LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1207 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-09-17 Nr. XIIIP-5163
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamame projekte po įstatymo pavadinimu turėtų būti nurodyta įstatymo priėmimo data.
2. Teikiamo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio pavadinimas, nustatantis, kad šis straipsnis nustato įstatymo paskirtį, tik iš dalies atitinka šio straipsnio turinį. Pažymėtina, kad įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Tuo tarpu socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas tokiu konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje, suprantami, kaip įstatymo tikslas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įstatymo paskirtis yra dėstoma projekto 1 straipsnio 2 dalyje, savo ruožtu, šio straipsnio 1 dalyje dėstomas įstatymo tikslas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 3 dalimi yra apibrėžiamas ir įstatymo taikymas. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymas“.
3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „įstatymas nustato teisėtos veiklos, <...> leidimų vykdyti šią veiklą turėtojų pareigas <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis nėra reglamentuojamos leidimų vykdyti veiklą turėtojų pareigos, projekto nuostatomis yra apibrėžiamos tik subjektų pareigos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį patikslinti.
4. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „įstatymo priede” įrašytinas žodis „šio”.
5. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies norma nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Šios dalies nuostatą, nustatančią tam tikros valstybės institucijos vadovo kompetenciją narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės srityje reikėtų dėstyti keičiamo įstatymo 14 arba 15 straipsnyje, kurie abu reglamentuoja valstybės institucijų funkcijas ir kompetenciją minėtoje srityje.
6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „su į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų“ įrašytinas žodis „susijusią“.
7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra numatoma „<...> išduodamas dokumentas, kuriuo subjektams suteikiama teisė, atliekant valstybės nustatytas funkcijas, susijusias su šiomis medžiagomis, nurodytoje vietoje <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis kitomis projekto nuostatomis veiklos vieta yra siejama su nurodytu adresu (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6, 7, 8 dalys), atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų formuluočių vienodumo, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį atitinkamai patikslinti.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 18 punktu, teisės aktuose, kuriais Europos Sąjungos teisės aktai neįgyvendinami, visas Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas nurodomas tada, kai Europos Sąjungos teisės aktas teisės akto tekste minimas pirmą kartą. Toliau nurodomas sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje atsisakyti skliaustuose įvedamo trumpinio, „toliau – Reglamentas (ES) Nr. 952/2013”, kaip perteklinio.
9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnis tobulintinas šiais aspektais:
4.1. keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad nepriekaištingos reputacijos subjektu nelaikomas „fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens vadovas, valdymo organų nariai, atsakingas asmuo, jeigu dėl jų buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už bet kokios valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis <…>”.
Pastebėtina, kad nusikaltimų priskyrimas prie sunkių ir labai sunkių, taip pat rūšinio objekto pagrindu paremtas nusikalstamų veikų skirstymas į nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis yra būdingas Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (toliau – BK), o ne užsienio valstybių baudžiamiesiems įstatymams, todėl įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Be to, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte turėtų aiškiai atsispindėti taisyklė, jog sprendžiant subjekto nepriekaištingos reputacijos klausimą dėl užsienyje padarytų nusikalstamų veikų reikėtų vadovautis būtent Lietuvos BK esančia nusikalstamų veikų klasifikacija[1]. Priešingu atveju galėtų kilti neaiškumų, kaip reikėtų vertinti situacijas, kai, pvz., užsienyje padaryta veika pagal Lietuvos BK būtų priskiriama prie nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o pagal veikos padarymo vietos baudžiamąjį įstatymą – prie nusikalstamų veikų asmeniui[2].
4.2. Remiantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, subjektas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos penkerius metus nuo apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, o tais atvejais, kai subjektas būtų padaręs keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodytą nusikaltimą – tol, kol neišnykęs ar nepanaikintas teistumas.
Pažymėtina, kad teistumo terminas padarius nesunkų ar apysunkį nusikaltimą yra treji metai, o padarius sunkų nusikaltimą – penkeri metai. Taigi faktiškai keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atžvilgiu baudžiamasis nusižengimas prilyginamas net ne nesunkaus ar apysunkio, o sunkaus nusikaltimo padarymui, nors, remiantis BK 97 straipsniu, baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo apskritai negali užtraukti. Kita vertus, pagal tą patį keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą atitinkamą sunkų nusikaltimą padaręs subjektas galėtų tikėtis, kad jis bus greičiau laikomas nepriekaištingos reputacijos negu subjektas, padaręs atitinkamą baudžiamąjį nusižengimą, kadangi sunkaus nusikaltimo padarymo atveju teistumo terminas gali būti sutrumpintas arba apskritai panaikintas ir trukti trumpiau negu penkerius metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo momento (BK 97 straipsnio 7 dalis).
Toks teisinis reguliavimas yra prieštaringas ir neatitinkantis BK sistemos, kurioje sunkaus nusikaltimo padarymas sąlygoja gerokai griežtesnius teisinius padarinius lyginant su baudžiamuoju nusižengimu, todėl siūlytina arba aptariamą penkerių metų terminą sutrumpinti (pvz., iki vienerių metų), arba jo apskritai atsisakyti.
4.3. Siekiant užtikrinti asmenų lygybės principo įgyvendinimą, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte juridinių asmenų (lygiai kaip ir fizinių) nepriekaištingą reputaciją sieti ne su penkerių metų terminu po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o su teistumo terminu. Nors iš esmės analogiška formuluotė dėl juridinių asmenų nepriekaištingos reputacijos kaip ir teikiamame įstatymo projekte numatyta kai kuriuose kituose galiojančiuose teisės aktuose (pvz., Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punkte), tačiau pastebėtina, kad 2020 m. birželio 26 d. priimto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje juridinių asmenų nepriekaištinga reputacija siejama jau nebe su tam tikru terminu po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo, o būtent su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu. Manytina, kad būtent toks teisinis reguliavimas labiausiai atitiktų ir BK 97 straipsnio „Teistumas“ nuostatas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu būtų pritarta šios išvados 4.2. bei 4.3. pastaboms ir būtų nuspręsta palikti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte tam tikros trukmės terminą (pvz., vienerių metų), kuriam nesibaigus subjektas – fizinis asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos po apkaltinamojo nuosprendžio dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo įsiteisėjimo, tuomet atitinkamas teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtintas ir juridinių asmenų atžvilgiu.
4.4. Siekiant suderinamumo su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte vartojamoje formuluotėje „apkaltinamasis teismo nuosprendis“ išbraukti žodį „teismo“.
4.5. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktą nepriekaištingos reputacijos subjektu nebūtų laikomas „fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas, valdymo organų nariai, atsakingas asmuo, kuriems per pastaruosius vienus metus nuo užkardymo priemonės pasibaigimo dienos Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai,– kol galioja įpareigojimai“.
Manytina, kad nurodytame teisiniame reguliavime vartojant sąvoką „užkardymo priemonės“ turimos omenyje organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemonės, kurios buvo numatytos iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme. Pastebėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymui (toliau – ONPĮ) tokio pobūdžio priemonės vadinamos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonėmis.
Kita vertus, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas suformuluotas dviprasmiškai. Loginė ir sisteminė nurodyto teisinio reguliavimo analizė suponuoja išvadą, kad subjektas visais atvejais turėtų būti nelaikomas nepriekaištingos reputacijos tol, kol galioja jam pritaikyti ONPĮ numatyti teismo įpareigojimai, tačiau žodžiai „kuriems per pastaruosius vienus metus nuo užkardymo priemonės pasibaigimo dienos <…> skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai” tarsi formuluoja papildomą ir sunkiai suprantamą sąlyga, kad subjektas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, kai vis dar galiojantys teismo įpareigojimai jam būtų skirti jau po to, kai vienerių metų eigoje iki tebegaliojančių teismo įpareigojimų paskyrimo momento būtų pasibaigęs anksčiau skirtų organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių taikymas. Manytina, kad pastarosios sąlygos turėtų būti atsisakyta kaip perteklinės ir neatitinkančios teisiniam reguliavimui keliamo aiškumo reikalavimo.
10. Derinant keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio pirmąja pastraipą, pavadinime po žodžių „siekiantiems gauti“ įrašytini žodžiai „ar turintiems“. Analogiškai tikslintinas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimas.
11. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte turėtų būti vartojamas pilnas Valstybinės mokesčių inspekcijos pavadinimas – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“.
12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte prieš žodžius „įsipareigojimus muitinei“ įrašytinas žodis „turimus“.
13. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios su specialiosios licencijos gavimu bei patikslinimu susijusius teisinius santykius, turėtų būti dėstomos atskiroje straipsnio dalyje, t.y. straipsnio dalys pastraipų neturi.
14. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinami atvejai, kuomet specialiosios licencijos turėtojas privalo patikslinti turimą specialiąją licenciją, svarstytina ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje neturėtų būti apibrėžtas terminas per kurį specialiosios licencijos turėtojas privalo pateikti nurodytus dokumentus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui.
15. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento valstybės tarnautojai dalyvauja patikrinimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad šias funkcijas gali atlikti ne tik Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento valstybės tarnautojai, bet ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis. Atsižvelgiant į tai, svarstyti ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis neturėtų būti atitinkamai patikslinta. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 6 dalis.
16. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, numatančia teisines pasekmes subjektui tuo atveju, kai per Reglamento (ES) 2015/1013 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą licencija, specialioji licencija nepatikslinama ir subjektui nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas licenciją, specialiąją licenciją patikslinti.
17. Derinant keičiamo įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatas tarpusavyje, 5 straipsnis pildytinas nuostata, numatančia, kad subjektas, siekiantis gauti ar patikslinti licenciją, turi sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą. Taip pat atkreipiame dėmesį į, mūsų nuomone, nepagrįstą ir nelogišką keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 punkto nuostatą, nustatančią, kad subjektai, kuriems suteikiama teisė, atliekant valstybės nustatytas funkcijas, susijusias su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), vykdyti atitinkamą veiklą, už specialiosios licencijos išdavimą ir patikslinimą taip pat turėtų mokėti valstybės rinkliavą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtieji subjektai vykdytų ne komercinę veiklą savo poreikiams tenkinti, o būtent valstybės patikėtą funkciją, todėl rinkliavos mokėjimas valstybės biudžetui už pačios valstybės patikėtų funkcijų įteisinantį dokumentą būtų tiesiog nesuprantamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 punkto nuostatai, numatančiai, kad už veiklos vietos specialiojo registracijos pažymėjimo išdavimą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava, bei 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 2 dalies 2 punkto nuostatoms dėl valstybės rinkliavos už eksporto ar importo leidimą specialiąsias licencijas ar veiklos vietos specialiuosius registracijos pažymėjimus turintiems subjektams.
18. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 punkte ir 10 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „nevykdo įsipareigojimų muitinei“ įrašytini žodžiai „turi neįvykdytų įsipareigojimų muitinei“.
19. Siekiant teisinio aiškumo ir derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai apibrėžti, kad licencijos arba specialiosios licencijos turėtojui licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu jis nepašalina trūkumų būtent per šioje dalyje nurodytą trijų darbo dienų nuo aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymo terminą.
20. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje po žodžių „punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo“ įrašytinas žodis „dienos“.
21. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes analogiško turinio nuostata dėl sprendimo dėl veiklos vietos registracijos pažymėjimo ar veiklos vietos specialiojo registracijos pažymėjimo patikslinimo priimamo termino jau nustatyta šio straipsnio 2 dalyje. Jeigu būtų neatsižvelgta į šią pastabą, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje po žodžių „pažymėjimo patikslinimo“ įrašytini žodžiai „ar atsisakymo jį patikslinti“.
22. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, numatančia teisines pasekmes subjektui tuo atveju, kai per Reglamento (ES) 2015/1013 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą sprendimas dėl veiklos vietos registracijos pažymėjimo ar veiklos vietos specialiojo registracijos pažymėjimo patikslinimo nepriimamas ir subjektui nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas registracijos pažymėjimą patikslinti.
23. Derinant keičiamo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatas tarpusavyje, 9 straipsnis pildytinas nuostata, numatančia, kad subjektas, siekiantis gauti ar patikslinti veiklos vietos registracijos pažymėjimą, turi sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.
24. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje yra nurodomos kelios sąlygos kuomet veiklos vietos specialusis registracijos pažymėjimas yra tikslinamas, siūlyti šias sąlygas dėstyti atskirais punktais.
25. Siekiant teisinio aiškumo ir derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai apibrėžti, kad veiklos vietos registracijos pažymėjimo arba veiklos vietos specialiojo registracijos pažymėjimo turėtojui pažymėjimo galiojimas sustabdomas, jeigu jis nepašalina trūkumų būtent per šioje dalyje nurodytas tris darbo dienas nuo aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatymo.
26. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad veiklos vietos registracijos pažymėjimo arba veiklos vietos specialiojo registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo neatitikimų pašalinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra numatyta, kad veiklos vietos registracijos pažymėjimo arba veiklos vietos specialiojo registracijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jei subjektas per nustatytą terminą nepašalina priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad aptartose nuostatose yra vartojamos skirtingos formuluotės bei siekiant projekto nuostatose vartojamų formuluočių vienodumo, siūlytina šias formuluotes suvienodinti.
27. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje po žodžių „punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo“ įrašytinas žodis „dienos“.
28. Derinant keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas tarpusavyje, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys pildytinos nuostatomis, numatančiomis, kad subjektas, siekiantis gauti importo ar eksporto leidimą, turi sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.
29. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinime po žodžių „galiojimo sustabdymo“ įrašytinas žodis „panaikinimo“.
30. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje po žodžių „straipsniuose nurodytų atvejų paaiškėjimo“ įrašytinas žodis „dienos“.
31. Siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti kam Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas pagal kompetenciją gali duoti privalomus nurodymus.
32. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje vartojamas pilnas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ pavadinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad pilnas minimo institucijos pavadinimas yra vartojamas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės nustatyta tvarka“ atsisakyti žodžių „Lietuvos Respublikos“.
33. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje yra vartojama formuluotė „muitinės ir policijos įstaigos“, tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamos formuluotės „policijos ir muitinės įstaigos“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant vartojamų formuluočių vienodumo, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalį patikslinti.
34. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „departamentas” įrašytini žodžiai „departamento direktorius“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected]
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]