LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-09-12 Nr. XIIIP-2427
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime 2018 m. kovo 5 d. užregistruotas su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros įstatymo nuostatos projektuose Reg. Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu:
„Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:
1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną.
2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“).
3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti.
4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius.
4. Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti.
5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“.
6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo, „kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus, „kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali, neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo.
7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių „<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“.
8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto 17 straipsnio 2 dalimi dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme nustatyto baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunkčio, kuriuose nurodytos „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma. Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją.
9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme „atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes.
10. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo.
11. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti.
12. Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje.
13. Projekto 53 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad „Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento.
14. Projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.
15. Projekto 63 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai.
16. Teikiamo projekto 9 straipsniu įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080, įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“
17. Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina.
18. Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina.
19. Teikiamo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3 dalį nerekomenduotina.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]