamentinė ryšių su Tibetu ar paramos Tibetui grupė?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas kolega. Kaip jūs puikiai žinote, koalicijos sutartyje mes esame išreiškę tiek mūsų vertybinį požiūrį į vidaus politiką, jis remiasi žmogaus teisėmis, demokratinėmis vertybėmis, tiek analogišką požiūrį į užsienio politiką ir vardijame, kad nuo Baltarusijos iki Taivano mes vadovausimės tomis universaliomis vertybėmis. Tai, matyt, ši valdančiosios koalicijos sutartis ir yra bent jau dalis atsakymo į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiama Viktorija, labai džiaugiuosi jūsų kandidatūra į Seimo Pirmininko postą. Teko darbuotis kartu su jumis Seimo Žmogaus teisių komitete, jūs visada pasižymėjote diplomatiškumu, puikiais analitiniais gebėjimais ir pamatuotais sprendimais. Šios savybės yra labai reikalingos Seimo Pirmininko darbe. Kaip jūs manote ir žadate jas panaudoti siekdama užtikrinti darnų ir kuo sklandesnį Seimo darbą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū už klausimą. Kaip jau minėjau, Seimo Pirmininko darbas reikalauja skirtingų uždavinių sprendimo. Tai yra ir darbotvarkių organizavimo klausimai, darbo tvarkos ir organizaciniai dalykai, bet, žinoma, tai yra ir skirtingų pozicijų derinimas. Aš manau, kad su šiais uždaviniais galėčiau susitvarkyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausimų, gerbiami kolegos, laikas baigėsi. Ačiū gerbiamai kandidatei V. Čmilytei-Nielsen už atsakymus į klausimus. (Plojimai)
Dabar, gerbiamieji, yra Seimo narių, kurie pareiškė pageidavimą dalyvauti diskusijoje. Kaip žinote, diskusijoje kalbėti skiriamos 5 minutės. Yra užsirašę 14 Seimo narių, norinčių paklausti. Turime apsispręsti ir drįstu jūsų klausti, ar leidžiame visiems, kiek užsirašė, ar apsibrėžiame laiką? Siūlyčiau iki 40 minučių. (Balsai salėje) Kiek? 20? Kolegos, ar galime sutarti? Na, gal leiskime nors 30. (Balsai salėje) Bendru sutarimu, 30 minučių. Ačiū. Prašau, pone Gentvilai.
E. GENTVILAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu leiskite pasisakyti. Aš sutinku, kad ribotume 5 minutėmis, bet jeigu yra šešios, septynios frakcijos užsirašiusios ar kiek ten žmonių, tai tikrai tai turi būti. (Balsai salėje) Nepaisant to, jau leidžia užsirašyti frakcijų vardu.
PIRMININKAS. (…) pasakyti, pone Gentvilai, kad dar frakcijų nėra susidariusių, yra tik tie, kurie atstovauja, ir visiems po 5 minutes. Aš manau, apsiribojame tuo. 30 minučių. Einame toliau. Frakcijos vardu kas klausia? Gerbiamas Algirdai Sysai, prašau į diskusiją. Prašau.
V. BAKAS. Gerbiamas pirmininke, dar nėra frakcijų. Tai aš siūlyčiau iš eilės.
PIRMININKAS. Partijų atstovai. (Balsai salėje) Prašom.
A. SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar nesiginčykime dėl to, aš pasistengiu spėti per 5 minutes, kad nepiktnaudžiaučiau, aš manau, kad norinčių kalbėti yra labai daug.
Aš manau, kad šį penktadienį, 13 dieną, ir dar XIII Seimas, pradėjęs darbą, vis dėlto šį darbą užbaigs sėkmingai. Tikiuosi, kad pirmas blynas neprisvils, nes kaip šio Seime senbuviui man teko matyti įvairių dalykų, kurie vyko su Seimo Pirmininko rinkimais.
Mūsų frakcija nori padėti gerbiamai Viktorijai užimti šį postą ir tikisi, kad nuo pirmų minučių Viktorija jau bus ne daugumos Pirmininkė, o mūsų visų Pirmininkė, viso Seimo Pirmininkė. Tikiuosi, kad prie išpuoselėtų liberalių pažiūrų atsiras vietos ir socialdemokratinėms, galbūt ir konservatyvioms nuostatoms, bus didesnis dėmesys ir empatija žmogui, dėmesys viešajam interesui.
Suprantu, kad jau ir Seimo atidarymo kalbose buvo kalbama, kad mes gyvename ir dirbame nelengvu metu, ir kalbame, kai daugelis iš mūsų iš naujo pasvėrė, kas yra svarbu, kas yra bendra, kas turi tikrą vertę. Ši sveikatos ir gyvybės krizė priminė, kad kiekvienas iš mūsų esame pažeidžiamas, kad kai kas paaukojo dalį savo asmeninės laisvės dėl kitų saugumo, kai kas paaukojo netgi dalį sveikatos ir šiandien negalėjo prisiekti.
Gerbiama Viktorija, taip pat iš jūsų reikalaujama atsisakyti dalies to savo asmeniškumo, kurį jūs labai grakščiai turėjote, ir rūpintis tuo, kas yra ir bus bendra, nes manau, kad krizė nesibaigia. Dar laukia ilgas nerimo laikotarpis, kai žmonėms svarbiausia bus turbūt šeima, artimųjų sveikata, jų ateitis darbe arba paprasčiausiai tai, kaip išgyventi nuo algos iki algos ar nuo išmokos iki išmokos. Todėl mūsų ir jūsų prioritetas – ištiesti vienas kitam pagalbos ranką, padėti išgyventi šį etapą. Rūpinimasis žmonėmis, solidarumas dabar ypač svarbu. Reikia socialinio skydo, kuris apsaugotų kiekvieną nuo skurdo ligoje ar nelaimėje, ar praradus darbą, ar pajamas.
Gerbiama Viktorija, jūs turite unikalią galimybę padėti Seimui atsisakyti politinių archeologinių kasinėjimų ir tyrinėjimų, ir tų įpročių, kurie buvo čia. Išvien ieškoti bendrumo, dirbti kartu, galvoti, kaip socialiai apsaugoti žmones, savo piliečiams sukurti europietiškas socialines garantijas ir paskubėti gerovės valstybės link. Mes, socialdemokratai, iš jūsų tikimės, kad sugebėsite būti nešališka, matysite visus šalies žmones ir visas frakcijas Seime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną V. Baką.
V. BAKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, visų pirma noriu pasveikinti jus, visus išrinktus Seimo narius, davusius priesaiką. Aišku, mes turime šiokią tokią visuotinę euforiją. Aš tikrai vertinu pretendentės sporto pasiekimus, bet turiu pastabų dėl politikos pasiekimų ir norėčiau jas išsakyti.
Šiandien Jo Ekscelencija Prezidentas pareiškė, jog tikisi, kad šis Seimas kels aukštus moralinius reikalavimus. Turime vienintelį kandidatą į Seimo Pirmininko postą – aukščiausią valstybės postą parlamentinėje valstybėje ir jis siūlomas už kriminalinius, korupcinius nusikaltimus teisiamos partijos atstovui. Šiandien mes čia nuspręsime šituo sprendimu kiekvienas balsuodamas slaptai, būdamas su savimi, prisimindamas priesaiką, kokio skaidrumo kartelę mes pasiūlysime Lietuvai. Aš manau, kad moralinės teisės stovėti šioje tribūnoje daugelis iš čia esančių turi daugiau negu pretendentė. Gerokai daugiau. Todėl aš kviečiu ateiti kandidatuoti, mes tikrai surinksime 15 parašų.
Koalicijos sutartyje, kurią pasirašė daugumą formuojantys partijų lyderiai, kaip vertybinis įsipareigojimas įtvirtintas skaidrumo ir aukščiausių politinės etikos standartų įsipareigojimas. Pone Gabrieliau, ponia Ingrida, mieli ponai, kurie pasirašėte šią sutartį ir teikiate, pasakykite, kas jums yra morali politika, jeigu jūs siūlote į aukščiausią postą teisiamos partijos atstovę? Kas yra jums skaidrumo ir aukščiausios politinės etikos standartas? Apibūdinkite jį šiandien. Ar jūs suprantate, kad į mus žiūri visa Lietuva, kad nuo šiol teistos partijos kandidatas į aukščiausius postus atitiks moralios politikos kartelę. Noriu jūsų paklausti, ar norėtumėte, kad žmones bylose teistų teisiami teisėjai? Ar norėtumėte, kad jūsų miestelio meras, seniūnas būtų už korupciją teisiamas politikas?
Mielieji, Rytų partnerystės šalys, štai Moldovoje vyksta Prezidento rinkimai, jie kovoja – ar oligarchai, ar teisinė valstybė, demokratinė valstybė, gerovės valstybė. Neleiskime grįžti į oligarchų glėbį.
Mano nuomone, toks skaidrumo ir aukščiausių politinės etikos standartų įsipareigojimas reiškia, kad teisiama partija ne tik negali užimti Seimo Pirmininko posto, jai negali būti patikėti ministrų postai. Jūs turite, kolegos, atgailauti, galbūt paremti koaliciją, kitą kandidatą, atgailauti, įrodyti, kad jūs to verti. 6,7 % pasitikėjimas nėra tas pasitikėjimas, kuris leidžia vadovauti Seimui, tai yra oportunistinio susitarimo rezultatas, o ne pasitikėjimo rezultatas.
Aš noriu priminti tiems jauniems kolegoms, kas yra ši teisiama partija ir kokia jos visiškai nesena praeitis, o galbūt ir dabartis. Priminsiu, kad 2018 metų teismui buvo perduoda vadinamoji „MG Baltic“ politinės korupcijos byla, viena stambiausių bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Liberalų sąjūdis kaip partija, o ne E. Masiulis yra teisiamas šioje byloje dėl kelių nusikaltimų. Aš noriu jums priminti, dėl ko jis yra neteisiamas. Liberalų sąjūdžio ministrų žinioje esančios ministerijos 2009 metais per krizę „MG Baltic“ buvo atvėrusios duris milijardiniams viešiesiems pirkimams laimėti ir jis juos laimėdavo, nors iki tol nebūdavo laimima. Sveikatos ministerijos srityje laimėjimų suma viršijo 100 mln. eurų. Visi šitie pasiekimai oligarchinių saitų buvo krizės metu, kada įmonės bankrutuodavo ir žmonės buvo atleidžiami. Mes kvietėme į parlamentinius tyrimus buvusį premjerą E. Masiulį. Jisai vaizdavo, kad nežinojo, kas vyksta jo prižiūrimose įmonėse, jo priežiūros srityje esančiose įmonėse.
Mieli kolegos, nepaisant oportunistinių susitarimų, kiekvienas iš jūsų nuspręs, ar teisiama partija šiandien gaus aukščiausią postą.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, kolega.
V. BAKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiama A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ. Dėkoju, pirmininke. Kolegos, sveikinimai visiems, davusiems priesaiką Lietuvai.
Viktorijos pasiekimus šachmatų pasaulyje mes žinome labai gerai, ir dažnas lygina šachmatų pasaulį su politika. Kiek man yra tekę girdėti Viktorijos atsakymą tokiems žmonėms, sako, taip, yra labai daug panašumų ir šachmatininkai mėgsta politiką, tačiau yra vienas esminis skirtumas tarp šių dviejų pasaulių, kad šachmatų pasaulyje egzistuoja aiškios taisyklės ir jų yra laikomasi, o politikos pasaulyje egzistuoja taisyklės, tačiau toli gražu ne visada yra jų laikomasi.
Aš tikiu, kad Viktorija gali padaryti taip, jog Lietuvos Respublikos Seime mes ne tik turėsime formalias taisykles, bet ir jų laikysimės. Viktorija gali padaryti taip, kad šitame Lietuvos Respublikos Seime mes turėsime daugiau pagarbos ne tik bendraminčiams, bet ir oponentams, būtent taip, kaip iš tiesų yra garbingame šachmatų pasaulyje. Tačiau Seimo Pirmininkas nėra vien tik parlamento darbo organizatorius. Akivaizdu, tai yra vienas iš trijų svarbiausių Lietuvos valstybės pareigūnų, esant reikalui netgi galintis vadovauti valstybei.
Nepaisant to, kad mes su Viktorija šitoje rinkimų kampanijoje buvome politinės konkurentės ir kartais tikrai mūsų partijos aštriai konkuravo, aš, kaip politikė, liberalių pažiūrų politikė, kaip pilietė, kuri tiki liberaliomis idėjomis, be galo džiaugiuosi, jog šiandien turėsiu galimybę balsuoti už, ko gero, liberaliausią kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkus Lietuvos istorijoje, ir man tai yra labai svarbi diena. Laisvės partijos frakcija palaikys Viktorijos kandidatūrą ir mes tikimės Viktorijos palaikymo dėl svarbiausių liberalizmo idėjų, tai yra pagarbos žmogaus teisėms, ekonominės laisvės, ir apskritai mes padėsime viskuo, kuo galėsime, kad Lietuvoje saugotume liberalią demokratiją. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū kolegei A. Armonaitei. Į tribūną kviečiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tautos atstovai ir piliečiai, stebintys pirmąjį mūsų Seimo posėdį. Lygiai prieš 98 metus, 1922 metais, tik ne Vilniuje, o Kaune, Seimo rūmuose, taip pat 13 dieną įvyko pirmasis I Seimo posėdis. 2020 metų rudenį mes tęsiame Lietuvos seimų tradiciją ir pradedame 2020–2024 metų XIII Seimo kadencijos darbą. Tikiu, kad šį žingsnį žengiame ne tik žinodami, bet ir savo savastimi padarę imperatyvią Konstitucijos 59 straipsnio nuostatą, kad Seimo nariai, eidami pareigas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
Šiandien šią nuostatą mes realizuosime rinkdami Seimo Pirmininką, kurio kompetenciją nusako dokumentai – Konstitucija, kurioje viskas yra surašyta, visos pareigos. Tai yra svarbu, tačiau norint, kad Seimo prestižas, pasitikėjimas juo augtų, to nepakanka. Mums reikia išsirinkti Pirmininką, kuris jungia, o ne skiria, kuris ne griauna, o stato, stiprina pasitikėjimą valstybe. Visa tai miniu, kad pasakyčiau, jog šiandien mes renkame Pirmininką, galintį, gebantį ir norintį užtikrinti teisės viršenybės principą pateisinti piliečių norus matyti pagarba kitaip mąstantiems grįstą veiksmingą darbą Seime, kuris pamažu padėtų atkurti ir įgytų autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą.
Man, šiauliečiui, smagu ir priimtina, kad kandate į Seimo Pirmininko pareigas pasirinkta V. Čmilytė-Nielsen, kuri turi visas šioms pareigoms reikalingas savybes ir politinio korektiško diskurso gebėjimą, būtiną konsoliduojant politines partijas ir Seimo narius, fragmentišką politinę Lietuvos tikrovę, pliuralizmo ir tolerancijos, socialinio jautrumo ir empatijos keliu siekiančią eiti Lietuvos visuomenę.
Šiandien ne kartą buvo minėti šachmatai, beje, reikia kirčiuoti šachmatai, šachmatininkė, ne šachmatai. Man akivaizdu, kad šiandien Viktorija yra politikė, o ne šachmatininkė čempionė. Bet vis dėlto ir aš šį vakarą norėčiau įvardinti Viktoriją kaip politikę šachmatininkę, gebančią objektyviau vertinti situaciją ir numatyti galimus variantus, galimus ėjimus. Viktorija reprezentuoja jaunąją politikų kartą, kuriai kelias į politikos olimpą buvo ir tebėra nelengvas, bent jau iki šių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų. Tikiu, kad Viktorijos sėkmingas Seimo Pirmininkės darbas paskatins kuo daugiau jaunų Lietuvos žmonių ateiti į politiką spręsti valstybės ir visuomenės problemas, išvaduoti postų įkaitus, kurių vis dar pasitaiko.
Asmeniškai Saulės miesto, Šiaulių miesto, atstovę pažįstu daug metų, tad neabejoju jos kompetencija, valia ir darbštumu, kurio reikia einant šias atsakingas ir valstybės valdžią reprezentuojančias pareigas. Neatsitiktinai Viktorija yra Šiaulių miesto garbės pilietė, neatsitiktinai yra partijos pirmininkė ir neatsitiktinai, neabejoju, ji šiandien taps Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke. Jos politinės sėkmės priežastis yra ta, kad ji sugeba matyti ne tik dvispalves figūras, bet ir tai, kas yra tarp jų. Juodi ir balti karaliai, žirgai ir bokštai – įprasta šachmatininko kasdienybė. Bet politiko darbe svarbu įžvelgti, nuspėti, kas yra tarp jų. Seimo Pirmininko pareigos nėra privilegija. Tai įvertinimas ir įpareigojimas. Tad kviečiu jus šiandien pritarti…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS. …V. Čmilytės kandidatūrai. Kolegei linkėčiau nekartoti pirmtakų nepamatuotų ėjimų. Linkiu…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Profesoriau, baigiame!
S. TUMĖNAS. …ne tik pradėti, bet ir baigti didžiąją Seimo Pirmininkės partiją, o sunkiomis akimirkomis rekomenduoju jai atsiversti I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“…
PIRMININKAS. Profesoriau, ačiū, apie romanus vėliau!
S. TUMĖNAS. …kuriame parašyta, jeigu bus lygiosios, visi bus patenkinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame E. Gentvilą.
E. GENTVILAS. Daug pacituokime ir V. Čmilytės-Nielsen knygą „Tarp juoda ir balta“, prieš dvejus metus išleistą. Kas neskaitėte, linkiu paskaityti ir suprasti, kokios sudėtingos, aš sakyčiau, nors ir jauno amžiaus, bet sudėtingos biografijos asmuo šiandien tampa Seimo Pirmininku. Nuo aštuonerių metų be vaikystės.
Tačiau noriu kalbėti kitus dalykus. Galima atsistoti iš šios tribūnos kalbėti viešųjų ryšių specialistų parengtą kalbą, kalbėti jų nugludintomis frazėmis. Galima kalbėti taip, kaip tu moki. Šiandien Viktorija taip ir kalbėjo. Ir tai nėra viešųjų ryšių specialistų kalba.
Man patiko ir vienas sakinys, kai Viktorija pati iškėlė klausimą: ar aš esu pasirengusi šioms pareigoms? Ir sąžiningai pasakė: ne, aš tiesiog esu pasiryžusi, nes turiu tam tikrų savybių, kurioms padedant galiu padaryti tuos darbus, kurie privalo būti padaryti. Man imponuoja tokie dalykai.
Apie V. Čmilytės-Nielsen savybes galėčiau kalbėti daug. Tačiau viena svarbiausių savybių, kurią aš matau, – prieš metus ji tapo partijos pirmininke ir reikia matyti tą didžiulį progresą, kaip žmogus labai greitai tobulėja šioje politinėje veikloje.
Vienas mano pažįstamas žmogus apie tokius žmones sakydavo: šventas žmogus, retai tokie gimsta. Aš norėčiau tuos žodžius pritaikyti Viktorijai, nes irgi jau daug žmonių šiame gyvenime teko sutikti.
Noriu pabrėžti, kad trys paskutiniai Seimo pirmininkai nuolat konfrontuodavo su savo partijomis, kurios juos iškėlė. Vienas oligarchas pareikalavo vieno Seimo Pirmininko galvos, ta galva nukrito. Pastatytas oligarcho rankomis kitas. Kitas oligarchas pareikalavo kito Seimo Pirmininko galvos, jis turėjo stiprybės ir atsispyrė oligarchų nurodinėjimams. Čia šito nebus. Manau, kad nei koalicija, nei Viktorijos vadovaujama partija nesiims tokių intrigų, nes ir Viktorija neduos pagrindo tokiems dalykams.
Ateis, gerbiamieji, diena, kai matysime ne tik besišypsančias mūsų akis, bet matysime tikras, natūralias šypsenas, kai baigsis pandemija. Bet su ja reikia labai daug kovoti. Ir štai čia kyla tie iššūkiai, kuriuos mes turime suvokti, kas laukia Seimo Pirmininkės ir visų mūsų kaip Tautos atstovybės. Man kyla mintys apie asmens, žmogaus orumą, asmens, žmogaus laisvę, stiprią valstybę, atsakingą politiką, jaunimo vietą toje politikoje, visuomenės pokyčius, kurie XXI modernizacijos, dirbtinio intelekto amžiuje yra neišvengiami.
Aš prašau ir opozicijos paramos. Mes turėsime dėl ko ginčytis, kaip T. Tomilinas sako, dėl pasaulėžiūros dalykų, ir bus šitų ginčų. Šiandien aš prašau palaikyti tą, kuri galėtų moderuoti tuos ginčus. Ir manau, kad Viktorija bus ne tik moderatorė, ji bus ir Tautos atstovybės garbinga atstovė, ji taip pat bus idėjų lauko formuotoja.
Trumpai ruošdamasis šiai kalbai aš prisiminiau 1982 metų I. Aljendės knygą „Dvasių namai“. Taip, turinys yra kitas, tačiau aš noriu pasakyti: tebūnie Viktorijos vadovaujamas Seimas lietuvių tautos gyvasties dvasios namai, tegul Seimas būna kalbėjimo ir susikalbėjimo dvasios namai, tegul Seimas būna XXI amžiaus iššūkių ir modernios ateities dvasios namai, tegul tai būna pasaulėžiūrų, įvairovės ir tolerancijos šitai įvairovei dvasios namai. O jūs, gerbiama Viktorija, būkite šių namų siela ir geroji dvasia. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kalbės Virgilijus Jukna, Vigilijus Jukna, atsiprašau.
V. JUKNA. Visų pirma noriu pasveikinti visus kolegas, palinkėti gerų darbų, konstruktyvaus darbo. Na, o kad tas konstruktyvus darbas būtų geras ir rezultatai geri, reikalingas ir žmogus, kuris tinkamai koordinuotų tą darbą. Iš tiesų kiek man teko bendrauti su gerbiama Viktorija, galbūt ne tiek daug, kaip teko kitiems, bet dalyvaudamas debatuose susidariau įspūdį, kad tai žmogus, kuris jungia, o ne tas, kuris skaldo, tas, kuris girdi ir gali išgirsti nuomonę, diskutuoti, atsižvelgti į tą nuomonę ir, svarbiausia, diskutuoti argumentais, kas yra labai svarbu.
Todėl iš tiesų aš labai tikiuosi, kad esant šiai sudėtingai situacijai, kai siaučia pandemija, sunkiai valdoma pandemija, kuri, tikiuosi, bus suvaldyta ir lauks kiti iššūkiai – ekonominiai iššūkiai įvairūs, labai svarbu, kad mes visi galėtume dirbti konstruktyviai, susiklausę, nesusiskaldę ir kad, svarbiausia, būtų visiems – tiek dirbantiems opozicijoje, tiek ir pozicijoje – užtikrinta galimybė dirbti konstruktyviai, išsakyti savo nuomonę ir kad ta nuomonė nebūtų ignoruojama. Iš tiesų manyčiau, kad Viktorija – tas žmogus, kuris galėtų burti ir dirbti neskaldydama, konstruktyviai.
Labai linkiu šitam Seimui, kad baigiantis kadencijai žmonės realiai pasakytų – taip, šitas Seimas dirbo, mes matėme, dirbo gerai ir tikrai Lietuvoje gyventi yra gera. Linkiu to ir linkiu visiems tolesnės sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam V. Juknai, sutaupėte laiko. Ir pabaigoje paskutinis užsirašęs G. Landsbergis. Prašom. (Balsai salėje) Nekalbėjo, V. Bakas kalbėjo. Kadangi frakcijų nėra, kalba partijų atstovai. Ne, ne, tai aš turiu pasakyti, kodėl aš turiu smūgius priimti…
G. LANDSBERGIS. Aš tikrai kviečiu gerbiamą Petrą pradėti šį nuostabų posėdį per šoninį mikrofoną primenant ką nors tokio, ko mes nesame girdėję per paskutinius ketverius metus. Būtų nauja ir įdomu.
Pradžioje aš dvi pastabas. Pirmoji yra apie šachmatus. Pagalvojau, kad sugalvosiu tikrai kokį neblogą pokštą apie šachmatininkus Seimo Pirmininko kėdėje ir apie tai, kaip Lietuvos visuomet laukdavo sėkmė, kai vienas iš jų užimdavo šį postą. Išklausiau visus kalbėjusius ir turbūt nė vienas nepasakė ko nors apie šachmatus. Tai turbūt aš nebūsiu originalus ir netęsiu šitos savo kalbos.
Antroji mintis dėl palaikymo. Iš tikrųjų aš turiu pripažinti, esu nustebęs, kiek palaikymo ir gražių žodžių šiandien sulaukė Viktorija. Trūktų gal dar, jeigu kas nors iš buvusios valdančiosios daugumos atsistotų, galbūt Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, ir pasakytų gerą žodį, tad būtume iš viso priblokšti, bet čia dar ateityje. Išties panašu, kad einame geru keliu ir jau šiandien pati kandidatūra telkia Seimą. Aš pasakysiu, kas man labiausiai patiko iš Viktorijos pasisakymo ir kas man apskritai patinka, ką jinai daro ir kaip jinai kalba.
Vienas svarbus dalykas, kurį skelbia besiformuojanti koalicija, yra tas, kad mažiau yra daugiau. Galima atsistoti Seimo tribūnoje ir pažadėti, kad po ketverių metų Seimo prestižas bus aukštumose ir mes visi būsime aplenkę populiariausius ugniagesius ir kitas institucijas, ir lygiai tuo pačiu metu tonomis pirkti Seimo saldainius, dalinti savo vienmandatėse ir po to stebėtis, kodėl ketverius metus atidirbęs Seimas baigė prestižo duobėje. Galima pažadėti lėtesnę įstatymų mašiną, bet kartu registruoti daugiausiai įstatymų Europoje. Galima pažadėti mažiau pykčio ir daugiau susikalbėjimo ir kartu įsteigti po tyrimo komisiją kiekvienam Seimo nariui, o po to vėl stebėtis, kodėl visuomenė nepasitiki šita institucija.
Klausydamas Viktorijos aš negirdžiu kalnų pažadų. Aš girdžiu nuosaikų kalbėjimą, ramius pažadus ir aš girdžiu tai, kad žmogus dės geriausias pastangas, kurias jis gali, kad mes nors truputėlį pradėtume lipti iš tos duobės, kurioje esame. Ir tai mane skatina ją palaikyti.
Visiškai pabaigai. Aš negaliu praleisti pro ausis kai kurių kolegų pasisakymų, kurie, mano nuomone, artėja prie kraštutinumų. Mes to matėme paskutinius ketverius metus labai daug – pykčio, neapykantos, nepasitikėjimo. Aš manau, sustokime. Pyktis nelaimėjo, neapykanta nelaimėjo. Siunčiami žurnalai po visą Lietuvą taip pat nelaimėjo. Tad, mielieji, pasimokykime iš savo klaidų ir elkimės truputėlį kitaip, nes tik neišmintingas žmogus tą pačią klaidą kartoja du kartus. Sėkmės tau, Viktorija. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gaila, bet diskusijų laikas baigėsi.
Dabar kviečiame pasisakyti dėl motyvų už ir prieš. Už – M. Majauskas. Nėra? (Balsai salėje) Prašom.
M. MAJAUSKAS. Gerbiami kolegos, tiems, kurie yra pasiruošę balsuoti už Viktoriją, aš nieko naujo nepasakysiu. Kreipiuosi į tuos, kurie galbūt šiandien abejoja dėl Viktorijos politinės kultūros, kompetencijos ar ją mato kaip varžovę. Dviračių sporte, sako, yra trys pateisinamos priežastys pralaimėti: sugenda dviratis, lūžta koja arba tiesiog turi stipresnį varžovą.
Man teko rungtis su Viktorija istorinėje Vilniaus Senamiesčio apygardoje. Nors pirmajame ture buvau pirmas, antrajame buvau priverstas užleisti pergalę Viktorijai. Ir ne dėl to, kad sugedo mano dviratis, ne todėl, kad lūžo koja, o todėl, kad turėjau stipresnę varžovę. Viktorija kovojo sąžiningai, be intrigų ar užkulisinių susitarimų.
Taigi mano žinia labai paprasta visiems, kurie vis dar mato Viktoriją kaip varžovę. Noriu palinkėti nebijoti, nurimti ir tiesiog susitaikyti su pralaimėjimu, nes ji yra stipresnė.
PIRMININKAS. Prieš – V. Bakas.
V. BAKAS. Gerbiami kolegos, šiandien kas penktas gyventojas Lietuvoje skursta ir šio skurdo priežastis, taip pat ir vaikų, pone Šarknickai, yra korupcija. Liberalų sąjūdis, kuris reikalavo šio posto, yra sukurtas padedant koncernui „MG Baltic“ (tai patvirtino tyrimas), siekiant konkurencinio pranašumo. Konkurencinio pranašumo su valstybe – pabrėžiu. Čia žaidžiame politinių šachmatų partiją. Tos partijos laimėtojas yra arba oligarchai (tikėtina), kurie padėjo susikurti šitai partijai, ir siauros interesų grupės, arba mūsų visų žmonės ir mūsų ateitis. Aš kviečiu neleisti teisiamai partijai užimti šio posto.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS. Šiaip tai ne partijos užims postus, bet asmenybės. Bet man gaila laiko diskutuoti su V. Baku.
Seimo Pirmininko postas yra be galo svarbus. Šis žmogus atstovaus mūsų parlamentui, jisai neatstovaus partijoms. Šis žmogus dalyvaus įvairiuose svarbiuose susitikimuose su užsienio svečiais, irgi atstovaus Lietuvai ir mūsų parlamentui. Visados norisi, kad tokiu žmogumi būtų tikrai garbingas žmogus, kuris keltų mūsų autoritetą ir prestižą. Šis žmogus atstovaus parlamentui liaudies, visuomenės akyse, ir vėlgi prestižas ar ne prestižas nuo jo labai stipriai priklauso.
Pretendentė turi nepaprastai puikių žmogiškųjų savybių, vidinę inteligenciją, kurią aš galiu tik žavėtis. Kaip čia ne pirmus metus dirbantis žmogus mačiau įvairių pirmininkų. Geriausia, ką aš iki šiol buvau matęs, buvo, deja, čia nebedirbanti I. Degutienė. Tai čia dabar matau antrąjį atvejį, kuris galėtų prilygti Irenai.
Aš tikrai, kolegos, labai rimtai skatinu jus paremti jos kandidatūrą. Aš manau, kad turėsime asmenį, kuris integruos mus visus ir tikrai mažins mūsų konfliktiškumą ir konfliktinius pasišaudymus. Padėkime jai būti Seimo Pirmininke ir savo darbais.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausau diskusijos, norėjau užsirašyti diskutuoti, na, man truputį koktu, kai dar netapus Seimo Pirmininke vien tik pagyros. Negirk dienos be vakaro. Taip, Viktorija tik pradės šį darbą.
Aš noriu pasakyti tokią mintį, kad noriu šiandien padėkoti V. Bakui, kuris išdrįso pasakyti tai, ką jis mąsto, tai, ką jis galvoja, o ne žerti didžiausias pagyras. Žinote, eiti pasroviui ir pataikauti nėra jokia vertybė, o šiandien aš tą pastebiu. Ir pastebiu, kaip nepakenčiama nuomonė yra kitokia. Aš galiu su ja nesutikti. Ir noriu priminti dar liberalo Voltero posakį: „Aš nesutinku, kolega, su tavo nuomone, bet dėsiu galvą, kad tavo mintis būtų išgirsta.“ O šiandien mes nenorime girdėti kitos nuomonės, norime sutrypti kitą nuomonę, norime ciniškai pažeminti kitą žmogų, kuriam nėra lengva pasakyti tai, ką jis galvoja, tiesą.
Antras dalykas, aš taip pat noriu pasakyti, negi ta partija garbinga, kuri pastačiusi savo prokurorus, savo prezidentus, savo teisėjus ir nėra daug… nėra teisiama už daug didesnius nusikaltimus, kuri šiandien pavadinta neliečiamaisiais. Taip, aš manyčiau, kad nesvarbu, kad jie ir žemę perka 1,5 mln. vertės už 1 eurą, jie neteisiami. Vytautai, jie taip apsistatę teisėtvarkos institucijomis, kad jie neliečiamieji, užtai jie ir garbingi.
Aš noriu dar porą sakinių pasakyti apie Viktoriją. Taip, mažai mes ją pažįstame, tokių pareigų nėjo…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS. Bet bus laikas, pasakysiu vėliau. Sėkmės! Bet šiandien bus vienbalsiai priimta jos kandidatūra.
PIRMININKAS. Petrai, jau laikas! Ačiū, pone Petrai. V. Mitalas – už.
V. MITALAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kviečiu balsuoti už Viktoriją ne dėl racionalaus proto ar šachmatų, apie kuriuos buvo daug šnekėta, bet dėl jos liberalios širdies. Aš esu tikras, kad tokia telkianti, be skrupulų už pamatines žmogaus teises ir laisves kovojanti figūra Lietuvos valstybės istorijoje bus istorinis posūkis. Tai yra pradžia daug gerų darbų Lietuvai, tų, kurių daugybė žmonių laukia kelis dešimtmečius, ir tų, kurių Viktorija bus moderavimo priekyje. Manau, kad ji padarys viską, kad svarbiausi švietimo klausimai bus ištraukti iš paraščių ir epizodinio dėmesio, kad laisvas ir orus, savo nuosavybę ginantis žmogus bus gerbiamas ir jam padedama, kalbant apie ekonominius santykius, ir kad žmogaus teisės, teisė sudaryti partnerystę, susituokti, užrašyti savo vardą ir pavardę pase bus garantuotos Viktorijai lyderiaujant. Nuoširdžiai tikiu, kad mus bendrų darbų fone lydės nuostata, jog didingiausi ir svarbiausi Lietuvos istorijos metai dar neįvyko, o yra ateityje, todėl ir kviečiu balsuoti už Viktoriją.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir ketvirtas, paskutinis, T. V. Raskevičius. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS. Dėkoju už suteiktą žodį. Fantastiškas jausmas pirmą kartą kalbėti Seimo posėdžių salėje. Kadenciją pradedame tokiu metu, kai Lietuvos laukia daug sudėtingų iššūkių ir tuos iššūkius padiktuoja šių dienų aplinkybės. Mes, Seimo nariai, turėsime surasti tų iššūkių sprendimus. Bet aš labai tikiuosi, kad šioje kadencijoje mes ieškosime sprendimų ne tik tų problemų, kurias padiktuoja kasdieninio gyvenimo realybė, bet ir priimsime tam tikrus vertybinius sprendimus, kurių tam tikros visuomenės grupės laukia jau 30 metų. Priimant tuos sudėtingus ir kartais jautrius sprendimus, mums reikės nepamiršti pagrindinės ir pamatinės vertybės, tai yra pagarbos žmogaus orumui. O Seimo Pirmininkui teks ypatinga pareiga sutelkti Seimo narių daugumą šiai pamatinei vertybei apginti. Atsakinėdama į klausimus gerbiama Viktorija pasikuklino ir neįvardino savo stipriųjų savybių, aš tai padarysiu už ją. Matau ją kaip politikę, kviečiančią įsiklausyti ir susitelkti, bet kartu ieškoti kompromiso. Kandidatė nepamirš paties svarbiausio – pagarbos žmogaus orumui. Todėl visus jus kviečiu palaikyti šią kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū visiems. (Plojimai) Labai ačiū visiems, pasisakiusiems dėl motyvų.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Biuletenyje nurodyta, kad balsuojama dėl Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke“ projekto priėmimo. Už, prieš arba susilaiko. Jeigu balsuojama už, reikia išbraukti „prieš“ ir „susilaikoma“. Jeigu balsuojama prieš, reikia išbraukti „už“ ir „susilaikoma“. Jeigu balsuojama „susilaikoma“, reikia išbraukti „už“ ir „prieš“. Norėčiau jūsų paklausti, ar galime bendru sutarimu patvirtinti balsavimo biuletenį, ar yra kitaip manančių? (Balsai salėje) Galime. Labai ačiū.
Dabar mums reikia atlikti kitą procedūrą. Pagal Seimo Statuto 83 ir 119 straipsnių nuostatas paskirti balsų skaičiavimo grupę, kurią sudaro skirtingų grupių nariai. Be to, jauniausias Seimo narys yra skiriamas į pirmąją balsų skaičiavimo grupę. Į balsų skaičiavimo grupę siūlomi šie Seimo nariai: S. Šedbaras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, V. Ąžuolas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, V. Alekna, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas, T. Bičiūnas, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas, ir M. Matijošaitis, Laisvės partijos atstovas, jis yra ir jauniausias Seimo narys, V. Bukauskas, Darbo partijos atstovas. Ar būtų prieštaravimų dėl šių pasiūlytų kandidatūrų? Jeigu ne, tai gal galėtume pritarti pasiūlytiems kandidatams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sutariame. Labai ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš paskelbdamas pertrauką, noriu pasiūlyti jos metu pagal Seimo statuto 26 straipsnį sudaryti frakcijas. Jeigu esate pasirengę, remdamiesi Seimo statuto 38 ir 39 straipsniais, Seimo nariai, norintys įkurti frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodytas frakcijos pavadinimas, jos seniūno ir seniūno pavaduotojų pavardės. Taip pat siūloma sudarytoms frakcijoms paskirti savo atstovus į Seniūnų sueigą. Kiekviena frakcija pagal Seimo statuto 28 straipsnį į Seniūnų sueigą skiria po vieną atstovą nuo dešimties frakcijos narių. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po vieną atstovą nuo ne visos dešimties narių frakcijos, jeigu šią ne visą dešimtį sudaro daugiau negu penki Seimo nariai. Frakcijos, kuriose nėra dešimties narių, į Seniūnų sueigą skiria po vieną atstovą. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, sudaro Mišrią Seimo narių grupę. Ji taip pat turi teisę pasiūlyti savo atstovą į Seniūnų sueigą.
Per pertrauką Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai renkasi pirmuose rūmuose Konstitucijos salėje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – I rūmuose 203 kabinete, Lietuvos socialdemokratų partija – II rūmuose 412–413 kabinetuose, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – III rūmuose 218 kabinete, Laisvės partija – II rūmuose 415 kabinete, Darbo partija – I rūmuose 115 kabinete, Mišri Seimo narių grupė – II rūmuose 414 kabinete.
Gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti yra numatyta 30 minučių. Balsavimas vyks Seimo I rūmų Vitražo galerijoje. Po balsavimo skiriama papildoma 20 minučių pertrauka frakcijoms sudaryti. Balsų skaičiavimo grupė kviečiama prie centrinės tribūnos. Balsavimo pradžia 18 val. 20 min. ir pabaiga 18 val. 50 min. Plenarinis posėdis bus tęsiamas 19 val. 10 min. Pertrauka.
Balsų skaičiavimo grupės nariai renkasi prie tribūnos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, bus labai atsakingas etapas paskelbti balsavimo duomenis. Prašom sėstis į vietas.
19.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke“ projektas Nr. XIVP-1(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Balsų skaičiavimo grupė pasirašė balsų skaičiavimo protokolą. Leiskite man jį perskaityti.
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Čmilytės-Nielsen išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke“ projekto Nr. XIVP-1 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 131, rasta biuletenių 131, galiojančių – 129, negaliojančių – 2.
Už balsavo 106, prieš – 18, susilaikė 5. (Plojimai) Seimo Pirmininke išrinkta Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen. Skelbiu, kad Seimo nutarimas „Dėl V. Čmilytės-Nielsen išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke“ priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Leiskite visų Seimo kolegų vardu pasveikinti naująją Seimo Pirmininkę, palinkėti jai sėkmės, konstruktyvaus darbo ir visų mūsų paramos ir jūsų, gerbiama Pirmininke, meilės, rodomos mums visiems vienodai, kad visi darbai būtų naudingi Lietuvai ir jos piliečiams. Mes gėlių neįteikiame, nes pandemija, mes sveikiname iš širdies, o visada atsiras garbingų žmonių, kurie, jeigu įteiks gėlių, prisiims savo atsakomybę iš neišpasakytos meilės jums. Ačiū. (Plojimai) Kviečiu Seimo Pirmininkę į tribūną. (Plojimai)
19.14 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nuoširdžiausiai dėkoju jums, kad savo balsus skyrėte palaikyti mano kandidatūrą. Man garbė būti jūsų išrinkta Seimo Pirmininke. Suprantu tai kaip jūsų man suteiktą pareigą ieškoti sutarimo XIII Lietuvos Respublikos Seime ir užtikrinti sąžiningos politikos standartą, priderantį demokratiją mūsų šalyje užtikrinančiai visų piliečių atstovybei.
Jūsų sprendimą norėčiau vertinti ir kaip pritarimą veikti kartu ir konstruktyviai žvelgti į ateitį. Neabejoju, kad taip galime atnaujinti Seimo darbo kultūrą. Kokybiškas reglamentavimo vertinimas, pamatuotas sisteminis požiūris į įgyvendinamus pokyčius, pagarba taisyklėms ir tikslus jų taikymas – susitelkime, kad tai taptų pagrindiniais mūsų veiklos rodikliais.
Gerbiamieji kolegos, jūsų valia palaikyti mane Seimo Pirmininko rinkimuose taip pat yra ir pirmasis mūsų bendras Seime priimtas sprendimas. Vertinu jį kaip jūsų ryžtą būti bendražygiais ir nepaisant visko matyti vieną mus visus vienijantį tikslą – išpildytas viltis tų, kurie net ir pandemijos grėsmės akivaizdoje atėjo, stovėjo eilėse ir balsavo už savo ir Tėvynės ateitį. Nuo šiandien didžiuodamasi turėsiu pareigą atstovauti Seimui ir kalbėti Seimo vardu. Norėčiau pasinaudoti šia akimirka ir trumpai kreiptis į visus Lietuvos žmones.
Brangieji, šiandien prisiekę Lietuvos Respublikos Seimo nariai yra jūsų – labai įvairių Lietuvos žmonių, atstovai, kurie piliečių vardu artimiausius ketverius metus priims pačius svarbiausius sprendimus, lems Lietuvos ateities kursą, formuos jos viešosios erdvės diskursą ir kultūrą. Ieškokite savęs šiame Seime vienmandatės rinkimų apygardos ribomis ar vertybiniu pagrindu. Būkite aktyvūs, rodykite dulkančius reformų kampus, įpareigokite mus – XIII Lietuvos Respublikos Seimą – realizuoti tikras ir praktiškas jūsų viltis ateities Lietuvos teisėkūroje. Mes esame pasiruošę išgirsti, susitarti ir pasiekti rezultatų. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Suprantu, kad mano penkių valandų karjera baigėsi. (Juokas salėje, plojimai) Sveikinu jus ir noriu pasakyti tokius žodžius: atminkite, kad meilė yra stipresnė už neapykantą. Neapykanta – tai riebaluotų pirštų dėmė ant skaidrios sąžinės stiklo. Nekreipkite dėmesio, ir išnyks. Stiprybės! (Plojimai)
Liepia vis vien laikytis protokolo. Seimo Pirmininke, iš susijaudinimo užmiršau, bet pagal protokolą turiu jus pakviesti atsisėsti į Seimo Pirmininko kėdę ir pirmininkauti. (Plojimai)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Prašom. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS. Išmoksite. Replikos teise norėčiau, žinoma, pasveikinti, bet taip pat labai padėkoti A. Vinkui, kad jis šiandien puikiausiai vedė posėdį. Jūs – mūsų Baidenas! (Plojimai, balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tęsiame posėdį.
19.19 val.
Seimo frakcijų paskelbimas
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar į tribūną norėčiau pakviesti frakcijų atstovus, kad paskelbtų apie frakcijų sudarymą ir paskirtus atstovus į Seniūnų sueigą. Kas norėtų būti pirmieji? Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS. Pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo: šių metų lapkričio 13-oji. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Liberalų sąjūdžio frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas E. Gentvilas, pavaduotoju – R. Juška.
Pridedamas frakcijos narių sąrašas ir frakcijos posėdžio protokolo išrašas. Frakcijos nariai: V. Alekna, A. Bagdonas, J. Baublys, V. Čmilytė-Nielsen (iki išrinkimo momento), E. Gentvilas, S. Gentvilas, K. Glaveckas, R. Juška, A. Lydeka, V. Pranckietis, R. Lopata, R. Vaitkus, J. Varkalys. Priimtas sprendimas, kad mūsų frakcijos atstovas Seniūnų sueigoje – A. Bagdonas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. Jukną.
V. JUKNA. Pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Darbo partijos frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas V. Jukna, frakcijos seniūno pavaduotoja – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Į Seimo seniūnų sueigą skiriame V. Jukną. Pasirašo frakcijos nariai: V. Bukauskas, V. Fiodorovas, V. Gapšys, A. Gedvilas, V. Giraitytė, A. Guoga, V. Jukna, I. Kačinskaitė-Urbonienė, A. Mazuronis, M. Puidokas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu I. Pakarklytę.
I. PAKARKLYTĖ. Laisvės frakcijos vardu dar kartą sveikinimai išrinktai gerbiamai Seimo Pirmininkei. Skaitau pareiškimą. Pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. 2020 m. lapkričio 13 d., Vilnius. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Laisvės frakciją. Frakcijos seniūne išrinkta I. Pakarklytė, frakcijos seniūnės pavaduotoju – T. V. Raskevičius. Į Seimo Seniūnų sueigą skiriame I. Pakarklytę. Pasirašo frakcijos nariai: K. Adomaitis, A. Armonaitė, M. Danielė, S. Lengvinienė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, M. Ošmianskienė, I. Pakarklytė, T. V. Raskevičius, A. Žukauskas. Taip pat mūsų narė E. Dobrovolska šiandien dėl saviizoliacijos priežasčių negalėjo prisiekti, kitą savaitę ji prisijungs prie mūsų frakcijos.
PIRMININKĖ. Kviečiu G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas R. Karbauskis, frakcijos seniūno pavaduotojais – G. Burokienė ir J. Jarutis. Į Seimo seniūnų sueigą skiriame R. Karbauskį, G. Burokienę ir J. Jarutį. Pasirašo frakcijos nariai: V. Ąžuolas, R. Baškienė, G. Burokienė, A. Dumbrava, D. Gaižauskas, L. Girskienė, J. Jarutis, E. Jovaiša, R. Karbauskis, D. Kepenis, G. Kindurys, D. Labanavičius, K. Mažeika, R. Miliūtė, L. Mogenienė, L. Nagienė, A. Nekrošius, A. Norkienė, L. Savickas, S. Skvernelis, A. Stončaitis, Z. Streikus, G. Surplys, R. Šarknickas, A. Širinskienė, T. Tomilinas, S. Tumėnas, J. Varžgalys, A. Veryga, A. Vinkus.
Taip pat norėčiau perskaityti mūsų deklaraciją dėl darbo opozicijoje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga programinėse nuostatose siūlo tolesnę aiškią Lietuvos raidos viziją bei savo pradėtų darbų tęstinumą. Mūsų programos pagrindas – politiniai sprendimai, vadovaujantis tokiomis vertybėmis kaip žmogaus gyvybės bei sveikatos apsauga, darnus tradicinės šeimos ir bendruomenės puoselėjimas, patriotiškumas, istorinės atminties ir Lietuvos valstybingumo saugojimas, glaudus sambūris su gamta, kuriant žmogui tarnaujančią ekonominę ir socialinę aplinką. Sieksime savo darbų tęstinumo socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, šeimos politikos, sveikatos apsaugos bei kitose srityse. Įvertinus tai, kad dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Lietuvos laisvės partijos valdančiosios daugumos deklaruojamų programinių nuostatų, susijusių su tradicine šeima, vaistų politika, socialine politika, valstybės parama žmonėms kaip skurdo mažinimo priemone, valstybės pagalba, ketinimais legalizuoti narkotikais ir panašiai, neatitinka esminių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovaujamų vertybių bei rinkimų programos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija praneša, kad dirbs kaip opozicinė frakcija.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija rems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotą šešėlinę Vyriausybę ir kartu su ja sieks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos įsipareigojimų rinkėjams įgyvendinimo būdama konstruktyvia opozicija. Teiksime mūsų vertybes ir programines nuostatas įgyvendinančius siūlymus bei palaikysime valdančiuosius tais atvejais, kai jų iniciatyvos atitiks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertybes ir rinkimų programos principus, užtikrins darbų tęstinumą, prisidės prie Lietuvos žmonių gerovės, jų sveikatos puoselėjimo bei socialinės atskirties mažinimo. LVŽS frakcijos nariai.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ. Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Mišrią Seimo narių grupę. Frakcijos seniūne išrinkta R. Tamašunienė, frakcijos seniūno pavaduotojais: J. Pinskus ir V. Valkiūnas. Į Seimo sueigą skiriama R. Tamašunienė. Šį pareiškimą pasirašo šie Lietuvos Respublikos Seimo nariai: V. Bakas, Z. Balčytis, A. Butkevičius, D. Griškevičius, P. Gražulis, Č. Olševski, B. Petkevič, J. Pinskus, R. Tamašunienė, V. Valkiūnas. Posėdyje dalyvavo, bet dėl pateisinamų priežasčių nepasirašė R. Žemaitaitis. Sveikiname V. Čmilytę-Nielsen – išrinktąją naująją Pirmininkę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS. Pirmiausia frakcijos vardu nuoširdžiai sveikinu Pirmininkę. Frakcijos pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas A. Sysas, seniūno pavaduotoju – O. Leiputė, į Seimo seniūnų sueigą skiriame A. Sysą. Pasirašė: G. Paluckas, V. Targamadzė, K. Vilkauskas, T. Bičiūnas, A. Sysas, V. Kanopa, L. Jonauskas, D. Šakalienė. J. Sabatauskas, O. Leiputė, R. Budbergytė, L. Jonaitis.
Taip pat norėčiau perskaityti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime deklaraciją. „Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, būdama ištikima socialdemokratinėms vertybėms, 2020 metų LSDP Seimo rinkimų programai ir vadovaudamasi Seimo statuto 41 straipsniu, skelbiasi opozicine frakcija. Esame įsitikinę, kad pagrindiniai šių dienų Lietuvos iššūkiai – ekonominės ir socialinės atskirties mažinimas, švietimas, suteikiantis visiems lygias galimybes, tinkama sveikatos apsauga visiems, visapusiškas ne tik karinio Lietuvos saugumo stiprinimas. Pagal atitikimą šiuos tikslus vertinsime ir valdančiosios koalicijos darbus. Būsime konstruktyvi opozicija, principingai vertinsime valdančiosios koalicijos klaidas, bet ir paremsime piliečių gerovei reikalingas valdančiosios koalicijos iniciatyvas ir savo iniciatyva siūlysime įstatymų projektus bei esamų teisės aktų pataisas, kurios leistų įgyvendinti svarbiausius darbus Lietuvai.“ Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu G. Landsbergį.
G. LANDSBERGIS. Prisidedu prie sveikinimų išrinktajai Pirmininkei. Tikimės visi darnaus darbo naujame Seime.
Norėčiau skirti keletą žodžių buvusiam Pirmininkui V. Pranckiečiui, kuris ne pačiomis lengviausiomis aplinkybėmis dėjo daug pastangų, kad Seimas neskęstų giliai. Ačiū jums už tai. (Plojimai)
Pareiškimas dėl frakcijos įkūrimo. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seime įkūrėme Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Frakcijos seniūnu išrinktas G. Landsbergis, frakcijos seniūno pavaduotoja – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Į Seimo seniūnų sueigą skiriame E. Pupinį, P. Kuzmickienę, A. Vyšniauską, R. Morkūnaitę-Mikulėnienę ir A. Gedvilienę. Pasirašo frakcijos nariai, kurių šiandien yra 49. Likusieji dėl suprantamų priežasčių negalėjo dalyvauti šiandien posėdyje.
Ar aš turiu skaityti pavardes? Ne, neturiu. Gerai. Jums leidus, perskaitysiu politinę deklaraciją dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. „Politinė deklaracija. Lietuva į ketvirtą nepriklausomos atkurtosios valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai. Mūsų piliečių balsavimas 2020 metų Seimo rinkimuose parodė naujos politinės kultūros ir kokybės lūkestį. Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, todėl mes, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės frakcijos, vadovaudamosi Seimo statuto 38 straipsnio 5 dalimi, jungiamės į koaliciją.“
Pasirašo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas bei Laisvės frakcijos seniūnė I. Pakarklytė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju G. Landsbergiui. Norėtų kalbėti I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Darbo partijos frakcijos deklaracija dėl darbo opozicijoje.
„Darbo partija turi aiškią viziją ir konkrečią programą, kuri Lietuvai padės patekti į patraukliausių valstybių penketuką pasaulyje. Susiformavusi valdančioji koalicija dar nepateikė Vyriausybės programos, tačiau atkreipiame dėmesį, kad koalicinėje sutartyje įrašytos nuostatos nėra pakankamos, kad Lietuva galėtų užtikrinti nuoseklų valstybės ekonominį augimą, socialinę gerovę bei mažintų regioninę atskirtį. Todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 2 dalies 41 straipsniu, Darbo partijos frakcija praneša, kad dirbs kaip konstruktyvi opozicinė frakcija. Dirbdami teiksime pasiūlymus, kurie atitiks mūsų vertybes ir programines nuostatas įgyvendinančius pasiūlymus, bei palaikysime valdančiuosius bei kitus tais atvejais, kai jų iniciatyvos atitiks Darbo partijos vertybes, rinkimų programos nuostatas bei prisidės prie Lietuvos žmonių gerovės, pajamų augimo, oraus gyvenimo, sveikatos puoselėjimo, socialinės atskirties mažinimo bei šalies regionų stiprinimo.“ Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Jukna ir frakcijos nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei I. Kačinskaitei-Urbonienei. Ar daugiau yra norinčių pasisakyti? Prašau. Žodis gerbiamam Emanueliui.
E. ZINGERIS (TS-LKDF*). Mieli bičiuliai, trisdešimties metų mūsų valstybė perauga kitais metais į trisdešimt metų Sausio 13-ajai ir artėja visas paradas mūsų pripažinimo, kai Jungtinės Amerikos Valstijos, o pirmiausia Islandija mus pripažino. Taigi kiti metai yra trisdešimtmečių metai, mūsų pasipriešinimo ir mūsų karo už nepriklausomybę metai.
Gerbiama Viktorija, čia yra tų žmonių, kurie nuo 1990 metų, tai yra Lietuvos valstybės signatarai, kurie norėtų pasveikinti jus ir naujai susikūrusią Seimo vadovybę ir prašyti jus pervesti per būsimą tarptautinių minėjimų paradą mus taip, kad pasaulis išgirstų, jeigu galima. Čia yra visų tų 1990 metų muškietininkų, signatarų, vardu. Leiskite, čia yra kolegos L. Andrikienė, ponai E. Gentvilas, K. Glaveckas, gal vieną kitą esu užmiršęs. Bet, jeigu leistumėte, mūsų visų vardu, signatarų vardu, jus pasveikinti, įteikiant visai Seimo vadovybei ir prašymą. Ačiū. (Plojimai)
19.35 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norėčiau perskaityti pareiškimą dėl veiklos Seimo narių frakcijoje sustabdymo. „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsnio 5 dalimi, sustabdau savo veiklą Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje.“
Dabar, remdamasi Seimo statuto 188 straipsniu, noriu paskelbti 30 minučių pertrauką, skirtą pasitarti su frakcijomis dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų. Posėdį tęsime 20 val. 5 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kviečiu sėstis į savo vietas. Tęsiame Seimo posėdį. Kolegos, kviečiu sėstis į savo vietas, tęsiame Seimo posėdį. Noriu jums trumpai pristatyti, kaip bus renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai. Pagal Seimo statuto 24 ir 188 straipsnius Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni. Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.
Pasitarusi su frakcijomis, šiandieną teikiu vieną kandidatūrą iš pozicijos ir vieną kandidatūrą iš opozicijos. Laikysimės tokios tvarkos. Aš pranešiu kandidato į Seimo Pirmininko pavaduotojus pavardę, kandidatas turės duoti sutikimą, tai yra pasakyti, ar sutinka kandidatuoti. Tada jis ar ji turės galimybę iki 15 minučių prisistatyti, klausimams ir atsakymams į juos skirsime iki 15 minučių. Ir diskusijos. Taigi visiems kandidatams pateikti – ta pati procedūra. Vėliau pasitvirtinsime balsavimo biuletenius. Gausime du biuletenius ir dėl kiekvieno kandidato balsuosime. Balsavimas slaptas. Po to, aišku, bus paskelbti balsavimo rezultatai.
20.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jurgio Razmos išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-3 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Norėčiau, jums leidus, pradėti Seimo Pirmininko pavaduotojų rinkimo procedūrą. Teikiu J. Razmos kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Pirmiausia noriu paklausti gerbiamo kandidato: ar sutinkate kandidatuoti į Pirmininko pavaduotojus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū, išgirdome sutikimą „taip“. Taigi kviečiu jus, gerbiamas kolega, į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šią išskirtinę mums visiems dieną, na, mes pamažu pereiname prie to įprasto parlamentinio šurmulio, prie visokių ir teatrališkų elementų, bet aš manau, kad jūsų širdyse dar išlieka jaudulys po duotos priesaikos, ir manau, kad mūsų širdys taip pat čia šiandien plaka vienu didelio, netgi labai didelio iššūkio ritmu. Nors nežinia, ar didžiausio, jeigu mes žiūrėtume į visą mūsų šimtmečio parlamentarizmo istoriją. Kad ir kiek truks šis kaukių metas, taip gal galime vadinti mums tekusį laikotarpį, manau, kad mūsų visuomenėje, jos istorijai būsime tiek svarbūs, kiek sugebėsime būti jos labui įžvalgūs. Dabar atsiveria itin plačios atsakomybės laikai, kurie aprėps tikrai visą Seimą, nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų ir deklaracijų. Tai suvokdamas ir priimu koalicijos partnerių, tarp jų pirmiausia savo frakcijos, taip pat Seimo Pirmininkės pasiūlymą tapti Seimo Pirmininko pavaduotoju.
Pasidalinsiu ir keliais klausimais, kuriuos ir sau užduodu, ir keliais atsakymais. Štai toks klausimas. Ar demokratinė Seimo tradicija mūsų visuomenėje pakankamai įleidusi šaknis, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis nekeltų abejonių, kad ir mes patys nedrįstume suabejoti pamatinėmis demokratijos teisėmis?
Ši kadencija tikrai nebus eilinė, nors jau yra XIII, nes pandemijos kontekstas lemia mus tarpusavyje tikrai nutolinančią komunikaciją, o visiems žinomas virusas kėsinasi ne tik į sveikatą, bet ir į ekonomiką, jos svarbius elementus – verslą, kultūrą, švietimą, sportą ir taip toliau. Bet šis kontekstas, o vėliau jo virsmas dar mums gal ir nežinomomis naujomis aplinkybėmis, manau, neturi lemti paprastesnės parlamento veiklos. Priešingai – manau, kad parlamento veikla turi būti konstruojama itin preciziškai.
Matau tokio parlamentinio darbo viziją, kai Seimo darbotvarkė yra Lietuvos darbotvarkė, ir atvirkščiai, kai įstatymų kūryba yra ir esminius visuomenės interesus atspindintis procesas, kai jo visi etapai konstruojami telkiant laisvą, demokratinę mintį. Ir tik tada mes visi, kurie šiandien esame kartu ir, tikiuosi, jaučiamės esantys kartu, galėsime pasakyti, kad kuriame savo valstybę, kad esame ištikimi parlamentarizmo idėjai, kad ne tik rašome įstatymus, bet pirmiausia patys juos gerbiame, nes esame atsakingi už jų kokybę.
Šiokia tokia patirtis man leidžia sakyti, kad kokybė – tai dalykiškos diskusijos dešinėje, kairėje, centre. Būtent tai yra politiko darbo esmė. Todėl pažadu, kad dėsiu visas pastangas įsiklausyti į argumentus bei kritiką, įsiskaityti į formuluotes, įsivaizduoti galimas projektuojamų sprendimų pasekmes. Tokie gali būti mano darbo principai einant pasiūlytas pareigas.
Žymūs filosofai, nusivildami demokratijų trūkumais, neseniai yra paleidę tokį apibūdinimą – takusis blogis. Aš galvoju, kad ir mūsų piliečiai, iki šiol žvelgę į parlamentą, ko gero, neretu atveju kažką panašaus pasakytų. Ar galima jo išvengti, kad jis vis dėlto nesiskverbtų į mūsų politinę kultūrą? Manau, kad galime, jei mūsų ginčai bus ne tik atviri, bet pirmiausia pagarbūs įstatymų raidei, korektiški kolegų, kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu ir be intrigos užuomazgų.
Kiek daugiau nei prieš 20 metų, kai dar buvau Seimo kancleriu, turėjau galią patvirtinti Seimo ryšių su visuomene strategiją, kuri buvo grindžiama atvirumo principu. Jeigu klaustume, ar šiandien mūsų parlamentas atviras žurnalistams, apskritai visiems rinkėjams, atsakyčiau, kad neabejotinai taip, esame gal net atviriausi tarp Europos parlamentų. Čia stabtelėjęs norėčiau padėkoti ir praėjusio Seimo nariams, kurie praplėtė tą atvirumą ir inicijavo internetines transliacijas iš komitetų, komisijų, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžių. Bet turint tokį paleistą informacijos srautą, aš manau, mums yra rimtas iššūkis patiems stebėti, girdėti, analizuoti ir vertinti įvykius ir kiek įmanoma išvengti vadinamojo komunikacinio triukšmo.
Manau, kad vienas iš kokybiškos Seimo darbotvarkės pagrindų – geras informacinis aprūpinimas. Jo vertė svarbi visais sprendimų priėmimų lygiais – nuo idėjos iki projekto įregistravimo, nuo jo teisinės dalykinės ekspertizės iki priėmimo. Svarbu ne tik skaityti žiniasklaidos pranešimus, į kuriuos mes mėgstame reaguoti, bet ir socialinių procesų analizę. Tad taikau sau ir kartu kviečiu visus naudotis pagrindiniais informacinio aprūpinimo ištekliais, esančiais tiek Seimo kanceliarijoje, tiek Nacionalinėje Martyno Mažvydo parlamentinėje bibliotekoje ar kituose mokslo tyrimo centruose. Manau, kad kokybiškas informacinis aprūpinimas didele dalimi lemia įstatymų vertę.
Prieš 100 metų, kai tik Lietuva buvo paskelbta Respublika, Seimo nariai dirbdavo tiek ilgai, kiek reikėdavo, atsižvelgdami į grėsmes valstybės saugumui ir net nepriklausomai nuo aplinkybių, kai nutrūkdavo elektros tiekimas ar užgesdavo šviesa. Prieš 30 metų, paskelbus nepriklausomybę, nei daugumos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, nei jos pirmininko valstybės vadovo V. Landsbergio nesutrikdė ekonominės, politinės ir karinės grėsmės. Kitaip tariant, istoriškai mes nors šiandien ir atsiduriame naujojo iššūkio smaigalyje, kol kas tikrai nepranokstame tų patirčių, kurios teko parlamentarizmo tradicijos pirmtakams. Tai, kas buvo jų darbotvarkėse, yra, manau, pavyzdys ir mums, kaip nuosekliai reikia dirbti labai didelės, labai gražios mūsų tėvynės labui. Pasižadu taip dirbti ir kviečiu visus taip dirbti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pretendente. Dabar klausti skiriame 15 minučių. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas kolega, gerbiamas pretendente, manau, kad niekas neabejoja dėl jūsų kompetencijos ir galimybių užimti šią poziciją. Aš norėčiau paklausti labai konkretaus klausimo. Kokia yra jūsų asmeninė nuomonė, ne kaip partijos kolegų nuomonė, ar pritariate koalicijos sutarties punktui dėl Lyčiai neutralios partnerystės įstatymo pakeitimo? Kokia jūsų asmeninė nuomonė?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad tai yra klausimas, kuriuo, tikiuosi, mes visi nuoširdžiai diskutuosime. Čia kažkokių tiesmukiškų greitų atsakymų negali būti. Tiesiog kviečiu visiems nuoširdžiai pažvelgti į tą problemą. Aš manau, kad galime rasti kažkokį sutarimą, nebandydami ta tema būtinai krautis politinį kapitalą, nors gal tam čia yra patogių momentų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausti norėtų A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamojo aš irgi atsiprašau, kad nesugebėsiu užduoti tokio įdomaus klausimo kaip ponas Arvydas, bet norėčiau visgi jūsų pasiteirauti. Esate iš tikrųjų vienas darbščiausių man žinomų Seimo narių. Dabar, kai vienas iš uždavinių, kuriuos mes keliame – kažkaip stabdyti tą Seimo darbo greitį, kažkaip stabdyti kiekybę, aš suprantu, kad jums bus didelis išbandymas ir save šiek tiek apriboti. Bet aš tikiuosi, kad jūs kaip nors sugebėsite tai padaryti.
Be to, dar jūs labai gražiai kalbėjote apie Seimo nario informacinę darbo vietą, bet, man atrodo, yra tam tikra problema, kad Seimo nario bent jau techninis aprūpinimas, informacinis aprūpinimas gerokai atsilieka nuo elementarių poreikių, kurie dabar yra visuomenėje. Jeigu pamatytume žurnalistų techniką, kuria jie naudojasi, turbūt ji yra daug kartų geresnė negu eilinio Seimo nario, kuris sėdi ir turi priimti labai svarbius sprendimus. Ar galima tikėtis čia kokio nors proveržio?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū už platų klausimų spektrą. Dėl informacinio aprūpinimo ir technologinio aprūpinimo aš tikrai sutinku, kad šiandien jis yra nepakankamas pagal Seimo nario statusą. Aš tikiuosi, kad mes greitai išrinksime Seimo kanclerį, kurio čia tam tikrą laiką nėra, ir Seimo kanceliarija, efektyviau dirbdama, taip pat nepamirš ir geresnio Seimo narių aprūpinimo reikmėmis.
O dėl darbštumo aš tikrai sau nepriskirsiu tokio apibūdinimo. Tikrai nematykite grėsmės, kad aš imsiu labai energingai kepti įstatymų projektus, juos registruoti, išlaikydamas buvusį projektų srautų greitį. Jeigu yra kokių nors mano darbštumo momentų, tai aš juos nukreipsiu, kad pasikeistų tas nusistatymas ir kad mes rastume sprendimus, kurie, kaip jau ne kartą sakyta, lemtų lėtesnį, bet kokybiškesnį procesą, kad įstatymų srautais mes taip, kaip iki šiol, nebekankintume žmonių, kurie tikrai nebespėja ten nieko susigaudyti.
PIRMININKĖ. Klausti norėtų M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, jeigu prisimintume ponią R. Baškienę, dirbančią Seimo Pirmininko pirmąja pavaduotoja, tai galėtume prisiminti kaip atsakingą ir rūpestingą, kaip tikrą mamą, o gerbiamą Jurgį būtų galima įvardinti kaip griežtą, bet teisingą, kaip tikrą tėvą. Gerbiamas Jurgi, mano klausimas jums. Tokioje pozicijoje kaip jūs auklėsite tuos išdykusius ir šiek tiek nepaklusnius Seimo narius?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kategoriškai nesutinku su jūsų apibūdinimais, kur betrūko, kad jūs pasakytumėte, kad Seimas – tai vaikų darželis ir čia yra reikalingas auklėtojas. Aš manau, kad tikrai tai neteisingas suvokimas. Priešingai, aš manau, kad jeigu Seimo nariai išreikš man pasitikėjimą, jie turi teisę mane auklėti, priekaištauti, reikalauti, o aš turiu tik linksėti ir sakyti, labai ačiū, jūs tikrai teisūs, darysime, ką galėsime, ir taip toliau. Taip matau savo santykį su Seimu, visiškai ne taip, kaip jūs apibūdinote. Man labai keista, kad jūs mane kažkaip taip įsivaizduojate.
PIRMININKĖ. Klausia kolega R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš ne apie tėtį ir mamą ir ne apie vaikų darželį norėčiau paklausti. Minėjote savo kalboje, prisistatyme, kad projektų kiekis turėtų būti šiek tiek mažesnis, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių vidurkiu, kiek Lietuva pateikia, tai tikrai yra kosminis skaičius. Noriu pasiteirauti, pagal kokius vertinimo kriterijus jums tektų mažinti tą skaičių, nes, vienaip ar kitaip, yra socialinė sritis, švietimas, taip toliau, yra daug tų projektų, kurie ateis į Seimą. Kaip sugebėsite mažinti tą kiekį, pagal kokius vertinimo kriterijus? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Yra keletas net labai paprastų sprendimų. Aš ir būdamas opozicijoje siūliau, bet nelabai jūs palaikydavote. Reikia atsisakyti vienos rūšies teisės aktų projektų – tai Seimo darbų programos pildymų. Mes per sesiją tokių projektų priimame turbūt kokį 100 ir jie savo turiniu yra visiškai tuščias dalykas.
Dėl tų projektų, kurie būtini. Aš manau, kaip nors vis tiek reikia pasiekti, kad per sesiją į vieno didelio projekto priėmimą mes visas iniciatyvas sukoncentruotume vienu metu, tuomet priimsime tik vieną to įstatymo pataisą per sesiją. Aš manau, kad yra galimybė smulkius įstatymus, šiandien galiojančius, sujungti, kad apskritai Lietuvoje būtų tų galiojančių įstatymų mažiau, ir tam tikrus galbūt kodeksus. Sakykim, daug metų šnekama, kad reikia vieno rinkimų kodekso, kad ir Vyriausios rinkimų komisijos įstatymas, ir visi rinkimų įstatymai, ir referendumo įstatymai būtų viename kodekse, nes juk ten daug dalykų kartojasi. Štai vietoj 5–6 įstatymų mes turėtume vieną.
Žodžiu, yra tų galimybių, jeigu mes iš tikrųjų norime matyti mažesnį srautą ir norime matyti kokybiškesnius projektus. Labai daug priklauso nuo Vyriausybės, kaip ji: ar kaip iki šiol kiekviena ministerija, kokį nors smulkų dalyką sugalvojusi, iš karto pateikia, ar ten bus viskas integruota ir pristabdytos kartais tariamai skubios iniciatyvos.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jurgi, jeigu būtų galima parodyti žmogų, žinantį Statutą atmintinai Seime, turbūt būtumėte vienintelis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne.
S. GENTVILAS (LSF). Priimkite tai kaip komplimentą. Klausimas yra jums apie tą institucinę teisėkūros spaustuvę. Pasižiūrėjus į tradicinę savivaldą, į regiono savivaldybę, ji savo tarybos reglamente turi nuostatą, kad teisės aktai turi atsidurti bent penkios dienos prieš jų pateikimą arba svarstymą. Mūsų dažna praktika, kad iš vakaro užregistruojame, rytoj jau posėdis, o ką jau kalbėti apie demokratinį aptarimą, įvertinimą ir visuomenės dalyvavimą. Jūsų nuomone (mes labai aršiai kritikavome, kad šioje sesijoje buvo numatyta 500 įstatymų projektų vien per rudenį svarstyti), ką mums padaryti, kad jūsų rankomis, su jūsų patirtimi galėtume penkis kartus sumažinti šį spaustuvės tempą? Dėkoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Simonai, teisingos pastabos, bet tai, ką jūs siūlote, aš manau, mes galime pasiekti tik bendromis pastangomis, ypač kai mes abu dabar esame toje pačioje valdančiojoje koalicijoje. Aš nematau, kad Seimo statutą mums reikia įsprausti į tokius formalius, ribojančius rėmus, nes gali būti situacijų, kai tikrai būtinai reikės kokį nors projektą greitai priimti, ypač dabar, pandemijos aplinkybėmis, bet mes turime kažkaip sau tokią vidinę motyvaciją suformuoti, kad yra nekorektiška veržtis, kaip autoriui kartais atrodo, kad čia žūtbūt reikia tą projektą kuo greičiau priimti, bet būtent ramiai užregistruoti, palaukti, galbūt net pamačius kai kurias pastabas, luktelėjus užregistruoti antrą – tobulesnį variantą. Manau, kad tai gali būti daroma tokio mūsų sutarimo pagrindu, bet ne man inicijuojant kokius nors formalumus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamasis Jurgi Razma, Seimo valdyba užsiima ir tokiu ūkiniu Seimo darbo organizavimu, todėl mano klausimas ir bus iš dalies ūkinis. Per pandemiją mūsų šalies viešbučiai yra tušti ir kitų metų skylėtu biudžetu mes turbūt galvosime, kaip jiems padėti išsaugoti darbo vietas. Ar negalvojate, kad užuot numatę lėšų mūsų apšiurusio Seimo viešbučio remontui, vis dėlto jį galėtume parduoti, o parlamentarams, kuriems reikia, apgyvendinimo vietos ieškotume privačiame sektoriuje?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, aš asmeniškai pritariu jūsų minčiai, bet tai yra klausimai, dėl kurių mes visi turime draugiškai sutarti. Aš manau, kad tikrai galėtume padaryti tai, ką jūs siūlote. Galbūt ne nuo sausio 1 dienos, gal nuo kitų metų, nes vis tiek kitų metų Seimo kanceliarijos biudžetas jau, matyt, atitinkamai suprojektuotas ir čia sunku surasti papildomų lėšų butpinigiams mokėti, bet tikrai galima numatyti, kad vietoj apgyvendinimo Seimo viešbutyje Seimo nariui būtų skiriami tam tikri pinigai būsto nuomai Vilniuje. Dar galėtų būti leidžiama, jeigu brangiau ta nuoma kainuoja, Seimo nariui primokėti iš parlamentinių išlaidų, kurių suma jums yra žinoma.
Manau, kad galime sutarti, nes iš tikrųjų dėl Seimo viešbučio čia ne kartą būta visokios kritikos, ir mums visiems būtų patogiau tiesiog nuomoti būstą rinkoje.
PIRMININKĖ. Klausia kolega V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas Jurgi, būdami opozicijoje visada sakydavote, kad įstatymai turėtų būti priimami lėčiau, gerai išdiskutavus, gerai apsvarsčius ir išklausius ekspertų nuomonės. Ar planuojate, dabar jau būdami pozicijoje, suvaržyti opozicijos teisę užsakyti ekspertinį vertinimą arba kuo labiau pasunkinti, kad tą ekspertinį vertinimą būtų sudėtinga užsakyti ir išgirsti ekspertų vertinimus? Kaip žadate elgtis šioje situacijoje?
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes neplanuojame perimti jūsų nelabai geros praktikos, kai jūsų dominuojama Seimo valdyba kartais iš esmės imituodavo ekspertizės užsakymą, pasiūlydama 100 eurų sumą kokiai rimtai ekspertizei. Akivaizdu, kad rimto eksperto už tiek negausi. Todėl ir buvo situacijų, kai neatsirasdavo nė vieno pasisiūlančio eksperto. Tokiu atveju projektas stovi. Jūs puikiai žinote, patys esate rinkę parašus ekspertizei dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, tas projektas, man atrodo, taip ir stovi, nes neatsirado atliksiančių tą galingą ekspertizę, jos reikalauta pagal suformuluotą klausimyną. Manau, kad tiesiog reikia į tą ekspertizę žiūrėti rimtai, reikia, kad valdyboje būtų numatytos adekvačios sumos. Aš tikrai nesiūlau, kaip buvo iš jūsų atėję siūlymų, rodos, ponia Rima teikė vienu metu, kad visas Seimas spręstų, ar užsakyti ekspertizę. Tegul lieka taip, kaip yra šiandien: yra atitinkamas Seimo narių parašų skaičius, tai ekspertizė privalo būti užsakyta.
PIRMININKĖ. Klausia kolegė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Pone Jurgi, jūs esate Seimo senbuvis, rodos, septintą kadenciją. Jau daug tikriausiai idėjų ir darbų jūs spėjote įgyvendinti. Kas beliko, ką jūs tikitės padaryti šiame Seime ir ką pakeisti galbūt? Čia buvo daug šnekėta apie Seimo narių darbo kodeksą, reglamentavimą, bet mažai padaryta. Ar ryšitės šiam žingsniui ir koks jis bus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, jūs teisingai priminėte, kad yra jūsų, deja, užblokuotas, na, jūsų, aš turiu omeny plačiąja prasme, toje buvusioje kadencijoje užblokuotas įstatymo projektas, jo Konstitucinis Teismas yra seniai pareikalavęs. Yra pareikalauta, kad mūsų darbo sąlygos turi būti privalomai reglamentuotos įstatymu, ne Seimo statute. Deja, to įstatymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip ir nepaleido iš savo rankų ir mes negalėjome jo svarstyti. Žinoma, reikia tai atlikti, bet aš neplanuoju būti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir ką nors ta tema labai aktyviai siūlyti. Yra keletas mano pataisų, bet aš manau, kad dėl tokių projektų mes kaip nors turėtume solidariai sutarti, nesiskirstydami į poziciją ir opoziciją.
Žinoma, dar po to yra galimas Prezidento žodis, jeigu mes ką nors per daug prabangiai nusimatysime, Prezidentas turbūt vetuos, bet negerai būtų palikti tokią situaciją, prieštaraujančią Konstitucijai. Reikėtų, kad naujasis Teisės ir teisėtvarkos komitetas netrukus vis dėlto tą projektą apsvarstytų.
PIRMININKĖ. Dėkoju kandidatui į Seimo pirmininko pavaduotojus. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Diskutuoti užsirašęs E. Gentvilas. Prašau, Eugenijau, žodis jums.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, išėjo ir iš kolegos Jurgio pasisakymo mintys, apie jas aš irgi naudodamasis proga norėčiau pakalbėti. Valdančiosios daugumos ir opozicijos santykis. Aš prisimenu, kai davėme priesaiką 2016 m. lapkričio 14 d., tą gūdų lapkričio 14 dienos vakarą valdantieji nusprendė pakeisti Seimo statutą ir atimti iš opozicijos vieną Seimo vicepirmininko vietą. Paskui tai buvo atkurta jau per kadenciją. Šiandien mes kalbame, kitu klausimu kalbėsime apie Seimo vicepirmininkų vietų skyrimą Seimo opozicijai. Ši naujai susiformavusi dauguma mano, kad opozicijai turi būti atstovaujama Seimo valdyboje, Seimo Pirmininko aplinkoje. Čia vienas skirtumas.
Antras dalykas. Štai, kur ponas Jurgis paminėjo, kad buvo bandymų apriboti galimybes prašyti ekspertinės išvados, dabartinis Seimo statutas sako, kad užtenka 29 balsų norint užsakyti dėl įstatymo projekto ekspertų išvadą. Beje, neminėsiu tikrų pavardžių, bet tikrai ne R. Baškienė tą siūlė. Čia noriu ją reabilituoti. Siūlė kita, kiti, bet ne R. Baškienė. Tačiau būtų galima pasijuokti – o gal mums šiandien būtų naudinga turėti tokį opozicijos galių apribojimą, kad ne 29 balsų užtektų, o reikėtų Seimo balsų daugumos, ir štai tada Seimo dabartinė dauguma nugesintų opoziciją. Aš labai džiaugiuosi, kad mums tada nepavyko… kad mums tada pavyko užblokuoti šitą iniciatyvą. Šiandien ir mes, ir opozicija 29 balsų dauguma galės reikalauti ekspertizės.
Garsiai skambėjusi kaštų naudos analizė ir jos poreikis įstatymų leidyboje tebūnie naudojama ir naudokime tai. Man patiko, kad kolega Jurgis, prie kurio dabar pasisakymų ir personalijos pereinu, irgi panašiai laikosi tos pozicijos kaip aš. Irgi kažkoks kuklumo proveržis J. Razmai užėjo, kai jį pavadino geriausiu Statuto žinovu. Jurgi, nesiginčyk! (Balsas salėje) Senas biurokratas. Kas nustatė teisiškai? S. Gentvilas girdėjau, kad nustatė, ir aš tam labai pritariu, ir manau, kad pritaria daugelis Seimo narių ir buvusių parlamentarų. J. Razma – tikrai vienas labiausiai patyrusių parlamentarų įvairiose pozicijose – opozicijoje ir valdančiosiose daugumose, tikrai kruopštus, darbštus ir produktyvus politikas. Patikėkite, aš tai dar papildomai matau dirbdamas su kolega Jurgiu ir Ekonomikos komitete. Ką mes čia matome Seimo plenarinių posėdžių salėje, tai tą patį galime matyti, turbūt ir Valstiečių frakcijos atstovai paliudys ir apie Jurgio darbą, ir įsigilinimą į įvairias studijas, analizes, ir Ekonomikos komitete, kaip ir kitose srityse.
Pabaigai pasakysiu. Mudu abudu esame žemaičiai, abu gimę kovo 14 dieną ir dar reikėtų pasimatuoti, man atrodo, mudu esame vienodo ūgio. (Balsai salėje) Aš tikrai balsuosiu už J. Razmą, kaip tikrai patyrusį, vertą pagarbos politiką, su kuriuo kartais sukibirkščiuodavome ir visko yra, ir, matyt, visko bus, bet kitaip nebūna. Jeigu to nebūna, tai nėra parlamento. Esame parlamentinė valstybė, debatai, diskusijos ir ginčai yra būtini. Sėkmės, kolega Jurgi! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai po diskusijos, keturi – už, keturi – prieš. Už norėtų kalbėti R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, žinia, rinkiminė politinė konkurencija apskritai buvo aštri ir aštri tarp liberalų ir Tėvynės sąjungos (konservatorių) taip pat. Vis dėlto porinkiminis rūpestis Lietuvos Respublika įkvepia liberalus ir Tėvynės sąjungą bendram koaliciniam darbui. Girdėjome iš visų pusių apie J. Razmą kaip apie patyrusį ir bene didžiausią patirtį turintį politiką, dirbantį Seime. Aš neabejoju, kad liberalai balsuos už J. Razmą, ir raginu šiuo pavyzdžiu sekti ir kitus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš norėtų kalbėti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiami kolegos, čia visi už, nėra prieš, bet kiek kadencijų dirbo gerbiamas J. Razma, kaip čia sako – vienas daugiausiai patyrusių politikų, tačiau dirbo dirbo konservatoriai ir… Dirbote atsipalaidavę, kad užsiauginote krūvą liberalų, dabar jums jau lipa ant sprando, matote, aukščiau už jus. Tai pažeminimas jums. Gerbiamas Jurgi, kaip jūs taip gerai dirbote, tai čia jums dabar… (Balsai salėje) Nežinau, kiek jūs greitas ir kaip jums ten sekėsi dirbti, kad prisidirbote. Matote, ir dabar mums reikės tą parūgusią sriubą srėbti su visais tais liberalais. Ta anarchija, kaip jūs sakėte, palauksite, Jurgi, kad neskubėsite, ne nuo Naujųjų metų, nes ir Seimo kancleriai… verkia visi Seimo darbuotojai, kad nėra kanclerio. Norėjau užduoti klausimą, kada bus tas kancleris, bet jūs norite visą laiką tempti tą gumą. Bet geresnio nėra, vis tiek kviečiu balsuoti už Jurgį, ką darysi. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, šis Seimas tikrai išsiskiria tuo, kad jame yra daug jaunų naujų veidų. Be abejo, tai yra geras dalykas, nes nauji jauni veidai atneša atsinaujinimo, energijos ir tam tikro progresyvumo. Tačiau kartu tai yra ir iššūkis. Iššūkis todėl, kad Seimas turi išlaikyti tradiciją, turi turėti tam tikrą tęstinumą, ypač kai mes kalbame apie Seimo vadovybę.
Mano nuomone, J. Razma yra žmogus knyga, žmogus Statutas. Tą aš galiu liudyti, kadangi teko ilgai dirbti šalia jo įvairių Seimo narių padėjėju, taip pat ir šalia frakcijos. Tai yra žmogus, kuris stovėjo prie pirmųjų Seimo statutų ir visų procedūrų kūrimo, tikrai detaliai žino, kas ir kaip, ir kodėl buvo daroma. Jis puikiai išmano Seimo darbą, teisėkūrą, todėl tai yra tas žmogus, kuris gali įgyvendinti pažadą, kurį daugelis davėme rinkėjams, tai yra supaprastinti teisėkūrą, suteikti daugiau stabilumo ir susitarimo šitam Seimui.
Kviečiu balsuoti už J. Razmą, ypač kviečiu balsuoti naujuosius jaunuosius kolegas, nes tokių žmonių kaip J. Razma mums reikia, tai yra mūsų atrama, ypač pirmaisiais metais.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai ne tik pirmus metus mums reikalingas J. Razma – jis reikalingas ir ketverius ateinančius metus, ir paskui dar kiek bus tų metų, kol J. Razma galės ir turės noro dirbti Seime. Aš manau, kad šio žmogaus buvimas politinėje arenoje apskritai yra toks pavyzdys, į kurį verta lygiuotis ne tik jauniesiems, bet ir tiems, kurie jau turi šiokią tokią patirtį.
Man teko garbė šalia dirbti jau aštuonerius metus, prasideda jau trečia kadencija. Iš tikrųjų tai yra reto padorumo, reto išlaikytumo, šaltų nervų žmogus ir kartu karštas Lietuvos patriotas, kuris iš tikrųjų į savo darbą ateina ne kaip į kokią įstaigą, bet jis tuo gyvena. Gebėjimas įsigilinti į kiekvieną teisės projektą, apie ką jis kalba, daro tokį įspūdį… Gerbiamas Jurgi, galima patylėti? (Juokas salėje) Daro tokį įspūdį, kad iš tikrųjų kartais tu pagalvoji, iš kur tas žmogus gali tiek turėti ir laiko, ir išminties, ir kantrybės, ir tikrai kompetencijos.
Taigi Jurgio buvimas valdyboje vienu iš pavaduotojų tikrai bus paspirtis visam Seimui ir mums tikrai bus tas pavyzdys, į kurį mes žiūrėdami norėsime būti geresni.
Ir dar didžiausia, viena iš jo savybių, ypač aktuali šiandien, kuomet mes atidarome naują šito Seimo, naujojo Seimo, gyvavimo puslapį, – šitas žmogus, bent man girdint, niekada gyvenime nėra nieko įžeidęs, pažeminęs, jis visada konstruktyviai diskutuoja, visada randa argumentų, o jeigu kokią klaidą ir padaro, tai tikrai randa jėgų atsiprašyti, jeigu taip ir būtų nutikę.
Ačiū, Jurgi, kad esate. Esate pavyzdys ir mes tikrai norėsime būti panašūs į jus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Man tikrai buvo labai keista girdėti Seimo nario J. Razmos patikinimus, kad valdantieji nieko nedarys su ekspertiniu vertinimu ir Statuto 145 straipsniu, nes aš Teisės aktų registre matau visiškai priešingą vaizdą. Yra registruotos Statuto pataisos, pono A. Matulo ir kitų dabartinių valdančiųjų pasirašytos. Jie būtent bando keisti Statuto normą, apsunkindami galimybes naudotis ekspertiniu vertinimu. Aš noriu tikėti, kad galbūt tikrai ponas J. Razma arba suklydo, arba galbūt kolegos nepasitarę tą projektą įregistravo. Bet realybė yra tokia.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų, užtikrinant stabilų ir sėkmingą Seimo darbą, turėti Lietuvos parlamento, gal ir apskritai parlamentarizmo mohikaną, esantį Seime ir būtent Seimo valdyboje, manau, yra ne prabanga, ne galimybė, o būtinybė šiam Seimui, kad jis sėkmingai dirbtų. Aš labai džiaugiuosi J. Razmos kandidatūra ir kviečiu palaikyti. Tikiuosi, kad kolegos sumanumas, šaltas protas ir racionalumas tikrai padės vesti Seimą per tuos rifus, kurių ateityje neišvengiamai bus. Tai tiek trumpai. Kviečiu balsuoti už.
20.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Mazuronio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-4 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiami kolegos. Motyvai išsakyti. Jums leidus tęsiu Seimo Pirmininko pavaduotojų rinkimų procedūrą ir teikiu A. Mazuronio kandidatūrą. Gerai, prašom. Dėl vedimo tvarkos kalba R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, šito posėdžio pradžioje jūs pati šnekėjote apie kitokią politinę kultūrą. Šioje Seimo salėje yra pozicija ir opozicija. Šioje frakcijoje, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, kuriai man tenka vadovauti, yra daugiau negu pusė visų opozicijoje dirbančių frakcijų narių. Vienas klausimas.
Toliau kolegoms noriu priminti, kodėl praėjusioje kadencijoje pirmame posėdyje buvo siūlomas tik vienas opozicijos narys ir pavaduotojų skaičius buvo mažintas iki penkių. Prisimenate? Kai padidinome opozicijos, tai yra bendrą pavaduotojų skaičių, grįžome prie to, kas yra parašyta: du pavaduotojai. Dabar… Mums net nekilo mintis tada, 2016 metais, kad pavaduotojas gali būti ne iš didžiausios frakcijos. Mums tokia mintis net nekilo. Ir jūs žinote, kad mes balsavome už jūsų kandidatę I. Degutienė, tą rodo balsų skaičius. Aš noriu jūsų paklausti. Paaiškinkite, kodėl jūs šiandien siūlote mažiausios opozicinės frakcijos atstovą į Seimo Pirmininko pavaduotojus, o ne mūsų kandidatą?
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, kaip jūs puikiai žinote, šiandien mes turime balsuoti dėl bent dviejų Seimo Pirmininko pavaduotojų ir šią procedūrą mes tęsime kitą savaitę. Kolegos, leiskite man grįžti prie Seimo Pirmininko pavaduotojų rinkimų procedūros. (Triukšmas salėje) Teikiu A. Mazuronį kaip kandidatą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Andriau, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs sutinkate kandidatuoti į Pirmininko pavaduotojus? Prašom per šoninį.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų suprasdamas situacijos subtilumą ir kylančias aistras, bet lygiai taip pat pripažindamas ir gerbdamas jūsų nuomonę ir jūsų teisę pasirinkti, aš sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išgirdome sutikimą. Taigi kviečiu jus į tribūną. Kandidato kalbai yra skiriama iki 15 minučių.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama Pirmininke, man tikrai užteks mažiau.
Gerbiami kolegos, iš tiesų pakartosiu, kad suprantu šios dienos situacijos subtilumą ir kylančias aistras, bet vis dėlto nuoširdžiai džiaugiuosi ir dėkoju visiems jums ir ypač naujai išrinktai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen už galimybę šiandien stovėti šioje tribūnoje. Nuoširdžiai džiaugiuosi ne tik dėl to, kad kandidatuoju į XIII Seimo vicepirmininkus, ir ne tik dėl to, kad šiandien yra penktadienis ir 13 diena, kas irgi labai svarbu, beje, kai aš gimiau 1979 m. liepos 13 d. buvo taip pat 13 diena ir penktadienis, ir nuo to laiko aš visąlaik maniau, kad 13 diena ir penktadienis man sėkminga diena. Tai norėčiau kreiptis į jus ir paprašyti, būkite geri, jeigu galite, padarykite taip, kad ta diena ir toliau tokia išliktų. (Plojimai)
Bet čia juokaujant. Jeigu rimtai, tai dėkodamas Viktorijai turiu pasakyti, kad aš šiek tiek dėkodamas ir pykstu ant jos, nes ji faktiškai savo išsakytoje kalboje pavogė mano kalbą, ką aš norėjau pasakyti. Todėl aš kalbėsiu labai trumpai, tik pasakysiu, kad galėčiau pasirašyti po kiekvienu žodžiu, kurį Viktorija čia išsakė apie tai, kaip ji supranta parlamentarizmą, kaip ji supranta parlamentarizmo svarbą ir vaidmenį ne tik teisėkūros procese, bet apskritai visuomeniniame gyvenime, kas yra labai svarbu. Mes kartais parlamento veiklą ir suvokimą, kas čia vyksta, šiek tiek susiauriname iki tam tikrų ribų, mano nuomone, visiškai nepelnytai susiauriname. Viktorija, labai ačiū tau, tikrai džiaugiuosi turėdamas galimybę čia stovėti, būti teikiamas tokios Seimo Pirmininkės, kuria aš iš tiesų, sąžiningai pasakysiu, didžiuojuosi ir džiaugiuosi visų pirma dėl bendražmogiškų jos savybių.
Vieną dalyką, ką tikrai norėčiau pasakyti, ko darbo Seime per visus laikotarpius iki šiol aš šiek tiek pasigedau ir ko tikiuosi šios kadencijos Seime, turbūt pasigesiu, bet tikiuosi, kad mažiau negu iki šiol buvusiose kadencijose, tai iš tiesų pagarbos vienų kitiems, pagarbos diskusijai, susitelkimo į diskusijos turinį, o ne į formą. Dar vienas dalykas labai svarbu – tai vengti asmeniškumų ir asmeninių įžeidinėjimų. Jeigu jūs patvirtintumėte, kuo, išklausius prieš tai buvusių kolegų mintis, kyla tam tikrų abejonių, bet vis dėlto aš džiaugčiausi turėdamas galimybę prisidėti prie galbūt didesnės darbo kultūros ir tarpusavio bendravimo etikos.
Aš pasakysiu dar daugiau, aš, kaip politikas, savo kadencijos pradžioje tuo požiūriu, apie ką aš šneku, tuo klausimu aš iš tiesų esu padaręs klaidų ir šiuo atveju aš norėčiau pasakyti galbūt naujai išrinktiems Seimo nariams, kad, žinote, tos klaidos arba asmeniniai įžeidimai, kurių aš esu padaręs ir buvusiems Seimo pirmininkams arba pirmininkėms, iš tiesų mane persekioja iki šiandien. Tas asmeniškumo ribų neturėjimas diskusijose iš tiesų palieka ypač neigiamą Seimo reputacijos atspalvį. Todėl aš tikrai tikiuosi, kad šios kadencijos Seimas pasižymės tuo, kad mums visiems pavyks ieškoti bendrumo, pavyks ieškoti to, kas mus jungia, o ne to, kas mus skiria. Pavyks ieškoti tų sąlyčio taškų, kuriuos mes galime surasti, o ne tų skirtumų, kurie kartais, natūralu, mūsų yra dėl skirtingų politinių įsitikinimų. Aš tikiu, kad mums pavyks diskusiją padaryti turiningą, o ne labai išraiškingos formos, nors forma irgi yra neatsiejama politikos dalis ir forma diskusijai suteikia iš tiesų spalvų, ir kartais suteikia labai daug.
Todėl dar kartelį prisimindamas savo pažadą, kad kalba bus trumpa, tikiuosi, kad tie principai, kuriuos aš jums ką tik pasakiau, kuriais man teko vadovautis visą savo bendražmogišką gyvenimą, bet ne visą politinį gyvenimą, dėl jų aš dabar gailiuosi, įsigalios šios kadencijos Seime, nepaisant to, kaip baigsis šie Seimo vicepirmininko rinkimai.
Dar kartelį jums labai ačiū, dar kartelį labai ačiū, Viktorija, sveikinu su nuostabiu pasirodymu ir su nuostabiu rezultatu kandidatuojant į Seimo pirmininkus. Atsiduodu jūsų kandiems klausimams ir pašpilkavimams.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kandidate, už jūsų prisistatymą. Jūsų norėtų paklausti labai nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas pretendente, norėčiau jūsų paklausti, kadangi labai įdomu, gal galite atskleisti paslaptį, ką pažadėjote arba kaip sužavėjote gerbiamą Seimo Pirmininkę, kad šiandien jūsų kandidatūra yra teikiama į Seimo vicepirmininkus? Ačiū.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkoju, gerbiamas kolega. Tikriausiai jūs labai nustebinsiu arba nenustebinsiu visiškai, jeigu pasakysiu, kad visiškai nieko nežadėjau. Šią naujieną aš išgirdau iš esmės atėjęs čia, pamatęs monitoriaus ekrane klausimą, kuris buvo parašytas. Seimo vicepirmininkų teikimas yra Seimo Pirmininko prerogatyva ir jo kompetencija. Aš tikiu, kad ji tikriausiai daug kvalifikuočiau galėtų atsakyti į šitą klausimą nei aš.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, mieli kolegos, viena patikimiausių JAV prezidentinių apklausų yra tokia – ne už ką balsuotumėte kituose rinkimuose, o su kuriuo iš kandidatų norėtumėte išgerti alaus. Jeigu būtų tokia apklausa, jūs, gerbiamas kandidate, tikrai laimėtumėte mano balsą. Paprastas, atviras, žmogiškas, patikimas, tikras draugas. Ar galite kaip nors užtikrinti, kad pakilęs labai aukštai išlaikysite tą išbandymą valdžia ir liksite toks draugiškas, koks esate šiandien?
A. MAZURONIS (DPF). Žinote, aš labai gerai esu ne teoriškai, o praktiškai patyręs, ką reiškia kopėčių principas, tai yra kai lipantys į viršų nesisveikina su besileidžiančiais žemyn. Bet po labai neilgo laiko tie lipantys į viršų, pasirodo, turi leistis patys žemyn ir labai pyksta, kai kylantys į viršų su jais nesisveikina. Patikėkite manimi, aš per savo gyvenimą esu buvęs ir lipančių į viršų pozicijoje, ir besileidžiančių į apačią pozicijoje ir labai gerai suprantu ir vertinu, ir stengiuosi propaguoti tokį dalyką kaip bendražmogiškosios vertybės ir pagarba vienas kitam kaip asmeniui, nebūtinai kaip politikui, bet paprasčiausiai elementariai kaip žmogui. Mano nuomone, iš šito Seimo mes visi išeisime anksčiau ar vėliau viena ar kita forma, tačiau jeigu susitikę gatvėje sugebėsime vienas kitam pažiūrėti į akis, paspausti ranką ar išgerti kavos, apie kurią jūs čia šnekėjote, tai, mano nuomone, mes galėsime drąsiai pasakyti, kad mes vis dėlto gana dorai atbuvome parlamente ir atlikome savo misiją.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū Pirmininkei. Kadangi šį vakarą truputėlį net įkyrokai ir keistai vis akcentuojamas jaunimas ir senimas, vos nepriešinamas, tai aš irgi norėčiau kreiptis į jus. Jaunasis kolega Andriau, vis dėlto aš galėčiau pasidžiaugti, kad dar vienas šiaulietis daro karjerą, bet ne apie tai noriu kalbėti. Noriu tiesiog pasiteirauti, ar šiandien tikrai nuoširdžiai galite pasakyti, kad šitas pasiūlymas jums buvo spontaniškas ir netikėtas, ar šių pareigų siekėte pareigos šaukiamas, ar tai karjeros siekis, ar frakcijos sprendimas? Ir antra. Jeigu tapsite pavaduotoju, ar ir posėdžius vesite taip pat žaismingai kaip kalbindavote ministrus ir kalbėdavote šitoje tribūnoje?
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas kolega, su visa pagarba jums, vėl į dvi dalis klausimo atsakysiu. Į pirmą apie jaunimą ir senimą, kaip jūs paminėjote, ir į antrą apie sužinojimą. Man atrodo, aš labai aiškiai pasakiau, kad man tai buvo irgi gana didelė, bet labai maloni naujiena.
Dabar apie jaunimą ir senimą. Žinote, kai manęs kartais klausia apie jaunus ir apie senus žmones, vyresnius žmones, pagyvenusius, tai aš sakau, žinote, tarp vyresnio amžiaus žmonių yra daug labiau jaunų negu tarp jaunų. Šios dienos pono A. Vinkaus posėdžio vedimo maniera ir pavyzdys tikriausiai iliustruoja, kad jis demonstravo energiją ir humoro jausmą, iškalbą ir gebėjimus, ir reakciją, kurių pavydėti būtų galima mums visiems. Tai tokių klišių aš tikrai neklijuoju ir nesiūlyčiau jums ar kam nors kitam to daryti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tampa šiek tiek akivaizdu, ką aš irgi pastebėjau, kad Seimo Pirmininkė turėjo pasirinkti ką nors iš Šiaulių. Pasirinko A. Mazuronį, į ką piktokai sureagavo kitas Šiaulių krašto sūnus R. Karbauskis, matyt, jis galvojo, labiau tinkamesnis. Tačiau mano klausimas, gerbiamas Andriau, toks: jūs iki A. Guogos dar toli esate, kad A. Guoga partijas keičia labai greitai, jūs gana lėtai. Iki 2015 metų buvote Tvarkos ir teisingumo, nuo 2015 iki 2019 metų – Liberalų sąjūdžio, nuo 2019 metų – Darbo partijos. Pagal tokį grafiką 2023-iaisiais, kadencijos pabaigoje, kur jūs planuotumėte būti, kokioje partijoje?
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas Eugenijau, kaip čia jums taip žaismingiau atsakyti. Žinote, kadangi išeinant iš Liberalų sąjūdžio mes su jumis dviese sėdėdami vyriškai prie staliuko sutarėme apie aplinkybes, kodėl ir kaip yra išeinama, kas privedė prie to, nešnekėti, tai aš galbūt į jūsų klausimo dalį apie išėjimą iš Liberalų sąjūdžio išliksiu ištikimas mūsų susitarimui ir nekomentuosiu tikriausiai. Apie išėjimą iš Tvarkos ir teisingumo tai visi puikiai turbūt žinote, kad ne aš išėjau, o buvau priverstas išeiti arba išvarytas, išmestas. Beje, šiandien faktas, kad Tvarkos ir teisingumo kaip politinės partijos nėra, matyt, irgi demonstruoja kelią, kurio link ji pradėjo eiti dar nuo tų laikų, kai aš padariau tokį sprendimą, kokį padariau.
O jeigu jau žiūrėtume statistiškai, pone Gentvilai, tai peržiūrėjus visus šios kadencijos Seimo narius, manau, procentas žmonių, kurie dėl aplinkybių viena ar kita forma buvo priversti pakeisti politinę partiją, yra gana didelis. Žinote, žmonės, turintys savo nuomonę, nebijantys jos išsakyti ir ginantys ją visomis įmanomomis formomis, labai dažnai užsitraukia vienų ar kitų politinių lyderių nemalonę, kas, deja, bet kartais mūsų politiniame gyvenime priveda prie tokių ištakų, kad tiesiog tenka išsiskirti.
PIRMININKĖ. Buvo paminėta A. Guogos pavardė, replika – iki 2 minučių.
A. GUOGA (DPF). Tik noriu, kad visi išgirstų, jeigu yra kitaip, parodykite. Aš esu buvęs Liberalų sąjūdžio nariu, vienos partijos nariu, esu dabar įstojęs į Darbo partiją, tai yra antra partija, aš nebuvau Centro partijoje. (Balsas salėje: „Tada atsiprašysiu.“) Labai ačiū. Iš tikrųjų nėra sąžininga, aš tikrai noriu glaudaus bendradarbiavimo, sąžiningo, tai būtų labai malonu, o ne eskaluoti tai, ko nėra, ir toliau tvirtinti tuos faktus. Visų prašyčiau dirbti kartu, kurti geresnę Lietuvą ir padėti vienas kitam. Už klestinčią Lietuvą!
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Grįžtame prie klausimų. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Renkant tiek Seimo Pirmininką, tiek jo pavaduotojus, vienas pagrindinių aspektų yra kompromiso paieška, o tam tikriems politikams – ir pagarba žmogaus orumui. Visuomenėje dažnai girdime, o šį vakarą jau girdėjome ir Seimo posėdžių salėje, tam tikrą dirbtinai kuriamą priešpriešą pagarbos tradicinėms šeimos vertybėms ir žmogaus teisėms. Kaip jūs, turėdamas Seimo Pirmininko pavaduotojo poziciją, ieškotumėte kompromiso šiais iš pirmo žvilgsnio sudėtingais klausimais? Ačiū.
A. MAZURONIS (DPF). Labai geras klausimas. Kelias į kompromiso paiešką yra… Jo reikia ieškoti. Jeigu jūs klausiate manęs apie mano poziciją, aš asmeniškai manau, kad visi žmonės, visiškai nepriklausomai nuo jų rasės, odos ar kokių kitų dalykų, yra lygūs ir privalo būti traktuojami vienodai ir lygiai. Čia mano tokia asmeninė nuomonė.
Dabar dėl kelio link kompromiso paieškos ir ieškojimo. Žinote, čia ne vien Seimo vadovybės darbas, bet visų mūsų darbas, kaip aš jau minėjau, gyventi čia, Seime, ateinančius ketverius metus ta dvasia, kad ieškotume sutarimo, o ne skirtumų dėl to, kas mus jungia, o ne dėl to, kas mus skiria.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Andriau, norėjau pasiteirauti, jūs paminėjote, kad buvote Liberalų sąjūdžio nariu, visiems turbūt yra svarbu žinoti, kokiomis aplinkybėmis išėjote iš Liberalų sąjūdžio?
Ir antras klausimas, jeigu jūs būtumėte Seimo Pirmininku, ar elgtumėtės adekvačiai? Mes esame antra didžioji partija, išrinkta žmonių, ir pradėtumėte, kokios senos tradicijos visada būdavo, nuo didžiausių opozicinių partijų opozicijos atstovus skirti į Seimo Pirmininko pavaduotojus, o ne nuo mažiausios. Ačiū.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkoju. Dėl Liberalų sąjūdžio turbūt jau pasakiau, kad komentuosiu tiek, kiek komentuosiu, ir, manau, tai yra sąžininga iš mano pusės.
O dėl skyrimo, žinote, kai patvirtinsite mane ne kaip Seimo Pirmininko pavaduotoją, o kaip Seimo Pirmininką, aš tada gal ir atsakysiu, bet manau, kad Seimo Pirmininkas kiekvienoje situacijoje elgiasi taip, kaip jam diktuoja tuo metu esanti politinė situacija ir jų asmeniniai įsitikinimai.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielas kolega, aš paklausiu, vieną citatą perskaitysiu iš jūsų vieno iš tuomečių 2015–2019 metų interviu. Jūs savo žodžiais teigėte: kad liberalus pagrindas visada manyje buvo gana stiprus, tai labai akivaizdžiai pastebėdavo ir kolegos. Turbūt to, kaip pastebėdavo kolegos, jūs jau nekomentuosite, nes tai turbūt aptardavote prie to staliuko, kaip jūs sakote, su kolega ponu E. Gentvilu, bet kitas klausimas: kaip jūs manote, nes dabar jūs esate kaip ir liberalų atstovas, esate tas, kuris iš tos partijos laikosi žodžio, ar nemanote, kad jūs esate taip pat pozicijos kandidatas į vicepirmininkus, jau esate antras po pono J. Razmos? Kaip jūs vertinate, kas galėtų būti toliau iš opozicijos?
A. MAZURONIS (DPF). Ne, nematau, kad aš esu pozicijos atstovas, o liberaliai mąstančių žmonių arba tam tikrais aspektais liberalų požiūrį turinčių žmonių aš galėčiau išvardinti ir iš jūsų frakcijos šiandien čia sėdinčių, ir tikrai ne vieną, ir ne du. Ir vienas liberaliausių, man atrodo, jūsų frakcijos narių, yra benueinantis Ministras Pirmininkas S. Skvernelis – jo sveikas požiūris į ekonomiką, sveikas požiūris į daugelį dalykų. Svarbiausia, kad jo gebėjimas labai tinkamai, šmaikščiai ir vietoje pajuokauti man visada labai imponuodavo.
PIRMININKĖ. Klausia kolega T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Andriau, žinote, visų vicepirmininkų istorijos šiaip yra labai liūdnos, ne visų, bet daugumos. Jos yra liūdnos dėl to, kad kai jie taip iššoka labai greitai ir per pirmą posėdį būna patvirtinami, staiga dažniausiai atsiranda konfliktų su juos delegavusia partija. Ar jūs iš tikrųjų derinote savo kandidatūrą su savo partija? Ar jus jūsų partija informavo apie derybas dėl opozicijos veikimo? Man būtent neramu, ar jūs nebūsite eilinis įkaitas tos dramos partijos viduje? Gal iš tiesų metas keisti tas tradicijas, kai kažkokios asmeninės ambicijos užgožia ir tradicijas, ir elementarią logiką? Ar netapsite įkaitu?
A. MAZURONIS (DPF). Tiesą pasakius, nelabai supratau klausimo, bet ne, įkaitu netapsiu. O jeigu jus domina mūsų partinės procedūros, tai aš jums galiu duoti mūsų pirmininko V. Uspaskicho telefono numerį, jūs galite jam paskambinti ir paklausti.
PIRMININKĖ. Klausia kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, gal vieną rimtą paklausiu, nes čia klausti tą patį, jūs nustebęs atsakinėjate, kad šiandien šioje salėje sužinojote, kad būsite Seimo Pirmininko pavaduotoju. Kurią sritį ruošiatės kuruoti, tapęs pavaduotoju?
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas Sysai, iš tiesų labai geras klausimas. Tikrai negaliu pasakyti, kurią sritį turėčiau kuruoti, jeigu tapčiau pavaduotoju. Be jokios abejonės, kaip mano teikimas į Seimo Pirmininko pavaduotojus, taip ir kuravimo srities klausimas yra Seimo Pirmininkės kompetencijos klausimas, kurią sritį ji paves kuruoti, toje srityje tikiuosi sėkmingai ir darbuotis.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas Andriau, imponuoja man jūsų humoro jausmas. Tikrai. Bet aš tęsiu A. Sysą tada truputį kitaip, nes aš norėjau panašiai klausti. Kurioje srityje vis dėlto jaustumėtės stipriausias arba labiausiai savimi patenkintas, jeigu įsivaizduojate bent tas galimas sritis?
A. MAZURONIS (DPF). Kadangi kurį laiką esu dirbęs Audito komitete, manau, darbas su kanceliarija tikrai nebūtų man svetimas. Kadangi teko aštuonerius metus dirbti NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, ketverius metus jai vadovauti, nežinau, tarptautiniai santykiai ar ką Seimo Pirmininkė paves, tikiuosi, prie to iš tikrųjų turėsiu galimybę tinkamai prisidėti. Vėlgi, jeigu būsiu šiandien išrinktas, tai dar yra gana didelis klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kandidate į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Dabar prasideda diskusijos. Pirmiausia norėčiau pakviesti A. Guogą, jis kalbės frakcijos vardu.
A. GUOGA (DPF). Seimo Pirmininke, Seimo nariai, iš tikrųjų siūlau gausiai palaikyti A. Mazuronio kandidatūrą. Tai yra labai patyręs žmogus, žmogus, mokantis daug kalbų, – vokiečių, anglų, rusų, nedarys mums gėdos. Tai žmogus, kuris mūsų lygį tik kels. Iš tikrųjų tai yra ir šeimos žmogus, atsakingas žmogus. Žmogus, kuris gali rasti bendrą kalbą su visais ir gali padėti Seimo Pirmininkei vienyti visą Seimą dėl visų Lietuvos žmonių. Dėl visų žmonių – liberalių, ne visai liberalių, vienyti, telkti, ginti ir atstovauti. Aš tikrai linkiu jam sėkmės ir linkiu, kad visi mes labai gausiai už jį balsuotume ir įpareigotume jį tarnauti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Žodis G. Surpliui.
G. SURPLYS (LVŽSF). Labas vakaras, mieli kolegos. Bandžiau tris kartus užduoti klausimą iš vietos, nepavyko, tai tenka kalbėti iš tribūnos. Iš tikrųjų pirmiausia sveikinimai, Viktorija, tau, turbūt iš čia esančių Seimo narių esu seniausiai tave pažįstantis. Noriu pasakyti, kad tai, kas vyksta dabar, man iš tikrųjų šiek tiek kelia tokį nustebimą. Dėl to, kad mes teikiame į Seimo Pirmininko pavaduotojus ne didžiausios opozicinės frakcijos atstovą, aš esu nustebęs, atrodo, ir pats Andrius yra nustebęs. Andriau, tikrai šis mano pasisakymas nėra nukreiptas prieš tave, bet turiu tokią nuojautą, kai mes dar rinksime antradienį kitus Seimo Pirmininko pavaduotojus, nuojauta yra, kad galbūt ir liksime be Seimo Pirmininko pavaduotojo iš didžiausios opozicinės frakcijos. Tai, duok Dieve, kad ta mano nuojauta nepasitvirtintų, bet jeigu ji nepasitvirtins, tai jau aš būsiu nustebęs.
Ir galbūt čia naujoko įspūdis, bet kol kas, kolegos, tikrai atrodo, kad pliuralizmas šios kadencijos Seime apsiribos opozicijos teise užduoti klausimus, bet negauti jokių atsakymų. Aš labai prašau – nedarykime to. Labai prašau pradėkime viską nuo tikrai balto lapo, kurio abi pusės yra baltos. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū, mielas kolega. Kviečiu T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiama Pirmininke, nuoširdūs sveikinimai jums. Bet, tiesą pasakius, norisi tik pasakyti, kad kaukės nuplėštos, ir akivaizdu, kad visos tos kalbos apie pagarbą mažumai, tos nuolatinės patyčios apie vieną… dėl vienos V. Pranckiečio frazės apie tai, kad mažuma turi paklusti daugumai, buvo nieko vertos, nes iš tiesų dabar vyksta būtent tai – dauguma diktuoja, absoliučiai diktuoja žaidimo taisykles ir patį žaidimą mažumai ir elgiasi visai ne pagal parlamento tradicijas. Taigi labai gaila. Labai norėjosi tikėti, kad būtent tokios pirmininkės išrinkimas šiek tiek pakeis tą atmosferą. Tos atmosferos pokyčio kol kas neįvyko. Mes vis dar viliamės.
Pabaigti noriu kreipimusi į Darbo partiją. Žinote, ta asmeninė ambicija arba tas politinis žaidimas – su vienais pakalbėjau apie vieną, su kitais apie kitą – gali baigtis liūdnai ne tik jums, bet ir jūsų rinkėjams, kurie tikisi, kad opozicija apgins Lietuvos žmones nuo baisių, nuo pavojingų sprendimų, kuriuos gali priimti ši dauguma. Ir jeigu Darbo partija bus tokia, žinote, pagalbinė priemonė daugumai, tai tiek jūs ir esate verti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos. Tikrai ne tokios pradžios tikėjausi. Pirmiausia su Andriumi mes jau daug metų dirbame Seime. Galiu apie jį pasakyti tik pačius geriausius žodžius: draugiškas ir labai darbštus, turintis tikrai fantastinį humoro jausmą, mėgta juodą humorą, kaip ir aš. Kartais Seimo salėje būna labai kandus ir viskas su juo gerai ir čia, gerbiamas Andriau, nieko asmeniško, tik biznis. Bet man paprasčiausiai pradžia viso šito valdžios formavimo, kai Seimo daugumos atstovai žengia labai keistą žingsnį… Ne pirmąkart esu išrinktas į Seimą. Daug kalbėjome apie tai, kad reikia gerbti opoziciją, tai yra opozicijos klausimą mes patys spręsime, kas bus opozicijos lyderis, kas atstovaus, bet pradėti teikti Seimo Pirmininko pavaduotojus nuo mažiausios frakcijos – dar tokios praktikos šioje Seimo salėje nebuvo. Tai paprasčiausiai, aš suprantu, reikia ir pasakyti, kad dabartinė Seimo dauguma jaučiasi šiek tiek neramiai, nenori kartoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos situacijos, kai iš daugumos pasidarė mažuma ir kai negalėjo priimti, ir yra, sakykime, pokiliminis susitarimas. Pasiskelbti opozicija – tai nereiškia būti opozicija. Teikimas į Seimo Pirmininko pavaduotojus mūsų frakcija, mes manome, yra paprasčiausiai toks susitarimas, sakant taip liaudiškai, nuperkama vieta už lojalumą priimant vieną ar kitą sprendimą. Todėl atvirai čia iš tribūnos pasakau mūsų frakcijos nuomonę, kad mes tikrai neremsime šito opozicijos kandidato.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje nuomonės išsakytos. Kviečiu pasisakyti dėl motyvų. Dėl motyvų keturi – už, keturi – prieš. Už kalba A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. A. Mazuronis kurį laiką praėjusioje kadencijoje buvo mano suolo draugas ir teko jį pažinti tiek kaip politiką, tiek kaip žmogų. Jis turi dvi ypač svarbias savybes, kuriomis, manau, turėtų pasižymėti Seimo vicepirmininkas. Pirmiausia, turi sveiko proto ir, antra, yra racionaliai mąstantis. Nesvarbu, kokios yra politinės pažiūros, šitų savybių, universalių savybių, reikia Seimo vadovybėje, todėl aš visus kviečiu palaikyti A. Mazuronio kandidatūrą.
Jis praėjusioje kadencijoje dirbo Etikos ir procedūrų komisijoje. Mes dažnai spręsdavome etikos klausimus, bet procedūrų klausimai yra mūsų kasdienybė ir Seimo vicepirmininkas turi puikiai juos išmanyti. Andrius turi tą kompetenciją ir tam, kad mes sklandžiai startuotume, manau, tai yra tinkama kandidatūra, kurią tikrai palaikysiu ir kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Su gerbiamu Andriumi tikrai išliejome nemažai prakaito krepšinio aikštelėje ir tikrai kaip komandos narys ir kaip žaidėjas nėra blogas, bet turiu pripažinti ir visi turime pripažinti, kad pirmoji partija kaip ir pirmoji meilė, ar ne, gerbiamas Andriau? Taigi vis dar manau, kad šis kandidatas yra būtent pozicijos kandidatas, liberalų kandidatas. Turbūt atkreipčiau dėmesį ne tik opozicijos partijų, bet ir tų pozicijos, krikščioniškų vertybių partijų, kurios vis dar atstovauja tam flangui, kad iš tiesų sprendimai priimami turbūt iš kito galo. Taigi tikiuosi, kad toliau nebus vadovaujamasi tuo galu, todėl tikrai siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Žodis V. Gapšiui – motyvai už.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Tikrai noriu nuraminti visus – tai yra Darbo partijos kandidatas, aptartas, išdiskutuotas, turintis reikiamą patirtį ir savybes. Aš džiaugiuosi, kad šiandien neatsiranda tokių, kurie iš tribūnos pasakytų, kad A. Mazuronis negali užimti tų pareigų, kad jis neturi tokios kompetencijos. Priešingai. Yra visokių politinių, konjunktūrinių dalykų, dėl kurių galbūt yra abejojama. Gal galėtų vykti kitaip procedūra, vienaip, antraip, bet svarbiausia, kad opozicija deleguoja į valdybą, į Seimo vicepirmininkus narį, kuris gali kompetentingai atstovauti, kuris supranta, kaip Seimas veikia, ką reikia padaryti, kaip reikia dirbti komandoje. Aš manau, kaip opozicijos atstovas valdyboje Andrius yra tikrai tinkamiausia kandidatūra, ir kviečiu visus palaikyti. Man atrodo, kad tai bus teisingas pasirinkimas visiems.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš jau kokių 20 minučių klausausi ir vis laukiu atsakymo, kodėl gi iš esmės mažiausios opozicinės frakcijos atstovas yra teikiamas į vicepirmininkus ir atitinkamai į valdybą. To atsakymo aš negavau ir iš tikrųjų nelabai suprantu, kodėl taip staiga keičiasi Seimo tradicija, kuri tiek metų buvo nekeista.
Dar daugiau. Jeigu pasižiūrėtume į tą patį Konstitucinio Teismo jurisprudencijos lauką, tai Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad Seimo vadovybės formavimui galioja tie patys proporcinio atstovavimo principai, kaip jie galioja Seniūnų sueigai, komitetams, komisijoms ir kitur. Kokiu stebuklu trečia pagal dydį opozicinė frakcija gauna iš esmės vicepirmininko pozicijas tuo metu, kai apie pirmosios ar antrosios pagal dydį opozicinių frakcijų atstovavimą vicepirmininkų lygmeniu netgi nėra kalbama, iš tikrųjų kyla labai didelių klausimų. Tada pradedi sau užduoti dar vieną klausimą, kad galbūt visą savaitę Seime sklidę gandai apie įvairius užkulisinius susitarimus ir A. Mazuronio pavardė, figūruojanti nuo kokio pirmadienio ar antradienio tuose ganduose, buvo galbūt ne gandai, o tam tikra realybė, kuri šiandien atsistoja prieš faktus. Aš tikrai manau, kad mes būsime konstruktyvi opozicija ir visąlaik tą stengsimės rodyti ir rodome dabar, bet lygiai to paties konstruktyvumo, manau, norime ir iš pozicijos. Lygiai taip pat, manau, iš pozicijos tikimės, kad bus ginamos ir saugomos mūsų teisės. Nes kažkodėl 2016 metais mums net nekilo mintis, kad reikėtų trečios pagal dydį arba pagal mažumą opozicinės frakcijos atstovą skirti vicepirmininku, kai tada mes skyrėme konservatorių atstovus.
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi, ačiū.
Žodis A. Navickui.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo galbūt ne tokių rimtų dalykų, bet jie irgi rimti, kad turėtų, aišku, pakakti, kad Andrius yra Andrius, Andrius turi balsuoti už Andrių, be to, dar kovo mėnesį gimusį.
Bet dabar pereisiu prie rimtesnių dalykų. Aš tikrai pasitikiu Seimo Pirmininkės ir išmintimi, ir pasirinkimu ir šiuo atveju manau, kad tikrai jos pasirinkimas buvo ir atsakingas, ir išmintingas. Nelabai suprantu šiandien viso to kalbėjimo apie tai, kad, pasirodo, yra opozicija lygi ir lygesnė, kad, pavyzdžiui, man atrodo, kai kurie dabartinės opozicijos nariai dar nesusivokė, kad jie yra opozicija, nevaldo Seimo.
Kitas dalykas, su tuo susijęs, kai kalbame, kai viena moteris kalbėjo apie Konstituciją, ji labai dažnai kalbėdavo praeitą kadenciją, tai aš prisimenu tokį atvejį iš praeitos kadencijos, kai ponas J. Liesys buvo skiriamas liberalams labai nustebus. Net visas šitas yra… Man atrodo, kad tada buvo tikrai keistas sprendimas. O šį kartą, man atrodo, Seimo Pirmininkė, visi sutinkame, turi teisę rinktis, ir kad opozicija tarpusavyje pjaunasi, tai čia, man atrodo, yra jos problema, o ne Seimo Pirmininkės, kuri pasirinko, man atrodo, labai demokratiškai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Iškart noriu pasakyti, kad prieš Andrių tikrai nieko prieš neturiu. Mes visi puikiai turbūt pritartume, kad tai tikrai turintis kompetencijos Seimo narys, galėtų būti Seimo Pirmininku. Tačiau vis tiek prašau balsuoti prieš dėl vienos labai aiškios aplinkybės ir klaidos, kurią, ko gero, padarė mūsų dabartinė Seimo Pirmininkė. Išties gal ir šachmatininkė, ji mus vienus ir kitus apgalvojo – gal šiek tiek didžiausios opozicinės frakcijos, laikykime, nariams parodyti savo vietą arba šiek tiek paskaldyti opoziciją iškart pirmais žingsniais.
Bet jūs turbūt vieno ėjimo neapgalvojote. Kokią jūs žinią paleidžiate Lietuvos žmonėms? Nepažeisdamas nekaltumo prezumpcijos pasakysiu, kad tiek jūsų partija, gerbiamoji Pirmininke, yra šiuo metu teisiama, tiek Darbo partija. Tačiau šiandien, pačią pirmą dieną, jūs Seimo vadovybę formuojate iš teisiamų partijos atstovų. Ar tikrai labai protingas ir geras jūsų ėjimas? Aš vien tik dėl šito ir siūlysiu balsuoti prieš ir tikrai parodyti jums, gerbiama Pirmininke, kad jūs turite ne tik statutiškai atsakyti į klausimus, kai gaunate, nes jūs dabar Seimo Pirmininkė, jūs turėtumėte paaiškinti savo aplinkybes, nes šiuo ėjimu jūs tikrai užsitraukėte dar vieną šešėlį, kurį kaip tik turėtumėte nusimesti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Už norėtų kalbėti K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Ko dar nespėjau pasveikinti ar pasistuksenti alkūnėmis, tai visus sveikinu. Ir iš tikrųjų kviečiu išlikti ramius ir palaikyti Andriaus kandidatūrą.
Aš pateiksiu praėjusios kadencijos vieną kitą pavyzdį, kaip buvo. Atsimenate, mes iš pat pradžių mažinome pavaduotojų skaičių nuo septynių iki penkių. Irgi su tokia ne visiškai aiškia filosofija. Vėliau mes tą skaičių atkūrėme. Ir kodėl atkūrėme? Atsimenate, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos buvo teiktas vienas iš pavaduotojų ir Seimas balsavo už jį, o dabartiniu metu, mano manymu, tarp jūsų dar nėra visiško susitarimo, kas atstovaus ar gal kandidatai neparengti. Aiškiai pasakyta – kitame posėdyje mes rinksime ir kitus kandidatus, tai kodėl dabar čia tokia panika ir sakyti – čia nebalsuosime. Už Andrių aš tikrai kviečiu balsuoti. Aš prisimenu jo kritišką žvilgsnį, kai dirbau Vyriausybėje. Andriaus nuolatiniai klausimai kitam Andriui, premjerui A. Kubiliui, tokie taiklūs, į dešimtuką ir buvo diskusija, buvo ir pasiūlymų to paties Andriaus. Andrius praėjusią kadenciją kartu su manimi dirbo Etikos ir procedūrų komisijoje. Vėlgi puikus diplomatas, gerai išmanantis visas mūsų etikos taisykles, mūsų Statutą. Argi tokio žmogaus nereikia? Visi sakėte – aš už Andrių! Tai ir balsuokime už Andrių, o vėliau bus visi kiti kandidatai, mes irgi balsuosime ir aš balsuosiu. Tikrai aš čia nematau jokių problemų, balsuokime, rinkime ir judėkime į priekį.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gaila, kad mes neišgirdome motyvų, kodėl kolega Andrius yra teikiamas būtent šiandien į Seimo vicepirmininkus. Žinoma, tų atsakymų nenumato Statutas, bet tas klausimas vis tiek lieka pakibęs ore. Pažiūrėkime pasisakymus už ir prieš. Pasisakančių už iš penkių užsirašiusių yra keturi valdančiosios daugumos atstovai. Ką tai galėtų reikšti? Vienas dalykas, kuris galėtų reikšti, kad Andrius yra puikus kolega, tuo aš neabejoju ir mes, kaip kolega Mykolas yra sakęs, su kolega Andriumi esame ne kartą tos kavos iš didesnio puodelio su puta išgėrę, tikiuosi, ir ateity tą padarysime. Kitas variantas gali būti, kad iš tikrųjų yra tų užkulisinių susitarimų, kurie, mūsų manymu, pirmame posėdyje yra nepriimtini.
Mano agitacija balsuoti prieš yra vien dėl to, kad kolegė pretendentė į Seimo Pirmininkes ir kandidatė sakė, kad bus nauja politika, bus be kaukių, bus sakoma taip, kaip galvojama, o štai pačios mažiausios iš opozicinių frakcijų kandidatas siūlomas į Seimo vicepirmininkus, o didžiausia frakcija, kuri yra tris kartus didesnė už tą frakciją, yra ignoruojama. Iš principo negaliu pritarti kolegos Andriaus kandidatūrai, o kad vicepirmininku jis taps, tai neabejoju, ne šiandien, tai kada nors. Jis tam kompetencijos turi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke ir kolegos, labai trumpą repliką noriu pasakyti. Seimo Pirmininkę mes rinkome irgi iš mažos frakcijos, bet gerą, tai visiems tinka. Kad renkame A. Mazuronį, labai gerą, nė vienas nieko blogo nepasakė, bet ne iš tos partijos, tai jau nebetinka. Tai gal imkime iš geros partijos prastą ir tada tiks.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš gerbiamam K. Starkevičiui. Truputį supainiojote kadencijas, nes padidintas Seimo pavaduotojų skaičius buvo dėl Liberalų sąjūdžio, ir praeitoje kadencijoje buvo J. Liesys nuo opozicijos skirtas vicepirmininku, bet, vadovaujantis šio posėdžio logika, mūsų yra dabar tik trys, tikėtina, kad ir mes turėsime Pirmininkės pavaduotojo pasiūlymą. Viskas į gera. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, akivaizdu, kad išsirinkome Seimo Pirmininką labai gerą strategą. Geras šachmatininkas turi numatyti kelis ar keliolika žingsnių, ėjimų į priekį. Tai aš įsivaizduoju, jeigu Seimo Pirmininkė šiandien pasiūlė pavaduotoją iš mažesnės opozicinės frakcijos ir jeigu mes jam pritarsime, dar galbūt atsiras iš kitos mažesnės frakcijos, tada didžioji opozicinė frakcija tikriausiai nesunkiai įtikins kitus, kad iš jų būtų išrinktas opozicijos lyderis, vadinasi, visos trys opozicinės partijos turės valdyboje po savo narį. Tai yra tikra strategija. Jeigu jūs taip galvojate, tai yra šaunu. Ne taip, kaip praeitoje kadencijoje, kada kelios partijos neturėjo valdyboje… (Plojimai) savo atstovo. Tai jeigu jūs taip strateguojate, tai šaunu, visi turėsite savo atstovus valdyboje. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, turėjome galimybę išsakyti nuomones ir išklausyti kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Jie atsakė į visus klausimus, o visi Seimo nariai, kurie norėjo dalyvauti diskusijoje, dalyvavo.
Mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenius. Slapto balsavimo biuletenyje nurodyta, kad balsuojama dėl Seimo nutarimo „Dėl Jurgio Razmos išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projekto priėmimo. Siūloma balsuoti už, prieš arba susilaikyti. Kitame biuletenyje nurodyta, kad balsuojama dėl Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Mazuronio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projekto priėmimo. Už, prieš arba susilaikoma. Norėčiau jūsų paklausti, ar galime bendru sutarimu patvirtinti balsavimo biuletenį? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Norite balsuoti? Puiku. Balsuojame dėl pasiūlyto balsavimo biuletenio.
Kolegos, dėl techninių nesklandumų… (Balsai salėje) Yra? Viskas gerai.
Balsavimo rezultatai: už – 95, prieš – 6, susilaikė 2. Balsavimo biuleteniai patvirtinti.
Balsų skaičiavimo grupę turime. Galiu priminti balsų skaičiavimo grupės narių pavardes: S. Šedbaras, V. Ąžuolas, V. Alekna, T. Bičiūnas, M. Matijošaitis, V. Bukauskas. Balsuoti skirsime 30 minučių. Balsavimo pradžia 21 val. 35 min., pabaiga – 22 val. 05 min. Posėdį tęsime 22 val. 35 min. Skelbiu pertrauką.
Pertrauka
22.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jurgio Razmos išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-3 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
Leiskite pristatyti balsavimo rezultatus dėl Seimo nutarimų dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų. Skelbiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Jurgio Razmos išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 129, rasta biuletenių – 129, galiojančių – 128, negaliojančių – 1. Už – 93, prieš – 31, susilaikė 4. (Plojimai)
Seimo nutarimas „Dėl Jurgio Razmos išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ priimtas. (Gongas)
22.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Mazuronio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-4 (priėmimo tęsinys)
Skelbiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Mazuronio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota balsavimo biuletenių – 129, rasta biuletenių – 129, galiojančių – 128, negaliojančių – 1. Už balsavo 84, prieš – 38, susilaikė 6. Sveikiname! (Plojimai)
Seimo nutarimas „Dėl Andriaus Mazuronio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ priimtas. (Gongas)
22.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-5 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Jei leisite, iš vietos pateiksiu nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo paskyrimo“.
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 124 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimą, nutaria (1 straipsnis) paskirti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoją J. Razmą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. (Plojimai)
Paklausti nori keletas Seimo narių. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Išties galime tikrai pasidžiaugti tokio patyrusio žmogaus skyrimu šiai pozicijai. Tikrai galime nuoširdžiai padėkoti Seimui, kad palaikys šią kandidatūrą.
O mano klausimas būtų gerbiamam pretendentui. Ar Pirmininkei? Atsiprašau, taip, Pirmininkei norėčiau užduoti klausimą, kaip jinai galvoja, kokie pagrindiniai dalykai, kuriuos turės įgyvendinti Pirmininko pirmasis pavaduotojas šiame Seime? Kokie svarbiausi uždaviniai?
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mano galva, jau pats prisistatydamas kandidatas, iš tiesų gerai save pristatydamas, pasakė apie tai, kokie yra jo svarbiausi prioritetai. Aš, kalbėdama būtent apie šį kandidatą, apie šį kandidatą kaip pirmąjį pavaduotoją, norėčiau pabrėžti jo didžiulę patirtį, jo puikų Statuto išmanymą, net neabejoju, kad ši patirtis bus labai naudinga kuo sklandžiau organizuojant Seimo darbą ir užtikrinant, kad Seimo valdyba dirbtų sklandžiai, kad mūsų posėdžiai, mūsų darbo organizavimas būtų geras.
Norėtų paklausti kolega V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Jeigu leisite, aš vis dėlto noriu paklausti kandidato, nes mes dėl jo apsispręsime. Gerbiamas kandidate Jurgi Razma, aš klausimą turiu jums. Jūs esate gudrus politikas ir surasite būdą, kaip atsakyti, nors Pirmininkė neleidžia. Jūs, be abejo, iš dabartinės Seimo vadovybės…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš labai atsiprašau, kad jus nutraukiu, bet Seimo statutas nenumato…
V. BAKAS (MSNG). Gerai.
PIRMININKĖ. …galimybės jums klausti kandidato. Mielai atsakysiu į klausimą aš, nes galite klausti manęs.
V. BAKAS (MSNG). Pridėkite man laiko.
PIRMININKĖ. Galite klausti manęs.
V. BAKAS (MSNG). Pridėkite man laiko, nes aš noriu užduoti klausimą, o kas atsakys, tas rinksis. Dabar jūs vienintelis, pone Jurgi Razma, esate čia nepriekaištingos reputacijos Seimo vadovybėje. Ta politinės kultūros kartelė, kaip manote, ar čia dugnas, ar čia jau yra lubos, ir kaip jūs kelsite tą pasitikėjimą? Ačiū.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau pasiteirauti. Iš esmės dabar vienas iš politologų ką tik neseniai pasakė, kad vis dėlto gal reikėtų elgtis teisingai. Tai, kas įvyko šiandien, kai buvo pasirinktas kitas kelias – pradėti nuo mažos opozicijos, norėčiau pasiteirauti po šitų dalykų, kas įvyko? Savo pranešime vis dėlto minėjote apie kultūros politiką, pagarbą ir kitoms pusėms, kaip jūs į tai reaguojate?
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, tai nėra tiesiogiai susiję su teikiama kandidatūra, bet mielai atsakysiu. Man atrodo, labai svarbu, kad visos frakcijos valdyboje būtų atstovaujamos ir kad jų balsas būtų girdimas. Tai taip pat ypač liečia ir opozicines frakcijas.
Klausti norėtų M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Girdėdamas opozicijos nerimą, nepasitenkinimą ir susirūpinimą, kad buvo nuspręsta šiandien vieną kandidatą teikti iš opozicijos į valdybą, į Seimo Pirmininkės pavaduotojus, ir ne tą, kurį visų pirma norėjo matyti valstiečiai, gerbiama Seimo Pirmininke, aš norėjau paklausti jūsų, gal galėtumėte priminti, kaip atrodė situacija, kai buvo skiriamas gerbiamas Seimo narys, jau dabar buvęs Seimo narys, J. Liesys į Seimo Pirmininko pavaduotojus? Ar nebuvo taip, kad valdančioji dauguma, šiuo atveju valstiečiai, patys rinkosi, ką norėtų ir kada norėtų paskirti į Seimo Pirmininko pavaduotojus?
PIRMININKĖ. Mielas kolega, ačiū už klausimą. Aš labai atsakingai norėčiau pasakyti, kad šis sprendimas nėra niekaip susijęs su praeitos kadencijos įvykiais, jis yra susijęs su tuo, o tai man atrodo labai svarbu, kad opozicinės frakcijos būtų atstovaujamos Seimo valdyboje.
Klausti norėtų T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kažkaip pratęsiant M. Majausko mintį, norisi užduoti tokį klausimą. Kiek tas šiandienos buldozeris yra jūsų inspiruotas ir kiek tai yra didžiosios valdančiųjų frakcijos sprendimas? Aš suprantu, kad galbūt negausiu atsakymo ir tikrai išsakysiu, dar turiu 30 sekundžių, viltį, kad vis dėlto jūs, kaip Seimo Pirmininkė, sustiprėsite ir darysite savarankiškus sprendimus, labai to tikiuosi. Kol kas mes matome įjungtą buldozerį, aišku, jis gali labai greitai užšokti ant didelio akmens ir nebūti toks galingas, bet kol kas labai gaila. Kaip jūs jaučiatės?
PIRMININKĖ. Mielas kolega, ačiū už rūpestį mano savijauta. Mano savijauta yra gera. Aš tikiuosi, jūs jaučiatės taip pat.
Dėl motyvų. Ar norėtumėte kalbėti už ir prieš dėl pirmojo pavaduotojo teikimo? Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Po pateikimo. Balsuojame. (Balsai salėje)
G. Surplys – motyvai prieš.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Aš dar kartą norėčiau paklausti, ar tikrai mes privalome, dar net nežinodami, kas bus visi Seimo Pirmininko pavaduotojai, šiandien forsuoti su pirmojo pavaduotojo rinkimu? Toks būtų klausimas. Todėl aš pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš – 8, susilaikė 14. Pritarta.
Svarstymas. (Šurmulys salėje) Šiek tiek stringa mūsų kompiuteriai, prašau kantrybės. Diskutuoti niekas nėra užsirašęs.
Motyvai už ir prieš. Už norėtų kalbėti kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš labai trumpai. Esu seniausiai, nuo mokyklos laikų, Jurgį pažįstantis žmogus. Mes kartu nesimokėme, bet lankėme „Fotoną“, buvome fizikai. O Jurgis pakeitė profilį, dabar jis yra ne tiek fizikas, kiek vaikščiojanti teisės enciklopedija. Ne tik Statuto, bet kokiu teisės klausimu jam faktiškai nelabai turbūt reikia imti ir vartyti kodeksus, jis mus pakonsultuos. Pats tinkamiausias kandidatas. Balsuokime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Turbūt žinome, kaip jau čia bus tas balsavimas, bet aš turbūt su to pirmo posėdžio tokia žinute jums, ką ir politologai jau siunčia, kad jums svarbu būti ne gerai, o teisingai. Turbūt šįvakar jūs su buvusiu Pirmininku, savo partijos kolega, susėsite prie aktinidijų gėrimo ir išspręsite tą dilemą, kaip būti labiau teisingai nei gerai. To ir linkiu jums.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Balsuojame po svarstymo, ar pritariate J. Razmos kandidatūrai į Seimo Pirmininko pirmuosius pavaduotojus.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 93, prieš – 8, susilaikė 16. Po svarstymo priimta. (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarta.
Priėmimas. K. Mažeika norėtų kalbėti prieš. Žodis jums, kolega. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš atsisakau žodžio, ačiū. Linkiu jums gero vakaro. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl nutarimo projekto. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 93, prieš – 5, susilaikė 19. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo paskyrimo“ priimtas. (Gongas) (Plojimai)
22.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-6 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Teikiu nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 27 straipsniu, nutaria: 1 straipsnis. Patvirtinti šią Lietuvos Respublikos Seimo valdybą: V. Čmilytė-Nielsen – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė; J. Razma – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas; A. Mazuronis – Seimo Pirmininko pavaduotojas. Pateikimas. Užsirašė klausti A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi tvirtinama mažos sudėties valdyba, tai yra iš trijų narių, norėčiau jūsų paklausti, kokia yra planuojama ateities valdybos sudėtis, kokioms frakcijoms atstovaus kiti nariai?
PIRMININKĖ. Dėkui už klausimą. Kitą savaitę turėsiu susitikimus su visomis frakcijomis ir, išklausiusi nuomones, teiksiu Seimo Pirmininko pavaduotojus.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame.
Užsiregistravo 119 Seimo narių, balsavo 118 Seimo narių: už – 97, prieš – 4, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Prašom. Motyvai prieš – V. Bakas. Žodis jums.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kadangi šiandien nėra opozicijos arba ji dar neįprato būti opozicija, aš noriu atkreipti dėmesį – vyksta visiškai nedemokratinis procesas. Pagal Seimo statutą Seimo valdybą sudaro Pirmininkas ir jo pavaduotojai. Negali būti taip, kad sudaryta troika, tai yra kurioje nėra opozicijos atstovų, dabar spręs, kaip visas Seimas dirbs. Gerbiama Pirmininke, tai yra nedemokratiška ir tokiam nutarimui… netgi teikti jo negalima.
PIRMININKĖ. Balsuojame svarstymo stadijoje dėl Seimo valdybos patvirtinimo.
Užsiregistravo 120 Seimo narių, balsavo 120 Seimo narių: už – 93, prieš – 11, susilaikė 16. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame priėmimo stadijoje dėl Seimo valdybos patvirtinimo.
Nutraukiame balsavimą. Tomai, prašom kalbėti, žodis jums. Motyvai prieš.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Šviesa tunelio gale – opozicija išgirsta, bet jau dabar suprantu, kad tai yra labiau techninės kliūtys negu sąmoningas nenoras girdėti. Bet iš tiesų Vytautas užčiuopė problemą – mes labai rizikingai įteisiname labai keistą darinį. Niekada to nėra buvę Seimų istorijoje ir ar tai yra gerai, ką mes darome, tikrai abejotina. Mes nebūtinai abejojame asmenybėmis ir gerbiame kolegas, bet iš tiesų darome nelabai tinkamą dalyką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame priėmimo stadijoje dėl Seimo valdybos patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 94, prieš – 11, susilaikė 16. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
23.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-7 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Teikiu nutarimą dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo.
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 28 straipsniu, nutaria: 1 straipsnis. Sudaryti šią Seimo seniūnų sueigą: V. Čmilytė-Nielsen – Seimo Pirmininkė, J. Razma – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, A. Mazuronis – Seimo Pirmininko pavaduotojas, A. Bagdonas – Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, G. Burokienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja, A. Gedvilienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, J. Jarutis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas, V. Jukna – Darbo partijos frakcijos seniūnas, R. Karbauskis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, P. Kuzmickienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja, I. Pakarklytė – Laisvės frakcijos seniūnė, E. Pupinis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, A. Sysas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, R. Tamašunienė – Mišrios Seimo narių grupės seniūnė, A. Vyšniauskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
Paklausti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 120. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ priimtas. (Gongas)
23.04 val.
Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pristatau lapkričio 17 dienos, antradienio, posėdžių darbotvarkę. Į darbotvarkę įrašyti šie projektai: Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas, Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas. Seimo nutarimų „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų“ projektai, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ projektas bei Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ projektas. Pristačiau antradienio darbotvarkę. Ar turėtumėte klausimų? Matau, yra užsirašiusių Seimo narių. Klausti norėtų G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti, kodėl tokiu įdomiu laiku, tik nuo 14 valandos, vyks posėdis? Mes neturime ką veikti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Reikės suformuoti komitetus, suformuoti projektus. Taigi toks laikas, atrodytų, turėtų būti patogus ir turėtų leisti mums suspėti padaryti būtinus darbus su dokumentais.
Toliau klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų, mano žiniomis, jau yra Teisės departamento išvada dėl įstatymų projektų paketo, dabar jau turbūt laikinai einančios Vyriausybės, kaip suprantu, būtent dėl gręžinių ir tos problematikos, kur galimas jūsų kolega kandidatas į aplinkos ministrus taip pat kritikavo, šiandien jau yra didžiulės baudos ūkininkams ir bendrovėms. Tai galbūt būtų tikrai tikslinga šiek tiek, kaip ir kolegė klausė, anksčiau pradėti posėdį ir padaryti pateikimą to paketo, tikrai iki gruodžio mėnesio galėtume padėti išspręsti žmonėms labai rimtas problemas. Prašau atsižvelgti į tai ir pagal galimybę įtraukti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jei Teisės departamento išvada bus, įtrauksime į tos dienos darbotvarkę.
Klausti norėtų M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš skaitau Statutą ir nerandu, bet jūs gal patikslinsite, Ministro Pirmininko kandidatūra kada yra teikiama ir ar neturėtų būti teikiama prieš komitetų sprendimus?
PIRMININKĖ. Mielas kolega, tai yra Prezidento prerogatyva.
Klausti norėtų A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, aš turėčiau du klausimus. Matau, kad kai kurie įstatymų projektai atkeliavo iš praeito Seimo. Mano klausimas dėl Lenkijos konstitucinio teismo rezoliucijos. Buvo pažadėta, kad naujasis Seimas šitą svarstys. Tai klausimas, kodėl neįtraukta rezoliucija.
Ir antras mano klausimas. Popietinėje darbotvarkėje yra tiek dėl komiteto narių skaičiaus, tiek dėl komitetų sudėties patvirtinimo, iš karto vienas po kito. Kada mes žinosime tiksliai kvotas ir kaip mes spręsime šitą? Jeigu mes patvirtiname skaičių, aš suprantu, kad yra kvotos, vis tiek ten dar norėtųsi pasižiūrėti, su kai kuo galbūt pasikeisti, susitarti su kitomis frakcijomis, o vienas klausimas po kito, tai neįmanoma padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Seniūnų sueiga planuojama pirmadienį 14 valandą ir jos metu ta informacija dėl kvotų bus. O jūsų minėtą reprodukcinės sveikatos rezoliuciją galime įtraukti į darbotvarkę.
Ar galime pritarti siūlomai antradienio darbotvarkei? (Balsai salėje) G. Landsbergis – per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, mano siūlymas būtų dėl paskutinio įstatymo projekto, kitaip tariant, dėl rezoliucijos. Aš siūlyčiau sutarti Seniūnų sueigoje.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate su tokiu siūlymu? Seniūnų sueiga planuojama pirmadienį 14 valandą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė – dėl vedimo tvarkos.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Noriu priminti, kad motyvas buvo, kad neturėtų nueinantis Seimas priimti tos rezoliucijos ir kad būtent naujasis Seimas turėtų ją priimti. Kiek žinau, kolega E. Zingeris yra įregistravęs pasiūlymus dėl rezoliucijos, niekas nedraudžia kitiems kolegoms, kurie galbūt dar norėtų tekstą koreguoti, irgi registruoti pasiūlymus, tačiau tikrai manyčiau, kad neturėtume atidėlioti ir svarstyti, nes šiuo metu yra labai aštri politinė aktualija ir Lenkijoje vyksta didžiausi protestai nuo „Solidarumo“ laikų. Tai visiems, matyt, yra gana aktualu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū, miela kolege, aš siūlyčiau dabar tikrai nelaužyti iečių, palikime Seniūnų sueigai apsispręsti dėl šio labai svarbaus klausimo. Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Net ne dėl vedimo tvarkos. Neturiu kaip užsirašyti, o natūralus visiems klausimas, į kurį galbūt nėra atsakymo. Ar planuojami ketvirtadienį plenariniai posėdžiai? Kaip čia mums planuoti savaitės darbo laiką? Gal dar nėra plano, aš suprasiu, kad nėra, bet gal yra?
PIRMININKĖ. Antradienį turėsime Seniūnų sueigą ir tuomet susidėliosime planą. Atsiprašau, pirmadienį turėsime Seniūnų sueigą ir susidėliosime kitos savaitės planą.
Ar galime pritarti antradienio, lapkričio 17 dienos, darbotvarkei, kokią ją patarėme? Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Seimo narių pareiškimų yra? Puiku. Žodis gerbiamam V. Bakui, kuris yra užsirašęs. Ne? E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tik norėčiau priminti, kad mes visi čia šnekėjome, kad kitą savaitę vertėtų apsvarstyti, kaip blogėjančiomis kovido sąlygomis įvesti kokį elektroninį… papildomas komunikacijas tarp mūsų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Prašau, Mykolai, žodis jums.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš pacituosiu 84 straipsnį, kuris sako, kad „prasidėjus Seimo pirmajai sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Seniūnų sueigai suformuoti“. Tai įvyko. „Po to Seimas paprastai dirba tokia tvarka:
1) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
2) sudaro Seimo komitetus ir tvirtina jų pirmininkus.“ Aš suprantu, kol nėra teikimo, mes negalime svarstyti, tik atkreipiu dėmesį, kad procedūros paprastai būna tokios.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega. Mes procedūrą žinome, tačiau laukiame dekreto ir jo, kaip jūs puikiai suprantate, paskubinti negalime. (Balsai salėje)
Dėkui. Primenu, kad Seniūnų sueiga pirmadienį 14 valandą. Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Atsiprašau, registruojamės. (Balsai salėje) Užsiregistravo 113. Posėdį baigiame dar kartą. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.