|
1
|
|
|
Argumentai:
Pagal šiuo metu siūlomą reglamentavimą, jau
sudarytų sandorių patikra būtų atliekama tik valstybei ar savivaldybei
nuosavybės teise priklausančių arba kuriose daugiau kaip pusė balsų
visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei
arba savivaldybei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių atžvilgiu.
Tai reiškia, kad nepaisant to, kad 3 priede nurodytos įmonės yra laikomos
strateginėmis ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis, tačiau esminiai
nacionalinį saugumą užtikrinantys mechanizmai, kaip antai, sudarytų sutarčių
patikra, jų atžvilgiu negalėtų būti pritaikomi. Tokiu būdu, jei 3 priede
nurodyta strateginę reikšmę turinti įmonė būtų sudariusi nacionaliniam
saugumui prieštaraujančią sutartį, pagal siūlomą reglamentavimą nebūtų instrumentų
sustabdyti tos sutarties veikimą, taip pat nebūtų įgyvendinami Įstatymo 1
straipsnyje dėstomi tikslai. Be to, keičiamo Įstatymo projekto 1 straipsnio 2
dalyje įtvirtinta pareiga visų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių
įmonių, įskaitant tas, kurios disponuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbiais įrenginiais ir turtu bei veikia strategiškai svarbiuose ūkio
sektoriuose, vadovams nepriimti įstatymo tikslams prieštaraujančių sprendimų,
t.y. įtvirtinta pareiga valdyti strateginę reikšmę turinčius objektus taip,
kad nekiltų grėsmė nacionaliniam saugumui. Ši pareiga taikoma ir 3 priede
nurodytoms įmonėms, tačiau įstatymo projekte šios pareigos laikymosi
priežiūros mechanizmai yra akivaizdžiai nepakankami.
Pažymėtina, kad pagal tarptautinę investicijų, Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ir Europos Sąjungos
(toliau – ES) teisę, valstybės turi teisę imtis priemonių esminiams
nacionalinio saugumo interesams apsaugoti. Pagal EBPO praktiką, ES steigimo
dokumentus, teismų suformuotą praktiką, nacionalinio saugumo užtikrinimo
teisinis reguliavimas turi atitikti 4 pagrindinius kriterijus: nebūti
diskriminacinis, būti grindžiamas visuotinio intereso imperatyvu, būti
tinkamas (proporcingas) ir būtinas nustatytiems tikslams pasiekti. Siūlomas
teisinis reguliavimas neatitinka šių kriterijų, kadangi, pirma, įstatymu
siūlomas teisinis reguliavimas gali būti laikomas diskriminaciniu, nes būtų
užtikrinami ne visų nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginę reikšmę
turinčių įmonių sandoriams keliami reikalavimai, o tik pirmos ir antros
kategorijos valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių. Antra, toks
reguliavimas neatitinka visuotinio intereso imperatyvo, nes grėsmę
nacionaliniam saugumui gali kelti ne tik strateginės valstybės ar
savivaldybės valdomos įmonės sudarytas sandoris, bet ir AB ,,ORLEN Lietuva“, ,,Achema“
ir ,,Telia Lietuva“ sandoris, galintis turėti lemiamos įtakos tinkamai ir
nenutraukiamai nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbios įmonės veiklai.
Siūlomas reguliavimas ydingas dar ir dėl to, kad
jame nenumatyta galimybė inicijuoti sandorių patikrą tais atvejais, kai pats
sandoris nėra naujai sudaromas, tačiau pakeičiamas taip, kad galimai
nebeatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tas pats pasakytina ir apie tuos
atvejus, kuomet nacionalinio saugumo interesų neatitinkantis ir iki įstatymo
įsigaliojimo sudarytas sandoris yra pratęsiamas – nei Komisija, nei
nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos neturėtų jokių svertų užkirsti
kelią strateginėms įmonėms vykdyti sutartinius įsipareigojimus, keliančius grėsmę
nacionaliniam saugumui.
Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą ir
realią praktiką pagal 13 straipsnio 4 dalį būtų sudarytos galimybės tikrinti
tik trijų valstybei nepriklausančių ir nevaldomų, tačiau strategiškai svarbių
įmonių sandorius ir tik tuos, kurie patenka į 4 dalies 1-4 punktuose
įtvirtintus atrankos kriterijus. Taigi, įvertinus tai, kad nuostatos būtų
taikomos tik keliems ir nacionalinio saugumo prasme svarbiausiems privataus
sektoriaus subjektams ir tik ribotai daliai jų sudarytų sandorių, laikytina,
kad šiuo pasiūlymu siūlomas reguliavimas yra proporcingas, leistų tinkamai
įgyvendinti įstatymo tikslus bei atitiktų tarptautinį teisinį reguliavimą.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlytina
įtvirtinti, kad visų strateginių įmonių sudarytų, keičiamų ar pratęsiamų
sandorių atžvilgiu, kurie atitinka 13 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose
nustatytus kriterijus, būtų sudarytos galimybės vykdyti patikrą Komisijoje
nacionalinio saugumo aspektu.
Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu dėstomo įstatymo 13
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 2
dalyje nurodytos nacionalinį saugumą užtikrinančios
institucijos turi teisę kreiptis į Komisiją dėl nacionaliniam
saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kuri nuosavybės teise priklauso
valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba
savivaldybei, sudaryto sandorio, taip pat sandorio, kurio
nuostatos keičiamos, ir (arba) pratęsiamas galiojimas, atitikties
nacionalinio saugumo interesams:
1) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė
ar kurio pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam
saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė
viršija 10 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios
įmonės pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais (toliau – metinės
pajamos);
2) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar
kurių pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 5
procentus šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių
pajamų ir kurį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė turi teisę
vienašališkai nutraukti įspėdama kitą sandorio šalį daugiau negu
prieš 6 mėnesius iki sandorio nutraukimo ir (arba) dėl šio sandorio
nutraukimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė galėtų patirti
sankcijas, netesybas ar nuostolius, kurių vertė viršytų 2,5 procentų
šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų;
3) dėl sudaryto sandorio su subjektu, kuris
atitinka kriterijus, remiantis kuriais asmuo yra laikomas neatitinkančiu
nacionalinio saugumo interesų pagal šio įstatymo 11 straipsnį;
4) dėl sudaryto sandorio, kurio pagrindu kitai
sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė dirbti ar kitaip
susipažinti su ar gauti prieigą prie šio straipsnio 4 dalyje
nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės
esminių informacinių technologijų sistemų ar informacinių technologijų
infrastruktūros ar duomenų bazių ar jose esančių duomenų.“
|