LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 146
STENOGRAMA
2018 m. kovo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame 2018 m. kovo 20 d. (antradienio) plenarinį posėdį. (Gongas) Prašau registruotis.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
Mieli kolegos, sveikinu visus su Pasauline žemės diena. Pavasario lygiadienis. Tegul mintyse ir širdyse pavasariškas veržlumas mūs darbus stiprina ir šiandien taip pat sėkminga diena tegul būna.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. kovo 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Dėl darbotvarkės tvirtinimo. Mieli kolegos, noriu pasakyti, kad Seniūnų sueigoje aptarėme darbotvarkę. Taip pat atkreipėme dėmesį į gerbiamo J. Razmos pasiūlymą, jo įstatymas buvo grąžintas tobulinti, pataisytas. Dar nebuvo Teisės departamento išvados ir mes jos laukiame. Kai tik ji bus registruota, galėsime vykdyti antrojo varianto pateikimą. Dabar įrašysime šį Vietos savivaldos įstatymo projektą Nr. XIIIP-865 į rezervinius mūsų klausimus.
Taip pat norime prašyti jūsų pritarimo įrašyti į rezervinius klausimus komisijas, kurių sudėties vyksta pakeitimai ir dėl kurių tiesiog jau nėra problemų, o tiesiog reikėtų, kad kuo greičiau jos pradėtų dirbti. Komitetus ir visa kita mes pasitvirtinsime ketvirtadienį.
Ar yra dar pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nėra. Galime bendru sutarimu patvirtinti? Dėkoju. Tvirtiname bendru sutarimu šios dienos darbotvarkę.
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Leiskite, gerbiami kolegos, paviešinti, paskelbti pareiškimą, kurį yra užregistravę 29 Seimo nariai. Pareiškimas dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke. Norime taip pat pagarsinti, ką sutarėme Seniūnų sueigoje, kad šį klausimą mes svarstysime kovo 27 dieną 12 valandą.
10.02 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1713, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1714, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1715, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1716, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1717, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1718, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1719 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-2a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1713. Kviečiu ministrą V. Sinkevičių. Noriu paklausti, ar jūs kartu pristatysite ir lydimuosius įstatymų projektus? Taip, ir Geriamojo vandens, ir Korupcijos prevencijos, ir Savivaldybių tarybų, Seimo rinkimų, Šilumos ūkio, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų – visi lydimieji įstatymų projektai kartu. Prašau, gerbiamasis ministre.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir susijusių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, taip pat su juo susijusius šešis įstatymų projektus.
Pastarųjų metų valstybės valdomų įmonių teisinio reguliavimo ir praktiniai valdysenos gerinimo pokyčiai padidino atotrūkį nuo tam tikro reguliavimo ir taikomos praktikos savivaldybių valdomų įmonių sektoriuje. Valstybės kontrolė 2017 metų balandį paskelbtoje Valstybinio audito ataskaitoje, ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą, konstatavo, kad valstybė, siekdama didinti valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumą ir skaidrumą, priėmė tam reikalingus teisės aktus, tačiau savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysenos analizė parodė, jog savivaldybėse gerosios bendrovių valdymo praktikos principai netaikomi arba taikomi tik iš dalies, trūksta nuoseklumo ir visa apimančio požiūrio į įmonių valdyseną.
Įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas, Vyriausybė teikia svarstyti Vietos savivaldos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir šešių susijusių įstatymų projektus.
Pirma, Vietos savivaldos įstatyme iš esmės peržiūrėta savivaldybės kontroliuojamų įmonių sąvoka, kuria siūloma dėl teisinio reguliavimo nuoseklumo šias įmones analogiškai keisti – kaip valstybės valdomas įmones vadinti ir savivaldybės valdomas įmones. Šiuo metu galiojanti savivaldybės kontroliuojamų įmonių sąvoka be savivaldybės įmonių apima akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Tačiau praktikoje yra atvejų, kai vienos bendrovės akcininkės yra kelios savivaldybės, kurių kiekviena valdo akcijas, suteikiančias mažiau kaip pusę balsų, nors joms kartu nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip pusę.
Antra, siūloma išplėsti Vietos savivaldos įstatyme nustatytą viešumo principo sampratą. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, siūloma nustatyti, kad savivaldybių interneto svetainėse apie savivaldybės valdomas įmones skelbiama informacija apimtų ne mažiau kaip trejus paskutinius įmonės finansinius metus, taip pat siūloma viešinti ir savivaldybių valdomų įmonių įstatus.
Trečia, siūloma įtvirtinti, kad savivaldybės taryba periodiškai, ne rečiau kaip kas ketverius metus, atliktų savivaldybės valdomų įmonių reikalingumo peržiūrą. Valstybinio audito ataskaitoje konstatuota, kad apie 10 % savivaldybės valdomų įmonių vykdo ūkinę veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis. Be to, atsižvelgta į Valstybės kontrolės nuomonę, kad savivaldybės įmonės teisinė forma nėra būtina. Valstybinio audito ataskaitoje pažymima, kad svarbiausias paslaugas gali teikti uždarosios akcinės bendrovės, teisinę formą turinčios savivaldybių valdomos įmonės.
Su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu susijusių šešių įstatymų projektų tikslas – suderinti jų nuostatas ar juose apibrėžtas sąvokas su Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu.
Gerbiamieji kolegos, prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo ir svarstyti įstatymus Seimo komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti net 11 Seimo narių. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašau klausti. Taip, S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, smagu, kad jaunosios kartos politikas, jaunosios kartos ministras siekia suvienodinti sąvokas, ne tik suvienodinti, valdyti, kontroliuoti, bet ir jas sulietuvinti. Iš tikrųjų žodžių reikšmės „kontroliuoti“ ir „valdyti“ praktiškai yra tas pat. Kontroliuoti – tikrinti, vykdyti kontrolę, o valdyti – tai turėti savo valdžioje, tvarkyti, galėti naudotis, tvardyti, tramdyti. Ačiū, kad jūs tas sąvokas suvienodinate ir kitame įstatyme (klausimas 1-2f), tačiau ar jūsų tos pastangos rodo, kad jūs, kaip ūkio ministras, būsite tos pozicijos, kad savivaldybių įmonės, ypač kai jos dirba pelningai, išliks ir ateityje?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad šis įstatymas labai aiškiai parodo poziciją, kad vis dėlto savivaldybių valdomos įmonės pirmiausia priklauso joms ir savivaldybių tarybos, savivaldybės privalo nuspręsti, koks likimas laukia savivaldybės valdomų įmonių. Tačiau šio įstatymo tikslas yra labiau galbūt viešinti tų įmonių veiklą ir didinti atskaitomumą, kad taryba bent kas ketverius metus svarstytų įmonių veiklą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Pupinis. Vieną minutę, tuoj. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, čia teikiami jūsų siūlymai iš tikrųjų aiškūs, priimtini. Galbūt aš tik dėl vieno siūlomo pakankamumo kelčiau klausimą, kur jūs sakote, kad savivaldybių tarybos kas treji metai turi peržiūrėti tų įmonių reikalingumą. Žinote, jeigu bus tam tikra politinė dauguma, kuri laikosi nuostatų, kad reikia tų įmonių, kad ir nelabai reikalingų, kuo daugiau, tas peržiūrėjimas gali tapti tik formalus, parašys posėdžio protokole, kad visos reikalingos, ir važiuoja toliau. Ar jūs negalvojate apie kokius nors mechanizmus, kad tokiame peržiūrėjimo posėdyje savivaldybės taryba turėtų kokią nors privalomai nepriklausomą, objektyvią ir privalomą išvadą ar tos pačios Valstybės kontrolės, ar kokios nors ekspertizės, kad jau truputį jie būtų spaudžiami, kai yra ne viskas gerai?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Iš tiesų galima svarstyti įstatymo papildymą, bet vienas pagrindinių dalykų, kuris atsiras, tai trejų paskutinių metų finansinė ataskaita, kas jau šiek tiek sukels diskusijas. O antras dalykas, daugumoje savivaldybių yra ir opozicija. Aš manau, tai yra pakankamas pretekstas vis dėlto diskutuoti dėl įmonės reikalingumo, lygiai taip pat ir žiniasklaidos įsitraukimas. Labai dažnai keliamas savivaldybių klausimas, kad bandoma iš Vilniaus reguliuoti, kaip jiems tvarkytis savo ūkyje. Todėl mes šioje vietoje taip pasitikime savivaldybėmis ir rekomenduojame, prašome jų kas ketveri metai peržiūrėti savo veiklą. Bet aš manau, svarstant komitetuose, tiek Ekonomikos komitetas svarstys, mes galime svarstyti ir papildomus mechanizmus, papildyti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš tik noriu užduoti klausimą, kuris susisiekia su gerbiamojo V. Poderio pateiktu įstatymu, nes jūs vėl dabar išbraukiate savo 13 straipsniu, siūloma, kad „per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybėms įmonių, akcinių bendrovių valdymo organuose“. Iš tikrųjų tai iki šiol buvo ir tik dabar galbūt kis proporcijos. Iš esmės… Kodėl išbraukiamas šitas punktas, nes vis tiek iš esmės administracijos…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš labai blogai jus girdžiu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vis tiek administracijos atstovai formaliai dalyvaus valdymo organuose, kurie priklausys administracijai. Kodėl išbraukiamas šitas punktas, o V. Poderio įstatyme keičiamos tik proporcijos? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Siekiama, kad bent jau pusę tų narių būtų nepriklausomi. Tai tiek. O svarbiausia, kad tai būtų ne politinio pasitikėjimo tarnautojai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Labai didelis triukšmas salėje.
PIRMININKĖ. Kolegos, išties salėje labai didelis triukšmas, negalime girdėti klausimų.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pusės klausimo negirdėjau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, aš pabandysiu aiškiau paklausti. Ačiū už pristatymą. Mano klausimas iš tos pačios dalies – savivaldybės atstovavimas. Jūs, atsižvelgdami į tas pastabas, kurios buvo pareikštos, sakote, kad negali įgalioti juridinis asmuo fizinių asmenų atstovauti, tai kokia forma savivaldybė turės įtaką toje savivaldybės įmonėje? Ačiū už atsakymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Savivaldybė pirmiausia valdo akcijas ir valdo ½ ar yra absoliutus akcijų valdytojas. Savivaldybės valdymo forma šioje vietoje nesikeičia. Kalbant apie valdybą, ji yra nepriklausoma. Pusė jos yra nepriklausoma, jos funkcija yra labiau prižiūrėti, kaip iš tiesų įgyvendinamas tas akcininkų lūkesčių laiškas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Liesys. Ruošiasi A. Kupčinskas.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti, sakykite, ar tikrai pagerės valdomų akcinių bendrovių darbas, jeigu jos pavadinimas iš kontroliuojančios bus pakeistas į valdomą. Vienas dalykas.
Antras dalykas, norėčiau klausti, nejaugi jūs taip nepasitikite tarybomis, kurios vykdo? Ir ataskaitos vyksta, kiekvieni metai tvirtinama ataskaita, kiekvieni metai taryba dotuoja arba nedotuoja, kuria darbo vietas. Ko mes dabar tuo įstatymu pasieksime? Bus daugiau darbo vietų? Ar jūs norite tik ketverių metų lentelės ir kokie yra pliusai arba minusai finansinės reikšmės?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Jūs turbūt pats suprantate pirmąją savo klausimo dalį, kad suvienodinus terminologiją įmonės veikla nepagerės. Tiesiog suvienodinami terminai įstatyme.
Antra, daugiau darbo vietų nesiekiama šiuo įstatymu, bet siekiama daugiau skaidrumo. Labai džiugu, kai įmonės veikla yra taryboje viešai svarstoma kas metus, bet ne visose tarybose tai vyksta. Todėl būtent šiuo įstatymu, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės, priminsiu, kad buvo atliktas auditas visose savivaldybėse, ir, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, siūlomi šie įstatymo pakeitimai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tai pritariu jūsų minčiai suvienodinti šias sąvokas, nes išties dabar valstybės valdomų įmonių įstatyme tos nuostatos, kurios galioja valstybėms įmonėms, ne visada atsiliepia būtent savivaldybės įmonėms. Galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Kaune tik pernai po Kontrolės komiteto nuolatinių reikalavimų buvo pradėti skelbti valdybos narių atlyginimai ir panašiai. Bet kitas dalykas, visiškai neįgyvendinama sąvoka dėl nepriklausomų narių skyrimo. Ar nesutiktumėte, kad reikėtų papildyti dar viena analogiška nuostata, kad atlyginimai nepriklausomiems valdybos nariams būtų mokami, jei jie būtų deleguoti Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne tiesiogiai administracijos direktoriaus įsakymu? Nes taip yra piktnaudžiaujama ta nuostata ir mokami ne tik atlyginimai, bet ir tantjemos.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš dabar atsakyti iš karto tikrai negaliu, bet mes galime tai svarstyti komitete ir kelti šį klausimą dėl apibrėžimo. Kuo daugiau skaidrumo, tuo tik geriau. Šiuo atveju nematau jokios problemos. Konkrečiai dėl jūsų suformuluoto termino ir ar jis galėtų būti pritaikytas įstatyme ir nepažeistų kitų įstatymų, dabar negaliu atsakyti, bet…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pozityviai vertindamas jūsų pateiktą įstatymo pasiūlymą, noriu priminti, kad savivaldybių įmonių grynojo turto grąža yra vis dėlto didesnė negu valstybinių įmonių, ir, kad ir kaip žiūrėtume, žengiate į savivaldos kompetencijų spektrą. Aš norėčiau pasinaudoti proga ir paklausti, ar planuojate peržiūrėti ir valstybinių įmonių poreikį, nes, pavyzdžiui, vien Žemės ūkio ministerija valdo 15 skirtingų UABʼų, tris valstybines įmones, ir dabar įstatymu taip imperatyviai nustatydami, kad visos savivaldybių tarybos turi įvertinti reikalingumą… Ar planuojate tą daryti savo ūkyje ir su savo kolegomis pasišnekėti Vyriausybėje, ar tikrai reikia visų įmonių? Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Simonai, už klausimą. Iki liepos 1 dienos yra pateiktas ministerijoms planas, kaip iš tiesų turėtų pasikeisti ir tas bendras vaizdas dėl valstybės valdomų įmonių. Jūsų minėta ministerija, taip pat ir kitos ministerijos jau yra pateikusios labai konkrečius veiksmus. Dalis įmonių, kurios tiesiog egzistuoja, bet nevykdo jokios veiklos, bus panaikintos, kai kurios įmonės, kurių funkcijos sutampa net tarp skirtingų ministerijų, bus sujungtos. Dalis, aišku, įmonių liks.
Akivaizdu, kad įmonių skaičius sumažės, ir liepos 1 dieną mes jau turėsime pirmus tarpinius rezultatus. Dalis įmonių taip pat pakeis ir jų statusą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes sutarėme (kadangi daug įstatymų projektų), kad leisime visiems paklausti. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Varžgalys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, neturiu pastabų dėl šito įstatymo, bet iš to išplaukiant norėjau paklausti, teko klausinėti energetikos ministro dėl įstaigų valdymo. Įsigaliojo Darbo kodeksas, kur valdybose turi būti darbuotojų atstovai. Kažkodėl valstybinėse įmonėse prasidėjo grožio konkursai. Rašo įstatus, kažkokius atrankos kriterijus ir visa kita, nors to pagal mūsų priimtą Darbo kodeksą neturi būti.
Su ministru susirašinėjame, klausinėjamės. Mano klausimas jums: ar jūsų kuruojamoje srityje panašiai daroma, daromi atrankos darbuotojų konkursai, ar darbuotojai gali paskirti ir dalyvauti valdybose? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirmiausia jau daugelyje išrinktos darbo tarybos, o darbuotojai gali pasirinkti darbuotoją, kuris jiems atstovaus. Yra labai paprasta praktika. Ir aš nesuprantu, kam reikalingas tas papildomas biurokratizmas. Bet, žinote, labai dažnai tą patį įstatymą skaito du žmonės ir skirtingai jį supranta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi J. Narkevičius.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, regioninėje savivaldybėje, sakykime, yra taip: vandenų įmonės, šilumos tinklai, autobusų parkas, butų ūkis, PSPC ir ligoninė. Dabar, kai žiūrime, vienur – valdybos, kitur – tarybos. Pavyzdžiui, šilumos tinkluose yra valdyba, PSPC centre yra taryba. Ar nemąstote, kad reiktų suvienodinti šituos klausimus?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Reikia žiūrėti į kiekvienos įmonės. Dėkoju už klausimą. Reikia žiūrėti į kiekvienos įmonės specifiką, ir savivaldybė nustato. Mes šiuo įstatymu prašome, kad pusė valdybos narių būtų nepriklausomi, bet konkrečiai toliau, ar reikalinga papildomai stebėtojų taryba dar valdybai, mes jau neapimame šiuo įstatymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Narkevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Labai įdomu bus įsitikinti, kaip paveiks šie pakeitimai darbo kokybės gerinimą, savivaldybės atskaitomumą ir jų veiklos rezultatus, tačiau vienas konkretus klausimėlis būtų. 4 straipsnio 15 punkte jūs siūlote pateikti informaciją apie finansinės veiklos rezultatus ne rečiau kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į trejus metus, o 16 straipsnio 2 dalį papildote 221 punktu: ne rečiau kaip kas ketverius metus peržiūrėti, ar įmonė dirba efektyviai, ar ne. Klausimas būtų, ar nevertėtų tų metų sulyginti vienodai: jeigu čia ketveri, tai gal ir ten ne rečiau kaip ketveri metai?
Ir kitas klausimas. Jūs 30 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūlote, kad nebūtų kontroliuojama ir veikla vykdoma per savivaldybės tarnautojus. Kaip jūs numatote savivaldybės įmonės statuso atsisakančioms įmonėms, kurių savininkas yra savivaldybė, vykdyti priežiūrą, kontroliavimą, atstovavimą, jeigu nebus tarnautojų? Ir paskutinė pastaba. Džiugu būtų, kad…
PIRMININKĖ. Klauskite.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Gerai. Kad būtų viešinami ir savivaldybių įmonių vadovų, ir ne tik įmonių vadovų atlyginimai, nes atotrūkis tarp tarnautojų ir vadovų yra labai didelis. Ačiū. Atsiprašau už laiką.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai. Aš esu už atlyginimų viešinimą, labai lengvas atsakymas. Apie pirmą dalį. Dėl finansinės metinės ataskaitos yra siūloma viešinti trejų pastarųjų metų ir kad ta informacija būtų nuolat pasiekiama savivaldybės puslapyje ar tos pačios įmonės puslapyje. Dėl ketverių metų termino, tai būtent yra siūloma, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai savivaldybė peržiūrėtų veiklą. Galima tai suvienodinti, čia toks klausimas iš tiesų, bet tai yra rekomendacija, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai tai įvyktų. Savivaldybė gali ir kasmet svarstyti tiek finansinės veiklos ataskaitas, tiek įmonės veiklos ataskaitas.
Dėl tų pačių įmonių valdymo. Vėlgi čia liečia daugiausia politinio pasitikėjimo komandą, ne savivaldybės darbuotojus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, pagiriamasis žodis jums, pristačiusiam tokį, sakyčiau, pirmą savivaldybių valdymo reformų etapą. Tačiau įvykdžius pirmą etapą, matyt, liks ir kiti, gilesni, procesai, kuriuos taip pat reikės reformuoti. Aš turiu omenyje tai, kad visų pirma pats savivaldybių skaičius turės būti kaip nors koreguojamas ne vien todėl, kad keičiasi gyventojų skaičius, bet ir todėl, kad europinius pinigus ateityje, matyt, taip smulkiai administruoti bus gana sunku ir neefektyvu, keisis pats paskirstymas. Kitaip tariant, laukia dar kitas gana sudėtingas etapas, kuris, mano supratimu, turėtų baigtis tuo, kad savivaldybių skaičius esmingai sumažėtų, visų pirma, ir to sumažėjimo pagrindu būtų galima efektyviau valdyti tuos išteklius, kurie ateina į savivaldybių biudžetus ir ateina iš Europos Sąjungos. Kokia jūsų nuomonė dėl tos perspektyvos, nes be jos pirmas žingsnis nėra visiškai efektyvus? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Šiandien kalbame apie savivaldybės valdomas įmones. Nenorėčiau spekuliuoti apie vienų ar kitų savivaldybių sujungimą svarstant būtent šį įstatymą, nes tai, sakykime, bent jau šiuo atveju nėra susiję.
PIRMININKĖ. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, žinoma, pirmiausia reikia pasidžiaugti dėl jūsų iniciatyvos. Kai kalbame apie valstybės valdomas įmones, tam tikri geri dalykai jau yra padaryti, aišku, dar yra ką veikti ir ką padaryti. Matėme Valstybės kontrolės atliktą analizę ir ji iš tikrųjų liūdina, kai matome, kad savivaldybėse, deja, jų įmonės dažnai yra tam tikros politinės lesyklėlės, atliekančios tam tikras funkcijas, kurios galbūt visiškai nesusijusios su savivalda. Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs vertinate, ar savivaldybės įmonės, valstybės valdomos įmonės, turėtų teikti paramą, dalinti paramą? Neseniai mūsų komitetas paanalizavo ir iš tikrųjų labai nuliūdino tai, kad ir savivaldybės įmonės skirsto paramą net ir dirbdamos nuostolingai, didžiąją savo pelno dalį taip pat išdalina. Ar tai normalu?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Žinot, turbūt, vienareikšmiškai atsakant, atsiribojant nuo politikavimo, sakyčiau, kad ne, bet šiuo atveju yra dvi medalio pusės: meras, savivaldybės taryba. Jie yra išrinkti žmonių ir tie žmonės netiesiogiai, bet įpareigojo juos valdyti įmonę. Nuo jų sprendimų priklauso, ar teikti tą paramą, ar neteikti. Aš turbūt būčiau už tai, kad neturėtų būti tų įmonių parama teikiama, nes vis dėlto tos įmonės įkurtos arba iš valstybinio, arba iš savivaldybių kapitalo, t. y. iš mūsų visų pinigų. Bet šiandien tas klausimas nėra iki galo išspręstas ir šis įstatymas absoliučiai nesusijęs, toks klausimas reikalauja didesnės politinės diskusijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus.
Dabar nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ačiū ministrui už pristatymą. Žingsnis yra teisingas, bet tikrai nepakankamas. Kviečiu nesustoti čia, nustatyti griežtesnius skaidrumo reikalavimus savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms ir kalbėti ne tik apie tai, kad kiekviena įmonė kažkur turėtų skelbti savo ataskaitas, bet kad įmonės skelbtų vienoje vietoje – galbūt ministerijos sukurtoje centrinėje bazėje, kur būtų visos finansinės ataskaitos, būtų visi stebėtojų tarybų nariai, valdybų nariai, organizacinė struktūra ir veiklos rodikliai. Ne tik pagal Civilinį kodeksą, ką akcinės bendrovės turi pateikti, bet ir nustatyti labai aiškius ministerijos keliamus reikalavimus įmonėms – veiklos reikalavimus ir veiklos rodiklius, kurie būtų skelbiami vienoje ataskaitoje. Žingsnis teisingas, bet kviečiu čia nesustoti ir žengti antrą žingsnį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš ką tik pašnekėjau su dviejų savivaldybių merais ir aiškinausi, kas čia pagerėtų, jeigu būtų nepriklausomi valdybos nariai. Pirmiausia… (Balsai salėje) Gerai. Pirmiausia, kur rasime tų nepriklausomų? Čia yra kompleksiškai. Gerai, Jurgi, netrukdyk, gerai!
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, susitarkite tarpusavy. Kalba ponas Antanas. Visi klausome.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pirmiausia, kur rasi tų nepriklausomų? Jeigu ne dėl to šneku, tai vis tiek bus toliau teikiamas tas įstatymo projektas. Kur rasti tų nepriklausomų? Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Tie nepriklausomi turi turėti kompetenciją. Jūs žinote, kokia yra savivaldybėse situacija. Tada jie pareikalaus valdyboje, kad būtų apmokama, jie už dyką neis tų pareigų. Pavyzdžiui, dabar Pasvalyje vanduo… yra penki valdybos nariai, vanduo yra pigiausias Lietuvoje. Jūs įsivaizduokite, dabar yra trys valdybos nariai – savivaldybės ir du nepriklausomi, ar tie trys nepriklausomi geriau valdys, atsiskaitys tarybai ir panašiai? Išties yra labai daug problemų, daug keblumų ir aš nematau čia… Tie merai, su kuriais dabar šnekėjau, nemato jokio progreso šitoje schemoje. Tiesiog turės daugiau išlaidų ir, matyt, turės būti apmokami valdybos nariai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime apsiriboti po vieną nuomonę už, vieną prieš? Gerai. Dvi nuomonės už, dvi prieš, nes tikrai buvo daug įstatymų projektų.
D. Kreivys – nuomonė už. Prašau, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū, kad leidote pasisakyti. Aš norėčiau pasakyti, kad tikrai reikalingas įstatymas ir įstatymų paketas. Ir norėčiau nuo savęs tik pridėti, kad šiek tiek dar reikėtų Seime patobulinti žiūrint iš valstybinių įmonių patirties. Skaidrumo ataskaitos – tai, ką daro šiandien VKC, kai yra skelbiamos metinės valstybinių įmonių ataskaitos. Turbūt VKC galėtų būti įpareigotas taip pat skelbti ir metines visų savivaldybių ataskaitas, kuriose mes aiškiai matytume ne tiktai, ką įmonės, ką savivaldybės nori skelbti, bet aiškiai matytume palyginamuosius rodiklius tarp įvairių savivaldybės įmonių ir tarp įvairių regioninių įmonių, galėtume juos lyginti. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Pupinis. Ir tuo apsiribosime.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl didžiosios dalies tai galima pritarti, iš tikrųjų formalūs pakeitimai. Kai kur tas ir buvo vykdoma, kai kurios tarybos kasmet vertindavo tas įmones, peržiūrėdavo, teikdavo ataskaitas ir panašiai. Bet iš tikrųjų man šiek tiek abejonių kėlė klausimas, kuris taip ir nebuvo atsakytas, nes formaliai valdybose vis tiek lieka administracijos atstovų, nors ir bus pakeistos proporcijos. Bet kodėl iš Vietos savivaldos įstatymo išbraukiamas 5 punktas, kad tarnautojai atstovauja savivaldybės įmonių ir akcininkų valdymo organuose? Kažkodėl visai nebelieka.
Aš manau, kad vis dėlto nors ir pusė jų liks arba mažiau, arba nors vienas, administracija pagal šitą savivaldos įstatymą turėjo teisę ir galimybę, netgi prievolę, teikti savo žmones į valdybą, o čia kažkodėl punktas išbraukiamas. Nežinau, gal komitete išsiaiškins, bet man šio punkto išbraukimas kelia daug klausimų, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti dėl minėtų įstatymų projektų Nr. XIIIP-1713, Nr. XIIIP-1714, Nr. XIIIP-1715, Nr. XIIIP-1716, Nr. XIIIP-1717, Nr. XIIIP-1718 ir Nr. XIIIP-1719. (Šurmulys salėje) Balsuojame už Vietos savivaldos įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus kartu.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūloma skirti pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetą, o kaip papildomą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar galime sutarti dėl komitetų? Galime. Siūloma svarstyti balandžio 24 dieną.
Pone Kamblevičiau, prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Prašau įskaityti už.
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius po pateikimo balsavo už dėl minėtų įstatymų projektų. Dėkoju, dėl protokolo įrašome.
Paskyrėme komitetus ir numatėme datą – balandžio 24 dieną.
10.32 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408(2) (svarstymas)
Dabar skelbiu mūsų darbotvarkės 1-3 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408(2). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą prašome pateikti gerbiamąjį pirmininką P. Urbšį.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti išvadai ir patobulintam įstatymo projektui. Kartu bendru sutarimu komitetas prideda patobulintą įstatymo projektą su įstatymo projekto lyginamaisiais variantais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Svarstyti pasiūlymų neturime. Dabar skelbiu diskusiją. P. Urbšys vėl kviečiamas į tribūną. Diskusija. Jums penkios minutės. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų daugelis mūsų Seimo rinkimų kampanijos metu ne kartą kalbėjome apie tai, kad reikia suteikti seniūnijoms didesnį savarankiškumą. Net buvo suformuoti siūlymai keisti Konstituciją, įteisinant tiesioginius seniūnų rinkimus. Bet šiandien tikrai yra galimybė mums sustiprinti seniūnijų savarankiškumą ir padaryti seniūniją artimesnę žmonių poreikiams.
Pagal dabar galiojantį įstatymą seniūnija, vykdydama savo viešąsias funkcijas, gali būti steigiama kaip biudžeto įstaiga. Bet dabartiniame įstatyme yra apribojimų dėl gyventojų skaičiaus, kad biudžetinę įstaigą galima įsteigti, kai yra ne mažiau kaip 1,5 tūkst. gyventojų. Šiuo atveju mes turime tikrai grėsmingą demografinę situaciją, nes gyventojų skaičius mažėja. Kai kurios savivaldybės, kurios bandė įsteigti seniūnijas kaip biudžetines įstaigas, susidūrė su tuo, kad procedūros pabaigoje gyventojų skaičius tapo mažesnis nei 1,5 tūkst., ir faktiškai jos padarė darbą visiškai veltui.
Man atrodo, kad savivaldybių siūlymas panaikinti šitą apribojimą tikrai yra teisingas, nes pačios savivaldybės nuspręstų, kokį modelį taikyti tam, kad ta viešoji (…) seniūnijų atitiktų žmonių interesus. Be, abejo, yra tam tikras nuogąstavimas, kad kuriant biudžetines įstaigas, gali atsirasti papildomų etatų (dirbtinai gali atsirasti papildomų etatų), nes dabar yra reikalavimas, kad turi būti ne mažiau kaip septyni. Bet šiuo atveju siūlomame projekte yra akcentuojama, kad jeigu naikinamas apribojimas dėl gyventojų, todėl šiuo atveju pačią biudžetinės įstaigos struktūrą ir etatus patvirtina būtent ne administracijos direktorius, o savivaldybės taryba. Taip mes išvengtume tam tikro piktnaudžiavimo ir būtų tam tikra politinė kontrolė, kad etatai nebūtų daromi dėl etatų.
Tuo labiau kad šitame įstatymo projekte dar yra aiškiai akcentuojama, kad reikia panaikinti ydingą praktiką, kai dabar administracijos direktorius vienasmeniu savo sprendimu gali paskirti seniūną laikinai eiti pareigas kitoje seniūnijoje. Taip apeinamas pats principas dėl seniūno atrankos. Čia dabar mūsų pačių padarytos pataisos, kai į tą atrankos komisiją įtrauktas platesnis ratas bendruomenių, seniūnaičių ir mes suteikiame jiems didesnes galias dalyvauti toje atrankoje. Šiuo įstatymo projektu irgi siūloma vis dėlto susiaurinti administracijos direktoriams galimybes piktnaudžiauti ir išbraukti nuostatą, kad be konkurso toje pačioje savivaldybėje seniūną galima perkelti į laisvas vietas.
Būtent šitame įstatymo projekte, man atrodo, mes darome nedidelį žingsnį, bet darome žingsnį seniūnijų savarankiškumo sustiprinimo link ir dar apsaugome seniūnijas nuo dirbtinio stambinimo. Dabar prasidėjo procesai, kad, norėdami kurti biudžetines įstaigas, pradeda dirbtinai stambinti seniūnijas ir taip vėl atitolinti paslaugą nuo žmogaus, gyvenančio toje teritorijoje. Mes, pritardami šiam įstatymui, paliktume pačioms savivaldybėms apsispręsti ir pasirinkti patį geriausią modelį, kuris atitiktų gyventojų lūkesčius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti A. Strelčiūną.
Kol jis ateina, aš noriu patikslinti, kad ką tik mūsų po pateikimo pritartam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1714 papildomu komitetu dar buvo pasiūlytas Aplinkos apsaugos komitetas, nes čia yra geriamojo vandens tiekimas. Jeigu gerbiamieji kolegos neprieštarauja, tai į protokolą mes įrašome, kad dėl minėto įstatymo projekto pasiūlytas dar ir Aplinkos apsaugos komitetas.
Atsiprašome gerbiamojo Algio už sutrukdytą laiką, jums penkios minutės.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, džiugu, kad dėl šio įstatymo yra žengtas žingsnis ir iš dalies pradedame diskutuoti dėl seniūnijų formos. Seniūnijų formos yra dvi: viena – seniūnija yra kaip padalinys, o kita – biudžetinė įstaiga. Aš tikiuosi, kad ateityje mes žengsime dar vieną žingsnį ir kalbėsime, kad daugiau įtrauktume gyventojus ir visgi biudžetinių įstaigų vadovus rinktume trimis etapais, paklausdami bendruomenių ir pačių gyventojų nuomonės.
Dabar, kai kalbame apie šį įstatymo projektą, norėčiau atkreipti dėmesį į gyventojų skaičiaus išbraukimą. Tai gal ir yra tikslinga, kad vis dėlto įstatyme nebūtinai turi būti įrašyta 1 tūkst. 500 gyventojų. Dėl antrojo punkto, ten mes kalbame dėl valstybės tarnautojų skaičiaus, kai išbraukiame skaičių septyni ir paliekame neapibrėžtą skaičių, vis dėlto mes turėtume diskutuoti, ar trys, ar penki žmonės turėtų būti. Bet kokia veikianti biudžetinė organizacija turi turėti minimalų skaičių. Jeigu mes to neapibrėžiame, gali susidaryti tokia situacija, kad savivaldybės administracijos direktorius, nenorėdamas stiprios biudžetinės įstaigos, gali paskirti vieną ar du žmones ir tiesiog ji bus neveikianti. Aš galvočiau, kad vis dėlto į kai kuriuos dalykus reikia atkreipti dėmesį, bet dėl kai kurių straipsnių papildymo dabartiniame etape, kad yra išplėstinė seniūnaičių sueiga, tai yra gerai. Aš norėčiau, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norintys kalbėti savo nuomones išsakė. Po svarstymo galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Balsuojame. Prašome balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1408(2) po svarstymo. (Balsai salėje: „O motyvai!“) Atsiprašau, aš paskubėjau. Motyvai, praleidau. G. Burokienė – motyvai, nuomonė už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Regionuose nuolat mažėjant gyventojų, o miestuose daugėjant, manau, kad šis įstatymas yra labai tikslinga įstatymo pataisa. Kadangi tik pačios savivaldybių tarybos geriausiai žino, kur ir kokios seniūnijos reikia. Ir labai svarbu, norint išlaikyti gyvybingas vietos bendruomenes, kad gyventojai galėtų gauti geriausias paslaugas, kuo arčiau gyventojų gyvenamosios teritorijos steigti seniūnijas ir aptarnauti gyventojus. Todėl labai kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai Godai. Nuomonė prieš – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš principo kokios mūsų priešrinkiminės nuostatos buvo savivaldos atžvilgiu? Beveik visos partijos, kurios dabar atstovauja Seime, pasisakė už savivaldos išplėtimą, tai reiškia, kai renkamas ne tik Seimas, ne tik savivaldybė, bet ir arčiau žmonių, tai yra seniūnijose. Tai mes dabar einame tuo keliu, kad bandome pakeisti savivaldybės statusą iš administracijos padalinio į atskirą biudžetinę įstaigą. O kodėl gi, gerbiamieji valdantieji, nekalbame apie tai, ką kalbėjome prieš rinkimus? Kodėl neskelbiame bandymo rinkimų būdu atstovauti seniūnijų gyventojams? Kodėl nepraplečiame to, ką mes žadėjome, kad praplėsime seniūniją kaip renkamąjį organą? Kad ne tik seniūnaičiai, kurie yra dar formalus dalykas atstovaujantiesiems žmonėms, o kad būtų seniūnijos tarybos, kurios galbūt rinktų ir tiesiogiai seniūną. Kodėl mes nutolome būtent nuo mūsų priešrinkiminių pažadų?! Kodėl mes dabar bandome vėl dar kartą pakeisti tik rūbus, o ne iš esmės atstovauti žmonėms? Dėl tų priežasčių aš iš principo balsuoju prieš, nes mums reikėtų iš esmės grįžti prie mūsų pažadų, ką mes žadėjome žmonėms ir praplėsti mūsų savivaldą, atstovaujant žmonių interesams kuo arčiau jų gyvenamosios vietovės. Taigi esu už tai, kad seniūnija būtų renkamas organas, o ne kaip kokia nors administracinio valdymo forma. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Ir, mielieji kolegos, dabar jau tikrai prašome balsuoti po svarstymo.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 104, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
10.44 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1293(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1293(2). Kviečiu pateikti komitetų išvadas. Pirmąjį kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją. Gal galėtų D. Kreivys pateikti? A. Baura, puiku. A. Baura vietoj V. Poderio. Prašom, Antanai.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dar praeitų metų gruodžio 13 dieną Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą ir atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, tačiau nepritarė Seimo nario D. Kreivio pasiūlymams. Taip pat pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai ir galutinis sprendimas buvo toks, kad bendru sutarimu būtų pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už komiteto išvados pateikimą ir kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti V. Bukauską. Prašom.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir pritarė balsuodami 7 už, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, toks diskutuotinas klausimas, vėlgi daugiau pasitikėjimo klausimas, ir šiandien svarstant… Mes priimame ir iš savivaldybių atimame galimybę tiesiogiai ir aktyviau dalyvauti savivaldybių įmonių valdyme, o mes anksčiau deklaruodavome, kad savivaldybėmis reikia pasitikėti, nes iš esmės savivaldybių įmonės yra įmonės, kurios teikia daugiau tokio socialinio profilio paslaugas, t. y. šiluma, vanduo.
Aišku, jos skiriasi šiek tiek nuo valstybės, gal paslaugos kai kurios, bet jos toliau nuo žmonių ir tuomet valstybinėse įmonėse daugiau būna žmonių ne iš valstybės, o iš verslo ir kitų. Savaime suprantama, analogiška daugiau siekti pelno, bet svarbu, kad pelnas į savivaldybės biudžetą pakliūna per dividendus, valstybė disponuoja tais pinigais. Kažkaip daugiau suprantama, negu kad savivaldybėse daugiau skiriama ir daugiau dėmesio skiria ir vietinis verslas kitiems projektams arba didesniems dividendams, o tikslai ne visada sutampa su savivaldybės tikslais daugiau žiūrėti į paslaugas kaip į socialinio profilio paslaugas.
Man šiek tiek kyla abejonių, ar, susidarius tam tikroms aplinkybėms, iš tikrųjų nebus stengiamasi dirbti tam, kad savivaldybių įmonės turėtų didesnį pelną ir per valdybas tas pelnas galėtų būti naudojamas ne visai tais tikslais, kurie yra arčiau žmonių. Galbūt kokiems nors galingiems, didesniems projektams finansuoti, manau, tai nebūtų teisinga, nes daugiausia savivaldybių įmonės veikia išsilaikydamos iš surenkamų tam tikrų lėšų už paslaugas ir per verslą, o jis, kai turės didesnę įtaką, daugiau negu pusę valdybos narių… bus reguliuojamas jų panaudojimas. Tai tiek turiu abejonių.
Taip pat manyčiau, kad reikėtų stiprinti ir stebėtojų tarybas, galbūt ir kitų įstatymų teikimo reikėtų, kad vis dėlto savivaldybių stebėtojų taryboms darytų didesnę įtaką ne tik valdantieji, taip dažnai yra: faktiškai stebėtojų tarybos yra panaudojamos, deleguojama daugiausia savivaldybių tarybų daugumos atstovų, nematyti opozicijos. Šiuo atveju reikėtų ypač dabar pareguliuoti.
Aš manau, aš susilaikysiu. Todėl, kad aš pasitikiu vietos tarybomis, kad vietos tarybos arčiau žmogaus, negu galbūt atsitiktinai skiriami valdybos nariai iš pašalės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir vėl kviečiu į tribūną A. Baurą. Gerbiamas Antanai, jums, kaip komiteto išvadų teikėjui, reikia aptarti vieną pasiūlymą. Dėl 1 straipsnio yra gerbiamo D. Kreivio pasiūlymas. Gerbiamas Kreivy, prašom pateikti savo pasiūlymą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pasiūlymo esmė yra nepriklausomų valdybos narių skaičių padidinti iki dviejų trečdalių. Aš manau, kad savivaldybių įmonės turi būti valdomos profesionaliai. Jeigu žiūrėtume, kaip yra atrenkami valdybos nariai, dažniausiai valdybos nariai yra atrenkami pagal kompetenciją. Sakykime, jeigu energetika, gali būti iš energetikos srities specialistas, finansų specialistas, jie gali žymiai pagerinti įmonės būklę ir įmonės valdymą. Taigi apibendrinant, kur kas geriau turėti daugiau profesionalų valdyboje – jie galėtų žymiai efektyviau, racionaliau prisidėti valdant įmonę, negu turėti politinio pasitikėjimo žmonių, kurie neturi kompetencijos valdyti šitas įmones.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. BAURA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentas būtų toks, kad nepriklausomų valdybos narių proporcijos didinimas ir tokių narių atrankos turi būti atliekamos nuosekliai, siekiant įgyvendinti EBPO rekomendaciją Lietuvai didinti valstybės valdomų įmonių valdybų savarankiškumą, tai yra būtinas didesnis nepriklausomų narių, išrinktų laikantis skaidrių paskyrimo procedūrų, skaičius.
Kita vertus, didinant nepriklausomų valdybos narių skaičių, analogiškai turėtų būti nustatomas reguliavimas, kaip akcininkas, savininkas įgyvendins savo teisę ir pareigą kontroliuoti įmonę, kokie kontrolės svertai jam suteikiami, koks bus teisinis santykis tarp įmonės savininko, akcininko ir nepriklausomų valdybos narių, kokios jų atsakomybės ribos ir panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą nori kalbėti G. Steponavičius. Jūs už D. Kreivio pasiūlymą, taip? Prašau. Žodis jums.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mes matome, kad Vyriausybė yra užsibrėžusi valstybės mastu valstybės valdomose įmonėse stiprinti nepriklausomų valdybos narių institutą, įtraukiant daugiau su didele patirtimi žmonių iš verslo, iš privataus sektoriaus. Aš manau, visiškai ta pati logika galioja ir savivaldos lygmeniu. Aš manau, kad mes turėtume šia linkme drąsiau judėti. Šia linkme yra ir D. Kreivio pasiūlymas. Tie argumentai, kurie komiteto vardu buvo išsakyti, yra labiau tokie bendro pobūdžio pamąstymai, kodėl nevažiuoti bulvių kasti šeštadienį. Priežasčių visada sugalvosime, kodėl nekeisti esamos situacijos. Bet puikiai suprantame, kad, šiaip ar taip, Skandinavijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad reikia daugiau nepriklausomų žmonių, valdant valstybės ir savivaldybės įmones, ir tai duoda rezultatus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, kolegos, bet manau, kad jo pasiūlymas yra per daug radikalus. Pabrėžčiau, kad dabartinis įstatymas be šios pataisos leidžia, kad ir kiekvienoje valstybės ar savivaldybės įmonėje šimtu procentų paskirti nepriklausomus valdybos narius, nes pasako: ne mažiau kaip pusė turi būti nepriklausomų. Vadinasi, visi gali būti nepriklausomi. Ten, kur yra tokia valia ir toks poreikis, pavyzdžiui, Vyriausybė savo energetikos įmonėse viens, du gali paskirti absoliučiai visus privačius asmenis valdybų nariais. Bet manau, kad čia nereikėtų perlenkti lazdos ir numatyti tai kaip prievolę, kad du trečdaliai valdybos narių būtų fiziniai asmenys, nesusiję su, sakykim, savivaldybe, ypač šiuo atveju, nes yra visokių situacijų įmonėse. Kai kada reikia priimti ir tam tikra prasme politinius, strateginius sprendimus, nebūtinai pagal komercinę logiką. Būna sudėtingų momentų, kai reikia, pavyzdžiui, kaip Vilniuje, atsisveikinti su tokiu nuomininku kaip „Rubikonas“, ir nebūtinai tie nepriklausomi valdybos nariai, kurie priima esminius sprendimus, tokiu atveju norės balsuoti pagal savivaldybės politinę valią. Todėl aš manau, kad čia yra atviri vartai, kad ir visas valdybas daryti iš nepriklausomų narių, bet uždėti labai aukštų privalomų reikalavimų nederėtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos.
Dabar balsuojame dėl Seimo nario D. Kreivio pasiūlymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už pasiūlymą – 30, prieš – 25, susilaikė 45. Pasiūlymui nebuvo pritarta. Daugiau pasiūlymų nebuvo.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. D. Kreivys – nuomonė už. Dėl viso įstatymo projekto. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
Noriu pasakyti keletą argumentų. Pirmiausia pagal OECD skaidrumo reikalavimus mes turime tris valstybės įmonių valdymo gerąsias praktikas, turime tris pagrindinius principus. Pirmas yra skaidrumas. Mes apie tai kalbėjome prieš tai pateiktame projekte. Toliau – aiškūs keliami tikslai, ką Jurgis ir minėjo, kad būtent politikai savivaldybėje turi kelti aiškius, pamatuojamus tikslus ir sudėlioti strategiją įmonei. Valdyba paskui juos įgyvendina.
Trečias dalykas – profesionalios ir nepriklausomos valdybos. Aišku, gaila, kad 2/3 mes nepatvirtinome, bet daugiau kaip pusę yra didelis žingsnis į priekį. Aš noriu pasakyti, kad savivaldybė kaip tik galės daug profesionaliau, daug rimčiau valdyti savo įmones, o jeigu įmonės, kaip minėjote, „Rubikono“ ar kai kuriais atvejais, valdyba nevykdo iškeltų politikų tikslų, gali būti pakeista. Siūlau visiems pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad ir dabar esanti nuostata, kad ne mažiau kaip trečdalis valdybos narių turi būti privatūs fiziniai asmenys, leidžia tiek Vyriausybei, tiek savivaldybėms, jeigu norima, visą valdybą sudaryti iš privačių asmenų. Bet jeigu yra situacijų, kai reikia užtikrinti tam tikrų savivaldybių sprendimų tvirtą įgyvendinimą, tai aš manau, kad vis dėlto reikia palikti galimybę atskirose įmonėse, savivaldybių kontroliuojamose, turėti daugumą iš savivaldybei atstovaujamų narių ir nebūtina tiek varžyti savivaldos teisių.
Iš kitos pusės, mes labai demonizuojame tuos nepriklausomus, privačius valdybos narius, atrodo, kad savivaldybių darbuotojai, departamentų vadovai yra visiški žiopliai, nežino, kokius sprendimus įmonėms priimti, o atėjęs privatininkas kiekvienu atveju stebuklingai gerai valdys. Aš nemanau, kad būtina laikytis tokio požiūrio, tuo labiau kad atskirais atvejais tie privatūs valdybos nariai gali būti politiškai parenkami ir neatsiriboti nuo savo privačių interesų, kad, išnaudodami tą valdybos nario vietą, kaip nors susiorganizuotų tos savivaldybės ar valstybės kontroliuojamos įmonės užsakymus sau naudingu būdu. Žinome tokių atvejų, jų yra buvę, sakysim, „Lietuvos geležinkeliuose“ ar panašiai. Todėl, manau, kad nereikėtų persistengti, ir aš nepalaikau to būtino nepriklausomų valdybos narių didinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už ir nuomonė prieš išsakytos. Prašome balsuoti po svarstymo dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 77, prieš – 2, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
10.58 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1671 (pateikimas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-5 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1671. Pateikimas. Kviečiu G. Kindurį.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiamu projektu siūlome įteisinti kaip galimybę savivaldybėms pagal jų kompetenciją, nustatant mokesčių lengvatas, leisti lengvatą – sumokėto mokesčio ar jo dalies kompensavimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės taryba gali priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Šią nuostatą panašiai reglamentuoja ir kiti įstatymai, būtent: Žemės mokesčio įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, Rinkliavų ir Vyriausybės nutarimas dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę. Juose teigiama, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba nuo jo visai atleisti.
O sąvoka „lengvata“ yra siejama su mokesčio sumažinimo mechanizmu, tai yra sąlygų nustatymu, kam bus, kokiems asmenims taikoma, kodėl, nes vis dėlto sprendimai turi būti motyvuoti, kiek procentų mažinamas tas mokestis ar rinkliava ir kaip sumažinti, atleisti. Šituo projektu siūlome ir naują variantą – kompensuoti. O pačios lengvatos išraiška, sumažinimas ar atleidimas, ar kompensavimas, esmė yra ta, kad tam tikri fiziniai ir juridiniai asmenys mokesčio rinkliavai išleistų mažiau lėšų.
Tais atvejais, kai savivaldybės siekia, kad jų taikomos lengvatos būtų teikiamos kiek įmanoma pagrįsčiau, tai yra savivaldybių tarybų nustatyta tvarka tiems, kuriuos, pavyzdžiui, būtina paremti dėl žemo pragyvenimo lygio, paskatinti kurti, pradėti ar plėsti verslą, ar sumažinti mokesčių naštą tiems, kurie mažiau uždirba, sąžiningai moka mokesčius, vykdo veiklą, augina daugiau vaikų ar kitais savivaldybės tarybos nustatytais atvejais, tai šiuo metu galiojančios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos nėra tinkamos.
Kai kurių lengvatų mokesčiams, rinkliavoms iš anksto savo sprendimais savivaldybės dabar negali nustatyti. Pavyzdžiui, mokesčio už verslo liudijimą yra galimybė nustatyti lengvatą, nuolaidą procentais bedarbiams, kurie nustatyta tvarka yra įregistruoti Darbo biržoje. Tačiau siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir, pavyzdžiui, nustatyti, kad būtų taikoma tik tiems bedarbiams, kurie įregistruoti ne vieną dieną, ne kelias, o bent mėnesį, ir tik tada taikyti tą lengvatą, tai šiandien to padaryti negali. Negali todėl, kad konkrečiai nustatytas lengvatas skaičiuoja elektroninė programa centralizuotai visai Respublikai ir nustatytas programoje lengvatas pakoreguoti dėl techninių galimybių neišeina. O minėtu atveju, pavyzdžiui, kai piktnaudžiaujama, čia kaip vienas iš pavyzdžių, specialiai metų pabaigoje neišperkamas verslo liudijimas, užsiregistruojama Darbo biržoje, žmogus tampa bedarbiu, todėl jis turi teisę su 50 % lengvata išsipirkti verslo liudijimą net pusei metų, projekte siūloma nuostata veiktų kaip ir prevencija galimam piktnaudžiavimui savivaldybių siūlomomis lengvatomis.
Projektu ir siūloma leisti savivaldybėms nustatyti, savo administraciniais resursais taikyti konkretesnes lengvatas savo nustatyta tvarka, kompensuojant sumokėtą mokestį ar rinkliavą arba jo dalį. Dėl tokios teisės savivaldybės pačios apsispręstų, ar naudotis ja, ar ne. Dabar savivaldybių taryboms, kai jos priima sprendimus dėl šių lengvatų, apribota teisė pačioms nuspręsti, kiek šios lengvatos tam tikrais atvejais gali būti taikomos. Jos gali mažinti mokestį atitinkamu procentu, visiškai atleisti nuo mokesčio, rinkliavos, tačiau negali nustatyti tvarkos, pagal kurią savivaldybių tarybos nustatytais atvejais sumokėtas mokestis, rinkliava ar jos dalis gali būti kompensuojama tam tikriems subjektams, kurie atitinka savivaldybės tarybos tvarka nustatytus reikalavimus.
Įstatymo projektu siekiame savivaldybėms suteikti savarankiškumo administruojant mokesčius, sudaryti galimybes taikyti minėtas lengvatas per kompensacijas, siekiant paskatinti verslą, paremti skurdžiai gyvenančius, skatinti žemės naudojimą ar kitais savivaldybės sprendimu tikslingais atvejais. Savivaldybei būtų suteikta teisė pačiai nustatyti kriterijus, kada mokestis ar jo dalis būtų grąžinama. Taip savivaldybės galės sukurti papildomų priemonių, skatinančių dirbti, gyventi savivaldybės teritorijoje ir neišvykti iš jos.
Noriu paminėti, kad projektas dera ir su Vyriausybės programa. Joje yra skyrius „Savarankiška ir už savo sprendimus atsakinga vietos savivalda“, ten yra uždavinys: „Formuodami regioninę politiką, keliame tikslą sudaryti galimybes visiškai išnaudoti vietos savivaldos turimą potencialą, kartu suteikiant savivaldybių institucijoms pakankamas galias ir finansinius instrumentus.“
Iš tokių pavyzdžių, kurie, mano manymu, galėtų būti taikomi per kompensaciją, tai minėtas fiksuotas pajamų mokestis, sumokėtas už verslo liudijimą, kai savivaldybė gali jį grąžinti, o ne iš anksto nustatyti būtent tais atvejais, kai nepiktnaudžiaujama, nes, žinote, verslo liudijimą išsiima ne visoms dienoms, kuriomis dirba. O savivaldybė kompensuotų, pavyzdžiui, jeigu tikrai mato, kad iš to verslo liudijimo žmogus gyvena ir sąžiningai išsiperka, tarkime, per mėnesį bent 15 dienų ar per metus kokių 180 dienų, tada jį grąžintų. O šiaip nustatyti lengvatą be priežasties kaip ir nėra pagrįstumo.
Gali būti kompensuojama žemės nuomos mokesčio dalis, kai žemė prižiūrima ir naudojama, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, jei yra, pavyzdžiui geros agrarinės būklės išlaikoma, arba taikyti smulkiems ūkininkams… Jeigu tai komercinės paskirties žemė, tai jei tais metais buvo sukurta darbo vieta, galėtų būti grąžinamas darbo vietos mokestis. Jei šeima augina du ir daugiau vaikų, nepriklausomai nuo to, kokios paskirties žemę naudoja, irgi gali būti grąžinama. Ar naujai pradėjusioms įmonėms veikti būtent tais metais gali būti kompensuojama. Ir pakartosiu, kad iš anksto dažnai tokių lengvatų…
PIRMININKĖ. Nekartokite jau tikrai. Jūs atsakyti turėsite į daugelį klausimų, tad nebekartokite.
G. KINDURYS (LVŽSF). Tiesiog tada kviečiu palaikyti šią idėją.
PIRMININKĖ. Ačiū už labai išsamų pateikimą. Nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mokesčiai sumažinami arba pagal dabartinį reglamentą atleidžiami nuo mokesčių subjektai visi vienodomis sąlygomis, o kompensuoti sumokėtus mokesčius ir rinkliavas tektų iš savivaldybės biudžeto lėšų, jų biudžeto sąskaita. Gali būti tik dėl pavienių subjektų tais biudžetiniais metais tie sprendimai priimami. Norėjau paklausti. Ar nėra grėsmės biudžeto deficitui susidaryti ir kaip dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų konsolidacijos, kokios prognozės?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kadangi savivaldybės čia turi kompetenciją tik dėl tų mokesčių, kurie patenka į jos biudžetą, ir savivaldybės kasmet panašiai planuoja, kiek iš tam tikrų mokesčių įplauks, nes jie vis tiek būna panašūs, tai, aišku, metų pradžioje, tiek tvirtindami strateginį planą, tiek biudžetą, nusimatytų biudžete, kokią dalį lėšų gali toms kompensacijoms naudoti. O mechanizmas veiktų, aš įsivaizduoju, paprasčiausiai į metų pabaigą, nes šnekama apie sumokėtus mokesčius ir grąžinama einamaisiais, mokesčiai mokami maždaug lapkričio mėnesį. Tai tas mechanizmas ir veiktų, iš surinktų mokesčių dalis būtų grąžinama, kompensuojama, bet tai, aišku, būtų metų pradžioje ir būtų apsisprendžiama dėl biudžeto, patvirtinus tam tikrą programą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, Teisės departamentas ne visai taip suprato, kad jūs galite atleisti ir nuo kitų mokesčių tik savivaldybės sąskaita. Ir apskritai šiuo metu galbūt savivaldybėse tikrai nemažai prašytojų vien dėl lengvatų yra. Jūs įstumsite į gana sudėtingą padėtį savivaldybes, nes tų prašytojų atsiras dar daugiau ir iš tikrųjų nežinau, kaip bus vertinami tie kriterijai. Pavyzdžiui, jūs minėjote, sunku, nesunku. Visiems, sakys, sunku. Iš tikrųjų tada jūs paskęsite politinėse rietenose ir paprasčiausiai tai bus tam tikri politiniai sprendimai: tas geras žmogus, tas negeras, ir kils didelis chaosas. Ar nemanote, kad vis dėlto pakanka ir tų nustatytų kriterijų, kur yra nustatytos lengvatos ir sistema maždaug vienoda? Ir tai dėl žemės atleidimo kai kada taikoma nevienodai, nes žmonės turi didelius plotus miestuose ir atleidžiami irgi pagal nesuprantamus kriterijus. Ar nemanote, kad čia prisidirbsite daugiau problemų, negu kad jūs ką nors laimėsite? Politiškai taip, galbūt gražiai atrodo.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Nuo ko čia pradėti? Turbūt esmė yra ta, kad tai yra teisėta. Jeigu savivaldybė užginčys ir nematys poreikio, tai to ir nenustatys. Man teko dirbti savivaldybėje, kur tas buvo pabandyta, bet per teismą buvo įrodyta, kad šiandien įstatymas neleidžia to daryti. Tas pabandymas buvo gana vykęs. Kriterijų tikrai gali būti įvairiausių. Nustatys ne direktorius, ne meras, o kolegiali institucija, taryba. Yra būtent viena, kaip ir minėjau, iš tų paskatinamųjų priemonių, kai toje vietovėje gyveni, kuri ir dirbi. Manau, jeigu įsivaizduotume, kad kuri nors savivaldybė kuo nors sugeba papiktnaudžiauti, tai ir šiandien gali visiškai atleisti nuo mokesčio, ta teisė leidžia tokį dalyką, tai kompensuoti tik dalį, mano nuomone, yra daug švelnesnė. Jeigu sutaria savivaldybė dabar ir suteikta teisė visiškai atleisti nuo mokesčio, tai kompensuoti dalį, kaip ir pakartosiu, yra švelnesnė. Esmė – surasti tuos tinkamus būdus. Taigi prie šio klausimo tikrai turėtų dirbti ir pozicija, ir opozicija. Aš matau tik labai teigiamą dalyką, kad didiname savarankiškumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Žemės mokestis nuo 0 iki 4 %, kai savivaldybės gali taikyti, yra įvestas 2012 metais ir ta sistema, kaip matome, gerai veikia. Atskiros savivaldybės ir šiais metais atleido ūkininkus nuo žemės mokesčio, nors Vyriausybė žadėjo tam tikrą paramą, tačiau tie pažadai liko neįvykdyti. Tačiau man kyla klausimas, kaip bus su skaidrumu, kaip bus kontroliuojama, ar bus galima įrodyti, kad štai aš ką nors padariau ir dabar atleiskite mane nuo to mokesčio, ar čia neprasidės tokia didelė painiava? Dar yra žodis, kad galima kompensuoti, tai ar čia nebus per daug sudėtinga? Gal man paaiškinsite, nes nematau tokio vientiso vaizdo, ypač dėl kompensacijos.
G. KINDURYS (LVŽSF). Pakartosiu dėl skaidrumo. Jeigu dabar savivaldybė gali visiškai atleisti visus, gali svarstyti sprendimą ir vieno subjekto prašymą atleisti nuo mokesčio, tai skaidrumas ir kompensavimo skaidrumas, mano manymu, yra identiški. Kitas dalykas. Kai įmonė, ūkininkas, fizinis asmuo, kuris… Kodėl tas kompensavimas tik tiems, kam reikia? Jeigu jie pajamų tikrai daug turi, tai savivaldybė gal ir matys, kad ne visiems reikia kompensuoti. Kompensuoti, pavyzdžiui, paremiant… Nes ir savivaldybės galimybės, nėra tiek pinigų, kad kompensuotų visiems, savivaldybė gali nustatyti būtent smulkiam verslui, kas dirba su verslo liudijimu, ar smulkus ūkininkas dirba, kompensuoti, gal gali nustatyti, kad bus kompensacija tiems subjektams, kurie registruoti rajone, kad neremtų kitose savivaldybėse gyvenančių ir čia tik žemę laikančių, šienaujančių, jeigu apie žemės mokestį. Kriterijų esmė ir yra, kad turės būti nustatyti iš anksto ir aiškūs. Ir po kiekvieno įvertinimo, kadangi savivaldybės tarybos kompetencija suteikti lengvatą, o ne pagal tvarką, tarkim, direktorius tą gali, taryba dėl kiekvienos pavardės, dėl kiekvienos įmonės priims sprendimą matydama, negali pavesti savivaldybės vykdomajai institucijai pagal tuos kriterijus taikyti lengvatas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Vis tiek įstatymas nepakeičiamas, vis tiek tą lengvatą, kompensaciją taikys taryba taip, kaip ir dabar,
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Norėčiau paprašyti, kad jūs atsakytumėte į klausimus labai išsamiai ir trumpai, nes nori paklausti daugiau Seimo narių. Klausia E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tai štai yra aiškūs kriterijai, kaip taikomos lengvatos mokesčio arba rinkliavos. Čia aiškių kriterijų nėra ir jūs pats labai tokį miglotą įsivaizdavimą pateikėte, kaip bus kompensuojama. Na, aš pabandau tada jūsų paklausti. Ar tai nėra taikoma kaimiškuose rajonuose kaip kompensavimo galimybė pirmiausia žemės ūkio bendrovėms, kurios moka į savivaldybės biudžetą žemės nuomos mokestį? Lengvatos jiems pritaikyti negali, nes neatitinka lengvatininkų kriterijaus, tačiau reikia su jais atsiskaityti. Tai štai parems kokią šventę, išnuomos, apmokės kokį autobusą ir tada iš savivaldybės savų biudžeto lėšų kompensuojate. Ar taip neatrodo, kad į tai yra taikinys nukreiptas?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Aš atvirkščiai pasakyčiau, kad dabar nėra jokių kriterijų. Parašyta, kad gali mažinti ir atleisti. Vadinasi, dabar visiškai nėra kriterijų, o tada savivaldybė, norėdama taikyti kompensaciją, privalės tuos kriterijus nusistatyti. Ir pačios. Ir čia yra tik teisė, čia ne pareiga. Viena iš galimybių taikymo lengvatos būtų kompensacija pagal aiškius kriterijus, kurių dabar, atvirkščiai, nėra.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, čia buvo minėta, kad savivaldybės tarybos ir šiuo metu turi galimybę atleisti arba sumažinti mokesčius. Tai paprastai daroma būtent tiems, kurie dėl tam tikrų sunkumų, dėl finansinių sunkumų negali susimokėti, pavyzdžiui, jeigu būna ypač nepalankios sąlygos žemdirbiams ar panašiai. O dabar jūsų atveju, jeigu jau susimoka, vadinasi, turi iš ko susimokėti, ir kodėl reikėtų tą daryti, kompensuoti. Jūs minėjote, kad galbūt paremti verslą. Juk savivaldybės turi rėmimo fondus tiek žemdirbiams, tiek verslininkams ir ten yra nusistačiusios kriterijus, ir remia. Kam dar šito papildomo mechanizmo? Tikrai aš nesuprantu. Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tik tiek paminėsiu, kad tai būtų kaip papildoma priemonė skatinti gyventi ir neišvykti kitur. Tai yra ir verslo skatinimo programos, ir visos, ir šita. Būtent regionuose ir ieškome įvairiausių būdų ir tvarkų, kaip tuos žmones prilaikyti juose. Tai kaip papildoma paskatinamoji priemonė. O tai, kad susimokės, tai labai, mano manymu, gerai, nes mes skatiname mokesčius mokėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimams nustatytas laikas baigėsi. Ačiū pranešėjui.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Narkevičius. Prašau, kolega.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų tai yra kuklus, tačiau vienas iš pavyzdžių, kai bandoma išplėsti savivaldos galimybes. Tai yra teigiama. Ar tuo pasinaudos tarybos, ar nepasinaudos, tai būtent yra tarybų reikalas. Kokiu būdu pasinaudos, kam, kiek ir kokia forma, tai vėl yra savivaldos reikalas. Ar tai bus atskaitinga rinkėjams? Matyt, kaip ir visi kiti klausimai, kokie yra priimami savivaldybės taryboje, bus atskaitinga. Todėl verta paremti šį įstatymo projektą.
Aišku, jis yra iš dalies tobulintinas, nes reikėtų numatyti, atsižvelgti į tam tikras Teisės departamento pastabas, galbūt rekomendacijas, kokios tvarkos savivaldoms būtų reikalingos įgyvendinant tas papildomas galimybes, tačiau, be abejo, tai teigiamas dalykas. Keista, kad gerbiamieji liberalų atstovai (iš klausimo esmės matyti) nelabai tam pritaria, nes iš principo liberali politika ir yra skatinimo ir galimybių išplėtimo politika. Taigi manau, kad šiuo atžvilgiu valdantieji eina kukliu, bet geru keliu, todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – R. Juška. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už suteiktą žodį. Aš kaip tik kaip liberalas, ilgametis savivaldybininkas, septynias kadencijas dirbęs rajono savivaldybės taryboje, pasisakysiu prieš ir pateiksiu argumentus. Tai ydingas įstatymo projektas.
Turbūt niekas geriau neiliustruoja kaip pavyzdžiai. Štai jums vienas iš pavyzdžių. Savivaldybės autobusų parkas ir privatus autobusų parkas toje pačioje savivaldybėje susimoka mokesčius. Tai savivaldybė gali ir lėšas taupyti. Ką ji gali? Nekilnojamojo turto mokesčio, kokios nors rinkliavos, žemės nuomos mokesčio? O privatus atleis, neatleis, patinka, nepatinka vietiniam politikui. Visiškai nesuprantama, kodėl reikėtų dangstytis, kad skatinsime verslą, skatinsime galimybę neišvykti iš rajono.
Dabar aš nežinau Respublikoje rajono savivaldybės, kuri neturėtų Smulkaus verslo rėmimo fondo, Žemės ūkio rėmimo fondo – patvirtintos tvarkos, taisyklės už įkūrusiems darbo vietas, kiek galima remti, už ką, skaidriai, viešai. Dabar susimokėję mokesčius, po kiek nors laiko kreipsis, kad jie būtų atleisti. Atsiprašau! Visiškai nesuprantama. Per 27 metus darbo savivaldoje nebuvo nė vieno tokio atvejo, nes, prieš mokėdami – turi ar neturi lėšų, jie kreipiasi ir prašo ar sumažinti, ar atleisti. Tai yra daroma būtent pagal patvirtintas savivaldybių tarybų tvarkas.
Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį į įstatymo…
PIRMININKĖ. Artėja laikas.
R. JUŠKA (LSF). …sakykim, atkreiptą Europos teisės departamento ydingumą.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
R. JUŠKA (LSF). …ši sutartis… Aš labai atsiprašau, baigiu. Su nuorodomis į įstatymą. Europos sutarties „Dėl Europos Sąjungos vertinimo“ 107 straipsnio 1 dalis – aiškiai suformuota teisingumo praktika Europoje iškraipytų konkurenciją, nesuderinamą su vidaus rinka.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. JUŠKA (LSF). Laikantis minėtos sutarties 108 straipsnio nustatytų procedūrų, galėtų būti įgyvendinamos tik gavus Komisijos pritarimą. Visai ne tuo keliu nuėjome. Todėl kviečiu balsuoti prieš ir nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir pasistenkime visada suspėti per dvi minutes. Galima kalbėti išties ilgai, bet nuomonės išsakytos.
Mieli kolegos, prašome balsuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo, kurį pateikė G. Kindurys.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 68, prieš – 5, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas komitetas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti gegužės 29 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl komitetų ir kad gegužės 29 dieną būtų svarstymas? Galime pritarti.
11.21 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1185(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-6 klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1185(2). Svarstymas. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką V. Simuliką pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadą. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pateikti savo išvadą.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos. Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Svarstymo stadijoje gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kai kurioms pritarėme, kai kurioms nepritarėme. Gavome dviejų papildomų komitetų, tai yra papildomo komiteto ir komisijos, išvadas pritarti šiam įstatymui ir bendru sutarimu pritarėme iniciatorių siūlomai redakcijai. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti koordinavimą tiriant, renkant, sisteminant ir įamžinant Lietuvos gyventojų įvairiomis formomis vykusį pasipriešinimą prieš agresyvius SSRS vykdytus ekonominius bei karinius veiksmus atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, t. y. genocido veiklos praplėtimas. Tiek komisija, tiek Genocido centras, tiek papildomas komitetas manė, kad iš tikrųjų yra teisinga eiti tuo keliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateiktą komiteto išvadą. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Z. Streikus. Pateikite komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 22 dieną kaip papildomas komitetas svarstė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė: pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pabrėžiu, išskyrus vieną – dėl centro teisės steigti muziejinę veiklą vykdančius šio centro vidinius padalinius, joms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas, Žmogaus teisių komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai pritarė. Noriu tiesiog pakviesti balsuoti už, nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras galėtų tapti koordinuojančia institucija renkant, tiriant, analizuojant istorijos procesus, SSRS vykdytą agresiją, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu, nes šiuo metu jokia kita institucija to nedaro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Laisvės kovų komisijos pirmininką J. Oleką, nes jūsų komisija taip pat svarstė, dėkojame jums už tai. Pateikite išvadą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip pirmininkė sakė, Laisvės kovų komisija 2017 m. lapkričio 15 d. apsvarstė pateiktą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Kviečiame pritarti ir jus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pritarti greitai negalėsime, nes dalyvauti diskusijoje užsirašė net keturi kolegos. L. Kasčiūnas. Prašau jus į tribūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš ilgai neužtruksiu. Be jokios abejonės, mes irgi remiame šitą įstatymo projektą ir turbūt vieningai palaikysime, bet vis dėlto negaliu neatkreipti dėmesio bent į porą dalykų, kurie verčia iškelti klausimą. Iš tiesų, kaip jau buvo cituota, šiuo įstatymu mes siūlome padaryti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą koordinuojančia institucija renkant, tiriant, analizuojant istorijos procesus, SSRS vykdytą agresiją, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę laikotarpiu. Viskas labai puiku, lyg ir vieną ranką… Turime aiškią kryptį – stiprinti koordinuojančią centro funkciją.
Tačiau, iš kitos pusės, ką mes girdime iš mūsų Vyriausybės, gal greičiau iš Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės, tai yra ką tik pasirodęs planas, pagal kurį Lietuvos istorijos, kalbos, literatūros ir tautosakos institutai kartu su tuo pačiu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru būtų sujungti. Sujungti dalykai, kurie tarpusavyje iš esmės nesisieja, – vieni rūpinasi kalbos reikalais, o Gyventojų genocido tyrimo centras užsiima nacionalinės atminties klausimais. Štai čia kyla tada klausimas, kaip yra modeliuojama politika pačioje Vyriausybėje, kai mes čia beveik vieningai einame link to, kad centras būtų sustiprintas, o pačioje Vyriausybėje atsiranda dokumentas, kuris siekia tą centrą sujungti su kitais institutais ir iš principo niveliuoti jo pagrindinę funkciją.
Mielieji, mums reikėtų galų gale išsiaiškinti. Pirmiausia, aišku, kreipiuosi į mūsų Švietimo ir mokslo komiteto narius, poną A. Gumuliauską ir į poną E. Jovaišą, kad iš esmės tokie planai, kurie ateina iš mūsų Vyriausybės, turėtų būti suderinti su tuo, ką mes darome Seime. Čia vienas dalykas.
Kitas dalykas, jo nėra kol kas įstatymo projekte, mes tik diskutavome komisijoje, tai aš buvau iškėlęs, bet aš manau, iki priėmimo stadijos būtinai tai įregistruosiu. Aš noriu jums priminti, kad iki 2003 metų pagal tuo metu galiojusį tą patį įstatymą šitas centras buvo įpareigotas inicijuoti genocido nusikaltimų tyrimus, savo iniciatyva teikti surinktą medžiagą apie genocido nusikaltimus. Tam tikslui buvo įkurtas netgi Specialiųjų tyrimų skyrius. Tada labai keistom aplinkybėm 2003 metais visi tie dalykai ir šitas įpareigojimas buvo išimtas iš įstatymo ir tam tikra prasme liko tam tikras teisinis vakuumas, ir šiuo metu centras nevykdo šitų funkcijų, jis nėra įpareigotas savo iniciatyva rinkti medžiagą apie genocido nusikaltimus ir teikti medžiagą prokuratūrai. Aš labai tikiuosi, kad iki priėmimo stadijos aš tikrai registruosiu šitą pasiūlymą, ir mes, dar kartą įvertinę už ir prieš, galėsime dar papildyti šitą įstatymą šiuo labai svarbiu dalyku, nes mes kalbame apie istorinį teisingumą, istorinę atmintį. Tikrai tie nusikaltimai yra padaryti žmogiškumui ir mes turime juos vertinti kuo išsamiau ir turėdami visą įvairiapusę informaciją.
Mielieji, pritardamas po svarstymo, tikiuosi, kad ir priėmimo stadijoje jūs atsižvelgsite į mūsų siūlymus papildyti šitą dokumentą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu dalyvauti diskusijoje A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip, siūlomame projekte yra kai kurių anksčiau diskutuotų ir sukėlusių įvairių svarstymų niuansų, pavyzdžiui, Genocido aukų muziejų pavadinti Okupacijos ir laisvės kovų muziejumi. Pagal savo turinį iš tikrųjų realiai jis toks daugiausia ir yra. Žodžio „genocidas“ išnykimas iš šito konteksto, nežinau, dar svarstytinas, galbūt tas pats žodis ir galėtų likti.
Kita vertus, dėl funkcijų išplėtimo, dėl papildomų funkcijų. Pavyzdžiui, jeigu kalbama apie tai, kad dabar, prabėgus aštuoniems ar septyniems dešimtmečiams, dar galima surasti vieną kitą vykdžiusį nusikaltimą žmogiškumui, galbūt galima. Prokuratūra tą darbą atliko ir atliko kiek galėjo. Perspektyvos šitai funkcijai atlikti, aišku, labai minimalios, nepaisant to, kad, kaip kolega siūlė, gali būti įregistruotas toks siūlymas.
Bet aš norėjau pakalbėti apie šiek tiek kitas viešojo administravimo funkcijas. Vis dėlto centras išduoda dokumentus porą, daugiau kaip du dešimtmečius žmonėms, kurie nukentėjo nuo visų okupacijų. Pavyzdžiui, ir dabar 44 tūkst. asmenų gauna nukentėjusiųjų asmenų pensijas. Yra Rezistentų teisių komisija prie centro, yra fondas, teikiantis jiems paramą, labai ribotos apimties. Bet ir toliau centras lieka ta institucija, kuri, ko gero, pasieks rekordą pagal skaičių žmonių, kurie dirba už minimalų atlyginimą.
Manau, kad centro priskyrimas prie kai kurių institucijų, ar tai būtų kultūros, mokslo, kad atlyginimų didėjimas žmonėms, dirbantiems pagal sutartis, būtų kaip ir kitų kultūros ar mokslo institucijų, turi būti padarytas. Priešingu atveju apeliavimas į papildomas funkcijas, jų priskyrimą ir vykdymą išties atrodo gana keistai.
Kviesčiau pritarti ir nenusisukti nuo tų klausimų, kurie susiję ir su materialine šio klausimo dalimi.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju ir kviečiu A. Gumuliauską. Prašom, kolega. Jums penkios minutės diskutuoti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi kalbu trečias, pabandysiu taupyti laiką. Norėčiau pasakyti kelias tezes.
Pirmiausia aš pritarčiau šitam įstatymo projektui, tačiau jau dabar minėtas centras, tiksliau, moksliniai tyrėjai iš tikrųjų gana prastai finansuojami. Mes pakėlėme mokslo darbuotojams algas, deja, į šią mokslininkų sudėtį Genocido centro darbuotojai nepateko ir jiems algos nebuvo padidintos. Iš tikrųjų uždirbant tiek, kad… atlieka iš tikrųjų labai gilius tyrimus, padėtis yra tikrai netoleruotina. Jei negaus papildomų asignavimų, šiam centrui iš tikrųjų tas užduotis, kurias dabar pateikė įstatymo projektas, bus sunku įvykdyti, realizuoti. Todėl būtina kreiptis į Vyriausybę tam, kad tie asignavimai bent kitiems metams būtų gerokai padidinti.
Kita tezė gerbiamam Laurynui. Nematau jo. Labai keiti dislokacijos vietą. Aš noriu pasakyti štai ką. Laurynai, nereikia painioti Vyriausybės ir darbo grupės. Išvadą dėl tų mokslo institutų sujungimo pateikė ne Vyriausybė, bet pateikė darbo grupė. Kaip tik Vyriausybė atmetė šį darbo grupės pasiūlymą ir pakvietė ją toliau tobulinti savo projektą. Todėl apie jokį susijungimą, sujungimą dabar tikrai niekas nekalba ir nereikia kalbėti, priekaištauti Vyriausybei dėl to, ko ji nepadarė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės išsakytos. Pasiūlymų nebuvo gauta. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Navickas. Prašom, kolega.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai išklausėme diskusijas ir matome, kad visi pritaria tam išplėtimui arba tiems pokyčiams. Tik aš irgi atsakydamas ponui A. Gumuliauskui pasakysiu: būtų viskas ramu, jei tai komisijai, kurią jūs minėjote, nevadovautų ministrė. Vadovavo švietimo ir mokslo ministrė ir ji bent jau per Vyriausybės valandą labai gynė tą išvadą, sakė, kad ten gerai. Tai dėl šio dalyko yra neramu. Aš manau, tikrai norėčiau, kad pritartume šiam įstatymui, bet kartu pritariu, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo centro finansavimo situacija yra visiškai nenormali. Nežinau kaip, ar su šiuo įstatymu, ar kaip, mes tikrai turėtume tai svarstyti, nes dabar išeina skylė ir Genocido ir rezistencijos tyrimo centras tarsi lieka visą laiką belaukiantis kokio nors pritarimo. Bet šiaip, šis įstatymas, man atrodo, šita pataisa nekelia kokių nors abejonių ir raginčiau visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom. Balsuojame dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo. Prašom.
Balsavo 78 Seimo nariai ir vienbalsiai 78 po svarstymo pritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-1185.
L. Kasčiūnas – replika po balsavimo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš vėlgi labai trumpai. Labai džiaugiuosi, kad iš pono A. Gumuliausko išgirdau tikrą patikinimą, kad tų institutų jungimo nebus ir centras gyvuos, mes jį stiprinsime, padarysime tikrai koordinuojančia institucija bendromis pastangomis, bet labai prašau, kad ta pati retorika, tie patys žodžiai turės būti ir Vyriausybės narių lūpose, pirmiausia švietimo ir mokslo ministrės. Mes tikrai tą stebėsime, kontroliuosime ir matysime. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Džiaugiuosi, kad mes puikiai darbuojamės, bet, deja, šiek tiek vėluojame. Norėjau su jumis pasitarti. Už penkių minčių buvo numatyta 15 minučių pertrauka. Ar darome pertrauką, ar leidžiame, kad būtų pateikiamas Seimo nutarimas, kurį yra pasirengusi Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė G. Burokienė mums pateikti? (Balsai salėje) Dirbame toliau. Ačiū, kolegos. Bendru sutarimu dirbame toliau.
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų atlikto parlamentinio tyrimo išvados“ projektas Nr. XIIIP-1742 (pateikimas)
Skelbiu 1-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų atlikto parlamentinio tyrimo“ projektas (ir išvada) Nr. XIIIP-1742. Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė G. Burokienė. Pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašau labai operatyviai pateikti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės produktų sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-668.
Komisija tyrė tokius klausimus: pirmas, priežastys, kodėl skiriasi tuo pačiu prekių ženklu pažymėti Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiami produktai. Antras, priežastys, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos ir tarnyba tik dabar atliko rinkos tyrimą, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos rinką pasiekia kitokių savybių turintys tuo pačiu prekių ženklu pažymėti produktai negu produktai, tiekiami į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir atsakingi asmenys, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos Respublikos vartotojus. Trečia, ar Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiant skirtingų savybių turinčių ir tuo pačiu prekių ženklu pažymėtus produktus nėra pažeistos vartotojų teisės ir (ar) nėra nesąžiningos komercinės veiklos požymių.
Dėl pirmo klausimo komisijos išvados yra tokios. Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų ir valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų atlikti tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto kokybės problema yra Europos Sąjungos bendrosios rinkos problema, tačiau galutinės išvados apie problemos mastą paaiškės 2018 metų gruodžio mėnesį Jungtinių tyrimų centrui pateikus galutinę ataskaitą apie atliktus suderintus tyrimus. Pagal suderintą maisto produktų tyrimo metodiką atlikti Jungtinių tyrimų centro tyrimai ir šių tyrimų pagrindu surinkti duomenys atskleis tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiamų maisto produktų skirtumus bei galimas objektyvias ir (ar) subjektyvias tokių skirtumų buvimo priežastis.
Viena dvejopos maisto kokybės priežasčių yra laisvas prekių judėjimas.
Vadovaudamiesi šiuo principu, vartotojai gali laisvai rinktis, kokius produktus pirkti, o verslo subjektai taip pat gali laisvai teikti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ar savybių prekes, jeigu tik užtikrinama, kad jos visapusiškai atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus.
Kitos galimos dvejopos kokybės priežastys – tai dėl natūralių ir kitų svyravimų leidžiami maisto produktų energetinės vertės ir maistinių medžiagų kiekio Europos Sąjungos dokumentuose reglamentuoti nuokrypiai. Viena sudedamoji maisto produkto dalis gali būti pakeista kita dėl gamybos technologijos ar produktų realizavimo laiko, atsižvelgiant į tai, kur produktai yra vežami, kaip planuojama juos laikyti ir panašiai.
Lyginant vietinę produkciją su produkcija, skirta eksportui, gali skirtis kai kurios juslinės savybės, nes laikas, per kurį produktas pasiekia vartotoją, yra nevienodas. Europos Sąjungos valstybės narės yra parengusios nacionalinius maisto produktų gerinimo planus, kad ne vėliau kaip 2020 metais vartotojai galėtų lengviau pasirinkti sveikus produktus, kuriuose yra mažesnis druskos, sočiųjų riebalų, pridėto cukraus kiekis ar kurių energetinė vertė yra mažesnė. Atsižvelgiant į gautą neišsamią informaciją apie Veterinarijos ir maisto tarnybos tyrimo išvadas, gamintojai ir tiekėjai nurodė šias pagrindines dvejopos maisto produktų kokybės priežastis: Veterinarijos ir maisto tarnybos atlikto tyrimo galimos klaidos ir neįvertintas Europos Sąjungos valstybių narių skirtingas ženklinimo informacijos teisinis reguliavimas ir Europos Sąjungos teisės aktų ženklinimo reguliavimas; palaipsniui atliekami maisto produktų pakuočių ar maisto produktų sudėties keitimai; skirtingos maisto produktų gamybos receptūros skirtingose gamyklose; specifiniai technologijų ir gamybos procesai naudojant vietos išteklius; pakeista receptūra, pritaikyta prie šios šalies vartotojų skonio, ir kitos priežastys. Taip pat Veterinarijos ir maisto tarnybos tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos reikalavimų, tyrimų metu maistingumo deklaracijoje deklaruotų maistingų medžiagų verčių nuokrypiai nebuvo vertinti.
Europos Sąjungos teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta maisto kokybės sąvoka, o Lietuvos Respublikos maisto įstatyme ši sąvoka apibrėžiama kaip maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius vartotojų poreikius, kurių protingai galima tikėtis, bei atitinkanti saugos ir kitus privalomais teisės aktais nustatytus reikalavimus, todėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiantys prekybininkai negali daryti įtakos maisto produktų sudėčiai ir (ar) jų receptūroms. Lietuvos Respublikos rinka nėra didelė ir perkami maisto produktų kiekiai yra santykinai maži. Todėl komisija siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti lėšų maisto produktų ir ne maisto produktų dvejopos kokybės tyrimams atlikti.
Antras klausimas – komisijos išvados. Europos Sąjungos valstybių narių atlikti tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto produktų kokybės problema yra Europos Sąjungos bendrosios rinkos problema, todėl Lietuvos Respublikos vartotojai nebuvo diskriminuojami. Atsižvelgiant į tai, kad dvejopos maisto produktų kokybės problemos Europos Sąjungos lygmeniu niekas nesprendė, nes nebuvo politinės valios; į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje buvo susiformavusi nuomonė, kad dvejopos maisto produktų kokybės problemą reikėtų spręsti Europos lygmeniu, o ne kiekvienai valstybei atskirai; į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių atlikti tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto produktų kokybės problema yra bendrosios rinkos problema, be to, Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba nebuvo gavusi pagrįstų vartotojų skundų dėl dvejopos maisto produktų kokybės, darytina išvada, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagrįstai tik dabar atliko tyrimą dėl dvejopos maisto produktų kokybės. Pagal nustatytus teisės aktus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę nustatyti specialius maisto kokybės privalomuosius reikalavimus ir yra įgaliota administracine teisena, kad kai yra prekių kokybės reikalavimų pažeidimų, toks teisinis reguliavimas turi būti tikslinamas. Valstybinės institucijos nepakankamai efektyviai bendradarbiavo su vartotojų asociacijomis, vartotojų asociacijų darbas nėra tinkamai koordinuojamas, taip pat nėra aiškus vartotojų asociacijų finansavimo mechanizmas.
Todėl komisija siūlo pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktų projektus, kuriais būtų aiškiau nustatytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybų funkcijos, nustatant ir tiriant dvejopos maisto produktų kokybės atvejus.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktų pakeitimo projektus, kad maisto kokybės privalomųjų reikalavimų nustatymo ir sankcijų taikymo už prekių kokybės reikalavimų pažeidimus funkcijos, kurias šiuo metu vykdo ta pati valstybinė institucija, būtų pavestos skirtingoms institucijoms. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų nustatytas aiškesnis Vartotojų asociacijos finansavimo mechanizmas. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Teisingumo ministerijai aktyviau bendradarbiauti su vartotojų asociacijomis, sprendžiant dvejopos maisto produktų kokybės klausimus.
Ir trečias klausimas. Išvados. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos reikalavimų. Taip pat tokios informacijos nebuvo gauta iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, kurios atliko tyrimus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nevertino kai kurių maisto produktų atitikties Europos Sąjungos specialiųjų teisės aktų ženklinimo ir (ar) sudėties, kokybės reikalavimų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad keletas „Vitalis“ produktų, „Lipton“ ženklinimas gali neatitikti teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamos į tai tarnybos atliko neplaninį patikrinimą ūkio subjektuose. Po patikros buvo konstatuota, kad yra pažeidžiamos reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nuostatos, draudžiančios klaidinti vartotoją dėl maisto produktų sudėties ir kitų savybių.
Vertinant atliktą tyrimą dėl dvejopos maisto produktų kokybės, pažymėtina, kad minėtas tyrimas, kurio metu produktai buvo įsigyti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, buvo atliekamas ne valstybinės maisto kontrolės metu ir ne Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo tikslais, todėl surinkti duomenys negali būti taikomi galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo įrodymais.
Toliau. Taip pat Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiant skirtingų savybių turinčius, tokiu pat prekės ženklu pažymėtus produktus gali būti nesąžiningos komercinės veiklos požymių tais atvejais, kai įvertinus kiekvieną atvejį atskirai įrodoma, kad vartotojai turi konkrečių teisėtų lūkesčių dėl produktų, palyginti su referenciniu produktu, o produktas šių lūkesčių reikšmingai neatitinka. Prekybininkas neatskleidžia ir nepateikia vartotojams tinkamos informacijos, ir jie negali suprasti, jog gali būti skirtumų, palyginti su jų lūkesčiais, todėl komisija siūlo: atlikus maisto produktų tyrimus pagal bendrą tyrimų metodiką ir nustačius ganą plačiai taikomą verslo subjektų praktiką, diferencijuoti to paties prekės ženklo produktus ir svarstyti galimybę įpareigoti gamintojus ar platintojus papildomai ženklinti į Lietuvą įvežamus maisto produktus ar kitus gaminius.
Komisijos išvadai pritarta 2018 m. vasario 28 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pirmininke, jūs labai išsamiai pateikėte, tačiau jūsų dar nori paklausti 11 Seimo narių. Ir mes skirsime tam dešimt minučių. R. Martinėlis klausia pirmasis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti, jeigu taip įvyktų, kad Vyriausybė įpareigotų gamintojus ar platintojus ženklinti maisto produktus, kad skiriasi jų kokybė ir sudėtis nuo referencinių valstybių, ar nepadidėtų produktų kaina ir ar tai nebūtų žmonėms tik psichologinis efektas, suteikiantis neigiamas arba teigiamas emocijas?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nemanau, kad padidėtų kainos užklijavus vienokios ar kitokios spalvos lipdukus. Be to, žmonės gautų daugiau informacijos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės turėjo labai mažai informacijos apie skirtingas produktų juslines savybes.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Miela pranešėja, ar aktyviai gilinantis į maisto produktų kokybės temą būtent toje jūsų komisijoje, teko prisidėti Vartotojų nacionalinės konfederacijos organizacijoms, kurios lyg ir siūlė, turėjo pasiūlymų ir įvairios informacijos?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Vartotojų asociacijos dalyvavo mūsų keliuose posėdžiuose, išsakė savo poziciją, bet, deja, kaip visi mes supratome, jos yra pakankamai silpnos. 2011 metais Slovakija pradėjo tyrimą ir būtent nevyriausybinių organizacijų dėka buvo atkreiptas Vyriausybės dėmesys, pas mus iki šios dienos to nebuvo padaryta. Mūsų išvada yra stiprinti nevyriausybinių organizacijų sektorių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi D. Šakalienė.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama ponia G. Burokiene, iš tiesų, kai buvo surinkti Vartotojų asociacijos atstovai, jie patys nurodė, kad į Lietuvą tiekiamų prastesnės kokybės maisto produktų tiekimo problema žinoma. Žinoma, bet jie posėdyje aiškino, kad neturi lėšų ir panašiai, ir t. t. Mes pajutome, kad trūksta koordinacijos tarp pačių asociacijų, trūksta koordinacijos tarp valstybinių institucijų ir tų asociacijų. Kas čia turėtų prisiimti atsakomybę? Asociacijų pilna, posėdžius darome. Mes žinome, kad bloga maisto kokybė, o veiksmų nesiimame. Ar Teisingumo ministerija, ar kokia kita institucija?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia, tai pačios organizacijos turėtų stiprėti, bet Teisingumo ministerija, kaip šias organizacijas kuruojanti institucija, turėtų norėti stiprinti vartotojų teisių organizacijas. Iki šios dienos, kaip mes žinome, buvo labai menkas jų finansavimas. Organizacijų yra 48, bet jos faktiškai neatlieka savo funkcijų arba atlieka labai silpnai, pačios galvoja, kaip joms išgyventi, ir taip pat rūpinasi dar ir piliečių, vartotojų teisėms atstovavimu. Manau, kad valstybės politika turėtų būti stiprinti nevyriausybinį sektorių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi M. Majauskas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų, nemažai metų gyvenus užsienyje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje, akivaizdu, kad produktų skirtumas yra. Ir tikrai labai liūdna, kad kai kas bando aiškinti, kad galbūt galimos tyrimo klaidos ar galimas nevienodas ženklinimas, kai iš tiesų ta kokybė labai skiriasi. Tikrai liūdna, kai kalbama apie tai, kad atitinka, pavyzdžiui, maisto produktų saugos ar sudėties kokybės reikalavimus. Iš esmės kalbame apie minimalius reikalavimus. Tai yra toks pats skirtumas, kaip tarp studento, kuris gavo penkis, ir studento, kuris gavo dešimt. Tai minimumas yra, bet realiai kokybė labai skiriasi. Man norisi sužinoti, kaip jūs bendravote su gamintojais? Ar susitikote su gamintojais? Jeigu taip, su kokiais ir kokia buvo jų reakcija? Ne tik tie techniniai paaiškinimai, bet jūsų, kaip komisijos atstovės, požiūris, ar jie sugebėjo suprasti, kad yra neteisūs, ar vis tiek išsisukinėjo?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą, tikrai labai geras. Ar turiu visus perskaityti, su kuo mes bendravome, nes yra visas lapas žmonių, su kuriais mes susitikome? Tai buvo įvairių organizacijų atstovai. Aš dabar pavardinsiu, su kokiais gamintojais mes buvome susitikę. Tai „Dorena“ atstovas, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Maxima“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Vilandra“, UAB „Nukas“, UAB „Eugesta“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Moka“, UAB „(…) Lietuva“ ir UAB „Coca-Cola“. Tai jie suprato, iš tikrųjų jie labai suprato tai, kad yra neteisingai paženklinta, nėra informacijos pateikta, ir jie tikrai labai noriai bendradarbiavo. Bet esmė yra ta, kad dar jie atliko tyrimus ir sako, kad lietuvių skoniai truputį skiriasi nuo europiečių skonių. Tai mums taip pat sukėlė… įvairių diskusijų buvo. Bet kaip mes ir nurodėme, nėra bendros… Kaip yra išvadose, nėra, kas tai apibrėžiama… Kokybė nėra bendra kokybė tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Lietuvoje yra labai išplaukęs kokybės apibrėžimas, o Europos Sąjungoje taip pat jis nėra griežtas. Tai gal tiek į jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Norėjau paklausti. Iš esmės tai, ką jūs suformulavote, didelių pokyčių čia nenusimato. Iš esmės ir toliau yra paliekama kokybė gamintojų gerai valiai. Aš suprantu, kad yra milijonai produktų, juos visus peržiūrėti, patikrinti kokybę, palyginti, įtikinti, nuspręsti, priimti sprendimą, paženklinti yra ilgas ir sudėtingas biurokratinis procesas, kuris mažai tikėtina, kad duos reikšmingus rezultatus. Aš tiesiog norėjau jūsų paklausti, ar jūs svarstėte kokias nors griežtesnes, principingesnes priemones, kurios užtikrintų, kad produktų kokybė, kurią mes gauname Lietuvoje, tikrai būtų europietiška ir būtų aukščiausia?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes svarstėme. Svarstė ne tik mūsų komisija, buvome pasikvietę ir Europos Komisijos atstovus, atsakingus už saugų maistą ir sveikatą. Taip pat galvojome, kaip tai galima būtų padaryti, ir… Labai atsiprašau, mintis nuplaukė, gal galite vėl pakartoti klausimą?
PIRMININKĖ. M. Majauskas nori papildyti savo klausimą. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, tiesiog prašė pakartoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pakartoti, taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Klausimas buvo, ar svarstėte griežtesnes priemones, nes tai, ką dabar numatėte, toks tiesiog ilgas biurokratinis procesas, kuris be galo sudėtingas, nes milijonai produktų, juos reikia ir ženklinti, ir tikrinti, ir panašiai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Supratau. Ačiū, atsiprašau. Jau yra nustatyta, kad iki 2018 metų gruodžio mėnesio visoje Europos Sąjungoje bus ištirti referenciniai maisto produktai įvairiose šalyse. Mūsų tyrimą kvestionavo tiek Europos Komisija, tiek ir kitos. Europos Komisija. Jau po 2018 metų gruodžio mėnesio bus nustatyta, kokie kitokie produktai yra šalyse, nes tai yra ne vien Lietuvos, kaip minėjau, problema. Yra virš 20 šalių, 17 šalių plius Norvegija, įsitraukusi į tyrimą, ir manau, kad po to tikrai turėtų būti išvados. Kaip matome, ir dabar Europos Sąjungoje vyksta didelės diskusijos. Ir lietuviai dalyvauja, galų gale įsitraukė aktyviai ir Lietuvos atstovai, tai tikimės, kad tikrai bus žiūrima griežčiau ir principingiau į šią problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, kad komisija kažką turėjo pasiūlyti, tai pasiūlė, bet ar nemanote, kad tas siūlymas faktiškai į orą, nelabai yra prasmės. Jeigu paimtume ne tik importuojamus produktus iš kitų šalių, bet paimtume ir lietuviškus produktus, tai jie gerokai skiriasi nuo savo pirminės būsenos. Tarkime, jų kokybė dažniausiai būna gera, po to gal suprastėja, paskui sugudrėja, atskiedžia vandenuku kokią nors varškytę ir panašiai, ir panašiai. Iš tikrųjų tai yra procesas, kuris sunkiai reguliuojamas. Viso to esmė tai, kad jūs galbūt netgi po to tyrimo padidinsite produktų kainą, nes galima įsukti į didelį tikrinimo aparatą visus produktus, galbūt primesti tikrinimus tam pardavėjui arba gamintojui. Iš tikrųjų tai yra kova su malūnais. Net ir šeimininkė, kai gamina cepelinus, tai jie išeina pakankamai skirtingai, niekas nežino, dėl ko.
PIRMININKĖ. Klauskite.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ar nemanote, kad reikėtų pabaigti šį darbą, sudėlioti papkutes?
PIRMININKĖ. Pabandykite atsakyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad jeigu po šito tyrimo žmonėms tapo aiškiau ir gavo daugiau informacijos, tai tyrimas jau pasiekė vieną iš savo rezultatų. Jei Europos Komisija jau plačiu mastu užsiėmė šituo tyrimu, tai irgi yra rezultatas. Jeigu mūsų vartotojai gaus geresnės kokybės ir daugiau informacijos apie vartojamus maisto ir nemaisto produktus, tai jau yra rezultatas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte per jums nustatytą laiką į daugelį kolegų klausimų. Dėkojame. Išties atliktas darbas. Visai tyrimo komisijai dėkojame ir jos pirmininkei taip pat. Aišku, stebėsena ir parlamentinė kontrolė bus toliau vykdoma. Po pateikimo nuomonė už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nedega. Dabar gerai. Ačiū. Iš tikrųjų, kaip matote, buvo sudaryta eilinė komisija, bet aš galiu pasidžiaugti, kad dirbant buvo darna ir sutarimas, ir bendras problemos matymas, kai ne visą laiką mums tai pavyksta padaryti. Gal ir buvo iš pradžių bandymas ieškoti kokios nors politinės archeologijos, kad štai kažkas buvo prieš kažkiek metų, galbūt įstojus į Europos Sąjungą jau iškart blogai arba dar blogiau vėliau, štai dabar mes žiūrime ir bus kažkokie stebuklai. Aš galiu pasakyti, kad tai procesas, kurį visuomet reikia stebėti. Buvo pakviestas į komisiją Europos komisaras V. P. Andriukaitis. Iš tikrųjų duotas aiškus signalas dėl maisto kokybės, kad tai yra problema, kuri, jeigu jos neidentifikuosi, nestebėsi, gali virsti kur kas didesniais iššūkiais. Gal iš pradžių ir jautėsi tam tikras kai kurių nelietuviškų galėčiau… nelietuviškos žiniasklaidos ypatingas dėmesys. Jie norėjo išgirsti, kad štai naujosios šalys, Rytų Europos šalys gauna prastesnės kokybės maistą. Tačiau tikrai nenustatėme, kad maisto kokybė neatitiktų Europos Sąjungos reikalavimų. Taip, nustatėme, kad galbūt mūsų užsakovai rinkdamiesi prekes galėtų pasižiūrėti dar labiau į kokybę, gal pateikti ir to, ko kartais pagal skonį galima rasti senose Vakarų Europos šalyse, tačiau, dar kartą pakartoju, nebuvo nustatyta piktybinių atvejų, kai maisto produktai tiekiami nekokybiški. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nesutinku su kolegos pozicija. Manau, kad kaip tik reikia balsuoti prieš. Balsuoti prieš todėl, kad šitos komisijos išvados turbūt labiau tiktų Užsienio reikalų ministerijai skelbiant memorandumą su valstybe, su kuria santykiai yra komplikuoti. Toks atsargumas, tokia diplomatija, tokios glotnios formuluotės! Žiūrėkite, šiandien „15min.lt“ „Norfos“ savininkas D. Dundulis teisiai šviesiai sako: kokybė yra kitokia, mums teikia prastesnę kokybę negu Vakarų europiečiams, kainas didžiųjų korporacijų atstovai Lietuvos tinklams taiko didesnes.
Aš pasigendu šiame dokumente aiškios, nedviprasmiškos pozicijos, ginančios Lietuvos gyventojus kaip vartotojus nuo užsienio didžiųjų maisto korporacijų dvejopų standartų. Kolegos, agituoju balsuoti prieš, nes toks diplomatiškas dokumentas kaip tik nepasieks tų tikslų, apie kuriuos kalbėjo gerbiamas K. Starkevičius. Iš tikrųjų mes nepadarysime jokio poveikio tokiu diplomatišku dokumentu, reikia griežtos pozicijos. Todėl agituoju prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašau balsuoti po pateikimo dėl pateiktų komisijos išvadų. Prašom, kolegos.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 14.
Gerbiami kolegos, svarstymą ir priėmimą siūlau daryti vakariniame posėdyje.
12.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Urbanavičiaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1770 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
O dabar pagal mūsų nustatytą laiką, nes 12 valanda, leiskite paskelbti darbotvarkės 1-8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Sauliaus Urbanavičiaus atleidimui iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1770. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę. Prašau.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti 2018 m. kovo 12 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu, Prezidentė teikia Seimui pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus S. Urbanavičiaus atleidimui iš pareigų pasibaigus kadencijai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus kadencija baigiasi šių metų kovo 29 dieną, todėl yra teisinis pagrindas jį atleisti iš vadovo pareigų. Penkerius metus pagrindinei kovos su korupcija institucijai vadovavusiam S. Urbanavičiui pavyko pasiekti esminius tikslus, kad institucija būtų gerbiama, išliktų nepriklausoma ir visuomenė ja pasitikėtų. Todėl Prezidentė teigiamai vertina S. Urbanavičiaus veiklą einant šias pareigas ir tikisi, kad naujasis tarnybos direktorius tęs jo pradėtus darbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai.
Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų skaitėme interviu ir STT direktoriaus pasisakymą, kad jam buvo pasiūlyta kita kadencija, bet dėl kitų priežasčių jis atsisakė. Vis dėlto, jūsų manymu, yra dėl rotacijų, dėl įvairių priežasčių išeinančių gerų vadovų ne vienas. Ar valstybė išties juos paliks ar palieka gatvėje, ar bus surastos kokios nors galimybės tiems žmonėms vis dėlto savo patirtį ir toliau naudoti einant galbūt kitas pareigas, nes kol kas ne vienas (aš čia kalbu ir apie kai kuriuos buvusius Saugumo departamento darbuotojus) yra paliktas?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tiesų visiškai teisingai. Direktoriui buvo išreikštas Prezidentės pasiūlymas kandidatuoti antrajai kadencijai. Apsisprendimas yra paties direktoriaus netęsti šio darbo. Žinoma, situacijos su baigusiais kadenciją vadovais (ar vieną kadenciją, ar dvi kadencijas), baigusiais darbą vadovais yra skirtingos. Turbūt ir motyvai yra skirtingi, ir jų pačių apsisprendimas yra skirtingas, ar siekti pareigų valstybės tarnyboje, ar siekti pareigų ir toliau eiti į privatų sektorių dirbti. Be jokios abejonės, ta patirtis, kurią turi S. Urbanavičius, ir jos įgyvendinimas praktikoje yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pakėlimas į tokį lygį, kokio tarnyba yra šiandien, yra sveikintinas dalykas.
Iš tikrųjų tas nuveiktas darbas, manau, tikrai bus pratęstas paskirto naujojo direktoriaus. Tuo labiau kad jeigu jam bus pritarta, tai yra žmogus, teikiamas žmogus, dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje visus penkerius metus kaip dešinioji S. Urbanavičiaus ranka. Taigi jam yra gerai žinoma ir veiklos specifika, ir yra tam tikras sutarimas su kitais ikiteisminio tyrimo subjektais, t. y. su prokuratūra, su kitomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis. O S. Urbanavičiaus veikla, manau, tikrai nebus pamiršta, tiktai, aišku, jo paties apsisprendimas, ko jis toliau nori gyvenime siekti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi J. Razma.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, aš norėjau klausimą užduoti pačiam direktoriui. Turbūt negaliu, ar ne? Tada vyriausiajai Prezidentės patarėjai.
Aš prisimenu tą dieną, kai mes čia balsavome labai tvirtai palaikydami atėjimą į sunkias pareigas ir neapsirikome. Darbas iš tikrųjų buvo vykdomas puikiai, pakilo pasitikėjimas tarnyba ir išaugo reitingai. Tada gerbiama patarėja turbūt atsakys į klausimą. Ar jau rengiamas geras apdovanojimas už gerą tarnybą gerbiamam S. Urbanavičiui?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą ir už tokį pasiūlymą. Tiesiog noriu priminti, kad vasario 16 dieną tarnybos direktorius buvo apdovanotas valstybiniu apdovanojimu už jo penkerių metų darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Ruošiasi I. Degutienė. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš jūsų pasisakymo galima suprasti, kad Prezidentė tikrai mielai būtų skyrusi antrajai kadencijai, bet nesutiko dabartinis vadovas. Vis dėlto tokiais atvejais gal ir mums, ir visuomenei būtų gerai, kad būtų tiksliau pasakomi tie nesutikimo motyvai, kas ten yra, ar žmogus pavargo ir nebenori dar vieną kadenciją vargti, ar atlyginimas netenkina, ar kokie nors šiandieniniai teisiniai reglamentavimai netenkina, ar dar kas nors yra, nes tai vis dėlto svarbi institucija. Labai gaila, kai vadovas pasitraukia, kai nėra pabaigtos dar pačios skambiausios, tokios rezonansinės politinės korupcijos bylos, kurios kaip ir buvo jo atsakomybė. Ar bus tas galutinis rezultatas, ar nebus?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų galbūt tas priežastis galėtų įvardyti pats vadovas, jeigu jam būtų suteikta teisė atsakyti.
PIRMININKĖ. Taip, jeigu pageidautų ir norėtų atsakyti, mes įjungsime mikrofoną.
S. URBANAVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad aš neišsisuksiu nuo šito klausimo, turėsiu kalbėti. Ko gero, daug pasakyta, ko gero, ir jums teko daug girdėti, tikrai noriu, kad išgirstumėte iš mano lūpų. Tikrai labai atsakingai tą sprendimą padariau, nieko neverčiamas, nebijodamas atsakomybės, nepavargęs, kaip čia kažkas minėjo. Tiesiog galbūt savo elgesiu ir savo pavyzdžiu norėčiau duoti valstybėje tokį toną, kad tikrai pasibaigus kadencijai, pasibaigus tiems darbams, neturėtų bijoti nei institucija, nei sprendimų priėmėjai, šiuo atveju jūs, pokyčių, kurie yra pasverti, kurie yra pamatuoti, kurie yra įvertinti. Aš manau, kad mano sprendimas baigti kadenciją, kuri iš tikrųjų buvo ilga, penkerių metų, per kurią iš tikrųjų nuveikta daug gerų darbų, daug tikslų pasiekta, rezonansinės bylos, jūsų minėtos, kai kurios jau yra atiduotos į teismą, kitos artimiausiu metu bus atiduotos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos misija kaip ir baigta, manau, kad iš tikrųjų tas veiksmas yra logiškas, tinkamas. Nežinau, mano supratimu, jeigu pasitikėjote manimi (čia daug gerų žodžių išgirdau), tai pasitikėkite ir mano šiuo sprendimu. Labai ačiū už jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Pirmiausia tikrai ačiū direktoriui už jo penkerių metų kadencijos darbą ir dabar aiškiai išreikštą poziciją, kodėl jis tai padarė. Prezidentės patarėjai norėčiau tokį gal platesnį klausimą užduoti. Iš tikrųjų šis pavyzdys rodo, kad mes valstybės tarnyboje turime kai kur labai stiprius vadovus ir jiems vadovaujant ta institucija tikrai pasiekia ir labai gerų rezultatų, tą mato ir visuomenė, ir mes, politikai. Kai kuriems tikrai viena kadencija yra per mažai, gal ir dviejų per mažai, kaip jūs matote perspektyvą valstybės tarnyboje, kai mes kalbėjome valdyboje ir su Prezidente, kad valstybės tarnybos prestižą reikia stiprinti? Ar galima taip paprastai, lengvai atsisakyti kvalifikuotų žmonių, ar ieškoti kokių nors mechanizmų, kad… Na, iš tikrųjų turbūt tai yra labai asmeniška ir aš nenorėčiau tokio klausimo ponui S. Urbanavičiui užduoti, ar jis neišeina į privačią tarnybą, bet iš patirties matau, kad tikrai patys geriausi mūsų valstybės tarnautojai, ypač vadovai, baigiasi kadencija ir išeina iš valstybės tarnybos į privatų sektorių, kur gauna ir daug geresnį atlyginimą.
PIRMININKĖ. Klauskite.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Jūsų matymas, ką reikia daryti, kad kvalifikuoti specialistai liktų valstybės tarnyboje?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai jūsų paminėtas dalykas yra problema, aš tikrai manau, kad tai yra problema. Matyt, pirmiausia tai yra visų, pirmiausia, aišku, ir politikų požiūris į tuos vadovus, kurie dirba, kurie sąžiningai dirba. Tuos, kurie dirba nesąžiningai, kaip sakyti, kitais būdais galima patraukti iš pareigų, bet tikrai tie, kurie dirba sąžiningai, nusipelno būti vertinami, jie tikrai duoda pridėtinę vertę visai valstybei ir nuvertinti tų žmonių, be jokios abejonės, nereikia. Bet, aišku, vien vertinimas, vien gero vertinimo neužtenka, nes kiekvienas žmogus planuoja ir savo gyvenimą. Iš tikrųjų aš matau tam tikrą situaciją, pavyzdžiui, kurią mes turime teismų sistemoje, kai teisėjas, visiškai neseniai padarytais irgi jūsų balsavimo pakeitimais, gali sugrįžti, pavyzdžiui, išėjęs į kitas pareigas, gali per tam tikrą laiką grįžti į buvusias pareigas, grįžti į teisėjo pareigas. Ir tai žmogui yra tam tikra garantija, kad jis nebus paliktas likimo valiai, kad jis turės garantiją, jeigu jis tikrai dirbo sąžiningai ir buvo padorus, grįžti.
Deja, tokios situacijos aš negaliu pasakyti, kad mes turėtume kitose pozicijose, kad ir, pavyzdžiui, prokuratūros atveju, taip pat ir kitų aukštų pareigūnų atveju. Ir mes dar bandome naikinti rezervą, naikinti bet kokias galimybes. Nesakau, kad rezervas savaime yra gėris, bet palikti kažkokią… arba sureguliuoti taip, kad būtų galimybė grįžti į buvusias pareigas, yra mažų mažiausiai, ko galima būtų tikėtis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame jums už atsakytus klausimus. Po pateikimo nuomonė už – J. Razma. Norite kalbėti? Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, mes čia neturime daug išeičių, kaip balsuoti, kai pats atleidžiamas vadovas tikrai nuoširdžiai atsakė į iškeltus klausimus, ir mes dar kartą galėjome įsitikinti, kad jis tikrai be niekieno įtakos prašo būti neskiriamas antrai kadencijai. Kaip sakė, tuo gal parodydamas tam tikrą pavyzdį kitiems, kurie labai laikosi įvairių kėdžių. Tik gaila, kad Prezidentės atstovė taip nieko konkrečiai neatsakė, kaip tokiu atveju mes užtikriname, kad tokie atleisti žmonės nenueitų į privatų sektorių su ta jautria informacija, kurios jie turi labai daug. Nuėjimas į privatų sektorių, aš manau, yra labai nepageidautinas. Ir man atrodo, kad yra labai gerų išeičių. Štai, žinome, premjeras vargsta, neranda kandidato į teisingumo ministrus. Kuo blogas teisingumo ministras? Ten visokios korupcijos tame Kalėjimų departamente ir įkalinimo įstaigose. Ateitų su ta STT patirtimi ir darytų tvarką su kai kuriomis principingomis auditorėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma. Atsiprašau, N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau pasakyti savo poziciją, prieštaraudamas tokiam supaprastintam atleidimui, nes mes tiesiog pražiopsome progą aptarti labai rimtą klausimą: o kam mes investuojame, į kokias sritis mes investuojame valstybės skiriamas antikorupcines lėšas?
Tiesiog pateiksiu pavyzdį iš STT praktikos. Žinote Misionierių statybas Vilniaus senamiestyje, kur investuoja gruzinas verslininkas? Investuoja iš ofšorinės kompanijos. Ne, Lietuvos politiniam elitui tai yra normalu. Jo nusamdyti vietiniai lietuviai nešė kyšį savivaldybės tarybos nariams, kad nebūtų skaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtą kainą aukcione, už šitą objektą. Milijonierius gruzinas, sukaupęs turtus Rusijoje, investuoja milijonus į Lietuvą, nesumoka už pirkinį, susikaupia milijonas litų delspinigių, jo nusamdyti lietuviai neša kyšį, STT pagauna, teismas nuteisia, milijonierius stato toliau. Mūsų sukurta teisinė sistema leidžia kyšininkui slėpti savo vardą ir pavardę, ir tas gruzino lietuvis atstovas toliau vaikšto per šitas visas lietuviškas instancijas, ir toliau korumpuoja visą lietuvišką politinį elitą, nes gruzinas prasimušė grandiozines statyba Vilniaus senamiestyje per pastaruosius 20 metų, sakydamas, kad atves garsiausią viešbučio tinklą į Lietuvą. Tačiau eigoje, padedamas lietuvių, jis tą paskirtį pakeičia iš viešbučio į gyvenamuosius namus ir susižers 80 mln. eurų gryno pelno.
Tai dabar žiūrėkite, STT padarė savo darbą, sugavo kyšininką, bet mūsų teisėjai ir mūsų Seimo priimti įstatymai leidžia kyšininko pavardę slėpti ir toliau veikti. Mes leidžiame nemokamai pasikeisti paskirtį ir uždirbti nežmoniškus pelnus…
PIRMININKĖ. Laikas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …o valstybė iš to gauna simbolines kainas. Taigi klausimas yra toks, ar Seimas ne pernelyg lengvai paleidžia profesionalius vadovus, ar mes nepakankamai… Ar prezidentūra ir mes nesuformuluojame aiškių užduočių ir neduodame pakankamai pinigų, kad būtų kovojama ne su smulkmenomis, ne su pasiuntinukais, nešančiais 40 tūkst. litų kyšio…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …o su milijoninėmis intelektualiomis aferomis.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Ačiū. Balsuojame, nes nuomonės išsiskyrė. Po pateikimo dėl šio Seimo nutarimo prašome balsuoti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, gal galime… Svarstymas? Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti šiam straipsniui? Galime. Norinčių kalbėti? Nuomonė už – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Visų pirma taip pat noriu padėkoti gerbiamam Sauliui Urbanavičiui už tą darbą. Gaila, kad šneku už, norėčiau kalbėti prieš. Bet tikiu, kad valstybė suras būdų, kaip mums padaryti taip, kad geriausi pareigūnai tarnautų valstybei. Ir tikiu, kad Saulius taip pat suras dar laiko patarnauti tai valstybei.
Taip pat noriu pasakyti, kad tikrai Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip gerbiamas ponas N. Puteikis minėjo, nesivaiko smulkios korupcijos. Šiandien ji parodė, kad neliko baimės. Išugdyti žmonės profesionalai, kurie sugeba labai plačiai pasižiūrėti į korupciją kaip problemą. Šie žmonės prisidėjo Lietuvai stojant į EBPO, šie žmonės pertvarkė Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą, tai yra padėjo jį pertvarkyti, aktyviai dalyvavo. Įvesta nauja forma kaip veiklos forma, kaip analitinė žvalgyba. Išspręstos pareigūnų socialinės garantijos. Aš džiaugiuosi tuo, kad tarnybą palieka vadovas ne kokios nors krizinės situacijos, kad štai nėra žmonių. Jis sugebėjo dar ir išugdyti ne vieną žmogų, kuris gali tęsti pradėtus darbus. Tai aš linkiu sėkmės dabartiniam vadovui. Komitetų vardu dėkoju. O rytoj dar pasimatysime. Ir linkiu sėkmės būsimam vadovui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbdamas V. Bako nuomonę, nenoriu sutikti dėl pakankamų socialinių garantijų, nes jeigu ne tik STT, bet ir buvusiems prokuratūros darbuotojams būtų valstybės suteiktos normalios sąlygos išeiti į pensiją arba pakeisti darbą, tai mes nepamatytume tokio didžiulio būrio buvusių aukštos klasės prokurorų advokatų vaidmenyje, kai prasidės E. Masiulio byla. Aš labai tikiuosi, kad mes ten nepamatysime ir aukštos klasės STT darbuotojų, tapusių advokatais arba advokatų bendrovių konsultantais. Aš, gink Dieve, netaikau dabar mūsų atleidžiamam vadovui šių žodžių, bet aš noriu iškelti platesnę problemą, ar tikrai mes, Seimas, padarėme viską, kad aukštos klasės profesionalai teisėsaugininkai, kovotojai prieš korupciją dirbtų ir toliau valstybei? Anglai ir amerikiečiai savo profesionalų taip paprastai nepaleidžia – ir žvalgybininkų, ir kontržvalgybininkų, ir prokurorų. Jie sukuria sąlygas jiems dirbti smegenų institutuose, think tank’uose. Ar tikrai mes padarėme viską, kad mūsų geriausi specai nepereitų į blogio pusę?
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti. Priėmimo stadija dėl šio nutarimo. Prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 95 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Saulių Urbanavičių atleisti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigų“ priimtas. (Gongas)
Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, norėjau tą padaryti privačiai, padėkoti, bet tiek daug gerų žodžių nuskambėjo iš salės, manau, kad galime viešai ir bendrai pasakyti paprastą ačiū. Ta padėka S. Urbanavičiui skambėtų taip: „Dėkoju už jūsų ilgametę tarnybą Lietuvai ir pilietiškumą užtikrinant demokratiją ir žmogiškąsias vertybes. Jūsų veiklos tikslas – mūsų visuomenės saugumas, o saugi visuomenė – tai galimybė kurti pilietišką, sąmoningą ir atvirą Lietuvą. Linkiu pelnytai didžiuotis savo nuveiktais darbais ir sėkmės ateities veiklose, kad ir kur jos būtų.“ (Plojimai)
S. URBANAVIČIUS. Tėvynės labui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Linkime jums didžiulės sėkmės viso Seimo vardu dar kartą.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žydrūną Bartkų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-1771 (pateikimas)
Skelbiu 1-9 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žydrūną Bartkų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-1771. Pranešėja – R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pateikimas.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, esu įpareigota jums pristatyti 2018 m. kovo 12 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu, Prezidentė teikia Seimui pritarti Ž. Bartkaus kandidatūrai į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareigas. Kandidato pasirinkimą lėmė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus S. Urbanavičiaus rekomendacija, taip pat objektyvūs kandidatą apibūdinantys duomenys, tai, kad jis turi ilgametę, beveik 20 metų darbo patirtį Specialiųjų tyrimų tarnybos sistemoje, jam yra gerai žinoma tarnybos veiklos specifika, nes pastaruosius penkerius metus jis eina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo pareigas.
Per savo karjerą kandidatas sukaupė ir nemažą vadovavimo patirtį. Dar 1999 metais jis kaip specialistas pradėjo dirbti Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių skyriuje, vėliau buvo paskirtas to skyriaus viršininko pavaduotoju, septynerius metus vadovavo Šiaulių valdybai ir Šiaulių valdybos Operatyvinės veiklos skyriui. 2011 metais pradėjo eiti Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko pareigas.
Ž. Bartkus aktyviai dalyvavo Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją procese, jis yra Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas EBPO darbo grupėje dėl kyšininkavimo vykdant tarptautinius verslo sandorius. Tarptautinio bendradarbiavimo patirties jis yra įgijęs stažuotėse Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vengrijoje.
Solidi kandidato profesinė patirtis ir jo darbinė veikla įrodo jo tinkamumą šioms atsakingoms ir svarbioms pareigoms. Puikiai išmanydamas tarnybos veiklos specifiką, jis galės toliau tęsti pradėtus darbus, kad skaidrios veiklos reikalavimai būtų taikomi visiems be jokių kompromisų. Savo pristatymą baigiau. Kandidatas yra pasiruošęs atsakyti į jūsų, gerbiami Seimo nariai, klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Seimo statutą mes kviesime kandidatą. Maloniai prašau Ž. Bartkų ateiti į šią tribūną ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Tam skiriama 15 minučių. Prieš tai gal norite apie save ką nors pasakyti. Prašau.
Ž. BARTKUS. Ačiū. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Ačiū mane pristačiusiai Prezidentės patarėjai. Kaip jau buvo minėta, Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbu 19 metų. Pradėjau nuo žemiausios – operatyvinės veiklos specialisto pareigybės, vėliau vadovavau operatyvinės veiklos padaliniui, dar kiek vėliau – Šiaulių ir Vilniaus teritorinėms valdyboms, o nuo 2013 metų jau penkerius metus einu direktoriaus pirmojo pavaduotojo, atsakingo už baudžiamąjį persekiojimą, pareigas. Visa šita mano ilga karjera leidžia pasižiūrėti atgal ir pamatyti, kaip keitėsi tarnyba ir kaip keitėsi apskritai kova su korupcija Lietuvoje.
Prieš 21 metus įkurta Specialiųjų tyrimų tarnyba su korupcija kovojo išskirtinai baudžiamojo persekiojimo priemonėmis, t. y. tirdama nusikaltimus.
Greitai buvo suprasti du dalykai. Pirmas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba viena nėra pajėgi sėkmingai kovoti su korupcija. Antras dalykas, kad vien tik baudžiamojo persekiojimo priemonėmis, t. y. kovojant su korupcijos pasekmėmis, nusikaltimais, su korupcija sėkmingai tvarkytis nebus įmanoma. Todėl 2000 metais priėmus tarnybos įstatymą, be to, kad tarnyba tapo nepriklausoma institucija, buvo įtvirtintos ir dvi naujos funkcijos – korupcijos prevencija ir antikorupcinis visuomenės švietimas. Dar po dvejų metų – 2002 metais priėmus Korupcijos prevencijos įstatymą, nesitaikstyti su korupcija buvo įpareigotos visos valstybės institucijos. Siekiant, kad tai nebūtų vien tiktai deklaracija, kad tai nebūtų vien tik žodžiai, tais pačiais metais buvo parengta ir priimta pirmoji Nacionalinė kovos su korupcija programa. Taigi jau 2002 metais Lietuvoje buvo sukurta kovos su korupcija sistema, kuri dar ir šiandien yra sektinas pavyzdys už Lietuvos ribų.
Šiandien tarnyba išgyvena bene geriausius laikus. Prieš 21 metus Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrė kelių policininkų kyšininkavimo bylas, o šiandien sugebame ištirti sudėtingiausius korupcinius mechanizmus, tarptautinio kyšininkavimo atvejus. Korupcijos prevencijos srityje esame profesionalūs pagalbininkai tiek vykdomajai valdžiai, tiek įstatymų leidėjams. Vykdydami antikorupcinį švietimą, bendrą kalbą randame ne tik su moksleiviais, studentais, valstybės tarnautojais, bet ir stebime vis aktyvesnį verslo įsitraukimą į antikorupcines iniciatyvas. Tai džiugina.
Praėjusių metų pabaigoje Seimui priėmus naują tarnybos įstatymą, be visiškai naujos analitinės antikorupcinės žvalgybos funkcijos, tarnyba dar tapo ir bene patraukliausiu darbo sąlygų prasme darbdaviu Lietuvoje. Priimu tai kaip iššūkį. Žinau, kad tarnyba turi tobulėti, žinau, kad tarnyba negali sustoti, kad turime eiti į priekį. Suprantu, kad tai nėra lengva, kad tai nebus lengva, tačiau, pažinodamas tarnyboje dirbančius žmones, aš esu visiškai ramus.
Gerbiami Seimo nariai, jeigu pritarsite mano kandidatūrai, aš drąsiai imsiuosi šitų iššūkių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi J. Olekas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pretendente, smagu, kad žmonės, pareigūnai, padirbėję Šiauliuose, daro karjerą, yra vertinami nacionaliniu mastu, kaip yra jūsų atveju. Aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.
Per jūsų tarnybos prizmę jūsų nuomonė. Savivaldybių įmonės (apie tai šiandien buvo diskutuojama rytiniame posėdyje), kaip žinote, yra kontroversiškai vertinamos. Vieni mano, kad jų nereikia, kad neskaidru, kad joms daro įtaką politinės partijos ir t. t. Tačiau jūs, kaip dirbęs Šiauliuose, puikiai žinote, kad, pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių energija“, „Šiaulių vandenys“ yra vienos pažangiausių Lietuvoje, dirba pelningai. Kokia būtų jūsų pozicija, kokia būtų jūsų nuomonė apie tai? Ar tikslinga jas išsaugoti, kad pajamos liktų Lietuvoje, neiškeliautų į užsienį, kaip yra kitur?
Antra. Baigdamas norėčiau palinkėti, kad po dviejų kadencijų Seimo Pirmininkas V. Pranckietis taip pat gražiai atsisveikintų kaip su jūsų dabartiniu viršininku. Ačiū.
Ž. BARTKUS. Ačiū už gerą klausimą. Aš gal pabandysiu atsakyti labai trumpai. Dažnai mes, susidurdami su viena ar kita problema, manome, kad problemą išspręstų arba teisinės, arba organizacinės priemonės, t. y. arba pakeitus įstatymą, arba panaikinus vieną ar kitą instituciją, tokios priemonės. Bet aš vis dėlto siūlyčiau vertinti viską truputį giliau ir atsižvelgti į žmones, nes viskas – ir korupcija Lietuvoje priklauso ne nuo institucijų, o nuo žmonių. Jeigu būtų sureguliuota arba daugiau dėmesio skiriama tų pačių savivaldybių administracijų, kitų valstybinių institucijų formavimui, žmonių atrankai, patikrinimui, vidinėms procedūroms, kurios užtikrintų skaidrumą, manau, kad daugelis tų dabar kritikuojamų esamų situacijų, procedūrų būtų visiškai tinkamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Sysas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pretendente, man atrodo, gana logiška – karjeros laipteliais po pirmojo pavaduotojo į vadovus. Teko ne kartą susidurti darbo klausimais ir pažinti vienam kitą, bet po jūsų pavardės paskelbimo pasipylė ir tam tikra kritika. Čia ką tik kolega paminėjo Šiaulius. Ar nepasinaudotumėte šia auditorija, galimybe keletą žodžių pasakyti apie tą kritiką, kuri buvo išsakyta „Lietuvos ryto“ laikraštyje dėl darbo pabaigos Šiauliuose? Man atrodo, būtų gerai paneigti tam tikras abejones, kurios buvo pasėtos. Ačiū už atsakymą.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Taip, skaičiau straipsnį „Lietuvos ryte“, bet šis straipsnis, ko gero, savo negatyvumu nedaug kuo skiriasi nuo dienraščio paskutiniu metu rašomų straipsnių tarnybos atžvilgiu. Straipsnyje yra daug netiesos, daug interpretacijų. Paprastai Specialiųjų tyrimų tarnyba, tirdama bylas, visada turi nepatenkintąją pusę. Šiuo metu, matyt, šio dienraščio yra tokia pozicija, kad jie randa mūsų bylų nepatenkintąsias puses, kalbina ir rašo iš vienos pusės. Matyt, taip ir gimsta straipsniai. Iš kitos pusės, tarkim, gerbdamas Šiaulius, prisimindamas tiktai gerąja prasme Šiaulius, aš norėčiau paaiškinti, kad aš esu jau beveik tiek pat vilnietis, kiek ir šiaulietis, nes aš pats kilęs iš Joniškio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi… (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje) Aš manau, kad kolegos laukė ne tokio atsakymo, bet čia jau jūs pasirenkate, ką atsakyti, nes klausimai lieka neatsakyti.
Mano klausimas būtų šiek tiek platesnis. Lietuva pasižymi tuo, kad, ko gero, daugiausia Europos Sąjungos kontekste yra pasiklausymų. Kai pateikia duomenis, tai mes čia esame vieni iš pirmaujančių. Norėčiau paklausti. Ką jūs, kaip vadovas, darysite, kad mes priartėtumėte prie europinių standartų? Ar mes, Lietuva, esame visi sukčiai, pradedant specialiosiomis tarnybomis, baigiant Seimu, reikia kiekvieną sekti, tam reikia leisti krūvą pinigų tiek technikai, tiek žmonėms? Labai ačiū.
Ž. BARTKUS. Ačiū už klausimą. Aš sakyčiau, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką reikia padaryti, kad nusikaltimų Lietuvoje būtų mažiau. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir jūsų dėka veiklą orientuoja į platesnį matymą, nėra taip, kaip aš minėjau, kad, tarkim, kai tarnyba pradėjo savo veiklą, visa mūsų veikla buvo orientuota į baudžiamąjį persekiojimą, į žmonių sekimą, į kriminalinę žvalgybą, mes bandome pamatyti korupcijos reiškinį plačiau. Analizė, analitinė veikla, analitinė žvalgyba, manau, tai bus ta kryptis, ta funkcija, kuri papildys tai, ką jūs įvardinate kaip žmonių sekimą. Bet aš nenoriu pasakyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba per daug atlieka kriminalinės žvalgybos, per daug atlieka baudžiamojo persekiojimo, ir nemanau, kad jau būtų laikas to nedaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi M. Majauskas. (Balsai salėje: „Neįdėta kortelė.“) Prašau įdėti kortelę.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente dabar jau į direktoriaus postą, aš manau, kiekvienas vadovas sau kelia tam tikrus uždavinius. Šiuo atveju jūsų pagrindiniai prioritetai? Jeigu kalbėtume apie penkmetį, tai vis dėlto nemenkas laiko tarpas.
Ž. BARTKUS. Ačiū. Ačiū už klausimą. Pagrindiniai prioritetai. Jūs žinote, kad visai ką tik buvo sukurta analitinė antikorupcinė žvalgyba. Kaip jau šiandien buvo minėta, tarnyba jau šiuo metu geba pamatyti korupcijos reiškinį plačiau. Matydami vieną iš korupcijos priežasčių – valstybės fragmentiškumą, t. y. įvairių institucijų veikimą atskirai, ne organizuotai, ne sistemiškai, manau, tarnyba tikrai galės prisidėti prie bendro paveikslo, bendro matymo. Tai labai norėčiau, kad būtų sustiprinta šita sritis, kad mes ją išvystytume, ir tas rezultatas, kurį gali duoti analitinė žvalgyba, būtų naudingas Lietuvai apskritai paėmus ir, kita vertus, tiek jums, tiek vykdomajai valdžiai priimant sprendimus.
Kitas prioritetas, ko gero, vėlgi per analizės funkciją. Manau, kad galima pamatyti, tarkime, kur norėčiau, kad būtų orientuota veikla, tai neteisėto praturtėjimo atvejų pamatymas, išaiškinimas ir korupcinių nusikaltimų tyrimas iš kitos pusės. Tai antras momentas.
Kriminalinė žvalgyba. Norėčiau, kad mes neatsiliktume nuo technologijų ir vėlgi, vertindami, organizuodamiesi ir bendradarbiaudami su kitomis mūsų Lietuvos teisėsaugos institucijomis, galvodami apie tai, kokios technologijos yra šiuo metu, kad technologiškai neatsiliktume nuo laikmečio, norėčiau, kad šita sritis ne silpnėtų, o tik stiprėtų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Simulikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kandidate, už prisistatymą. Savo gyvenimo aprašyme rašote, jog turite tarptautinio bendradarbiavimo patirties, taip pat esate dalyvavęs Federalinių tyrimų biuro rengtuose mokymuose. Tai norėjau paklausti, kokią čia svarbią pamoką Specialiųjų tyrimų tarnyba galėtų išmokti iš savo kolegų užsienyje, Vakaruose?
Ž. BARTKUS. Geras klausimas, kokią pamoką? Aš manau, pirmas dalykas, kad kiekvienam bet kokios institucijos darbuotojui bet kokio lygio, ne tik vadovams, yra verta išvažiuoti ir pasidalinti patirtimi arba bent jau pamatyti, kaip dirba kitose šalyse giminingų institucijų žmonės. Kartais mes pamatome, kad mes dirbame geriau, kartais mes pamatome, kad kažką geriau turi jie. Lygiai tas pats ir Federalinių tyrimų biuras, aš konkrečiai neįvardinsiu, kokios buvo mokymų temos, tai buvo specifinės kriminalinės žvalgybos temos. Bet tarptautinis bendradarbiavimas… Ir šiuo metu kiek galima daugiau bandome toje srityje bendrauti tam, kad mes galėtume tobulėti, mokydamiesi iš kitų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Simulikas. Ruošiasi E. Pupinis.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kandidate, norėjau paklausti, jūs gal nežinote, feisbuke sklinda 2008 metų dokumentų kopijos su jūsų autografais, kai jūs dirbote Šiauliuose. Kaip jūs žiūrite į tai? Šiandien 2018 metai, dešimties metų senumo dokumentai. Ar tai norma, ar jūs domėsitės tuo? Jeigu jums įdomu, aš galėsiu jums pateikti pavyzdžius.
Ž. BARTKUS. Pirmą kartą girdžiu. Jeigu galite, pateikite pavyzdžius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Jarutis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti tokio klausimo apie sąsajas tarnybų su politikais. Buvo tokių negražių pavyzdžių kaip Ž. Pacevičius. Kaip jūs manote, ar nereikėtų kažkaip įstatyminiais dalykais pabandyti atriboti? Nes iš tikrųjų kai kada jėgos struktūros gali būti tam tikra priemonė daryti politinę karjerą. Kažkaip būna, kad netgi daromi žingsniai toliau į politinę karjerą. Ar nemanote, kad galėtų būti kažkoks garbės kodeksas, kad iš tikrųjų jeigu struktūrose, tai tu ten ir lieki. Ačiū.
Ž. BARTKUS. Klausimas, ko gero, labai siejasi su mano prieš tai duotu atsakymu apie tai, kad vien tik įstatymų keitimu jokios problemos mes neišspręsime. Viskas priklauso nuo mūsų pačių, tarkime, šiuo atveju nuo manęs paties. Jeigu aš esu tvirtas ir žinau, kad turiu išlaikyti tarnybos nepriklausomumą, savo asmens nepriklausomumą, aš taip ir elgsiuos. Ir, tarkime, ar įstatymas būtų vienoks, ar kitoks, tai nepakeistų mano požiūrio. Viskas priklauso nuo žmonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasveikinti, kad nuosekliai darote karjerą šitoje tarnyboje, ir tikiuosi, kad jūsų paskyrimas taip pat padarys didesnį teigiamą poveikį Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklai. Jūs prisistatydamas minėjote, kad dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba yra, kaip sakėte, konkurencingas darbdavys. Aš norėčiau paklausti, kokia yra kadrų kaita iš principo Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Daug išeina, ateina, iš kokių struktūrų? Ačiū.
Ž. BARTKUS. Klausimas labai aktualus. Buvo labai aktualus praėjusiais, užpraėjusiais metais todėl, kad kadrų kaita būdavo apie 20 %ir daugiau. Ir jeigu kalbame apie kriminalinės žvalgybos specialistus, analitinės veiklos specialistus, išėjęs žmogus yra didžiulė netektis tarnybai, nes priimtas naujas neturi sukaupęs tiek patirties ir žinių, kiek reikia toms funkcijoms vykdyti. Nuoširdžiai tikimės, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojus naujam įstatymui kadrų kaita sumažės. Tikimės, kad gerokai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Maldeikienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pretendente, mano klausimas remiasi galbūt ne tuo šaltiniu, bet apie tą patį Šiaulių atvejį. Šiaulių apylinkės teismo bylos, kai Aukščiausiojo Teismo nutartimi… Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad nesankcionuotai buvo įrengta aparatūra, įrodymai surinkti neteisėtai, ir dėl to pareigūnai, laiku neužkirtę kelio naujiems galimai daromiems nusikaltimams, padarė žalą ir abejingai žiūrėjo į tas naujas nusikalstamas veikas. Vis dėlto Aukščiausiojo Teismo nutartis tokia yra ir iš tiesų tokia praktika garbės nedaro.
PIRMININKĖ. Klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Klausimas, kaip jūs tuo metu, 2010 metais, buvote Šiaulių valdybos vadovu?
Ž. BARTKUS. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūsų tos situacijos paaiškinimas. Kaip tai galėjo atsitikti?
Ž. BARTKUS. Noriu paminėti svarbų dalyką, kad taškas šioje byloje dar nepadėtas. Byla antrą kartą išnagrinėta Apeliaciniame teisme, ir šiuo metu prokurorai sprendžia dėl antrojo kasacinio skundo rašymo dėl šios bylos. Kodėl? Todėl, kad tai yra svarbu būtent teismų praktikos formavimo požiūriu. Nes po šitos bylos, kai buvo priimtas sprendimas pirmą kartą Aukščiausiajame Teisme, buvo suformuota teismų praktika ir ji iš esmės kitaip įvertino operatyvinės veiklos taikymą. Buvo įvairių susitikimų ir diskusijų tarp kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų ir teisėjų bendruomenės, kaip toliau dirbti. Vis dėlto manyčiau, kad būtų protinga palaukti pabaigos, kaip bus išspręsta ši byla, jei bus surašytas ir pateiktas antrąkart kasacinis skundas, ir tada galima bus apie tai diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinė klausia A. Maldeikienė. Prašom.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto nesupratau jūsų atsakymo į klausimą dėl „Lietuvos ryto“. Jūsų nuomonė apie žiniasklaidos priemones kažkaip manęs visiškai nedomina, bet aš norėčiau vis dėlto suprasti, ar jūs jaučiatės galintis eiti į šitą tribūną po to, kai yra tas straipsnis, net nepateikęs jokių loginių atsakymų, kur ten yra netvarka. Kartoju, neįdomi jūsų nuomonė apie žiniasklaidos priemonę.
Ž. BARTKUS. Ačiū. Taip, perskaitęs šį straipsnį, aš jaučiu, kad aš galiu stoti į šitą tribūną ir pretenduoti į šitas pareigas. Ar aš galiu dar ką nors paaiškinti? Taip, galiu pasakyti apie straipsnyje įvardintus mano finansinius įsipareigojimus. Visada deklaravau tiek turtą, tiek pajamas, tiek savo ryšius, kaip tai numato įstatymas. Padariau vieną klaidą: deklaravau tuo laiku, kai Lietuvos valiuta buvo litas, po to nuo 2015 m. sausio 1 d. negrįžau atgal ir sumų neperskaičiavau į eurus. Tarkime, žurnalistas, pasižiūrėjęs viešai teikiamus mano duomenis, tai interpretavo kaip visiškai kitas pinigų sumas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
Ž. BARTKUS. Daugiau, tarkime, jeigu kalbame apie bylas arba bylose priimtus sprendimus, arba bylų, tarkime, pradėjimą ar tyrimo eigą, nesijaučiu, kad būtume padarę ką nors ne taip.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į klausimus pagal jums nustatytą 15 minučių laiką. Dėkojame.
Ž. BARTKUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės neišsakomos. Susitikimai vyks frakcijose pagal nustatytą grafiką ir su jumis sutartą grafiką. Leiskite paskirti kaip pagrindinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti kovo 27 dieną. Dėkoju, kolegos. Šį klausimą baigėme.
12.50 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1667 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas. Kviečiu R. Karoblį. Gerbiamas ministre, atsiprašome, kad teko šiek tiek lukterti.
Pateikimas. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1667. Pateikimas. Prašau, žodis jums.
R. KAROBLIS. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiu atitinkamą vyriausybių susitarimo projektą. Jis teikiamas Vyriausybės pasiūlymu Prezidentės teikimu. Teikiamo teisės akto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Vyriausybės susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Ši sutartis pasirašyta 2017 m. rugsėjo 8 d. Taline. Vengrija yra viena iš NATO valstybių narių, su kuria Lietuva nebuvo sudariusi susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Trys esminiai tikslai, kad susitarimo sudarymas leis intensyviau plėtoti Lietuvos ir Vengrijos institucijų bendradarbiavimą, užtikrinant įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi arba kurią šalys parengia tarpusavyje bendradarbiaudamos, apsaugą. Bus reglamentuotas įslaptintų sandorių sudarymas, vizitų procedūros, reikalavimai, taikomi perduodant įslaptintą informaciją. Trečia, sutarta dėl galimų įslaptintos informacijos apsaugos režimo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos, taip pat išlaidų, susijusių su susitarimo įgyvendinimu, pasidalinimo principų ir kitų klausimų. Prašome pritarti teikiamam teisės akto projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Kasčiūnas. Ruošiasi M. Adomėnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš truputėlį turiu tokį platesnį klausimą, susijusį apskritai su vengrų pozicija ir jų pozicija dėl NATO apskritai. Mes daug girdime ir daug skaitome apie įvairius pareiškimus iš jų pusės Rusijos atžvilgiu. Ar NATO kontekste nejaučiama kaip nors pasikeitusi vengrų pozicija jų įsipareigojimų prasme dėl NATO apginamumo pajėgumų stiprinimo Rytų flange? Kaip dabar vengrai save mato Aljanse? Iki šiol viskas buvo gerai, jie laikėsi įsipareigojimų, linija buvo labai aiški. Kaip yra dabar? Ar niekas nepasikeitė? Ačiū.
R. KAROBLIS. Klausimas nėra susijęs su šia sutartimi, bet galiu atsakyti, kad pačios NATO, įskaitant ir 5 straipsnį, pozicija nepasikeitusi. Yra tikrai laikomasi, jeigu ne… Vis dėlto laikomasi ir Aljanse Vidurio Europos šalių. Neseniai, prieš savaitę, Bukarešte buvo Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, vadovaujamas Rumunijos ir Lenkijos gynybos ministrų. Buvo aktyvus dalyvavimas, niuansų pozicijose yra, bet jokio išskirtinumo nėra. Daugiau susirūpinimo kelia vienas klausimas, tai yra tai, kad Vengrija blokuoja Ukrainos judėjimą NATO kryptimi, tai yra atitinkamos programos sudarymą. Bet tikrai nėra jokių kliūčių, manau, sakyti, kad pozicija bendrai NATO ir mūsų atžvilgiu yra pasikeitusi. Juo labiau nekalbant apie tikslingumą ar netikslingumą pasirašyti šią sutartį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų mano klausimas pratęsia kolegos L. Kasčiūno klausimą. Mes matome išsiplėtusius kontaktus ir bendravimą tarp Vengrijos politinės vadovybės ir Rusijos, matome taip pat ir Kinijos totalitarinės valstybės, kuri turi vis besiplečiančius interesus Europos Sąjungos erdvėje, vis didėjantį įtakos laipsnį. Ar tokios sutarties pasirašymas, susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija, nesukeltų grėsmių NATO ir NATO erdvėje veikiančių ir galbūt kitokią orientaciją turinčių valstybių informacijos slaptumui, ar ji nebūtų sukompromituota? Ar nereikėtų tam tikro politinio signalo parodyti, kad Vengrijos valdžia, šiuo metu megzdama ryšius su tokiomis galybėmis kaip Rusija ar Kinija, iš tiesų pažeidžia bendrąsias Aljanso ir Europos Sąjungos vertybes? Gal reikėtų nukelti tą klausimą?
R. KAROBLIS. Ne, nematau jokio kompromitacijos pavojaus. Atvirkščiai, jeigu nebūtų informacijos įslaptinimo, jeigu nebūtų įsipareigojimų vykdyti būtent procedūras, kaip tik galimas dar didesnis informacijos nutekėjimas, negu yra. Mes tikrai neturime jokių duomenų, kad Vengrija nevykdo savo įsipareigojimų NATO, įskaitant ir dėl įslaptintos informacijos, todėl manome, kad, nepaisant politinių aplinkybių, tai yra papildomos garantijos.
Antras dalykas, tas bendradarbiavimas su Kinija, Rusija. Galbūt mes nenorėtume tokio bendradarbiavimo. Bet, nepaisant to, Vengrija yra NATO narė, ji dalyvauja ir pozityviai žiūri, ir priima sprendimus tiek samituose, tiek ministrų susitikimuose. Tiek Velso samitas, tiek Varšuvos samitas, tiek dabar pasirengimas Briuselio samitui liepos mėnesį, tai yra Vengrija tikrai turi konsensusą, sakykim, dėl bendrųjų nuostatų, įskaitant mūsų.
Kitas dalykas. Galų gale Vengrija dalyvauja konsensusu priimant ir sankcijų pratęsimą Rusijai. Taigi manau, kad išnaudokime galimybę kaip tik mūsų naudai įtvirtinti slaptumo procedūras, ir tai suteiktų papildomas garantijas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Panašūs klausimai, žiūriu, visų kolegų. Žinant dabartinės Vengrijos valdžios flirtą su Rusijos valdžia, ar tai iš tikrųjų nekelia nuogąstavimų? Pavyzdžiui, paimkime Turkiją – NATO narė. Dabartiniai Turkijos santykiai su pagrindinėmis NATO šalimis yra gana problemiški, o Turkija apginkluota NATO šalių ginkluote. Kaip jums atrodo, ar tai nekelia jokių tokių nuogąstavimų, ar pavojų, ar rizikos, kad galbūt tie santykiai gali išsivystyti visai nepalankia linkme ir galbūt tie ginklai, suteiktos galimybės bus panaudotos ne visai NATO šalių naudai?
R. KAROBLIS. Šiuo atveju kalbama ne apie ginklus, bet slaptos informacijos apsikeitimą ar procedūras.
Kitas dalykas. Dar kartą – Turkija taip pat yra NATO narė. Mums kaip tik reikia negilinti konfliktų, bet rasti konsensusą. Tai daro ir JAV pusė kaip lyderė ir kitos, ypač didžiosios šalys, tai yra įtraukti Turkiją.
Trečias dalykas. Kalbant apie ginklus, yra numatytos specialios procedūros, vyksta tarptautinės konsultacijos tais atvejais, jeigu kalbama netgi apie ginklų, ginkluotės tiekimą Turkijai. Mano žiniomis, apribojimų tarp šalių iš tikrųjų… Kaip pavyzdys, čia nėra šio susitarimo dalykas, bet kokių nors apribojimų ginkluotės režimo, įskaitant NATO, nėra. Taigi dar kartą – aš manau, kad šios šalys vykdo savo įsipareigojimus NATO. Turkija mes tikrai… Čia buvo dėtos ir Lietuvos pastangos. Kolega L. Linkevičius buvo, beje, pirmasis aplankęs po perversmo bandymo Turkijoje. Tikrai mes turime rasti… įtraukti Turkiją į dialogą, o Vengrija… Tikrai mano minėtas pavyzdys su Ukraina yra blogas, bet jie dalyvauja mūsų Aljanse ir nėra jokių bruožų, kad jie nevykdytų savo įsipareigojimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiami kolegos, gal, kadangi nėra prieštaraujančių?.. J. Olekas – nuomonė už. Labai trumpai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi čia buvo tokių su potekste klausimų, aš tikrai norėčiau paraginti pritarti, nes ypač vengrai buvo vieni iš tų aktyviausių Aljanso narių dalyvaudami ir oro policijos misijoje, ir siųsdami savo karius į Lietuvą pratyboms, būdami su mumis. Manau, kad tikrai yra dalykų, kurie turėtų būti daromi galiojant pasikeitimo slapta informacija sutarčiai. Todėl kviečiu visus pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 19 dieną.
12.59 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1672 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas, kurį gerbiamas ministras pasirengęs pateikti, – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1672. Pateikimas. Prašau.
R. KAROBLIS. Ačiū. Analogiškas klausimas, kaip ir dėl Vengrijos, taip pat Vyriausybei pasiūlius, Lietuvos Respublikos Prezidentės teikimas. Sutartis pasirašyta 2017 m. liepos 17 d. Vilniuje ir 2017 m. liepos 27 d. Zagrebe. Kroatija taip pat yra viena iš NATO valstybių narių, su kuria nėra pasirašyta analogiška sutartis. Turinys yra analogiškas, o santykiai su Kroatija intensyvūs ir tampa vis intensyvesni. Priminsiu, kad šiuo metu turime Kroatijos kariuomenės 185 žmonių kontingentą. Tai tikrai yra didžiulis indėlis į mūsų saugumą.
Prašau pritarti pateiktam teisės akto projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas toks. Kadangi Kroatija ne vakar tapo NATO nare, yra jų dalinys, kaip iki šiol reguliuojami, nesant šito susitarimo, santykiai dėl informacinių mainų? Ar tiesiog niekaip nereguliuojami ir čia tarpusavio pasitikėjimo klausimas?
R. KAROBLIS. Pirmiausia reguliuojami sektoriniais aspektais. Pavyzdžiui, jeigu žiūrėtume grynai karinius aspektus, tai yra taikomos bendrosios NATO taisyklės. Čia, aišku, detalizuos, bet mes tikrai turime… Dalykas šios sutarties tikrai yra daug platesnis nei grynai kariniai NATO dalykai, bendraujama tarp žvalgybų, įskaitant ir, sakykim, įslaptintos produkcijos pirkimus, kurie reikalauja plačiau… nei krašto gynyba ir panašūs dalykai. Taigi čia bus priedas prie egzistuojančių rėminių, skėtinių susitarimų, dabar esančių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Atsakėte į klausimus. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. J. Oleko argumentai.
J. OLEKAS (LSDPF). Kaip visada trumpai, pirmininke. Kolegos, tikrai noriu pakviesti pritarti, nes kroatai yra iš tikrųjų aktyvi valstybė, su kuria mes bendravome ne tik, kaip ministras minėjo, kai čia atsiunčiami kariai. Kroatai tarnavo mūsų dalinyje Afganistane, kai dar mes vadovavome Goro provincijos grupei. Todėl manau, kad reikia užbaigti šitą procesą ir turėti pasikeitimo svarbia informacija sutartį. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Po pateikimo pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 19 dieną.
13.02 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1709 (pateikimas)
Ir dar vienas įstatymo projektas, kurį nori pateikti gerbiamas ministras – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1709. Pateikimas. Prašau.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Šiuo įstatymo projektu siūloma tarnybos paslaptimi pripažinti suvestinius detalius duomenis apie ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir jos valdytojus, nes tokios informacijos praradimas arba neteisėtas atskleidimas kelia kibernetines grėsmes ir gali padaryti žalos valstybės, jos institucijų ar asmenų interesams. Kalbama apie tokias sąvokas, apibūdinamas kaip suvestinius ir detalius… nes tarnybine paslaptimi pagal jau esančius įstatymus galima pripažinti atskirus techninius sprendimus, bet suvestiniai duomenys taip pat sudaro prielaidas geriau pasirinkti kibernetinių atakų taikinius, tiksliau pritaikyti kibernetinių atakų metodus ir taip padaryti didesnę žalą valstybei.
Šis pakeitimas padarytas tam, kad būtų užtikrintos Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo nuostatos, susijusios su ypač svarbios informacinės infrastruktūros funkcionavimu ir atitinkamų reikalavimų vykdymu.
Tikiuosi greito svarstymo ir šio įstatymo papildymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Gerbiamasis kolega, prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamajam ministrui už pristatymą. Trumpas klausimas. Ar iš esmės Lietuvos kritinių informacinių technologijų sistemų būklė yra pakankama, saugumas yra užtikrinamas, ar iš tikrųjų pakanka tokių, sakykim, pavienių siūlymų, ar galbūt reikia iš esmės kokių nors reikšmingų tobulinimų ir pakeitimų, kad būtų užtikrintas visiškas saugumas?
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Jeigu žiūrėtume įstatymų bazę, tai per pastaruosius metus jūs matėte tikrai nemažai teisės aktų, jau tikrai, atsiprašau, pamečiau skaičių, apie 20 turi būti, jeigu žiūrėtume individualiai, ir nemažai paketų. Taigi ta bazė yra iš esmės sukurta, klausimas tik yra dėl jos tobulinimo.
O klausimas yra, ar atitinka tai, tai yra daugiau įgyvendinimo klausimas. Jeigu žiūrėtume dinamiškai, tai tikrai mes matome didelį kritinės informacinės infrastruktūros subjektų postūmį stiprinant šią kibernetinę apsaugą, tai džiugina, įskaitant ne tik valstybės subjektų, bet ir privačių subjektų.
Bet, savaime aišku, reikia įdėti dar daug pastangų. O šiaip, jeigu žiūrėtume detaliai į situaciją, kokia būtų apibūdinama kibernetinės saugos srityje per praeitus metus, tai šį ketvirtadienį yra planuojamas kibernetinio saugumo pažangos šioje srityje pristatymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, ačiū už išsamius atsakymus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Niekas nenori kalbėti. Galime bendru sutarimu? Pritariame po pateikimo bendru sutarimu. Ačiū, ministre. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti balandžio 24 dieną.
13.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ projektas Nr. XIIIP-1801 (pateikimas)
Dar šio rytinio posėdžio darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ projektas Nr. XIIIP-1801. Pranešėjas – G. Landsbergis. Kviečiame jus į tribūną. Pateikimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atėjo lemiamas momentas, džiaugiuosi jūsų dėmesiu, šiek tiek padiskutuokime tikrai svarbiu mums visiems ir Lietuvai klausimu. Pradėti noriu padėkodamas kolegoms iš kitos, kaip sakoma, salos pusės, iš Valstiečių frakcijos, kurie prieš kelias dienas, nuoširdžiai, manau, atėjo ieškodami kompromiso ir išeities iš susidariusios situacijos. Situacija, kuri yra susidariusi, nėra lengva, lengvai išsprendžiama ir tikrai nėra ta, kurią būtų galima nuvyti, numojus ranka.
Kiek atsimenu, mes prie šios situacijos ėjome jau ilgą laiką ir didesnių ar mažesnių krizių esame tikrai matę ne vieną. Turėjome diskusijų dėl medikų algų, kurios baigėsi opozicijos pasitraukimu iš Seimo salės. Turėjome ir vėliau šiokius tokius atsitraukimus valdančiųjų, bet vėlgi kalbos buvo, atrodo, prieš opoziciją, tačiau dažniausiai buvo prieš žmones, kurie stovi už opozicijos. Vis dar turime diskusijas dėl žemės ūkio, dėl sudaromos komisijos. Atrodytų, bandoma pasakyti, kad tuos klausimus kelia tik opozicija, tačiau tai yra visuomenei kylantys klausimai. Turėsime klausimų dėl valstybės tarnybos reikalų ir daug kitų.
Kodėl Seime susidaro situacija, kai, atrodo, iš pirmos pažiūros klausimai, kurie neturėtų sukelti tokio didelio ažiotažo, atrodo, išsprogdina visą Seimą? Mano paaiškinimas yra vienas ir paprastas, jis yra ganėtinai aritmetiškas. Valdančiosios daugumos Seime nėra. Jau kuris laikas Seime veikia valdančioji mažuma. Ir būti valdančiąja mažuma yra labai sunkus uždavinys. Pagrindinė sąlyga efektyviai valdančiajai mažumai, jos kartais būna Vakarų Europos valstybėse, yra kompromisas. Ir būtent to kompromiso opozicija dažnu atveju ieškojo ir kvietė tartis – tarkimės!
Išsakėme nuogąstavimus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės veiklos. Mes manome, kad šiandien komisija gali būti paralyžiuota dėl to, kad jos priimami sprendimai… arba jais bus paprasčiausiai nepasitikima. Kol kas buvome neišgirsti. Iškėlėme nuogąstavimus dėl to, kad A. Skardžius gali likti Seime, kaip atsitiko M. Basčio atveju. Dar blogiau, jis gali pasirinkti išeiti iš Seimo, nesulaukęs atitinkamo nuosprendžio jam. Kol kas buvome neišgirsti. Kartu su visuomene kėlėme klausimus dėl „Agrokoncerno“ ir kitų žemės ūkio bendrovių dėl žemės koncentracijos. Kol kas buvome neišgirsti.
Ir šiandien, gerbiami kolegos, mes turime atsakyti ir tai pirmiausia turi padaryti Valstiečių frakcija. Ar Seime yra poreikis susitarti ir ieškoti kompromiso? Jeigu tie signalai, kurie buvo atėję iš valstiečių, yra teisingi ir jie signalizuoja rimtą norą tartis, tai balsavimai, kurie bus po šito, turėtų atsižvelgti į tai, ką kalba kita, nuo jūsų kitoje salės pusėje sėdinti grupė žmonių. Jeigu ne, tai akivaizdu, kad nuoširdaus noro susitarti nėra. Akivaizdus vienas klausimas ir tada akivaizdi viena tendencija, kad kuo toliau, tuo Seimas vis giliau grims į skandalų ir peštynių liūną, nes valdantieji tiesiog paprasčiausiai nenori ieškoti kompromiso. Geriausia, kad šis balsavimas būtų buvęs po A. Skardžiaus, po pasitikėjimo Vyriausiąja rinkimų komisija ir kitų klausimų, po įkūrimo arba neįkūrimo žemės ūkio komisijos. Tada mes iš tikrųjų matytume, ar valdantieji yra apsisprendę tartis ir susitarti. Tada žinotume tiksliai, kaip balsuoti dėl šios komisijos dėl Seimo paleidimo. Todėl, kolegos, aš šiandien prašau, turėdamas galvoje tai, kad vis dėlto vyksta pokalbiai ir yra šioks toks dialogas, kuris gali išvesti mus į pozityvų kelią, pritarti Seimo paleidimui pateikimo stadijoje. Pradėkime diskusiją ir galbūt jūs turėsite galimybę įtikinti ir įrodyti, kad kompromiso paieška iš tikrųjų egzistuoja Seime, kad mes tikrai galime susitarti dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl komisijų, kurių klausimai yra svarbūs visuomenei, dėl A. Skardžiaus pašalinimo iš Seimo. Jei mes galime susitarti dėl šių klausimų, galėsime visi draugiškai kitoje stadijoje atmesti išankstinių rinkimų idėją. Jeigu mes atmesime šiandien, jeigu ta idėja bus atmesta šiandien ir mes nesudarysime galimybės pasitikrinti visuomenėje savo mandato, aš turiu nuogąstavimų, kad nebus ieškoma kompromiso, ir tie pozityvūs signalai vis dėlto atrodys kaip netikros naujienos.
O jeigu mes pralošime ir visi pralošime. Neieškosime kompromisų, neieškosime susitarimų mano minėtais klausimais, liks tik pritarti Seimo Pirmininkui, kuris žadėjo būti Seimo posėdyje ir balsuoti už išankstinius rinkimus, deja, matyt, dėl nežinomų priežasčių atrado kitų svarbesnių uždavinių, bet teks tada, deja, pritarti jo nuomonei ir jo demokratijos supratimui, kad demokratija yra tada, kai mažuma paklūsta daugumai. Bet jeigu jūs nepritariate, jeigu jūs vis dėlto manote, kad reikia ieškoti kompromisų, tai, gerbiamieji, mes siūlome tam kelią. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti išties daug Seimo narių ir mes tikriausiai numatysime tam ilgesnį laiką, bet dabar pradedame atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia M. Puidokas. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tiesų diskusija yra gerai ir kompromisas yra labai gerai, bet tai labai stipriai skiriasi nuo ultimatumo. Šiuo atveju Prezidentė D. Grybauskaitė ragina mus čia, Seime, telktis, koncentruotis į darbus, išlaikyti politinį stabilumą, rūpintis šalies įvaizdžiu užsienio investuotojų akyse, nes tam mus žmonės ir rinko. Per šią kadenciją jūsų nuolatinis noras rengti pirmalaikius rinkimus jau tarsi tapo norma. Prezidentė aiškiai įvardina, kad išankstiniai rinkimai nėra realistiški, politinių jėgų pasiskirstymas ir balansas yra aiškus, net surengus rinkimus greičiausiai jų rezultatai būtų panašūs arba netgi lemtų dar didesnę valstiečių ir žaliųjų pergalę. Ar jūs nesutinkate su tokiais valstybės vadovės situacijos vertinimais ir norite valdyti šalį bet kokia kaina? Net valstybės stabilumo kaina. Esate išmintingas politinis lyderis, kodėl nenorite koncentruotis į darbus valstybei ir žmonėms, o ne į tokį destruktyvų politikavimą?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Mindaugai, iš tikrųjų demagogijos meną esate įvaldęs, matau, kur kas geriau negu Seimo nario. Man keistas yra aspektas… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, dirbame! Emocijas galbūt truputį palikime kur nors…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš galėčiau šiek tiek sureaguoti į gerbiamos Prezidentės poziciją, ji, atrodo, prieš kelias savaites yra pasakiusi, kad ji nemato tarp šitos valdančiosios daugumos galimybių įtvirtinti arba įgyvendinti kokias nors reformas. Prezidentė nepasisakė už tai, kad reikia mokesčių reformos, nežinau, premjeras turbūt galėtų patvirtinti tuos dalykus, ar ne? Ji pasakė, paprasčiausiai nėra gebėjimų. Mes nepasisakome už tai, kad tai yra vienintelis kelias, mes kalbame apie tai, kad tai yra vienintelis kelias, kaip ši valdančioji mažuma gali sudaryti, ieškoti kompromiso. Jeigu kompromiso paieškos nėra valdančiosios mažumos darbotvarkėje, deja, tada kito kelio nebus. Jeigu mes norime susitarti dėl ko nors, dėl pagrindinių ir pamatinių dalykų, ar vertėtų susitarti… Ar vertėjo ieškoti kompromiso ir susitarimo dėl M. Basčio? Vertėjo. Ar vertėjo prisiimti lyderystę šiuo klausimu? Vertėjo. Ar ji buvo? Ne, nebuvo, nes niekas neatėjo tuo klausimu derėtis. Ar šiandien yra susitarimas ir ieškoma kompromiso dėl A. Skardžiaus? Ne, nėra. Priešingai, yra sakoma, kad jį reikia apginti Seime. Mes tam nepritariame. Vadinkite… Kas taip sako? Atsiverskite bet kurį portalą ir paskaitykite R. Karbauskio žodžius, necituosiu aš jų.
Mes pasisakome labai aiškiai: A. Skardžius turi būti pašalintas iš Seimo. Tai yra pamatinė demokratijos norma. Žmogus, akivaizdžiai pažeidęs įstatymus, interesus, turi eiti lauk! Toks yra uždavinys. Ir čia galima kalbėti, ar mes turime dirbti dėl šio tikslo drauge, ar ne? Aš manau, kad galime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jakeliūnas. Primenu, klausimui – minutė, atsakymui – dvi. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs svarstytumėte, kaip suprantu, linkęs svarstyti, pirmalaikius rinkimus, bet aš siūlyčiau juos surengti rudenį. Aš suprantu jūsų norą išmiešti šitą Seimą, jūsų žodis, ir išmiešti su galimai didžiausia jūsų gėda. Tai yra M. Majauskas, nes jis būdamas dabar, iki šiol, Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos pirmininku diskredituoja šios komisijos misiją. Maža to, užsiima smurtu, t. y. instituciniu smurtu prieš galimai nukentėjusias merginas ir žurnalistes, kurios joms atstovauja ir gina. Nežinau, ką jūs aiškinate savo keturiems vaikams, nežinau, ką ponia A. Landsbergienė aiškina moksleiviams ir tėvams apie šitą situaciją. Koks jūsų vertinimas būtų, kad rudenį įvyktų rinkimai, o jūs su nauja atsinaujinimo vėliava grįžtumėte čia be M. Majausko dėmės?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Vieną dalyką patikslinsiu. Aš kalbėjau apie A. Skardžiaus išmiežimą, jūs galite pažiūrėti ir video-, ten buvo tokia specifinė formuluotė. Aš dar nebaigiau savo vaikams paaiškinti R. Karbauskio fenomeno, kuris iš tikrųjų stebina kur kas labiau negu visi kiti dalykai, kurie yra pasakyti, taip pat ir M. Basčio, ir A. Skardžiaus. Pabaigsime tuos, tada eisime tolyn.
Dabar dėl rinkimų. Rinkimų organizavimą reikalinga suorganizuoti nuo nutarimo priėmimo per tris mėnesius. Iš tikrųjų aš nuoširdžiai sakau, kad mes galime dabar, turėdami laiko, šiandien pritarti po pateikimo, svarstyti nuosekliai žiūrėdami, ką Seimas priima, kitus sprendimus. Ir jūs turite visišką teisę ir galbūt, jūsų akimis, ir pareigą kelti tuos klausimus, kuriuos jūs keliate, ir Seimas juos svarstys. Lygiai taip pat per tris mėnesius mes apsisprendžiame galutinėje stadijoje, ar pritarti nutarimui.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia R. Šarknickas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Gabrieliau, aš neklausinėsiu jūsų, nes jūs dažnai įsižeidžiate vis. Aš prašyčiau, kad dėl mano klausimų jūs neįsižeistumėte. Šiandien Molėtų rajone iš jūsų konservatorių skyriaus pasitraukė net 19 jaunų skyriaus konservatorių. Ar tai nėra susiję su jūsų trūkumu vienyti Lietuvą? Ir kitas, pakartosiu dar kartelį. Kaip jūs vertinate Prezidentės raginimą dirbti ir neskaldyti Lietuvos? Tiesiog tokie žmogiški klausimai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Robertai, iš tikrųjų aš nuoširdžiai dėkoju už jūsų klausimus ir jie yra tiesiai į širdį.
Aš manau, kad savo įžanginėje kalboje aš daugelį ir atliepiau tų dalykų. Jūs turite visą galimybę dabar, visus instrumentus, milžinišką daugumą mažumą, ar ne, kad ir kaip mes ją pavadintume, suvienyti Lietuvą. Vienas iš būdų yra, kurį aš jums iš karto galiu pasakyti, kokiu klausimu. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma lygiaverčiu pagrindu visų partijų, keturios partijos yra išsakiusios nepasitikėjimą pirmininke, vienai partijai yra tinkama. Aš kviečiu vieningai, ir Pirmininkas turbūt neleis pameluoti, kad ne vieną sykį mes turėjome diskusiją, susivienykime ir žiūrėkime į šį klausimą bendrai.
Gerbiamas Robertai, iš tikrųjų aš į jus kreipiuosi. Jūs turite teisę ir pareigą šiandien suvienyti Lietuvą ir tą, kuri galbūt jums mažiau patinka, kuri sėdi nuo jūsų kitoje pusėje, – sėdam, susitariam. Mes išvardinom keletą nedidelių klausimų, kurie kelia didžiausią rūpestį, jie nėra susiję su partija ar su opozicinėmis partijomis, jie yra susiję su žmonėmis, kuriems mes atstovaujame Lietuvoje. Aš kviečiu jus, kaip atsakingą žmogų, imtis lyderystės šia tema. (Balsas salėje) Ką apie Molėtus pasakyti? Ką čia bendro turi Molėtai? (Šurmulys, juokas salėje)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi J. Razma.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš pritarčiau jūsų pasiūlymui dėl pirmalaikių rinkimų, jeigu jūsų kandidatų sąraše vietoje finansų specialisto T. Langaičio pamatyčiau kitą finansų specialistą ir jūsų draugą D. Nedzinską ir D. Nedzinsko, ir jūsų draugą A. Matonį, nes šitie du žmonės 15 metų stumdo Lietuvoje nusikalstamas schemas, kaip pagrobti sklypus miestų centruose ir, manipuliuojant nuoma, užstatyti, ir gauti milžiniškus pelnus. Kaip ten D. Nedzinsko šansai vietoje T. Langaičio? Pakeisti tokį jauną, perspektyvų kitu, gal šiaip ne visai jaunu, bet tokiu brandžiu jaunuoliu D. Nedzinsku?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Nagli, kaip mes buvome į jus kreipęsi vieną kartą? Gal galite priminti? Ai, pamiršot, ar ne? Aš jums po posėdžio priminsiu. Jums labai tinka. Neturiu daugiau ką atsakyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma. Ruošiasi A. Kubilius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, siūlant Seimo pirmalaikius rinkimus kaip vieną iš tokių argumentų aš supratau jus sakant, kad Seime stinga politinės lyderystės. Iš tikrųjų tada sudėtinga įsivaizduoti darnų Seimo darbą. Bet ar tai yra įmanoma, jeigu faktinis politinis lyderis, valdantis didžiausią frakciją, atsisėda ant atsarginių suolelio ir viską valdo būdamas šešėlyje, jeigu jis nepretenduoja užimti ar Seimo Pirmininko, ar Ministro Pirmininko pareigų? Kaip būdavo, pavyzdžiui, kai Seimo Pirmininke buvo I. Degutienė, premjeras A. Kubilius, tai I. Degutienė, kaip lyderė, susodindavo ir opozicijos atstovus, ir pozicijos ir ieškodavo tų kartais kompromisinių sprendimų. Ar toje situacijoje įmanomas normalus Seimo darbas, kai yra taip, kad šiandieninis Seimo Pirmininkas visą savo galią gali paremti tik vienišu savo balsu ir jo koks nors sąžiningumo protrūkis prieš minią labai greitai baigiasi, kai sugrįžta į savo frakciją?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Išties mes tai daugelį kartų esame pamatę. Aš ne vieną pavyzdį išvardinau, kas vyko turbūt per paskutinius pusę metų, kai dažnu atveju opozicijos kreipimasis į valdančiuosius yra vadinamas šantažu. Tai pasakė ir S. Skvernelis vieną sykį, ir Seimo Pirmininkas po susitikimo su opozicinėmis frakcijomis. Išties labai keista taktika ir turbūt labai keistas demokratijos supratimas. Kaip mes galime kalbėti apie skirtingų pusių suvienijimą, jeigu vienintelis pastabos išsakymas yra traktuojamas tiktai kaip šantažas arba kažkokia nesuvokiama spaudimo priemonė?
Dabar dėl lyderystės. Aš manau, kad išties Seimo Pirmininkas pralaimėjo kovą praeitą savaitę ir liūdnai, ir aš net pasakyčiau, kad ir gėdingai. Iškėlęs garbingai vėliavą ir pasakęs tai, ką daugelis jaučia šitame Seime – tai yra gėdą, yra gėda dėl Gretos, yra gėda dėl daugelio kitų klausimų, Seimo Pirmininkas atkeitė savo žodžius. Netruko. Gavęs skambutį, gavęs kažkokį įspėjimą iš tikrųjų Seimo valdovų… vadovų, Seimo Pirmininkas atsitraukė. Čia dėl to lygiai taip pat yra gėda.
PIRMININKAS. Klausia
Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi B. Matelis. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, atrodo, klausimų daug, siūlau pratęsti laiką. (Balsai salėje) Kiek pratęsiame? 10 minučių. Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume 10 minučių? (Triukšmas salėje)
Balsavo 117 Seimo narių: už – 96, prieš – 9, susilaikė 12. Klausti laikas pratęstas 10 minučių.
Replika po balsavimo – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Seimo Pirmininke, aš manau, opozicijos lyderis yra pasiruošęs atsakyti į visus klausimus, leiskite paklausti visiems.
PIRMININKAS. Opozicijos lyderio irgi nėra. (Balsai salėje)
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai, labai gerai.
PIRMININKAS. Teikėjas. Klausiame. Klausia Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūs gal paskutiniuose savo atsakymuose ir įvardinote, man atrodo, vieną iš pagrindinių problemų, nes šiaip jau valstiečių iš tikrųjų yra daug protingų, išmintingų žmonių, su kuriais tikrai būtų galima pasiekti kompromisą. Paimkime kad ir patį V. Pranckietį, R. Baškienę, V. Baką ar P. Urbšį, aš įvardinčiau dar nemažai. Bet yra viena problema, kurią reikia labai aiškiai suprasti – tai ponas R. Karbauskis ir jo aplinka, jie laiko visą Valstiečių partiją ir visą Seimą savo demagogijos, melo ir ciniško melo įkaitais. Mes gyvename tam tikra prasme paraleliniuose pasauliuose: mes ieškome tiesos, o R. Karbauskis sako, kad tiesos negalima ieškoti, jeigu jinai liečia patį R. Karbauskį. Mes taip gyvename jau 1,5 metų. Žmonės atėjo prie Seimo ir pasakė – gana. Ar jūs manote, kad R. Karbauskis gali pasikeisti ir pagaliau nustoti meluoti?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamoji A. Širinskienė iš tikrųjų gindama R. Karbauskį padarė turbūt viską, kad niekam net nekiltų tokia mintis, ar R. Karbauskis galėtų pasikeisti. Bet vis dėlto iš tikrųjų aš nuoširdžiai manau, kad šį ketvirtadienį mes turėsime puikią progą ir pažiūrėsime, kaip bus, ar šis Seimas yra sprendžiantis tik tuos klausimus, kurie rūpi valstiečiams, R. Karbauskiui asmeniškai, ar jisai, grįžtu prie Roberto klausimo, iš tikrųjų yra vienijantis ir galintis išspręsti visus klausimus, netgi tuos, kurie yra nepatogūs. Jeigu ne, akivaizdu, melo mes turėsime turbūt ilgiau, ir jeigu Seimas nesutiks savęs paleisti arba grįžti prie išankstinių rinkimų, na, mėgausimės iki 2020 metų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Matelis. Ruošiasi K. Mažeika.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Mes žinome, kad prieš pusę metų Seimo Pirmininkas buvo pareiškęs, kad jau baigėsi nepopuliarūs sprendimai ir nuo šiol prasidės tik geri ir populiarūs daugumos sprendimai. Be jokios abejonės, vienas iš tų populiarių sprendimų buvo M. Basčio klausimas, nes jis sukvietė prie Seimo bene 6 tūkst. žmonių pasitarti dėl šio klausimo. Sakykite, kaip jūs prognozuojate ateityje Seimo darbą, jeigu šiandien pasiūlymas dėl pirmalaikių rinkimų bus buldozeriu nustumtas į sąvartyną?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš tikrai nenorėčiau skubėti teisti Seimo Pirmininko, kuris ne vieną sykį yra pasakęs dalykų, kurie po to nesimaterializavo. Matyt, tiesiog žmogus šneka, ką jaučia, o ne kaip nors kitaip. Galbūt tikrai būkime žmogiški ir atlaidūs.
Bet Seimas, aišku… Aš manau, kad bendros nuotaikos tikrai nieko panašaus į susitaikymą ar kompromisus nežada, jeigu nebus išgirstas balsas visuomenės, jeigu nebus išgirstas balsas, ateinantis iš opozicijos, kad ieškokime bendrų sprendimų. Jeigu to nebus padaryta, apie kokią nors taiką visuomenėje kalbėti tikrai bus labai sunku.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Mažeika. Ruošiasi J. Jarutis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, praeitą savaitę mitinge mes girdėjome jūsų žodžius, aš dar peržiūrėjau įrašą, kad tikrai jūs taip pasakėte, kad vienas Landsbergis sugriovė kolūkius, o kitas Landsbergis sugriaus Valstiečių frakciją, ar ne? Ar nemanote, kad jeigu sprendimas bus teigiamas, kad jeigu mes surengsime išankstinius rinkimus, tai bus įgyvendintas jūsų planas Lietuvai, ką konservatoriai visą laiką deklaravo, o jeigu Seimas nepalaikys šio sprendimo, ar jūs pasiryžęs kaip jūs kolega T. Langaitis dėti mandatą ir, nepateisinęs lūkesčių, palikti Seimą?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėti mandatą, jeigu šis balsavimas nepavyktų? (Balsai salėje) Aš manau, kad mes visi bendrai turime puikią galimybę padėti manatus, būtent šis balsavimas ir bus dėl to.
O dėl pirmojo mano pajuokavimo, tai, žinote, aš esu sakęs, kad Landsbergis yra žirafa, tai nežinau, ką reikės daryti su tuo. Galėsiu jums atsiųsti nuotrauką ir dėl to.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Jarutis. Ruošiasi V. Bukauskas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielas kolega, jums žinotina – už jūsų nugaros sėdi Seimo Pirmininkas. Savo įžanginėje kalboje paminėjote, kad Seimo Pirmininkas neva pakeitė apsisprendimą ir dėl kažkokių priežasčių nedalyvauja šiame procese. Aš manau, kad pirmiausia, ką reikėtų padaryti, tai atsiprašyti jo dėl tų žodžių.
Jūs organizuojate pirmalaikius Seimo rinkimus, jūs matote turbūt reitingus, modeliuojate situaciją. Tai mano klausimas būtų. Na, įvyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai, kokia koalicija formuojama Seime po rinkimų, kas ją sudarytų ir t. t.? Pasidalinkite savo įžvalgomis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš nežinau, aš norėčiau referuoti, remdamasis R. Karbauskiu, kuris sakė, kad bus per šimtą valstiečių Seime, tai koalicijų iš viso nebus įmanoma organizuoti. Aš tikiuosi, kad jūs pradėjote dalintis vienmandatėmis ir žiūrėti, kas ir kur laimėsit, kad kuo daugiau jūsų laimėtų.
Dėl Seimo Pirmininko. Aš neturiu dėl ko atsiprašyti, jo tiesiog nebuvo, jis buvo aiškiai pasakęs, kad jis dalyvaus balsavime. Jo nebuvo, aš atkreipiau į tai dėmesį, džiaugiuosi, kad jis atėjo, tai yra svarbi diskusija ir svarbus balsavimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bukauskas. Ruošiasi A. Anušauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas kolega, kad iš tiesų visuomenė turėtų atsakymus, mes iki ketvirtadienio turėsime padaryti gana didelius darbus. Kodėl aš palaikau jūsų iniciatyvą? Kad mes galėtume visuomenei atsakyti, o nedarytume čia politikos. Visų pirma puikiai žinote, kad turėsime gauti nuomonę Vyriausiosios rinkimų komisijos, ar ji bus pajėgi per tris mėnesius padaryti mūsų valstybėje Seimo rinkimus.
Antra, kaip žinote, valstybės biudžetą patvirtinome, nesame numatę asignavimų. Kiek tai pareikalautų lėšų tokiems rinkimams?
Trečia, kaip žinote, mūsų rinkimų sistema yra mišri, 71 Seimo narys yra renkamas vienmandatėse, likusieji 70 – daugiamandatėse. Ir 2016 metų rinkimų sistema, Vyriausioji rinkimų komisija įpareigota Konstitucinio Teismo sprendimu, imperatyvinė nuostata – dešimt procentinių punktų nuokrypio nuo vidurkio, tai 31,5 tūkst. rinkėjų vienmandatėse ir maksimaliai 34 tūkst. Ar iš tiesų bus nekeičiamos teritorinės ribos? Mano turima informacija, kad iš tiesų n savivaldybių jau neišlaiko būtent teritorinių vienmandačių ribų. Per tuos tris mėnesius iš tiesų neįmanoma realiai būtų įgyvendinti, bet kad visuomenė gautų atsakymus, ir aš palaikysiu. Bet prašau, kaip jūs į tai žiūrite?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai teisingas klausimas. Dėl to aš manyčiau, kad reikia spręsti pasitikėjimo Vyriausiąja rinkimų komisija klausimą drauge su šiuo klausimu. Tikrai tikiuosi, kad jūs palaikysite kaip vienos partijos, kuri neturi frakcijos, atstovas. Kaip partijos atstovas palaikysite opozicines frakcijas, keldamas taip pat ir pasitikėjimo Vyriausiąja rinkimų komisija klausimą, nes viena iš priežasčių, kodėl mes kėlėme klausimą, būtent buvo, kad L. Matjošaitytė išsakė, kad ji negalėjo atlikti savo darbo, nes vyko vienoje savivaldybėje mero rinkimai, Marijampolės savivaldybėje vyko mero rinkimai, dėl to darbo buvo negalima atlikti. Tai dabar mano klausimas. Ar iš tikrųjų įmanoma suorganizuoti rinkimus per tris mėnesius, kai tu negalėjai dirbti dėl vieno mero? Ar galima organizuoti trejus rinkimus kitais metais, kai tu negalėjai dirbti dėl vieno mero? Tai čia yra tikrai bendras ir sisteminis klausimas. Dėl jūsų… atitikties savivaldybių iš tikrųjų yra labai rimta tema. Aš atsimenu, kiek ilgai ji buvo sprendžiama prieš anuos rinkimus. Aš neabejoju, kad ta diskusija truktų turbūt ir ilgesnį laiką. Grįžtant prie klausimo prieš tai, kada mes tiksliai organizuotume? Tai nuo nutarimo priėmimo reikia per tris mėnesius. Kada mes nutarimą priimtume, mes tą galime sutarti, ir aš manau, kad mes tikrai ieškodami kompromiso, ką aš minėjau prieš tai, galime bendru susitarimu atrasti geriausią datą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, išties šis Seimas per šiek tiek daugiau kaip per metus yra supurtytas daugybės skandalų, ypač personaliniai patys įvairiausi skandalai, mes nemenką laiko dalį gaišome ir tebegaištame spręsdami būtent tuos personalinius klausimus, Seimo narių nušalinimo klausimus. Jūsų prognozė, jei šis nutarimas nebus patvirtintas, kiek potencialiai mes dar galime sulaukti pačių įvairiausių skandalų, žiūrėdami į tas dideles valdančiosios koalicijos akis prarasti savo postus?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš manau, kad mes skandinsimės dar ilgai ir neišvengiamai. Tiesą sakant, net reaguojant į šio ryto, rodos, R. Karbauskio pareiškimą, konkrečiai siejant jį su A. Skardžiaus galimu išteisinimu ar išbalinimu, akivaizdu, kad kova bus ilga ir ji bus sunki, ir gerų rezultatų, aš nežinau, ar ji gali atnešti, nes šiandien valdantieji tikrai turi galimybę surėmę pečius apginti A. Skardžių. Man atrodo, kad tas bus daroma, nes ir R. Karbauskis pasakė, kad tą jie planuoja daryti. Akivaizdu, kad tai dar giliau ir giliau gramzdins Seimą, mažins pasitikėjimą Seimu, ir aš kviečiu, kolegos, to nedaryti. Kviečiu grąžinti mandatą visuomenei, pasitikrinti palaikymą ir grįžti dirbti atgal Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas yra pasibaigęs. Ar tęsiame, ar… Liko aštuoni klausėjai. Jau esu… Suprantu, bendru sutarimu sutariame, kad tęsiame ir leidžiame visiems paklausti. Gerai. Klausia Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi J. Narkevičius.
E. GENTVILAS (LSF). A. Anušauskas panašų klausimą paklausė, kokį aš norėjau, bet jis labiau apie personalijas. Gerbiamas Landsbergi, suprantu, kad jūs nesate nei Nostradamas, nei Kašpirovskis, ar juo labiau ne Vanga. Tai vis dėlto mano klausimas irgi apie ateitį. Jei nebūtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai, kaip jūs žiūrite pirmiausia į nacionalinį saugumą šioje geopolitinėje situacijoje, kaip galėtų keistis Lietuvos vaidmuo? Aš matau labai blogų poslinkių, jau dabar padarytų klaidų, kalbu ne apie Vyriausybę, o apie Seimo daugumą. Kaip jūs įvertintumėte tuos galimus pavojus, jeigu tektų laukti iki 2020 metų štai su tokia atsisakančia keistis, atsisakančia suprasti valstybės strateginius interesus esama dauguma ar mažuma, kaip jūs ją pavadinote?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš matau, kad dalis nenoro ieškoti kompromisų gali būti siejama ir su artėjančiais kitų metų rinkimais, konkrečiai kalbant apie Prezidento rinkimus, apie savivaldos rinkimus. Jeigu mes neturėtume numanymo, tai galbūt tos mintys būtų nepagrįstos, kaip, sakykime, gerbiamas S. Skvernelis galbūt mato save aukštesnėje pozicijoje. (Balsai salėje) (Mes paprašysime, kad kuris nors skyrius iškeltų. Jeigu mato… Molėtų.) Ir tokiu būdu bet koks susitarimas gali politiškai žaloti, gali nepatikti. Dėl to tada yra brėžiamos raudonos ribos, neieškoma kompromiso, neieškoma sutarimo ir tas didina suirutę, ir būtent apie tai, ką patys gerbiamieji kalba, ir apie Prezidentę, kad iš šitos situacijos išeitis yra viena – padėti ambicijas ir ieškoti kompromiso ir susitarimo arba paleisti Seimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Narkevičius. Ruošiasi T. Tomilinas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas kolega, mums nesant įsipareigojusiems nei kairiesiems, nei dešiniesiems, nei valdantiesiems, nei… (Balsai salėje) …realizuojantiems savo programos nuostatas yra labiau objektyvu vertinti jūsų tikrus siekius. Manau, kad žmonės irgi supranta, mato jūsų siekį ne dėl to, kad pagerintumėte situaciją, o tiesiog todėl, kad ne jūs esate valdžioje, jums nepavyksta valdyti šio Seimo. Akivaizdu, gerbiamas kolega, jums nepavyksta suburti ir opozicijos. Iki šiol jūs kalbate apie kompromisą tarp valdančiųjų ir tarp nevaldančiųjų, bet tarp opozicijos jūs negebate rasti kompromiso, dar nėra opozicijos lyderio.
Ar jūs nemanote, kad dėl visos tos situacijos yra ir jūsų asmeninės kaltės, ar jūs nesiruošiate prisiimti tos atsakomybės ir parodyti garbingą pavyzdį atsisakant Seimo nario mandato? Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš pakartosiu, ką sakiau prieš tai kolegoms, kad mes visi šiandien turime galimybę pasielgti garbingai ir atsisakyti Seimo nario mandato, taip pat ir jūs. Kalbant apie opoziciją, aš nežinau, gal jūs neatkreipėte dėmesio, ir jūsų kolegos kai kurie buvo, sakyčiau, nepatenkinti, kad yra nepakviečiami į opozicijos pasitarimus, kurie dažnai vyksta. Tiesą sakant, mes nematome galimybės jūsų pakviesti. Pažiūrėkime paskutinius balsavimus, kurie, na, turbūt S. Skvernelį turėtų džiuginti, nes jie praeina tik dėl jūsų, gerbiamieji, balsų. Tai aš norėčiau paklausti, kur jūs esate ir ar iš tikrųjų nesate įsipareigoję, nes balsavimai rodo priešingai – kad jūs esate būtent tie koalicijos nariai. Matyt, labai brangiai kainuojantys, nežinia ką ir nežinia kuo, kad valstiečiai sugebėtų atlaikyti spaudimą iš viso.
Dėl opozicijos jūs mažiausiai jaudinkitės. Bet jeigu kada nors norėsite užimti atvirą, skaidrią ir aiškią poziciją, mano kabinetą žinote, kolegų iš opozicijos – taip pat, esate laukiami. (Balsai salėje) Ne, ne, jūsų kabinetas dabar arti jų, tai…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys T. Tomilinas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Gabrieliau, A. Sacharukas, „Williams“, „Dujotekana“, T. Langaitis, M. Majauskas – jūs meistriškai vengiate nepatogių jums temų, kurios jums nepalankios. Politinis buldozeris – tai jūsų išradimas. Mes to mokėmės TSPMI. Tai jūsų išradimas – politinis buldozeris. Ši valdančioji dauguma yra nepaprastai palanki opozicijai, suteikia jums progą kalbėti… (Balsai salėje, juokas) Duoda kalbėti daug… (Triukšmas salėje) Gerai, gerai, galite kabinėtis. Suteikia jums progą daug daug kalbėti, labai daug, užimti eterį, labai brangų eterį, kuris yra taip pat reikalingas ir reformoms. Jūs vengiate labai sunkių jums temų. Kokia morale jūs vadovaujatės, kodėl jūs nuolat taikote dvejopus standartus? Liberalia, konservatyvia, humanistine – kokia jūs morale vadovaujatės, ar savo vis dėlto? Taip, opozicijos teisė yra labai svarbi, bet jūs absoliučiai negailestingai uzurpuojate tą galimybę ir tą teisę.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš norėčiau sureaguoti į tai, ką jūs vadinate kabinėjimusi, bet tai yra labai esminis dalykas. Būtent tai, mano nuomone, ir parodo tikrąjį jūsų veidą – opozicijai yra leidžiama kalbėti. Gerbiamieji, aš noriu, kad mes sekundę visi pagalvotume apie šiuos žodžius. Padėkokime bent jau mintyse valdantiesiems, kad jie užtikrina konstitucinę teisę kalbėti. Labai ačiū. (Plojimai)
Gerbiamas Tomai, be šios teisės… Tada tikrai yra labai teisus Seimo Pirmininkas, sakydamas, kad mažuma turi paklusti daugumai. Man atrodo, kad to jūs ir siekiate, ir tai yra pagrindinis dalykas. Ir tada iš tikrųjų kalbėti apie dvejopus standartus, apie Roberto suvienytą Lietuvą. Taip, suvienyta Lietuva, padarykite tai. Jūs turite tam galimybes, jūs ne tik galite leisti ar neleisti kalbėti, jūs galite kalbėti drauge apie bendrus tikslus, apie bendrus siekius, ir aš kviečiu tą padaryti, o ne suteikti teisę kalbėti – tai yra mūsų Konstitucijoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Rinkevičius. Ruošiasi V. Vingrienė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs garantuotas, kad visi jūsų partijos nariai pritaria išankstiniams Seimo rinkimams? Jūsų partijos Molėtų skyriaus subyrėjimas rodo, kad galbūt nevisiškai. Teko kalbėtis, bendrauti su jūsų partiečiais (tikrai yra labai malonių, protingų žmonių, aišku, visi protingi, geranoriški), ypač su jūsų krikščioniškojo sparno partijos žmonėmis, ne Seimo nariais. Diskusijoje jie šiek tiek kitaip vertina tai ir tiesiog pasakė apie jus asmeniškai, apie savo pirmininką, klausiau, kaip vertinate, tai sakė: čia yra liberalas, vaidinantis krikščionį. Kaip jūs į tai reaguotumėte?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš galėčiau pasakoti, ką man pasakojo apie R. Karbauskį kai kurie jūsų partiečiai, netgi frakcijos nariai, bet aš tų žodžių negaliu išsakyti, nes tai būtų jautriom ausim turbūt nepakeliami žodžiai. Žinote, galbūt, nežinau, gal yra kai kuriems prie kavutės smagu papletkavoti, pasipasakoti, kas, kur, ką šneka. Vis dėlto elkimės garbingai. Jeigu turite kokių nors rimtų nuogąstavimų, kuriais norite pasidalinti, tikrai mielai tai padarysime galbūt ne Seimo posėdžio metu.
Dabar dėl mūsų frakcijos. Aš iš tikrųjų esu įsitikinęs, kad mūsų frakcija palaiko išankstinių rinkimų idėją. Kiek aš žinau, didelė dalis opozicijos palaiko. Dabar pagrindinis klausimas yra jums, ar jūs palaikote, ar palaikys Seimo Pirmininkas, kuris piketo metu pasakė, kad jis balsuos už. Ar palaikys V. Bakas, ar palaikys J. Džiugelis? Tie žmonės, kurie pasisakė. Čia yra tikrasis garbingumo egzaminas. O kalbėti apie tai, kas, kur už nugaros kalba, ko negalima patikrinti, atleiskite, tai nėra labai brandu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė. Ruošiasi P. Čimbaras.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Man, kaip į rezultatus orientuotai naujokei, idealistei, politikei, tiesiog pagrįstai kyla klausimas, ar šita iniciatyva dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nėra elementariausias darbo trukdymas? Ar tai nėra dėl to, kad, tarkim, jūsų pusėje galbūt yra daugybė žmonių, kurie jau nebe pirmą kadenciją dirba, o turbūt nuo pat Nepriklausomybės pradžios, jie galbūt jau išsisėmė ir šiandieną neturi naujų idėjų, neturi ką realizuoti, neturi ką pasiūlyti? Tiesiog elementariausiai dabar keliat intrigas ir destrukciją. Gal jūs norite atsinaujinti tokiu pagrindu, kad tiesiog tie žmonės išeitų pagaliau? Gal jie galėtų tada patys išeiti ir užleisti vietą kitiems žmonėms, kurie ateina su naujomis idėjomis, nusiteikę dirbti? Jūs patys gal tiesiog pasiūlykite savo žmonėms ir mes toliau dirbame ir siekiame rezultato tarnaudami visuomenei, kurios dalimi esame mes patys, nes taip nusiteikę ir atėjome čia dirbti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų aš tik noriu priminti, kad jūsų frakcija bei Seimo Pirmininkas lygiai taip pat yra pasisakę, kad jie taip pat norėtų išankstinių rinkimų, matyt, dėl tos pačios priežasties, apie kurią jūs kalbate – tiesiog kad jiems nusibodo čia dirbti ir jie norėtų užleisti vietą kitiems. Aš manau, kad priežastys yra kitos. Aš manau, priežastys yra tos, apie kurias kalbėjome nuo pradžių, kad Seimas dabar yra paskendęs ginčų, nesutarimų duobėje, iš kurios išlipti galima tiktai ieškant kompromiso arba grąžinant mandatą žmonėms ir paprašant jo iš naujo. Aš tikiuosi, kad jūs tą žinią išgirdote ir kad mes galėsime atrasti kelią pirmyn ieškodami kompromiso per kitus balsavimus tiek dėl A. Skardžiaus, tiek dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų problemų, kurias mes keliame kaip atstovai visuomenės, kuriai atstovaujame. Jeigu mes neatrasime galimybių, tada aš tikiuosi, kad jūs pritarsite, kad vis dėlto Seimo išankstiniai rinkimai yra vienintelis sprendimas iš šios susidariusios situacijos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Čimbaras. Ruošiasi D. Šakalienė.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas kolega, 2016 metais rinkėjai daugiausia mandatų suteikė valstiečiams ir konservatoriams. Kaip žinia, jūs bandėte kurti bendrą koaliciją, Vyriausybę, bet jums nepavyko susitarti. Dabar reitingai rodo, kad į Seimą daugiausia pakliūtų konservatorių ir valstiečių. Kaip jūs bandytumėte vėl susitarti su valstiečiais, ar kokią kitą koaliciją kurtumėte?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš suprantu, kad kai kurioms politinėms organizacijoms tikrai reitingai pranašauja labai sudėtingą ateitį, ir aš suprantu, iš kur jūsų turbūt tas klausimas kyla. Aš nesiimu prognozuoti, nes ne tai yra šiandien esmė, ne reitingai, ne balsų perskaičiavimas, kurį daugelis jūsų akcentuojate, o tai, kad ar Seimas turi galimybę ir legitimumą priimti sprendimus, ar Seimo mažuma, susidūrusi su problemomis, užuot ieškojusi sprendimo šitų problemų, jinai didina konfliktą, jinai kelia temperatūrą ir neieško kompromisų ir susitarimų. Šiandien tai yra esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti. Į jį atsakius, mes žinosime, koks kelias pirmyn. Ne reitingai. Na, galbūt kai kuriems.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, vis tiek visi galime dėl vieno dalyko sutarti, kad pagarbos šiame Seime tikrai trūksta. Aišku, visada lengviausia įvertinti tai, ką patyrei savo kailiu, savo pavyzdžiu. Aš iš tikrųjų labai noriu čia nuveikti daug darbų ir atėjau jų dirbti, ir, man atrodo, šį bei tą nuveikiau. Bet liūdniausia yra tai, kad daug ką nuveikti faktiškai tampa neįmanoma dėl smulkaus kerštingumo, dėl pykčio, kuris laikomas, nežinau, turbūt šimtą metų, dėl negebėjimo gerbti kitų nuomonių, dėl negebėjimo išklausyti. Aš iš tikrųjų pavargau nuo tų visų ūkimų ir būū, ir visų šitų garsų, nes pykčio tiek neturi būti.
Opozicija visada yra silpnesnioji pusė. Tie, kurie yra valdžioje, kaip tik turėtų rodyti papildomą pagarbą tiems žmonėms, kurie šiandien nepriima pagrindinių sprendimų. Kai skiriamas toks nykstamai mažas posėdžių skaičius apskritai opozicinei darbotvarkei, kai kurie klausimai, kurie liečia 10 % – 300 tūkst. Lietuvos žmonių, pavyzdžiui, dėl antstolių veiklos ribojimo, iki šiol nepasiekia posėdžių darbotvarkės ir neaišku, kada pasieks, kai kai kurie žmonės, kurie yra labai nemėgstami…
PIRMININKAS. Klauskite.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …aštuonis mėnesius nepatvirtinami jokioje komisijoje, tada man kyla klausimas: kaip jums atrodo, jeigu nebus pirmalaikių rinkimų, ar galima kaip nors išmokyti šitą Seimą pagarbos?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš manau, kad tiek šis balsavimas, tiek mano jau ne vieną sykį minėti balsavimai parodys, ar yra išgirsta žinia, kuri ateina iš opozicijos, kuri ateina iš dalies visuomenės. Jeigu ne, aš manau, kad kai kurie iš valstiečių vadovų priims tai kaip pergalę, kaip pergalę, kad jie įveikė ir kad visa tai, kas nuskambėjo kaip klaida kalbos ar pasisakymų, kad yra suteikiama teisė kalbėti ir panašūs kiti dalykai, bus dar labiau spaudžiama. Aš manau, kad opozicija turės dar labiau gintis, opozicija turės dar griežčiau kovoti už kiekvieną milimetrą savo teisių ir užtikrinti, kad tai, kas numatyta Konstitucijoje, tai, kas numatyta Seimo statute, būtų užtikrinama, nes man panašu, kad valdantieji gali pasukti dar griežtesnio ribojimo, dar griežtesnio spaudimo kryptimi. Bet šiandien yra kryžkelė, šiandien mes visi esame atsistoję ant kryžkelės ir pažiūrėsime, kurią kryptį rinksimės.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Puiku!
PIRMININKAS. Dabar motyvai. Motyvai už. Kalbės Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Akivaizdu, Seimas paslydo ant M. Basčio apkaltos, ir akivaizdu, dalies visuomenės nepasitenkinimo mes ignoruoti negalime. Bet akivaizdu, kad tie, kurie inicijuoja nutarimą dėl priešlaikinių rinkimų, turi labai aiškius ir konkrečius savo savanaudiškus politinius interesus.
Būtent šitas nutarimas mums sudarytų galimybę pakalbėti apie dvigubus standartus, pakalbėti apie politikų nuoširdumą ir garbingumą. Būtų galimybė priminti gerbiamiems konservatoriams, kad kai Seime jų buvo 66, tada Seime buvo išsaugotas A. Butkevičiaus mandatas (jis su tuo mandatu sėdėjo ne kur kitur, o kalėjimo kameroje), ir lygiai tas pats, kaip buvo A. Sacharuko atveju, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką, bet tada, kai konservatoriai turėjo daugumą, jis išsaugojo savo mandatą.
Taip pat galime prisiminti, kai konservatoriams valdant buvo paminta Konstitucija, kaip buvo pamintas socialinis teisingumas, ir Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai buvo daroma pažeidžiant Konstituciją.
Jeigu mes kalbame apie nuoširdumą mitinge, tai jūs stovėdami mitinge tribūnoje pritarėte priešlaikiniams rinkimams, bet dabar kas aiškėja? Jums priešlaikiniai rinkimai yra eilinio politinio spaudimo priemonė ir įrankis. Svarbiausia yra primesti savo valią. Jeigu mes tai valiai pritariame, tada tai yra kompromisas.
Todėl aš kviečiu Seimo narius balsuoti už šitą nutarimą ir sudaryti galimybę atskleisti Lietuvai visą tą savanaudiškumą ir dviveidiškumą, kurį demonstruoja kai kurie šito nutarimo iniciatoriai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu balsuoti prieš išankstinius rinkimus, nes reikia gerbti Tautos valią Seimo rinkimuose. Esame prieš išankstinius rinkimus, nes jie sustabdytų svarbius Vyriausybės darbus valstybėje ir gyvybiškai reikalingas reformas. Visų koncentracija būtų į naują rinkimų kampaniją, o ne į valstybės problemų sprendimą. Esame prieš, nes išankstiniai rinkimai kainuotų 8,5 mln. eurų, kurie dabar yra reikalingi atlyginimams švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros srityse kelti. Esame prieš išankstinius rinkimus, nes esame demokratinė valstybė ir atmetame konservatorių ultimatumus. Demokratija – tai gebėjimas išklausyti kitokią nuomonę, ją gerbti, net jei ji palaiko kitas, mums nepriimtinas vertybes.
Gabrieliau, pagarbos išmokstama gerbiant kitus. Šiuo atveju jūs teikiate ultimatumus ne tik įtraukti norimus klausimus ir balsuoti, bet dar ir reikalaujate balsuoti už. Tai bandymas kitiems primesti savo valią ir priešinti visuomenę su Seimu. Seimo nariai laisvi dėl savo apsisprendimo, o konservatorių noras valdyti bet kokia kaina ir nuolatinis pirmalaikių rinkimų siekis yra žalinga valstybei.
PIRMININKAS. Viskas, nuomonės išsakytos, į klausimus atsakyta, pateikimas padarytas. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas pritaria nutarimui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš, kiti gali susilaikyti.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 52, prieš – 57, susilaikė 11 Seimo narių. Po pateikimo nepritarta.
Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti… (Triukšmas salėje) …ar atmetame. Alternatyvus balsavimas: kas balsuoja už, grąžina tobulinti, kas balsuoja prieš, tai atmeta. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 45, prieš – 71. Atmesta. Replikos po balsavimo. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegė labai gražiai užsiminė apie vieną iš svarbiausių šios krizės priežasčių, kad nėra pagarbos. Noriu krikščionims demokratams, kurie žino žodį „fariziejai“, arba veidmainiai, arba dvejopų standartų darytojai, pasakyti. Aš neatsimenu nė vienos partijos lyderio ir nė vieno Seimo nario, kuris oponentus per pastaruosius 20 metų viešai feisbuke ir „Delfyje“ vadintų kretinais. Sveikinu Tėvynės sąjungą su tokiu lyderiu, kuris būtent taip daro.
Gerbiamas Landsbergi, jūs galbūt nustokite taip daryti, tada moralizuokite kitus dėl pagarbos.
PIRMININKAS. A. Kubilius – replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man tenka apgailestauti, kad valdantieji taip išsigando ir net neleido rimtai svarstyti šio klausimo. Būtume galėję iš tikrųjų turėti gerą diskusiją dėl Seimo darbo problemų, dėl valdančiųjų valstiečių problemų. Ką padarysi, kai baimė valdo, tai, aišku, laukti racionalumo yra sunku. Savaime suprantama, kad tas R. Karbauskio gebėjimas laikyti visus valstiečius savo įkaitais yra šio Seimo problema.
Bet aš noriu pasakyti, kad Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalyje išsakomas štai toks teiginys: „Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas.“ Praleidžiu pirmą punktą. Antras punktas: „Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškė tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe“. Tai kadangi atėmėte iš Seimo galimybę patiems svarstyti šį klausimą, teks galvoti, ar neteks mums pasinaudoti ta likusia Konstitucijoje galimybe, kad būtų išspręsta ši problema, kurios sprendimo valdantieji šiandien išsigando.
PIRMININKAS. G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Jaunasis konservatorių lyderis labai daug kalbėjo apie galimus konsensusus, kad jų yra per mažai ir t. t. Iš tikrųjų niekada nėra per daug konsensuso įvairiose srityse. Aš turiu jums pasiūlymą. Gerbiamasis kolega, jūs sausio 13 dieną sužlugdėte šalies parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl gynybos. Manyčiau, kad reikėtų prie to grįžti, juo labiau kad šiandien Gynybos taryba priėmė labai svarbius sprendimus. Čia buvo labai gera proga pademonstruoti konsensusą ir susitarimą, koks, beje, Lietuvoje buvo gerokai dar iki jūsų daugiau nei 20 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolega A. Kubilius išvadino mus bailiais. Gerbiamasis kolega, noriu jums pasakyti, aš pasirengęs padėti Seimo nario mandatą, jei su manimi kartu padės vienas konservatorius. Pasiūlymas galioja savaitę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Noriu reaguoti į N. Puteikio žodžius. Iš tikrųjų, gerbiamas Nagli, labai ačiū, kad priminėte žodį, kurį buvau pavartojęs. Tiesiog dabar visi turėjo progą išgirsti ne iš mano lūpų, o iš jūsų, kaip yra žmonių, kuo jus laikančių.
Kitas dalykas dėl to, ką gerbiamas Gediminas pasakė. Aš nežinau, ar jūs prisimenate, su kuo dabar jūs esate koalicijoje, bet aš priminsiu, kad su valstiečiais, ir gerbiamas S. Skvernelis yra prisiėmęs dabar vadovauti partijų susitarimui. Tai jeigu jūsų apie tai neinformavo, tai jūs pasinaudokite pertrauka, netrukus bus, jūs galbūt pasidalinsite žiniomis, kur dabar tas susitarimas yra.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, priešlaikinių rinkimų iniciatoriai čia, Seime, kai kurie yra dėl to, kad reikia pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą. Tai aš kviečiu gerbiamą A. Kubilių, dedame kartu mandatus, jūs pasirinkite bet kurią apygardą ir pirmyn, pasitikriname pasitikėjimą. (Šurmulys salėje, plojimai)
PIRMININKAS. G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Na, labai apgailestauju, gerbiamas Gabrieliau, kad jūs vis tiek neatsakote į klausimą. Aš klausiu: kodėl šių metų sausio 13 dieną jūs kartu, beje, su paluckininkais sužlugdėte partijų susitarimą dėl gynybos? Nieko daugiau. O kas vyksta dabar, aš labai gerai žinau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.