LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-10-09 Nr. XIIIP-1167

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamame įstatymo 2 straipsnyje sąvokos yra išdėstytos abėcėlės tvarka, projekto 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnis turi būti pildomas ne 33¹, o 31¹ dalimi, pakeitimo esmėje išbraukiant ir žodį „nauja“. Be to, atsisakytina projekto 1 straipsnio 2 dalies, o 3 dalis pernumeruotina.

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, nustatančia, kad vaistinio preparato dozuotė yra vaistinio preparato vienetas (tabletė, kapsulė, ampulė ir kt.), turintis tam tikrą veikiosios medžiagos kiekį. Pažymėtina, kad šiame apibrėžime vartojama formuluotė „turintis tam tikrą veikiosios medžiagos kiekį“ yra ir perteklinė, ir neinformatyvi. Atkreiptinas dėmesys, kad bet kokiame vaistinio preparato kiekyje (dozuotėje, vienkartėje dozėje, vienkartės dozės dalyje) yra ir tam tikras kiekis veikliosios medžiagos. Galbūt turimas omenyje ne bet koks veikliosios medžiagos, o būtinas, pakankamas, tam tikrą farmacinę formą ir (ar) stiprumą atitinkantis veikliosios medžiagos kiekis. Atsižvelgiant į tai, sąvokos „vaistinio preparato dozuotė“ apibrėžimas tikslintinas. Be to, derinant projekto terminiją su galiojančiu Farmacijos įstatymu, vietoj žodžio „veikiosios“ įrašytinas žodis „veikliosios“.

3. Projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 35 straipsnio 11¹ dalyje siūloma nustatyti, kad visuomenės vaistinėse, turinčiose teisę išduoti (parduoti) kompensuojamuosius vaistinius preparatus, bendras parduoto (išduoto) konkretaus pigiausio kompensuojamojo vaistinio preparato dozuočių kiekis 2018 ir vėlesniais metais turi būti ne mažesnis kaip 50 procentų nuo bendro kompensuojamųjų vaistinių preparatų, esančių toje grupėje, parduotų (išduotų) dozuočių kiekio. Vertinant šį siūlymą, pažymėtina, kad toks reguliavimas ne tik tiesiogiai ribotų visuomenės vaistinių ūkinės veiklos laisvę, tačiau ir įgalintų tokią situaciją, kad visuomenės vaistinių klientai nebegalėtų įsigyti pageidaujamų brangesnių vaistinių preparatų vien todėl, kad tokių vaistinių preparatų pardavimas pažeistų imperatyvų įstatyminį reikalavimą dėl pigiausių kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kitų vaistinių preparatų, esančių toje pačioje grupėje, tačiau brangesnių, parduoto kiekio santykį. Atsižvelgiant į tai, ginčytina, kad siūlomas valstybinis pigiausių kompensuojamų vaistinių preparatų protegavimas yra pagrįstas ir proporcingas.

Taip pat yra neaišku šios nuostatos tikslas ir santykis su projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta visuomenės vaistinių, pasiekusių šią pardavimų apimtį, skatinimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendruosius viešojo administravimo principus, viešojo administravimo subjektai, įgalioti vykdyti ūkio subjektų priežiūrą, atlieka įstatyminių reikalavimų laikymosi priežiūrą, o nustačius jų nesilaikymo faktą – taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones. Tuo tarpu „valstybinis skatinimas“ už imperatyvių įstatyminių nuostatų laikymąsi, numatytas projekto 3 straipsnyje, yra  ydingas ir teisėkūroje netaikomas.

4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimas numatytas tik 2018 m. balandžio 1 d., bei į tai, kad teisėje egzistuoja bendrasis principas dėl įstatymo negaliojimo atgal, manome, kad nuostata dėl pigiausių kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kitų vaistinių preparatų, esančių toje pačioje grupėje, tačiau brangesnių, parduoto kiekio santykio galėtų būti taikoma ne visiems 2018 metais parduotiems vaistiniams preparatams, o tik nuo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2018 m. balandžio 1 d. parduotiems kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams.

5. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima ministras, o ne ministerija, projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“.

6. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „šio įstatymo 11¹ straipsnyje“ įrašytini žodžiai ir skaičiai „šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 11¹ dalyje“.

7. Pažymėtina, kad projekto lyginamasis variantas neatitinka teisės technikos taisyklių.

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected];

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected].