LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 40¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Pagrindinė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatinusi priežastis – siekis gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kurio 4.3.1 darbo „4.3.1. Darbas. Savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimas ir mokesčių surinkimo gerinimas“ 7 punkto redakcija yra tokia: „7. Proporcingų sankcijų už mokesčių įstatymų pažeidimus nustatymas“.

Siekdama pirmiau minėtų tikslų ir įgyvendindama minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę, Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė šiuos įstatymų pakeitimo projektus: pagrindinį projektą – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir lydimuosius projektus: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo; Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo; Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo, kuriuose įvairiais aspektais reglamentuojami mokesčių administravimo ir asmenų teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus klausimai.

Projekto tikslai – siekis sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje, gerinti mokesčių administravimą, taip pat nustatyti proporcingas sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus.

Projekto uždaviniai: 1) sudaryti teisines prielaidas taikyti asmenims proporcingas sankcijas už atitinkamų teisės pažeidimų padarymą (MAĮ 139 ir 140 straipsnių pataisos); 2) sudaryti teisines prielaidas tam, kad mokesčių mokėtojai, padarę neteisėtų veikų, patirtų ir kitų neigiamų savo neteisėtos veiklos pasekmių (MAĮ 2, 38 ir 68 straipsnių pataisos); 3) diferencijuoti mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus (MAĮ 68 straipsnio pataisos); 4) užtikrinti atitinkamų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų įvykdymą ir atitinkamų mokesčių mokėtojų teisių tinkamą apsaugą (MAĮ 87 straipsnio pataisos); 5) sudaryti vienkartinę galimybę mokesčių mokėtojams įvykdyti savo anksčiau neįvykdytas mokestines prievoles (Projekto 11 straipsnis).

2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėjas Paulius Majauskas) vyriausiasis specialistas Egidijus Vizgirda (tel. 239 0228).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Sankcijos (baudos) už mokesčių teisės pažeidimus nustatytos (reglamentuojamos) šiose nacionalinės teisės šakose: baudžiamojoje teisėje, administracinėje teisėje, mokesčių teisėje. Šioje dalyje aptariami mokesčių teisės klausimai (tobulintinos MAĮ nuostatos).

3.1. Mokesčio mokėtojo naudai mokėtinos palūkanos (MAĮ 87 straipsnio pataisos).

2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nėra reglamentuojami klausimai, susiję su mokesčių mokėtojų naudai mokėtinomis palūkanomis tais atvejais, kai nacionalinis mokesčių administratorius laiku negrąžina PVM permokos. Šią koncepciją savo sprendimuose plėtoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę ir užpildydamas teisinio reglamentavimo spragas (žr. ESTT bylas C-107/10, C-387/16). Dėl šios priežasties nacionalinių (Lietuvos Respublikos) teisės aktų nuostatos visiškai atitinka minėtos direktyvos nuostatas, tačiau iš dalies nesutampa su tuo, kaip šios direktyvos nuostatas aiškina (išaiškino) ESTT savo sprendimuose. Taigi MAĮ turi tam tikrų teisinio reglamentavimo trūkumų, lyginant galiojančių nacionalinės mokesčių teisės normų turinį su ESTT plėtojama mokesčių mokėtojų naudai mokėtinų palūkanų koncepcija.

Dėl šios priežasties inicijuojamos MAĮ 87 straipsnio pataisos, kuriose reglamentuojami šie aktualūs klausimai: 1) mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos; 2) mokėtinų palūkanų dydis; 3) palūkanų skaičiavimo pradžia (šiuo metu mokesčių mokėtojas neturi teisės į palūkanas tuo atveju, kai mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti mokesčių mokėtojo pretenzijų į mokesčio permoką grąžinimo pagrįstumu, inicijuoja mokestinį patikrinimą) ir pabaiga.

3.2. Sankcijų taikymo taisyklės (MAĮ 139 ir 140 straipsnių pataisos).

Sankcijų taikymo (baudų skyrimo) taisyklės pagal savo svarbą priskirtinos įstatyminio reguliavimo sričiai (žr. atitinkamas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas), tačiau šiuo metu jos reglamentuojamos įstatymų įgyvendinamuosiuose mokesčių teisės aktuose (žr. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“), kas nesudaro tvirto teisinio pagrindo apsaugoti mokesčių mokėtojų teises ir neleidžia efektyviai kontroliuoti mokesčių administratoriaus veiklos, skiriant atitinkamas baudas pagal MAĮ (mokesčių administratorius yra pasitvirtinęs taisykles, kuriomis remdamasis skiria baudas mokesčių mokėtojams).

Dėl šių priežasčių MAĮ yra siūloma detalizuoti taisykles, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkrečius skirtinų baudų dydžius. Rengiant šias MAĮ pataisas, vadovautasi analogiškomis BK ir ANK nuostatomis, taip pat atitinkamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

3.3. Mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis (MAĮ 68 straipsnio pataisos).

Šiuo metu mokesčių teisėje yra nustatytas bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas – penkeri metai (su atitinkamomis nedidelėmis išimtimis) – yra per ilgas, nes mokesčių administratorius dažnai, ypač kai kalbama apie juridinių asmenų mokestinių prievolių vykdymo tikrinimą, turi galimybių nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus ir per trumpesnius terminus nei MAĮ nustatytas penkerių metų terminas.

Dėl šios priežasties yra tikslinga nustatyti diferencijuotus mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, priklausomai nuo tikrinamų asmenų statuso bei kitų aktualių ir objektyvių aplinkybių.

3.4. Dvigubas asmens baudimas (MAĮ 132 straipsnio pataisos).

Šiuo metu galioja tokios asmenų baudimo taisyklės, kuriomis remiantis asmuo, padaręs tam tikras nusikalstamas veikas mokesčių srityje, yra baudžiamas tiek pagal atitinkamas BK nuostatas, tiek ir pagal MAĮ (skiriant atitinkamas baudas). Taigi faktiškai asmuo už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas du kartus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą pasiūlymą „inicijuoti MAĮ bei kitų norminių aktų pakeitimus, kurie įgalintų mokesčių administratorių išieškoti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius bei kitus privalomus mokėjimus (pvz., delspinigius), neskiriant pažeidėjui baudos už padarytą mokestinį pažeidimą, arba, įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sudarytų sąlygas mokesčių administratoriui savo iniciatyva panaikinti nuteistam asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant galioti sprendimą dėl į valstybės biudžetą išieškotų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų“, parengtos atitinkamos MAĮ 132 straipsnio pataisos. Pataisų principinė nuostata ta, kad bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos; prokuroras; teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal BK: 1) teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama; 2) kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota).

3.5. Mokesčių mokėtojai, neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (MAĮ papildymas 40¹ straipsniu, MAĮ 38 ir 68 straipsnių pataisos).

Šiuo metu mokesčių teisėje nėra teisės normų (nustatytų ir praktiškai taikomų kriterijų), kuriomis remiantis būtų galima diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles, ir, priklausomai nuo asmenų klasifikavimo, sudaryti teisines prielaidas taikyti diferencijuotą teisinį režimą asmenims, kurie savo mokestines prievoles vykdo netinkamai. Dėl šios priežasties tikslinga nustatyti objektyvius ir pagrįstus kriterijus, kuriais remiantis ta mokesčių mokėtojų grupė, kuri netinkamai vykdo savo mokestines prievoles, turėtų neigiamų tokios savo veiklos teisinių ir moralinių pasekmių. Siūloma nustatyti, kad asmuo turėtų būti laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, jeigu jis praeityje yra nubaustas už padarytus reikšmingus ar pakartotinius teisės pažeidimus ir nuobaudos yra įsigaliojusios.

Asmens pripažinimo neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų pasekmės: 1) informacija apie tokį asmenį nebus laikoma paslaptimi ir tokių asmenų sąrašai bus paviešinti centrinio mokesčių administratoriaus interneto svetainėje (moralinis asmens pasmerkimas) – jei nepažeidžiami asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimai; 2) atliekant tokių asmenų mokestinių prievolių tikrinimą bus taikomi ilgesni (ne trejų, bet penkerių metų) senaties terminai; 3) tokie asmenys neteks teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (žr. lydimąjį (Viešųjų pirkimų įstatymo) projektą); 4) tokie asmenys negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o tokį statusą jau turintys – šio statuso neteks (žr. lydimąjį (Labdaros ir paramos įstatymo) projektą); 5) esant įstatymų leidėjo valiai, tokių asmenų patirtinų neigiamų teisinių pasekmių sąrašas ateityje galės būti papildomai praplėstas.

3.6. Vienkartinis atleidimas nuo delspinigių išsaugant atitiktį minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams (Projekto 11 straipsnis)

Asmenys, netinkamai vykdantys savo mokestines prievoles, patiria tokių neigiamų pasekmių: 1) jie privalo sumokėti nesumokėtus mokesčius; 2) jiems paskiriamos baudos; 3) jiems skaičiuojami delspinigiai. Tuo atveju, jeigu asmuo savarankiškai patikslina pateiktas deklaracijas ir atitinkamai padidina mokėtinų mokesčių sumas, jam nebeskiriamos baudos, tačiau vis tiek yra priskaičiuojami atitinkami mokesčiai.

Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, taip pat bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, tikslinga įteisinti vienkartinę galimybę, kad asmenys, nustatyta tvarka ir terminais deklaravę atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, galėtų būti atleidžiami nuo neigiamų teisinių pasekmių: 1) jiems nebūtų skiriamos baudos; 2) jiems nebūtų skaičiuojami delspinigiai.

4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

4.1. Projekte yra siūlomi šie pakeitimai:

4.1.1. Mokesčių mokėtojo naudai mokėtinos palūkanos (MAĮ 87 straipsnio pataisos).

                Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, susijusias su ESTT formuojama doktrina mokesčių mokėtojui mokėtinų palūkanų srityje, inicijuojamos MAĮ pataisos, kuriose reglamentuojami šie klausimai: mokesčių mokėtojo teisė į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos; mokėtinų palūkanų dydis; palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos nebus skaičiuojamos, kai vykdoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, – palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo procedūros iki šios procedūros pabaigos, nes procedūra pradedama ir vykdoma mokesčių mokėtojo interesais siekiant išvengti dvigubo tarpvalstybinio apmokestinimo (pagal nacionalinius įstatymus mokesčiai apskaičiuojami teisėtai ir teisingai abiejose valstybėse).

                Pažymėtina tai, kad: 1) mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas pagrįstai prašo grąžinti jam mokesčio permoką, mokesčių mokėtojui taip pat bus skaičiuojamos atitinkamos palūkanos (šiuo metu toks palūkanų skaičiavimas nėra numatytas), jeigu mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius nustatys realios mokesčio permokos susidarymo faktą; 2) Projekte nustatomos mažesnio dydžio, palyginti su galiojančiomis, palūkanos, nes dabartinis jų dydis (praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydis, prie kurio pridedama 10 procentinių punktų (žr. galiojančios MAĮ redakcijos 87 straipsnio 9 dalį, kurioje nustatyta, kad palūkanų dydis lygus delspinigių dydžiui, ir MAĮ 99 straipsnio nuostatas, kad „delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų“)) ne tik visiškai kompensuotų mokesčio mokėtojo finansinius nuostolius, bet ir leistų jam nepagrįstai praturtėti (pasipelnyti) valstybės sąskaita, gaunant palūkanas, kurios būtų jau ne kompensacinio, bet baudžiamojo pobūdžio; 3) palūkanų mokėjimo variantai, įsigaliojus siūlomoms MAĮ pataisoms: pirma, po MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus teisę į palūkanas jos būtų kompensuojamos mokant jam mažesnes palūkanas; antra, iki MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus ir vis dar po MAĮ įsigaliojimo turint teisę į palūkanas jos būtų kompensuojamos iki 2018-12-31 (imtinai) mokant senesnio dydžio (didesnes) palūkanas, o nuo 2019-01-01 mokant mažesnes palūkanas; iki MAĮ pataisų įsigaliojimo asmeniui įgijus teisę į palūkanas, kai mokėtinų palūkanų laikotarpis baigiasi iki 2018-12-31, palūkanos būtų kompensuojamos mokant senesnio dydžio (didesnes) palūkanas.

4.1.2. Sankcijų taikymo taisyklės (MAĮ 139 ir 140 straipsnių pataisos).

Sankcijų taikymo (baudų skyrimo) taisyklės pagal savo svarbą priskirtinos įstatyminio reguliavimo sričiai (žr. atitinkamas BK ir ANK nuostatas), todėl MAĮ yra siūloma detalizuoti taisykles, kuriomis remdamasis mokesčių administratorius apskaičiuoja konkrečius asmenims skirtinų baudų dydžius. Rengiant šias MAĮ pataisas, vadovautasi analogiškomis BK ir ANK nuostatomis, taip pat atitinkamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

4.1.3. Mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis (MAĮ 68 straipsnio pataisos).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis, tikslinga nustatyti diferencijuotą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų sistemą, priklausomai nuo objektyvių kriterijų. Siūloma tokia senaties terminų sistema:

1) bendrasis senaties terminas – treji metai (dabar yra nustatytas penkerių metų terminas);

2) ilgesnis penkerių metų senaties terminas nustatomas esant sudėtingesniems mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo atvejams:

a) kai mokesčių administratorius atlieka gyventojo mokestinį patikrinimą (gyventojai objektyviai turi didesnių galimybių netinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, kadangi informacija apie nedeklaruotas pajamas pasiekiama iš trečiųjų šaltinių (užsienio valstybių) po ilgesnio laikotarpio);

b) kai mokesčių mokėtojas neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (logiška, teisinga ir priimtina yra tai, kad asmuo, praeityje jau netinkamai vykdęs savo mokestines prievoles, laikytinas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų ir todėl jam turėtų būti skiriamas didesnis mokesčių administratoriaus dėmesys ir didesnės teisinės galimybės tikrinti jo mokestinių prievolių vykdymo tinkamumą; tam, kad mokesčių administratorius turėtų aiškius kriterijus, kuriais remdamasis galėtų nustatyti, ar asmuo yra laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, siūloma papildyti MAĮ 40¹ straipsniu ir nustatyti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus;

c) kai atliekamas mokestinis patikrinimas pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją (tokie atvejai yra sudėtingesni, informacijos gaunama daugiau ir įvairesnės, todėl mokesčių administratorius turi turėti įgaliojimus tikrinti ilgesnio laikotarpio mokestinių prievolių vykdymą);

d) tikrinant kontroliuojamųjų sandorių kainodarą (atsižvelgiant į sandorių tarp asocijuotųjų asmenų sudėtingumą, reikalavimus, keliamus tokių sandorių pagrindimui, laiką, reikalingą tinkamai įvertinti asocijuotųjų asmenų vykdomoms funkcijoms, prisiimamai rizikai ir veikloje naudojamam turtui bei kitoms kontroliuojamuosius sandorius galinčioms paveikti aplinkybėms, taip pat būtinybę, vertinant asocijuotųjų asmenų tarpusavio sandorius, nagrinėti (tikrinti) ne tik tų metų, kuriais vyko atitinkamas sandoris, bet keleto ankstesnių metų duomenis, kurie leidžia atskleisti vykdyto verslo ypatumus, identifikuoti vertės kūrimo grandinę, paaiškinti tam tikros veiklos cikliškumą, turi būti numatytos teisinės galimybės tikrinti tokius sandorius, sudarytus per ilgesnį laikotarpį), taip pat Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje, 46¹straipsnyje numatytų lengvatų taikymo pagrįstumą;

e) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį;

f) kai atliekamas mokestinis patikrinimas, teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis numato, kad, jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Tuo atveju, jei MAĮ 68 straipsnyje būtų nustatytas sutrumpintas 3 metų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminas, net ir nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus tyčinio bankroto atveju, mokesčių administratorius neturėtų galimybės perskaičiuoti mokesčių. Dėl šių priežasčių siūlytina nustatyti ilgesnį 5 metų senaties terminą tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo bankrotas pripažintas tyčiniu);

g) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą daroma ilgalaikio turto atskaita, nes tokios atskaitos tikslinimo laikotarpis yra būtent penkeri metai;

3) ilgesnis dešimties metų senaties terminas nustatomas, kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita, nes tokios atskaitos tikslinimo laikotarpis yra būtent 10 metų;

4) ilgesnis dešimties metų senaties terminas nustatomas, kai atliekamas mokestinis patikrinimas taikant abipusio susitarimo procedūras (toliau – ASP). Dauguma užsienio valstybių, taikydamos ASP, netaiko nacionalinių senaties terminų (arba yra nustačiusi ilgesnius terminus, pvz., Slovakija), taip neužkirsdamos kelio panaikinti tarptautinį dvigubą apmokestinimą vien dėl formalių procesinių reikalavimų ir tinkamai vykdydamos tarptautinius įsipareigojimus.

ASP yra ypatinga procedūra, vykdoma tarp dviejų ar daugiau lygiateisių užsienio valstybių kompetentingų asmenų, kuri paprastai pradedama tada, kai vienos valstybės mokesčių administratorius papildomai priskaičiuoja mokesčių (atlikdamas kontrolės veiksmus ar kitu būdu) už praeities laikotarpius, nors už šiuos laikotarpius mokėtojas jau būna sumokėjęs mokesčius kitoje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, beveik visada yra itin didelis atotrūkis tarp tikrintų metų ir kreipimosi dėl ASP inicijavimo bei pačios procedūros pradžios (pvz., mokesčių administratoriaus praktikoje buvo atvejis, kai Lietuvos kompetentingas asmuo gavo užsienio valstybės kreipimąsi 2013 m., o laikotarpiai, dėl kurių turėjo būti vykdoma procedūra, – 2005–2010 m.). Todėl itin trumpo senaties termino nustatymas sukurtų situaciją, kad Lietuva turėtų nuolat atsisakyti vykdyti procedūras, kurias įsipareigojo vykdyti pagal tarptautinius dokumentus, siekiant panaikinti dvigubą apmokestinimą (nebūtų vykdomi EBPO patvirtinti minimalūs ASP reikalavimai), taigi Lietuvos mokesčių mokėtojai susidurtų su nepagrįstu apmokestinimu antrąkart. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigalioja ES Tarybos direktyva 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmo sprendimo Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva), kuri bus privaloma ir kurioje taip pat nėra numatyta galimybė dėl valstybėse galiojančių nacionalinių mokesčių perskaičiavimo senačių nenaikinti dvigubo apmokestinimo (atsisakyti vykdyti ASP). Atsižvelgiant į išdėstytas tarptautines tendencijas ir EBPO bei ES reikalavimus, keliamus ASP vykdymui, ASP turi būti nustatyta išimtis, leidžianti netaikyti nacionalinio senaties termino, arba nustatytas gerokai ilgesnis terminas – ne trumpesnis nei 10 metų, kaip ir siūloma Projekte. Taigi, ASP taikomos tais atvejais, kai siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, tokiu būdu palengvinant mokesčių mokėtojo teisinę ir finansinę padėtį. Dėl šios priežasties mokesčių mokėtojas yra tiesiogiai suinteresuotas tuo, kad abipusio susitarimo taikymo atveju būtų taikomi ilgesni mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, šios procedūros metu sankcijos nėra taikomos, todėl baigiamosiose nuostatose numatomas ir atgalinis normos veikimas;

4) taip pat išlieka šiuo metu galiojanti su senaties terminais susijusi MAĮ nuostata, kad galimas ilgesnis nei trejų metų senaties terminas tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

 Jeigu praktikoje pagal MAĮ 68 straipsnio nuostatas gali būti taikomi keli, skirtingų dydžių, senaties terminai, mokesčių administratorius taiko tą mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminą, kuris yra didesnis.

Šios pataisos įsigaliotų nuo 2020 metų, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimo pereinamuoju laikotarpiu galimybes.

4.1.4. Mokesčių mokėtojai, neatitinkantis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (MAĮ papildymas 40¹ straipsniu, MAĮ 38 ir 68 straipsnių pataisos).

MAĮ siūloma papildyti ir nustatyti minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, kurie leistų objektyviai diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles.

Minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai siejami su per tam tikrą laiką (susiejama su Lietuvos Respublikos įstatymuose (pvz., ANK, BK) nustatytais terminais, kurių metu asmuo laikytinas nubaustu (nuteistu) už atitinkamas neteisėtas (nusikalstamas) veikas) padarytais, užfiksuotais teisės pažeidimais ir teisės pažeidimais, dėl kurių įsigaliojusios sankcijos: 1) MAĮ 40¹ straipsnio 1 papunktis sietinas su padarytais reikšmingais („neapskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių“) mokesčių teisės aktų pažeidimais; 2) MAĮ 40¹ straipsnio 2 punktą sietinas su asmens nubaudimu už nelegalų darbą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnį (tuo šis minimalus patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus skiriasi nuo kito minimalaus patikimo mokesčių mokėtojo kriterijaus, nurodyto MAĮ 40¹ straipsnio 4 punkte, kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo neturėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnį); 3) MAĮ 40¹ straipsnio 3 punktas sietinas su asmens tebegaliojančiu teistumu už nusikalstamas veikas, padarytas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (sukčiavimas), finansų sistemai (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą), bet kurią nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai. Nusikalstamų veikų sąrašas parinktas atsižvelgiant į tai, kad asmuo netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus būtent finansinėje ekonominėje srityje, kas leidžia teigti, kad šis asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų; 4) MAĮ 40¹ straipsnio 4 punktas sietinas su padarytais reikšmingais ar pakartotiniais administraciniais nusižengimais, priskiriamais mokesčių administratoriaus kompetencijos sričiai.

Pažymėtina tai, kad: 1) nors MAĮ 40¹ straipsnio 1 ir 4 punktuose reglamentuojami panašūs patikimumo kriterijai, tačiau MAĮ 40¹ straipsnio 1 punktas sietinas su asmens padarytais reikšmingais („neapskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių“) mokesčių teisės aktų pažeidimais, kuriems taikomas ilgesnis senaties terminas, o MAĮ 40¹ straipsnio 4 punktas sietinas su fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo neteisėta veikla ir tokios veiklos pavojingumu, t. y. susietas su pagal ANK skiriama reikšminga sankcija arba nusižengimų pakartotinumu, taikant ANK terminus; 2) fizinio asmens duomenys tvarkomi laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų.

Neatitikties minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams pasekmės: 1) prailgintas (penkerių metų) mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas; 2) negalėjimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; 3) negalėjimas būti paramos gavėju; 4) neigiamos pasekmės asmens reputacijai (tokių asmenų sąrašų paviešinimas); 5) ateityje, įstatymų leidėjui nusprendus, neigiamų teisinių pasekmių sąrašas galės būti pratęstas (papildytas). Atsižvelgiant į tai, kad fiziniams asmenims – gyventojų pajamų mokesčio mokėtojams ir toliau bus taikomas ilgesnis senaties terminas, o kituose įstatymuose numatomos neigiamos pasekmės taikytinos tik verslo subjektams, pataisomis siūloma šį institutą taikyti tik fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, atžvilgiu.

4.1.5. Dvigubo asmenų baudimo panaikinimas (MAĮ 132 straipsnio pataisos).

Siekiant išvengti dvigubo asmenų baudimo, siūloma MAĮ papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad, mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui įtarus, kad mokesčių mokėtojas galimai yra padaręs ir atitinkamą nusikalstamą veiką, mokesčių administratorius sprendimu dėl mokesčių patikrinimo akto patvirtinimo priskaičiuoja papildomas mokėtinų mokesčių ir delspinigių sumas, tačiau baudos skyrimo procesą sustabdo (neskiria konkrečios baudos), o visą aktualią medžiagą persiunčia ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui. Ikiteisminio tyrimo institucijai, prokurorui ar teismui priėmus įsiteisėjusį sprendimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo ir šią medžiagą pateikus mokesčių administratoriui, jis atnaujina mokesčių mokėtojui skirtinos baudos skyrimo procesą ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) teismui priėmus įsigaliojusį apkaltinamąjį nuosprendį, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui baudos neskiria; 2) teismui priėmus įsigaliojusį išteisinamąjį nuosprendį, taip pat tuo atveju, jeigu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atnaujina baudos skyrimo procesą ir skiria mokesčių mokėtojui atitinkamą baudą.

4.1.6. Baudų netaikymo atvejai (MAĮ 139 straipsnio 2 dalies pataisos).

Atsižvelgiant į tai, kad, skiriant baudą, privalomai turi būti nustatoma asmens kaltė kaip privalomasis subjektyvinės pusės elementas, siūloma MAĮ aiškiai nustatyti, kad baudos netaikomos, kai yra atliekamas mirusio mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas.

4.1.7. Vienkartinis atleidimas nuo delspinigių išsaugant atitiktį minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams (Projekto 11 straipsnis).

Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, tikslinga įteisinti vienkartinę galimybę asmenims, nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būtų atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių: 1) jiems nebūtų skiriamos baudos; 2) jiems nebūtų skaičiuojami atitinkami delspinigiai; 3) jie nebūtų laikomi asmenimis, neatitinkančiais minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Privaloma atleidimo sąlyga bus nesumokėtų mokesčių sumokėjimas, tačiau jis galės būti išdėstytas per dvejus metus.

Pastaraisiais metais ženkliai išaugo Valstybinės mokesčių inspekcijos administraciniai gebėjimai mokesčių administravimo srityje. Visų pirma tai susiję su modernių administravimo metodų ir techninių priemonių įdiegimu, be to, ženkliai išaugo iš trečiųjų asmenų gaunamos informacijos apie asmenų pajamas apimtys, įskaitant informaciją apie užsienyje esantį turtą, banko sąskaitų informaciją. Moderni rizikos valdymo sistema aiškiai identifikuoja neatitikimus tarp deklaruotų ir iš trečiųjų asmenų, registrų gautos informacijos apie pajamas. VMI gaunamos informacijos kiekis bei pobūdis ir toliau didės, informacinių technologijų diegimas ir mokesčių administravimo procedūrų perkėlimas į elektroninę erdvę leis dar efektyviau identifikuoti mokesčių nemokančius asmenis, taip vis labiau užtikrinant mokesčių sumokėjimo neišvengiamumą.

Atsižvelgiant į tai, savo laiku mokesčių nedeklaravę asmenys turėtų būti tiesiogiai suinteresuoti suteikta galimybe, kadangi pasibaigus mokestinės amnestijos terminui, bus intensyviai naudojamasi VMI turima informacija siekiant identifikuoti mokesčių nesumokėjusius asmenis ir tokiems asmenims, jei jie nebus pasinaudoję suteikta proga savanoriškai įvykdyti pinigines prievoles, bus be išlygų pritaikytos įstatymuose numatytos sankcijos, o atskirais atvejais – sprendžiamas klausimas ir dėl baudžiamosios bylos iškėlimo inicijavimo.

Be to, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, numatoma nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo juos atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga.

4.2. Priėmus Projektą, bus tokie teigiami rezultatai: 1) nustatytos proporcingos sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus mokesčių teisėje; 2) įstatymo lygiu užtikrintos mokesčių mokėtojų teisės (baudų skyrimo taisyklės; mokesčių mokėtojų teisė į palūkanas, esant mokestinei permokai); 3) nustatyta diferencijuota mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų sistema; 4) įteisintos neigiamos pasekmės asmenims, netinkamai vykdantiems savo mokestines prievoles (nustačius minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus); 5) sudarytos galimybės asmenims, praeityje netinkamai vykdžiusiems savo mokestines prievoles, jas įvykdyti be jokių neigiamų teisinių ir moralinių pasekmių.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatomi Projekto priėmimo teigiami rezultatai aprašyti aiškinamojo rašto 4.4 papunktyje. Neigiamų Projekto priėmimo pasekmių nenumatoma.

6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Tiesioginis poveikis kriminogeninei situacijai ar korupcijos mastui nenumatomas, nes Projektu nėra koreguojami baudžiamosios teisės (baudžiamosios atsakomybės) klausimai.

7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projekto priėmimas turės tiesioginę įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai: 1) esant mokesčio permokai, laiku jos negrąžinus, asmenys turės teisę į atitinkamas palūkanas; net ir tuo atveju, kai mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti tam tikro mokesčių mokėtojo prašymo pagrįstumu, atliks mokestinį patikrinimą (su sąlyga, kad atlikus šį patikrinimą bus patvirtintas mokesčio permokos susidarymo faktas), kas leis užtikrinti, kad sąžiningas verslas šiuo atveju nepatirs finansinių nuostolių; 2) netinkamai savo mokestines prievoles vykdantys asmenys galės būti tikrinami taikant ilgesnį (penkerių metų) mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą, jie neteks teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir neteks paramos gavėjo statuso (žr. lydimųjų įstatymų (Viešųjų pirkimų įstatymo ir Labdaros ir paramos įstatymo) projektų nuostatas), turės teigiamą įtaką sąžiningo, atsakingo verslo sąlygoms ir plėtrai; 3) verslui sudaroma laikina, vienkartinė teisinė galimybė įvykdyti savo anksčiau neįvykdytas mokestines prievoles be neigiamų finansinių, teisinių pasekmių ir tokiu būdu pradėti (tęsti) savo veiklą „nuo balto lapo“.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Projektą, taip pat reikės keisti kai kuriuos kitus Lietuvos Respublikos įstatymus (ANK, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą), kuriuose įvairiais aspektais reglamentuojami asmenų teisinės atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus klausimai.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis nustatytųjų reikalavimų. Projekto sąvoka ir ją įvardijantis terminas įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Projektui įgyvendinti reiks pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Apibendrinant bendrąjį teikiamo Projekto ir kartu teikiamų kitų įstatymų pakeitimo projektų poveikį, 2019 metais planuojamas bendras teigiamas 200 milijonų eurų poveikis valstybės pajamoms, 2020 ir 2021 metais – po 160 milijonų eurų.

Taip pat bus būtina parengti priemones, leidžiančias iš Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauti duomenis apie mokesčių mokėtojų priskyrimą patikimiems ar nepatikimiems mokesčių mokėtojams. Šių priemonių parengimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, kurios bus dengiamos iš bendrųjų asignavimų.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Projektas derintas su Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos banku, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Valstybine lietuvių kalbos komisija, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu.

Projektas taip pat derintas su šiomis suinteresuotomis institucijomis: Investuotojų forumu, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos bankų asociacija, Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos autoverslininkų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Legalaus verslo aljansu, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacija, Lietuvos mokesčių mokėtojų asociacija, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Baudų skyrimas“, „palūkanos už mokesčio permoką“, „mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 139 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1087“ iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentūros parengtam MAĮ 139 straipsnio pataisų projektui, kuriame taip pat yra reglamentuojami aktualūs mokesčių administravimo tobulinimo klausimai. Priėmus šį projektą Lietuvos Respublikos Seime, jo nuostatos turėtų būti įtrauktos į teikiamą Projektą.

__________________________