PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2868

 

2023-06-

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

1

(28)

 

(3)

 

Argumentai:

Aplinkos ministerijos parengtais ir Vyriausybės Seimui svarstyti pateiktais įstatymų projektais XIVP-2867 – XIVP-2875 siekiama spręsti spartaus Biologinės įvairovės nykimo Lietuvoje problemą ir įgyvendinti ambicingus Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų tikslus – iki 2030 m. Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą padidinti iki 30 proc. sausumos teritorijos, 10 proc. visų saugomų teritorijų nustatyti kaip griežtai saugomas, pagerinti ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu nepalanki, būklę, atkurti pažeistas ekosistemas.

Tuo pačiu aukščiau minėtais projektais kartu su biologinės įvairovės Lietuvoje naikinimo ir nykimo problemomis bandoma spręsti su tuo niekaip nesusijusį Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo klausimą, nors iš Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto nuostatų paaiškėja, kad istoriniai nacionaliniai parkai steigiami ne biologinei įvairovei, o istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Tai yra, Trakų istorinio nacionalinio parko, kuriame integraliai saugomas per valstybės vystymosi šimtmečius sukurtas kultūrinis - žmogaus performuotas kraštovaizdis, „pavaldumo perdavimas“ Aplinkos ministerijai niekaip nesusijęs su Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijomis. Europos Sąjunga nereguliuoja valstybių narių nacionalinės kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros politikos, tai valstybė įgyvendina savarankiškai, atsižvelgiant į tai, kiek saugo ir puoselėja savo tapatybę ir identitetą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad XVIII-osios Vyriausybės nenumatyta kultūrinio prioriteto saugomų teritorijų - archeologinių vietovių (piliakalnių, pilkapynų, senovės gyvenviečių, piliaviečių ir kt.), pilių, dvarų sodybų, senamiesčių, kultūrinių draustinių, rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų perduoti Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai. XVIII-osios Vyriausybės „Projekte: Efektyvi paveldotvarka“ nustatytas tikslas – formuoti integralią materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir aktualizavimo politiką, tobulinant esamą kultūros paveldo apsaugos sistemos teisinį reguliavimą, plėtojant į rezultatus orientuotą kultūros paveldo apsaugos valdymo sistemą, užtikrinant integralią ir ilgalaikę valstybės pažangą kultūros paveldo srityje. Neteko girdėti, kad XVIII-oji Vyriausybė būtų keitusi savo veiklos programą kultūros paveldo srityje. Priešingai, visuomenė yra nuolat informuojama, kad Vyriausybė  įgyvendina materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos valdysenos efektyvinimą, tobulina ir suderina materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus bei yra įsipareigojusi užtikrinti kultūros paveldo apsaugos institucinę sandarą ir įstaigų veiklos kokybę.

Pažymėtina, kad dar 2021 metų gruodžio 17 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija - Lietuvos Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais - savo posėdyje apsvarstė Trakų istorinio nacionalinio parko pavaldumo keitimo klausimą, keičiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr.I-733 21 str. pakeitimo ir Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 str. pakeitimo įstatymus ir tam nepritarė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytinos akivaizdžios išvados:

1. Trakų istorinio nacionalinio parko steigėjo funkcijų perdavimas Aplinkos ministerijai niekaip nesusijęs su ambicingų Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijų įgyvendinimu.

2. Trakų istoriniame nacionaliniame parke yra saugomas Lietuvos valstybingumo centro Trakuose kultūrinis kompleksas ir jo gamtinė aplinka, o tuo, kaip ir Kernavėje ar Vilniuje pavesta rūpintis Kultūros ministerijai.

3. Europos Sąjunga nereguliuoja valstybių narių nacionalinės kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros politikos, nes tai yra pačių valstybių kompetencija.

4. Trakų istorinį nacionalinį parką perdavus Aplinkos ministerijai ir jame pradėjus diegti ambicingus Europos Sąjungos žaliojo kurso ir biologinės įvairovės strategijų iki 2030 metų tikslus, bus apribotos galimybės tradiciškai toliau puoselėti lietuvių tautos sukurtą kultūrinį kraštovaizdį Trakuose, gyventojai susidurs su padidėjusiais apribojimais, kils konfliktas tarp ambicingų pasaulinių tikslų ir vietos bendruomenių interesų.

5. Lietuvoje Kultūros ministerijai yra pavesta integraliai įgyvendinti kultūros paveldo saugojimą ir šiuolaikinės kultūros vystymą ir vieno segmento - Trakų istorinio nacionalinio parko antisisteminis išplėšimas (pasiliekant likusias dvi saugomas teritorijas Kernavėje ir Vilniuje) yra atitrūkęs nuo Nepriklausomybės pradžioje iškelto tikslo išsaugoti istorinį nacionalinį parką Trakuose, yra nepagrįstas ir nepateisinamas.

6. Būtina plėsti Kultūros ministerijos atsakomybės ribas ir stiprinti jos kompetencijas, ne tik paliekant jos reguliavimo sferoje visas tris esamas kultūrinio prioriteto saugomas teritorijas Kernavėje, Trakuose ir Vilniuje, bet ir įsteigiant/perduodant naujus valstybinius istorinius draustinius, regioninius istorinius parkus Kultūros ministerijai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Saugomų teritorijų  įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Istorinių nacionalinių parkų, regioninių istorinių parkų, Vvalstybinių kultūrinių rezervatų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų, vietovių apsaugą ir tvarkymą vykdo Kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – istorinių nacionalinių parkų, regioninių istorinių parkų, valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijas ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų funkcijas gali vykdyti biudžetinės įstaigos – nacionaliniai muziejai, jeigu jie veikia šių rezervatų teritorijose ir jų nuostatuose tokios funkcijos numatytos.“

2

1

(28)

 

(4)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Saugomų teritorijų  įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus istorinius nacionalinius parkus, regioninius istorinius parkus, valstybinius kultūrinius rezervatus, valstybinius kultūrinius draustinius, kultūros paveldo objektus ir vietoves, genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms ar jų dalims išsaugoti skirtus valstybinius genetinius draustinius, genetiniams medynams išsaugoti skirtus genetinius sklypus, genetinius medynus, esančius valstybiniuose, savivaldybių, valstybinių parkų draustiniuose arba biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Ją steigia Aplinkos ministerija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:

1) įgyvendina saugomų teritorijų politiką, rengia biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo priemones ir jas įgyvendina Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) steigia saugomų teritorijų direkcijas, koordinuoja ir prižiūri jų veiklą, nustato Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kuriose konkrečioms saugomų teritorijų direkcijoms paveda įgyvendinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo priemones, vykdyti įsteigtų ar nustatytų saugomų teritorijų, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsaugą ir tvarkymą, metodiškai vadovauja kitų valstybės institucijų arba savivaldybių tarybų įsteigtoms saugomų teritorijų direkcijoms;

3) rengia saugomų teritorijų planavimo dokumentus arba organizuoją jų rengimą;

4) nagrinėja ir derina atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus;

5) nagrinėja pasiūlymus steigti ir (ar) nustatyti saugomas teritorijas, keisti jų ribas ir apsaugos režimą;

6) prieš steigiant ar nustatant saugomas teritorijas, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas, nustato gamtos vertybių reikšmingumą, atlieka ekonominį vertinimą, numato reikalingos nutraukti veiklos (jeigu būtina) kompensavimo, žemės išpirkimo, pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidas ir lėšų, reikalingų nurodytoms teritorijoms nustatyti ir joms saugoti, finansavimo šaltinius arba atlieka minėtus darbus rengdama gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus;

7) informuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkus, valdytojus ir naudotojus apie šio įstatymo 22 straipsnyje valstybės steigiamas ar nustatomas saugomas teritorijas, taip pat „Natura 2000“ tinklo teritorijas;

8) Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro apsaugos sutartis;

9) išmoka šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka kompensacijas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą;

10) vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio būklei stebėti, planuoja saugomų teritorijų direkcijų vykdomas stebėsenos priemones ir prižiūri jų įgyvendinimą;

11) kaupia, tvarko, sistemina ir analizuoja duomenis apie biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, jų būklę, administruoja informacines sistemas, vykdo biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio taikomuosius mokslinius tyrimus, teikia visuomenei, Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėms organizacijoms informaciją ir ataskaitas apie biologinę įvairovę ir kraštovaizdį;

12) nagrinėja Vyriausybės nustatyta tvarka planų, programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentus, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, vertina aplinkos ministro nustatyta tvarka planų, programų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumą, konsultuoja saugomų teritorijų direkcijas dėl jų atliekamų vertinimų veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą;

13) teikia siūlymus dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros rengiamų priemonių, kad būtų išsaugota biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio būklė, atkurtos ekosistemos;

14) tvarko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrą;

15) įgyvendina saugomose teritorijose pažintinio turizmo, racionalaus gamtos išteklių naudojimo, saugomų teritorijų pritaikymo lankymui, rekreaciniam naudojimui skatinimo priemones, įrengia saugomų teritorijų lauko informacinę sistemą, gamtos mokyklas, lankytojų centrus ir kitus objektus lankytojams;

16) rengia įvairių visuomenės grupių ekologinio švietimo priemones, jas įgyvendina, užtikrina informacijos sklaidą, rengia saugomų teritorijų direkcijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą;

17) informuoja ir konsultuoja žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius, juridinius asmenis ir subjektus, neturinčius juridinio asmens statuso, tačiau turinčius civilinį teisnumą, saugomų teritorijų apsaugos, saugomų teritorijų planavimo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir ekosistemų atkūrimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo, žaliosios infrastruktūros planavimo ir veiklos vandens telkinių apsaugos zonoje reglamentavimo, gamtinio karkaso planavimo ir veiklos jame leistinumo klausimais;

18) rengia paraiškas gauti valstybės, Europos Sąjungos struktūrinę paramą, tarptautinių ir kitų fondų paramą, įgyvendina ir administruoja projektus, finansuojamus šių fondų lėšomis;

19) nustato Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų lankytojams kainas;

20) vykdo kitas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose nustatytas funkcijas.

3

1

(29)

 

(10)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Saugomų teritorijų  įstatymo 29 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus, parengtus valstybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms, tvirtina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išskyrus Gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus, parengtus istoriniams nacionaliniams parkams, regioniniams istoriniams parkams, kultūriniams draustiniams ir kultūriniams rezervatams, kuriuos tvirtina kultūros ministras.“

 

 

 

Teikia

 

Seimo nariai:                                                                                      

 

Kęstutis Vilkauskas

Rasa Budbergytė

Eugenijus Sabutis

Orinta Leiputė

Algirdas Sysas

Rita Tamašunienė

Jonas Pinskus

Valdas Rakutis

Stasys Tumėnas

Robertas Šarknickas

Dainius Kepenis

Vidmantas Kanopa