PASIŪLYMAS

PASIŪLYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 10, 10-3, 21 IR 29-2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3481(2)

 

2024-11-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

3

 

Argumentai:

Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 10-3, 21 ir 29-2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3481(2) siūloma nustatyti, kad televizijoje, radijuje ir internete lažybų reklama būtų leidžiama transliuoti ne ilgesnius nei 20 sekundžių reklaminius intarpus, ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 valandos, ir ne ilgesnius nei 20 sekundžių intarpus, ne dažniau kaip kartą per valandą nuo 18 iki 24 valandos. Dabartinis teisinis reguliavimas bei susiklosčiusi praktika leidžia manyti, kad siūlomi 20 sekundžių trukmės reklaminiai intarpai būtų per ilgi, o transliacijos dažnis – 1 ar 2 kartai per valandą – per retas, kad toks modelis galėtų pasiteisinti ir televizijoje veikti pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 m. gruodžio 31 d. Toks reguliavimas būtų problemiškas, kadangi praktikoje nesuteiktų televizijoms lygiavertės galimybės palaipsniui prisitaikyti prie azartinių lošimų reklamos ribojimų. Atsižvelgiant į visa tai, svarstomas teisinio reguliavimo modelis nepadėtų pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išsikelto tikslo – užtikrinti, kad verslas turėtų laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų/pakeitimų numatomu pereinamuoju laikotarpiu.

Atsižvelgiant į pristatytus argumentus, siekiant užtikrinti tinkamą numatytų nuostatų įgyvendinimą praktikoje, taip pat vertinant siūlomo teisinio reguliavimo neigiamą poveikį komerciniams transliuotojams, šiuo pasiūlymu siūloma sudaryti lygiavertes sąlygas komerciniams transliuotojams prisitaikyti pereinamuoju laikotarpiu de facto neuždraudžiant azartinių lošimų reklamos sklaidos. Remiantis tuo, pasiūlymu siūloma 1) sutrumpinti leidžiamų lažybų reklaminių intarpų trukmę iki 10 sekundžių; 2) nustatyti, kad tokius reklaminius intarpus būtų leidžiama transliuoti nustatytu dažniu per reklamos pertraukas, kaip šios suprantamos remiantis ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama lošimų reklama (toliau – reklama), išskyrus:

1) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta;

2) lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo, informacijos apie lošimus organizuojančios bendrovės organizuojamų lošimų rūšių skelbimą lošimų organizavimo vietoje ar lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente;

3) informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);

4) lažybas organizuojančios bendrovės pavadinimo ir (ar) prekių ženklo skelbimą (toliau – lažybų reklama), jeigu atitinka šias sąlygas:

a) skelbiant lažybų reklamą negali būti jokių informacijos, technologinių sąsajų su lažybas organizuojančios bendrovės interneto svetaine;

b) televizijoje, radijuje ir internete leistina lažybų reklama galima transliuojant ne ilgesnės kaip 20 10 sekundžių trukmės reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą reklamos pertrauką nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip vieną 20 10 sekundžių trukmės reklaminį intarpą ne daugiau kaip vieną kartą per vieną valandą reklamos pertrauką nuo 18 iki 24 valandos;

c) interneto svetainėse skelbiama lažybų reklama negali būti pateikiama iškylančiuosiuose languose (tai yra reklama, kuri uždengia visą ar dalį svetainės turinio, langai, kurie neleidžia pasiekti puslapio turinio neatsakius į juose esančią užklausą ir pan.). Skelbiama statinė lažybų reklama su nuoroda į lažybas organizuojančių bendrovių interneto svetaines neviršija 20 procentų viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 valandos ir neviršija 10 procentų viso reklamos ploto nuo 18 iki 24 valandos.“

 

2.

2

4

 

Argumentai:

Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 10-3, 21 ir 29-2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3481(2) (toliau – Įstatymo projektu) keičiamo įstatymo 10 straipsnio 93 dalyje siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį lažybas organizuojančioms bendrovėms iki 2027 m. gruodžio 31 d. ir leisti skleisti informaciją apie lažybas organizuojančių bendrovių rėmimą sporto renginiams, sporto organizacijoms, sportininkams, kultūros ir meno renginiams, kultūros organizacijoms bei meno kūrėjams, taip pat nustatyti sankcijas už informacijos sklaidos pažeidimus. Vis dėlto, ši nuostata yra nenuosekli ir prieštaraujanti: nors ji įtrauktų sporto, kultūros ir meno organizacijas, jų atstovus ir renginius, tačiau ji neapimtų sporto, kultūros ir meno renginių transliacijų. Atsižvelgiant į pozityvią transliavimo reikšmę sporto, kultūros ir meno sričių vystymuisi bei populiarinimui visuomenėje, yra svarbu tikslinti Įstatymo projektą, numatant galimybę leisti skelbti informaciją apie lažybas organizuojančių bendrovių sporto, kultūros ir meno renginių transliacijų rėmimą.

Pažymėtina, kad be sporto, kultūros ir meno renginių rėmimo, azartinių lošimų bendrovių teikiama tikslinė parama yra būtina komerciniams transliuotojams sukaupti reikiamus finansinius išteklius transliacijų teisių įsigijimui. Paprastai be rėmėjų paramos tai būtų neįmanoma. Paminėtinas nesenas pavyzdys – šių metų UEFA Europos vyrų futbolo čempionato transliacijas Lietuvos žiūrovai galėjo nemokamai stebėti per komercinį nemokamą televizijos kanalą dėka transliacijas parėmusios lažybų bendrovės. Priešingu atveju komercinis transliuotojas nebūtų galėjęs nusipirkti brangiai kainuojančių transliacijų teisių, todėl Lietuvos gyventojai nebūtų turėję galimybės stebėti čempionato futbolo rungtynių arba būtų turėję jas žiūrėti mokamose platformose.

Atkreiptinas dėmesys, kad sporto renginių transliacijų licencijos taip pat nuosekliai ir reikšmingai brangsta. Komercinių transliuotojų skaičiavimais, vertinant sporto renginių transliavimo sąnaudas bei galimas reklamos pajamas, sporto renginių transliavimas nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose niekaip negali būtų atsiperkantis. Atsižvelgiant į tai, jei nebus numatytas paramos modelis transliacijoms, azartinių lošimų reklamos ribojimų sąlygoti reklamos pajamų praradimai, taip pat tiesioginė visuomeninio transliuotojo LRT konkurencija su komerciniais transliuotojais tiek dėl sporto renginių transliacijų, tiek dėl rėmimo pranešimų, tik dar labiau didins spaudimą komerciniams transliuotojams atsisakyti sporto renginių transliacijų kiekį nemokamuose visuomenės informavimo kanaluose. Artimiausiais metais Lietuvoje vyks daug visuomenei svarbių renginių, pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatas ir kiti. Tad tam, kad visuomenė turėtų galimybę nemokamai ir patogiai stebėti svarbius sporto, kultūros ir meno renginius, komerciniams transliuotojams būtina turėti lygiavertes teisines sąlygas telkti transliacijų teisių įsigijimui būtinus finansus lažybų bendrovių, o ne žiūrovų sąskaita. Siekiant užtikrinti, kad komerciniai transliuotojai pereinamuoju laikotarpiu turėtų tokią galimybę, siūloma leisti skleisti pranešimus apie lažybas organizuojančių bendrovių sporto, kultūros ir meno renginių transliacijų rėmimą.

Pažymėtina, kad Seimo Teisės departamentas išvadoje Įstatymo projektui (6 pastaba) pažymi, kad nėra aiškus Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 93 dalies nuostatos santykis su įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintais lošimų reklamos ribojimo imperatyvais. Teisės departamentas taip pat pažymi, kad įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 1–3 punktuose pateiktas baigtinis reklamos sklaidos būdų ir vietų sąrašas, todėl bet koks kitoks informacijos apie rėmimą skleidimas (pavyzdžiui, ant sportininkų ar menininkų aprangos) gali prieštarauti šio straipsnio nuostatoms.

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma keisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 93 dalį, atsisakant nuorodų į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalis. Vietoje to, siūloma nustatyti tiesioginius informacijos apie rėmimą sklaidos reikalavimus, pavyzdžiui, numatant, kad skelbiant apie rėmimą galėtų būti nurodomas tik lažybas, įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios bendrovės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, remiamo asmens pavadinimas, vardas ir (ar) pavardė ir kita su azartiniais lošimais nesusijusi informacija. Taip pat siūloma numatyti, kad rėmimo pranešimai galėtų būti nurodomi renginių, kuriuose dalyvauja ar kurį organizuoja remiamas asmuo, metu ir renginių pabaigos dieną, jų organizavimo vietoje. Skelbimuose apie nurodytus renginius rėmimo pranešimai galėtų būti pateikiami tik tuo atveju jei kartu nurodamas būsimo renginio laikas ir vieta. Renginių organizavimo vietoje rėmimo pranešimus siūloma leisti skelbti ant reklaminių stendų, dangos, remiamų asmenų aprangos, šių asmenų pavadinime ir pan. Informaciją apie šioje dalyje nurodytus remiamus renginius ar jų transliacijas siūloma leisti skelbti programose ir juos transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti visuomenės informavimo priemonėmis, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Šioje dalyje nustatytų informavimo apie rėmimą apribojimų siūloma netaikyti rėmimo pranešimams ant remiamų asmenų aprangos, kurią dėvi ir (ar) savo reikmėms naudoja ne remiami asmenys.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Papildyti 10 straipsnį 93 dalimi:

„93. Draudžiama skleisti informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą, išskyrus informaciją apie lažybas organizuojančios bendrovės sporto renginių, sporto organizacijų, sportininkų rėmimą, kultūros ir meno renginių, kultūros ir meno organizacijų ir meno kūrėjų rėmimą, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse nustatytiems reikalavimams pranešimų, kuriuose nurodoma, kad lažybas, įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios bendrovės remia sporto renginius ar jų transliacijas, sporto organizacijas, sportininkus, kultūros ir meno renginius ar jų transliacijas, kultūros ir meno organizacijas ir meno kūrėjus (toliau – remiami asmenys), skelbimą. Skelbiant apie rėmimą gali būti nurodomas tik lažybas, įskaitant nuotolines lažybas, organizuojančios bendrovės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, remiamo asmens pavadinimas, vardas ir (ar) pavardė ir kita su azartiniais lošimais nesusijusi informacija (toliau – rėmimo pranešimas).

Rėmimo pranešimai gali būti nurodomi renginių, kuriuose dalyvauja ar kurį organizuoja remiamas asmuo, metu ir renginių pabaigos dieną, jų organizavimo vietoje. Skelbimuose apie nurodytus renginius rėmimo pranešimai gali būti pateikiami tik tuo atveju jei kartu nurodamas būsimo renginio laikas ir vieta.

Renginių organizavimo vietoje rėmimo pranešimus leidžiama skelbti ant reklaminių stendų, dangos, remiamų asmenų aprangos, šių asmenų pavadinime ir pan. Informaciją apie šioje dalyje nurodytus remiamus renginius ar jų transliacijas galima skelbti programose ir juos transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti visuomenės informavimo priemonėmis, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme.

Šioje dalyje nustatyti informavimo apie rėmimą apribojimai netaikomi rėmimo pranešimams ant remiamų asmenų aprangos, kurią dėvi ir (ar) savo reikmėms naudoja ne remiami asmenys.“

3.

7

1

 

Argumentai:

Įstatymo projekto, kuriuo keičiamos verslo sąlygos, įsigaliojimas planuojamas 2025 m. gegužės 1 d., tačiau tokia numatomo įsigaliojimo data būtų komplikuota vertinant tai, kad žiniasklaidos priemonės gali nespėti pasiruošti teisinio reglamentavimo įgyvendinimui, o spartus Įstatymo projekto įgyvendinimas gali turėti reikšmingą neigiamą finansinį poveikį jų stabilumui. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto įsigaliojimo datą pavėlinti į 2025 m. lapkričio 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2025 m. gegužės lapkričio 1 d.“

 


 

 

Teikia

Seimo nariai

 

Andrius Bagdonas

Edita Rudelienė

Virgilijus Alekna

Gintautas Paluckas

Lukas Savickas

Jonas Jarutis

Vytautas Mitalas