1.
|
2
|
3
|
|
Argumentai:
Azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 2, 10, 10-3, 21 ir 29-2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-3481(2) siūloma nustatyti, kad televizijoje, radijuje ir internete
lažybų reklama būtų leidžiama transliuoti ne ilgesnius nei 20 sekundžių
reklaminius intarpus, ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 6 iki
18 valandos, ir ne ilgesnius nei 20 sekundžių intarpus, ne dažniau kaip kartą
per valandą nuo 18 iki 24 valandos. Dabartinis teisinis reguliavimas bei
susiklosčiusi praktika leidžia manyti, kad siūlomi 20 sekundžių trukmės
reklaminiai intarpai būtų per ilgi, o transliacijos dažnis – 1 ar 2 kartai
per valandą – per retas, kad toks modelis galėtų pasiteisinti ir televizijoje
veikti pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 m. gruodžio 31 d. Toks reguliavimas
būtų problemiškas, kadangi praktikoje nesuteiktų televizijoms lygiavertės
galimybės palaipsniui prisitaikyti prie azartinių lošimų reklamos ribojimų.
Atsižvelgiant į visa tai, svarstomas teisinio reguliavimo modelis nepadėtų
pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo Biudžeto ir finansų
komiteto išsikelto tikslo – užtikrinti, kad verslas turėtų laiko prisitaikyti prie naujų
reikalavimų/pakeitimų numatomu pereinamuoju laikotarpiu.
Atsižvelgiant į pristatytus
argumentus, siekiant užtikrinti tinkamą numatytų nuostatų įgyvendinimą
praktikoje, taip pat vertinant siūlomo teisinio reguliavimo neigiamą poveikį
komerciniams transliuotojams, šiuo pasiūlymu siūloma sudaryti lygiavertes
sąlygas komerciniams transliuotojams prisitaikyti pereinamuoju laikotarpiu de
facto neuždraudžiant azartinių lošimų reklamos sklaidos. Remiantis tuo,
pasiūlymu siūloma 1) sutrumpinti leidžiamų lažybų reklaminių intarpų trukmę
iki 10 sekundžių; 2) nustatyti, kad tokius reklaminius intarpus būtų
leidžiama transliuoti nustatytu dažniu per reklamos pertraukas, kaip šios
suprantamos remiantis ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.
Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją
išdėstyti taip:
9. Lietuvos Respublikos teritorijoje
draudžiama lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus:
1) lošimus organizuojančios bendrovės
pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės
pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta;
2) lošimus organizuojančios bendrovės
pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios
bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar
lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas
nurodytas lošimų reglamente;
3) informacijos apie lošimus skelbimą
leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo
specialistams (profesionalams);
4) lažybas organizuojančios bendrovės
pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą (toliau – lažybų reklama),
jeigu atitinka šias sąlygas:
a) skelbiant lažybų reklamą negali
būti jokių informacijos, technologinių sąsajų su lažybas organizuojančios
bendrovės interneto svetaine;
b) televizijoje, radijuje ir
internete leistina lažybų reklama galima transliuojant ne ilgesnės kaip 20
10 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus
per vieną valandą reklamos pertrauką nuo 6 iki 18 valandos ir
ne daugiau kaip vieną 20 10 sekundžių trukmės reklaminį intarpą
ne daugiau kaip vieną kartą per vieną valandą reklamos pertrauką
nuo 18 iki 24 valandos;
c) interneto svetainėse skelbiama lažybų
reklama negali būti pateikiama iškylančiuosiuose languose (tai yra reklama,
kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia
pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.).
Skelbiama statinė lažybų reklama su nuoroda į lažybas organizuojančių
bendrovių interneto svetaines neviršija 20 procentų viso reklamos ploto
nuo 6 iki 18 valandos ir neviršija 10 procentų viso reklamos ploto nuo 18 iki
24 valandos.“
|
2.
|
2
|
4
|
|
Argumentai:
Azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 2, 10, 10-3, 21 ir 29-2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-3481(2) (toliau – Įstatymo projektu) keičiamo įstatymo 10 straipsnio 93 dalyje
siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį lažybas organizuojančioms bendrovėms
iki 2027 m. gruodžio 31 d. ir leisti skleisti informaciją apie lažybas
organizuojančių bendrovių rėmimą sporto renginiams, sporto organizacijoms,
sportininkams, kultūros ir meno renginiams, kultūros organizacijoms bei meno
kūrėjams, taip pat nustatyti sankcijas už informacijos sklaidos pažeidimus.
Vis dėlto, ši nuostata yra nenuosekli ir prieštaraujanti: nors ji įtrauktų
sporto, kultūros ir meno organizacijas, jų atstovus ir renginius, tačiau ji
neapimtų sporto, kultūros ir meno renginių transliacijų. Atsižvelgiant į
pozityvią transliavimo reikšmę sporto, kultūros ir meno sričių vystymuisi bei
populiarinimui visuomenėje, yra svarbu tikslinti Įstatymo projektą, numatant
galimybę leisti skelbti informaciją apie lažybas organizuojančių bendrovių
sporto, kultūros ir meno renginių transliacijų rėmimą.
Pažymėtina, kad be sporto,
kultūros ir meno renginių rėmimo, azartinių lošimų bendrovių teikiama
tikslinė parama yra būtina komerciniams transliuotojams sukaupti reikiamus
finansinius išteklius transliacijų teisių įsigijimui. Paprastai be rėmėjų
paramos tai būtų neįmanoma. Paminėtinas nesenas pavyzdys – šių metų UEFA
Europos vyrų futbolo čempionato transliacijas Lietuvos žiūrovai galėjo
nemokamai stebėti per komercinį nemokamą televizijos kanalą dėka transliacijas
parėmusios lažybų bendrovės. Priešingu atveju komercinis transliuotojas
nebūtų galėjęs nusipirkti brangiai kainuojančių transliacijų teisių, todėl
Lietuvos gyventojai nebūtų turėję galimybės stebėti čempionato futbolo
rungtynių arba būtų turėję jas žiūrėti mokamose platformose.
Atkreiptinas dėmesys, kad sporto
renginių transliacijų licencijos taip pat nuosekliai ir reikšmingai brangsta.
Komercinių transliuotojų skaičiavimais, vertinant sporto renginių
transliavimo sąnaudas bei galimas reklamos pajamas, sporto renginių
transliavimas nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose niekaip negali
būtų atsiperkantis. Atsižvelgiant į tai, jei nebus numatytas paramos modelis
transliacijoms, azartinių lošimų reklamos ribojimų sąlygoti reklamos pajamų
praradimai, taip pat tiesioginė visuomeninio transliuotojo LRT konkurencija
su komerciniais transliuotojais tiek dėl sporto renginių transliacijų, tiek
dėl rėmimo pranešimų, tik dar labiau didins spaudimą komerciniams
transliuotojams atsisakyti sporto renginių transliacijų kiekį nemokamuose
visuomenės informavimo kanaluose. Artimiausiais metais Lietuvoje vyks daug
visuomenei svarbių renginių, pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatas ir
kiti. Tad tam, kad visuomenė turėtų galimybę nemokamai ir patogiai stebėti
svarbius sporto, kultūros ir meno renginius, komerciniams transliuotojams
būtina turėti lygiavertes teisines sąlygas telkti transliacijų teisių
įsigijimui būtinus finansus lažybų bendrovių, o ne žiūrovų sąskaita. Siekiant
užtikrinti, kad komerciniai transliuotojai pereinamuoju laikotarpiu turėtų
tokią galimybę, siūloma leisti skleisti pranešimus apie lažybas
organizuojančių bendrovių sporto, kultūros ir meno renginių transliacijų
rėmimą.
Pažymėtina, kad Seimo Teisės
departamentas išvadoje Įstatymo projektui (6 pastaba) pažymi, kad nėra aiškus
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 93 dalies
nuostatos santykis su įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintais lošimų
reklamos ribojimo imperatyvais. Teisės departamentas taip pat pažymi, kad
įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 1–3 punktuose pateiktas baigtinis reklamos
sklaidos būdų ir vietų sąrašas, todėl bet koks kitoks informacijos apie
rėmimą skleidimas (pavyzdžiui, ant sportininkų ar menininkų aprangos) gali
prieštarauti šio straipsnio nuostatoms.
Atsižvelgiant į Teisės
departamento pastabas, siūloma keisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 93 dalį,
atsisakant nuorodų į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir
92 dalis. Vietoje to, siūloma nustatyti tiesioginius
informacijos apie rėmimą sklaidos reikalavimus, pavyzdžiui, numatant, kad skelbiant apie rėmimą galėtų būti
nurodomas tik lažybas, įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios
bendrovės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, remiamo asmens pavadinimas,
vardas ir (ar) pavardė ir kita su azartiniais lošimais nesusijusi
informacija. Taip pat siūloma numatyti, kad rėmimo pranešimai galėtų būti
nurodomi renginių, kuriuose dalyvauja ar kurį organizuoja remiamas asmuo,
metu ir renginių pabaigos dieną, jų organizavimo vietoje. Skelbimuose apie
nurodytus renginius rėmimo pranešimai galėtų būti pateikiami tik tuo atveju
jei kartu nurodamas būsimo renginio laikas ir vieta. Renginių organizavimo
vietoje rėmimo pranešimus siūloma leisti skelbti ant reklaminių stendų,
dangos, remiamų asmenų aprangos, šių asmenų pavadinime ir pan. Informaciją
apie šioje dalyje nurodytus remiamus renginius ar jų transliacijas siūloma
leisti skelbti programose ir juos transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai
skelbti visuomenės informavimo priemonėmis, kaip jos suprantamos Lietuvos
Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Šioje dalyje nustatytų
informavimo apie rėmimą apribojimų siūloma netaikyti rėmimo pranešimams ant
remiamų asmenų aprangos, kurią dėvi ir (ar) savo reikmėms naudoja ne remiami
asmenys.
Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Papildyti 10 straipsnį 93 dalimi:
„93. Draudžiama
skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio
pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, išskyrus
informaciją apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių,
sporto organizacijų, sportininkų rėmimą, kultūros ir meno renginių, kultūros
ir meno organizacijų ir meno kūrėjų rėmimą, kiek tai neprieštarauja šio
įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse
nustatytiems reikalavimams pranešimų, kuriuose nurodoma, kad lažybas,
įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios bendrovės remia sporto
renginius ar jų transliacijas, sporto organizacijas, sportininkus, kultūros
ir meno renginius ar jų transliacijas, kultūros ir meno organizacijas ir meno
kūrėjus (toliau – remiami asmenys), skelbimą. Skelbiant apie rėmimą gali būti
nurodomas tik lažybas, įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios
bendrovės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, remiamo asmens pavadinimas, vardas
ir (ar) pavardė ir kita su azartiniais lošimais nesusijusi informacija
(toliau – rėmimo pranešimas).
Rėmimo pranešimai gali būti
nurodomi renginių, kuriuose dalyvauja ar kurį organizuoja remiamas asmuo,
metu ir renginių pabaigos dieną, jų organizavimo vietoje. Skelbimuose apie
nurodytus renginius rėmimo pranešimai gali būti pateikiami tik tuo atveju jei
kartu nurodamas būsimo renginio laikas ir vieta.
Renginių organizavimo vietoje
rėmimo pranešimus leidžiama skelbti ant reklaminių stendų, dangos, remiamų
asmenų aprangos, šių asmenų pavadinime ir pan. Informaciją apie šioje dalyje
nurodytus remiamus renginius ar jų transliacijas galima skelbti programose ir
juos transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti visuomenės
informavimo priemonėmis, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos visuomenės
informavimo įstatyme.
Šioje dalyje nustatyti
informavimo apie rėmimą apribojimai netaikomi rėmimo pranešimams ant remiamų
asmenų aprangos, kurią dėvi ir (ar) savo reikmėms naudoja ne remiami
asmenys.“
|