LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO NR. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-05-14 Nr. XIVP-3738
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad fiksuotoji kredito palūkanų norma yra kredito davėjo ar paskolos davėjo ir kredito gavėjo susitarta viena kredito palūkanų norma, nustatyta visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, arba viena ar kelios kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkretų palūkanų procentinį dydį. Jeigu kredito sutartyje nustatytos ne visos kredito palūkanų normos, laikoma, kad kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams kredito sutarties laikotarpiams, kurių metu galioja konkretaus procentais išreikšto dydžio kredito palūkanų norma, dėl kurios susitarta sudarant kredito sutartį. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, iš projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo atvejis, kai viena kredito palūkanų norma nustatoma keliems daliniams kredito sutarties laikotarpiams skiriasi nuo toje pačioje straipsnio dalyje nurodyto atvejo, kai viena kredito palūkanų norma nustatoma visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar toks fiksuotosios kredito palūkanų normos apibrėžties elementas nėra perteklinis.
Antra, pastebėtina, kad iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies nuostatų nėra aišku, kaip tam pačiam kredito sutarties daliniam laikotarpiui galėtų būti taikomos kelios konkrečios kredito palūkanų normos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos loginiu aspektu.
Trečia, pastebėtina, kad, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies nuostata „išimtinai taikant fiksuotą konkretų palūkanų procentinį dydį“ yra perteklinė, nes sakinio pradžioje jau yra nurodyta, kad kredito sutarties šalys susitaria dėl „vienos kredito palūkanų normos“ tam tikram laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti kaip perteklinės.
Ketvirta, iš projekto nuostatų vis tik nėra aišku, ar trumpesniam negu penkerių metų laikotarpiui fiksuota palūkanų norma taip pat būtų laikoma fiksuotąja kredito palūkanų norma keičiamo įstatymo tikslais. Pastebėtina, jog sąvokoje „fiksuotoji kredito palūkanų norma“ dalinio laikotarpio minimali trukmė nėra nustatoma, o tai, kad kredito davėjas turi pateikti pasiūlymą, kuriame palūkanų norma yra fiksuota bent penkerių metų laikotarpiui, nepanaikina galimybės kredito davėjui pateikti daugiau pasiūlymų, tarp kurių būtų ir pasiūlymas palūkanų normą fiksuoti vienerių, dvejų, trejų ar keturių metų laikotarpiams. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas minimalus terminas, kuriam palūkanų norma turi būti fiksuota, kad ji būtų laikoma fiksuotąja kredito palūkanų norma.
Penkta, siekiant teisinio aiškumo, tikslintina nuostata „jeigu kredito sutartyje nustatytos ne visos kredito palūkanų normos“, vietoje jos įrašant „jeigu viena ar kelios kredito palūkanų normos nustatomos ne visam kredito sutarties galiojimo laikotarpiui“. Taip pat kaip perteklinė brauktina nuostata „kurių metu galioja konkretaus procentais išreikšto dydžio kredito palūkanų norma“.
2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja pagrindines keičiamo įstatymo sąvokas, todėl projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys, nurodantis atvejus, kai kredito sutarčiai taikomos tiek fiksuotosios palūkanų normos, tiek ir kintamosios palūkanų normos, yra reguliacinio pobūdžio norma, o ne sąvokos apibrėžties dalykas ir turėtų būti dėstomas kitame keičiamo įstatymo straipsnyje.
3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma atsisakyti keičiamame įstatyme įtvirtintos „kintamosios kredito palūkanų normos“ apibrėžties, tačiau vadovaujantis projekto nuostatomis, sąvoka „kintamoji kredito palūkanų norma“ keičiamame įstatyme yra ir toliau vartojama, o jos turinys keičiamame įstatyme lieka neaiškus. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant minėtos sąvokos apibrėžtį, arba atitinkamai papildant keičiamo įstatymo 3 straipsnio 34 dalyje nurodytų įstatymų, kuriose minėtos sąvokos yra vartojamos, sąrašą.
4. Projekto 2 straipsniu kredito davėjams ir (arba) kredito tarpininkams siūloma nustatyti tam tikras su kredito pasiūlymo pateikimu susijusias pareigas bei reikalavimus jų veiklai. Atsižvelgiant į tai manytina, kad projekto 2 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos nėra keičiamo įstatymo 7 straipsnio „Standartinė informacija apie kreditą ir įpareigojantis pasiūlymas suteikti kreditą“ reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos atskiru straipsniu.
5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatoma kredito davėjo ir (arba) kredito tarpininko pareiga pateikti bent du pasiūlymus suteikti kreditą kredito gavėjui. Iš projekto nuostatų nėra aiškus šių pasiūlymų ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio kitose dalyse numatyto įpareigojančio pasiūlymo suteikti kreditą santykis. Tuo atveju, jeigu po keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje pateiktų bent dviejų pasiūlymų kredito davėjui pasirinkus vieną iš jų kredito davėjas papildomai teiktų jau įpareigojantį pasiūlymą, atitinkamos nuostatos turėtų būti nustatytos įstatyme.
6. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje pareiga pateikti kredito gavėjui bent du pasiūlymus suteikti kreditą taikoma tiek kredito davėjui, tiek ir kredito tarpininkui, tačiau antrajame šios dalies sakinyje bei kitose keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalyse reikalavimai, išimtys ir pareigos keliami tik kredito davėjui, o kredito tarpininkas nebeminimas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslinamos atsisakant kredito tarpininko pareigos pateikti kredito gavėjui bent du kredito pasiūlymus, arba nuosekliai reglamentuojant ir kredito tarpininkui keliamus reikalavimus ir jo veiklai taikomas išimtis.
7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu kredito davėjas negali pateikti pasiūlymo suteikti kreditą, kurio palūkanų norma fiksuota bent penkerių metų laikotarpiui, turėtų būti pateikiamas pasiūlymas suteikti kreditą, kurio palūkanų norma yra kintamoji kartu nurodant pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios kredito palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos negali pateikti pasiūlymo turinys, nes įstatyme nėra pateikiama jokių minėto „negalėjimo“ kriterijų. Pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad „projekto pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kredito gavėjui (vartotojui) būtų suteikta reali galimybė pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį, t. y. galimybė pasirinkti kreditą, kurio palūkanų norma yra kintamoji, arba kreditą, kurio palūkanų norma fiksuota tam tikram laikotarpiui“, tačiau sistemiškai vertinant projekto nuostatas kyla pagrįstų abejonių, ar minėtas aiškinamojo projekto tikslas galėtų būti pasiektas. Pažymėtina, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nurodytas imperatyvas kredito davėjams pateikti bent du kredito pasiūlymus netenka prasmės, jei šio imperatyvo vykdymas priklauso išimtinai nuo kredito davėjo subjektyvių galimybių ir noro vykdyti įstatyme jam nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nustatant atvejus, kada kredito davėjas galėtų atsisakyti pateikti kredito gavėjui kredito pasiūlymą su fiksuotomis palūkanų normomis.
8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte inter alia siūloma nustatyti, kad kredito sutartyje „kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma fiksuota tam tikram laikotarpiui, turi būti nurodyta ir kintamoji kredito palūkanų norma (kredito davėjo taikomos maržos dydis ir kintamoji palūkanų normos dalis), kuri bus taikoma pasibaigus laikotarpiui, kurio metu buvo taikoma fiksuotoji kredito palūkanų norma“. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad paprastai kintamoji palūkanų normos dalis yra kintanti ir iš naujo nustatoma kas 3, 6 ar 12 mėnesių laikotarpį, todėl reikalavimas kredito sutartyje nustatyti kintamąją kredito palūkanų normą, kai teikiamas kreditas, kurio palūkanų norma fiksuota tam tikram laikotarpiui (ne trumpesniam kaip 5 metai) prieštarauja pačiai kintamųjų palūkanų normos esmei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtos projekto nuostatos neturėtų būti patikslintos.
9. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti, kad fiksuotosios kredito palūkanų normos būtų nustatytos protingai, pagrįstai ir turi atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, fiksuotosios kredito palūkanų normos nustatymo kriterijai ir procedūra būtų nustatomi kredito davėjo vidaus teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, detalizuojančių deklaratyvius „objektyvumo ir sąžiningo verslo praktikos reikalavimus“ ir pats kredito davėjas turėtų galimybę savarankiškai nustatyti visus fiksuotosios kredito palūkanų normos nustatymo kriterijus ir procedūras, svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir atitinkantis kredito gavėjų – vartotojų – teisinius interesus. Atsižvelgiant į tai, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nuostatas siūlytina arba detalizuoti, arba jų įgyvendinimo organizavimą ir priežiūrą pavesti vykdyti priežiūros institucijai.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2024 m. balandžio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2580, kurio 5 straipsnis, keičiantis keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įsigaliojo 2024 m. gegužės 3 dieną. Atsižvelgiant į tai, vertintinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo tikslingumas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]