|
Argumentai:
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą bendrosioms miškų ūkio
reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti visiems
miško valdytojams nustatyti privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės
biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šios
lėšos naudojamos įstatyme išvardintoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms, iš kurių
viena yra miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių
priežiūra ir taisymas (remontas). Pagal šį reguliavimą iš minėto mokesčio
surinktos lėšos gali būti skiriamos tik miško kelių priežiūrai ir taisymui,
tačiau negali būti skiriamos vietinės reikšmės viešiesiems keliams, net jeigu
jie ir nutiesti per miškingas vietoves. Atsižvelgus į tai, kad būtent
miškingose savivaldybėse vyksta daugiau miško kirtimų ir gabenant apvaliąją
medieną ne tik miško keliais, bet ir tos savivaldybės vietinės reikšmės
viešaisiais keliais, gali atitinkamai būti sugadinami keliai ir siekiant bent
iš dalies kompensuoti tokių savivaldybių keliams daromą įtaką ir dėl to
atsirandantį didesnį lėšų poreikį tinkamai kelių būklei užtikrinti, siūlytina
skirti dalį mokesčio miškingų savivaldybių (kurių miškingumas didesnis
kaip 50 procentų - Druskininkų -
69,5 proc.; Varėnos r. - 69,1 proc.; Neringos - 53,2 proc.; Kazlų Rūdos -
60,0 proc.; Rietavo - 54,3 proc.; Visagino m. - 57,5 proc.; Švenčionių r. -
60,6 proc.; Trakų r. - 50,2 proc.) vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai
ir taisymui. Projekto Nr. XIVP-887(4) siūlymas 50 proc. surinktų lėšų skirti į savivaldybės, kurioje yra miško žemės
plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai iš esmės keistų
šio specifinio mokesčio koncepciją, pagal kurią lėšos pirmiausia skiriamos
bendrosioms miško ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms; likusių lėšų
nepakaktų tinkamam bendrųjų miško reikmių finansavimui, o valstybės biudžetas
negautų reikšmingų pajamų – vien iš valstybinių miškų valdytojų atskaitymų apie
13-21 mln. eurų per metus. Todėl siūlytina miškingoms savivaldybėms
priklausančių vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui)
skirti 10 proc. visų surenkamų lėšų (ir valstybinių miškų valdytojų ir privačių
miško savininkų) - toks procentas atitiktų apie 4 mln. eurų ir būtų
didesnis nei šiuo metu skiriama miško kelių priežiūrai ir taisymui (apie
1,5-3,5 mln. eurų kasmet 2021-2023 m.). Pagal šį siūlymą miško kelių priežiūrai
ir taisymui skiriamas finansavimas galėtų išlikti praėjusio laikotarpio
apimtyje.
Taip pat siūlytina palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą ir 5
procentų atskaitymus privačių miškų valdytojams nustatyti nuo visų pajamų
už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (kaip ir valstybinių
miškų valdytojams), o ne tik už plynuosius kirtimus nuo pajamų už parduotą
žaliavinę medieną, kadangi bendrųjų miškų
ūkio reikmių tenkinimu adekvačiai turi rūpintis visi miškų valdytojai, o tikslo
sumažinti plynųjų kirtimų apimtis turėtų būti siekiama visuose miškuose ir
kitokiais būdais.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamą Miškų
įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms
valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių
miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o
privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą
žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5
procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą
žaliavinę medieną. Surinktos lėšos skirstomos taip 50 90 procentų
į valstybės biudžetą ir 5010 procentų Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstomos į savivaldybių,
kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus
vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui) į
savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Bendrosioms
miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar
jos įgaliota institucija, o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimui
valstybės nuosavybėn ir naujų miškų įveisimui;
2) miškų inventorizavimui, apskaitai, stebėsenai,
miškų tvarkymo schemų rengimui;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos
sistemai;
4) stichinių nelaimių padarinių ir masinių ligų bei
kenkėjų židinių likvidavimui;
5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų
įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkų konsultavimui ir
mokymui, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui
skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir
tvarkymui;
9) žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu
vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimo prioritetinėmis miško medžių
rūšimis skatinimui;
11) miškų ūkio informacinių sistemų kūrimui;
12) informacijos apie miškus viešinimui, švietimui
darnaus miškų ūkio tematika;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms
programoms miškų tvarkymo srityje;
14) miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško
medžių selekcijos plėtrai;
15) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų
įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių
technologijų diegimui;
16) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio
srities organizacijose;
17) gamtotvarkos priemonėms miškuose.“
2. Pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 3 dalį.“
|