Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 386
STENOGRAMA
2024 m. birželio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradėsime rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Bronislavo Genzelio 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, šiandien posėdį pradėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro B. Genzelio 90-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kviečiu signataro atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū. Dabar į tribūną norėčiau pakviesti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą V. P. Andriukaitį.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Vytenio Povilo Andriukaičio kalba
V. P. ANDRIUKAITIS. Gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami signatarai ir svečiai, profesoriaus B. Genzelio gyvenimas ir veikla paženklinti lemtingu ženklu – jis gimė 1934 m. vasario 16 d. Toji vasario 16-osios diena tapo jo brandos, jo susivokimo, jo apsisprendimo, jo pasirinktos antrosios Lietuvos atgimimo idėjos pagrindine linija. Jis gimė Aukštadvaryje dar paženklintas to meto laisvos Lietuvos švenčiama Vasario 16-ąja. Jam buvo dešimt metų, kai toji Vasario 16-osios Lietuva nustojo gyvuoti, o 55 metai jam buvo, kai jis 1989 metais Vilniaus akademiniame dramos teatre per savo gimimo dieną pasakė garsiąją kalbą apie Vasario 16-osios Lietuvą ir jos atgimimo tikslus.
Tačiau prieš tai reikėjo pasitelkti savo mokinius A. Juozaitį ir V. Radžvilą, nes profesoriui dar kai ką reikėjo nuveikti. Reikėjo impulso tai profesoriaus atgimstančios Lietuvos idėjai ir toks impulsas atsirado aktyvių jo mokinių ir kitų jaunų žmonių pastangomis: Lietuvoje, kaip ir Estijoje, gimė iniciatyva išjudinti ledus M. Gorbačiovo perestroikai remti. Būtent dėl šios iniciatyvos 1988 m. birželio 3 d. profesorius taps Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Įvykiai klostysis žaibiškai: Lietuva staigiai pakils, stagnacijos ledai ims aižėti, o jau tų metų spalio 4 dieną, visai prieš pat pirmojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo sušaukimą 1988 m. spalio 19 d., B. Genzelio reikalavimu bus atstatydintas stagnacinis LKP (SSKP) partijos pirmasis sekretorius R. Songaila (Neįtikėtinas įvykis!) ir į šį postą bus paskirtas A. M. Brazauskas. Taigi B. Genzelio aktyvumas jau tampa realybe. Šiuo B. Genzelio žingsniu bus paženklinti pokyčiai to meto stagnaciniame SSKP padalinyje LKP (SSKP) CK. Tai taps ir LKP (SSKP) atsiskyrimo nuo SSKP pradžia bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio komunistų kryptimi į savarankiškos Lietuvos komunistų partijos susiformavimą 1989 metų gruodį. Taip žingsnis po žingsnio ardydama stagnacinį sovietinį administracinį aparatą, 1989 metais atgims antrojo Lietuvos atgimimo Vasario 16-osios Lietuva, drąsiai žengsianti į 1990 m. Kovo 11-ąją.
Exegi monumentum aere perennius – štai šioji Horacijaus eilutė taip ir prašosi būti pakartojama profesoriaus gyvenimo ir jo nuveiktų reikšmingiausių darbų kontekste. Jis gerai atsiskleidžia šiandien pristatytoje profesoriaus B. Genzelio fotografijų parodoje Seimo I rūmuose. „Pastačiau paminklą, tvirtesnį už varį“, – taip Horacijų verčia į lietuvių kalbą Lietuvos klasikinės filologijos korifėjai. Ir iš visų šešių „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ tomų puslapių ataidi Antikos, Viduramžių, Renesanso ir Naujųjų laikų ten lietuvių kalba įprasmintų išminčių pritarimas tokiam B. Genzelio gyvenimo įvertinimui. Jo 90-metis tikrai vainikuotas gausiais profesoriaus kūrybos ir veiklos Lietuvos tėvynės labui darbais. Kiek užauginta istorikų, filologų, žurnalistų, filosofų, kitų kultūros darbininkų per tą ilgą pedagoginę veiklą! Kiek jų įsitraukė į tautos antrojo atgimimo procesus! Kokia gausi profesoriaus paskleista literatūrinė, istorinė ir filosofinė mintis!
Nuo 1970 metų Lietuvoje ims skleistis jo puoselėjama pasididžiavimo Lietuvos universitetu, Lietuvos filosofija, Lietuvos lietuvybe ir jos istorija apskritai aiški visuomeninė demokratinės minties kryptis ir ves ji mus visus link antrojo atgimimo. Užtenka tik pažvelgti į „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ šešių tomų redakcinės kolegijos sudėtį ir bus daug kas aišku: nuo pat 1974 iki 1987 metų šios chrestomatijos sudarytojas vis tas pats B. Genzelis, o tarp redakcinės kolegijos narių – J. Minkevičius, B. J. Kuzmickas, R. Ozolas. Jie visi taps Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariais, jie sakys kalbas didžiuosiuose Sąjūdžio mitinguose, jie visi taps Kovo 11-osios Akto signatarais. O kur dar aktyvūs jų mokiniai Sąjūdyje A. Juozaitis ir V. Radžvilas. Ir visi jie vienaip ar kitaip bus būtent B. Genzelio įkvėpti tam kultūriniam Lietuvos atgimimui.
Teisus istorikas A. Kulakauskas sakydamas, kad B. Genzelio nuopelnai Lietuvos antrajam atgimimui tikrai pareikalaus išsamios studijos, bet savo trumpoje kalboje aš teigiu, kad niekas nenuneigs jau dabar jo nuopelnų ne tik Lietuvos mokslui, kultūrai, Vilniaus universitetui, Mokslų akademijai, bet ir Lietuvos demokratinei politinei raidai, pliuralizmui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio gimimui ir jo veiklos organizavimui, LKP atsiskyrimui nuo SSKP, stagnacinės LKP (SSKP) pakeitimui reformistine savarankiškąja Lietuvos komunistų partija. Jo suburta garsi filosofų ketveriukė bus to atsiskyrimo viena iš iniciatorių ir dalyvių, o ir tautos vienybės palaikymui tais lemtingais 1988–1990 metais įtakos turės būtent šių žmonių filosofinė išmintis.
Lietuvai padėjo ir profesoriaus platūs tarptautiniai ryšiai – tai jo filosofijos studijų Maskvoje draugas islandų profesorius A. Hanibalsonas prisidėjo prie to, kad jo brolis J. B. Hanibalsonas, tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras, taptų pirmuoju užsienio valstybės užsienio reikalų ministru, paskelbusiu Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Ir mes čia, anoje salėje, tą girdėjome. Štai ir čia yra profesoriaus B. Genzelio indėlis.
Vėliau bus visko: bus ir aštrių B. Genzelio protestų, bus karštos kritikos buvusiems bendražygiams, bus ir akibrokštų savo buvusios Lietuvos demokratinės darbo partijos atžvilgiu, bus ir nelengvų ginčų tarp socialdemokratų, bet visada B. Genzelio širdyje degs socialinio teisingumo karštoji ugnis. Jis su ta ugnimi ir užgeso. Jo kairiųjų pažiūrų niekas nenuneigs, jo laisvamaniškos laikysenos niekas nenustelbs. Jo knygos „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“, „Esė apie mąstytojus“, „Lietuvos filosofijos istorijos bruožai“, „Kultūrų sąveika“ liks mums tikru šio kūrybinio žanro lobynu.
Jo politinė veikla, prasidėjusi Sąjūdžio Seimo Taryboje, bus vainikuota 1989 m. kovo 26 d. pergale TSRS liaudies deputatų rinkimuose (tuo metu tai buvo ypač svarbu) ir 1990 m. vasario 24 d. pergale rinkimuose į LTSR XII šaukimo Aukščiausiąją Tarybą. Jis taps ryškiu Kovo 11-osios Akto signataru, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos ir Konstitucijos rengimo komisijos nariu. Vienas iš pirmųjų jo darbų bus Mokslo ir studijų įstatymo projekto parengimas, Vilniaus universiteto statuto priėmimas. Kaip Konstitucijos parengimo komisijos narys, B. Genzelis, oponuodamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V. Landsbergiui, kategoriškai pasisakys prieš Prezidento institucijos, turinčios plačius įgaliojimus, įvedimą Lietuvoje. Jis per 1992–1996 metų kadenciją Seime vadovaus Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, pristatys Visuomenės informavimo įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir kitus įstatymų projektus, Seimo nutarimus dėl Mokslų akademijos statuto, dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų ir dar daugybės fundamentalių mokslui, švietimui ir kultūrai reikalingų teisės aktų. Štai taip atsiskleis akademinės demokratinės minties ir praktinio jos realizavimo sintezė vieno asmens gyvenime.
Mano pažintis su profesoriumi prasidėjo 1974 metais. Vėliau aš lankiau jo filosofijos aspirantūros paskaitas, laikiau egzaminus. Tame mokymosi cikle mes artimai susidraugavome. Ne kartą lankiausi jo namuose, ne kartą diskutavome Lietuvos ateities klausimais. Jis daug pasakojo apie savo diskusijas su I. Kostkevičiūte, V. Zaborskaite, M. Lukšiene, M. Martinaičiu jo bute jiems visiems švenčiant B. Genzelio gimtadienį, o iš tikrųjų Vasario 16-ąją tais laikais.
Istorija lėmė, jog tapome bendražygiais tiek Sąjūdyje, tiek Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, tiek Seime, tiek ir vėliau socialdemokratų gretose. Jo sokratiškas atkaklumas ginčuose derėjo su lietuvišku atlaidumu oponentams, neišsenkantis darbštumas su atvirumu pripažinti savo klaidas. Jo tvirtas tikėjimas Lietuvos ateitimi skambėjo jo balse daugiatūkstantiniuose Sąjūdžio mitinguose. Jo tikėjimas Lietuva ir jos nepriklausoma ateitimi buvo nepalaužiamas.
Visa tai atsispindi ir šiandien pristatytoje 90 metų jubiliejui skirtoje parodoje. Tai paminklas iš prisitaikymo prie okupacijos primestų suvaržymų kilusiai ir save išsaugoti sugebėjusiai Lietuvos tarybmečio inteligentų kartai bei jos apsisprendimui tarnauti laisvai tautos raidai. Tai paminklas kantriam lietuviškos kultūros ugdymui, savo kalbos ir tradicijų puoselėjimui bei taikiam išsivadavimui iš okupanto primestų sovietinių gniaužtų. Juk ne ginklas, bet lietuvybės žodis išvadavo mus iš sovietijos. Tad ne veltui su gilia pagarba profesoriui B. Genzeliui galime pakartoti: exegi monumentum, pasistatei sau paminklą, profesoriau. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip įprasta, minėjimą baigiant kviečiu į tribūną pasisakyti Nepriklausomybės Akto signatarę, Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
Signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės kalba
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, miela Mėnule! Šiandien minime 90 metų sukaktį Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, filosofo, sakyčiau, be galo padoraus žmogaus, visada turinčio savo nuomonę, mokančio reikšti savo mintis, daugybės knygų ir publikacijų autoriaus, labai prisidėjusio prie Lietuvos Sąjūdžio strategijos kūrimo ir jos įgyvendinimo veiklos. Jis negalėjo neveikti, jis dirbo iki paskutinio atodūsio.
Aš prisimenu, kai pernai jis man skambina ir sako: žinai, nelabai beturiu su kuo pakalbėti, visi labai skuba, tik tu gali mane išklausyti; aš dar galvoju, kad aš dar vieną knygą parašysiu. Ir jis dirbo. B. Genzelis mūsų istorijoje paliko be galo gilią pėdą. Ir šiandieną mes jį prisimename su didžiule pagarba. Jis išlieka mūsų atmintyje. Svarbiausia – jo padaryti didieji darbai.
Miela Mėnule, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas tradiciškai jubiliejaus proga jums dovanoja garsųjį „Laisvės vėją“, kurį taip mylėjo Bronius ir kuris turbūt paliko ir pačios širdyje labai gilią pėdą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju visiems pasisakiusiems ir dalyvavusiems minėjime. Minėjimą baigiame. Dabar bus 1–2 minučių pertrauka, paskui tęsime Seimo posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS. Ką gi, turbūt galime tęsti mūsų posėdį. Registruosimės.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
10.17 val.
Informaciniai pranešimai
Vienas pranešimas. J. Džiugelio prašymas Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnei. „Prašau įtraukti mane į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių sąrašą.“ Ir yra frakcijos seniūnės įrašas, kad pritarta tokiam prašymui. Taigi sveikiname J. Džiugelį grįžus į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. (Plojimai)
Ir dar, bet čia turbūt vėliau, kai patvirtinsime darbotvarkę, dėl tų projektų, kurie yra neįtraukti į darbų programą.
10.17 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 11 d. (antradienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar pirmas, tiksliau, mūsų darbotvarkės 2 klausimas – pačios darbotvarkės tvirtinimas. Tai R. Tamašunienė jau seniai lūkuriuoja. Tuoj įjungsiu.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš Mišrios Seimo narių frakcijos vardu noriu paprašyti, kad didelis 1.3 paketas – Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas būtų svarstomas ne in corpore visi projektai, bet kiekvienas atskirai, kad būtų sudaryta galimybė Seimo nariams ir paklausti, ir pasisakyti dėl motyvų. Ir prašome balsuoti atskirai dėl kiekvieno šio paketo įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Kai svarstysime šį klausimą, dėl visų tų procedūrinių dalykų ir apsispręsime. Paklausimų aš neribosiu, kas norės, galės klausti dėl to ar dėl kito projekto, nes Seimo nariai tikriausiai yra įvairiai užsirašę. Vieni nori klausti dėl 5 lydimojo, bet galbūt užsirašė prie 1 klausimo. Tai tiesiog visi galėsite paklausti. Dėl balsavimo principo apsispręsime tada, kai tai bus jau pristatyta. Darbotvarkės pakeitimo dėl to daryti…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, aš primygtinai prašau, kai mes artėsime prie balsavimo lango, mūsų frakcijos pasiūlymą užfiksuoti, kad mes prašome balsuoti ir pasisakyti dėl motyvų prie kiekvieno įstatymo projekto, kuris yra lydimasis gynybos mokesčio, sakykime, įvedimo projektas.
PIRMININKAS. Gerai, turėsime omenyje. Prisiminsiu jūsų prašymą. Bet, kaip sakiau, darbotvarkė dėl to nesikeičia. Taip, L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų dėl to paties klausimo stoviu prie mikrofono, kaip ir gerbiama Rita. Ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ toks pat siūlymas – balsuoti po kiekvieno pristatymo, po kiekvieno šito paketo klausimo. Svarbiausia balsavimas. Kaip pateiksime taip, bet balsavimas labai svarbu.
PIRMININKAS. Gerai, kai bus baigtas pateikimas, aš teiksiu Seimui balsuoti, kaip balsuojama – ar už viską, ar už kiekvieną atskirai. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, reikia ir kairėn kartais pažiūrėti, nes stoviu, pirmas buvau atėjęs prie mikrofono. Frakcijos vardu, kaip ir kolegos, siūlome balsuoti už kiekvieną lydimąjį atskirai. Manau, mes tai galime padaryti ir dabar apsispręsti dėl šito Seimo salėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip minėjau, dėl to apsispręsime po pateikimo. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, frakcijos vardu norėčiau paprašyti Švietimo įstatymo pateikimą perkelti į rytinį posėdį, 2-17 klausimą.
PIRMININKAS. Tikiuosi, kolegos neprieštaraus dėl iniciatorių galimybių pateikti, mes 2-17 klausimą perkeltume į rytinį posėdį. Tam pritariame bendru sutarimu.
Ir I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs kelis kartus pakartojote, kad po pateikimo bus apsispręsta, kaip balsuosime. Tai mes dabar tvirtiname darbotvarkę ir būtent darbotvarkę tvirtindami turėtume apsispręsti, kaip balsuosime dėl kiekvieno projekto, kuriuo metu ir visa kita. Man atrodo, buvo labai aiškus trijų frakcijų pasiūlymas. Dabar, tvirtindami darbotvarkę, dėl to ir turėtume apsispręsti. Jeigu yra kokia kita Statuto norma, kuria jūs vadovaujatės po pateikimo, prašau ją pateikti.
PIRMININKAS. Na, jeigu yra toks primygtinis prašymas turėti aiškumą dabar, tai, žinoma, galima. Tačiau bet kuriuo atveju pranešėja padarys pateikimą, kaip yra suplanuota, kaip teikiama Vyriausybės, tikrai viso paketo.
G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, jeigu diskusija vystosi, aš galvojau, vėliau iš tribūnos pasakysiu, bet, man atrodo, labai svarbu, kad šie įstatymai yra vienareikšmiškai susiję. Gynybos fondo įstatyme yra tiesioginės nuorodos į kitus įstatymus ir procentinės pajamos, kurios būtų generuojamos iš atitinkamų įstatymų.
Jeigu mes priimsime Gynybos fondo įstatymą, bet nepriimsime nei Akcizų, nei Gyventojų pajamų mokesčio, nei Pelno mokesčio įstatymų, tai apie kokį Gynybos fondą mes išvis kalbame? Jie yra vienareikšmiškai tiesiogiai vienas su kitu susiję ir turėtų būti svarstomi kaip paketas. Vėliau, svarstymo metu, matyt, būtų galima patį Gynybos fondo įstatymą koreguoti, atsižvelgiant į Seime priimtus sprendimus dėl atskirų mokestinių pajamų.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi šie įstatymai numato įvairius mokestinius pasiūlymus, kurių dydis taip pat gali būti reguliuojamas. Tokiu atveju, jeigu mes nepritartume kai kuriems iš smulkesnių įstatymų pakeitimų, bet kituose siūlytume didinti procentą, pavyzdžiui, kai kalbame apie pelno mokestį, tai nereiškia, kad Gynybos fondas liktų tuščias, tiesiog šiek tiek kitokia būtų jo sudėtis. Šioje situacijoje mūsų prašymas balsuoti už kiekvieną projektą, kai mes tikrai dėl absoliučios daugumos matome palankumą ir tiktai dėl poros turime gana rimtų klausimų, leistų mums turėti daug geresnį sutarimą ir tikrai būtų konsensusas, man atrodo, pasiektas daug efektyviau. (Balsas salėje: „Balsuojame!“)
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi čia kartojasi tas pats siūlymas ir vis tiek dėl jo reikės spręsti, logiška būtų spręsti vėliau, bet dėl aiškumo aš tada teikiu balsuoti. Kas balsuos už, balsuos už tai, kad dėl viso paketo būtų balsuojama vienu ypu, o kas balsuos prieš, kad už kiekvieną mokestinį projektą būtų balsuojama atskirai. Už – kad už viską iš karto, prieš – kad už kiekvieną projektą atskirai.
Už – 57, prieš – 47, susilaikė 3. Taigi balsuosime po pateikimo už visą paketą.
D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kad va šitas balsavimas labai gerai ir parodo, ar norima susitarti dėl Gynybos fondo, ar jau iš karto net dėl balsavimo procedūros kolegoms dėl kiekvieno atskirai įstatymo projekto, sudarančio paketą, net nebus leidžiama išreikšti savo nuomonės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bus dar tų balsavimų, svarstymo stadija, tada balsuosime gal atskirai neabejotinai. Tai svarstys komitetai. Čia gal nedramatizuokime.
Dar A. Širinskienė. Matyt, replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, kolegos, tikrai siūlau – atsipeikėkite. Kur jūs Statute randate, kad jeigu kažkas prašo, yra vis tiek balsuojama dėl viso paketo? Jūs leiskite Seimo nariams, kaip ir priklauso pagal Statutą, išreikšti valią. Kam jums reikalingi skundai paskui Konstituciniame Teisme aiškinantis, kaip čia turėjo būti balsuojama?
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, aš manau, jeigu jūs peržiūrėtumėte Seimo darbo praktiką, rastumėte tokius atvejus, kai nuolat balsuojama po pateikimo už visą paketą. Net svarstymo stadijoje taip daroma ir čia nėra nieko ypatingo. Baigiame tada diskusijas.
Dėl darbotvarkės konkrečių pasiūlymų nebuvo. Tik aš paprašysiu bendru sutarimu pritarti, kad 2-16, 2-17, 2-20 klausimai – Švietimo įstatymo du pataisų projektai, Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas (juos teikia J. Šiugždinienė, V. Juozapaitis, E. Jovaiša), kad jie būtų įrašyti į sesijos darbų programą, nes dabar jie nėra ten įrašyti. Galime bendru sutarimu? Ne, kažkas sako. Balsuojame, kad jie būtų įrašyti į darbų programą.
Už – 90, prieš – 1, susilaikė 19. Taigi, šie projektai gali būti darbotvarkėje ir įrašomi darbų programą.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Kadangi čia kilo aistrų dėl balsavimo metodų, manau, bus reikalaujama balsuoti už visą darbotvarkę, tai teikiu balsuoti.
Balsavo 107: už – 61, prieš – 11, susilaikė 35. Darbotvarkė patvirtinta.
R. Tamašunienė, matau, nori replikos po balsavimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, aš repliką po balsavimo. Gerbiamas pirmininke ir mieli daugumos kolegos, tikrai svarbus klausimas. Partijos nesusitaria pas premjerę. Jūs atnešate tokią mišrainę įvairių mokesčių, kas guls ant mūsų gyventojų pečių per akcizo mokesčius, per tuos pačius pelno mokesčius. Jūs užsispiriate net diskusijai nepakviesdami kolegų. Tikrai mes įstrigsime ir komitetuose, ir vėliau su tokiu svarbiu įstatymų paketu. Jūs nestatykite mūsų į tą poziciją, kad visi turi balsuoti prieš, nes galbūt daugeliui įstatymų projektų frakcijos pritaria, nedavę išdiskutuoti tokio svarbaus klausimo. Atnešate paskutiniu momentu, besibaigiant sesijai, ir dabar dar neduodate išdiskutuoti.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, jau apsisprendėme dėl to klausimo. Nebekelkime jo iš naujo.
D. Gaižauskas – replika.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Matau krašto apsaugos ministrą ir išties norėčiau galbūt daugiau tą repliką skirti jums. Tai, ką dabar padarėte, jūs padarėte patį blogiausią paskutinį darbą, kurį galėjote padaryti gražiai ir padaryti pradžią nueinant jūsų kadencijai, kitiems paliekant tam tikrą erdvę tęsti pradėtus darbus. Jūs stumiate buldozeriu. Dabar, šiandien, užuot išsakius palaikančias pozicijas, jūs gausite milžiniškos kritikos ir tikrai gausite greičiausiai labai neigiamą poziciją iš opozicijos. Viskas! Jūsų siūlymai, jūsų dabar tie pateikti projektai bus visiškai sugriauti. Ką išgirs visuomenė, ką išgirs kariuomenė ir tai, kad dabar turėsime naują kariuomenės vadą, bus labai labai bloga pradžia ir įžanga. Jūs neleidote opozicijai pasisakyti (įsivaizduojate?!) dėl pačių svarbiausių klausimų, dėl kurių galbūt šioje kadencijoje mes tiktai labiausiai ir sutardavome. Viskas, jūsų projektai dabar bus, tikrai pamatysite, sukritikuoti maksimaliai. Ir aš tą irgi tikrai asmeniškai padarysiu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl motyvų dėl atskirų projektų bus galima pasisakyti, čia nėra problemos, jeigu opozicijai svarbu išsakyti savo požiūrį. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau paklausti. Aš asmeniškai užsirašiau klausti dėl kai kurių mokestinių įstatymų projektų. Aš, kaip dirbantis Biudžeto ir finansų komitete, noriu iš finansų ministrės išgirsti tam tikrus atsakymus dėl tam tikrų makroekonomikos ir fiskalinės politikos niuansų. Dalykiškai paklausti ir išgirsti atsakymą. Aš noriu dabar jūsų paklausti. Ar aš galėsiu užduoti klausimus dėl atskirų mokestinių įstatymų projektų?
PIRMININKAS. Aš minėjau, kad mes kruopščiai peržiūrėsime užsirašiusius dėl visų projektų ir pasistengsime, kad visi galėtų paklausti. Kaip minėjau, Seimo nariai galėjo užsirašyti įvairiai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Bet, žiūrėkite, aš dėl pirmo įstatymo projekto neužsirašiau, nes aš jam pritariu.
PIRMININKAS. Viskas…
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Tikriausiai ir daugelis politikų.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Pažiūrėsime, kas yra užsirašę dėl kitų lydimųjų. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Karas vyksta jau dvejus metus, o dabar ir šita diskusija dėl procedūros, atrodo, vyks jau dvejus metus. Gal leiskime finansų ministrei ateiti ir pateikti tuos pasiūlymus, kurie jau turėjo būti seniai pateikti. Opozicija turi teisę klausti apie įvairius siūlomus mokestinius pakeitimus. Jiems bus suteikta ta teisė. Bet gal jau galime šią tuščią diskusiją baigti ir eiti prie to, kas vis tik yra siūloma?
PIRMININKAS. Tą ketinau ir daryti, bet klausimas svarbus, tai aš replikų neribojau.
10.32 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas Nr. XIVP-3876, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 382, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3877, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3878, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3879, Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3880, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3881, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3882, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3883 (pateikimas)
Dabar galiausiai galime pakviesti finansų ministrę į tribūną. Ji pristatys Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą ir visus lydimuosius.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Noriu pristatyti Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą. Išties, nepaisant diskusijų, Valstybės gynybos fondo įstatymas pateiktas ne politiniam pasišpilkavimui, o tam, kad būtų galima garantuoti krašto apsaugos finansavimą ne mažiau kaip 3 % bendrojo vidaus produkto. Tokie identifikuoti poreikiai yra pristatyti Valstybės gynimo taryboje, išsakyti Krašto apsaugos ministerijos, taip pat Lietuvos kariuomenės. Pagrindiniai projektai, į kuriuos siūloma investuoti, tai yra nacionalinės divizijos formavimas, stiprinant oro gynybos sistemas, taip pat vokiečių brigados priėmimas ir infrastruktūros įrengimas, kontrmobilumo priemonės, kurios yra reikalingos, ir aktyviojo rezervo aprūpinimas, kuris garantuos, kad mūsų saugumas bus didesnis. Investuojama į taiką atgrasant agresyvų kaimyną. Man atrodo, tai yra labai svarbu.
Diskusijos, kurios vyko pristatant Gynybos fondo įstatymą, buvo gana išsamios. Pirmiausia gal pradėčiau nuo gynybos poreikių pristatymo. Tai parengė Krašto apsaugos ministerija. Matome, kad ilguoju laikotarpiu krašto apsaugos finansavimui reikalingas poreikis, įvardinant šiuos konkrečius projektus, kuriuos išsakiau, yra ne mažiau kaip 3 % bendrojo vidaus produkto atskirais metais ir šiek tiek didesnis, priklausomai nuo tais metais įgyvendinamų konkrečių pirkimų ir infrastruktūros projektų. Todėl siūloma skaidyti papildomą poreikį į pastoviąją dalį ir kintamąją dalį: pastoviąją dalį, tai yra 3 % bendrojo vidaus produkto, finansuoti nuolatiniais pajamų šaltiniais, tuo tarpu kintamąją pajamų dalį, matyt, savanoriškomis gyventojų įmokomis ir skolinantis.
Poreikiai, kurie yra, tai papildomai 0,5 % bendrojo vidaus produkto, ne mažiau kaip 400 mln. eurų 2025 metų dydžiais. Tuomet atitinkamai augant bendrajam vidaus produktui, kitais metais šiek tiek didesni, bet ne mažiau kaip 0,5 % kasmet. O kintamoji dalis iki 2030 metų varijuoja iki 50 mln. eurų per metus. Buvo įvardinti ne tik krašto apsaugos sistemos papildomi poreikiai, bet taip pat stiprinant civilinę saugą, kuri neišvengiamai yra didelė gynybos stiprinimo dalis. Po invazijos į Ukrainą matome, kaip civilinė sauga ir jos parengtumas atsiliepia gyventojų saugumui. Neišvengiamai turime stiprinti savo civilinės saugos parengtį. Vidaus reikalų ministerija yra paskaičiavusi, kad poreikiai iki 2030 metų priedangų infrastruktūrai įrengti, perspėjimo sistemai tobulinti ir kitiems poreikiams yra apie 150 mln. eurų, todėl buvo diskutuojama, iš kur būtų galima sutelkti finansus, kad šie poreikiai būtų atliepti.
Vyko trys Ministrės Pirmininkės inicijuoti politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, nevyriausybinių organizacijų pokalbiai Vyriausybės pastate, buvo klausomasi, matyt, išsakomų argumentų. Tikrai mano darbas buvo išgirsti tuos pasiūlymus, kurie sutelktų didžiausią parlamento palaikymą. Taip pat įvyko ir keletas konsultacijų. Trys konsultacijos – su socialiniais partneriais, tai yra verslo, profsąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai dar atskirai diskutavo, kuriems pasiūlymams būtų didesnis palankumas negu kitiems. Buvo sudarytas pasiūlymų šviesoforas: žali pasiūlymai sulaukė daugiausiai palaikymo, vėliau geltoni ir taip pat raudonos zonos. Taip pat buvo sutarta dėl siūlymų formato, kad turėtų būti steigiamas atskiras Gynybos fondas, taip garantuojant ir didesnį parlamento palaikymą, ir pasitikėjimą, didesnę atskaitomybę, skaidrumą po to, kai įstatymas būtų įgyvendinamas.
Dėl Gynybos fondo, kaip minėjau, yra siūlomi keli sprendimų tipai, tai yra sprendimai dėl pastoviosios dalies finansavimo – ne mažiau kaip papildomai bendrojo vidaus produkto 0,5 %, sprendimai dėl kintamosios dalies finansavimo – čia taip pat buvo išsakyti įvairūs pasiūlymai, juos pristatysiu, taip pat sprendimai dėl civilinės saugos poreikių finansavimo, kurie taip pat yra nugulę į Gynybos fondo įstatymą. Sprendimus dėl pastoviosios dalies finansavimo, tai yra dėl krašto apsaugos sistemos poreikių stiprinimo, daugiausia siūloma finansuoti per Solidarumo įnašo įstatymą 2025 metams, taip pat iš pelno mokesčio sprendinių, akcizų sprendinių bei draudimo sektoriaus mokesčio, kuris šiandien nėra teikiamas ir apie kurį, matyt, diskutuosime šiek tiek vėliau. Šiandien koncentruosiuosi į tai, kas yra pristatoma būtent šiame pakete, nes dėl to paties solidarumo mokesčio taip pat yra atskiras balsavimas.
Pelno mokesčio įstatyme siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą 1 procentiniu punktu, tai yra bazinis tarifas vietoj 15 %, būtų 16 %. Mažų įmonių ir kitų lengvatinių tarifų dydis šiuo metu yra 5 %, tai tą lengvatinį tarifą siūlome taip pat atitinkamai padidinti 1 procentiniu punktu, jisai būtų 6 %. Atotrūkis tarp lengvatinio pelno mokesčio tarifo ir bazinio pelno mokesčio tarifo nedidėtų. Prognozuojama, kad pagrindinės pajamos iš pelno mokesčio pakeitimo būtų 2026 metais, kadangi mokestis būtų mokamas už 2025 metus, bet drauge, kadangi yra avansiniai pelno mokesčio mokėjimai jau 2025 metais, tos įmonės, kurios moka avansinį pelno mokestį, dalį jo sumokėtų jau 2025 metais, taigi jau ir 2025 metais būtų galima tikėtis apie 37 mln. eurų papildomai iš šio sprendimo.
Taip pat yra siūloma atskiruose sektoriuose atsisakyti specialiųjų režimų. Vienas iš jų yra draudimo sektorius. Šiuo metu dalis draudimo sektoriaus pajamų nepatenka į pelno mokesčio reguliavimo sritį, taigi, nei pajamos įskaitomos į pelno mokesčio režimą, nei sąnaudos yra įskaitomos į pelno mokesčio režimą. Išeina taip, kad nuo tos dalies veiklos pajamų tiesiog nėra skaičiuojamas pelno mokestis. Siūloma to specialaus režimo atsisakyti ir pelno mokestį skaičiuoti nuo tos dalies. Analogiška situacija yra ir sveikatos sektoriuje: nuo pajamų, kurios yra gaunamos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas paslaugas, nėra skaičiuojamos pajamos, kurios yra įtraukiamos į pelno mokesčio režimą. Analogiškai ir sąnaudos, kurios yra patiriamos vykdant veiklą, apmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nėra įtraukiamos į sąnaudas kaip atitinkama dalis. Siūlome taip pat atsisakyti šio specialaus režimo ir skaičiuoti pelną taip, kaip ir visose kitose įmonėse, kurios savo veiklą vykdo Lietuvoje.
Trečioji dalis yra automobilių atskaitos ribojimas, susietas su žalumu. Taigi, įmonėse brangių automobilių atskaita būtų apribota, o jeigu automobilis išmeta mažai CO2 dujų, tokiu atveju atskaita galėtų būti didesnė. Elektromobilių atveju tai yra 75 tūkst. eurų, kuriuos būtų galima atskaityti į sąnaudas, o kuo automobilis taršesnis, tuo mažiau būtų galima traukti į sąnaudas. Vadinasi, paskatos įmonėms įsigyti brangius ir taršius automobilius būtų sumažintos. Manome, kad tokie sprendimai prisideda ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo ir kad įmonėse pajamoms uždirbti ekonominės klasės automobilis yra tai, kas generuoja pajamų uždirbimą, o prabangūs automobiliai visgi turėtų būti įsigyjami akcininkų sąskaita, o ne sumažinant sąnaudas.
Taip pat yra verslo liudijimų pakeitimai, kurie 2026–2027 metais generuotų virš 30 mln. eurų pajamų. Trys esminiai pakeitimai, susiję su verslo liudijimais. Siūloma nuleisti kartelę, iki kurios galima vykdyti veiklą ir naudotis verslo liudijimu. Norime palikti verslo liudijimus tik smulkiausiems verslininkams, nes tai yra tikrai supaprastinta apskaitos forma. Manome, kad didžioji dalis dabar veiklą vykdančių ir verslo liudijimus įsigyjančių asmenų vis dar galėtų verstis pagal įsigytą verslo liudijimą. Šiuo metu kartelė yra 45 tūkst. eurų per metus, tai yra apie 4 tūkst. eurų per mėnesį. Manome, kad ši veikla turėtų būti palikta tik smulkiausiems verslininkams, todėl siūlome kartelę nuleisti iki 20 tūkst. eurų per metus, tai per mėnesį yra beveik 2 tūkst. eurų.
Taip pat kitas pakeitimas, susijęs su verslo liudijimais, yra nuostata, kad verslo liudijimą būtų galima įsigyti ne trumpesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui. Manome, kad verslo liudijimai ir veikla, kuri yra vykdoma įsigijus verslo liudijimą, savo esme yra individuali, tęstinė veikla. Norint užtikrinti, kad žmonės būtų drausti ir gautų pajamas tuomet, kuomet negali vykdyti veiklos, visgi turėtų būti įsigiję verslo liudijimą ilgesniam laikotarpiui, siūloma, kad ne mažiau kaip mėnesiui, taip užtikrinant, kad žmonės būtų socialiai drausti. Dalis pajamų atkeliauja per gyventojų pajamų mokestį, dalis – per Socialinio draudimo fondą, tačiau visas pajamas siūlome nukreipti būtent gynybos poreikiams finansuoti.
Kita dalis yra akcizų pakeitimai, tai yra du atskiri įstatymai: vienas pakeitimas yra alkoholio ir tabako akcizų trimečio plano, kitas yra žaliųjų akcizų pakeitimai. Apie juos abudu šiek tiek atskirai.
Pirmiausia, kadangi akcizas yra ne procentinis dydis, o eurais nustatoma produkto vieneto dalis, todėl augant produktų kainoms, jeigu nekeistume akcizų tarifų, tokiu atveju mokestinių pajamų dalis bendroje valstybės biudžeto pajamų struktūroje sumažėtų. Todėl akcizai yra didinami nuolat, paprastai parengiamas trimetis akcizų didinimo planas. Jis turėjo būti parengtas šiais metais, kad galiotų 2025, 2026, 2027 metais. Projektas buvo parengtas atsižvelgiant ir į kaimynų situaciją, tai yra kaip jie planuoja didinti akcizų tarifus, pagal tai, kiek yra apmokestinamas atskirų rūšių procentinis alkoholio vienetas, na, ir taip pat į tendencijas, kurios yra rinkoje. Tai yra jeigu matome, kad atskirų vienetų, pavyzdžiui, tabako, kaitinamojo tabako, produktų rinka auga, vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad jų apmokestinimas yra santykinai mažesnis, matyt, galimybės didinti šį konkretų akcizo tarifą yra šiek tiek didesnės.
Parengus šį planą, atskirų partijų diskusijose su premjere buvo išsakytas poreikis padidinti trimečio akcizų plano ambiciją ir papildomas pajamas nukreipti gynybai. Todėl tą dalį, kuri yra uždėta ant to tradicinio valstybės bazinių pajamų plano, siūloma nukreipti gynybos poreikiams finansuoti. Pirmaisiais metais tai būtų virš 15 mln. eurų, 2027-aisiais galima būtų tikėtis apie 46 mln. eurų.
Kitas įstatymas yra Žaliųjų akcizų įstatymas, tai yra atskiroms kuro rūšims siūloma nustatyti papildomą saugumo dedamąją, vadinasi, kad tiek benzinui, dyzeliui, dujoms yra nustatoma speciali papildoma dedamoji. Tarkime, benzino, dyzelio atveju tai yra CO2 dedamoji, kuri siūloma ambicingesnė, negu buvo prieš tai numatytame ir priimtame penkiamečiame akcizų didinimo plane. Papildomos pajamos, kurios būtų generuojamos dėl šio pasiūlymo, per metus būtų 126 mln. eurų. Siūloma papildomą saugumo dedamąją įvesti visoms kuro rūšims be išimčių, vadinasi, tiek benzinui, dyzelinui, dujoms, ūkininkų dyzelinui. Visiems būtų ta pati saugumo dedamoji. Ir, kaip minėjau, papildomos pajamos būtų jau 2025 metais, nes pajamos iš akcizų yra gaunamos jau tais pačiais metais, kuriais jos yra nustatytos.
Na, ir kitas įstatymas yra, kaip minėjau, dar pateiktas rinkai derinti, todėl dėl jo, matyt, diskusijos lauks šiek tiek vėliau.
Dabar sprendimai, kurie yra susiję su kintamosios dalies finansavimu. Iš principo, matyt, parama, apie kurią diskutavo, buvo pateiktas ir kolegos V. Mitalo pasiūlymas. Tikrai neprieštaraujame, kad krašto apsauga galėtų būti finansuojama ir savanoriškais įnašais gyventojų, kurie nori prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo. Šiuo metu diskutuojame su Krašto apsaugos ministerija, kad būtų parengtas konkretus tinklalapis, kuriame žmonės galėtų rasti visą reikiamą informaciją.
Dabar galiojantis reguliavimas leidžia krašto apsaugos sistemai gauti paramos iš gyventojų, dėl to įstatymo keisti nereikia, bet nustatome, kad tai taip pat yra Gynybos fondo pajamos. Matyt, bus parengtos lengvesnės, paprastesnės priemonės, kurias taikant bus galima aukoti, taip pat ir programėlės, kurios galėtų būti nustatomos ir periodiniu pagrindu, kaip, tarkime, yra atskirose paramos Ukrainai platformose, kad gyventojai galėtų paprastai aukoti tiek vienkartiniais įnašais, tiek ir periodinius mokėjimus nusistatyti, jeigu toks poreikis būtų.
Kita dalis yra skolinimasis, kaip minėjau, kintamajai daliai finansuoti, kadangi poreikiai yra didesni negu 3 % bendrojo vidaus produkto. Tam siūloma išleisti gynybos obligacijas ir jos galėtų būti parengtos dabartinių taupymo lakštų pagrindu. Būtų galimybė įsigyti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie norėtų tą padaryti. Kadangi politinių diskusijų metu pas premjerę partijos išsakė siūlymą, kad būtų galima skolintis mažesniais kaštais, vadinasi, suteikiant galimybę gyventojams paskolinti už mažiau, negu valstybė paprastai skolinasi, valstybė galėtų sutaupyti tas lėšas, kurios būtų išleistos skolinimuisi rinkoje. Todėl pasiūlymas, kuris skambėjo diskusijų metu, buvo skolintis ne daugiau kaip už 2 procentinius… už 2 %. Tą ir siūlome įtvirtinti įstatymu, kad būtų du ribojantys rodikliai: skolintis ne brangiau negu rinkoje, nes, matyt, kaina gali nukristi žemiau kaip 2 %, bet kad kartu riba būtų ne daugiau kaip 2 %. Matyt, diskusijų komitetuose metu bus galima išsakyti ir papildomus argumentus dėl šio siūlomo sprendimo.
Na, ir taip pat sprendimai dėl civilinės saugos poreikių finansavimo. Savivaldybių pajamos nuolat auga dėl gyventojų pajamų mokesčio geresnio rinkimo. Šiuo metu matome iš valstybės pajamų, kad pridėtinės vertės mokestis šiek tiek stagnuoja, pajamos iš šio mokesčio yra surenkamos šiek tiek prasčiau, negu prognozuota, o tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio surinkimas jau daugelį metų iš eilės viršija lūkesčius dėl itin spartaus darbo užmokesčio augimo. Atitinkamai sumokamos pajamos nuo augančio darbo užmokesčio užpildo tiek savivaldybių biudžetus, tiek iš dalies ir valstybės biudžetą.
Iš valstybės biudžeto gyventojų pajamų mokesčio pajamos yra skiriamos pensijoms mokėti, jos taip pat yra susijusios su darbo užmokesčiu, o savivaldybių gaunamos gyventojų pajamų mokesčio pajamos auga tikrai sparčiai, dvigubai sparčiau negu valstybės biudžeto pajamos. Todėl matėme, kad yra tam tikra erdvė, kiek savivaldybės taip pat galėtų prisidėti prie gynybos poreikių finansavimo. Diskusijose tas buvo išsakyta, vis dėlto atskirose partijose atsiradus tam tikro skepsio buvo apsistota prie siūlymų finansuoti civilinės saugos poreikius, tai yra priedangų tose pačiose savivaldybėse įrengimą, perspėjimo sistemų įrengimą ir kitus civilinės saugos poreikius, kasmet 25 mln. eurų skiriant šiai funkcijai finansuoti. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad 2025 metais savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio dėl ekonomikos augimo (ne dėl dotacijų – dėl ekonomikos augimo) bus didesnės 300 mln. eurų, todėl 25 mln. eurų skyrimas civilinės saugos poreikiams finansuoti reikšmingo poveikio savivaldybių pajamoms neturėtų padaryti.
Tokie pasiūlymai yra pateikti su Gynybos fondo įstatymu. Jeigu bus pritarta visa apimtimi, 2025 metais būtų galima tikėtis 300 mln. eurų, 2026–2027 metais – virš 400 mln. eurų ir tai padengtų tuos poreikius, kurie šiandien yra įvardinti. Kaip minėjau, tai yra nacionalinės divizijos formavimas oro gynybos sistemomis, vokiečių brigados priėmimas, dėl to artimiausiu metu pasirašysime sutartį, taip pat kontrmobilumo priemonių finansavimas ir, tas labai svarbu, būtent aktyviojo rezervo aprūpinimo programa, kuri taip pat yra gana brangi. Na, ir nepamirštant civilinės saugos poreikių įrengiant priedangas, kurios, Ukrainos atvejis parodė, tikrai yra ypatingos svarbos.
Priedangų sistemos išsivystymo lygis atskirose savivaldybėse yra labai skirtingas, todėl bendra Vidaus reikalų ministerijos koordinuojama programa dėl priedangų įrengimo tikrai padėtų geriau atliepti poreikius, kurie šiandien yra įvardinami. Kai kuriose savivaldybėse priedangų padengtumas yra apie 80 %, atskirose savivaldybėse – vos keliasdešimt. Tam, kad būtų galima subalansuoti ir užtikrinti bendrą saugumo lygį visoje valstybėje, koordinuojama bendra programa. Per Vidaus reikalų ministerijos programą užtikrinant tvarų finansavimą, padėtų užtikrinti, kad priedangų sistema apimtų plačiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip minėjau, dabar kruopščiai žiūrėsime užsirašiusius ir prie pagrindinio projekto, ir prie lydimųjų. Pirmiausia suteiksiu galimybę paklausti tiems, kurie yra užsirašę prie pirmojo pagrindinio projekto. Pirmas – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žinote, matant visus tuos parengtus įstatymų projektus, man kilo tokia idėja ir pastebėjimas: žinote, ką pamiršote apmokestinti – lėktuvų bilietus, nes po to, ką parengėte, migruojančių iš Lietuvos, manau, srautai ne padvigubės, o patrigubės.
Pabandysiu visa tai pagrįsti. Daugelis ekonomistų atkreipia dėmesį, kad pelno mokestis iš karto nuguls į prekių ir paslaugų kainą. Gal galite šiandien pasakyti, kiek tas mokestis padidins tas kainas ir kokią tai turės įtaką? Ar įvertinote, kiek tai atsilieps pačiai perkamajai galiai? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt subjektyvus vertinimas dėl migracijos tendencijų yra jūsų asmeninė nuomonė. Aš asmeniškai nemanau, kad dėl to padidės emigracija. Tikiu, kad Lietuvos patriotai nori gyventi Lietuvoje ir nori, kad Lietuva būtų saugi valstybė. Todėl investicijos į taiką yra mūsų visų bendras interesas. Man atrodo, stiprindami savo gynybos pajėgumus, mes sustipriname saugumo jausmą, kurį mes turime savo valstybėje. Tai yra daug svarbiau negu tai, ką jūs įvardinote.
Žvelgiant į pelno mokesčio reguliavimą, tai turbūt tas mokestis, kuris sunkiausiai nugula į kainas vartotojams, nes būtent apmokestinamas yra pelnas. Tai yra skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų. Priminsiu, kad pelno mokesčio pakėlimui 1 procentiniu punktu pritaria pačios verslo organizacijos. Lietuvos pramonininkų konfederacija vakar išplatino pareiškimą, kuriuo pritaria visam Gynybos fondo paketui, pateiktam su visais lydimaisiais įstatymais. Vadinasi, verslo bendruomenė supranta ir pritaria pateiktam pasiūlymui. Kaip minėjau, pelno mokesčio pakeitimui 1 procentiniu punktu pritarė verslas integraliai svarstant Gynybos fondo paketą ir tai buvo diskusijose išsakyta.
Jeigu vertintume mūsų situaciją ir konkurencingumą, lygindami su kaimynais, tai estų šiuo metu pelno mokestis yra 22 %. Jie šiuo metu turi kitą reguliavimą. Tai reiškia, kad jie pelną apmokestina tik išsimokėjimo metu. Vadinasi, reguliavimas yra gana skirtingas ir jo lyginti vienas su vienu nereikėtų. Tačiau jeigu susietume su gynybos poreikių finansavimu, Estija jau padidino pelno mokesčio tarifą. Latvijoje taip pat pelno mokesčio tarifas yra šiuo metu 20 %, nors taip pat turi skirtingą reguliavimą nei mūsų. Sakyčiau, kad nevertėtų sakyti, kad situacija dramatiškai pasikeis konkurencingumo lygiu.
Taip pat Tarptautinis valiutos fondas, kuris ką tik lankėsi Lietuvoje ir įvertino mūsų ekonominę situaciją, pasakė, kad didžiausias potencialas yra būtent pelno mokesčio reguliavimo srityje, jeigu norime padidinti mokestines pajamas ir skirti jas gynybai finansuoti.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji ministre, mano klausimas būtų susijęs būtent su akcizu benzinui, dyzelinui, ūkininkų žaliajam dyzelinui – plius 6 centai už litrą. Dar pridėkime PVM’ą ir mes pamatysime tikrai solidų pabrangimą.
Ką tik viešai kalbėjęs energetikos ministras minėjo, kad čia smulkmena, čia tik žaliasis kursas, bet jūs puikiai suprantate, degalus pabranginus, brangs viskas – pradedant pienu, baigiant dešromis, bandelėmis ir visomis paslaugomis. Ir jiems atitenka jūsų pristatyme liūto dalis, tai yra beveik pusė sumos, tai yra 126 mln. Ar vartotojams 126 mln., kurie bus iškrapštyti iš jų kišenės, yra smulkmena, ar tai ne smulkmena? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pajamų rinkimas nėra savitikslis. Man atrodo, šio įstatymo tikslas sustiprinti mūsų gynybos pajėgumus yra svarbesnis negu visa kita. Vertindami poveikį infliacijai dėl žaliųjų akcizų pakeitimo, esame paskaičiavę, kad infliacijos dydis galėtų būti 0,27 procentinio punkto didesnis, negu yra prognozuojamas šiuo metu. Šiuo metu prognozuojamas apie 2 % ateinančiais metais, vadinasi, esminis infliacijos pikas tikrai yra užnugaryje.
Europos Centrinis Bankas pradėjo mažinti palūkanų normas, Lietuvoje infliacija yra viena mažiausių, todėl esminio poveikio infliacijos dydžiui šis pakeitimas nepadarytų. Prognozuojama, kad žmonių perkamoji galia augs kelis kartus sparčiau nei infliacijos rodikliai 2025 metais, vadinasi, žmonių perkamoji galia neišvengiamai augs, bus ar nebus priimtas šitas sprendimas.
PIRMININKAS. Įsiterpęs į klausinėjimą tik pasakysiu, kad 11 valandą buvo numatyta balsavimo lango pradžia, bet akivaizdu, kad yra daug klausiančių, bus pasisakančių dėl motyvų, tai balsavimo lango pradžia bus gerokai vėliau, ne anksčiau, matyt, kaip 11 val. 30 min. Toliau klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia, gerbiama ministre, dėl to politinių partijų susitarimo, du su puse, kur vyko pas premjerę. Jis buvo organizuotas realiai, kaip suprantame, dėl varnelės ir pliusiuko, kad dėl kažko bandėte susitarti, nors taip neturėtų būti laikantis susitarimo raidės.
Antras dalykas. Prieš septynerius metus ir dabar Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga teigia, kad vis dėlto reikia apmokestinti tvariu, nuolatiniu, pastoviu mokesčiu bankus ir kitas finansines institucijas, kurios iš žmonių nešamų įmokų už kreditus, paskolas, brangstančias bankų paslaugas susikrovė apie milijardą pelno. Tai jūsų nuomonė ir reakcija į šitokias finansines tendencijas ir galimybes. Galima čia būtent paieškoti galimybių?
Ir kitas dalykas. Vis dėlto net ir jūsų partneriai, aš taip suprantu, iki galo nepritaria ir degalų mokesčiams, brangstantiems degalams; ir verslo liudijimui, tai yra perkelti naštą ant smulkiausių verslininkų pečių; ir nuskalpuoti savivaldybes, kurios netgi, pati žinote, ne visos iki metų pabaigos surenka savo biudžetus pagal jūsų nustatytus pajamų planus. Tai kaip jūs suprojektavote, atnešėte savo nepavykusią reformą, prisidengdami kilniu gynybos mokesčiu ir žaisdami, aš manyčiau, manipuliuodami žmonių jausmais, nes kiekvienas nori jaustis saugus?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tuomet mano retorinis klausimas: kas tuos mokesčius turi sunešti gynybos poreikiams finansuoti? Turbūt aitvarai, nes niekas nukentėti negali ir niekas tų mokesčių didesnių mokėti negali. Man atrodo, atliepiant išskirtinę situaciją, finansų sektoriui buvo pasiūlytas specialus įstatymas, kuriam ir opozicija pritarė, labai ačiū, ir tai generavo papildomas pajamas, 0,5 mlrd. eurų gynybos poreikiams stiprinti. Man atrodo, tai tikrai padėjo pasirengti spartesniam vokiečių brigados priėmimui bei karinio mobilumo projektų įgyvendinimui.
Diskusijos pas premjerę tikrai vyko ne dėl paukščiuko, jos buvo gana išsamios. Klausėmės visų partijų išsakomų pozicijų, kad būtų galima sugeneruoti paketą, kuris sulauktų didžiausio palaikymo. Galbūt atskiriems įstatymams viena ar kita partija nepritaria, tačiau galiausiai atneštas toks paketas, kuris turėtų sulaukti pritarimo parlamente, vadinasi, daugumos balsuojančių. Man atrodo, užtikrinti rezultatą yra esminis šio paketo klausimas.
Atskiros partijos gali turėti atskirų nuomonių, kad vieno ar kito mokestinio pakeitimo pasiūlymas galėtų būti patrauklesnis jų partijai. Aš tą puikiai suprantu, bet kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį sutarimą parlamente, pateiktas toks pasiūlymas, kuris sulaukė didžiausio palaikymo. Ir dėl to, kas yra šiame Gynybos fondo įstatymo pakete, be solidarumo įnašų ir be tų diskusijų, kurios dar laukia dėl draudimo mokesčio, koalicija sutarė ir aš laukčiau pritarimo per galutinį etapą, kai bus balsuojama po svarstymo ir priėmimo stadijos, nes kitu atveju finansuoti gynybą tais 3 % nuo bendrojo vidaus produkto tikrai yra gana sudėtinga, matant pajamų projekcijas 2025 metams.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkoju. Visų pirma toks pastebėjimas, kad iš tiesų esu teikęs Gyventojų pajamų mokesčio projektą. Ir jeigu mes iš tiesų kažkaip keliame tuos mokesčius dėl gynybos, gerai. Mano projektas buvo apie tam tikrą sustabdymą persekiojimo dėl verslo kelionių išlaidų apmokestinimo, tai galime iš tiesų žiūrėti subalansuotai, bet Vyriausybės išvados dėl to projekto nėra. Tikiuosi, kad gal bus galima svarstyti kartu.
O klausimas yra dėl akcizų kėlimo. Iš tiesų dėl kuro atkeliauja trys skirtingi dalykai, dėl kurių augs kaina. Vienas dalykas yra dėl įpareigojimų dėl alternatyviųjų degalų, kurie gerokai kils. Antras dalykas, kurį šiandien svarstysime, yra papildomi taršos leidimai dėl CO2 mokesčio, jų iki šiol nebuvo. Trečias dalykas yra CO2 dedamoji, kuri didėja kiekvienais metais. Ir ketvirtas dalykas, kurį mes didiname dar dabar. Ar jūs esate paskaičiavę, kiek kainuos degalai po visų šitų keturių priėmimų?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Priminsiu, kad kiti įstatymai jau yra priimti, matyt, diskusijos dėl jų jau yra įvykusios. Mano darbas šiandien yra pristatyti gynybos dedamąją, tai yra saugumo dedamąją, kuri susijusi su gynybos poreikių finansavimu. Diskutuojant buvo išsakytas poreikis prisidėti daugiau prie žaliojo kurso ir taip atliepti ir kitus poreikius, kurie yra įvardinami. Ir aplinkos ministras ne kartą yra sakęs, kad jeigu mes nedarysime papildomų sprendimų, garantuotos baudos, kurios ateis iš Europos Komisijos dėl to, kad mes nepasiekėme rodiklių, kurie yra susiję su CO2 išmetimais.
Man atrodo, tam, kad būtų galima atliepti tas diskusijas, kurios yra įvykusios tarp politinių partijų, yra pateiktas toks pasiūlymas, kuris, mano nuomone, atliepia tas diskusijas. Poveikis kainai dėl šio sprendimo yra 6 centai. Ir šiaip jau atkreipsiu dėmesį, turbūt naftos kainų svyravimai dažnai kainą paveikia gerokai ženkliau negu tai, kas yra pasiūlyta šiuo paketu. Papildomas pajamas generuotų jau 2025 metais. Tai taip pat yra svarbu, nes pelno mokesčio pajamos yra gerokai vėliau.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, norėjau paklausti. Vis dėlto, kaip žinome, Lietuva nėra tarp tų valstybių, kurios perskirsto didžiausią dalį BVP. Kaip šie mokestiniai pakeitimai, kurie yra skirti būtent nacionalinio saugumo stiprinimui, pakeis šitą situaciją?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiuo metu Lietuvoje perskirstymo lygis yra 9 % mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis, 9 procentiniais punktais. Mūsų yra apie 33 %, Europos Sąjungos yra apie 42 %. Dėl šio pasiūlymų paketo 0,5 % tiesiog padidėtų perskirstymas, nes jo apimtys yra 0,5 % BVP. Tai yra tvarus krašto apsaugos finansavimas padidėtų nuo 2,5 % iki 3 %, atitinkamai ir valstybės biudžeto pajamos 0,5 % bendrojo vidaus produkto. Reikšmingai priartėti prie Europos Sąjungos vidurkio, deja, nepavyktų, bet krašto apsaugai finansavimas tikrai būtų garantuotas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, norėčiau jūsų paklausti dėl gynybos obligacijų, dėl lakštų. Galbūt aš kažko nesupratau, rinkoje yra 4 % – bankai, kredito unijos, o čia siūloma, kad palūkanos negali būti didesnės nei 2 %, aš taip suprantu. Ar čia bus patrauklu Lietuvos gyventojams, kaip jums atrodo? Kokie yra motyvai, kad palūkanos negali būti didesnės kaip 2 %?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Toks pasiūlymas buvo išsakytas diskusijų metu atskirų politinių partijų kaip galimybė valstybei sutaupyti skolinimosi kaštų. Nes koks turbūt esminis tikslas gyventojo, kuris skolina? Jeigu jo tikslas yra užsidirbti, matyt, nebus patrauklu, nes įdėjęs terminuotą indėlį pajamas galėtų gauti didesnes. Tačiau jeigu jo tikslas yra prisidėti prie gynybos, papildomai neišleidžiant savo turimų lėšų, matyt, tai jam galėtų būti patrauklu. Todėl tai labiau orientuota į tuos žmones, kurie nori prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo ir galimybių gerinimo tokiu būdu.
Tai buvo išsakyta diskusijų metu, todėl, man atrodo, labai svarbu gauti parlamento mandatą. Laukiu diskusijų, kurios bus išsakytos ir komitetų svarstymo metu. Jeigu tam bus pritarta, matyt, toks modelis būtų ir pasirinktas. Skolinimas šiaip nėra pajamų šaltinis, tai yra priemonė užtikrinti pinigų srautus. Bet kaip žmogus gali prisidėti prie gynybos stiprinimo, tai paskolindamas pigiau, negu valstybė galėtų pasiskolinti rinkoje. Tokia yra pasiūlymo logika. Manau, kad svarstymo metu išgirsime Seimo narių poziciją.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiama ministre, visų pirma norisi padėkoti, kad visgi šiandien pateikėte Valstybės gynimo fondo įstatymą, bet viską teikiate vienu paketu ir aš čia įžvelgiu tam tikras rizikas. Daliai įstatymų pakeitimų, kalbu apie pelną, iš esmės kuriems pateikimams mes pritarėme, tačiau dėl gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų – tam tikriems pakeitimams mes nesame linkę pritarti. Nors šiandien palaikysime pateikimo stadijoje, tačiau ateityje galime ir nepritarti. Ar jūs nematote grėsmės, kad, pateikus tikrai gerą įstatymų projektų pakeitimo paketą, stiprinant mūsų gynybos finansavimą, vis dėlto nutiks taip, kaip nutiko su mokesčių paketu arba su nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimais ir neturėsime rezultato? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, labai svarbu, kad diskusijos vyktų matant bendrą vaizdą. Tai reiškia, jeigu yra sumažinama ambicija vienoje ar kitoje srityje, tarkime, nepriėmus gyventojų pajamų mokesčio, pajamos sumažėja virš 30 mln. eurų, todėl reikalinga atsvara ir papildomi sprendimai, kurie padėtų užtikrinti, kad paketas yra subalansuotas. Matyt, atskiri modalumai svarstymų metu Seime yra galimi, tačiau nesinorėtų, kad atskiri balsavimai iškreiptų bendrą logiką ir neužtikrintų, kad yra 3 % BVP gynybai. Tai, matant bendrą vaizdą, man atrodo, todėl ir svarbu diskutuoti dėl visko, dėl bendro paketo. Matyt, atskiros diskusijos yra galimos, tačiau visgi diskusijų, svarstymų metu aš išgirdau palankų požiūrį į verslo liudijimų tvarkymą, reguliavimą, todėl tai yra bendrame pakete. Jeigu visgi pasirodys, kad mano klausos aparatas nėra toksai geras, kaip aš galvojau, matyt, galėsime, kitus pasiūlymus įvertinę, užtikrinti bendrą pajamų struktūrą, kuri yra reikalinga.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, aš noriu priminti Konstitucinio Teismo vieną nutarimą, kuris pripažino, kad tai prieštarauja Konstitucijai, kai buvo keliams numatytas konkretus akcizo paskirstymo procentas. Tai dabar pasakykite, ar tai nebus vėl tas pats prieštaravimas, jeigu mes paimame ir nustatome akcizo procentą? Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad Lietuvos valstybės biudžeto formavimo ir vykdymo funkcijos yra priskiriamos Vyriausybei, todėl Seimo įstatymuose nustatytos konkrečios mokesčių paskirstymo proporcijos gali suvaržyti Vyriausybės galimybes efektyviai valdyti biudžetą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad biudžeto formavimas ir išlaidų paskirstymas turėtų būti grindžiamas finansiniais pajėgumais ir poreikiais, o ne įstatymų numatytomis fiksuotomis proporcijomis. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties yra toks Konstitucinio Teismo sprendimas, bet šį įstatymą taip pat rengėme konsultuodamiesi su teisininkais. Matyt, esminis skirtumas tarp tęstinių poreikių finansavimo, kaip kad buvo su kelių tvarkymu ir tiesimu, šiuo atveju tai yra trumpalaikiai, apibrėžti laike poreikiai, kurie yra susieti su konkrečių tikslų įgyvendinimu. Tai yra, kaip minėjau, vokiečių brigados priėmimas, nacionalinės divizijos įrengimas su oro gynybos sistemomis, kontrmobilumo priemonės, aktyvaus rezervo aprūpinimas ir civilinės saugos poreikių finansavimas. Tai yra konkrečių tikslų, kurie yra ypatingos svarbos valstybei, įgyvendinimo prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgia nei mūsų teisininkai, nei Seimo Teisės departamentas.
Dar prieš tai priminsiu, kad jau yra priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, kuriuo pajamos taip pat yra nukreiptos šio konkretaus poreikio finansavimui, kadangi labai aiškiai galima apibrėžti tikslus, kurie bus įgyvendinti. Pasibaigus šių tikslų įgyvendinimui, matyt, likusios lėšos turėtų būti tiesiog nukreiptos į biudžetą, tačiau tikslų koregavimas taip pat yra galimas vėliau svarstant tą patį Gynybos fondo įstatymo pakeitimą. Todėl tai, kas yra pasiūlyta, yra suderinta su teisininkais ir neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiama ministre, už pateiktą įstatymą. Matyt, niekas neabejoja, kad gynybai reikia papildomų pinigų. Mano galva, iš tiesų kiekvienas gyventojas turėtų… Kiekvienam gyventojui turėtų rūpėti gynyba ir pajamų generavimas būtent šitai sričiai.
Bet tiesiog žvelgiant į visą mokesčių paketą, kurį pateikėte šiandien, tiksliau, gynybos finansavimo paketą, tokia didesne dalimi lyg atrodo, kad smulkiems ir vidutiniams verslininkams (kalbu apie verslo liudijimus) sumažinama kartelė daugiau kaip dvigubai. Kai kitur mes kalbame apie procentus, o čia daugiau kaip dvigubai, ar nemanote, kad vis dėlto šita sritis šiuo atveju per daug turės prisidėti prie pajamų?
Ir mane šiek tiek jaudina ta trumpalaikė nuoma arba nuomos panaikinimas išvis. Trumpalaike nuoma verčiasi dažniausiai kurortų, kurortinių miestų gyventojai ir jie neturės galimybės turėti verslo liudijimo, turės išeiti į individualią veiklą arba registruoti įmones. Ar tai nepaskatins šešėlio?
Antra dalis. Nors jau neturiu laiko, bet gal vis dėlto galite šiek tiek išplėsti dėl priedangų? Kaip bus skaičiuojama savivaldybėms ta programa? Kaip sakėte, jos labai skirtingos: vienos turi jau 80 % įsirengusios, kitos – tik 20 %. Kaip vis dėlto bus paskirstytos tos pajamos tarp savivaldybių?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie verslo liudijimus, 20 tūkst. eurų riba pasirinkta po EBPO atliktos studijos. Pasakyta, kad tokia riba atitinka tarptautinę praktiką ir atitinka tai, kas turėtų būti nustatoma, kad verslo liudijimus paliktume tik smulkiausiems verslininkams. Kaip minėjau, tokiu atveju pajamos galėtų būti iki 2 tūkst. eurų per mėnesį, tai yra, matyt, tikrai smulkiausi verslininkai. Pagal dabar gaunamas pajamas 84 % žmonių, kurie verčiasi, įsigiję verslo liudijimą, patenka po 20 tūkst. eurų kartele. Tai reiškia, kad pokytis paliestų nedidelę dalį tų, kurie gauna aukštesnes pajamas. Paskaičiuota, kad vidutinis efektyvus tarifas iš verslo liudijimų yra ypač žemas, apie 1,5 %. Tai reiškia, kad gyventojų pajamų mokesčiai, sumokami per verslo liudijimą, yra tikrai gerokai mažesni, negu, tarkime, verčiantis individualia veikla, kur mažiausias tarifas yra 5 %. Tai reiškia, kad norima palikti verslo liudijimus tikrai smulkiausiems verslininkams kaip supaprastintą veiklos formą, tuo tarpu tie, kurie gauna didesnes pajamas, turėtų įsigyti individualią veiklą ir mokesčius mokėti pagal tai, kiek pajamų jie gauna. Taip jų apmokestinimas būtų šiek tiek tolygesnis.
Pasiūlyti pakeitimai dėl ilgalaikės turto nuomos yra susiję su tuo, kad ilgalaikė turto nuoma visgi nėra profesija, nėra amatas, tai yra pajamos iš turto. Visose kitose šalyse tai yra apmokestinama kaip turto pajamos. Mūsų atveju mes siūlome pajamas apmokestinti 15 % tarifu, susimažinant bendrą pajamų lygį. Tai reiškia, kad jeigu gavai 1 tūkst. eurų iš ilgalaikės turto nuomos, 20 % nebūtų apmokestinama, tai patiriamos sąnaudos butui tvarkyti, tuo tarpu 800 eurų būtų apmokestinama 15 % tarifu. Tokia yra tarptautinė praktika. Visgi tai yra pajamos iš turto. Jeigu žvelgtume konceptualiai, individualios veiklos ilgalaikei turto nuomai šiuo metu nėra, tai būtų specialus reguliavimas. Yra tik verslo liudijimai, tačiau individualios veiklos ilgalaikei turto nuomai nėra. Padarytume, kad tai yra specialios pajamos iš turto. Tokiu atveju jos būtų specialiai apmokestinamos kitokiu reguliavimu, o pajamos per valstybės biudžetą būtų skirtos gynybai.
Paskutinis klausimas buvo dėl priedangų. Taip, yra parengta Vidaus reikalų ministerijos programa, kurioje yra daug dedamųjų, ne tik priedangos, yra ir perspėjimo sistemos, rezervo aprūpinimas, visos kitos dedamosios. Matyt, savivaldybių labai skirtingas lygis vertinant skirtingus segmentus, todėl Vidaus reikalų ministerija parengtą programą, kurioje yra sudarytas finansavimo poreikis iki 2030 metų tam, kad būtų galima visus suvienodinti ir pakelti iki reikiamo lygio, įgyvendintų. Matyt, atskirų savivaldybių poreikiai būtų įgyvendinami atskirai pagal konkrečius projektus, užtikrinant, kad iki 2030 metų visų poreikiai būtų padengti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, kadangi opozicija negavo galimybės pasisakyti kiekvienu klausimu atskirai, tai noriu pasakyti, kad socialdemokratai nepritaria trims įstatymų projektams, tai yra dėl kuro akcizų, dėl gyventojų pajamų mokesčio ir dėl smulkiojo verslo.
Mano klausimas būtų. Ar jūs negalvojate, kad rūpindamiesi išorine mūsų valstybės gynyba, steigdami brigadą, čia visi tikslai yra aptarti ir labai konkrečiai sudėlioti, teikdami tokius projektus, kurie atsirado paskutiniu metu, didinsite vidines socialines įtampas? Tai irgi yra svarbu gynybai. Socialinės įtampos, kainų didėjimas, priimant atitinkamus jūsų pateiktus įstatymų projektus, gali irgi situaciją ne pagerinti, o pabloginti. Kaip manote, ar nekils socialinių įtampų? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, galime labai ramiai sėdėti po kelmu ir galvoti, kad viskas yra gerai, mokesčiai nekyla, niekas nekyla, bet taip pat turbūt nei oro gynybos sistemos dėl to neatsiras, nei aktyvus rezervas bus aprūpintas, nei bus iš ko kelių tiesti vokiečių brigados kariams, kurie atvyks į Lietuvą. Tam, kad būtų galima užtikrinti gynybos poreikių finansavimą, pateiktas paketas, kuris atlieptų tą apskaičiuotą poreikį. Turbūt šimtaprocentinio sutarimo mokesčių klausimais pasiekti yra neįmanoma. Blaiviai mąstydami turbūt mes visi suprantame, kad visiems darniai už rankų susikibus už visą paketą balsuoti yra gana sudėtinga. Tačiau, kaip minėjau, mano uždavinys po diskusijų buvo suformuoti tokį pasiūlymą, kuris sulaukia tokio palaikymo, kad galėtų sulaukti pritarimo Seime ir užtikrintų daugumą sprendimą priimant. Mes turime skirtingus požiūrius, bet, man atrodo, pateiktas pasiūlymas yra subalansuotas. Matyt, yra pasiūlymų, kuriems atskiros politinės jėgos yra linkusios labiau pritarti, yra pasiūlymų, dėl kurių, matyt, skeptiškas požiūris, bet, man atrodo, esminis tikslas yra gynybos poreikių finansavimas. Tai bus padaryta, jeigu paketas bus priimtas.
PIRMININKAS. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, išties šiandien jūs pateisinate pačios blogiausios Vyriausybės vardą. Kodėl? Todėl, kad netgi pačiu svarbiausiu gynybos klausimu sugebėjote šiandien supriešinti visą Seimą, pirmą kartą uždrausdami opozicijai pasisakyti po kiekvieno jūsų pasiūlymo ir išsakyti savo pozicijas. Negana to, jūs akivaizdžiai savo nepavykusią mokestinę reformą šiandien tiktai pervardinate ir pridedate žodį, kad tai susiję su gynyba. Aš galiu pavadinti, kad tai yra didžiausia mokestinė afera, kokią jūs galėjote pateikti. Tai yra pats blogiausias jūsų pasiūlytas būdas bandyti mus visus įtikinti, žinant, kad netgi Vyriausybė, jūs, kai buvo pateikti jūsų siūlymai, su niekuo nederinote. Aš dalyvavau dėl kiekvieno iš jų, jūs tik pasakėte savo vizijas ir kiekvieną dieną skirtingai. Toks vaizdas, kad jūs pamiršdavote, ką jūs siūlėte anksčiau. Netgi krašto apsaugos ministrą pakeitėte po 3,5 metų, pasibaigiant jūsų kadencijai. Jūs nieko nedarėte, o pastarasis pasakė: netgi paprasčiausiems projektams, tiems drakono dantimis, kur reikalingas tik betonas, paruoštukų neradote, ir nebuvo parengtas…
PIRMININKAS. Laikas!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …nė vienas įstatymo projektas. Gerbiama ministre, pasakykite, iš šitos reformos, nes oro…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Matyt, kiekvienas galime turėti savo požiūrį į Vyriausybės darbą ir į tai, kaip Vyriausybė turėtų dirbti, gera ar bloga Vyriausybė, bet, man atrodo, blogiausias dalykas, ką gali daryti atskiri politikai, tai yra kritikuoti viską iš eilės, net nebandyti klausytis. Galimybė išsisakyti dėl atskirų įstatymų pakeitimų tikrai bus. Bus svarstymo stadija, bus priėmimo stadija, bus svarstymai komitetuose, bus pasiūlymų svarstymas. Man atrodo, kiekvienas galėsime išsakyti ne vieną kartą savo požiūrį ir balsuoti, matyt, dėl atskirų įstatymų, kurie jums atrodo nepriimtini, ir lygiai taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiama ministre, mes kol kas, kalbėdami apie gynybos finansavimą, kalbame apie išlaidas, bet aš jūsų noriu paklausti, kokie jūsų planai, kad mes galėtume kalbėti apie pajamas? Štai Skandinavijos šalys – Danija, Suomija, Švedija – yra ginklų eksportuotojos, ar ne? Vakarų Europos šalys taip pat eksportuoja. Ar mes turime kokį nors planą, kai kalbame apie ginklų pramonę, technologijas, kad mes pagaliau taptume technologijų, inovacijų, ginklų eksportuotojais, kad tai taptų mūsų ekonomikos dalimi, nes panašu, kad mes rengiamės daryti mūsų gynybos finansavimą tvarų? Šiaip tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje kalbama ir apie tai, kad gynybos sektorius taptų ekonomikos dalimi. Koks jūsų planas, kokia strategija, ar apskritai kas nors yra parengta?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt apskritai vertinant, Lietuvos ekonomika išgyvena šiek tiek geriau negu kaimyninių valstybių, tai rodo ir objektyvūs rodikliai. Tarkime, Estijoje poveikis pastarųjų krizių buvo gerokai didesnis. Mūsų ekonomikos augimas yra didesnis ir, matyt, tarptautinis konkurencingumas taip pat yra išlaikomas gana aukštas, nepaisant visų iššūkių.
Dabar, kalbant apie gynybos situaciją, matyt, yra poveikių tiek ir į vieną pusę – kai yra įžvelgiamos geopolitinės rizikos, matyt, investuotojų požiūris taip pat šiek tiek keičiasi. Tai rodo ir peržiūrėtas Lietuvos skolinimosi reitingas vienos iš agentūrų, kuri atvirai pasakė, kad geopolitinė situacija daro poveikį ir sumažino skolinimosi reitingą tiek Lietuvos, tiek Latvijos, tiek ir Estijos. Mūsų skolos aptarnavimo kaštai dėl to išauga, bet kartu atsiranda ir kitų galimybių, ką ir jūs sakėte, tai yra tos pačios investicijos tokių įmonių kaip „Rheinmetall“.
Ką Lietuva daro šioje situacijoje? Turbūt darbai yra daromi tiek per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Inovacijų agentūrą, bet kartu kuriamos ir finansinės priemonės per mūsų nacionalinę plėtros įstaigą INVEGA. Ji dabar turbūt turi vieną iš didžiausių priemonių per savo istoriją, tai yra iš plano „Naujos kartos Lietuva“ yra pasiskolinta 1 mlrd. eurų, kuris bus investuotas per paskolas į atskiras inovatyvias, žalias ir progresyvias įmones. Taigi vienas iš naujų segmentų, kurių anksčiau nebuvo, yra gynybos pramonė, kuri gali pretenduoti į finansavimą, gaunamą per šias priemones.
Taip pat dirbame ir su Europos investicijų banku, kad jie peržiūrėtų savo požiūrį į dvejopos paskirties produkciją, iki šiol nebūdavo galimybių ją finansuoti per šiuos projektus. Šiuo metu Europos investicijų bankas peržiūri savo politiką ir tikrai atsivers platesnės galimybės, kurios iki šiol gynybos sektoriuje būdavo uždaros. Tačiau tobulėjimui ribų nėra, manau, kad mes visi galime papildomai siūlydami sugeneruoti ir papildomų naujų idėjų, kaip būtų galima sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas dėl vedimo tvarkos.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū, dėl vedimo tvarkos. Iš tiesų matome, kad labai svarbus klausimas, o opozicija negali netgi paklausti arba užbaigti savo klausimo. Manome, kad reikėtų pakeisti dabartinį Seimo posėdžio pirmininką. Frakcijos vardu dabar prašau pertraukos iki kito posėdžio ir tikėsimės, kad galės opozicija bent klausimus užduoti dėl šios svarbios srities. Aš frakcijos vardu prašau dabar pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Taip, frakcija turi teisę prašyti. Galbūt kitas posėdžio pirmininkas ir nebus toks demokratiškas, neleis neribotai klausinėti, tai matysime, kaip čia bus po tos pertraukos. Aš privalau duoti balsuoti dėl tokio reikalavimo. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų aš kviečiu opoziciją tęsti svarstymą, nes tai yra svarbus klausimas. Iš tikrųjų jeigu jau jūs kalbate, kad esate nuoširdžiai susirūpinę nacionaliniu saugumu, siūlau destruktyviais veiksmais, kurie ką tik buvo pasiūlyti, netrikdyti šio darbo. Iš tikrųjų visi turite galimybę svarstyti ir turėsite galimybę komitete ir komitetuose visa tai matyti.
PIRMININKAS. Kad ir kaip ten būtų, yra frakcijos reikalavimas daryti pertrauką iki kito posėdžio. Aš teikiu balsuoti šį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymą.
Už – 45, prieš – 50, susilaikė 3. Taigi dėl viso šio paketo pertrauka iki kito posėdžio.
11.22 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3836(2) (svarstymas)
Tada toliau pagal mūsų darbotvarkę 1-4 klausimas – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3836(2). Svarstymo stadija. Išklausysime pagrindinio komiteto išvadą. Pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš gal pristatysiu visas tris išvadas, einančias viena po kitos. Kadangi komiteto sprendimas buvo šiuos projektus sujungti į vieną ir svarstyti kaip vieną, tai bendra išvada skamba taip: pritarti įstatymo projektui ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsniu projektus sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Balsavimo rezultatai buvo: už – 6, prieš – 4, susilaikė 0.
PIRMININKAS. Dėkoju.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Analogiškai dėl kitų projektų tokia pati išvada.
PIRMININKAS. Dėkoju, dabar diskusija. Joje kalbės A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Kažkaip ne ten užsirašiau… Gerbiami kolegos, iš tikrųjų solidarumo mokesčio, kuris naudojamas gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai, per 2023 metus buvo sumokėta 240 mln. eurų, o, Lietuvos banko teigimu, 2023 metais bankai uždirbo 986 mln. eurų pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais. Kyla klausimas, kodėl vis dėlto bankai mažai prisideda, kadangi, lyginant su 2022 metais, ta suma yra žymiai didesnė, įvertinant ir tai, kad valstybė bankams sumokėjo labai didelę dalį palūkanų.
Kyla klausimas, kokių siūlymų, apie juos mes nieko negirdime, vis dėlto bus dėl to, kad bankai toliau nepiktnaudžiautų viršpelniais, kad paties solidarumo mokesčio neperkeltų vartotojams, kad apskritai pagaliau žmonės būtų ramūs dėl bankų veiklos. Tai tiek.
PIRMININKAS. A. Butkevičius taip pat kalbės diskusijoje.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šiam įstatymo projektui pritars. Tačiau noriu išsakyti keletą minčių.
Visų pirma reikia pabrėžti, kad Lietuvoje komercinių bankų pelningumas 2023 metais, lyginant su 2022 metais, augo sparčiausiai, augo netgi iki 986 mln. eurų. Jeigu jūs panagrinėsite kitų valstybių komercinių bankų pelningumą arba investicinę grąžą, tai pamatysite, kad jokioje kitoje euro zonos šalyje to nebuvo. Taip pat kalbant apie investicinę grąžą, Lietuvos komerciniai bankai iš visų Europos Sąjungos valstybių, lyginant komercinių bankų investicinę grąžą, yra ketvirtoje vietoje, beveik 23 %. Tai yra po Kipro, Vengrijos ir Latvijos. Matome, kad Lietuvoje per keletą metų pinigų kiekis išaugo iki milžiniškų lubų.
Bet panagrinėkime verslo ir namų ūkių prieinamumo prie kapitalo galimybes. Prieinamumas prie kapitalo, norint gauti paskolas, verslui ir namų ūkiams yra beveik pats sudėtingiausias arba vienas iš sudėtingiausių po Estijos. Estija yra viena iš lyderių, o Lietuva yra antroje vietoje. Logiškai mąstydami ir nagrinėdami Lietuvos komercinių bankų pelningumo augimą, matome, kad 307 mln. eurų komerciniams bankams Lietuvoje faktiškai buvo padovanoti kaip dovana dėl euro sistemos ir blogos pinigų politikos vykdymo Lietuvoje. Tai reiškia, kad už perteklinius indėlius, kurie laikomi Lietuvos banke, pagal euro sistemos nustatytą tvarką mokamos tam tikros palūkanos komerciniams bankams. Tai reiškia, kad vien per 2023 metus, kai kapitalo likvidumo rodiklis buvo viršytas tris kartus, nuo to piniginio pertekliaus mes padovanojome 307 mln. eurų komerciniams bankams.
Kyla natūralus klausimas, ar Vyriausybė negalėjo vesti tam tikrų derybų su Komercinių bankų asociacija, kad vis dėlto tie 307 mln., kurie nėra uždirbti iš komercinių bankų finansinės veiklos, tiesiog būtų kaip parama suteikti valstybei gynybos programai finansuoti. Bet aš, kaip politikas, negirdėjau jokių pokalbių su Komercinių bankų asociacija nei iš Finansų ministerijos, nei iš Lietuvos banko. O buvo paprastas atsakymas, užduodant šį klausimą: tokia yra euro sistemos priimta tvarka finansuojant komercinius bankus dėl to, kad indėliai laikomi komerciniuose bankuose. Man, kaip ekonomistui, visiškai nesuprantama tokia pinigų politikos valdymo, pasakyčiau, sistema, nes į pinigų politiką, tikrai matome, arba nesigiliname, arba jos nesuprantame, neišmanome. Dėl to priimame tokius sprendimus, kuriais kai kuriems ekonominės veiklos sektoriams, kaip bankininkystei, sudarome aukso rojų ir akcininkai gali gauti papildomą didžiulę finansinę naudą ne iš veiklos, o iš kažkieno… Europos Centrinio Banko tam tikrų žmonių padarytų klaidų.
Įvardinsiu vieną tokį gerą posakį, išsakytą tarptautiniame investuotojų forume. Sako, žinote, per 20 metų, kai Europos Centrinis Bankas praeitais metais patyrė virš 9 mlrd. eurų veiklos nuostolių, tai tikrai parodo jų vykdomą politiką… Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, per pastaruosius metus laikinasis solidarumo įnašas iš tikrųjų labai reikšmingai padėjo krašto apsaugai sprendžiant ir dėl karinio mobilumo, ir dėl sąjungininkų reikmėms kuriamos infrastruktūros projektų, kad jie būtų finansuojami, nes finansų reikėjo tikrai nemažai ir tebereikia. Būtent šis mokestis leido pradėti daugelį projektų, kurie, įsikuriant Vokietijos brigadai Lietuvoje, palaipsniui bus baigiami.
Bet laikinasis solidarumo mokestis reikalingas ir kitais metais. Jeigu atkreipėte dėmesį į tuos finansus, kurie yra numatomi kitais metais, tai jie yra mažesni negu 2026 ar 2027 metais. Taigi, be abejonės, aš siūlyčiau svarstymo stadijoje ir per priėmimą pritarti šiam Laikinojo solidarumo įnašo įstatymui. Ir galiu tik patvirtinti, kad visos numatytos lėšos buvo ir yra sunaudojamos tik krašto apsaugai, tai yra mūsų nacionaliniam saugumui.
PIRMININKAS. A. Bagdonas – prieš.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, dar šioje kadencijoje mes komerciniams bankams padidinome pelno mokestį nuo 15 % iki 20 %. Laikinai. Bankai, gaudami didesnį pelną, pelną, kurio net neplanavo gauti, sumoka į valstybės biudžetą gerokai daugiau nei bet kuris kitas verslas, veikiantis Lietuvoje. Ir džiugu, kad bankai valstybės biudžetą papildo mokėdami pelno mokestį. Šie mokesčiai, tiek laikinasis solidarumo mokestis, tiek pelno padidinimas, buvo vadinami laikinais. Man atrodo, kad šiandien mes vėl svarstome laikinojo bankų solidarumo mokesčio pratęsimą. Pratęsti mokestį, kuris buvo įvestas tik laikinai.
Man kyla klausimas: ar toks pratęsimas apskritai neprieštarauja Konstitucijai? Valstybei svarbioms veikloms arba reikmėms užtikrinti galima įvesti laikinus mokesčius, tačiau ar yra teisinga pratęsti tokius mokesčius, aš nesu tikras. Manau, kad nesilaikydami duoto žodžio verslui, kalbu apie laikinojo mokesčio įvedimą ir norą jį pratęsti, siunčiame labai blogą žinią ne tik Lietuvoje veikiančiam verslui, bet ir planuojantiems Lietuvoje investuoti. Tačiau blogiausia, kad dėl tokių sprendimų apie jokių naujų komercinių bankų atsiradimą ir konkurencijos didinimą Lietuvoje kalbėti turbūt net nevertėtų. O kas nutiks greičiausiai po priėmimo, nes jau dabar kai kurie komerciniai bankai visai nepagrįstai didina įmokas žmonėms ir savo klientams, tai greičiausiai tie visi kaštai kris ant vartotojų pečių. Tai tokiam įstatymo projektui aš tikrai negaliu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, balsavimo langas ir galėsime balsuoti. Aš balsavimo langą pratęsiu 15 minučių, gal per jį spėsime būtent iki pirmojo lango numatytus projektus apsvarstyti. Dabar balsuojame, ar po svarstymo pritariame Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
Už – 108, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo projektui pritarta.
Dar paminėsiu, kad Gynybos fondo įstatymo paketą, kurį atidėjome iki kito posėdžio, svarstysime per vakarinį posėdį iš karto po kariuomenės vado kandidatūros pateikimo, tai bus antras klausimas. Dabar dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš repliką po balsavimo noriu pasakyti, ne dėl vedimo tvarkos, dėl laikino solidarumo mokesčio. Noriu pasakyti, kad visiems gyventojams mokesčiai yra labiausiai pastovu gyvenime, tai ir GPM, PVM ir visa kita, ką mes mokame, bet kažkodėl bankams priėmėme laikiną solidarumo mokestį. Tenka apgailestauti dėl to laikinumo. Nors nepritarti kaip ir negalėjau, nes pati idėja apmokestinti didžiausius pelnus susikraunančias finansines institucijas ir mažai prisidedančias prie bendrojo gėrio kūrimo, man atrodo gera. Čia finansų ministrė stovi prie šoninio mikrofono… Tikrai yra mūsų valdžios neveikimas visiškas. Reikėtų su finansinėmis institucijomis susitarti ir priimti tokius pastovius mokesčius, kokie yra pastovūs, nuolatiniai ir vis didėjantys visiems Lietuvos gyventojams.
PIRMININKAS. Finansų ministrė, aišku, atsakys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Noriu atkreipti dėmesį, kad yra pastovūs mokesčiai ir yra laikini. Bankai nuolat moka pelno mokestį, kuris finansų sektoriuje yra didesnis negu visų kitų įmonių. Jie moka 15 % bazinį tarifą plius 5 % finansų sektoriui skirtą tarifą ir tai yra nuolatinis mokestis, kaip ir visų kitų Lietuvos gyventojų. Dėl išskirtinių pelnų ir išskirtinės situacijos, kuri susiklostė finansų sektoriuje, buvo pasiūlytas laikinas sprendimas, kuris atitinka laikiną situaciją, kai laikina situacija baigsis, natūralu, kad grįšime prie normalaus režimo. Bankų sektorius moka didesnį pelno mokestį negu visi kiti, negana to, su bendru Pelno mokesčio įstatymų pakeitimu bankų pelno mokestis taip pat keistųsi, jie mokėtų bazinį 16 % pelno mokestį plius 5 % finansų sektoriaus, iš viso tai būtų 21 %, kai visos įmonės nuolat mokėtų 16 % pelno mokestį. Sakyčiau, yra sprendimai nuolatiniai ir yra sprendimai išskirtinei situacijai suvaldyti, jie yra laikini, nes situacija tiesiog laikina.
PIRMININKAS. Matau, yra pageidaujančių replikuoti – A. Skardžius. Ir toliau pirmininkaus P. Saudargas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Niekaip nesuprantu gerbiamos finansų ministrės, jeigu nebus pelnų, nemokės mokesčių solidarumo bankai, bet, kaip žinome, pelė niekada ant grūdų aruodo iš bado nedvesia, taip ir bankų turbūt toks likimas neištiks. Tačiau negaliu nepastebėti, kad ši Vyriausybė bankams sudarė išskirtines sąlygas, galbūt ministrė paminės, kad štai susidarė tokios klimatinės sąlygos, kad praėjusi valdžia sudarė galimybes uždirbti po milijoną per dieną, ši valdžia – po 3 mln. bankams per dieną grynojo pelno. Tai ačiū šiai valdžiai ir ačiū finansų ministrei.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama L. Nagienė per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, jeigu kalbame apie laikinumą, tai šitame Gynybos fondo įstatyme numatytas laikinumas iki 2027 metų, net ir 2027 paimame, tai kodėl šitas solidarumo mokestis yra nustatomas tik vieniems metams, tai yra 2025 pratęsėme? Būtų buvę visiškai normalu, kad mes būtume iš karto trejiems metams, kaip ir visur, numatę tą laikinumą trejiems metams, tai būtų labai teisinga. Ačiū.
11.39 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3746(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3747(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Sveiki, gerbiami kolegos, su kuo dar nesisveikinau. Dabar darbotvarkės 1-5.1 ir 1-5.2 klausimai. Kviečiu gerbiamą G. Palucką. Gerbiamas Gintautai Paluckai, gal jūs galėtumėte mums pateikti Ekonomikos komiteto išvadą po svarstymo dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymo ir Žemės įstatymo? Du įstatymai. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybei svarbius projektus įstatymo projekto yra pora Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų, jie yra redakcinio pobūdžio. Kiekvieno, matyt, nereikia dabar skaityti? Kiekvieno nereikia skaityti?
PIRMININKAS. Ne.
G. PALUCKAS (LSDPF). Yra išvada.
PIRMININKAS. Tiktai išvadą dėl abiejų įstatymų projektų, ir viskas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, įvertinęs ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. Diskusijoje niekas nenori kalbėti.
Dabar dėl viso. Dėl viso taip pat nėra norinčių kalbėti.
Galime balsuoti, nes vis dar esame balsavimo lange. Kviečiu susėsti į vietas ir balsuoti dėl Žemės paėmimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3746 ir Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-3747 pakeitimų. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 115: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 4. Taigi po svarstymo yra pritarta.
11.41 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 31, 39, 69, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3731(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 6, 8, 19, 191, 22, 241 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 242 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3732(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3733(2) (svarstymas)
Dabar toliau pagal darbotvarkę 1-6.1, 1-6.2, 1-6.3 klausimai – Elektros energetikos įstatymas Nr. XIVP-3731, Energetikos įstatymas Nr. XIVP-3732 ir Gamtinių dujų įstatymas Nr. XIVP-3733. Ekonomikos komiteto išvadą gerbiamas A. Kupčinskas galėtų mums pagarsinti dėl visų trijų projektų. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, posėdžio pirmininke, kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Ir dėl kitų?
PIRMININKAS. Dėkoju. Visų trijų, taip?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl Energetikos įstatymo projekto taip pat pritarta bendru sutarimu, dėl Gamtinių dujų įstatymo projekto taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū.
Dabar Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas J. Urbanavičius pristatys šios komisijos išvadą. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mūsų komisija visus šiuos projektus taip pat svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Dėl motyvų taip pat niekas nėra užsirašęs. Galbūt galime balsuoti? Galime. Balsuokime. Balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-3731, Energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-3732 ir Gamtinių dujų įstatymo projekto Nr. XIVP-3733.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 4. Taigi įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
11.43 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio 15 ir 16 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3467, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468 (svarstymas)
Toliau tada 1-7.1 ir 1-7.2 klausimai – Gamtinių dujų įstatymo projektas Nr. XIVP-3467 ir Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468. Ekonomikos komiteto išvada. Vėlgi gerbiamas A. Kupčinskas galbūt malonėtų mums pristatyti komiteto rezultatus. Prašome.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dar kartą sveiki. Tai yra kolegės G. Burokienės pasiūlyti įstatymų projektai. Komitetas abu siūlo atmesti bendru sutarimu. Ar man skaityti argumentus? Nebūtina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvada yra atmesti. Gerai.
Dabar yra argumentai prieš – gerbiama G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų nesu prieš, bet man tiesiog labai keista, kad ką tik nuskambėjo Solidarumo įnašo įstatymas, kur buvo du sujungti, o čia yra iš esmės labai panašūs įstatymų projektai. Ačiū ministerijai, kad susizgribo ir pataisė būtent Energetikos ir Gamtinių dujų įstatymus, kur yra kas tris mėnesius. Jie parašė kas ketvirtį, mano buvo kas tris mėnesius. Tai yra vienas ir tas pats, bet, aišku, ministerijos yra didesnis potencialas ir jie geriau išdėstė. Kolegos, sujungti tikrai nebūtų buvusi problema ir tiesiog gaila, kad taip yra traktuojama opozicija. Aš manau, kad būtų buvę paprasčiau gražiai sujungti įstatymų projektus, nes idėja yra ta pati. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį dėl motyvų už, atkreipsiu kolegų dėmesį, kad balsavimo laikas yra pasibaigęs. Gal tada mes ir dirbkime taip, kaip yra suplanuota, kad kitas balsavimo langas yra 12 val. 10 min., ar gerai? Dabar atliksime visų komitetų svarstymų išvadų pateikimus, o balsuosime 12 val. 10 min. Tiesiog žiniai sakau, kad žinotumėte, kaip planuotis darbą. Dabar motyvai už – gerbiamas K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiama Guoda, tikrai mes atidžiai išstudijavome jūsų pasiūlymą ir praktiškai į jį yra atsižvelgta, tačiau ką duoda jūsų tas toks termino susiaurinimas? Duoda, kad kartais iš tikrųjų daugiausia nukentėtų pats elektros energijos vartotojas. Tai nereiškia, kad tas dažnas perskaičiavimas veiktų vartotojo naudai, nes kartais galėtų (paskaičiavome: daugiausia turbūt ten virš 50 % galėtų būti) ir tiekėjų naudai, taigi, labai atidžiai mes šitą įžiūrėjome. O jeigu jūsų, gerbiamoji, vardą paminėjo, o dabar jūs ką nors pasakysite, tai aš laukiu jūsų pasakymo.
PIRMININKAS. Tai dėkoju. Matau, gerbiama G. Burokienė prie mikrofono, bet paprastai būna arba dėl vedimo tvarkos, arba replika po balsavimo. Tai gal tada po balsavimo… (Balsas salėje: „Užmiršiu!“) Užmiršite? Na, gerai, tada prašau pasisakyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Ką tik ir gerbiamas komiteto pirmininkas pasakė, kad projekte atsižvelgta. Tai kam tada drastiškai atmesti? Na, galima parašyti „ketvirtį“, „į metų ketvirtį“, „metų ketvirtį“, dar kaip nors, čia žodžių žaismas yra. Tiesiog aš tikėjausi jūsų geranoriškumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada, kaip minėjau, dabar balsuojama nebus, balsuosime 12 val. 10 min., pradėsime balsavimus. Toliau tada einame per svarstymus.
11.47 val.
Klimato kaitos valdymo įstatymo Nr. XI-329 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714. Gerbiamas K. Adomaitis galėtų mums pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Laukiame jūsų tribūnoje. Mes galime duoti jums išvadą.
K. ADOMAITIS (LF). Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas K. Adomaitis užsirašęs diskutuoti. Prašom tada iš karto ir pasisakyti.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai kalbėsiu, tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį į šio įstatymo svarbą ir jo poveikį mūsų valstybei. Mes ką tik svarstėme Akcizų įstatymą, kuro akcizo peržiūrėjimą. Šis įstatymas įveda, perkelia Europos Sąjungos, aišku, direktyvas, sutartus dalykus į irgi susijusius dalykus, tai yra įveda privalomus taršos leidimų pirkimus, kurie galios ne tik stambioms pramonės įmonėms kaip iki šiol, ar ten šildymo sektoriui, kuris turėjo susipirkti CO2 taršos leidimus, bet įvesti nuo 2027 metų tokią pačią sistemą, kai aukcionuose taršos leidimus turės pirkti ir smulkusis verslas, ir pastatų šildymui naudojantys iškastinį kurą, ir transporto degalinės, ir dar kitos sritys. Šito pasikeitimo poveikis bus ryškus. Aišku, visas galutinis rezultatas priklausys nuo taršos leidimų kainos. Ji pradžioje yra dar ir šiek tiek ribojama, kad negalėtų būti didžiulių šuolių, bet vis tiek bus apie 16 centų, kiek buvo pristatyta komitete, poveikis, pavyzdžiui, transporto kuro kainoms.
Neabejotinai šita priemonė kovai su klimato kaita yra būtina, neabejotinai ji prisidės prie mūsų greitesnės transformacijos ir, tiesą sakant, kuo mažiau taršos leidimų mes nupirksime, tuo bus geriau mums. Mūsų verslas taupys pinigus, o kartu gausime santykinai daugiau lėšų per klimato kaitos fondus mūsų tolesnei transformacijai finansuoti.
Tačiau kur yra pavojus ir į ką noriu atkreipti dėmesį? Šiuo pakeitimu ateina poveikis ne tik pramonei, bet ir kiekvienam gyventojui, ypač pažeidžiamiems gyventojams. Yra steigiamas Socialinis klimato fondas, apie 100 mln. eurų kas metus, šiek tiek daugiau, iš kurio mes turėsime teikti pagalbą pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamiems gyventojams, patiriantiems energetinį skurdą, turės padėti prisitaikyti būtent šiam sektoriui. Jeigu mes šito fondo nesugebėsime tinkamai įgyvendinti, neabejotina, žmonės pavargs nuo klimato kaitos programų, neabejotina, nesupras, kam to reikia, neabejotina, priims tai kaip perteklinį dalyką arba kokį nors sąmokslą. Todėl ypač svarbu tinkamai sudėlioti šitą fondą. Kol kas diskutuojant komitete prašiau įvardinti, kaip tai bus daroma, tačiau viskas liko darbo grupių formatu. Apie viską dar bus pasakyta, nuspręsta. Nėra net apibrėžimo, kas yra energetinį skurdą patiriantis namų ūkis, kas yra transporto iššūkių patiriantis žmogus Lietuvoje. Mes neturime atsakymų, kaip mes padėsime kovoti su klimato kaita būtent tam skurdžiausiam gyventojų sluoksniui.
Aš tikiuosi, kad mes visi šitą žinutę išgirsime, kad mes atkreipsime dėmesį, kaip mes šitą dalyką spręsime. Kviečiu šiam klausimui suteikti atitinkamą dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Kasparai Adomaiti. Dabar motyvai dėl viso projekto. Prieš – gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesu visiškai prieš šį projektą, tik vertinu tai, kad nei aplinkos ministras, nei Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė nesiryžta diskutuoti. Turbūt tai tikrai yra labai svarbus projektas, nes tai lems, kiek ateityje galbūt kainuos ne tik atskiros prekės, veiklos, kurias vykdo verslas, bet ir dar su tuo susiję dalykai. Vis tik to aiškumo tikrai reikia, diskutuoti reikia. Tam, ką diskutuodamas kalbėjo kolega Kasparas, tikrai reikia pritarti ir įsiklausyti į tai. Nors nesu Aplinkos apsaugos komitete, tačiau ir viešojoje erdvėje yra įvairiausių pareiškimų. Galų gale norėtųsi žinoti, kokie bus sprendimai, kiek tai kai kuriais atvejais turės įtakos galutinėms produktų kainoms, kiek kainuos verslui būtent CO2 ir ŠESD emisijų licencijos ir taip toliau. Vis tik turbūt ne šiaip sau čia dėl šių dalykų balsuojame, kad neturime ką veikti. Ta diskusija turbūt turėtų būti gilesnė. Tikrai siūlau ir komiteto nariams aktyviau įsitraukti į šio klausimo svarstymą, kad po to nereikėtų vėl sakyti, kad kažkas už kažką nubalsavo. Diskusija lyg ir buvo, bet tokios tikros diskusijos šiuo atveju tikrai trūksta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių kalbėti už. Gerbiamas S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kęstučio paragintas, įsijungiau į diskusiją. Iš tikrųjų visų šalių parlamentai šią pavasario sesiją daugmaž perkelia šią direktyvą. Jinai išplečia apyvartinių taršos leidimų prekybos sektorių į daugelį kitų sričių. Tai yra geriausias pasaulyje sugalvotas rinkos mechanizmas, kaip mažinti taršą. Jis buvo be galo veiksmingas Europoje, mažinant didžiųjų pramonininkų taršą. Dabar šiek tiek nusileidžia grindys ar kartelė į žemesnius sektorius. Rinkos dėsniai pradės veikti: investicijos pasiskirstys ten, kur greičiausiai pasiekiamas efektas, o tada turimais nemokamais leidimais galima užsidirbti. Čia yra šansas Lietuvai: mažinant savo poveikį klimatui, galima parduoti savo perteklinius apyvartinius taršos leidimus ir taip tapti turtingiems. Vakarų Europos šalys tą jau suprato ir tikrai daug užsidirba. Lietuva tikrai turi pasiruošti.
O iš paskos ateina tai, ką minėjo Kasparas, Socialinis klimato fondas, kuris turėtų padėti įvykdyti vadinamąją just transition, arba teisingą pertvarką, padėti sunkiai besiverčiantiems namų ūkiams, gyventojams, kurie gyvena energetiniame skurde, didelėmis subsidijomis pasikeisti jų šildymą, transportą, elektros gamybos įrenginius, renovuoti pastatus. Ta parama Lietuvoje bus prieinama ir smulkioms įmonėms, kurios yra verslo sektoriuje. Taigi paramos pagalvės mechanizmas bus, bet, kaip Kasparas teisingai akcentavo, jį reikia tikrai greitinti ir paraleliai sukurti taip, kad įmonės ir gyventojai jau pradėtų naudotis ir pasiruošti šiai paramai. Tai kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi pasisakymai. Balsuosime tam numatytu metu – 12 val. 10 min.
11.56 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 296, 303, 3042, 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 2551 straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3551(2), Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3553(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401, 531, 532, 533, 952, 1101, 1181, 1221, 1222, 1223, 1224, 1225, 1226, 1227 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3580(2) (svarstymas)
Dabar keliaujame prie kito svarstymo. Darbotvarkės 1-10.1, 1-10.2 ir 1-10.3 klausimai – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3551, sujungtas su projektais Nr. XIVP-2604 ir Nr. XIVP-3551, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3553 ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3580. Pranešėja dėl pirmojo gerbiama I. Haase – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Prašau. O vėliau A. Gedvilienė ruošiasi. Taip, prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Administracinių nusižengimų kodekso nurodytų straipsnių ir priedo pakeitimo, papildymo 2551 straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-3551. Jis yra jungtinis, nes sujungti du įstatymų projektai, tai yra Nr. XIVP-3551 ir Nr. XIVP-2604. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė 2. Komiteto pirmininkės balsas nulėmė balsavimo rezultatą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tada kviečiu gerbiamą A. Gedvilienę pateikti išvadą dėl 1-10.2, 1-10.3 klausimų – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šiuos du įstatymų projektus gegužės 29 dieną, prieš tai dar buvo suorganizuoti klausymai, ir abiem projektams pritarė bendru sutarimu, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi dėl pirmojo projekto yra gerbiamo V. Raskevičiaus pataisa, bet aš jo nematau salėje, ar ne, negalime atsiklausti, ar jisai sutinka, tai tada dar turėsime projektą atidėti ir toliau svarstyti balsavimo lango metu.
11.58 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3657 (svarstymas)
Tada keliaujame prie 1-11 klausimo – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3657. Kaimo reikalų komiteto pranešėjas gerbiamas V. Jukna. Prašom tada pateikti išvadą.
V. JUKNA (LSDPF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai 2024 m. gegužės 29 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą, įvertino visas gautas pastabas (buvo gautos trys Seimo Teisės departamento pastabos, kurioms buvo pritarta) ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-3657 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė 0. Komitetas siūlo Seimui pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
Taigi čia pataisų nebuvo jokių, diskutuoti ir dėl motyvų taip pat niekas lyg neužsirašė, lieka balsavimas, jį atidedame iki balsavimo lango.
11.59 val.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3676(2), Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3677(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3678(2), Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3679(2), Administracinių nusižengimų kodekso 1191 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3680(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 2, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3681(2), Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3682(2), Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3683(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 372, 373, 55, 58, 601, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3684(2), Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 21, 26 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3685(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3686(2), Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3687(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3688(2), Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3689(2), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 4, 10, 11, 14, 16, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3690(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2547 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3784(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 18, 22, 24, 26, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3785(2) (svarstymas)
Dabar 1-12 klausimų blokas, čia yra nuo 1-12.1 klausimo iki 1-12.18 klausimo, labai daug įstatymų projektų. Čia bus skirtingi komitetai. Tai dabar Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675. Gerbiamas Z. Balčytis, Audito komitetas. Ir čia tada Finansinių ataskaitų audito ir Vertybinių popierių įstatymų pakeitimai. Dėl šių trijų tada išvadas prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai platus ir atsakingas įstatymo projektas. Tai pradėsiu nuo mūsų komiteto išvadų. Taupydamas laiką pristatysiu komiteto išvadas dėl visų įstatymų projektų, dėl kurių Audito komitetas buvo paskirtas kaip pagrindinis.
PIRMININKAS. Taip, aš atsiprašau, gal įvardinsiu tada dar, čia yra, kur kaip pagrindinis jūs buvote, tai 12.11, taip, 12.12, 12.13, 12.14, 12.16, 12.17, 12.18. Taip, dėl šitų.
Z. BALČYTIS (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Paskui dar buvote kaip papildomas dėl kelių. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Mūsų komitetas kaip pagrindinis birželio 5 dieną svarstė Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektą Nr. XIVP-3675 bei 13 jo lydimųjų įstatymų projektų. Komitete įvertinome dėl įstatymų projektų paketo pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, suinteresuotų šalių, tokių kaip Finansų ministerijos, Lietuvos auditorių rūmų, Registrų centro, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, pastabas bei pasiūlymus. Komitetas pagal pastabas, kurioms pritarė, bei savo paties pasiūlymus projektus patobulino ir patobulintiems įstatymų projektams bei komiteto išvadoms dėl visų komitete svarstytų įstatymų projektų pritarė bendru sutarimu, tai yra už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo.
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas, tai Finansinių ataskaitų audito įstatymo projektas Nr. XIVP-3676. Dėl įstatymo projekto pakeitimų Seimo narys V. Mitalas pateikė siūlymą – Finansinių ataskaitų audito įstatymu numatyti išimtį dėl kredito unijų auditavimo. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes Seimo nario identifikuotos problemos sprendžiamos kartu su šiuo paketu svarstomame Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekte Nr. XIVP-3785, kuriam, be kita ko, mūsų Audito komitetas pritarė. Turbūt dėl papildomų išvadų čia vėliau.
Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3680. Audito komitetas teikė vieną pasiūlymą dėl projekto 2 straipsnio patikslinimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jam pritarė iš dalies. Sutinkame su TTK siūlymu patikslinti nuostatą ir balsuoti neprašome. Dėl papildomo komiteto turbūt, ar ne, pirmininke?
PIRMININKAS. Taip, prašome dabar tada ir dėl papildomo, kad jau tribūnoje esate.
Z. BALČYTIS (DFVL). Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, gegužės 29 dieną svarstė Administracinių nusižengimų kodekso, Asociacijų įstatymo bei Civilinio kodekso pakeitimų projektus. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktiems minėtiems įstatymų projektams bei pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti atsižvelgiant į komiteto teikiamus siūlymus. Tokiam sprendimui komitete pritarta bendru sutarimu, tai yra už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tada kviečiu gerbiamą I. Haase dėl tų projektų, dėl kurių Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis komitetas. Prašom pristatyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir Teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Administracinių nusižengimų kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-3678. Įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Kitas įstatymo projektas Nr. XIVP-3679. Taip pat kaip pagrindinis komitetas svarstė ir jam taip pat pritarė bendru sutarimu: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Taip, dar vienas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3680. Šitam įstatymo projektui komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Dar vienas įstatymo projektas – projektas Nr. XIVP-3682. Dėl šio įstatymo projekto: komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms taip pat bendru sutarimu. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Ir paskutinis įstatymo projektas – Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3689. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – taip pat bendru sutarimu: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju už komiteto išvadas. Dabar gerbiamas A. Vinkus užsirašęs diskutuoti. Prašom į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, jau vien pavarčius medžiagą akivaizdu, kad atliktas labai didelės apimties darbas: pateiktas 18 įstatymų projektų paketas, į kurį įeina vienas naujas įstatymo projektas, 13 įstatymų pakeitimų, vienas Civilinio kodekso pakeitimo ir trys Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai. Vien aiškinamasis raštas išdėstytas daugiau kaip 50 puslapių.
Visi pakete esantys įstatymų projektai skirti labai svarbiai sričiai – atskaitomybei reglamentuoti ir tai rodo, kad šis klausimas sprendžiamas vieningai ir sistemiškai dėl visų įvairių juridinių formų įmonių, siekiant tvarumo, atskaitomybės reguliavimo, adekvataus Europos Parlamento, Tarybos deryboms ir reglamentams. Projektuose taip pat suformuluoti informacijos tvarumo klausimais ataskaitų rengimo, teikimo įmonių organizavimo ir likvidavimo metu ir panašiai reikalavimai ir, tas ypač svarbu, atsakomybė už ataskaitų rengimą, teikimą ir skelbimą.
Susipažinęs su pateiktais projektais, tikiu, kad kuriamas teisinis mechanizmas padidins juridinių asmenų ataskaitų patikimumą, jų viešumą, pagerins institucijų, vykdančių ataskaitų stebėseną, sąlygas, supaprastins jų pateikimą ataskaitų vartotojams.
Dar norėčiau pasakyti tokius du pastebėjimus, kurie krito į akis. Pirmas. Man atrodytų, kad aiškinamajame rašte, nuo kurio turbūt mes visi pradedame susipažinimą su projektais, labai teisingai parinkta informacijos pateikimo proporcija tarp dabartinės padėties ir numatomų sistemos pertvarkymo pokyčių.
Antras. Aiškinamojo rašto struktūra. Remiantis atitinkamais kriterijais ir principais, jo dėstymas yra suskaidytas į atskirus blokus ir tai sudaro galimybę lengviau suvokti planuojamus teisinio reglamentavimo pokyčius mažai žinant reglamentuojamų santykių sritį.
Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar grįžtame prie projektų svarstymo. Čia yra Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymas. Aš kviesiu turbūt gerbiamą Z. Balčytį į tribūną, nes čia mes turime gerbiamo V. Mitalo pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Gerbiamo Vytauto aš nematau salėje. Mes galėtume jau ir apsispręsti, nes artėja balsavimo langas 12 val. 10 min., už kelių sekundžių. Gal komiteto pranešėjas pristatytų tą pasiūlymą ir kodėl komitetas nepritarė.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų galbūt čia pakaks ir mano pristatymo. Kaip ir minėjote, kolega V. Mitalas pateikė siūlymą Finansinių ataskaitų audito įstatyme numatyti išimtį dėl kredito unijų auditavimo. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes Seimo nario identifikuotos problemos sprendžiamos kartu su šiuo paketu svarstomame Kredito unijų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo projekte Nr. XIVP-3785, kuriam, be kita ko, Audito komitetas pritarė. Manau, kad čia ir sprendžia, ko gero, gerbiamo V. Mitalo problemą.
PIRMININKAS. Supratau, bet negaliu paklausti teikėjo, ar jį tenkina ir ar reikalauja balsuoti. Tada gal atsiklausiu viso Seimo: ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti V. Mitalo pasiūlymui? (Balsai salėje) Tai galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne.“) Šaukia „ne“, tada balsuosime. Aš nekaltas, kad pranešėjo nėra salėje. Dabar yra balsavimo langas. Komiteto buvo pagarsintas V. Mitalo pasiūlymas ir dėl jo tada siūlysiu Seimui apsispręsti. Dabar, gerbiami kolegos, susėskime į vietas ir balsuosime dėl V. Mitalo pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Vis tiek balsuosime dėl pasiūlymo. Kas už – už V. Mitalo pasiūlymą, kas prieš – tai pagal komiteto nuomonę nepritarti.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 11, prieš – 11, susilaikė 65. Taigi susilaikiusieji viską ir nusprendė, kad nepritariame pasiūlymui.
Toliau buvo dar dėl Administracinių nusižengimų kodekso Audito komiteto pasiūlymas, tačiau jam komitetas pritarė iš dalies. Bet čia lyg ir buvo, kad sutinka Audito komiteto atstovas. Tada nebalsuosime. Taip, kaip pagal komiteto redakciją.
Gerbiami kolegos, dabar dėl viso bloko yra pasisakančių už. Gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Atsisakau aš.
PIRMININKAS. Atsisakote. Gerbiamas Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų dokumentas yra labai platus ir apima daug finansinių sričių. Jisai yra susijęs su tikslu įgyvendinti Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, kuriomis nustatomas reikalavimas didelėms įmonėms, įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, didelėms valstybės ir savivaldybės įmonių grupėms vadovybės ataskaitose teikti ir skelbti informaciją tvarumo klausimais bei užtikrinti jos nepriklausomą patikrinimą. Taip pat yra numatyta siekti didesnio subjektų rengiamų ir viešinamų ataskaitų patikimumo, taip pat nustatant reikalavimus dėl elektroninių ataskaitų rinkinių teikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui, sudarant geresnes sąlygas atlikti ataskaitų kokybės stebėseną, stebint ir nefinansinių ataskaitų kokybę, taip pat pakeičiant instituciją, kuri gali imtis administracinių veiksmų dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojo pateiktų neteisingų vadovybės veiklos ataskaitų, ir kitų finansinės apskaitos ir kontrolės reikalavimų sugriežtinimo ir pagerinimo. Todėl siūlau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar galime ir balsuoti dėl darbotvarkės 1-12 klausimo viso bloko. Čia labai daug įstatymų. Prasideda nuo Įmonių ir įmonių grupių įstatymo projekto Nr. XIVP-3675 ir visi lydimieji 18 projektų. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-12 klausimo viso bloko.
Užsiregistravo 102, balsavo 100: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 6. Taigi pritarta po svarstymo.
12.14 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio 15 ir 16 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3467, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio 6 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3468 (svarstymo tęsinys)
Toliau tada grįžtame prie darbotvarkės 1-7.1 ir 1-7.2 klausimų. Čia komitetas siūlė atmesti. Balsuosime dėl komiteto siūlymo atmesti. Balsuojame dėl Gamtinių dujų įstatymo projekto Nr. XIVP-3467 ir Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-3468. Komitetas siūlo atmesti.
Užsiregistravo 102, balsavo 99: už – 74, prieš – 10, susilaikė 15. Taigi Seimas pritarė komiteto siūlymui atmesti. Projektus atmetame.
Gerai. Toliau tada darbotvarkės 1-9 klausimą esame apsvarstę, projektas… Dėl vedimo tvarkos – gerbiama D. Asanavičiūtė. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu paprašyti pasveikinti Vilniaus jaunuosius šaulius, kurie šiandien lankosi Seime. (Plojimai) Sveiki atvykę! Ačiū už tarnybą!
PIRMININKAS. Džiaugiamės jaunaisiais šauliais. Linkime jums tapti tikrais šauliais. Džiaugiamės dėl tėvynės.
12.14 val.
Klimato kaitos valdymo įstatymo Nr. XI-329 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714(2)ES (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuosime dėl darbotvarkės 1-9 klausimo. Dar nespėjome pabalsuoti, kol džiaugėmės šauliais? Gerai. Balsuojame dėl Klimato kaitos valdymo įstatymo Nr. XI-329 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3714. Balsuojame dėl klimato kaitos. Kas pritariate klimato kaitai, balsuojate už. Juokauju, dėl įstatymo.
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 22. Pritarta po svarstymo.
12.15 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 296, 303, 3042, 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 2551 straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3551(2), Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3553(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401, 531, 532, 533, 952, 1101, 1181, 1221, 1222, 1223, 1224, 1225, 1226, 1227 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3580(2) (svarstymo tęsinys)
Dėl darbotvarkės 1-10.1 klausimo buvo pasiūlymas. Turbūt tribūnoje reikės komiteto pirmininkės. Gerbiamas T. V. Raskevičius turėjo pasiūlymą. Jūs neatsiimate, norite svarstyti? Tada prašome pristatyti savo pasiūlymą. Tuojau įjungsiu. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už suteiktą žodį. Dėl pasiūlymo neprašysiu balsuoti, bet vis tiek noriu pasisakyti, todėl dėkoju, kad suteikėte žodį. Tai yra tobula situacija, kai vežimas statomas prieš arklį. Dar prieš kurį laiką viešojoje erdvėje nuskambėjo situacija, kai Vilniuje buvo nupjautas Ceikinių ąžuolas, dėl projekto Nr. XIVP-3101, aš sistemingai siūlau didinti ANK 281 straipsnyje numatytas baudas už miesto želdinių naikinimą, pjovimą, genėjimą ir kitokias veikas, penkis kartus. Dabar TTK ir Ateities komitete apsvarsčius šių projektų rinkinį, kuris yra registruotas gerokai vėliau, yra siūloma pildyti ANK 281 straipsnį. Nauja dalis, naujas straipsnis, kuriame pagal pirminį mano siūlymą buvo logiška išlaikyti tą patį sistemiškumą ir siūlyti didinti baudas. Šiandien Seimas negali dėl šio mano pasiūlymo balsuoti, nes projektas Nr. XIVP-3101 nėra atkeliavęs iki Seimo posėdžių salės ir Seimas nėra dėl jo apsisprendęs. Todėl šiandien pasiūlymą atsiimu, tačiau komitetams, tiek TTK, tiek Aplinkos apsaugos komitetui, siūlyčiau operatyviau svarstyti Seimo narių teikiamus projektus, nes susidaro tokios kurioziškos situacijos, kai vėliau registruotus projektus svarstome anksčiau negu pirminius projektus. Pasiūlymą atsiimu, balsuoti negalime, nes Seimas nėra apsisprendęs dėl pirminio siūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiimate? Ačiū. Tada galime balsuoti dėl viso paketo. Ar yra dėl motyvų? Ne, niekas neužsirašė kalbėti. Tada balsuojame dėl 1-10.1, 1-10.2, 1-10.3 klausimų, dėl projekto Nr. XIVP-3551 ir visų lydimųjų: Administracinių nusižengimų, Aplinkos apsaugos rėmimo, Aplinkos apsaugos įstatymų. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 74, prieš – 5, susilaikė 26. Taigi pritarta po svarstymo.
12.18 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3657 (svarstymo tęsinys)
Gerai. Dabar jau esame balsavę. (Balsas salėje) Tačiau dar dėl 1-11 klausimo nebalsavome. Gerai, sako, nebalsavome dėl 1-11 klausimo, nors pas mane pažymėta, kad balsavome… Balsuokime. Ar tikrai nebalsavome? Gerai, balsuojame dėl 1-11 klausimo, dėl Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo projekto Nr. XIVP-3657. Per anksti pasižymėjau, kad jau balsavome. Labai aplaidžiai žiūriu į pareigas.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taigi pritarta po svarstymo. Tikrai, dabar pasižymiu ryškų pliusą, kad jau balsavome.
Dabar darbotvarkės 1-12 klausimas, dėl viso bloko jau esame balsavę. Kol kas vis dar balsavimo langas aktyvus, dirbame toliau.
12.19 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3249(2)VK, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3250(2)VK, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 152, 153, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3251(2)VK, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3252(2)VK, Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3253(2)VK, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3254(2)VK, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3255(2)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas, 1-13.1, 1-13.2, 1-13.3, 1-13.4, 1-13.5, 1-13.6, 1-13.7. Visas blokas. Kviečiu gerbiamą A. Matulą. Gal jūs galėtumėte ateiti į tribūną ir pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl visų šių projektų: Sveikatos draudimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Visuomenės sveikatos priežiūros, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų? Čia reikės dar ir gerbiamos I. Haase vėliau. Žalos, atsiradusios dėl valdžios. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Ekscelencija valstybės vadove Jurgi Razma, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė jūsų minėtus įstatymų projektus. Dėl pagrindinio įstatymo projekto balsavo alternatyviai dėl dviejų pasiūlymų, vadinamojo griežtesnio ir liberalesnio, ir pasirinko tą liberalesnį variantą. Visam įstatymo projektui, patobulintam komiteto, pritarė bendru sutarimu.
Sveikatos sistemos įstatymo projektui taip pat su pasiūlymais, į kuriuos atsižvelgė, pritarta bendru sutarimu. Pritarė Teisės departamento ir vienam kolegės J. Sejonienės pasiūlymui, nes kitą ji žadėjo atsiimti.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Ir paskutiniam lydimajam – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektui – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tiesiog nesupratau, kas dabar vadovauja valstybei, ar ponas J. Razma, ar Prezidentas, išvykęs svetur? Tai gal paaiškintumėte, gerbiamas pirmininke, visiems parlamentarams ir Lietuvai, nes ką tik nuskambėjo taip, lyg būtų perversmą padarę konservatoriai. Iš pono A. Matulo lūpų išgirdau, visi išgirdome.
PIRMININKAS. Viską iš spaudos sužinosite. Prašau. A, gerbiamas Jurgis nori replikuoti. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tiesiog jautrus esu žmonėms, žinote, ir seku valstybės…
PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matome, kolega Antanas čia linksmai nusiteikęs, bet kai balsuosime už J. Sejonienės pasiūlymą, jo linksmumas gal baigsis.
O dabar dėl įgaliojimų perdavimo. Prezidentas išvykdamas, aš nepastebėjau, kad nors kartą būtų įgaliojimus perdavęs Seimo Pirmininkei. Taigi nesijaudinkite, Prezidentas vadovauja valstybei būdamas užsienyje. O Seimo Pirmininko pareigas aš įprastai einu, kai Pirmininkės nėra, tai čia nėra jokio ypatingo dalyko.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū už paaiškinimą. Dabar tęskime darbus. Dabar, gerbiamas Antanai, jūs pristatėte visą išvadą? Galime kviesti gerbiamą I. Haase, taip?
Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl 1-13.5 klausimo buvo pagrindiniu komitetu, tai kviečiu gerbiamą I. Haase į tribūną.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3253. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū už išvadą. Dėkoju. Dabar diskusija. Yra užsirašę nemažai gerbiamų kolegų. Gerbiamas K. Adomaitis – pirmasis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, iš principo priimame gerą įstatymą – pagaliau sujungiame teritorines ligonių kasas į vieną darinį, kas buvo padaryta kituose valstybės sektoriuose ir be galo ilgai užsitęsė. Tačiau komitete įvyko toks be galo keistas dalykas, kuris, kaip sakyti, neatitinka jokio sveiko proto. Kviečiu Seimą vis dėlto įsigilinti, kas čia yra daroma.
Norėčiau atsukti laiką truputį atgal ir prisiminti, kaip viskas vykdavo Sovietų Sąjungoje ir kodėl vis dėlto jos ekonomika sugriuvo iki tokio lygio, kad turėjo iširti visa Sovietų Sąjunga. Planai fabrikams, kiek pagaminti detalių, iš kur gauti kokias medžiagas, kiek pagaminti gaminių vieno, antro, trečio tipo, buvo nuleidžiami iš viršaus, iš Maskvos, taip sakant. Ir tik gavę šitas užduotis, fabrikų vadovai jau tada galvodavo, kaip suktis iš padėties, kur ką nukniaukti, kur ką padėti, kaip čia deklaruoti, kokius aš čia sugebėjau paruošti gaminius. Jų kokybė krisdavo, jų rezultatai būdavo apgailėtini ir visi gyveno ekonomikoje, paremtoje molio kojomis.
Mes turime suprasti, kad sveikatos sektoriuje Lietuva niekur toliau nėra nuėjusi. Šiuo metu yra centrinė teritorinė ligonių kasa, kuri dėlioja planus ir planuoja, kiek kokių paslaugų turi būti suteikta, kiek turi būti plaučių ligų, kiek turi būti gripo ligų, kiek turi būti traumų, lūžių ir taip toliau. Jie visą šitą planą nuleidžia tiek valstybinėms, tiek privačioms įstaigoms ir bando pagal tai reguliuoti, kiek gali žmogus Lietuvoje sirgti ir kokiomis ligomis. Visa tai priveda prie kartais labai neįtikėtinų dalykų, bando įvairios įstaigos (tiek valstybinės, ypač valstybinės), tiesą sakant, išgyventi neįmanomais būdais. Jos žiūri į kvotas, kiek kokių paslaugų gali suteikti, ir tiesiog registruoja, kaip sakyti, ataskaitas pagal tai, kokios kvotos suteiktos, o ne pagal tai, kaip žmonės serga. Jeigu mato, kad viena kvota užpildyta, duoda komandą gydytojams: ateikite dabar, šį mėnesį registruokime kitas ligas. Tik taip sugeba išgyventi valstybinės įstaigos. Privačiose įstaigose yra panašiai gyvenama, taikomasi prie teritorinės ligonių kasos reikalavimų. Ligonių kasa pati sugalvoja tas kvotas, pati jas kontroliuoja, pati baudžia už tai, kad kažkas nesilaiko, pati įsivaizduoja, kad gali suvaldyti visą situaciją.
Dabar kas yra įvykę komitete, Sveikatos komitete? Komiteto pirmininko buvo pasakyta liberalesnis variantas, yra priimtas liberalesnis variantas. Jeigu kas nors sugeba ne taip užregistruoti ligos kodą, jeigu kas nors surašo penktadienį visą savo ataskaitą, kuri buvo už visą mėnesį, tai gali būti Ligonių kasos traktuojama kaip pažeidimas, gali būti nutraukta sutartis ir gali būti šita įstaiga uždaryta. Ir, aišku, mes suprantame, kad valstybinių įstaigų neuždarysime, uždarysime privačias įstaigas.
Tai, gerbiamieji, nedarykime, neikime šituo keliu, ką bando padaryti Sveikatos komitetas. Yra J. Sejonienės užregistruotas siūlymas, šitos dalies atsisakyta. Tikrai kviečiu jį palaikyti. Turime suprasti, kad ko Lietuvai reikia, tai atsisakyti šito sovietinio planavimo ideologijos sveikatos sektoriuje, ir tik tai galės mus išgelbėti. Ne baudomis, ne kokiu nors persekiojimu, ne gydytojų baudimu už tai, kad jie ten kokį nors kodą ne taip įvedė ar ne taip pažymėjo, kokia liga ten serga tas pacientas. Jūs atsiverskite teritorinės ligonių kasos puslapį ir pažiūrėkite, kiek jie instrukcijų prirašo, kaip teisingai pažymėti kokį nors kodą. Visų Lietuvos gydytojų, visų Lietuvos medicinos įstaigų nepadarykime įkaitais šitos sovietinės sistemos, kuri yra administruojama ir valdoma teritorinės ligonių kasos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau gerbiamas A. Matulas kviečiamas į diskusiją. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, na, išties paklausęs kolegos K. Adomaičio matau, kad žmogus visiškai nesiorientuoja. Tai kur yra kokia nors sistema, kuri neplanuotų, kiek lėšų išleisti, kiek gali paslaugų apmokėti? Tai ar jūs įsivaizduojate? Finansų ministrės galime paklausti ar kieno kito.
Tai žiūrėkite: išties optimizuoti ligonių kasas reikia, atėjo laikas, bet kartu reikia spręsti ir problemą, kuri šiandien yra nesprendžiama. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje aiškiai pasakyta: už paslaugas, kurias apmoka Ligonių kasa, priemokos imti negalima. Yra įstatyme tokia nuostata. Jeigu ligonis pasirenka ten brangesnę, kokią nors papildomą, jisai tada apmoka. Tai dabar kas vyksta? Ligonių kasa… Kai kurie kolegos sako, kad ekspromtu mes čia dabar sprendžiame problemą. Šią problemą daugybę metų kelia pacientai, kelia Ligonių kasa, Sveikatos apsaugos ministerija. Štai 2012 metais buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavau aš, tuometinis Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Atsirado pataisa, kurią aš dabar prieš tai paskaičiau. Šita pataisa, akivaizdu, jau paseno ir atsirado labai daug piktnaudžiavimų. Mes į uždarą posėdį kvietėme tarnybas ir pamatėme, kad jau ne tik paslaugos teikiamos neteisingai, bet ir prirašomos nesuteiktos paslaugos, lanko namuose. Kolega K. Adomaitis absurdiškai šneka, kad vieną dieną registravus suteiktas paslaugas kad ir už mėnesį, Ligonių kasa tai mato ir netraktuoja kaip pažeidimo. Nereikia meluoti. Čia yra grynas melas.
Štai 2020 metais mūsų kolegė, dabartinė vidaus reikalų ministrė, buvusi, atrodo, Audito komiteto pirmininkė, buvo opozicijoje ir darė spaudos konferenciją, Audito komitetas reagavo į pacientų skundus ir į Ligonių kasos duomenis. Rašo, kad priemokų mastai pasiekė epideminį lygį, ir prašo Seimo sudaryti darbo grupę šioms problemoms spręsti. Seimo valdyba sudaro darbo grupę, kuriai vadovauja dabartinė ministrė A. Bilotaitė, tada buvusi Seimo narė, darbo grupės vadovė. Rezultato jokio nėra.
2021 metais vienas buvęs aktyvus Seimo narys, mano komitete buvęs pavaduotojas R. Žemaitaitis labai stengiasi ginti pacientų interesus, kodėl žmonės eina į įstaigas, nesvarbu, į privačias ar neprivačias, primoka daug, nors įstatymas sako, negali mokėti. Matydamas, kad žmogus imasi ginti pacientų interesus, komitetas sudarė darbo grupę, paskyrė jį pirmininku. Koks rezultatas? Aurelijus buvo darbo grupėje, aš, L. Slušnys. Mes jokio rezultato neturime. Daugybę metų ši problema sprendžiama, bet niekas jos neišsprendė.
Dabar kolegė R. Šalaševičiūtė pateikė įstatymo projektą, Vyriausybė pateikė siūlymus dėl to įstatymo projekto, kaip tai turėtų būti sprendžiama. Kaip aš sakiau, to varianto, kuriuo būtų galima dėl per dvejus metus pakartotinio pažeidimo atimti ir sustabdyti sutartį, ką Vyriausybė rekomendavo daryti, to punkto mes neįtraukėme. Mes iš esmės įtraukėme tik tai, kas dabar yra Ligonių kasos direktoriaus įsakymu daroma, ne daugiau. Turime STT pažymą ir teismai sako – trūksta teisinio pagrįstumo. Vienintelė institucija, kuriai patikėta ginti viešąjį interesą, bet jinai neturi instrumentų įstatyme. Tuo tarpu, žiūrėkite, Ryšių reguliavimo tarnyba, Energetikos reguliavimo taryba, Mokesčių inspekcija, bankai, aplinkosaugininkai – visi net gali sustabdyti mašiną, tikrinti, taikyti priemones. Numatoma įteisinti tai, kas dabar yra daroma, nieko daugiau. Jeigu jau neteisėtai paėmei priemoką, įstatymas numatytų grąžinti, jeigu sumokėjo žmogus papildomą priemoką, kurios negalėjo, įstatymas nustatys grąžinti, o jeigu bus pakartotinių pažeidimų, 30 dienų bus galima pataisyti, sutartis nenutraukiama ir visa kita. Tai rekomendavo Vyriausybė.
Aš labai prašau, kolegos, apginti ne čia vaikštančių lobistų interesus, jų durys dažniausiai baigiasi prie tų žmonių, kurie dabar čia šnekėjo arba šnekės, bet apginti pacientus, pacientų organizacijas. Ne taip seniai, prieš kelis mėnesius, mes gavome stambių Vilniaus įstaigų vadovų, pradedant Santaros klinikomis, raštą, kuriame prašoma: greitai nebus, kas teikia paslaugas, nes privačiose įstaigose imdami priemoką gali daug daugiau mokėti. Dabar dar atsidaro privati klinika, 300 medikų išeis. Šiandien jau po keliolika žmonių rašo pareiškimus. Jūs beveik visi esate kreipęsi, kodėl tokia didelė eilė? Todėl, kad žmonės renkasi, kur daugiau moka. Čia yra nevienodos sąlygos. Įstaigų vadovai sako: arba leiskite visiems imti, arba tegul visi dirba, kaip įstatyme numatyta, arba tuomet išbraukime tą įstatymo nuostatą. Labai prašau nepritarti…
PIRMININKAS. Laikas! Kolega, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …J. Sejonienės pasiūlymui išbraukti, bet pritarti tam…
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kas yra dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Viršijame laiką. Labai ačiū. Dabar gerbiama M. Danielė. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui. Gerbiami kolegos, daug ką jau pasakė prieš man ateinant čia, bet aš turbūt irgi noriu sugrąžinti mus į pačią pradžią ir pakalbėti apie tai, kad šitas projektas yra dėl ligonių kasų konsolidavimo. Tuo tarpu kažkuriame svarstymo etape į jį patenka labai kontroversiškas, labai sutarimo nerandantis, daug diskusijų, nesibaigiančių diskusijų, sukeliantis klausimas dėl ligonių kasų baudimo mechanizmų. Ir tada mes turime posėdį, kuriame yra kalbama apie tai, kaip visa Lietuvos sveikatos sistema daro pažeidimus, bet jokios tų pažeidimų priežastys nėra išsiaiškinamos. Iš viso nėra aptariamas arba diskutuojamas šitas klausimas, kas lėmė tuos pažeidimus. Daroma prielaida, kad visos Lietuvos sveikatos įstaigose dirbantys medikai ir slaugytojai yra pikti, sukčiaujantys, vagiantys iš valstybės žmonės.
Tikrai neperdedu, nes net kelis kartus prašiau kalbėti, aiškintis priežastis ir tada kalbėti apie sprendimus, kurių reikia. Šiandien jau buvo duoti keli pavyzdžiai, kad jeigu mes kalbame apie surašomus suteiktų paslaugų kiekius, tai vienas iš skandalingų pavyzdžių buvo tas, kad ten įrašoma 100 paslaugų, bet nėra kalbama apie tai, kad mūsų slaugytojai tą daro ne kasdien, jie dirba ambulatoriškai, jie turi savo kabinetuose kompiuterius ir jie ten negrįžta kiekvieną dieną surašyti visų duomenų. Tai reiškia, kad į kiekvieną tą atvejį, kuris buvo pateikiamas kaip skandalingas, mes neįsigilinome, neišgirdome jokios kitos pusės, ir iš tikrųjų didelių ginčų atvejais gilinasi ir sprendžia tokius dalykus teismas. Taip yra šiandien, bet dabar yra siūloma teismo kaip ir atsisakyti. Vadinasi, Valstybinė ligonių kasa pati įsivertins ir nuspręs, ar skirti sankciją, ar neskirti, ar tai piktybiškas pažeidimas, ar nepiktybiškas.
Jokių diskusijų apie pagalbos mechanizmus, apie išsiaiškinimą priežasčių, apie atliepimą tų priežasčių, ar tai yra elektroninių sistemų trūkumai. Tai yra elektroninių sistemų trūkumai – pati elektroninė sistema neturėtų leisti surašyti daugiau paslaugų suteikimo, negu apskritai fiziškai tai yra įmanoma, ar ne? Toks sprendimas nėra aptariamas, nėra aptariamos kitos priežastys, žmogiškosios priežastys, dėl ko nutinka tos klaidos, bet ateina vienas didelis pasiūlymas bausti ir taikyti sankcijas, sankcijas iki tiek, kad būtų stabdomas paslaugų teikimas ir sutartis su Ligonių kasa. Tai dabar pasakykite man, kuri iš šių ligoninių, ar Kauno klinikos, ar Santaros klinikos, ar Šiaulių ligoninė, nustos teikti tam tikras paslaugas, nes bus aptiktas ligonių kasų koks nors pažeidimas, kiek paslaugų nustos teikti privačios įstaigos? Tai šiandien šitoje sistemoje nukentės tiktai žmogus. Šiandien žmogus laukia paslaugų labai ilgai, mes šitą problemą turime, bet dabar mes dėl pažeidimų, kurie nutinka dėl nepaaiškintų priežasčių, neišsiaiškintų, neišspręstų, net neperžiūrėtų priežasčių, norime spręsti ir sustabdyti paslaugų teikimą. Tai kokias problemas konkrečiai valstybėje šitokia sistema gali išspręsti?
Aš siūlau šitą klausimą spręsti atskirai, nes ligonių kasų konsolidavimas yra viena, o pažeidimus, kurie mums yra seniai žinomas dalykas, mes žinome, jie ne šiandien yra atsiradę visose ligoninėse, visose, tiek viešosiose, tiek privačiose, įstaigose pažeidimų yra, jie yra ne vakar atsiradę, jų nuolat nutinka. Šitą klausimą spręskime atskirai, aiškinkimės tų pažeidimų priežastis, aiškinkimės, ką mes galime kaip valstybė padaryti geriau, kad tų pažeidimų būtų mažiau. Kaip ir minėjau, kartais tai yra tiesiog techniniai, elektroniniai sprendimai. Na, negalėtumei tu surašyti daugiau negu ten dešimties ar dvidešimties paslaugų per dieną, nes tu fiziškai tiek negalėjai jų suteikti. Aišku, kitas klausimas yra slaugytojų aprūpinimas planšetėmis ar kokiais nors įrankiais, nes tas žmogus taip pat turi resursus, laiko resursus, ar ne? Ar tu gydysi žmogų, ar tu sėdėsi prie kompiuterio ir surašysi paslaugas tam, kad nepažeistumei nustatytų tvarkų, tai aišku, kad pacientas bus prioritetas. Šita problema yra didelė. Nereikia plakti šitų dviejų dalykų į vieną vietą. Balsuokime, išbraukime šitą klausimą iš šito paketo, dirbkime prie jo toliau, spręskime jį, diskutuokime ir ieškokime geriausių sprendimų, kurie galimi. Šiandien reikėtų palaikyti Jurgitos pasiūlymą ir tada sugrįžti prie šito klausimo jau atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dabar gerbiamas L. Slušnys kviečiamas diskutuoti. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pasakysiu tik tiek: iš tiesų priimdami šitą įstatymą vis dėlto, galvoju, mes turime būti atsargūs. Pradėsiu nuo to, kad esu tikrai už ligonių kasų konsolidavimą. Lietuvoje vis dėlto mažėja žmonių, technologijos sparčiai tobulėja, tad esu beveik tikras, kad po dar poros kadencijų Valstybinės ligonių kasos funkcijas beveik visiškai galės atlikti ir dirbtinis intelektas. Beveik tuo neabejoju, nes ten yra tik teisė ir pinigai.
Tikrai nėra gerai, kad šiandien įstatymo pataisos dėl konsolidavimo sujungtos su pataisomis, dėl kurių reikėtų tikrai gerokai daugiau diskutuoti. Visų pirma, sudarę teisę Valstybinei ligonių kasai iš esmės bausti už padarytus pažeidimus, mes niekaip nesugebėsime išgelbėti viešojo sektoriaus gydymo įstaigų. Įstaigos – tai jose dirbantys medikai, kurie nebūtinai turi kentėti dėl to, kad Valstybinė ligonių kasa kur nors atras netinkamai suteiktas paslaugas. Iš vienos pusės, taip, sakoma, baus vadovus ir kitus, bet galutinis atsakovas bus tas pats medikas, iš kurio kažkokiu būdu bus išieškomi pinigai. Tai jau signalizuoja ir šeimos gydytojai, ir kiti, kurie sako, kad dėl kartais besikeičiančių įstatymų būna tokių dalykų, kad tenka nukentėti.
Sveikatos sistemoje privačios įstaigos auga ne vien dėl to, kad žmonės ten veržiasi paslaugų. Šiandien Lietuvoje auga dėl to, kad auga įmonių galimybės papildomai drausti savo darbuotojus. Tokių įmonių daugėja ir daugės. Kuo daugiau ateis tarptautinių įmonių, tokių įstaigų bus daugiau, taip sudarant papildomą opciją pritraukti darbuotojus. Taip, dėl šios priežasties medikai pasitraukė į privačias gydymo įstaigas: dėl geresnių darbo sąlygų, geresnių tarpusavio santykių ir daugybės kitų priežasčių, kurios jau neretai net nesusijusios su darbo užmokesčiu, nes gauti tą patį darbo užmokestį už truputėlį mažesnį krūvį taip pat yra svarbu.
Kaip pacientas tikrai ne visuomet esu teisus. Čia daug kas deklaruoja – pacientas visuomet teisus. Nesu teisus. Pacientai ir negali būti vieni teisūs, turi būti pusiausvyra tarp mediko ir paciento. Mes turime būti atsargūs balsuodami už pataisas, dėl kurių gali nukentėti medikai. Jie bus galutiniai iešmininkai, kuriems bus pateiktos sąskaitos už išieškomas sumas. Tai man kelia nerimą, nes mūsų medikai, jeigu taip atsitiktų, savo poziciją pademonstruos emigracija į kitas šalis, kuriose jų trūksta taip pat, kaip ir Lietuvoje.
Tokios pataisos, kurios susijusios su baudimu, kai mes turėsime… yra ateities dalykas, aš manau, kai turėsime visas kainas, kurios atitinka realias sąnaudas. Pastaruoju metu tokių paslaugų vis daugiau išleidžiame į viešąjį sektorių, tačiau tikrai dar yra daugybė paslaugų, kurių sumoka galbūt 80, 50 ar 20 % realios kainos. Tikrai taip yra. Vagystės ir sukčiavimai turi keliauti į teismą. Neabejoju, kad nesvarbu, kokio dydžio sukčiavimas – 100 eurų, tūkstantis eurų, tegul tai sprendžia teismai, šita galimybė yra. Pasistenkime nedidinti tiesiog Valstybinės ligonių kasos struktūros konsolidavimo metu. Mūsų tikslas turi būti priešingas – turime pasitikėti pirmiausia savo gydymo įstaigomis, o pažeidusioms šį pasitikėjimą jau ir šiandien sankcijas gali taikyti ir ligonių kasos, ir per teismą galima pritaikyti kitokias sankcijas. Tai aš prašau vis dėlto balsuoti tik už konsolidavimą ir pritarti Jurgitos pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes visa tai ir išsiaiškinsime. Toliau į tribūną kviečiu gerbiamą A. Matulą, nes mes turime pasiūlymų. Štai turbūt pagrindinis, nuo kurio reikia pradėti, nors nuo vidurio, bet tikriausiai sutiksite, čia yra dėl 22 straipsnio J. Sejonienės pasiūlymas, ar ne? Suteiksime galimybę gerbiamai Jurgitai jį pristatyti. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau pasitikslinti, ar man pristatyti atskirai, ar galima visus kartu, nes, man atrodo, jie susiję?
PIRMININKAS. Kadangi visi yra susiję, tai dėl to ir pradėjome nuo pagrindinio 22 straipsnio. Jūs galite visą kompleksą ir pristatyti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerai, dėkui.
PIRMININKAS. Dėl to ir apsispręsime vienu kartu, nes kitaip netinka.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, išties klausimas yra labai svarbus. Pagrindinis projektas yra apie ligonių kasų konsolidavimą. Tas, man atrodo, yra ir turėtų būti prioritetas ir dėl to turėtume apsispręsti.
Dabar dėl to, kas buvo įtraukta į įstatymą, gerbiamo komiteto pirmininko ir kolegės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas, dėl kurio komitete mes iš esmės net negalėjome išreikšti savo valios dėl to, kad buvo alternatyvus balsavimas. Žinau, kad nemaža dalis kolegų būtų nepritarę nei vienam, nei kitam, jeigu būtume balsavę už kiekvieną atskirai.
Kalbėdamas gerbiamas pirmininkas iš karto nukreipia kalbą apie priemokas, neva priemokos yra vienintelis jų pasiūlymo ir įstatymo projekto tikslas, ir suprasti, kad už kiekvieną priemoką įstaigos būtų baudžiamos ir greičiausiai su jomis nutraukiamos sutartys su ligonių kasomis…
Aš noriu pasakyti, kad ne taip, matyt, turėtų veikti ši sistema. Pirmiausia, ką kalbėjo ir gerbiama M. Danielė, reikėtų prevencines priemones akcentuoti. Nežinau, ar tą reikia numatyti įstatyme, bet mes turime puikių pavyzdžių, pavyzdžiui, Šiaulių teritorinės ligonių kasos, kuri neturi nė vieno teisinio bylinėjimosi. Tiesiog dirba prevencinį darbą, konsultuoja įmones.
Antra, mes turime išties netobulas informacines sistemas. Komiteto svarstymuose nuskambėjo pavyzdys apie ranolaziną, kad šimtai šeimos gydytojų išrašinėjo ranolaziną, kuris staiga tapo nebekompensuojamas, o tai yra brangus vaistas ir alternatyvų jam nėra, kaip kompensuojamą ir po to iš savo kišenės turėjo sugrąžinti padarytą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui – tūkstančius eurų. Buvo sakoma, kad neva tai yra nesusiję su projektu, bet aš norėčiau, kad tie žmonės, kurie taip sako, pažiūrėtų tiems šeimos gydytojams, kurie išties nukentėjo…
PIRMININKAS. Laikas! Labai atsiprašau. Pabaikite sakinį.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerai. Žodžiu, reikėtų užkardyti pirmiausia. Reikėtų sudaryti sąlygas, nes ir dabar 60 % pažeidimų yra privačiose, 40 % – viešosiose. Manau, kad sutarčių nereikėtų nutraukti. Tuo labiau kad, kaip ir gerbiamas Linas minėjo, direktorius ir dabar savo įsakymu gali tas priemones taikyti. Aš norėčiau siūlyti tiesiog susėsti, dar kartą susitarti, kokios tos priemonės turėtų būti, kokio sunkumo pažeidimas turėtų būti baudžiamas griežčiausia bausme, o pačiam konsolidavimui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš leidau ilgiau pasisakyti, nes susiję su kitais pasiūlymais, tai dėl to. Prašau, komiteto nuomonė.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą primenu. Teikiamuose, svarstomuose įstatymų projektuose nėra jokių minčių ir tekstų apie jokias bausmes, apie jokius vaistus, apie jokius medikų baudimus, jokių bausmių nėra. Siekiama įteisinti, kas dabar yra. Komitetas nepritarė šiam sprendimui, nes „pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų: Lietuvos banko, Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnybos ir daugelio kitų, teisės taikyti poveikio priemones, ginant viešąjį interesą, įtvirtintos įstatymuose“. Vienintelėje institucijoje – Ligonių kasoje – šios nuostatos nėra.
Todėl komitetas, 5 balsuojant už, 4 – prieš, 1 susilaikius (pirmininko balsu, kartu su opozicija vieningai balsavo, kad nebūtų pritarta šitam įstatymo projektui), nepritarė. Dėl to, kad, kaip sakiau, dar 2012 metais buvo daug kartų sudaryta darbo grupė. Jeigu mes norime apginti pacientą, kuriam viešosiose įstaigose lapeliai dalinami: dasipirk šitą, dasipirk šitą, visi tą patyrėte, kitų įstaigų (…) priemokos… Jeigu norime apginti pacientą, suprantu, kad iki kitų rinkimų dar yra keli mėnesiai, bet pacientai neužmirš, kas kaip balsuoja ir apgina pacientą arba neapgina.
PIRMININKAS. Dėkui, bet čia truputėlį primena rinkiminę kalbą. Jūs gal komiteto išvada daugiau vadovaukitės. Bet dabar yra pasisakymai už arba prieš pasiūlymą J. Sejonienės. Gerbiamas A. Vyšniauskas už kalbės.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žinokite, seniai nemačiau Seimo salėje svarstant kokį nors įstatymą tokios mišrainės, kokią girdime čia šiandieną. Iš esmės diskutuojame apie tai, ar bausti, ar nebausti privačias gydymo įstaigas dėl kažkokių pažeidimų, tačiau komiteto pirmininkas suvelia viską į apskritai fundamentalią diskusiją apie privačios medicinos svarbą ir egzistavimą. (Balsas salėje: „Paskaitykite straipsnį, sakinį, kuris…“) Ir iš to, kas yra kalbama, man atrodo, yra akivaizdu, kad yra norima tiesiog bausti specifiškai privačią mediciną, privačius, net ir mažus, šeimos gydytojų kabinetus, kurių, pavyzdžiui, mano apygardoje yra 14, 70 % visų pacientų į tokius eina.
Tikrai tam negaliu pritarti, nes diskusija iš esmės vyksta jau nebe apie pažeidimus, o ar gali būti priemokos, ar negali būti priemokų. Tačiau įstatymas skirtas ne tam, jis skirtas pažeidimų dalykams. Dėl to aš siūlau nesuvelti viso įstatymo, įstatymo esmė yra ligonių kasų reforma, kuri yra aiškiai suprantama, ir pritarti J. Sejonienės pasiūlymui, kuris sugrąžina visą įstatymą į pradinę jo stadiją.
Tai nėra diskusija, net negali būti diskusijos apie priemokas, negali būti diskusijos apie privačios medicinos kažkokį, na, žlugdymą ir kenkimą jai. Juo labiau kad suprantame, jeigu bus pažeidimų valstybinėse institucijose, niekas nei ten licencijas naikins, niekas nei jiems kokias nors baudas skirs, niekas nepasikeis. Tai akivaizdu, kad šios diskusijos esmė yra taikinys – privati medicina. Man atrodo, taip, kaip padaryta dabar, negali būti. Kviečiu palaikyti Jurgitos pasiūlymą ir privačią mediciną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Sysas dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Taip. Ačiū, pirmininke. Aš kreipiuosi į jus. Mes svarstome 1 straipsnį, 1 straipsnyje kalbama apie pavadinimą, kur siūloma…
PIRMININKAS. Mes nesvarstome 1 straipsnio, mes svarstome 22 straipsnį, aš tą pasakiau. Čia dabar svarstymo stadija ir mes iš esmės, kadangi tai yra pagrindinis pasiūlymas, susijęs su kitais, svarstome nuo 22 straipsnio. Ačiū už repliką.
Dabar gerbiamas A. Veryga – prieš pasiūlymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Na, kolegos, aš čia labai daug demagogijos šiandien išgirdau. Pirmiausia, nežinau, iš kur čia kolegoms susišvietė, kad čia kažkas privačioms tik bus taikoma. Nėra apskritai tokių nuostatų įstatyme ir būkite malonūs – neklaidinkite Seimo salės, nes čia panašu, kad mada tampa.
Ir apie subjektyvumą yra labai negražu šnekėti, kai pacientams sutartyse yra įkišama juodu ant balto parašyta, kad reikia sumokėti 30 eurų už tai, kad gydytojas pacientui suprantama kalba pakomentuos tyrimus. Tai jūs manote, kad čia yra normalu? O kokia dar kalba jam reikia paaiškinti, nesuprantama – kiniškai, rusiškai ar kaip reikia išaiškinti? Ir dėl to jūs nematote prasmės, kad būtų taikomos tam tikros sankcijos, nematote viešojo sektoriaus susinimo?
Tai jau pasiskelbė „Norfos“ savininkas, kad statys kažkokį stebuklingą sveikatos centrą ir įdarbins ten šimtus medikų. Iš kur? Jau dabar viešajame sektoriuje nebėra medikų. Imdami neteisėtas priemokas, jie nusiurbs ten iš didžiųjų įstaigų medikus.
Kolegos, jūs paminėsite mano žodį, kai vieną dieną nuvažiavę į Santariškes dėl rimtos bėdos, po infarkto nerasite kardiologo, po insulto nerasite neurologo, susirgę onkologine liga nerasite onkologo. Va tada jūs galėsite pašnekėti ir nuvažiuoti į „Norfos“ sveikatos centrą, kur už didelius pinigus jums pasakys: važiuokite į Santariškes.
Jeigu jūs nesuprantate, kad vyksta iš esmės sisteminiai dalykai sveikatos sistemoje, griaunamas viešasis sektorius, tai balsuokite. Bet aš kviečiu visgi grįžti į sveiką protą ir balsuoti tikrai prieš šias J. Sejonienės pasiūlytas pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas K. Adomaitis sako, kad buvo paminėtas, ir nori replikuoti. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamo A. Matulo kalboje buvau paminėtas, kad meluoju ir kad ten kažkokius dalykus sakau. Tai noriu pasakyti: atkreipkite dėmesį, kuo jus remdamasis apkaltinote Sveikatos komiteto pranešime, būtent tuo, kad kažkas paskutinę dieną viso mėnesio darbą suregistravo, ir niekur negirdėjau atsiprašymo dėl šito apkaltinimo. O gerbiamam A. Verygai pasakysiu: tai jūs ir tvarkykite viešojo sektoriaus medikų atlyginimus, jeigu jūs norite, kad jie ten dirbtų, o neikite su baudomis ir nepersekiokite ir valstybinio sektoriaus, ir privataus sektoriaus.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Jeigu jūs dar pusę Seimo salės suminėsite, bijau, kad mes ilgai nebaigsime šio projekto. Paskui gerbiamas Antanas repliką savo pasakys prie kitų pasiūlymų. Dabar tada bandykime balsuoti dėl šio, kol nepamiršome, ką apsvarstėme.
Dabar balsuojame dėl J. Sejonienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė, bet mes balsuojame dėl J. Sejonienės pasiūlymo. Kas už pasiūlymą, tai už, kas prieš pasiūlymą, tai prieš. Balsuojame dėl J. Sejonienės pasiūlymo.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 47, prieš – 51, susilaikė 9. (Plojimai) Pasiūlymui nėra pritarta.
Tada toliau reikia svarstyti gerbiamo A. Matulo ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymą dėl 22 straipsnio. Kas pristatys? Gal gerbiama R. Šalaševičiūtė, nes A. Matulas tribūnoje? Ar galima taip? Tada prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, trys Sveikatos reikalų komiteto nariai kalbėjo puikiai žinodami, kad tai, apie ką mes dabar kalbame, ir šitas klausimas jau svarstomas buvo ir teikiamas nuo 2016 metų. 2023 metų kovo mėnesį bendru sutarimu buvo pritarta tai redakcijai, kurią aš pateiksiu kaip griežtesnę, bendru sutarimu. Taip balsavo ir M. Danielė, ir L. Slušnys. Viskas buvo gerai. Vyriausybės išvada buvo pritarti visoms toms nuostatoms, kurios buvo straipsnyje. Įsikišus privatininkams, lobistams, vaikščiojantiems Seime, Seimo komitetas, mūsų komitetas, dar sykį paprašė dar vienos išvados dėl Vyriausybės išvados. Nieko naujo, kad šitas straipsnis su pasiūlymais atsirado Sveikatos draudimo įstatyme, nes tai in corpore priklauso spręsti pagal šitą įstatymą visus klausimus.
Pasiūlyme, už kurį dabar balsuosime, kuriam komiteto vieno balso persvara buvo nepritarta, būtent ir yra kalbama apie Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ir apskritai kasos funkcijas, ką gali vykdyti, kada yra tokie pažeidimai, apie kuriuos žiniasklaidoje daug prirašyta, mes kalbame ir komitete buvo du kartus posėdžiai. Kalbėję prieš ir M. Danielė, L. Slušnys puikiai žinojo ir girdėjo, kokie pažeidimai, ne tik tai, ką įvardino A. Veryga.
Mano prašymas, mūsų su A. Matulu pasiūlyme būtent taip ir yra, kas yra griežčiau, tai suteikti ligonių kasoms teisę nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški…
PIRMININKAS. Kolege, jau viršijome laiką.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš tuoj, jau baigiu. Aš galiu ir nepristatyti. Seimo nariai turėjo perskaityti projektą.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Puikiai žino, balsuokime.
PIRMININKAS. Seimo nariai perskaitė.
Dabar komiteto nuomonė. Gerbiamas Antanai Matulai, nors jūs ir esate pasiūlymo teikėjas, bet dabar pasistenkite įsikūnyti į komitetą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitete buvo teikiama balsuoti alternatyviai už du variantus: už šitą, kurį dabar pasiūlė kolegė R. Šalaševičiūtė ir aš, ir už paprastesnį, ne tokį griežtą. Komitetas, balsuodamas alternatyviai, pasirinko ne tokį griežtą.
Argumentai. Komitetas, atsižvelgęs į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines vienijančių asociacijų nuogąstavimus ir išsakytas pastabas dėl siūlymų griežtumo poveikio priemonių už pažeidimus, sutarčių nutraukimą dėl pakartotinių pažeidimų ir galimybių sudaryti naujas sutartis, numatytas tik po vienerių metų, šitam pasiūlymui nepritarė. Komitetas pritarė kitam, kaip sakiau, nors Vyriausybė siūlė savo pasiūlymuose, išvadoje, kurią teikė R. Šalaševičiūtė, griežtesnį variantą, negu mes dabar pasirinkome.
Aš, kaip pirmininkas, turiu būti nuoseklus, nes komitetas alternatyviai pritarė mažiau griežtam variantui, tai aš šitą pasiūlymą būčiau linkęs atsiimti, bet kadangi R. Šalaševičiūtė kartu ir teikėja, siūlyčiau tada balsuoti prieš. Asmeniškai aš, kaip pirmininkas, turiu būti nuoseklus, nors komitetas irgi nepritarė. Aš turiu būti nuoseklus.
PIRMININKAS. Tikiuosi, kad…
A. MATULAS (TS-LKDF). Šitam siūlymui komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Komitetas siūlymui nepritarė, argumentus išdėstė.
Dabar už pasiūlymą – gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kalbėsiu kaip pacientas, o ne kaip ligonių kasų galimas, būsimas…
Gerbiami kolegos, kai reikia kalbėti per radiją, televiziją ir kai užduoda klausimą, kaip su sveikata ir ką mūsų įstatymai turi ginti, tai visi kaip vienas šnekame apie tai, kad pacientai yra svarbiausi, pacientas turi gauti paslaugą. Šiuo atveju… Man kai kas ten moja, aš suprantu, kad klausimas truputį platesnis, aš moku skaityti straipsnius, apie kuriuos mes kalbame. Bet esmė tai ta, ar tie, kurie nusižengia ir daro tam tikras pražangas, bus už tai atsakingi ar ne, nes jie tas pražangas daro ne su kuo nors, o su pacientais. Nuo to nukenčia pati sveikatos sistema ir pacientai. Todėl pritariu griežtesniam reguliavimui, jeigu mes norime, kad mūsų sveikatos sistema šiek tiek geriau atrodytų plačiame kontekste.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gerbiamas K. Adomaitis kalbės prieš. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Čia mes matome tokį labai gražų Sveikatos reikalų komiteto pirmininko manipuliavimą, kad jis neva nuosekliai yra liberalesnis, bet štai balsuosime dėl dar griežtesnio varianto, kaip čia visus bausti ir persekioti. Galiu atsakyti A. Verygai pasikartodamas dėl ankstesnių argumentų, kad problema yra ne ta, kad atsidaro kokia nors nauja įstaiga, iš kur ji gaus medikų, problema yra viešojo sektoriaus medikų atlyginimai. Jeigu jūs tuo rūpintumėtės, tai tikrai Lietuvos gyventojai neturėtų jokių problemų, kaip patekti pas gydytoją. Yra absurdas galvoti, kad bausdami…
Medikas tampa sistemos įkaitu, medikas turi galvoti, kokį ten ligos kodą užrašyti, kaip teisingai jį užrašyti, ir tas reguliavimas, tas baudimas tiktai priveda prie to, kiek tiksliai jisai tuos kodus užrašys. Ir gali būti situacijų, ir yra situacijų, kai viešajame sektoriuje medikas tampa kaltas dėl to, kad kažką ne taip užpildė, ir jis dar iš savo atlyginimo… Ligonių kasos gali pareikalauti ir po to, kaip sakyti, regreso tvarka įstaiga iš mediko gali pareikalauti išieškoti tą sumą, kai jis suklydo, galbūt ką nors ne taip užpildė ir panašiai.
Sveikatos reikalų komitetas savo spaudos pranešime, kurį išplatino ir Seimo nariams, pareiškė, kad kažkoks neva medikas, kažkokia įstaiga kažkokiame rajone 200 ar 100 fiktyvių paslaugų užfiksavo, ir tik po to, tik išplatinęs spaudos pranešimą, sugebėjo išsiaiškinti, kad tai tebuvo viso mėnesio darbas, kuris buvo užregistruotas per vieną dieną. Ir tai buvo pateikta visuomenei, kad tai yra kažkoks didžiulis nusižengimas ir bandymas neteisėtai pasinaudoti lėšomis.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas! Labai ačiū. Dabar, matau, gerbiamas A. Veryga. Jūs dėl vedimo tvarkos ar dėl ko? Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Kadangi pavardė buvo paminėta, tai aš noriu tiesiog sureaguoti. Kolega, jūsų yra nuostabi pastaba dėl darbo užmokesčio viešosiose įstaigose. Tiktai aš noriu paklausti, ar jūs nieko nepainiojate? Jūs, kolega, esate valdančiojoje daugumoje, turite 600 mln. eurų PSDF rezerve. Norite išspręsti šitą problemą? Turėjote ketverius metus, nieko dėl to nepadarėte. Tai nėra priežastis naikinti viešąjį sektorių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama Rimante Šalaševičiūte, ar buvo jūsų pavardė paminėta? (Balsai salėje) Nebuvo. Tai gal tada po balsavimo. Jūs gi pristatėte savo pasiūlymą ir dabar norėtumėte dar kartą kalbėti apie tą patį. Po balsavimo. (Balsai salėje) Po balsavimo, tikrai negalima du kartus dėl motyvų kalbėti.
Dabar balsuosime dėl gerbiamos R. Šalaševičiūtės ir A. Matulo pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė. Nepritarė, nepritarė. (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 53, prieš – 24, sulaikė 31. Pasiūlymui nėra pritarta, kaip ir siūlėte. Prašom. (Balsas salėje) Taip, dar yra viena pataisa. Gerbiamas Antanai Matulai, yra jūsų pasiūlymas.
Dabar replikos po balsavimo. Aš suteiksiu žodį. Pirmiausia gerbiamai R. Šalaševičiūtei, kuri jau laukia.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte nėra išskirta, ar privačios, ar viešosios įstaigos. Lygiai vienodai liečia visas gydymo įstaigas, odontologiją, vaistines ir taip toliau. Atkreipkite dėmesį į visus, kurie kalbėjo prieš mus ir prieš šitą projektą. Aš manau, tai yra susiję su įtaka privačios medicinos, privačių asmenų, kurie čia vaikšto jau porą metų ir visą laiką trukdo reglamentuoti. Gėda! Būtent tų pinigų, kuriuos gali išgelbėti už pažeidimus numatyta atsakomybė, būtų daug ir jie tikrai galėtų būti skiriami…
PIRMININKAS. Labai ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). …inovatyviems vaistams ir visoms kitoms problemoms spręsti. Viskas.
PIRMININKAS. Labai ilga replika. Labai ačiū. Gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Nežinau, mano kažkodėl neveikė, aš esu už šitą pasiūlymą. Viena dar noriu pasakyti. Kas valdo pinigus, tas ir turi turėti atsakomybę ir kontrolę, o skirti ne bet kam. Gerai prisimenu, kaip medikai išrašydavo receptus mirusioms dūšioms, tai tikrai gerai prisimenu pačioje pradžioje, kai atsirado ligonių kasos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar grįžtame prie A. Matulo pasiūlymo, kurį jums ir tenka pristatyti. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad dabar dėl kitų pasiūlymų, kolegės J. Sejonienės ir mūsų, balsuoti jau nereikia, nes visi jie susiję, tai lieka tik 7 straipsnyje. Kalbama apie tai, kokias naujas paslaugas ir kada galima įrašyti į mokamų paslaugų sąrašą. Šis pasiūlymas suderintas, tiksliau, gimė ministerijoje, aš jį užregistravau. Komitetas jam pritarė bendru sutarimu. Kaip minėjau, čia suderinta su ministerija, todėl prašyčiau bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui, jis reikalingas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Ar yra 10 Seimo narių, palaikančių, kad svarstytume šitą pasiūlymą?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau bendru sutarimu pritarti. Sakau, reikalingas šitas papildymas.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime bendru sutarimu pritarti A. Matulo pasiūlymui? Galime. Gerai. Ačiū, pritarta. Su šiuo projektu baigėme.
Dabar Sveikatos sistemos įstatymo projektas. Čia taip pat buvo gerbiamos J. Sejonienės pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Taip? Sudarykime galimybes gerbiamai J. Sejonienei pasisakyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu Jurgita leis…
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamas Antanai. Dabar suteikiau žodį J. Sejonienei pasisakyti dėl pasiūlymo dėl 2 straipsnio. Sveikatos sistemos įstatymo projektas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš priminsiu, kad buvo du alternatyvūs. Pirmą jūs atsiėmėte, antram pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aš matau vieną.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Taip, pasiūlymai buvo dėl mokamų paslaugų teikimo tvarkos. Teikiau du pasiūlymus. Mane tenkina tas variantas, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tenkina komiteto variantas. Gerai. Čia buvo nepritarti. Tuomet bendru sutarimu, kaip komitetas. Toliau buvo…
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo buvo tiktai Kanceliarijos, Savivaldybių asociacijos pasiūlymas, į kurį siūlėme atsižvelgti. Komiteto redakcija, atsižvelgiant į Teisės departamento pasiūlymą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, čia jūsų pasiūlymams, gerbiamas Antanai Matulai, Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymams dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo pritarta iš dalies. Ar jus tenkina?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ai, Administracinių… Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Gerai. Tuomet pagal redakciją kaip pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Viskas. Pasiūlymai baigti. Ačiū pirmininkui.
Dabar motyvai už. Gerbiamas A. Veryga kalbės už. Prašom. Už visą bloką jis čia kalbės.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visgi svarstydami tokius rimtus įstatymų projektus turbūt turėtume nepasiduoti kažkokioms manipuliacijoms, bandymui nusukti kalbą tik į viešą ar tik į privatų sektorių ir nematyti to, kad vis dėlto vyksta judėjimas. Sveikatos sritis nėra turbūt vienintelė. Švietime vyksta judėjimas į privatų sektorių. Tai sukuria didžiulius netolygumus, pirmiausia socialinius netolygumus. Sveikatos mokslininkai jau daug metų kalba apie sveikatos netolygumus, tai yra nevienodas galimybes gauti sveikatos paslaugas. Vis dėlto teisę gauti kokybišką sveikatos priežiūrą Lietuvos piliečiams garantuoja mūsų Konstitucija. Mes, kaip politikai, svarstydami kokius nors įstatymų projektus, neturėtume leistis atstovauti tik kažkokio atskiro sektoriaus interesams. Tai viena.
Antra, šioje salėje tikrai yra ne vienas žmogus, kuris yra viešai pasakęs, kad norėtų, kad Lietuvos sveikatos sistema būtų kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai aš jums, kolegos, pasakysiu: neduok Dieve. Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos sistema yra vienas blogiausių pavyzdžių. Ir ką tai reiškia? Tai visiškai nereiškia, kad jų medikai blogi ar technologijos prastos. Tai reiškia, kad jeigu turi pinigų, gali sau leisti bet ką. Jeigu neturi pinigų, negausi jokios pagalbos arba gausi tokią sąskaitą, kad visa tavo giminė neišsimokės. Tai atsipeikėkime ir neleiskime, kad Lietuvos sveikatos sistema tokiu būdu būtų transformuota į amerikonišką. Dėl to tai būtų didelės dalies Lietuvos žmonių, pacientų tragedija. Tai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama I. Pakarklytė prieš kalbės. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū. 2023 metų spalį sveikatos apsaugos ministras atnešė šį projektą kaip ligonių kasų konsolidavimo projektą. Mes turime Valstybinę ligonių kasą, turime teritorines ligonių kasas ir tai turėjo būti administracinis geresnio, efektyvesnio valdymo projektas. Pateiksiu analogiją, ką mes šiandien galiausiai po šitų pasiūlymų turime. Tai būtų tas pats, kaip būtų iš švietimo srities koks nors Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų konsolidavimo, geresnio valdymo projektas pateiktas ir kartu tada dar priimtume, kad privačioms mokykloms vis dėlto kažkaip reikėtų pamažinti čia galimybių ir daugiau taisyklių sukurti. Tai va tai dabar įvyko, nes projektas buvo visiškai ne apie tai.
O ką mes šiandien matome šios ilgos diskusijos metu, tai yra ta klasikinė kova, kur viena pusė yra tiesiog nusiteikusi prieš privatų sektorių tiek sveikatos apsaugos, tiek galbūt ir kitų sričių, kuriose lygiai taip pat teikiamos ir privačios paslaugos. Tai yra visiškai taip. Kiekvienoje Seimo kadencijoje vis atsiranda, kas bando tas privačias sveikatos priežiūros įstaigas uždaryti. Šita kadencija irgi yra ne išimtis. Opozicija šiuo atveju su Sveikatos reikalų komiteto pirmininku ir dar keliais konservatoriais taip susivienijo ir mes matome tokį rezultatą, kai konsolidavimo projektas pavirsta į privačių įstaigų smaugimo projektą. Ligonių kasos šiaip jau galių turi tikrai pakankamai. Kalbant kaip apie verslo priežiūros instituciją, tai jai yra dar labai daug kur pasitempti. Nors verslo priežiūros reforma jau niolika metų Lietuvoje vyksta, yra vykdoma, ligonių kasos tikrai dar turėtų čia kur pasitempti ir geriau konsultuoti pradžioje, ir tik tada bausti. Čia gauname daugiau baudimo įrankių ir yra smaugiamas privatus sektorius. Tai negaliu pritarti tokiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiami kolegos. Motyvai išsakyti, bet aš turiu pratęsti ir posėdžio laiką, ir balsavimo laiką, kol bus apsvarstytas šis klausimas.
Dabar balsuojame dėl ką tik apsvarstyto 1-13 klausimų bloko – Sveikatos draudimo ir lydimųjų įstatymų. Balsuojame.
Užsiregistravo 103, balsavo 101: už – 86, prieš – 3, susilaikė 12. Taigi, pritarta po svarstymo. Dėkoju, gerbiami kolegos, viskas. Rytinį plenarinį posėdį… Kitus klausimus svarstysime… Replikos po balsavimo. Gerbiamas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu padėkoti visiems, liko priėmimas. Išties mes bandome apginti pacientą ir duoti žinią visiems, kurie bando pažeisti, nesvarbu, privatūs ar neprivatūs, įstatymą, duoti žinią, kad pacientai bus apginami. Aš noriu pasakyti kolegei I. Pakarklytei – na, yra žiauru, privačių įstaigų smaugimo projektas. Jūs man parodykite nors vieną žodį, pagal kurį yra išskirti iš sistemos privatininkai. Kam reikia meluoti? Aš tikrai, kolegos, kreipsiuosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ji pasižiūrėtų, kieno interesams kai kurie žmonės atstovauja. Aš žinau, kad kolegė I. Pakarklytė labai dažnai mėgo apkaltinti kitus…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos!
A. MATULAS (TS-LKDF). …bet jūs šiuo atveju, akivaizdu, kad…
PIRMININKAS. Nebesižarstykime kaltinimais.
A. MATULAS (TS-LKDF). …skleidžiate tiesiog neteisybę.
PIRMININKAS. Jau aistros tegul nurimsta. Gerbiamas J. Razma dar. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai gaila, kad svarstant šį klausimą mes kažkaip paskendome nepagrįstuose, tokiuose abstrakčiuose kaltinimuose vieni kitiems. Tkiuosi, kad iki priėmimo kažkaip dar pagalvosime, kaip rasti vieną kitą kompromisą, kad darniau galėtume priimti tą projektą. Pavyzdžiui, atsisakyti to momento, kad iš karto ligonių kasų nurodymas vykdomas, net jeigu įstaiga apskundžia jį teismui, na, ar dar kažkas, kad vis dėlto nebūtų tokio susipriešinimo, nes tokiu atveju nežinia, ar apskritai priimsime tą projektą, kai balsai dalijasi beveik po lygiai.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju, supratome. Gerbiama I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gali kur tik nori ponas A. Matulas kreiptis, bet keista vėlgi matyti, kaip Konservatorių partijos atstovas šitaip gali privačios iniciatyvos ir žmonių, kurie kuria darbo vietas, nemėgti, engti ir bandyti visą kadenciją gelti ir stabdyti projektus, ir nomenklatūrą bandyti išlaikyti sveikatos sektoriuje.
13.16 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3900 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, galbūt galime dar pateikti 1-14 klausimą, bet be balsavimo, kadangi jau visi išsivaikščiojo. Gerbiamas V. Juozapaitis mums pateiks, o balsavimas jau tada bus popietiniame posėdyje.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke, labai trumpas pristatymas to, kad į Švietimo įstatymą įvedama kultūros paso sąvoka, tai yra 2 straipsnio pakeitimas, ir taip pat įvedamas naujas 171 straipsnis, reglamentuojantis kultūros pasą. Jis jau keleri metai veikia kaip priemonė, bet niekaip nėra reglamentuotas įstatyme, tai dabar siūloma būtent įtraukti jį į įstatymą. Ačiū
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpas pateikimas. Dar gerbiamas S. Tumėnas nori klausti. Prašau. Tai prašom, gerbiamas Stasy, mikrofonas jums jau įjungtas, nereikia ten kompiuteryje žymėti, jūs klausimą užduokite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kalbėkite, gerbiamas Stasy, mikrofonas įjungtas.
PIRMININKAS. Sako, kad tiek to, atsisako. Gerai. Tai ačiū tada profesoriui V. Juozapaičiui, dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar motyvai už, prieš. Nėra motyvų, vadinasi, lieka tik balsavimas. Balsuosime vakarinio posėdžio metu.
O dabar rytinį plenarinių posėdžių skelbiu baigtą. (Gongas) Galime užsiregistruoti, jeigu kas norite. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 17. Labai džiugu. Gerų pietų.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.