LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-06-11 Nr. XIVP-3738(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Pastebėtina, jog Europos Sąjungos direktyvų nuostatų tinkamas perkėlimas į nacionalinę teisę nereiškia pažodinio direktyvos perkėlimo. Direktyvos yra skirtos įpareigoti valstybes nares įgyvendinti atitinkamas nuostatas per savo nacionalines teisės sistemas, prie kurių šios nuostatos ir turi būti pritaikytos. Direktyvos tikslas privalo būti pasiektas, tačiau pačioms valstybėms narėms paliekama teisė pasirinkti įgyvendinimo būdą ar metodą. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 7 dalies nuostata „jeigu kredito sutartyje nustatytos ne visos kredito palūkanų normos“, vietoje jos įrašant „jeigu viena ar kelios kredito palūkanų normos nustatomos ne visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui“. Taip pat kaip perteklinė brauktina nuostata „kurių metu galioja konkretaus procentais išreikšto dydžio kredito palūkanų norma“.

2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma atsisakyti keičiamame įstatyme įtvirtintos „kintamosios kredito palūkanų normos“ apibrėžties, tačiau vadovaujantis projekto nuostatomis, sąvoka „kintamoji kredito palūkanų norma“ keičiamame įstatyme yra ir toliau vartojama, o jos turinys keičiamame įstatyme lieka neaiškus. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, nepritartina 2024 m. gegužės 22 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-18 išdėstytiems argumentams, kad „šiuo konkrečiu atveju dėl jo specifikos, manome, kad konkretaus „kintamosios palūkanų normos“ sąvokos apibrėžimo nebuvimas duotų daugiau aiškumo nei siūloma alternatyva“. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei dėl sąvokos  kompleksiškumo nėra galimybės pateikti konkretaus apibrėžimo, tačiau projektu siekiama suformuoti sampratą, kad viskas, kas nepatenka į „fiksuotosios palūkanų normos“ apibrėžimą, turėtų būti laikoma kintamąja palūkanų norma, taip projekte ir turėtų būti nurodoma.

3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad kredito sutartyje „kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma fiksuota daliniam laikotarpiui, turi būti nurodyta ir kintamoji kredito palūkanų norma (kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis) <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. gegužės 22 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-18 nurodoma, kad „reikalaujama nurodyti kintamąją palūkanų normą, specifikuojant iš ko ji bus sudaryta: t. y. kokia bus konkreti kredito davėjo taikoma marža (jos dydis praktikoje yra pastovus ir gali būti sutartas iš anksto) ir iš ko bus sukonstruota kintamoji palūkanų normos dalis (kokio indekso ar rodiklio ir kokios trukmės)“. Pažymėtina, jog atitinkamų nuostatų nesiūloma nustatyti pačiame projekte, todėl siekiant teisinio aiškumo projektas tobulintinas aiškiai nustatant, kas turi būti nurodyta kredito sutartyje.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5)  209 6164, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (0 5)  209 6843, el. p. [email protected]