Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 3
STENOGRAMA
2024 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS
ir Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Užimkite savo vietas. Pradėsime Seimo rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 120 Seimo narių. Pradėsime rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. lapkričio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl posėdžio darbotvarkės – kolegė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF*). Gerą rytą, kolegos. Gerbiamas Pirmininke, norėčiau pasiūlyti išbraukti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-4281 (nauja redakcija). Tiesiog šiame projekte tikrai daug pakeitimų. Jau pati nauja redakcija reiškia, kad keičiasi per 50 % reguliavimo. Matyt, naujai Vyriausybei būtų gerai peržiūrėti ir paskui pateikti. Tiesiog siūlome išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar čia prašoma frakcijos vardu, kolege? (Balsas salėje) Tuomet ir lydimasis turėtų… Ačiū.
V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašau iš rytinės darbotvarkės išbraukti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto svarstymą ir priėmimą ir perkelti jį į popietinį posėdį, o iš vakarinio posėdžio perkelti į rytinį posėdį generalinės prokurorės kreipimąsi dėl imuniteto naikinimo. Tikiuosi, kolegos, skaitėte Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą. Susipažinęs su ja, galbūt parlamentas prokurorų dėka atsikvošės.
PIRMININKAS. Ačiū už siūlymą. Neišgirdome argumentų, kodėl reikėtų išbraukti nutarimo dėl Ministro Pirmininko projektą. O dėl generalinės prokurorės galiu atsakyti, kad jau suderintas laikas, atsižvelgiant į generalinės prokurorės prašymą ir laiką, kuomet ji gali atvykti į Seimą. Bet mes apsispręsime balsuodami dėl jūsų pasiūlymų.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Tuomet pirmasis pasiūlymas yra kolegės A. Širinskienės. Siūloma išbraukti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-4281 ir su juo susijusį lydimąjį teisės aktą, projektą Nr. XIVP-4282. Kas už tai, kad išbrauktume, prašome balsuoti už. Kas prieš ar susilaiko?
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 95, prieš – 28, susilaikė 3. Pritarta išbraukti du įstatymų projektus iš darbotvarkės.
Noriu pasitikslinti dėl kolegos V. Gailiaus siūlymo. Ar jūs prašėte frakcijos vardu? Ačiū. Antrasis siūlymas dėl darbotvarkės – perkelti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto Nr. XVP-15 svarstymą į popietinę darbotvarkę. Kas už tai, kad būtų perkelta, balsuoja už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 30, prieš – 86, susilaikė 11. Siūlymui nepritarta.
O dėl generalinės prokurorės nebalsuosime, nes, kaip ir minėjau, yra atsižvelgta į galimybę ir laiką, kada generalinė prokurorė gali atvykti į Seimą.
Ar galime pritarti dienos darbotvarkei bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaravimų. Ačiū. Greičiau reaguokime į siūlymus. Ar reikia balsuoti? Paskubėkime. Ar reikia balsuoti? Balsuojame. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę? Balsuojame.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 101, prieš – 9, susilaikė 15. Darbotvarkė patvirtinta.
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XVP-15 (svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto Nr. XVP-15 svarstymo, priėmimo stadijos. Dabar pagal Seimo statuto reikalavimus frakcijos išsakys savo išvadas. Pradėsime nuo didžiausios frakcijos. Kviečiu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovą pateikti savo frakcijos išvadą.
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiami Seimo nariai, posėdžio dalyviai ir svečiai, Lietuvos socialdemokratų partijos vardu prašau jūsų palaikyti kolegos, jums visiems gerai pažįstamo G. Palucko, kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus. G. Palucką vertiname už jo visapusį akiratį, detalų ir skvarbų įsigilinimą į problemas, išmintį bei taikų ir konstruktyvų būdą. Mes nė kiek neabejojome, kad G. Paluckas, išlaikydamas dialogo kultūrą, kuria jis pasižymi, puikiai susitvarkys su sudėtingiausiomis pareigomis, kurias einant tenka atremti sudėtingiausius iššūkius mūsų valstybėje. G. Paluckas savo atkakliu darbu dar praėjusios kadencijos Seime akivaizdžiai pademonstravo, kad ir būnant opozicijoje galima daug ką nuveikti ir įgyvendinti savo prioritetus.
Kasdienybė rodo, kad problemas mes visi žinome, kasdien apie tai labai daug kalbame, jas eskaluojame, tačiau vien to nepakanka. Vadovaudamas frakcijai Gintautas sakydavo: jei oponuoji ir dėl kažko nesutinki, turi teikti alternatyvas ir paaiškinti, kodėl toks sprendimas geresnis ir kaip jis konkrečiai sprendžia žmonių problemas. Laikydamasis tokios nuostatos Gintautas buvo vienas iš produktyviausių Seimo narių. Mes puikiai žinome, kad Gintautui yra svetimas smulkmeniškumas ir technokratinis valdymas ar sprendimų priėmimas. Jis paprastai kalba apie svarbius dalykus, apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga ir kas yra vertinga, ir kas yra svarbiausia.
Kaip buvęs ambasadorius vienoje iš didžiausių Skandinavijos valstybių – Švedijoje, galiu tik pritarti Gintauto ne kartą išsakytai nuostatai, jog visiems piliečiams lygios ir solidarios valstybės kūrimas prasideda nuo teisingų principų, o ne nuo pinigų gausos. Gerovės valstybės kuriasi ne iš pinigų gausos – viskas prasideda nuo teisingų principų, kurie lemia sėkmę. Taigi Gintautas savo politinėje veikloje visada vadovaujasi labai aiškiais principais. Priminsiu, kad dar praėjusių posėdžių metu pretendentas mus patikino, kad yra orientuotas į efektyvumą, rezultato siekimą ir kad būtent realus poreikis, keičiantis žmonių gyvenimus į gera, bus pagrindinis jo veiklos rodiklis. Tai yra išmintingo ir brandaus politiko požiūris.
Jeigu norime spręsti susikaupusias problemas svarbiausiuose mūsų valstybės sektoriuose, tokiuose kaip švietimas, sveikata, viešieji finansai, mums reikia ir valstybės vadovo, kuris būtų iš esmės susipažinęs su šiomis politikos sritimis, bet ir gebėtų sutelkti Vyriausybės narius ministrus, taip pat gebėtų užmegzti dialogą su bendruomenėmis ir kartu ieškoti pažangių, galbūt netikėtų bei drąsių sprendimų ir kurtų ateitį, kurioje mūsų piliečiai gyventų solidarioje, socialiai teisingoje ir pažangioje demokratinėje visuomenėje.
Gerbiami Seimo nariai, kolegos, Lietuvos socialdemokratų partijos vardu kviečiu jus palaikyti G. Palucko kandidatūrą į Ministrus Pirmininkus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Remigijau. Toliau frakcijos nuomonę išsakys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Frakcijos seniūnas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, ką tik šviežiai ir baigėsi mūsų susitikimas su kandidatu į premjerus G. Palucku. Turėjome valandą, turbūt tos valandos per maža buvo, mačiau iš akių, tikrai dar ne vieną klausimą kolegos norėjo užduoti. Turėjome vaisingą ilgą pokalbį ir frakcija yra apsisprendusi nepalaikyti G. Palucko į premjero poziciją. Ir ne tik dėl to, kad tai yra valdančiųjų vienybės išbandymas, kad tai yra koalicijos klausimas, bet retai taip susiklosto, kai neigiamos pozicijos priežasčių, priežasčių nepalaikyti atsiranda kur kas daugiau negu viena, dvi, trys – mes jas apibrėžėme bent septynias.
Taigi įgarsinti norėčiau pirmiausia sukompromituotą požiūrį į pažadų laikymąsi, į jų svarbą. Visa rinkiminė kampanija buvo grįsta melu, iš anksto žinant, kad V. Blinkevičiūtė nebus teikiama premjere.
Antra. Pasirinkimas formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“ kelia riziką dėl šalies saugumo ir jo interesų. Socialdemokratai turėjo ne vieną pasirinkimą, leidusį suformuoti veiklią Vyriausybę, bet „Nemuno aušros“ pasirinkimas kelia ne tik reputacinę žalą, bet gali turėti neigiamų pasekmių, ypač Berlyno ar Vašingtono sprendimams dėl mums svarbių saugumo garantijų.
Trečia. Nėra tvirtos laikysenos dėl antidemokratinių režimų, neišgirdome ir labai aiškios pozicijos dėl Kinijos, neretai girdėjome abejonių dėl sankcijų nedemokratiniams režimams reikšmės. Pozicijų svyravimai, jų keitimas dėl pamatinių nacionaliniam saugumui svarbių klausimų kelia abejonių, ypač kai geopolitinė padėtis įtempta, Europoje vyksta karas, o mes nuolat susiduriame su realiomis grėsmėmis.
Teistumas korupcinėje byloje nėra tas standartas, kurį norėtume legitimuoti skirdami kandidatą į vienas aukščiausių ir svarbiausių pareigų valstybėje.
Penkta priežastis. Noras savo rankose išlaikyti įvairių įmonių akcijas gali tapti interesų konfliktų plikledžiu, ant kurio slidinės būsimasis premjeras ir kuris kurs nuolatinę tokių konfliktų regimybę.
Šešta. Stinga vadovaujamos darbo patirties valstybinėje sąrangoje. Socialdemokratai turi ne vieną politiką, sukaupusį solidžią valstybinio darbo patirtį tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje.
Septinta priežastis, kuri kaip tik paaiškėjo šio susitikimo metu, – pasirodo, kad kandidatas visai neseniai buvo susitikęs su Birių krovinių terminalo atstovu ir kalbėjosi. Nei aiškino, nei vardino, kokiais tiksliai klausimais, bet tas susitikimas nėra deklaruotas, nebuvo deklaruotas. O žinodami, kad Birių krovinių terminalas yra pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, kad tai yra tiesiogiai su A. Lukašenkos režimu susijusi įmonė, „Belaruskalij“ ir verslo partneriai, suprantame, kad tų interesų, be abejo, gali būti pačių įvairiausių, ir traktuoti, kad tai yra bendro pobūdžio susitikimas, – tai tikrai mūsų frakcijos narių neįtikina.
Šiandien galiausiai žmonės antrą kartą renkasi į Nepriklausomybės aikštę išreikšti savo poziciją, ką jie galvoja ne dėl rinkimų rezultatų baigties, bet išskirtinai dėl suformuotos koalicijos sudėties. Frakcijoje buvo išsakytas G. Palucko nusiteikimas ateiti į Nepriklausomybės aikštę. Norisi, kad būtų ne tik ateita, bet ir išgirsta aikštėje susirinkusių žmonių, pilietinės visuomenės balsas, nuomonė.
Dar kartą apibendrindamas pagarsinu, kad mūsų frakcija nepalaikys G. Palucko kandidatūros į premjerus.
PIRMININKAS. Ačiū frakcijos seniūnui. Toliau poziciją išsakys „Nemuno aušros“ frakcija. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, išties šiandien mes turime neeilinę dieną, ypač po praėjusios savaitės. Leisiu pacituoti vieną teiginį: jeigu nepatinka šita valdžia, po ketverių metų jūs galėsite išsirinkti kitą valdžią. Beje, visuomenė taip ir nusprendė: Liberalų sąjūdį – korumpuotą ir nuteistą politinę partiją, Tėvynės sąjungą, kuri pastaruosius ketverius metus pasižymėjo savo įžūliu bendravimu ir negebėjimu surasti normalių ryšių su visomis socialinėmis grupėmis, bei Laisvės partiją nusprendė nubausti. Nubaudė gana skaudžiai ir labai stipriai: iš 52 Seimo narių jų liko 28, vienos frakcijos išvis neliko, kita frakcija dėka Laisvės partijos išsisaugojo.
Mielieji mano, šiandieną girdžiu tribūnoje postringaujančius dešiniuosius, kad kokia šita koalicija yra nešvari ir negraži. Taip jau gyvenime atsitinka, kad konservatoriai ketverius metus dirbo su politine partija, nuteista stambaus kyšininkavimo byloje, įstatymų prekybos ir pinigų gryninimo byloje, ir dabar reiškia pretenzijas mums, centro kairėms koalicinėms jėgoms, kad kažkas yra negerai. Per ketverius metus išplauni Liberalų sąjūdį, išplauni viskio dėžutę, išplauni jos pinigus ir sakai – viskas čia yra gerai. Hmm, įdomus sutapimas.
Mes šiandien tvirtiname Ministrą Pirmininką, jam net neleidžiame išdirbti 100 dienų ir mes kvestionuojame, koks jisai bus ir kaip jisai dirbs. Kolegos, G. Palucką mes pažįstame, bent jau aš asmeniškai pažįstu nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio, kai kartu startavome ir dirbome Vilniaus savivaldybėje. Aš jį žinau kaip principingą, užsibrėžiantį ir siekiantį savo tikslų žmogų. Mačiau, kaip dirbo įmonių valdybose, aš tą mačiau. Mačiau, kaip dirbo administracijos direktoriumi. Aš tą irgi mačiau. Mačiau, kaip dirba ir eidamas kitas pareigas.
Dabar įdomiausias yra kitas dalykas. Mes kvestionuojame, kad žmonės renkasi į piketus, į mitingus, sako, prieš šitą valdžią. Ir turi žmonės rinktis, tai yra žmonių teisė tenai dalyvauti, žmonių teisė išreikšti savo poziciją ir išreikšti savo norą. Sveikintinas dalykas, kad tą žmonės daro. Bet neleisti Vyriausybei dirbti ir sakyti, kad premjeras iš karto yra šioks, toks, anoks ir kitas, man šiandien nepriimtina.
Bet, mielieji konservatoriai ir liberalai, jūs savo tikrą veidą jau parodėte lapkričio 14 dieną, kai, duodant priesaiką Seimo nariui R. Žemaitaičiui, jūs visi pakilote ir išėjote iš Kovo 11-osios salės. Jūs parodėte nepagarbą ne man – jūs nepagarbą parodėte šitai institucijai, jūs nepagarbą parodėte žmonėms ir nepagarbą parodėte beveik virš pusės milijono gyventojų, kurie nusprendė, kad Lietuvoje atėjo laikas permainoms. Susitaikykite, mielieji mano, pradėkite gerbti naujai išrinktą valdžią. Jūsų patriarchas profesorius V. Landsbergis yra pasakęs: tie, kurie baubia, tie, kurie šaukia prieš išrinktą valdžią, tie eina prieš valstybę.
Dabar girdžiu – kažkam neaišku, kokia yra užsienio politika. Ar jūs kas nors girdėjote, kad nauja valdančioji dauguma pasiūlė išstoti iš NATO, iš Europos Sąjungos? Ar kas nors pasiūlė nutraukti kokias sutartis? Kolegos, ar mes tą siūlėme? Aš to negirdėjau. Ar kas nors dabar čia kvestionuoja, kokie yra santykiai su Vokietija? Aš puikiai girdėjau būsimo premjero pokalbį su B. Pistoriusu, aš puikiai girdėjau, kai buvo kalbama su ambasadoriais ir buvo aiškinama, kokia yra situacija. Dabar jūs kvestionuojate kai kurių užsienio politikų išreikštas pozicijas. Ir ką gi mes ten matome? Ogi mes matome ne ką kita, o šiandien vieno Konservatorių partijos lyderio Ž. Pavilionio draugų, trijų draugų išreikštą nuomonę. Ir dar, be kita ko, T. Dapkaus nuomonę, išreikštą viename Jungtinių Amerikos Valstijų spaudos leidinyje, kur toje pačioje byloje su „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdis kyšius dalinosi viskio dėžutėse. Ir jūs dar čia vaizduojate kažkokią užsienio politiką? Jūs Lietuvą į gėdą įstūmėte, nes šiandien lenda jūsų susitarimai. Lenda, kad Ž. Pavilionį būtent agitavo keturi užsienio komitetų pirmininkai. Jo lankstinuke mes matome jų nuotraukas, mes matome jų susitikimus.
Mielieji mano, turėkite savigarbos pralaimėti rinkimus ir turėkite pagarbos nugalėtojams suteikti valdžią ir parodyti, ką jie dirba. Ir mes pažiūrėsime po 100 dienų, ko ši nauja valdančioji koalicija yra verta. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū R. Žemaitaičiui. (Plojimai) Toliau frakcijos nuomonę išsakys Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ palaiko teikiamo kandidato į Ministrus Pirmininkus kandidatūrą. Esame susitikę, diskutavome visą valandą ir tikrai aptartas be galo platus klausimų ratas. Labai imponuoja mūsų kandidato kompetencija, įsigilinimas ir toks detalus atsakymas apie įvairiausias valstybės valdymo sritis. Tai tikrai yra būtina kompetencija bet kuriam premjerui ir džiugu, kad G. Paluckas tai demonstruoja.
Taip pat įtikina kandidato profesionalumas, dialogo kultūra, kurią demonstruoja, savo nežinojimo pripažinimas ir sprendimo paieška, jeigu keliami klausimai, iš karto ieškoma sprendimo. Taip pat žadama bendra sprendimų paieška kartu su socialiniais partneriais, kartu su savivaldybėmis. Turint galvoje, kiek yra savivaldybių, socialdemokratų valdomų savivaldybių, tai tikėtina, kad tikrai tas ryšys su šiuo premjeru bus labai nuoseklus ir savivaldybę stiprinantis, savivaldą stiprinantis. Tas yra būtina mūsų regioninei plėtrai ir tai taip pat įtikina.
Taip pat kas dar mums imponuoja, tai būtent tai, kad socialiniai partneriai, profsąjungos, nevyriausybinės organizacijos ir visi kiti yra ne kartą bendravę su G. Palucku, turi ryšį ir atrodo, kad ta dialogo kultūra bus perkelta į Vyriausybę.
Gerbiami kolegos, laikas tikrai yra rimtas, sudėtingas ir reikia maksimalaus susitelkimo visų valdžios grandžių, tiek Seimo, tiek Vyriausybės ir Prezidento, tiek sprendžiant geopolitinius iššūkius, tiek nacionalinio saugumo, bet taip pat ir tuos vidinius, kurių mes, deja, turime, tai yra socialiniai, sveikatos, švietimo ir kiti bei visuomenės susipriešinimas. Nuosekli, telkianti centro kairės koalicija jau savo sutartimi yra įsipareigojusi šiuos iššūkius spręsti. G. Paluckas pats dalyvavo formuojant šią koalicinę sutartį, tie įsipareigojimai yra prisiimti.
Jau dabar G. Paluckas brėžia pirmuosius žingsnius, kurie yra spręstini net jam dar nesant premjeru, kalba apie biurokratijos mažinimą iškilus problemoms, kalba apie šio biudžeto perskirstymą aktualiems klausimams, kurie dega, tai yra keliams, neformaliajam ugdymui ir kitiems, ir tikėtina, kad tie biudžeto perskirstymai bus padaryti dar 2025 metų biudžete, tiek kitoms svarbioms sritims. Tai reiškia, kad turime kandidatą, kuris mato problemą, nori spręsti čia ir dabar ir pasitelkdamas partnerius.
Sėkmės kandidatui, jeigu bus patvirtintas, formuojant stiprią komandą. Ministrai ir viceministrų lygmuo yra esminis koalicijos sutarties, Vyriausybės programos įgyvendinimo ramstis. Suformuotai komandai tikrai pasiruošę mes, dirbdami čia, Seime, maksimaliai padėti, kad šie įsipareigojimai, kurie yra prisiimti visai tautai, būtų įgyvendinti. Sėkmės kandidatui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam seniūnui. Toliau frakcijos poziciją išsakys Liberalų frakcijos, atsiprašau, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, antradienį Liberalų sąjūdžio frakcija buvo susitikusi su kandidatu į premjerus G. Palucku, aptarėme jo matymą dėl įvairių klausimų – nuo užsienio politikos iki žmogaus teisių. Dėl atskirų klausimų nuomonės išsiskiria, iš esmės yra dalykų, kur požiūriai yra panašūs arba sutampa, ypač kalbant apie būtinybę skirti dar daugiau dėmesio ir resursų saugumui ir gynybai ir galimybes šios kadencijos Seimui pasistūmėti į priekį žmogaus teisių srityje. Tačiau apie šiuos konkrečius dalykinius klausimus diskutuosime vėliau, jei jie atsiras Vyriausybės programoje ir konkrečiuose pasiūlymuose.
Šiandieną turime apsispręsti dėl kandidato tinkamumo eiti pareigas ir remtis galime jau priimtais sprendimais ir santykiu su ankstesniais pažadais. Ir pokalbio frakcijoje metu, ir anksčiau komentuojant vienu klausimu mūsų požiūriai su pretendentu išsiskiria iš esmės – dėl jo ir jo vedamos politinės jėgos sprendimo kviesti prie koalicijos jungtis „Nemuno aušrą“. Mano įsitikinimu, premjero pozicija reikalauja daug išskirtinių savybių iš politiko, svarbiausios jų – duoto žodžio laikymasis ir gebėjimas įvertinti kontekstą ir ilgalaikes pasekmes prieš priimant sprendimą. Rinkimų kampanijos metu iš Socialdemokratų partijos lyderių ne kartą buvo nuskambėjęs pažadas tiek dėl to, kas vadovaus Vyriausybei pergalės atveju, tiek ir dėl to, kad su „Nemuno aušra“ bendro darbo koalicijoje negali būti. Abu pažadai neištesėti. Ir jei pirmasis pažadas yra tam tikra prasme V. Blinkevičiūtės, Socialdemokratų partijos ir jų rinkėjų tarpusavio santykio klausimas, antrasis sulaužytas pažadas paliečia jau visus Lietuvos rinkėjus. Aiški demokratinė žmonių valia, dalyvavusių Seimo rinkimuose, buvo ta, kad „Nemuno aušra“ nedalyvautų formuojant koaliciją. Trys partijos: socialdemokratai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir liberalai, kurie rinkimų metu aiškiai ir nedviprasmiškai atsiribojo nuo „Nemuno aušros“, pažadėjo, kad ant neapykantos kalbos, melo ir nesantaikos kurstymo pastatytai retorikai nebus vietos naujoje valdančiojoje koalicijoje, kartu sudėjus gavo 92 mandatus.
Lietuvos žmonių valia šiuo klausimu yra aiški – šalia sulaužyto pažado ir aiškiai išreikštos demokratinės valios nepaisymo yra ir trečiasis aspektas: politikoje nuolat tenka ieškoti kompromisų su kitais ir kartais netgi nusižengti savo vertybėms. Tačiau politikos lyderio sprendimai turi būti racionaliai paaiškinami, nebuvo jokios racionalios būtinybės priimti sprendimą, kuris leidžia susvyruoti Lietuvos prestižui demokratiniame pasaulyje. Nėra nė vienos programinės socialdemokratų nuostatos, kurios be „Nemuno aušros“ dalyvavimo jie negalėtų įgyvendinti. Šiame Seime yra dauguma dėl mokesčių kėlimo, net jei mums, liberalams, tai nepatinka. G. Paluckui nereikėjo rinktis iš darbo opozicijoje ir darbo su „Nemuno aušra“, jis turėjo bent kelis koalicijos formavimo variantus.
Šiandieną prie Seimo vėl rinksis piliečiai, kuriems nepriimtinas žodžio nesilaikymas. Rinksis žmonės, kurie už LSDP balsavo būtent dėl pažado nedirbti su „Nemuno aušra“. Jie neginčija rinkimų rezultatų, kaip klaidingai vertina G. Paluckas, jie jaučiasi pagrįstai apgauti. Mes nežinome, koks būtų rinkimų rezultatas, jeigu Socialdemokratų partija būtų pasakiusi atvirai: mūsų kandidatas į Ministrus Pirmininkus yra G. Paluckas ir pergalės atveju mes formuosime koaliciją su „Nemuno aušra“. Bet žinome, kad demokratijos pamatai pradeda skilinėti tada, kai faktai suliejami su fikcija, kai melas pateikiamas kaip tiesa, kai politikai, duodantys priesaiką, į ją žiūri pro pirštus, kai politikai per rinkimus kalba vienus dalykus ir žodžius, kurių jie net neketina laikytis. Ir tą žino, skelbdami savo pažadus ir įsipareigojimus.
Simboliška, kad vos po poros valandų iš šios tribūnos į mus visus šiandien kreipsis generalinė prokurorė su prašymu panaikinti neliečiamybę jūsų, Gintautai Paluckai, partneriui R. Žemaitaičiui, tą pačią dieną, kai jūs stojate prieš Seimo narius ir prašote pritarimo jūsų kandidatūrai, kuri bent iš dalies pastatyta ant sulaužytų pažadų. Taigi šių pažadų nesilaikymas yra žalą Lietuvos reputacijai darantis, vertybiškai nepateisinamas ir politiškai nereikalingas sprendimas, ir tai, kad G. Paluckas priėmė tokį sprendimą, mus verčia smarkiai abejoti jo tinkamumu eiti Vyriausybės vadovo pareigas, todėl mes, liberalai, šiai kandidatūrai nepritarsime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai seniūnei.
Toliau frakcijos poziciją išsakys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Gerbiama Aušrine, prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, mūsų, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, Seime opozicijoje dirbanti frakcija, nusprendė nepalaikyti siūlomo kandidato į premjerus gerbiamo G. Palucko. Abejonių dėl šios kandidatūros esame išsakę dar rinkimų kampanijos metu. Manome, kad Vyriausybei vadovauti žmogus, turintis reputacijos dėmių, negalėtų. Manome, kad jei socialdemokratai nebūtų pakeitę savo pažadų gerbiamą V. Blinkevičiūtę skirti į premjerus, mūsų sprendimas tikrai būtų buvęs kitoks. Nors frakcijos sprendimas yra priimtas neremti kandidato, bet frakcija tikrai visada palaikys ir rems projektus, kurie nukreipti į šeimos gerovės kūrimą, regionų plėtrą ir investicijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū seniūnei. Ir Mišrios Seimo narių grupės vardu – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Gerbiami kolegos, Mišrios Seimo narių grupės toks žanras, kad bendros nuomonės priimti klausimais, matyt, nėra galimybės. Nesame įsipareigoję nei dėl partijos programos, nei vieni kitiems, todėl natūralu, kad Mišrioje grupėje nuomonės yra įvairios, matyt, ir sprendimai bus kiekvieno asmeniški. Mano asmeninis sprendimas yra toksai: akivaizdu, kad G. Paluckas balsų Seime turi, akivaizdu, kad palaikymas yra, ir akivaizdu, kad, matyt, reikia suteikti galimybes įrodyti, ką jis gali padaryti. Taigi aš asmeniškai pats balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Mišrios grupės seniūnui. Frakcijų pozicijos išsakytos.
Dabar bus rengiama diskusija ir turėsime galimybę pasisakyti. Žodis suteikiamas I. Ruginienei. Ruošiasi E. Gentvilas.
I. RUGINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, pirmąkart stoviu ir tikiuosi, kad ne paskutinį kartą, bet tikrai rimtas klausimas ir noriu kreiptis į jus. G. Paluckas prisistatydamas kalbėjo apie labai daug svarbių dalykų, bet noriu uždėti kelis akcentus.
Pirmas, jis aiškiai pasisakė apie išplėstinį dialogą, ir tai yra labai svarbu. Po pastarosios kadencijos yra nežmoniškai didelis nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų subalansuoto socialinio dialogo lūkestis. Šiandien labai svarbu, kad mes turime kandidatą į premjerus, kuris supranta, kas yra socialinis dialogas, kuris supranta, kas yra šitų organizacijų stiprinimas ir kaip tai galima padaryti.
Kitas dalykas, kur labai svarbu uždėti akcentą, tai yra nacionalinis saugumas. Labai daug apie tai kalbama ir buvo kalbama praeitą kadenciją, tačiau mes kalbėdami susikoncentruodavome į išorines grėsmes, išorinių sienų stiprinimą, kas neabejotinai yra labai svarbu. Tačiau kuo išsiskiria G. Paluckas? Jis mato šitą klausimą plačiau ir tai negali nedžiuginti, nes saugumą mes suprantame kaip daug platesnį klausimą. Tai ne tik išorinių sienų stiprinimas ir kontaktas su užsienio šalimis, bet lygiai taip pat ir saugumo stiprinimas šalies viduje. Vadinasi, stiprus socialinis pagrindas ir jo užtikrinimas kiekvienam piliečiui lygiai taip pat prisideda prie šalies saugumo. Šitą dalyką su savo idėjomis, su savo parama ir Vyriausybės komanda būtent gali įvykdyti kandidatas į premjerus. Todėl labai prašau ir siūlau palaikyti tinkamą kandidatą G. Palucką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege.
Toliau kalbės E. Gentvilas. Ruošiasi B. Vėsaitė.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, pradėsiu nuo to, kad pažinodamas G. Palucką, dar užvakar susitikome su juo frakcijoje, tikrai galiu pasakyti, kad dalykine prasme turbūt jis yra pasirengęs premjero pareigoms ir, jeigu jas eis, o turbūt eis šitas pareigas, gali būti, kad su jomis susitvarkys.
Tačiau R. Motuzas, Socialdemokratų frakcijos seniūnas, pristatydamas sakė, kad G. Paluckas yra gerai pažįstamas mums politikas. Atrodė taip, tačiau dabar pradedame matyti kitas G. Palucko spalvas – tai yra pažadai, į kuriuos paskui nusivalomos kojos. Turiu omenyje, kad G. Paluckas, be jokios abejonės, aktyviai bendradarbiavo kuriant apgavystę, kaip apgauti tautą, su V. Blinkevičiūte, o paskui pačiam užimti jos vietą, ją paliekant dirbti Briuselyje. Lygiai taip pat G. Paluckas aktyviai dalyvavo formuluojant pažadus, kad su „Nemuno aušra“ tai bendro darbo nebus. Čia ta apgavystė ir nauji G. Palucko bruožai, kurie man, kaip politikui, nepriimtini ir pradeda aiškėti.
Jeigu jūs stebitės, kad aš, kaip liberalas, kritikuoju G. Palucką dėl tų neištesėtų pažadų, tai pasižiūrėkite, ką sako socialdemokratų garbės pirmininkas, signataras V. P. Andriukaitis; pasižiūrėkite, ką pasakė ir toliau pažadėjo pusę metų nebekalbėti socialdemokratų vicepirmininkas L. Gudžinskas. Jeigu jūs saviškiams neužčiaupiate burnų, tai, patikėkite, opozicija tikrai netylės ir kalbės apie tuos pažadus, kurių Gintautas ir kiti socialdemokratai neištesėjo.
Na, o šiaip ant koalicijos sutarties, kuria siūlomas kandidatas G. Paluckas į premjerus, yra teisiamo, tuoj, šiandien turbūt, neteksiančio neliečiamybės, šiandien ar kitame posėdyje, antisemito R. Žemaitaičio parašas. Gintautai Paluckai, ar pačiam viskas gerai, kad paties kandidatūra yra siūloma štai tokių kandidatūrų? Buvo galima, jau čia buvo pasakyta, kad buvo galima išvengti, bet tai nebuvo daroma.
Gerbiamas Gintautai, šiandien tau gal ir neverta aiškintis liberalams, opozicijai. Tapsi premjeru labai greitai, viskas gerai, bet ateis diena X, kai tapus premjeru tau teks kalbėti apie šituos nemalonius dalykus su užsienio valstybių vadovais ir visa tai vyks Lietuvos valstybės reputacijos sąskaita. Manau, kad reiktų pergalvoti tuos dalykus, kaip paties kandidatūra yra siūloma antisemito, Konstituciniame Teisme tokį verdiktą išgirdusio R. Žemaitaičio.
Ir dėl Tautos valios, apie kurią daug kalbama, kad tu čia Tautos valia, mes kitaip negalėjome suformuoti daugumos. Tai aš primenu tai, ką asmeniškai esu sakęs. Tautos valia yra tokia, kad G. Paluckas, 2019 metais, būdamas Vilniaus miesto vicemeru, dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, negavo, nesurinko sąrašas 4 %. Tokia buvo vilniečių valia. 2020 metais G. Paluckas Tautos valia nebuvo išrinktas Utenos vienmandatėje. 2024 metai, šių metų Seimo rinkimai, – vėl Tautos valia, dar blogiau – net į antrą turą nepakliuvo G. Paluckas. Kartais, remiantis Tautos valia, reiktų pagalvoti, kad ta Tautos valia gali būti pateikta ir kitaip, ką aš ir dabar pateikiu. Aš tikrai nenoriu pasijuokti, kad, va, nebuvai išrinktas vienmandatėje. Bet tą Tautos valią selektyviai pateikiate ir kartais patys užlipate ant grėblio, kuris man, kaip kaime užaugusiam vaikui, žinoma, kaip skaudžiai vožia kotu į kaktą.
Linkiu sėkmės, Gintautai. Mielas kolega, tapsite tuo premjeru, bet atlaikyti tuos iššūkius, pirmiausia, valstybės reputacijai kenksmingus iššūkius, bus labai skausminga ir, deja, tai skambės ir Lietuvos žiniasklaidoje. O dalykine prasme aš tikiu, kad susitvarkysite, mielas kolega, ir linkiu jums sėkmės. Tačiau balsuoti už negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam E. Gentvilui. Kalbės B. Vėsaitė. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš G. Palucką pažįstu ne vieną dešimtmetį. Jis drauge su mumis užaugo Socialdemokratų partijoje. Tai iš tikrųjų užaugo dinamiškas, charizmatiškas lyderis, pasižymintis gera sveikata. Tai labai svarbu šalies premjerui. Dėl Gintauto profesionalumo turbūt niekas neabejoja, net kalbėję opozicionieriai. Puikiai susidoros su šiomis pareigomis. Nesvarbu, kad galbūt kažkada jaunystėje buvo paklydimų. Pasakykite, kurie iš mūsų nėra klydę, ypač tie, kurie buvo iškilę aukščiau? Visi esame gavę per galvas.
Dabar apie pažadus. Žiūrėkite, Gintas sukėlė daug lūkesčių regionams. Manau, kad tie pažadai dėl regionų vystymo tikrai bus vykdomi. Daug lūkesčių dėl didesnių pensijų turi pensininkai. Jis, atsakydamas į klausimus, tikrai labai profesionaliai ir tvariai įrodė, kad galima šioje valstybėje pensininkams pakelti pensijas, ypač tiems 40 % skurstančiųjų.
Dėl mažesnio susipriešinimo. Ar reikia dabar valstybei kviesti tuos mitingus, gerbiamieji konservatoriai? Taigi jūsų darbeliai. Mes viską puikiai suprantame. Jeigu bus vykdomi šios Vyriausybės pažadai, be abejo, tauta kitaip matys, kitoje šviesoje. Jeigu bus daugiau socialinio teisingumo, jeigu, tarkime, bus ranka rankon dirbama su prezidentūra, kuriant gerovės valstybę, manau, kad tie pažadai bus vykdomi. Tai yra Lietuvos visuomenei svarbiausia.
Taigi aš linkiu Gintautui suformuoti profesionalią ministrų komandą ir kurti gerovės valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Toliau kalbės Ž. Pavilionis. Ruošiasi T. Martinaitis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbėsiu ne kaip partijos atstovas, bet kaip pilietis, žmogus ir buvęs diplomatas. Esu įsitikinęs, kad dauguma Seimo narių mane išgirs, taip pat ir kairioji pusė. Buvau minimas aš, buvo minimi mano draugai. Manau, kad kalbėsiu ne tik tų draugų, bet taip pat ir tų valstybių vardu, tai yra Vokietijos, Amerikos, Lenkijos. Jas gerai pažįstu, nes šioje Seimo salėje esu vienintelis karjeros diplomatas, gavęs ambasadoriaus rangą sunkiai dirbdamas 23 metus. Pažįstu tas valstybes, pažįstu tuos žmones ir problematiką.
Pradėsiu nuo Vokietijos. Bent keturios Vokietijos partijos bus įžeistos dėl šios dienos sprendimo. Bent keturios. Aš neskaičiuoju AfD. Kodėl? Todėl, kad jos patikėjo Lietuvos lyderyste, čia, Lietuvoje, kuria pirmą savo pokario istorijoje brigadą. Ji bus skirta ne tik mums apginti, bet ir įrodyti, kad Vokietija kaip šalis gali apginti Europą, gali atkurti savo karinę galią, kurios gali labai prireikti, jeigu pokyčiai Vašingtone bus ne tokie, kaip ukrainiečiai ar mes norime. Mes spjauname į akis mūsų draugams, kurie eksperimentuoja, bando savo lyderystę čia, Lietuvoje. Manau, taip galvoja daugybė vokiečių, kurie negali taip viešai, kaip aš, šiandien išsakyti jums savo minčių dėl įvairių priežasčių. Bet tie, kurie dirba su vokiečiais, puikiai žino, kad jie taip galvoja.
Lenkija. Holokaustas palietė Lenkiją dar giliau arba lygiai taip pat giliai, kaip mus. Kai aš matau, kaip kai kurie Seimo nariai, esantys čia, šaiposi iš to vadinamojo incidento su R. Sikorskiu, kai jis išėjo iš studijos, tai jūs nesuprantame, kaip giliai jūs paliečiate kiekvieno lenko jausmus. Lenkija tampa pagrindine karine galia mūsų regione. Jeigu, broliai ir seserys, mums bus blogai, lenkai mus gelbės. Šiuo metu mes labai rimtai paliečiame ir jų jausmus.
O dabar apie mano mylimą Ameriką. Aš ten dirbu penkerius metus. Patikėkite, pirmus trejus ar ketverius metus aš turėjau aiškinti Baltuosiuose rūmuose tai, kiek Lietuvoje yra išžudyta žydų, kas juos žudė, kodėl juos žudė. Ir tik tada, kada įvyko invazija į Krymą, Baltieji rūmai išgirdo mus. Ar jūs dabar galvojate, kiek mums reikės laiko išaiškinti grėsmes, kurios kyla mūsų valstybei? Nes vietoj to mes turėsime kiekvienas, ir aš pats tą darysiu, aiškinti grėsmes, kurias mes patys sukūrėme, priimdami į Vyriausybę antisemitinę partiją ir jos lyderį. Mes sugaišime laiką, kuris svarbus mūsų valstybės gynybai, aiškindamiesi dėl mūsų klaidų. Ir šiandien, mielieji socialdemokratai, aš manau, jūs darote labai rimtą partinę klaidą. Manau, kad dauguma jūsų mane girdite šiandien, aš esu įsitikinęs, nes tarp jūsų yra labai daug sąžiningų žmonių, su kuriais kartu kūrėme šią valstybę. Manau, Lietuva daro klaidą dėl to, kad mes, užuot išaiškinę savo grėsmes sąjungininkams, turėsime aiškintis dėl savo vidinių problemų. Ir manau, kad mes darome klaidą kaip europiečiai, nes mes šiandien esame europiečiai, kurie Europą sukūrė tam, kad antisemitizmo joje nebūtų. O mes darome tai, ką darė tie žmonės, kurie sugriovė Europą prieš Antrąjį pasaulinį karą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Ž. Pavilioniui. Žodis suteikiamas T. Martinaičiui. Tai bus paskutinysis, užsirašęs kalbėti diskusijoje.
T. MARTINAITIS (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, brangūs Lietuvos žmonės! Aš, nors ir būdamas jaunas politikas, politikoje esu jau beveik dešimtmetį. Pradėjau savo veiklą nuo jaunimo organizacijų veiklos. Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent G. Palucko pavyzdys taip pat prieš dešimtmetį vedė mane į priekį. Jis visada pasitikėjo jaunimu, jaunais žmonėmis ir būtent jo pavyzdys, asmeninis pavyzdys, asmeninis ryšys šiandien padarė tai, kad būtent Socialdemokratų frakcija yra gerokai atsijauninusi, atsinaujinusi. Neabejoju, kad su Gintauto lyderyste Vyriausybėje ir mūsų Socialdemokratų partija tikrai dar stipriau įsilies į tą Vakarų socialdemokratinių partijų šeimą. Mes dar geriau atstovausime socialdemokratinėms vertybėms ir būtent savo darbais galėsime įrodyti, kad esame verti žmonių pasitikėjimo.
Gintas pats asmeniškai, kurį, kaip sakiau, pažįstu jau daugiau negu 10 metų, niekada nevengė lyderystės, nevengė tų sudėtingų sprendimų, tų reikalingų sprendimų ne tik mūsų organizacijai, bet taip pat ir mūsų šaliai. Taip pat prieš ne tiek jau daug metų stambūs pokyčiai mūsų politinėje organizacijoje įvyko būtent prisiimant G. Palucko lyderystę. Taip, už tai, už tuos pokyčius galbūt reikėjo atsakyti, taip, mes buvome netekę pasitikėjimo, bet neabejoju, kad tie žingsniai, kurie buvo padaryti prieš septynetą metų, būtent šiandien atvedė mus čia, kur šiandien esame.
Brangieji, buvo išdėstyta, kokie sudėtingi laikai šiandien yra mūsų valstybėje. Yra sakoma, kad būtent sudėtingi laikai ugdo stiprius lyderius. Neabejoju, kad būtent G. Paluckas su savo lyderyste gali būti tinkamas lyderis šiais laikais, todėl visus parlamento narius kviečiu palaikyti jo kandidatūrą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dabar suteikiamas žodis G. Paluckui 20 minučių atsakyti į diskusijoje kilusius klausimus, pareikšti savo nuomonę.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli kolegos, tikrai nuoširdžiai dėkoju už, sakyčiau, gražius susitikimus, dalykiškus susitikimus, kurių metu turėjome galimybę aptarti visai šaliai svarbius klausimus, planus, idėjas, pasikeisti argumentais. Lygiai taip pat dėkoju ir už tam tikrą demokratijos šventę kai kuriose frakcijose, kur, mano įsitikinimu, tiesa šiek tiek buvo ištempta, prielaidos buvo per tirštos spalvos, kuriomis tapomos vienas ar kitos partijos ar vieni ar kiti įvykiai, na, buvo šiek tiek per ryškios. Mano įsitikinimu, mūsų diskusijų metu vis dar aidėjo tam tikri mūsų rinkiminiai mūšiai, ir tikrai nuoširdžiai tikiuosi, jog visai netrukus tų mūšių aidai nutils ir mes pereisime prie dalykinės darbotvarkės ir tų klausimų sprendimų, kurie yra svarbiausi Lietuvos visuomenei. Didžiuojuosi, jog nuomonių įvairovė mūsų partijoje, diskusijų kultūra nėra parodinė ar butaforinė, didžiuojuosi, jog galime kalbėti atvirai ir ketiname tai daryti ir ateityje. Todėl dėkodamas už sudarytą galimybę pabendrauti ir pasikeisti nuomonėmis, argumentais prašau jūsų palaikymo. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū G. Paluckui. Gintautai, jums reikia dar grįžti atgal, nes užsirašė kolegos Seimo nariai paklausti jūsų, klausimų vis kyla dar. Pirmas klausia T. Martinaitis. Ruošiasi E. Zingeris.
T. MARTINAITIS (LSDPF). Gerbiamas Gintai, dar kartelį ačiū, kad prisiėmėte tą atsakomybę, lyderystę vesti ne tiktai mūsų, kaip sakant, frakcijos darbus vykdančią Vyriausybę į priekį, bet taip pat ir mūsų valstybę. Žinau, kad jūs tikrai turite savo asmeniniame gyvenime tokių pavyzdžių, kad, na, norite daug pakeisti visko vienu metu. Daug tų iššūkių laukia, tarsi ir čia svarbu, ir čia svarbu, vis dėlto šią dieną mūsų Lietuvos žmonėms turbūt reikia ištransliuoti aiškią žinutę, kokie yra jūsų prioritetai. Galbūt galėtumėte išskirti, na, kokius tuos tris pagrindinius darbus siektumėte įgyvendinti būdamas Ministru Pirmininku ir kokie bus jūsų pirmieji darbo Vyriausybėje prioritetai? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Na, pirmieji darbai yra suformuoti komandą, tą komandą, kuri gebėtų įgyvendinti Vyriausybės programą ir atliepti žmonių lūkesčius. Matyt, čia yra vienas sudėtingiausių uždavinių, nes, kaip žinome, tie žmogiškieji santykiai ar politinė konkurencija kai kada ima trukdyti net ir turint labai gražių ir gerų idėjų. Todėl į kabineto formavimo procesą žiūriu labai atsakingai, stengiamės konstruktyvų dialogą palaikyti ir su šalies Prezidentu ir pamėginti, na, suformuoti tokius prioritetus, kurie būtų svarbūs visos šalies gyventojams ir galų gale turėtų platų palaikymą ir tarpinstitucinį sutarimą tarp Vyriausybės, Seimo ir Prezidento.
Na, kalbant apie neatidėliotinus darbus, jau esame apie tai šiek tiek diskutavę, tai pirmiausia yra biudžeto tam tikra analizė, revizija ir peržiūra. Ar procedūriškai tai pavyks padaryti iki Naujųjų metų, na, įvertinsime tą laiko galimybę, bet, be jokios abejonės, kitų metų I pusmetį turėsime tai daryti, kad atlieptume tuos lūkesčius, kaip ir minėjau, kuriuos yra išsakę dar rinkimų kampanijos metu daugybė žmonių, tai yra ir kelių infrastruktūra, tai yra neformaliojo ugdymo krepšelis, tai yra mažos pensinio amžiaus žmonių pajamos, ypač vienišų, ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Zingeris. Ruošiasi A. Bagdonas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Gintarai, pone Paluckai, čia sėdi jūsų pusėje nemažai sąžiningų žmonių, kurie per jūsų partijos balsavimą susilaikė arba balsavo prieš sprendimą dėl koalicijos. Aš norėčiau jūsų pirmąsyk šioje salėje po 30 su viršum metų kaip žydų kilmės signataras paklausti ir pasakyti, kad… jokiu būdu tai ne už nugaros sėdinčio Ž. Pavilionio klausimas, bet iš mano tautos gilumos kilęs klausimas. Jūs, sudarydamas pirmą Europoje tokią koaliciją, galvojate, kad vertybės ir tas metodas, kuris buvo patvirtintas, kad taip lengvai vartojant antisemitizmą galima patekti į šį parlamentą… jūs tada koalicijoje patvirtinote, kad Lietuvą gali tokie žmonės valdyti, jūs patvirtinote vienintelį atvejį, kad toks metodas yra leistinas. Kaip jūs galvojate tvarkytis su pasekmėmis? Jos nebus sukeltos Konservatorių partijos, o bus paklausimai iš tikrųjų pasaulyje ir tai grės mūsų geopolitiniam saugumui. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Na, kartais mums iš savo kiemo žiūrint kai kurie epizodai, kai kurie įvykiai atrodo gerokai reikšmingesni, nei kai į juos žiūrima iš išorės. Ir aš tai sakau nuoširdžiai ir turėdamas tam tikrus argumentus, nes jau teko turėti tam tikrų dalykinių pokalbių ir su kitų šalių ambasadoriais, ir su partijų vadovais, todėl galiu atsakingai pasakyti, jog žiūrima į faktus, žiūrima ir laukiama Vyriausybės programos, žiūrima į įsipareigojimus koalicinėje sutartyje. Mano įsitikinimu, mėginti personalizuoti arba, sakykime, tam tikrus su asmeniu siejamus įvykius pateikti kaip visos politinės organizacijos ar net koalicijos tam tikras problemas, manau, tai irgi yra tam tikros tiesos ištempimo epizodas.
Dar kartą galiu sąžiningai pasakyti: nei Vyriausybėje, nei Vyriausybės programoje, nei koaliciniame susitarime jokio antisemitizmo tikrai nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Bagdonas. Ruošiasi Seimo narys M. Maldeikis.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas pretendente į premjerus, pastaruosius ketverius metus mes dirbome Ekonomikos komitete, todėl mano klausimai bus susieti su ekonomika ir, žinoma, vienas kaip liberalui labai svarbus – dėl žmogaus teisių.
Matome, kad kitų metų biudžete yra mažesnis finansavimas keliams. Kokia būtų jūsų pozicija peržiūrint kitų metų biudžetą?
Taip pat Ekonomikos komitete ne kartą kalbėjome apie finansavimo didinimą turizmo rinkodarai, nes kiekvienas euras yra investuotas į turizmą, ir jeigu į Lietuvą atvyksta turistų iš kitų šalių, jie iš esmės išleisdami keturis kartus daugiau nei lietuviai bendrąjį vidaus produktą tikrai galėtų papildyti ženkliai. Ir, žinoma, pridėtinės vertės mokesčio suvienodinimas tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo sektoriuje iki 9 %.
Žinoma, pabaigoje paskutinis klausimas apie partnerystę arba civilinę sąjungą. Jūs balsavote už, dabar turite keturis kartus gausesnę frakciją. Ar palaikysite šioje kadencijoje šį klausimą ir ar per ketverius metus sugebėsime jį pagaliau priimti tiek dėl vienos lyties asmenų, tiek ir dėl skirtingų lyčių asmenų? Jis yra labai reikalingas daugeliui Lietuvos žmonių. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mes, jeigu aš teisingai prisimenu, ir susitikime su frakcija esame gana detaliai šiuos klausimus aptarę. Pasistengsiu, kad tai netaptų itin techninio pobūdžio diskusija ir čia, salėje.
Tačiau kalbant apie susisiekimo infrastruktūrą, situacija yra kritinė. Tai yra visiems, matyt, akivaizdu, ne tik Ekonomikos komitete dirbusiems asmenims, nes buvo viešai pristatoma ši informacija. Finansavimas yra nepakankamas. Dar blogiau, jog 2026 metais ir 2027 metais finansavimas keliams dar labiau mažėja, todėl čia, matyt, reikia užtikrinti ir tam tikras iniciatyvas, kurias šis Seimas ir šis komitetas (turiu galvoje Ekonomikos komitetą) yra pateikęs. Tai yra, sakykime, Infrastruktūros fondo steigimo procedūrų užbaigimas ir papildymas reikalingais finansais, nes tai leis mums tas problemas įveikti greičiau, atitinkamai skiriant tam tikras savarankiškas pajamas tam fondui, kad būtų galimybė įvykdyti tam tikrus kreditorinius įsipareigojimus, kurių atsiras konsoliduojant lėšas iš įvairių finansinių išteklių ir institucijų. Tai į šį iššūkį žiūrima labai rimtai, nes tai yra ir ekonomikos tam tikra sudėtinė dalis, nes neturėdami geros infrastruktūros kalbėti apie darbo vietų steigimą ar investicijų kryptį į regionus, matyt, irgi sunkiai galime. Todėl taip, tai yra vienas iš būsimos Vyriausybės prioritetų.
Kalbant apie turizmą, turizmas yra eksportas. Tai yra eksportas. Eksportas reiškia, kad pinigus mes atvežame čia, ir tai yra mūsų mažai ekonomikai labai svarbu. Tai yra, matyt, finansiškai šiek tiek smulkesnis klausimas, mes jį esame aptarę. Tas pakomitečio, komiteto pasiūlymas yra pateiktas dėl dabartinio biudžeto projekto ir tai bus įvertinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega M. Maldeikis. Ruošiasi A. Ažubalis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Klausimas susijęs su tuo, apie ką mes kalbėjome su jumis ryte. Jūs pripažinote, kad susitikote su Birių krovinių terminalo atstovais, nors ir nedeklaravote šio susitikimo, nors turėjote. Ir tai susiję su tuo, ką mes turėjome rinkimų kampanijos metu. Tiek Seimo Pirmininkas ponas S. Skvernelis, tiek A. Širinskienė rinkimų kampanijos metu prisiminė, kad ta informacija, kuri buvo vadinamojoje pranešėjo komisijoje, yra reikšminga ir netgi kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip sakė Seimo Pirmininkas, jisai užsiminė.
Ar jūs pritartumėte, kad ta informacija turėtų būti paviešinta, kad mes turėtume žinoti procesus, kurie vyksta mūsų valstybės institucijose, kas susiję su nelegalia Baltarusijos trąšų verslo atstovų įtaka politiniams procesams Lietuvoje? Ar jūs pritartumėte tos informacijos išviešinimui? Taip arba ne?
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš, tikėjausi, turiu teisę ir argumentuotai kažkiek pasisakyti, ne tik taip arba ne. Gerbiamas kolega, situacija dėl BKT, minimo terminalo, niekaip nesikeičia, tai yra nepatikimų juridinių asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, sąraše esanti įmonė, kuri savo klausimus ir pasekmes įtraukimo į tą sąrašą nagrinėja šiuo metu tarptautiniame arbitraže. Aš tikrai vargiai įsivaizduoju, kad ta pozicija galėtų kaip nors keistis naujosios Vyriausybės.
Kalbant apie pažymą, aš esu su ja susipažinęs, kai kurie galbūt epizodai yra tikrai įdomesni. Bet kalbant apie informacijos atskleidimą arba jos išviešinimą visada reikia galvoti, kaip ta informacija buvo surinkta, kokiais algoritmais, kokie pareigūnai tai darė, ar mes neatskleisime per daug ir neužkardysime arba neapsunkinsime darbo mūsų specialiosioms tarnyboms renkant tokio pobūdžio informaciją. Todėl reikia įvertinti visus aspektus, ne tik mūsų tam tikrus politinius apsistumdymus rinkimų kampanijos metu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Ažubalis. Ruošiasi D. Ulbinaitė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, 2020 metais po sufalsifikuotų Baltarusijos prezidento rinkimų dėl Lietuvos lyderystės užsienio politikoje Baltarusijos vadinamasis prezidentas visur vadinamas save pasiskyrusiu prezidentu, self-appointed president. Šiuo metu mes matome tokią pat situaciją Sakartvele, kur matome, kaip pavogti rinkimai iš Gruzijos – Sakartvelo – žmonių. Ar jūs ir jūsų Vyriausybė pasirengę taip pat parodyti tokią lyderystę, kokią parodė prieš ketverius metus Lietuvos Vyriausybė ir parlamentas, kad vagys būtų labai atvirai įvardinti ir kad jie neturėtų jokio legitimumo pasaulinėje arenoje? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Jeigu užsienio politika ir pasižymėjo kokiais nors trūkumais, tai vienas iš pagrindinių buvo nuolatinis karingumas, nesiekiant, pirmiausia, platesnio konsensuso Seime dėl tam tikrų pozicijų, galų gale perlenkiant lazdą diskutuojant ir su užsienio šalių kai kuriais diplomatais, dar daugiau, nuvykus į vietą, galbūt nevisiškai susipažinus su situacija, priimant tam tikrus sprendimus ir kalbant valstybės vardu. Dėl to, beje, buvo sulaukta kritikos ir iš šalies Prezidento, kai netgi asmeniškai po įvairiausių pareiškimų mūsų Užsienio reikalų komiteto vadovams, apsižodžiavusiems ir savo partijos viduje, na, teko prisiimti tam tikrą atsakomybę.
Todėl kalbant apie ateitį arba panašias situacijas, pirma, informaciją reikia surinkti visą. Antras dalykas, reikia siekti vis dėlto ir tarppartinio sutarimo, nes užsienio politikoje labai svarbus yra tam tikras konsensusas. Ir trečias dalykas – vengti priešiškumų ir asmeniškumų, kurie apskritai uždaro kelią dialogui. Kiekvienam likti prie savo tiesos diplomatijoje ar tarptautiniuose santykiuose nėra jokia vertybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė D. Ulbinaitė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamas kandidate, man ir mano rinkėjams visgi lieka neaišku, kaip jūs suvokiate geopolitinius procesus ir grėsmių nacionaliniam saugumui paveikslą? Šiandien frakcijoje jūs pagaliau pripažinote, kad jūsų požiūris į Rusiją buvo klaida. Labai tikiuosi, kad šalies Ministras Pirmininkas Rusiją dabar jau, nuo šiol laikys grėsme, bet taip ir neatsakėte, kokias dar matote pagrindines grėsmes nacionaliniam saugumui po Rusijos?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama kolege, aš suprantu, kad mano atsakymas galėjo jūsų ir netenkinti, tačiau šalies grėsmių nacionaliniam saugumui strategija yra priimtas teisės aktas, galiojantis ir taikomas visoms valdžios grandims ir institucijoms, todėl mėginti šiandien ir selektyviai išsirinkti kelias patinkančias ar akcentuojamas nacionalines grėsmes būtų neigimas paties teisės akto prasmės ir reikšmės. Aš suprantu, kad jūs norite paklausti labai tiesaus klausimo, ir aš pats sau jį užduosiu jūsų vardu: ką jūs galvojate apie Kiniją? Jūs, matyt, tai norite pasakyti. Ji yra įvardinta kaip nacionalinė grėsmė mūsų saugumui ir iš ten jos niekas neišbrauks dėl aibės priežasčių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V. Juozapaitis. Ruošiasi – I. Vėgėlė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pretendente, šį rytą besikalbant frakcijoje, jūs taip labai jautriai sureagavote dėl savo koalicijos partnerių, kad jie viešojoje erdvėje yra vadinami rudmarškiniais, ir sakote, kad to negali būti ir panašiai. Visi mes suprantame, kas yra rudmarškiniai ir kokia yra aliuzija, juolab kad toji partija pati pasirinko savo uniformą ir tais marškinėliais visiems parodė, kas yra kas. Jau nekalbant apie fotografavimąsi po svastika, kur aiškinate, kad tai yra baltų simboliai, ką mes taip pat žinome. Bet žinome, kas ir kodėl panaudojo tuos kitus simbolius, kurie yra uždrausti pasaulyje. Aš suprantu, kad jums reikia išplauti tą visą dėlionę, kuri čia dabar parudavusi, ir vis dėlto pateisinti savo prieš tai išsakytą kitą nuomonę. Bet vis dėlto jūs šiandien teigiate, kad jūs tikite, ar tikitės, kad tos partijos pirmininko problema yra jo asmeninė ir kad aplink visi kiti toje partijoje, kuri yra koalicijos dalis, žmonės neturi nieko bendra su tuo ir jie smerkia patį pirmininką. Tai buvo galima suprasti. Ar jūs tikrai galėtumėte tą patvirtinti? Ir ar apskritai yra smerktinas antisemitinis požiūris? Ar yra smerktinas chamizmas visomis jo išraiškos priemonėmis? Ar yra smerktinas eidžizmas arba kitokie visokie dalykai, kaip ta pati ksenofobija, ar ne? Ar čia yra viskas gerai? Jūs laikotės puikiai, jūs atrodote, kalbate tikrai pavydėtinai santūriai, bet jūsų koalicijos partneriai jau šiandien parodė, kad bus visiška priešingybė. Ir ar jūs prisiimsite tą atsakomybę ir už jų elgesį? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, tikrai tokio pobūdžio klausimus galima užduoti ir man, bet žinokite, ištiestos rankos atstumu yra frakcija ar partija, kurią mes aptarinėjame. Ir tikrai tuos klausimus galima ir individualiai užduoti. Ar tikrai antisemitizmas yra visos partijos problema? Tačiau, jeigu jau galima priimti ar išsinešti tam tikrą epitetą iš mūsų diskusijos frakcijoje, tai aš jį prisimenu ne kaip jūs įvardinote, o gal labiau manęs įvardinimą kaip pernelyg ramaus.
Taip, aš labai atsakingai žiūriu į būsimas pareigas, labai atsakingai žiūriu į mano atsakomybę, nes man, kaip asmeniui, suplaukė visi, visokio pobūdžio klausimai. Ir galiu drąsiai pasakyti, jog įvairaus pobūdžio -izmai yra smerkiami ir nepageidautini. Deja, jų pasitaiko ir kairėje, ir dešinėje, ir mes esame tai girdėję ne vieną kartą ir praėjusios kadencijos metu. Ir, deja, deja, bet turiu tokį nemalonų įtarimą, jog ir šios kadencijos metu girdėsime ne vieną apsižodžiavimą, nes tai, deja, yra mūsų tokios politinės kultūros dalis. O tą kultūrą formuojame kiekvienas, mes patys. Ir kiekvieną kartą, kai susilaikome nuo aštresnio žodžio, jau yra gerai. Kiekvienas pradėkime nuo savęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis, užsirašęs paklausti, kolega I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas Gintautai, mes esame pasiskelbę konstruktyvia opozicija, tai yra mes labai atidžiai skaitysime Vyriausybės programą, žiūrėsime ministrų kabinetą, kokį jūs siūlysite. Žiūrėsime, kokie teisės aktų projektų siūlymai ateis iš Vyriausybės ir tik tada pritarsime arba nepritarsime minėtiems dalykams. Sąžiningai pasakysiu, frakcijoje mums imponavo jūsų atsakymai, kai jūs atvykote į mūsų frakciją, tačiau dėl tos priežasties, kad mes nesame tikri, kad tai, kas buvo sakoma, bus įgyvendinta, mes šiame etape susilaikysime balsuodami dėl jūsų kandidatūros.
Ir, gerbiamas Gintautai, pastaruoju metu Lietuvą purto korupcijos skandalai, purto įvairių nusikaltimų skandalai arba ikiteisminio tyrimo skandalai. Žiūrėkite, turime „Foxpay“ su M. Navickiene, Š. Stepukonį turime, pedofilija net buvo atėjusi į Seimą. Ir žmonės nori ramybės, žmonės nori darbo, nori rūpesčio žmonėmis. Mano klausimas yra: ar jūs galėtumėte pažadėti, eidamas į premjerus, griežtai vertinti bet kokius korupcinius skandalus, kurie kiltų jūsų, jeigu jie kiltų, Vyriausybėje arba jos aplinkoje? Ar jūs galite pažadėti griežtai vertinti bet kokius ikiteisminius tyrimus, jeigu jie kiltų Vyriausybėje arba jos aplinkoje, na, ir stiprinti politikų atsakomybės reguliavimą ir jo įgyvendinimą? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš matau, kad ateidamas ar grįždamas į Teisės ir teisėtvarkos komitetą jūs jau turite nemenką darbotvarkę. Ir iš tikrųjų čia yra svarbu, kaip Vyriausybė bendradarbiauja su Seimu, kaip tie prioritetai, kuriuos galų gale ir Seimas ar Seimo komitetai mato, patenka į Vyriausybės institucijų koridorius, kokia yra Vyriausybės išvada dėl tų klausimų. Ir aš tikiu, jog kovodami su korupcija, kovodami už skaidrumą, mes rasime tikrai daug sąlyčio taškų ir išblaškysime tą tokį nedidelį įtarimą, kaip minėjote, dėl būsimos Vyriausybės veiklos rezultatų ar efektyvumo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Gintautai. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Prašome užimti savo vietą.
Mielieji kolegos, nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ priėmimas. Nutarimą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis – pritarti G. Palucko teikiamai, atsiprašau, Respublikos Prezidento teikiamai G. Palucko kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Ir atsižvelgta į Teisės departamento siūlymą papildyti 2 straipsniu, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo. Ar galėtume abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kai kurie mano kolegos, pirmininkavę ankstesnėje kadencijoje, darydavo tą pačią klaidą, kai prašydavo pritarti straipsniams, o paskui dėl viso kai kurie balsuodavome prieš. Tiesiog pagal Statutą yra tokia norma: teiraujamasi, ar niekas neprašo balsuoti atskirai dėl straipsnių. Jeigu niekas neprašo, iškart sprendžiame dėl viso nutarimo. Bet neprašykite, kad mes pritartume bendrai dėl 1 straipsnio. Ten yra esminis turinys.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų patirtį ir pastabas. Pakartoju, ar yra prieštaraujančių ir norinčių balsuoti? Gerai, puiku. Balsuosime dėl kiekvieno straipsnio. (Balsas salėje) Tai yra reikalaujantis. Kolega Eugenijus visą laiką turi savo atskirąją nuomonę. Nieko tokio.
Taip, balsuojame dabar už 1 straipsnį. Kas pritariate nutarimo projekto 1 straipsniui, prašom balsuoti. Taip.
Balsavo 120 Seimo narių: 88 – už, 19 – prieš, 13 susilaikė. 1 straipsniui pritarta.
Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 123 Seimo nariai: 88 – už, 10 – prieš, 25 susilaikė. 2 straipsniui pritarta.
Dėl viso nutarimo motyvai už, motyvai prieš. Už pasisako O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Kviečiu balsuoti už G. Palucką, nes tai tikrai daug patirties turintis politikas. Labai kompetentingas, detaliai besigilinantis į visas sritis, ne tik ekonominius klausimus, nepaisant to, kad praėjusią kadenciją dirbo tame komitete, bet ir švietimo, socialinių reikalų, sveikatos. Turintis teisingą požiūrį į lyčių lygybę, ir aš labai viliuosi, kad per ateinančius 4 metus skirtumai tarp moterų ir vyrų atlyginimų, šeimos ir karjeros derinimo galimybių tikrai sumažės.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad tai labai progresyvus ir ypač žingeidus žmogus ir tai leidžia jam būti keliais žingsniais priekyje visų. Tai kviečiu palaikyti G. Palucką.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Už poną G. Palucką nebalsuosiu dėl visiems žinomų aplinkybių ir to melo rinkėjams, kur pono G. Palucko dalyvavimas yra gana reikšmingas.
Pirma, ne jo, o V. Blinkevičiūtės kandidatūrą Prezidentas turėjo ir tikėjosi pateikti Seimui. Antra, rinkėjams žadėjo nesudaryti koalicijos su antisemitine, populistine, visuomenę skaldančia partija, kurios lyderis savo pasisakymais kursto neapykantą. Trečias melas, per rinkimų kampaniją liejosi kritika, kaip čia konservatoriai nuvarė Lietuvą, kaip skubos tvarka reikės tvarkyti kitų metų biudžetą, nes laukia neva katastrofa. Tačiau ką girdime dabar? Biudžeto projektas, pasirodo, visai neblogas, tinkantis ir socialdemokratams.
O kaip su tais išdalintais jautriais pažadais? „Tarsimės“, – dabar dažniausiai girdimas G. Palucko žodis, kuris išvertus į žmonių kalbą reikštų „nieko nebus“.
Dirbdamas Seime, būsimasis premjeras rūpinosi, kaip žinome, plantacijomis Turkijoje ir Brazilijoje. Šiais metais įkūrė įmonę, naudojančią akumuliatorius iš Kinijos jo įmonėje gaminamoms baterijoms, o tik išrinktas į Seimą puolė aiškinti, kaip svarbu atkurti santykius su Kinija. Iš Kinijos tiekiami komponentai jo verslo įmonėms yra labai reikšmingi, nuo jų priklauso tų įmonių pelningumas ir G. Palucko gaunami dividendai, kurie sudaro gana žymią jo pajamų dalį. Tai kur garantija, kad būdamas premjeru jis dirbs ne savo verslams, o Lietuvai ir jos žmonėms?
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mano kolega Jurgis, ko gero, baigęs demagogijos mokyklą, tik nežinau, kokią ten – carinę ar tarybinę. Gerbiamas, gerbiamas Jurgi, pamėginkite, pažiūrėkite savo akyse, gal kažkokį krislą…
I. Šimonytė pasakė: jeigu mano Vyriausybei kils koks nors nesklandumas, neaiškumas dėl ministro ar bus korupcinis dalykas, aš tučtuojau atsistatydinsiu. Taip jau jinai atsistatydino, kad vos į pirmalaikius rinkimus jūsų partijos neįvarė!
Antras dalykas, jau tokie jūs sąžiningi, tokie ne melagiai! Jūsų frakcijos narė R. Mikulėnienė slėpė K. Bartoševičiaus pedofilijos skandalą ikiteisminio tyrimo byloje, netgi „Signal“ programėlėje ištrynė žinutes. Ale kokie jūs sąžiningi, kokie jūs ne melagiai buvote, Dieve padėk!
Dabar jūs kritikuojate G. Palucką, kad jisai rūpinosi graikinių riešutų plantacija. Nu, bet jūsų G. Landsbergis ne kažkuo kitu rūpinosi, bet Graikijos vila rūpinosi. Nesugeba pateikti trečios sąskaitos, už ką apmokėjo! Jau jūs taip labai tokie sąžiningi, dori esate, kad rūpinotės G. Landsbergio mokykla, kur už vieną eurą sklypą gavo.
Nu, kolegos, aš dar kartą jums tiesiog noriu… Atsikvošėkite jūs, konservatoriai, dešinieji. Leiskite padirbti bent 100 dienų ir tada bus galima pakritikuoti. Pasižiūrėkite, ką jūs padarėte, ir tada kritikuokite kitus.
O aš vis dėlto kviečiu palaikyti G. Palucką. Ir jums, konservatoriams, būtų didelis pliusas, jeigu jūs šiandieną ir pabalsuotumėte už G. Palucką.
PIRMININKAS. Ačiū R. Žemaitaičiui. Motyvai prieš – Seimo narys S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Tai ačiū, Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Tai pirmiausia, na, kiek tekę bendrauti su G. Palucku, tai neabejoju aš jo kompetencijomis, neabejoju jo supratimu, kalbant apie valstybės valdymą. Bet, na, visgi yra tas posakis – pasakyk, kas tavo draugai, pasakysiu, kas tu. Ir viena yra turbūt, na, kalbėti apie galios (ar jėgos) žaidimą, kalbant apie krepšinį, visai kas kita yra kalbėti apie šias savybes, kalbant apie politiką.
Aš paminėsiu tiktai keletą dalykų. Pavyzdžiui, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir V. Kentridžo viena pagrindinių parodų. Šiuo metu vykstantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje jau trečią mėnesį. Kitais metais laukia Lietuvos prisistatymas Niujorke bienalėje „Performa“. Tokie iškilūs pasaulio menininkai kaip M. Šagalas ar S. Bakas Lietuvos muziejuose tapo kasdienybe. Ir raktas į tokios kultūrinės diplomatijos laimėjimus yra labai paprastas žodis – litvakai. Iš tikrųjų ant kortos pastatyta labai daug.
Jau neminėsiu ir nekalbėsiu apie Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris yra daugiau nei aiškus, dėl pono R. Žemaitaičio. Net ir R. Paksas daugiau nieko neįrodė Europos Žmogaus Teisių Teisme, tiktai susimažino bausmės laiką. Nekalbėsiu apie tai, dėl ko ateina prokurorė po pietų į Lietuvos Respublikos Seimą. Nekalbėsiu net apie tai, kodėl koalicijoje buvo būtina juodu ant balto įrašyti terminą „antisemitizmas“, kad su juo bus kovojama, tai yra savaime suprantami dalykai.
Aš tiesiog noriu G. Paluckui palinkėti vieno dalyko. Nepaisant to, kad balsuosiu prieš, linkiu atsiminti, kad ne prieš mane kalbėjęs ponas R. Žemaitaitis, o jūs, Gintautai Paluckai, atstovaujate rinkimus laimėjusiai jėgai. Turite didelę atsakomybę, turite tą galią…
PIRMININKAS. Laikas!
S. KAIRYS (LSF). …suteiktą Lietuvos piliečių. Tikrai linkiu išmintingai tą galią naudoti politikoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiami kolegos, per lemtingą balsavimą, be abejo, palaikysiu G. Palucko kandidatūrą. Nepaisant to, kad jis yra patyręs politikas, ateinančios kadencijos metu noriu jam palinkėti mokytis ne iš savo, o iš kitų klaidų, nekartoti to, ką mes matėme šioje salėje ir visoje Lietuvoje praėjusios kadencijos metu. Linkiu jam daugiau empatijos, supratimo, atjautos, išminties ir vienodo požiūrio į visus Lietuvos žmones, nepriklausomai nuo jų pažiūrų ir socialinės padėties. Kitaip tariant, viso to, ko Lietuvos politikoje mes jau seniai nesame matę ir labai pasiilgome. Raginu visus balsuoti už.
Nepamirškime, esant sudėtingai dabartinei geopolitinei situacijai, mes negalime leisti toliau skaldyti mūsų visuomenės ir silpninti mūsų valstybės. Lietuvos valdžiai seniai reikia daugiau atsakomybės, profesionalumo ir proto. Man kiek keista girdėti nepritariančių kolegų pigų politikavimą, neišsakant jokių argumentų, nekalbant apie dalykinius aspektus. Susidaro įspūdis, lyg Lietuvoje nebūtų problemų ir neturėtume iššūkių.
Balsuokime ir palaikykime permainas, kurių taip seniai visi laukiame, kurių taip laukia Lietuvos žmonės. Lietuvos ekonominė politika, socialinė sfera, švietimas, sveikatos apsaugos sfera, užsienio politika ne tik reikalauja neatidėliotinų veiksmų, bet ir išsamaus audito, kas buvo padaryta. Tad drąsiai ir ryžtingai tik pirmyn. Už naują Vyriausybę ir už naujos politinės eros pradžią.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). A. Gedvilas sako, kad opozicijos priekaištai yra pigus politikavimas. Bandau įsivaizduoti premjerą G. Palucką, kuris susitiks su O. Šolcu, socialdemokratu, Vokietijos premjeru, kancleriu. Tas paklaus apie antisemitą jūsų politinėje daugumoje, o Gintautas sakys: Olafai, ko tu čia pigiai politikuoji, nustok. Linkiu, kad tų klausimų nebūtų, bet, deja, to pigaus politikavimo teks girdėti ir iš demokratinių valstybių, mūsų partnerių, vadovybės. Kaip aš sakiau, negaliu balsuoti dėl tų motyvų, kuriuos išsakiau.
Dar kitas dalykas. Kaip atsiskleidžia Gintauto persona jau po Seimo rinkimų? Kaip jau minėjau, apgaulė dėl V. Blinkevičiūtės, apgaulė dėl pažado, kad „Nemuno aušros“ nebus. Bet pasirodė dar naujų dalykų – kiti kalti, aplinka kalta, tokie paksistiniai argumentai. Pavyzdžiui, kaltinimai, kad opozicija inicijuoja publikacijas Vakarų spaudoje. Kaip aš sakau, įsivaizduokite, koks galingas yra Ž. Pavilionis, kad publikacijų atsiranda „The New York Times“. Juk ambasados tam yra mūsų šalyje. Mūsų partnerių – demokratinių valstybių – ambasados ir diplomatai pateikia informaciją apie Lietuvą. Opozicijai čia net nereikia dirbti. Aš nenorėčiau, kad būtų tokių publikacijų Vakarų valstybių spaudoje, bet jų atsiranda ir, deja, atsiras. Arba kaltinimai, kad opozicija rengia mitingus prie Seimo, taip kvestionuodama rinkimų rezultatus. Gintautai, juk pačiam jau teko atsakyti, kad paties tokie komentarai buvo nesusipratimas.
Aš linkiu būsimam premjerui kuo mažiau prisišnekėti, kad paskui nereikėtų atsiprašyti ir sakyti, kad tai buvo nesusipratimas. Linkiu sėkmės darbe, o mano balsą kur nors kitur gausi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pasisakymą. Motyvai už – J. Zailskienė.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Gerbiami Seimo nariai, visai neseniai Seimo narys iš dešinės kalbėjo apie jo mylimą Ameriką. Aš noriu pakalbėti apie mano mylimą Lietuvą. Rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonės, mano mylimos Lietuvos žmonės, laukia pokyčių ir tie pokyčiai dabar siejami su G. Palucko vadovavimu Vyriausybei taip pat. Manau, kad visi pavargo nuo nuolatinių gąsdinimų, nuo nuolatinių klišių kabinimo, nuo savinimosi meilės Lietuvai, tai aš labai siūlau palaikyti G. Palucką, kuris yra protingas, įsiklausantis, nebijantis iššūkių ir sugebantis prisiimti atsakomybę bei, kas, mano nuomone, yra labai svarbu, emociškai stabilus. Tai kviečiu palaikyti G. Palucko kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai prieš – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, negalvojau, kad apie patį G. Palucką man teks šiandien pasisakyti prieš. Pasisakau prieš dėl koalicijos, nes apie mylimą Lietuvą galime pasakyti, kad mylimoje Lietuvoje iki karo gyveno 200 tūkst. žydų kilmės, tuo metu, Antrojo pasaulinio karo metais, nužudytų žmonių. Tai yra beveik didžiausias procentas Europoje, o mes sukūrėme tokį atvejį, kada per pastabas, pajuoką jų atžvilgiu mes patenkame į Seimą. Ne ponas G. Paluckas patenka į Seimą, bet čia sėdintis vienas žmogus, kuris vadovauja gana didelei dabartinei politinei jėgai. Tai mes Europoje užtvirtiname ir noriu pasakyti, kad europiečiai mums ateityje darys pastabas. Aš norėčiau paprašyti jūsų, kad Lietuvoje žmonės darytų pastabas dėl šito, tai yra mūsų vertybių apgynimo klausimas, o ne vien užsienio pastabos mums. Todėl aš šį kartą balsuosiu prieš, nes mes turime šimtametį Lietuvos palikimą, šimtus metų mes gyvenome kartu, įvyko didžiausia Europoje tragedija, 95 % Lietuvos žydų žuvo, jie iki karo buvo Lietuvos piliečiai. Mes turėtume taip balsuoti, lyg jie būtų dabar šalia mūsų gyvi, lyg Paneriai ir IX fortas būtų gyvi. Įdomu, ką šiandien pasakytų jie, tie šimtai tūkstančių žmonių? Aš tikiuosi jūsų įsiklausymo į Lietuvos vidinį vertybinį pasaulį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti. Dabar balsuosime dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projekto. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 128 Seimo nariai: už pasisakė 88, prieš – 34, susilaikė 6. (Plojimai) Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Gerbiamas Gintautai, noriu pačiam palinkėti. Nuo šio momento tikrai ant paties pečių gula didžiulė, milžiniška atsakomybė. Kaip seksis dirbti jums ir naujai Vyriausybei, pajaus kiekvienas šalies gyventojas, tiek esantis čia, tiek ir gyvenantis bet kuriame Lietuvos taške. Aš mačiau šiandien diskusiją, daugiau galvojau ne apie tai, ką dirbs ir kaip dirbs Vyriausybė, bet apie koalicijos formavimo peripetijas. Esminis dalykas, ko noriu palinkėti, neįsivelti į tuos karus, į kuriuos čia bandoma mus įsukti, o koncentruotis į darbus, kurių laukia kiekvienas Lietuvos žmogus. Sėkmingi darbai, ryžtingi darbai, kuriuos, tikiu, galite padaryti, ir bus patys svarbiausi. Pačiam kaip buvęs Ministras Pirmininkas linkiu išties išlaikyti tą orumą, šaltą protą ir ramybę, kokią demonstravote visos procedūros metu. Linkiu sveikatos, atsirinkti, kas yra tikras draugas, kas yra apsimetęs, turėti tvirtą atramą iš mūsų visų ir pirmiausia iš savo šeimos ir artimųjų, nes jie yra svarbiausi. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkėje numatytus klausimus. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas Jurgis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikiuosi, Pirmininkas neįsižeis, jeigu dar vieną pastabą…
PIRMININKAS. Aš visą laiką…
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu jau pats Pirmininkas nori tarti žodį iš tribūnos, privalu užtikrinti, kad Seimas neliktų be posėdžio vadovo, galima pasikviesti savo pavaduotoją arba tiesiog sveikinti iš posėdžio pirmininko pozicijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū už pastabą. Aš manau, kad pasveikinti Ministrą Pirmininką iš centrinės Seimo tribūnos yra didelė garbė. Seimas turbūt neliko be vadovo 30 sekundžių, bet kiekvieną jūsų pastabą tikrai vertiname ir stengsimės daryti išvadas. Kai po ketverių metų tvirtinsime kitą Ministrą Pirmininką, aš tikrai pasielgsiu kitaip.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-21(2) (pateikimas)
Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų darbotvarkės klausimus. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas. Dėl vedimo tvarkos – kolegė Aušrinė.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu šiuo klausimu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Priežastis labai paprasta: Seniūnų sueigoje matome, kad pagal proporcinį atstovavimą kiekvienai frakcijai pagal priklausančias kvotas mūsų frakcija, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, vietoj trijų skirtų kvotų turi tik dvi. Ir vieną mūsų kvotą dabar turi jūsų partijos vadovaujama Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Ačiū. Galbūt pavyktų išspręsti? Į popietinį posėdį…
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas yra frakcijos vardu, dėl jo turėsime apsispręsti. Balsuojame, kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Prašom balsuoti.
Balsavo 122: už – 37, prieš – 78, susilaikė 7. Bus perkelta į vakarinį posėdį.
11.33 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 442 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XVP-18 (pateikimas)
O dabar, kiek dar turime darbotvarkėje laiko, paimsime rezervinius klausimus dėl Seimo statuto, jeigu kolega pasiruošęs. Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 442 straipsnio pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, diskutuodami dėl mūsų komitetų sudėties, pirmininkų ir pavaduotojų, pamatėme, kad tokia tradicinė pareigybė Ateities komitete, kai pavaduotojai praeitoje kadencijoje buvo du, deja, nebuvo įtvirtinta Statute. Norėdamas, kad mūsų priimti sprendimai atitiktų Statutą, teikiu pasiūlymą dėl 44 straipsnio 2 dalies, 441, kaip čia… išdėstyti nurodant, kad Ateities komiteto pirmininkas turi du pavaduotojus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Norinčių paklausti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 122 Seimo nariai: 122 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – gruodžio 3 diena. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-19 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo šių metų lapkričio 19 dienos nutarimo Nr. XV-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėdami atsižvelgti į visų frakcijų…
PIRMININKAS. Kolega, lukterkite. Dėl vedimo tvarkos.
D. VARNAS (NAF). Ne dėl vedimo tvarkos, bet sutriko, balsavimo įranga neveikia D. Varno.
PIRMININKAS. Jūs pasakykite savo sprendimą, mes į protokolą įtrauksime, kaip jūs balsavote.
D. VARNAS (NAF). Aš – už.
PIRMININKAS. Už. Prašau, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, atsižvelgdami į keleto frakcijų pageidavimus, pirmiausia opozicinių frakcijų pageidavimus, norime siūlyti pataisyti, pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičių, kad būtų patenkinti frakcijų narių poreikiai. Siūlome Teisės ir teisėtvarkos komitete padidinti skaičių dviem nariais ir sumažinti Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų narių skaičių po vieną. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Užsirašiusių diskutuoti nėra, dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Ar yra prieštaraujančių dėl vieno ar kito straipsnio? Pasiūlymų negauta, prieštaraujančių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 122 Seimo nariai: 116 – už, prieš nėra, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-20 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas iš rezervinės darbotvarkės – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo šių metų lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XV-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XVP-20. Vicepirmininkas yra tribūnoje. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Nusprendėme dėl skaičiaus, o dabar yra dėl asmeninės sudėties. Jūs turbūt visi turite, bet aš galiu pasakyti, kad Europos reikalų komitete, 1 straipsnis… Ateities, atsiprašau, komitete, yra 1 straipsnis, atsisakė darbuotis G. Drukteinis, jį keičia M. Petrauskaitė, Socialdemokratų frakcija. Europos reikalų komitete kolegą M. Skamaraką keičia R. Motuzas, taip pat kolegę B. Vėsaitę keičia J. Šukevičienė.
Atitinkamai, 4 straipsnis, Nacionalinio saugumo komitete, kuris sumažėjo vienu nariu, nedirbs A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasipildo dviem nariais – A. Širinskiene ir I. Vėgėle, o iš Užsienio reikalų komiteto Aušra Norkienė pereina į Ekonomikos komitetą. Aušrinė, atsiprašau, pataisau.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). „Nemuno aušra“, bet Aušrinė Norkienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Aušrinė Norkienė. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Norinčių paklausti nėra. Diskusijoje dalyvauti ir dėl motyvų kalbėti taip pat nėra. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra. Galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų… Pastraipsniui, atsiprašau. Yra nuo 1 iki 7 straipsnio. Ar yra prieštaraujančių, kad galėtume priimti bendru sutarimu, nes pasiūlymų nė dėl vieno straipsnio nėra gauta? Prieštaraujančių nėra. Galime pritarti nuo 1 iki 7 straipsnio? Pritarta.
Balsuojame dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 123, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XVP-22 (pateikimas)
Ir kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau frakcijos vardu taip pat paprašyti pertraukos. Kadangi matome po Seniūnų sueigos, kad pagrindiniais nariais į NATO Parlamentinę Asamblėją, tikraisiais nariais į keturias vietas, yra skiriami tik valdančiųjų atstovai, kai dar vakar išsiųstame projekte Seniūnų sueigai buvo opozicijos atstovui, Tėvynės sąjungos atstovui, numatyta vieta, tai tikrai siūlome, na, iki kito posėdžio sutvarkyti šią vietą, rasti, atkurti tai, kas ir priklausytų, kad NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pagrindine sudėtimi būtų atstovaujama ir pozicijai, ir opozicijai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ar balsuojame? Balsuojame ar pritariame? (Balsai salėje) Gerai, pritarta bendru sutarimu. Pertrauka iki kito posėdžio.
11.45 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar pagal darbotvarkę yra numatyti Seimo narių pareiškimai. Užsirašiusių… Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš paprašysiu susirinkti Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupę be 15 minučių antrą valandą, prieš posėdį, čia, salėje, be 15 minučių antrą. Užsirašę yra 49 žmonės. Tai prisiminkite, kas užsirašėte, ir susirinkime.
PIRMININKAS. Dar kolegos nori pareiškimų. Darbotvarkė nėra baigta. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai atsiprašau, galvojau, kad jau pertrauką skelbiate, Pirmininke. Bet kai tik bus paskelbta pertrauka, aš kviečiu kartu su E. Zingeriu pačią didžiausią turbūt Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupę pasilikti čia ir išsirinkti savo vadovybę.
PIRMININKAS. Kolegos, visiems bus galima. Iš eilės – T. Tomilinas. Turime vietoj Seimo narių pareiškimų dar porą minučių. Prašau. Posėdžio pertrauka dar nėra paskelbta. (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, prieš Vyriausybės posėdį kviečiu Pietų Korėjos grupę čia, galiorkoje.
PIRMININKAS. Kolegė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Nesigirdi. Aš labai prašau parlamentinės grupės su Lenkijos Seimu ir Senatu, kas užsirašė į tą grupę, dabar, prieš pertrauką, susitikti čia, mums iš dešinės, Pirmininkui iš kairės, prie centrinės tribūnos, aptarti ir vadovybės išrinkimo klausimus, ir kitus klausimus, kuriuos turiu pristatyti mieliems kolegoms. Labai ačiū. Prieš pertrauką prašau čia susirinkti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar kartą primenu – pertraukos nėra. Mes dar turėsime vieną pateikimą.
E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš tradiciškai po pateikimo, kurį ponas Pirmininkas gerbiamas S. Skvernelis paskelbė, kviesčiau Izraelio grupę čia susirinkti. Ačiū.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). 13 val. 50 min. tie parlamentarai, kurie užsirašėte į parlamentinę Armėnijos grupę, šitoje pusėje nuo Seimo tribūnos. Ačiū.
V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Seimo nariai, prijaučiantys žemaičių kalbą ir Žemaitiją, prašau prieš Vyriausybės valandą susirinkti čia, kampelyje.
PIRMININKAS. Ministrė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau pakviesti 14 val. parlamento narius: ir vyrus, ir moteris, kurie užsirašė į Parlamentinę moterų grupę, susirinkti Tarybos salėje. Yra ir vyrų užsirašiusių. Atsiprašau, 13 val.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Sūduvos krašto bičiulių grupės vardu kviečiu už 5 minučių (ir jūs, gerbiamas Pirmininke, matau, esate pasirašęs) čia, prie šalto, gaivaus vandens aparato susitikti ir aptarti darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Aš irgi kviečiu kolegas, kurie užsirašė į Jungtinės Karalystės ryšių grupę, dabar, prieš valandą, irgi čia.
PIRMININKAS. Gerai. Mieli kolegos, mes dar turime 10 minučių darbotvarkėje, tai aš paprašysiu, jeigu ministrė pasirengusi, iš vakarinės darbotvarkės pristatyti Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2, 11, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
11.47 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 11, 191, 20 straipsnių ir 1 bei 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4293 (pateikimas)
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo projektą, kuris yra parengtas atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl Europos Parlamento Tarybos direktyvos dėl keleivių duomenų įrašo, duomenų naudojimo, teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos nustatymo ir tyrimo, patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Teismas pasisakė, kad bendras penkerių metų saugojimo terminas visiems duomenims, renkamiems iš visų skrydžių, yra neproporcingas. Būtinas individualizavimas tiek dėl duomenų saugojimo termino, tiek dėl tvarkomų duomenų apimties. Pagal tai yra siūloma šitą terminą trumpinti iki trejų metų.
Noriu pažymėti, kad tikrai buvo derinti šitie dalykai su mūsų institucijomis, ir noriu dar kartą pažymėti, kad šis sprendimas nėra koks nors išeinantis iš Vidaus reikalų ministerijos, bet tai yra susiję su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, kad šitas penkerių metų terminas yra per ilgas, jį reikia trumpinti, o sutrumpinus iki trejų metų mūsų institucijos yra pateikusios argumentų, kad joms užteks tikrai suvaldyti visas rizikas, kurios gali būti susijusios su nusikalstamomis veikomis. Toks projektas ir tokia trumpa esmė. Mes turime įgyvendinti Europos Sąjungos Teismo sprendimus ir, matyt, tam reikia parlamento apsisprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Yra norinčių jūsų paklausti. Vienas Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Gerbiamoji ministre, norėčiau jūsų paklausti, kodėl vis dėlto prireikė Teismo sprendimo, ar galima buvo apsieiti be jų ir kodėl tas terminas penkeri, treji metai? Kuo jūs argumentuotumėte tą laiko trukmės pokytį?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas, tai yra Europos Teisingumo Teismo sprendimas ir jie, matyt, vertina proporcingumą. Aš nesiryžčiau vertinti teismų sprendimų, jie priima juos atsižvelgdami į situaciją. Mano, kad trejų metų laikotarpis yra pakankamas, kad turėdami tuos duomenis išsiaiškintų, ar yra kokios nors rizikos, susijusios su nusikalstamomis veikomis arba terorizmu. Kadangi mes esame Europos Sąjungos šalis, tai turime atsižvelgti į tokių institucijų sprendimus ir juos įgyvendinti savo nacionalinėje teisėje.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Daugiau norinčių paklausti nėra. Ar galime?.. (Balsai salėje) Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti? Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Svarstymo tada – gruodžio 17 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėjau dėl komitetų dar pasiūlyti. Kadangi čia yra duomenų tvarkymo klausimas ir įvertinimas rizikos dėl labai sunkių nusikaltimų, kaip terorizmo ir pavojaus, tai aš siūlyčiau ir TTK kaip papildomą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Mes pratęsiame balsavimo langą iki Vyriausybės valandos.
11.51 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje, pasirašyto 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4265 (pateikimas)
Turime sveikatos apsaugos ministrą, kuris galėtų pateikti įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje, pasirašyto 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektą.
A. PEČKAUSKAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, turbūt pristatymas netgi buvo šiek tiek ilgesnis, negu užtruksiu aš pristatydamas patį projektą. Kaip ir buvo minėta, šio įstatymo tikslas yra ratifikuoti 2024 m. liepos 11 d. Joniškyje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje, kuris pirmą kartą buvo pasirašytas 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolą. Kodėl gi prireikė jį pasirašyti iš naujo?
Kaip žinote, 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris realiai įgalino atlikti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos reorganizaciją, ją centralizuojant iš daugybės padalinių, penkių padalinių, ir ją paverčiant Greitosios medicinos pagalbos nacionaline tarnyba. Natūralu, kad anksčiau šioje sutartyje šias funkcijas atlikdavo Šiaulių greitosios medicinos pagalbos tarnyba, o jas centralizavus į vieną nacionalinę Greitosios medicinos pagalbos tarnybą prireikė atnaujinti šią sutartį.
Pagal šią sutartį, kad būtų aiškiau, tos pastotės, kurios yra arčiau Lietuvos–Latvijos pasienio zonos, Lietuvos pusėje, pagal susitarimą gali pagelbėti tais atvejais, jeigu Latvijos pusėje nutinka kokia nors nelaimė, kuomet yra reikalinga būtinoji pagalba. Tų atvejų, kuomet realiai yra vystoma veikla, nėra iš tikrųjų daug. Iš esmės kalbame turbūt apie techninio pobūdžio pakeitimą, atnaujinimą, kuris yra susijęs su Greitosios medicinos pagalbos tarnybos reforma.
Ačiū. Kviesčiau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų užsirašė paklausti keturi Seimo nariai. Prašau, kolega V. Gailius. Ruošiuosi R. Baškienė.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Ministre, ar jums yra pateikti ir žinomi statistiniai duomenys, kaip veikia susitarimai?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau pristatymo metu, nuo 2018 metų, mano dabartiniais duomenimis, mano žiniomis, tokių atvejų, kuomet Lietuvos greitosios medicinos pagalbos automobiliams būtų reikėję skubėti į tą pusę, tikrai nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, tikėtina, kad sutarties atnaujinimas paspartins problemų sprendimą. Prašom pasakyti, ar šita sutartis galėjo būti pasirašyta anksčiau, ar būtinai reikėjo laukti būtent tos datos? Mes kalbame ir apie 2018 metus, kai visas poreikis ir pageidavimas, Latvijos ir Lietuvos tarpparlamentinių grupių veikla būtent tai ir akcentavo.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Kaip jūs ir minėjote, pirmoji sutartis buvo pasirašyta 2018 metais. Matyt, komentuoti aplinkybių, kurios privertė tuo metu pasirašyti sutartį, aš tikrai negalėčiau, tačiau žiūrint į atnaujinimą, tai jis tikrai yra laiku. Mes galėjome atnaujinti tik tuo metu, kai teisiškai mūsų pusėje įvyko Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pertvarka centralizuojant.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi J. Narkevičius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Kadangi gyvenau pasienyje su Latvija, tai mano pirmas klausimas: tai kokia sutartis, jeigu nei vieno atvejo nebuvo? Tai gal tada sutartis tokia, kad niekada niekas nevažiuotų? Tai viena klausimo dalis.
Bet jeigu sutartis būtų koreguojama, kad į tuos iškvietimus reiktų dažniau važiuoti, tai vienas pagrindinis klausimas – tada turėtų didėti brigadų skaičius pasienyje? Dabar susidaro tokia bėda: kai mes esame pasienyje, greitosios dažnai tenka laukti labai ilgai – ir valandą, ir dvi valandas. Tai jeigu ta brigada dar turės važiuoti į Latviją, tai pasienio gyventojai dar ilgiau lauks. Kaip išspręsti? Gal pasienyje planuojate didinti brigadų skaičių? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Matyt, reikėtų priminti ir tai, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pertvarkos kontekste brigadų skaičius yra didinamas. Matyt, paminėtina ir tai, kad per pastaruosius metus su trupučiu (metus ir keturis mėnesius, nuo tada, kai pradėjome) yra pastatyta bent 12 naujų pastočių Lietuvoje, vėlgi, vadovaujantis būtent tomis pilkosiomis zonomis, žiūrint į Greitosios medicinos pagalbos tarnybos reagavimo laiką. Atitinkamai su naujomis pastotėmis auga ir brigadų skaičius. Tam finansavimas yra numatytas. Šiandieną Seimas turbūt kalbės ir apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2025 metų projektą. Tenai taip pat atsispindi papildomos lėšos Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, norint, kad tų brigadų būtų daugiau. Tai čia turbūt viena dalis.
O kita dalis – natūralu, jeigu to bendradarbiavimo susitarimo nebūtų, tai tie žmonės, kuriems nutiktų įvykiai ar nelaimingi atsitikimai pasienio zonoje, kaip tik būtų didesnėje nežinomybėje, negu yra dabar. Natūralu, kad tos pastotės, kurios šiuo metu yra žemėlapyje Lietuvos pusėje, tikrai žino, kad, jeigu būtų reikalinga reaguoti į kokius nors atvejus, nutikusius Latvijos pusėje, tai tikrai būtų taip ir padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis, norintis paklausti, – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LVŽ-KŠSF). Labai ačiū. Tikriausiai tą temą reikėtų gvildenti dar smulkiau. Aš turiu omenyje pertvarkos realizavimą. Jūsų dabar paminėti teiginiai iš dalies neatitinka tikrovės, ypač dėl papildomų lėšų skyrimo naujoms pastotėms sukurti.
Bet mano klausimas yra susijęs su papildomomis lėšomis. Jeigu tai yra papildoma paslauga, netgi jeigu ir neprireikė, nebuvo poreikio ja naudotis, tačiau ar yra numatytos papildomos lėšos tarnybai tai paslaugai atlikti, jeigu bus tam tikras poreikis? Nekenkiant būtent paslaugos užtikrinimui viduje mūsų Lietuvos piliečiams?
A. PEČKAUSKAS. Čia, matyt, norėčiau pirmiausia galbūt nesutikti su jūsų teiginiu, kad reikalingas detalesnis gvildenimas, nes reorganizacijos kontekste kalbame turbūt apie 50 mln. eurų investicijų, kurios keliauja Greitosios medicinos pagalbos tarnybai. Kalbame ir apie automobilių atnaujinimą, kurių jau vieną dalį pristatėme turbūt prieš pusantro mėnesio, kita dalis turbūt atkeliaus artimiausiu metu. Taip pat kalbame apie IT sistemų atnaujinimą. Tai tikrai lėšos yra numatytos didelės, kai kalbame apie infrastruktūrą.
Bet kai atsakau į jūsų klausimą šios sutarties kontekste, kaip ir minėjau, iki šiol nebuvo atvejų, kad reikėtų Greitosios medicinos pagalbos tarnybai reaguoti į šiuos atvejus. Bet taip pat, matyt, primintina ir tai, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnybos finansavimas yra vadinamasis kapitacinis. Vadinasi, kiek mes turime gyventojų Lietuvoje, tiek valstybės biudžeto asignavimų yra skiriama būtent būtinajai medicinos pagalbai užtikrinti. Tos lėšos turbūt keliauja ne tai, kad tarnybai išlaikyti, bet būtent tai pagalbai tam žmonių kiekiui suteikti. Tai šiuo metu matome, kad tie lėšų skaičiai yra augantys, ir, kaip ir minėjau, popietinėje posėdžio dalyje galėsite matyti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asignavimų pateikimą dėl 2025 metų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Tai buvo paskutinis Seimo narys, kuris norėjo paklausti. Dėl motyvų nėra. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Svarstymo data – gruodžio 10 diena.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas vicepirmininkas J. Olekas. Turime Vyriausybės valandą. Prieš ją viso Seimo vardu norėčiau pasveikinti Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę, prieš kelias dienas šventusią gražų jubiliejų. (Plojimai)
12.01 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Laba diena dar kartą, kolegos, Vyriausybės nariai. Pradedame Vyriausybės valandą. Vyriausybės valandoje dalyvauja laikinai einanti Ministro Pirmininko pareigas I. Šimonytė ir laikinai einantys pareigas ministrai A. Bilotaitė, E. Dobrowolska, S. Kairys, D. Kreivys, G. Skaistė, M. Skuodis, V. Šilinskas, A. Pečkauskas, K. Starkevičius. Nedalyvauja: A. Armonaitė, S. Gentvilas, L. Kasčiūnas ir G. Landsbergis. O, L. Kasčiūnas atvyko iš komandiruotės Danijoje. A. Armonaitė – darbiniame susitikime, o S. Gentvilas komandiruotėje Azerbaidžane, G. Landsbergis, kaip rašoma, dėl asmeninių priežasčių. Kolegos, frakcijos vardu pirmiausia klausia V. Ąžuolas. Prašau, Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Mano klausimas bus premjerei. Turbūt labai skambus šiandien yra „Teltonikos“ pavyzdys, bet aš noriu įvykių eigą sudėlioti. Prieš dvejus metus prezidentūroje buvo Vyriausybės atstovų, politikų susitikimas. Jau tuomet Vyriausybės atstovai pasakė, kad Amerika iš Lietuvos vilioja įmones išsikelti į Ameriką. Kažką reikia daryti, kažko reikia imtis. Už kelių mėnesių keli komitetai buvo nuvykę į Marijampolę pas verslo atstovus, vykdančius plėtrą. Jie tuomet išsakė valdantiesiems, kad šie kaišioja daugiau pagalių ir realiai stabdo verslo plėtrą. Pavyzdys. Archeologas, radęs stikliuką, gali sustabdyti visas statybas, nes tokią naują tvarką padarė jūsų Vyriausybė. Dabar, išgirdę „Teltonikos“ pavyzdį, mes sužinome, kad jai taip pat buvo siūloma išsikelti į Ameriką.
Aš noriu paklausti. Ar čia jūsų Vyriausybės tokie tyčiniai veiksmai, kad priverstumėte juos į Ameriką išsikelti, neduodami elektros, darydami sąlygas (archeologo pavyzdys), kad sustabdytumėte statybas? Koks buvo viso šio dalyko tikslas? Pasakyti, kad jūs nežinojote, nematėte, negirdėjote…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). …kažkaip neįtikinamai skamba. Kodėl taip elgiasi jūsų Vyriausybė? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Neturiu menkiausios vilties, kad aš ką nors pasakysiu, kas jus kada nors įtikins. Tai aš net nebandysiu. Bet noriu jums pasakyti. Jeigu jūs esate skaitęs M. Dragio raportą arba pono E. Letos raportą, tai turbūt ten esate matęs, kad tai nėra kokia nors unikali Lietuvos problema. Tai yra Europos Sąjungos problema. Europos Sąjungos įmones, ypač inovatyvias įmones, Jungtinės Amerikos Valstijos vilioja. Pirmiausia vilioja, deja, galimybėmis pasikelti kapitalą, o ne elektros tiekimo ar kokiais nors kitais dalykais. Visko būna, kai yra vykdomi dideli projektai. Visko buvo ir anksčiau, ir dabar visko būna. Tam, kad to visko būtų mažiau, mes esame inicijavę ne vieną įstatymo pakeitimą, kuris būtent ir leidžia procesus ir procedūras paspartinti, bet akivaizdu, kad kada tai reikia įgyvendinti ant žemės, na, ištinka visokių dalykų. Aš tiesiog noriu jus patikinti, kad Vyriausybės kanceliarijoje, tiksliau sakant, mano patarėjų būryje, buvo žmogus, kuris buvo asmeniškai paskirtas koordinuoti arba stebėti, kaip vyksta sąlygų derinimas būtent šitai įmonei. Taip, buvo tam tikrų problemų, sakyčiau, kad už tas problemas šiokią tokią atsakomybę turėtų prisiimti ir tie projektuotojai, kurie rengė projektą, bet aš nė kiek neabejoju, kad visos šitos problemos bus išspręstos. Šiaip jau per Vyriausybės kadenciją sėkmės pavyzdžių: ir didelių projektų, ir infrastruktūrinių, ir energetikos, ir karinės paskirties, buvo tikrai labai daug. Aš suprantu, kad jūs visada viską matysite toje pusėje, kur yra viskas juoda, o aš turbūt vis tiek bandysiu matyti taip, kaip yra, kad būna probleminių dalykų, būna dalykų, kurie galėjo būti padaryti geriau, bet būna dalykų ir yra dalykų, kurie buvo padaryti tikrai puikiai.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano kreipimasis į krašto apsaugos ministrą L. Kasčiūną. Laurynai, ačiū jums už visas šias iniciatyvas, kurias įgyvendinate kaip krašto apsaugos ministras, ačiū jums už jūsų aktyvią veiklą, įgyvendinant mūsų valstybės lūkesčius, ačiū už tą autoritetą ir lyderystę, kurią demonstruojate Europai. Kadangi tai yra klausimų formatas, tai ar turite asmeninio laiko?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vitalijau, labai ačiū, labai malonu jus matyti vėl Seime, tikrai dirbsime kartu, esate patyręs politikas, tikras profesionalas, tai labai džiaugiuosi jus matydamas. Nedaug to laiko pastaruoju metu, bet va laukiame, čia dar pusantros savaitės ar bus šiek tiek daugiau, pradėsime sportuoti, tai judėsime į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Matyt, teko matyti socialiniuose tinkluose ir internetinėje spaudoje istoriją, kurią papasakojo pilietis A. Bukauskas, apie tai, kaip jis buvo tam tikrų Lazdynų ligoninės gydytojų gydomas, dėl jų tam tikro aplaidumo yra įsigalioję ir teismų sprendimai, ir istorija tikrai primena labiau gal besivystančios šalies sveikatos sistemą, o ne Lietuvos. Tai ar jums šitas atvejis yra žinomas, ar ministerija kažkaip sureagavo? Jeigu sureagavo, tai būtų įdomu žinoti, kaip, nes ši istorija, manau, yra didelis deguto šaukštas mūsų sveikatos sistemos pasiekimams.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Man pačiam ir kaip gydytojui, ir ypač kaip prieš turbūt kadenciją dalyvavusiam gydant tokius pacientus, tikrai yra labai liūdna ir labai nemalonu matyti tokias istorijas. Deja, tenka pripažinti, kad ir kokioje sistemoje mes dirbtume, ar tai būtų Vokietija, Norvegija ar kitos šalys, kurias vadiname išsivysčiusiomis, komplikacijų nutinka. Matyt, apmaudu, bet reikėtų suprasti, kad didžiausias dalykas, ką galime padaryti, tai turime išmokti duotas tų komplikacijų, tų nelaimingų įvykių pamokas ir priimti sisteminius sprendimus, kad tos tokios liūdnos istorijos nesikartotų. Kaip turbūt matėte ir viešojoje erdvėja, na, tai patvirtina, kad mes Lietuvoje turime visiškai veikiančią sistemą, vadinamąją žalos be kaltės modelio sistemą, kai asmenys, kuriems įvyksta arba jie mano, kad įvyksta vienokios ar kitokios gydymo komplikacijos, gali kreiptis, jų atvejai yra individualiai įvertinami, paskirstomas žalos atlyginimas tiek moralinės, tiek ir kitų turbūt lygių. Tai ta sistema yra veikianti.
O dėl konkretaus atvejo, matyt, detaliau komentuoti negaliu. Žinau pačią istoriją, kad labai detaliai aprašytas visas procesas, suprantu, kad laikotarpis, kuomet šita istorija vystėsi, buvo COVID laikotarpis, žinau, kaip jūs ir minėjote, kad tiek ir Pacientų žalos komisija buvo įtraukta į procesą, tiek ir teisminės institucijos buvo įtrauktos. Kiek man žinoma, taip pat ir gydymo įstaiga, kurioje vyko šis įvykis, yra pasisakiusi, na, turbūt pripažindama ir suprasdama situacijos rimtumą ir prisiimdama atsakomybę už tai. Tai, matyt, tiek.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Norėjau paklausti energetikos ministro. Tikriausiai matėte spaudoje, žiniasklaidoje pasirodžiusią Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją iš pirmininko lūpų, kad bene pusė milijono Lietuvos gyventojų permoka už elektrą pasirinkę nepriklausomus tiekėjus. Kaip jūs manote, ar tai nėra šiek tiek pasekmė, kad, sakykime, praeitais sprendimais tie vartotojai buvo varu baudomis išvaryti pas nepriklausomus tiekėjus, ir dabar susidarė tokia situacija, kad tikrai didelė dalis gyventojų – aš pabrėšiu – beveik pusė milijono – permoka už elektrą. Kaip jūs manote, ar nereikėtų sudaryti galimybės vartotojams grįžti prie visuomeninio tiekimo?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia reikia suprasti, kaip atsirado šitas reguliavimas. Šitas reguliavimas yra atsiradęs dar prieš tai buvusioje kadencijoje. Kodėl jis atsirado? Todėl, kad yra europinės direktyvos, reglamentai, kurie reikalauja elektros rinkos liberalizavimo. Elektros rinkos liberalizavimas nenumato vaikščiojimo pirmyn, atgal prie valstybinio reguliavimo, todėl aš manau, kad grįžimas prie visuomeninio tiekimo yra sudėtingas dalykas, nes už tai galime gauti pažeidimo procedūrą.
Dėl permokėjimo. Teisingai, nemaža gyventojų dalis ne permoka, bet paprasčiausiai nekeičia tiekėjų, nors tai galėtų padaryti, tam yra sudarytos visos sąlygos. Tam tikra konkurencija rinkoje yra ir planų pasirinkimas nuo biržinio iki kitokio tipo taip pat yra. Aš manau, turbūt čia reikia ir daugiau edukacijos, aš manau, VERTʼo pirmininkas tai ir daro būtent ragindamas, šviesdamas gyventojus aktyviau dalyvauti elektros energetikos rinkoje.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiama premjere, nors jūs jau faktiškai nebesate Vyriausybės vadovė, su kuo, žinoma, jus sveikinu, jūsų kadencijos metu sukurti skandalai tebedrebina Lietuvą ir tikiu, kad drebins dar ilgai. Prašau pasakyti gal atsisveikindama, ar jūs, ar jūsų partijos kolegos padėkojote „Teltonikos“ vadovui A. Paukščiui už tai, kad skandalingą informaciją jis paviešino po rinkimų, o ne prieš, nes jeigu ta informacija viešojoje erdvėje būtų atsiradusi anksčiau, tikriausiai rinkimuose būtų nekokie rezultatai. Kaip jūs jaučiatės dabar po viso šito? Ačiū. (Juokas salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ponas Gedvilai, aš tikrai žinau, kad jums mažiausiai gyvenime rūpi, kaip aš jaučiuosi, ir aš tiktai spėlioju, ką jūs darysite, kai aš čia nesėdėsiu ir jūs nebegalėsite manęs jau nieko paklausti. Tikrai šito laiko aš labai laukiu ir suprantu, kad jums bus labai liūdna.
Žiūrėkite, mes ketvirtais metais galime skaičiuoti visokiausius dalykus, kurie nepavyko, visokiausius dalykus, kurie buvo kontroversiški. Aš esu dėkinga ponui A. Paukščiui už tai, kad jis apskritai šitą problemą iškėlė, nors ją buvo galima iškelti ir kitaip, bet aš neturiu jam jokių pretenzijų – jis verslo žmogus, jis nori spręsti savo klausimus. O jūs dar net kadencijos nepradėjote ir jau turite visą krūvą skandalų. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei. Toliau klausia D. Griškevičius. Prašau, Domai.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti kultūros ministrui S. Kairiui. Štai jisai nustebo, bet klausimas jums. Be abejo, jūs, kaip vis dar kultūros ministras, kaip Seimo narys, kaip galų gale Lietuvos pilietis, tikrai turite visą teisę vertinti įvairius politinius procesus. Pastaruoju metu esate užlipęs ant tokio, sakyčiau, moralinio kalno vertindamas įvairių koalicijų sudarymo peripetijų klausimus ir panašiai, bet vis dėlto mano klausimas yra: kaip jums atrodo iš moralinės pozicijos žiūrint, ar Seimo narys, šiuo atveju kultūros ministras, kuris yra narys Liberalų partijos, kuri yra, beje, teista korupcijos byloje, pats esate įsivėlęs į čekiukų skandalą, kuris, beje, išvertė švietimo ministrę, jūsų kolegė finansų ministrė grąžino pinigus, jūs vienintelis likote faktiškai sausas tuo klausimu, kaip jūs vis dėlto vertinate iš moralinės pozicijos savo galimybes šnekėti ir kelti moralinius klausimus, turėdamas tokią savo asmeninę istoriją ir partijos? Ačiū.
S. KAIRYS (LSF). Turbūt kalbėti yra kiekvieno Seimo nario laisvė, teisė ir galų gale pareiga. Kitas dalykas, gerokai dideli skirtumai yra tarp to, į kokius moralinius klausimus įsivėlėte, tarkime, jūs, ir tie klausimai, kuriuos bandote man pateikti, kalbėdamas apie bylą, kuri jau paskutinį teismo sprendimą turėjo, viskas baigėsi. Kitas klausimas dėl tų pačių čekiukų. Dėl manęs nebuvo nei jokio tyrimo, nei kitų dalykų. O imant pačią savivaldybės situaciją, irgi teisėsauga, teismai į visus klausimus yra atsakę. Tvarką, net gerokai liberalesnę, jūs, kaip Seimo narys, patvirtinote ir įvedėte dabartiniams savivaldybių tarybų nariams. Tai toks būtų mano atsakymas. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėsiu klausti susisiekimo ministro gerbiamo M. Skuodžio. Iš tiesų per visą šią kadenciją teko ne kartą su jumis, jūsų komanda, „Via Lietuvos“ atstovais bendrauti, diskutuoti dėl kelio Vilnius–Trakai. Tą problemą, matyt, žinome visi, nes tuo keliu dažnai važiuojame ir matome, kokios ten spūstys susidaro. Dialogas tikrai buvo šioje kadencijoje. Žinau, kad šis kelias yra įtrauktas ministerijos pastangomis į pažangos priemonę, kuri vadinama, jeigu neklystu, „Gerinti susisiekimą kelių transportu“, ir žinau, kad paskutiniai derinimai turėjo būti Finansų ministerijoje. Tai ar tas procesas dabar jau yra baigtas, turime galutinai suderintą ir kaip toliau judėsime? Ačiū. Gal čia klausimas bus jau ne jums, bet bent jau kokią situaciją paliekate?
M. SKUODIS. Dėkui. Kolegos juokauja, sako, gerą situaciją paliekame. Jeigu žiūrėtume apskritai į prioritetiškumą (čia ir kitai Vyriausybei lygiai taip pat), iš Vilniaus mes turime ne tiek daug išvažiavimų. Nemenčinės plentas su Vyriausybės finansine parama tvarkomas. Aš labai dėkingas Gintarei. Mes pradedame ir Tarandės viaduko į Ukmergės pusę tvarkymą. Toliau, mes turime išvažiavimą ties Gariūnais ir turime Trakų plentą. Trakų plentas, visas iki pat Alytaus ir taip toliau, mūsų pastangomis įtrauktas ir į Europos Sąjungos karinio mobilumo žemėlapius. Tas leis ilgainiui turėti atitinkamą papildomą finansavimą. Dokumentuose mes, Vyriausybė, Susisiekimo ministerijoje tikrai tuos prioritetus sudėliosime ir aš net neabejoju, kad nauja Vyriausybė tęs tą kryptį, nes realiai dabar Gariūnai ir Trakai bus (na, ir Vilniaus miesto savivaldybei, net neabejoju) yra prioritetas dėl daugelio priežasčių: ir dėl karinio mobilumo, ir dėl visų kitų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Toliau klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Mano klausimas greičiausiai premjerei, nes šita Vyriausybė, teikdama prioritetą švietimui, šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministro neturi.
Grįžtant prie tos situacijos, kuomet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su NŠA neapsižiūrėjusi, kad nelietuvių mokyklose dar papildomai reikėtų lietuvių kalbos patikrinimų pradinėje 4 klasėje, tą padarė lapkričio mėnesį. Kodėl dabar vaikai iš mokyklų bendruomenės už ministerijos ir NŠA žioplumą, veiksmų neatlikimą laiku turėtų mokėti stresu, nereikalinga įtampa ir taip toliau? Mano vertinimu, turėtų atšaukti šiais metais tą patikrinimą, pasirengti jam tinkamai, nes dabar visiškai neaišku… Tai yra aišku, kad vaikai, vos pradėję mokytis lietuvių kalbos 4 klasėje, vienodai gerai kaip lietuvių šeimų vaikai neatliks tų pasiekimų. Tai aišku ir šiandien visiems, be tų patikrinimų, nereikalingų egzaminų vaikams. Tai koks čia tikslas yra? Parodyti, kaip blogai?
PIRMININKAS. Kolege, laikas klausti baigėsi?
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Mano vertinimu, mokymui tikrai reikia skirti dėmesio ir vienas iš pagrindinių pasiūlymų skirti klases į grupes ir kiek įmanoma individualizuoti mokymą. O šį patikrinimą aš labai prašau vis dėlto padaryti bandomąjį arba, geriausiu atveju, atšaukti ir pasirengti jam tinkamai, o ne lapkričio mėnesį paskelbti, kad sausio 21 dieną jūsų lauks egzaminai.
PIRMININKAS. Kolege, jūsų laikas baigėsi.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ponia Rita, aš tikrai nenoriu jūsų įtarti, kad jūs kažkaip specialiai stengiatės apsaugoti lenkų tautinės mažumos vaikus nuo geresnio lietuvių kalbos mokėjimo. Man atrodo, čia ir yra didžiausia drama, kad mes tą rezultatą sužinome tada, kada įvyksta valstybiniai brandos egzaminai, ir tada neaišku, nei kuriuo metu mes čia turėjome kažką pamatyti, kodėl mes nepamatėme ir kaip čia apskritai šitaip atsitiko.
Man atrodo, tokie tarpiniai partikrinimai leidžia labai gerai pamatyti, kiek reikia įdėti papildomai pastangų tam, kad vaikai išties pasiruoštų kitiems atsiskaitymams, nes paskui jau tas atsiskaitymas, kuris yra paskutinis, jau nelabai ką gali ir pakeisti. Niekas čia nenori nei tų vaikų traumuoti, nei kad jie stresuotų, nei kažkaip…
Aš suprantu, kad kiekvienas atsiskaitymas yra tam tikras stresas. Bet tam ir yra bendruomenė ir tam yra toks, mano supratimu, labai aiškus dalykas, kad mums reikia tiesiog pabandyti, pasimatuoti, kad mes žinotume, kur mes esame, ir žinotume, ką reikia taisyti. Antraip mes nieko nežinosime ir tada 12 klasėje vėl sužinosime, kad tautinių mažumų mokyklų vaikai ir vėl daug prasčiau negu lietuvių vaikai išlaikė valstybinį brandos egzaminą.
PIRMININKAS. Prašom. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Veikia?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Veikia, ačiū. Aš tik norėčiau šiek tiek pridurti prie to, ką sakė premjerė, kad šis patikrinimas niekaip neatsiliepia vaikų tolesniam mokymuisi. Jeigu 4 klasėje yra prastas rezultatas, tai nėra taip, kad užsitrenkia durys ir jis negali toliau mokytis. Tai yra, dar sykį kartoju, kaip padaryti nuotrauką. Aš labai prašau ir jūsų, miela Rita, ir mokyklų bendruomenių sudaryti tą vaizdą, kad tiesiog yra, nežinau, pamokos metu atliekamas testas, kuris parodo, kokia yra tikroji būklė, ir mes galėtume žinoti…
PIRMININKAS. Kolege, ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). …ir mes galėtume žinoti, kokią pagalbą valstybė gali suteikti ar per klasių išskirstymą, ar per papildomus mokytojus geriau išmokti valstybinę kalbą, nes nuo jos, ko gero, priklauso kiekvieno Lietuvos piliečio sėkmė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Diskusijas pratęsime vėliau. Dabar klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų buvęs ekonomikos ir inovacijų ministrei, bet kadangi jos nėra, aš manau, kad premjerė yra visiškai įsigilinusi į pastarųjų dienų visokius įvykius, turiu galvoje „Teltoniką“, kuri pažadino tokį ieškojimą platesnio požiūrio į apskritai Inovacijų įstatymo, didelių investicijų, žaliojo koridoriaus realizavimą.
Aš labai dėkingas, tiesą sakant, ministrui M. Skuodžiui, čia yra proga padėkoti, kadangi jis buvo šio įstatymo pataisos vienas iš autorių. Ir ji yra tikrai gera pataisa ir tinkamai priimama verslo. Bet tuomet neturėjome patirties. Dabar tą patirtį, kaip įgyvendinti tas nuostatas kompleksiškiau, tarpžinybiškiau, jau turime penkerių metų turbūt ir galime daryti kai kurias platesnes išvadas. Ko gero, galima teikti tam tikrus įstatymus arba poįstatyminius aktus, kuriuos reikia keisti.
Tai klausimas būtų toks, gerbiama premjere: ar ši Vyriausybė, kuri dabar labai, sakyčiau, įsigilinusi į šį įstatymą, galės pateikti ir pateiks reikiamus įstatymus…
PIRMININKAS. Laikas klausti…
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). …dar būdama, kaip sakyti, savo darbo periode?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia priklausys nuo to, kaip greitai jūs patvirtinsite būsimos Vyriausybės programą. Spėju, kad patvirtinsite labai greitai, tai greičiausiai pateikti nespės, nes derinimo procedūros bet kuriuo atveju yra reglamentinės ir tiek, kiek projektai turi būti derinami, kiek jie turi būti viešai paskelbti, kad visi galėtų pateikti pastabas, vis tiek yra šioks toks laiko tarpas. Bet vieną problemą labai aiškiai būtent iš „Teltonikos“ atvejo esame identifikavę, kad kai yra sudaroma sutartis su didelio investicinio projekto investuotoju, yra sutariami tam tikri rodikliai ir tam tikri terminai tiems rodikliams pasiekti. Ir čia ir yra tas atvejis, kada akivaizdžiai matome, kad dėl priežasčių, kurias verslo atžvilgiu galime laikyti gana objektyviomis, nors yra tam tikrų niuansų. Aš tikrai nenoriu kaltinti nieko kito ir apskritai nieko nenoriu kaltinti, tiesiog noriu, kad tie sprendimai būtų greičiau priimti, bet reikia suprasti, kad projektas sudėtingas. Poreikiai, tarkime, tos pačios elektros, yra labai labai dideli. Mes kalbame apie didelį objektą ir galių poreikį, ir atitinkamai tinklų parengimą. Tokiu atveju turi būti galimybės tiesiog perderinti tuos terminus, per kuriuos investuotojas turi tuos bent jau pirminius rodiklius pasiekti. To dabar įstatymas nenumato ir akivaizdu, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija negalėtų pakeisti sutarties su „Teltonika“, bet manau, kad toks pakeitimas turėtų būti. Ir ne tik dėl „Teltonikos“, bet dėl visų investuotojų, kuriems tai būtų aktualu, nes, sakau, tokie pavyzdžiai, kad ir kokie nemalonūs ir skaudūs būtų, vis dėlto duoda tam tikras pamokas, kurios leidžia ir procedūras tvarkyti, o kai reikia, ir teisės aktus. Ir dėl to pirmadienį per susitarimą, į kurį mes buvome visi susirinkę, būtent tai ir buvo sutarta. Tas protokole yra fiksuota, protokolas yra viešas, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengs tokį įstatymo projektą, jį pateiks derinti, bet galbūt jį pateikti Seimui, jau, jeigu pritars, turės būsima Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū premjerei. Gerbiama Rita – po visų diskusijų, nes aš daviau jums laiko klausti dvigubai daugiau, negu priklauso. Dabar klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties mane nustebino gerbiamo energetikos ministro atsakymas kolegai, kad sukurta laisva elektros tiekimo rinka. Tai gal, gerbiamas ministre, pasižiūrėkite, kas yra tie nepriklausomi tiekėjai: „Ignitis“ – 70 % valstybinis, „Elektrum“ – 15, „Enefit“. Tai yra trijų valstybių valstybiniai tiekėjai. Tai apie rinką turbūt nereikėtų net kalbėti. Kadencija prabėgo, laisvosios rinkos nėra.
Bet mano klausimas susijęs su „Litgridu“. Kokius tikslus jūs keliate valstybinei įmonei, valdomai jūsų draugo R. Masiulio, kad didžiausia investicija su 3 mlrd. ir aukštosiomis technologijomis negauna 60 megavatų elektros? O Masiulis sako: na va, noriu duodu, noriu ne. Tai kieno šie laidai? Ar jie išparceliuoti jau yra, sakykime, pagal tą eilę, kuri buvo, kuris pirmesnis, tas greitesnis, kartu dar ir su valstybiniu reguliuotoju, kurio tvarkas jūs greičiausia patys ir patvirtinote? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Čia jūsų interpretacija, kuri visą laiką yra labai radikali ir labai toli nuo realybės. Kalbant… Atsakysiu į klausimą.
Kalbant dėl galių. Taip, konkrečioje pastotėje galių nebuvo, todėl ESO ir negalėjo „Teltonikai“ paskirti papildomų galių. Tam, kad papildomos galios atsirastų, reikalinga įgyvendinti projektą. Dėl to buvo ir sutarta su „Teltonika“, kad įmonė pasirinks (peks strek) principą, ką pasirenka keturi penktadaliai visų įmonių. Įmonė pradėjo projektuoti, pamatė, kad procesas yra gana sudėtingas, ir susirinkime pirmadienį pasakė, kad perduoda projektą atgal „Litgridui“. „Litgridas“ taip, tą projektą pasiims, susidėlios projektą ir aš manau, kad jį įgyvendins per maksimaliai trumpus terminus. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Taip, mes suteiksime jums žodį po atsakymo. Dabar klausia R. Baškienė ir paskui suteiksime jums reakcijai laiką. Prašau, gerbiamoji.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Suprantu, kad palieka labai daug neišspręstų klausimų ir jie bus perduodami naujajai Vyriausybei. Tačiau galbūt jūs galėtumėte pakomentuoti problemą, kai į antro lygio regionines ligonines atvyksta gydytojai specialistai, kurių, beje, labai reikia, jų laukia gyventojai? Dėl griežto reikalavimo įsigyti įrangą, kuri atitiktų būtent tuos aukštus jau trečio lygio reikalavimus. Ir regioninės ligoninės, negalėdamos įsigyti tokios brangios įrangos (ji ne visada, beje, ir yra naudojama, tiesiog jos neprireikia tuo metu), deja, turės atsisakyti, kaip teigia tų ligonių gydytojai, būtent tų labai laukiamų specialistų paslaugų. Galbūt žinote, kaip šitą problemą spręsti, arba palinkėtumėte, kaip ją spręsti būsimai Vyriausybei, būsimai ministerijai?
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Matyt, čia jūs kalbate apie kažkokią konkrečią situaciją, nes mes tikrai neturime į reikalavimus įrašytų kokių nors, na, pavadinkim taip, kosminės įrangos reikalavimų regioninėms ligoninėms. Čia aš kažko nesuprantu iš konteksto, arba kažkas, kas padėjo jums formuluoti klausimą, nebuvo iki galo tikslus, nes to nėra. Dažniausiai paslaugų teikimo aprašuose yra sudėlioti reikalavimai dėl įrangos tokios, kokia yra būtina tai paslaugai teikti, ar tai būtų regiono ligoninė, ar tai būtų universiteto lygmens ligonė, ar tai būtų respublikinė ligoninė. Čia mes kažkokių neadekvačių sprendimų dėl to neturime ir iki manęs per šiuos trejus su puse metų tokių nuogąstavimų tikrai nebuvo atėję. Jeigu galėtumėte konkrečią situaciją detalizuoti, galbūt galėtume paieškoti, ar ten tikrai nėra problemos.
Tai, matyt, vienas atsakymas, o kitas – supraskime ir tai, kad labai daug investicijų keliauja į sveikatos sektorių, kai mes kalbame apie įvairias reformas, apie pasirengimą grėsmėms, kalbame apie šimtus milijonų eurų, tikrai didelė dalis tų lėšų gali būti nukreipta ir įrangai įsigyti. Kai kalbame apie skubios pagalbos skyrius, apie intensyviosios terapijos skyrius, apie infekcinius klasterius, kai kalbame apie sveikatos centrų funkcionavimą, tai supraskime, kad tai yra papildomos lėšos. Gydymo įstaigos savo, tai yra PSDF lėšų, už paslaugas uždirbtas lėšas ne visais atvejais turi skirti įrangai įsigyti. Tiesioginės sąsajos su galimybe įdarbinti vienokius ar kitokius darbuotojus šiuo atveju aš tikrai nedėčiau.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Dabar suteiksiu trumpai žodį R. Tamašunienei. Replika per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke, kad pasitaisėte. Buvo paminėtas mano vardas ir aš turiu teisę pasakyti repliką.
PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas turi teisę nuspręsti, kada ir kam suteikti žodį.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Turiu replikos teisę, nes mano vardas buvo paminėtas, aš dar turiu teisę kreiptis į Etikos komisiją. Aš noriu pasakyti, kad nuotrauka – tai nėra nuotrauka, tai yra pasiekimai. Matematika nekvestionuojama, nes tam pasirengta, niekas nekvestionuoja, o lietuvių kalbos ne lietuvių mokyklose patikrinimas – lapkričio mėnesį. Taip negali būti, tai yra klaida ir taip nedaroma.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Girskienė. Prašau, Ligita.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Norėsiu paklausti Ministrės Pirmininkės. XVIII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane buvo integruota ir, kaip suprantu, Lietuvos reformų darbotvarkė. Vyriausybės ir ministrų strateginei darbotvarkei įgyvendinti buvo numatyta šiame plane daugiau negu 700 veiksmų ir 70 strateginių darbų, įvairių projektų. Didžiausią dėmesį buvo numatyta skirti penkioms reformoms – švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, viešojo valdymo ir taip toliau. Kai kurios reformos buvo pradėtos įgyvendinti, tačiau man, pavyzdžiui, neaišku ir aš nežinau, kokioje stadijoje yra procesai. Jeigu yra pabaigta bent viena reforma, gal galite įvertinti, sėkmingai įgyvendinta ar ne?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad dėl tokių procesų labai sunku per tiek laiko pasakyti, kad viskas baigta ir kad galima įsivertinti. Jūs pati puikiai žinote, kad Seime buvo priimta nemažai įstatymų – ir dėl inovacijų politikos, ir dėl valstybės tarnybos reglamentavimo, ir atitinkamai darbo užmokesčio sistemų, apie švietimą jau nekalbu. Ta informacija apie strateginių projektų įgyvendinimą yra visada reguliariai Vyriausybės stebima. Aš spėčiau, kad ji netgi yra ir paskelbta kur nors Vyriausybės tinklalapyje. Aš tikrai paprašysiu savo kolegų, kad jums visa aktuali informacija būtų surinkta, pateikta, kad jūs galėtumėte studijuoti ir vertinti jau pagal savo įsivaizdavimą.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Toliau klausia D. Razmislevičius. Prašau.
D. RAZMISLEVIČIUS (LSDPF). Aš norėčiau užduoti klausimą finansų ministrei dėl Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo. Žinote, kad Vyriausybė suteikia galimybę visas rezervo lėšas investuoti, bet jūsų vadovaujama ministerija investavo ne visas lėšas. Noriu paklausti, kodėl ne visas lėšas? Aišku, kad likusi dalis, kuri nebuvo investuota, matyt, nukentėjo nuo infliacijos?
Dėl pasirinktų priemonių. Ar jūs manote, kad tos priemonės, į kurias investuota, buvo tinkamos? Gal dabar jūs elgtumėtės kitaip? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visuomet galima, matyt, investuoti į bitkoiną ir tikėtis geriausios grąžos. Kita vertus, yra reguliavimas, kuris pasako, kokio dydžio riziką galima prisiimti, nes tai yra visgi mūsų pensininkų pinigai, todėl investicijos turi būti saugios. Yra reguliuojama, į kokio rizikingumo fondus galima investuoti, kurią to fondo apimtį galima investuoti, todėl investavimas atitiko nustatytus teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministrei. Toliau klausia T. Domarkas. Prašau.
T. DOMARKAS (NAF). Pirmiausia norėčiau paklausti nueinančios Vyriausybės. Galbūt labiausiai norėčiau padėkoti, kad skyrė papildomai 157 mln. eurų keliams. Tik norėčiau paklausti galbūt susisiekimo ministro, kaip jūs siūlote būsimai Vyriausybei spręsti klausimus dėl finansų, kuriuos jūs jau išnaudojote iš būsimo biudžeto dar šiais metais? Kokius turite šiuo atveju savo pasiūlymus?
M. SKUODIS. Man atrodo, kitų metų biudžete, kas jau kas, bet visos sudarytos sutartys yra finansiškai padengtos. Klausimas yra dėl darbų plėtros. Aš džiaugiuosi (džiaugiuosi kaip ministras, laikinai dar einantis pareigas) girdėdamas, kad biudžetą peržiūrint tą finansavimą bus bandoma bent šiek tiek padidinti. O kad darbai suplanuoti tiek žvyrkelių asfaltavimo, tiek strateginių projektų ir būtų galima daryti gerokai daugiau, tai tikrai faktas. Šiuo atveju, tikiuosi, ir bus rasti tie sprendimai.
Ir Vyriausybėje, tiesą pasakius, esame parengę tam tikrų žingsnių, kuriuos bus galima labai greitai priimti. Pavyzdžiui, išplėsti, ką reikia padaryti ir kas būtų teisinga, – sunkiasvorių vilkikų naudojamų, apmokamų kelių sąrašą. Jau būtų papildomai 20–30 mln. CO2 dedamoji prie to paties apmokestinimo. Tai būtų vėlgi teisinga, vėl papildoma tam tikra suma, ir taip bus galima pažiūrėti, kaip dar ir pajamas padidinti, jeigu bus tokie sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, norėčiau paklausti apie biurokratiją. Turbūt „Teltonikos“ pavyzdys – čia vienas iš tų žiedelių. O kitas pavyzdys kalbant netgi apie žemės ūkį. Turbūt gal girdėjote: Klaipėdoje ūkininkas keturias kiaules nuvežė paskersti ir dėl biurokratinių pinklių jis jas galiausiai turėjo utilizuoti.
Vis dėlto norėčiau paklausti apie darbo grupę prie Vyriausybės biurokratijai mažinti. Ji turbūt veikė visą tą laikotarpį. Galbūt galite pasakyti, kiek kartų ji ten dirbo, ar buvo susitikusi, gal kokius tikslus buvo išsikėlusi ir pasiekė? Ir galbūt kažkokias rekomendacijas ji ten pateikė ar įvertino? Galbūt jūs galite kažkaip apie tos grupės kažkokį darbo rezultatą pasakyti? Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tikrai nežinau, apie kurią grupę jūs kalbate, nes buvo grupė, kuri buvo skirta specialiai švietimo sričiai. Išties darbas toje srityje buvo dėl biurokratijos švietime. Kažkokios kitos specialios grupės, apie kurią čia dabar labai daug kas kalba, saulėlydžio ar ten kokio nors dar saulės užtemimo, tikrai Vyriausybė neorganizavo, nes mes turime patirtį tokios grupės iš ankstesnių kadencijų.
Aš labai nuoširdžiai pasakysiu tiems žmonėms, kurie galvoja, kad tokiu būdu galima visas problemas išspręsti. Kai ta grupė pradeda dirbti, tai atrodo, kad labai daug problemų išspręsi, bet jos atotrūkis nuo tų žmonių, kurie gamina šitą biurokratiją, yra tokio didumo, kad grupė anksčiau ar vėliau jau pamato, kad ji tokius visiškai menkus dalykus svarsto – ten kokiame nors nutarime pakeisti vieną žodį. Ir ten kažkas labai dėl to pasidarys? Tikroji biurokratija darosi gana instituciniu lygmeniu. Dėl to čia buvo toks horizontalusis tikslas per visas institucijas.
Gaila, kad nėra Kazio. Kazys papasakotų, kiek jisai tų biurokratinių dalykų sugebėjo išravėti. Manau, kad jis tikrai galės tai surašyti ir raštu. Ir turbūt yra daugiau dalykų, kuriuos būtų galima padaryti.
Aš tikrai nežinau tos konkrečios istorijos, bet manau, kad visų tokių istorijų, kaip ir „Teltonikos“ ar bet kokios, ką ir sakiau, tiesiog reikia išmokti savo pamokas ir pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad visiems būtų geriau. Todėl aš tikrai, nors ir kaip man būtų nesmagu ir nemalonu dabar visą laiką teisintis, vis tiek dėkoju tiems žmonėms, kurie šias problemas iškelia, nes jos tiesiog leidžia valstybės institucijoms dirbti geriau. Man atrodo, sakau, ne komisijomis tie klausimai yra sprendžiami. Mes, tiesą sakant, turėjome tikslus, juos matuodavome. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vėlgi galiu paprašyti atsiųsti ataskaitą apie administracinės naštos mažinimą kiekvienais metais. Kiekvienais metais tos ataskaitos buvo rengiamos. Kai kurios institucijos tikrai labai didelę pažangą padarė. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos srityje labai daug tos administracinės naštos sumažėjo. Bet ne visur. Dar bus ką ir jums nuveikti.
PIRMININKAS. Ačiū premjerei. Toliau klausia R. J. Jankūnas. Prašom.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti apie tokį keistą sveikatos priežiūrai skirtų lėšų paskirstymą, konkrečiai vakcinoms. Žiūrėkite, yra vakcinos nuo erkinio encefalito, faktiškai visiems reikia mokėti. Yra žmonių, kurie gyvena zonose, jiems tikslinga. Už gripo vakcinas reikia mokėti visiems, išskyrus rizikos grupes, tuo tarpu koronaviruso vakcinos visiems yra nemokamos. Nemažai tenka utilizuoti ar padovanoti, prokuratūra net tyrimą pradėjusi.
Mano du klausimai. Kokia yra tokių sprendimų logika? Antras. Kokie yra šių metų duomenys? Kiek lėšų išleista vakcinoms nuo koronaviruso, kiek dozių nupirkta, kiek jų yra utilizuota ir kiek padovanota? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Kaip suprantu, čia turbūt man klausimas. Labai ačiū už klausimą. Pradėkime, matyt, nuo vienos pusės, kokioms rizikos grupėms skiriamos vakcinos ir kad dėl finansavimo sprendimus priima Imunoprofilaktikos taryba. Jums turbūt puikiai žinomas toks formatas. Paskui turbūt atsižvelgia į Privalomojo sveikatos draudimo fondo galimybes ir tos lėšos yra skiriamos. Tiek jūsų minėtos vakcinos nuo erkinio encefalito, tiek nuo gripo, tiek nuo pneumokoko ir kitos – visos yra svarstomos būtent šiuo formatu ir tie sprendimai tenai priimami.
Kas susiję su vakcinomis nuo koronaviruso, ar ne, matyt, visiems puikiai žinoma, kad tos aplinkybės, kuomet buvo kovojama su COVID-19 pandemija, buvo visiškai kitos. Tai nebuvo taikos laikotarpis ir tie sprendimai, matyt, buvo priimami visai kitaip, siekiant išgelbėti tiek šalies ekonomiką, tiek žmonių gyvybes. Vien dėl šios ligos netekome tikrai ne 1 tūkst. Natūralu, kad tie sprendimai buvo priimami kitokie. Natūralu, kad kovidas vis labiau tampa normalia liga, patenka į įprastų ligų sąrašą. Net neabejoju, kad ir vakcinos nuo šios ligos artimoje ateityje turėtų patekti į tą patį mechanizmą, kaip yra priimami sprendimai ir dėl kitų vakcinų.
Dėl konkrečių skaičių. Tikrai, žinokite, aš jums pasakyti šiandien negaliu, tokiais skaičiais neoperuoju. Jeigu būtų poreikis, galite užklausti raštu ir jums ministerija pateiks tokius atsakymus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Toliau klausia A. Busila. Prašau.
A. BUSILA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, žinau, kad šiemet vyko derybos su profesinėmis sąjungomis. Jas galima pavadinti sėkmingomis: buvo susitarta dėl papildomų socialinių garantijų, dėl lėšų atlyginimams didinti. Kiek žinau, viešosioms įstaigoms numatyta tikrai ženkli suma. Tačiau klausimas dėl biudžetinių įstaigų, dėl visuomenės sveikatos biurų. Ten buvę kolegos dalinasi, kad ministerijos įsipareigojimai yra prisiimti, tačiau neskirta lėšų jiems įgyvendinti. Gal galite pasakyti, kokia yra situacija? Kaip reikėtų elgtis įstaigų vadovams, jeigu tų lėšų iš tikrųjų nėra? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Ačiū, gerbiamas Andriau, už klausimą. Na, jūs pats buvote tos derybinės grupės narys (turbūt Sveikatos apsaugos ministerijos pusėje) ir visos detalės jums yra puikiai žinomos. Žinoma turbūt ir tai, kad valstybės biudžete, kuris artimiausiu metu bus svarstomas Seime, yra numatyta dalis lėšų ir biudžetinių įstaigų poreikiams. Jei kalbame apie visuomenės sveikatos biurus ir kitas sveikatos apsaugos sričiai pavaldžias biudžetines įstaigas, tai tų lėšų ten yra numatyta. Koks bus patvirtintas galutinis biudžetas, tai jau yra naujų valdančiųjų reikalas. Matyt, ir jūsų atsakomybė bus priimti tokius sprendimus, kad tos lėšos ten liktų tokios, kokios dabar yra suplanuotos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis užsirašė klausti B. Ropė. Prašau.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paklausti energetikos ministro dėl elektrą gaminančių vartotojų prijungimo prie elektros tinklų. Kaip žinome, tai yra naudinga žmogui, naudinga valstybei, naudinga Europai, todėl ir remiama tiek pagal Europos, tiek pagal nacionalines galimybes. Deja, ESO nėra prievolės prijungti gaminantį vartotoją, jeigu šis pareiškė norą. Yra tik prievolė išduoti sąlygas. Deja, labai dažnai būna, kad vieniems prie to paties tinklo išduodamos sąlygos nemokamai prisijungti, o iš kitų reikalaujama pridėti tūkstančius, dešimt tūkstančių, netgi milijonus eurų, prijungiant 10 kilovatų elektrinę. Iš tikrųjų visiškai už tai neatlyginama ir didinamas turtas, būtent valstybinis turtas, ESO turtas. Ar tokią netvarką jūs ir toliau paliksite, ar ieškosite kokio sprendimo, kaip šias diskriminacines sąlygas pakeisti? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Netvarkos nėra mūsų valstybėje. Jeigu pažiūrėsime, tai prieš ketverius metus turėjome vos 8 tūkst. gaminančių vartotojų, dabar skaičius artėja prie 130 tūkst. gaminančių vartotojų. Tai galime konstatuoti, kad sąlygos yra labai labai geros, palyginus su aplinkinėmis šalimis, kuriose gaminančių vartotojų skaičiai yra dešimtim kartų mažesni, jeigu skaičiuotume gyventojus.
Kalbant apie problematiką, reikia nepamiršti, pirmas dalykas, kad bet kokia rekonstrukcija, jeigu ji būtų daroma ESO, visuomeninėmis lėšomis, tai gultų į visų mūsų vartotojų sąskaitą, jūsų taip pat. Reguliuotojas šiuo metu yra pradėjęs reguliavimo keitimo procedūrą, pagal kurią visi norintys įsirengti 10 kilovatų galios elektrinę turės tą galimybę, tačiau kaštai atitinkamai atsiguls horizontaliai visiems, kurie norės įsigyti tą elektrinę. Jie bus nedideli, tačiau, suteikiant tam tikrą galią, tu turėsi sumokėti. Paskui atitinkamai kiti, kurie norės prie tos pačios pastotės prisijungti, turės susimokėti tam tikras lėšas. Tai yra ateityje ne vienas susimokės, bet visi, kurie prisijungs prie šitos pastotės, turės susimokėti tam tikrą sumą. Sumos yra apskaičiuotos, jos tikrai bus gana nedidelės. Taigi reguliavimas čia yra net ne ministro, o reguliuotojo. Reguliuotojas tuos žingsnius yra padaręs, jie yra panašūs į tuos, kurie buvo padaryti ne dėl elektrinių, o norint tai gauti, dar reikia įsivesti elektros galią. Tai šitas klausimas taip pat išspręstas, kaip ir daugelis energetikos klausimų, kurie buvo iškilę per šią kadenciją.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar jau tikrai paskutinis klausia E. Kirkutis.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Klausimą turiu susisiekimo ministrui. „Teltonikos“ atvejis parodė, kad „Via Lietuva“ gali pristabdyti investicijas, verslą, gali sustoti visi projektai. Tai buvo vienetinis atvejis, jis greitai kaip ir išspręstas per viešumą. Bet ar buvo skaičiuota ir ar yra planuojama skaičiuoti ir žiūrėti į šitos problemos esmę? Kiek dar verslų Lietuvoje buvo galimai susidūrę su panašiomis problemomis? Pavyzdžiui, gal kokią nuovažą reikia įsirengti, gal vamzdį nutiesti per kelio apsaugos zoną, gal miesto teritorijoje yra magistralinio kelio atkarpa ir ten negali būti pastatytas naujas pastatas ar įsikurti verslas? Ar buvo skaičiuota ir žiūrėta į šitą problemą iš esmės ir ar yra planuojama žiūrėti, kad tokie atvejai nepasikartotų sistemiškai, kad nebūtų sprendžiami vienkartiniu būdu?
M. SKUODIS. Tai labai platus klausimas, net nežinau, kaip atsakyt. Pirmas dalykas, tie keliai, kurie eina per miestus, turėtų būti savivaldybių nuosavybė, ir taškas. Tada būtų išspręsta labai labai daug klausimų. Man atrodo, prie tokios reformos reikės eiti, tai yra lygiai taip pat Prezidento palaikoma iniciatyva. Jau labai daug klausimų būtų išspręsta.
„Teltonikos“ atvejis jau, kiek tai susijęs su susisiekimo sritimi, baigtas. Tiesą pasakius, išsprendžiama labai daug klausimų dar iki tol, kol jie tampa vieši. Bet faktas, ko man labiausiai norėtųsi dėl sisteminių sprendimų, tai: pirmas dalykas, kad įmonių, strateginių įmonių, vadovai pirmiausia išspręstų problemas, o ne nesusikalbėję tą atsakomybę visą laiką permestų Vyriausybei, ministrams spręsti ir panašiai. Aš čia jau pažangą matau. Tam tikrų žingsnių bus. O natūralu, kad dėl nuovažų ir kitų klausimų tikrai yra neišspręstų dalykų. Kai ką mes esame iš esmės pajudinę, palengvinę, bet turbūt čia yra toks ilgalaikis procesas, kai nuolat reikia ieškoti tų sprendimų ir juos rasti. Tikrai ir ministerijoje yra daug planų, ir toje pačioje „Via Lietuvoje“ yra daug planų, manau, kad dar ir su Seimo tokiu nauju požiūriu tikrai kai ką bus galima papildomai pajudinti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už atsakymą. Dėkoju Vyriausybės nariams už dalyvavimą Vyriausybės valandoje. Į visus klausimus, kuriuos norėjo užduoti Seimo nariai, atsakėte. Ačiū. Gražios tolesnės dienos.
O mes atliekame paskutinę šio posėdžio procedūrą, tai yra registruojamės.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
Kaip minėjau, kolegos, tie, kas užsirašėte į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos Seimo tarpparlamentinę grupę, kviečiu čia, prie Seimo tribūnos, pasitarti dėl vadovybės rinkimo. Ačiū visiems.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.