LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 186
STENOGRAMA
2018 m. birželio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien išties ypatinga diena – birželio 14-oji. Įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Puikūs pranešimai, jūsų visų dalyvavimas iškilmingame minėjime, kituose renginiuose.
13.30 val.
Vyriausybės valanda
Dabar skelbiu Vyriausybės valandą. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad Vyriausybės valanda bus tik pusvalandį ir kad klausinės opozicija. Mes, išgirdę ir sutarę Seniūnų sueigoje, priėmėme tai ir šiandien džiaugiamės ir dėkojame, kad Vyriausybės nariai išties labai operatyviai, nors buvo derinta, kad nebus Vyriausybės valandos, tačiau Vyriausybė atvyko, Vyriausybės nariai yra ir, gerbiami Seimo nariai, galėsime visi norintys paklausti. Tai yra Vyriausybės valanda, nesiregistruosime. Kai patvirtinsime darbotvarkę ir dirbsime toliau, o tai bus 14 valanda, tada visi registruosimės.
Pirmasis klausia G. Landsbergis. Ruošiasi E. Gentvilas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas įprastai premjerui ir susideda iš dviejų dalių.
Pirmoji klausimo dalis yra susijusi su jūsų vakar vykusiu susitikimu su „Lietuvos energijos“ vadovu D. Maikštėnu, po jo buvo nutarta ir buvo paskelbta, kad bus keičiami atliekų deginimo planai ir kiekiai.
Kita informacija, kuri mus pasiekė, yra ta, kad jūsų paties namas Smiglių gyvenvietėje, kurioje gyvenate, yra vos 1,5 kilometro nuo tos vietos, kurioje yra kogeneracinė elektrinė.
Premjere, viena vertus, jūs kišatės į valstybinės įmonės valdymą, kas prieštarauja bet kokioms EBPO taisyklėms ir jūsų pačių keltiems standartams.
Kita vertus, esate pasirengęs, vilniečiams susimokėjus, Kauną paversti Vilniaus šiukšlynu, nes tiesiog išsirinkote neteisingą vietą savo namui?
Mano klausimas paprastas: ar paaiškėjus šiai informacijai, jūs neturėtumėte nusišalinti nuo klausimo sprendimo, kur akivaizdžiai dalyvaujate…
PIRMININKĖ. Laikas!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …kaip suinteresuotas asmuo?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Noriu priminti gerbiamam G. Landsbergiui, kad aš esu išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir atstovauju Karoliniškių ir Pilaitės gyventojams. Labai, aišku, keista girdėti iš jūsų, kad jūs demonstruojate didelį norą ir ryžtą, kad ypač taršiame rajone atsirastų dar viena įmonė, kuri terštų aplinką ir blogintų vilniečių… kokybę. Aš pirmiausia nuosekliai laikausi tos pozicijos, kas buvo sakyta ir rinkimų kampanijos metu, kad turi būti užtikrintas visų Vilniaus gyventojų saugumas, sveikata ir gamtosauginiai reikalavimai.
Kitas momentas. Jūsų domėjimasis, nuolatinis protegavimas „Lietuvos energijos“ man kelia taip pat klausimų, ar tokiu būdu jūs neatsidėkojate valstybės įmonei už jūsų šeimai sudarytas išskirtines sąlygas vystyti asmeninį biznį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. G. Landsbergis prašo patikslinti, bet labai trumpai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, jūs tiesiog… Noriu pasitikslinti. Jūs nepaneigiate, kad naudodamasis savo, kaip premjero, pareigomis ir įtaka valstybinėms įmonėms tiesiog siekiate sau asmeninės naudos? Jūs to nepaneigėte savo pasakymu.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš paneigiu – nesiekiu sau jokios asmeninės naudos. Aišku, džiugu, kad jūs išmatavote atstumus, kurių aš niekada nematavau, ir nemanau, kad tai yra tikslu, bet, matyt, jūs tai padarėte, belieka tik pasitikėti. Aš atstovauju dviejų Vilniaus apygardų gyventojams, labai keista, kad jūs norite, kad Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės ir kiti rajonai turėtų dar vieną taršos šaltinį, ir manote, kad nereikia rūpintis, kad tas taršos šaltinis atitiktų visus gamtosauginius reikalavimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Budbergytė.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi mano iniciatyva Seimo seniūnų sueigoje buvo palaikyta vis dėlto daryti Vyriausybės pusvalandį, dėkoju kabineto nariams, kad sureagavo.
Dėl mokesčių reformos dalykų. Gerbiamasis premjere, aš sakiau, kad 25 dienos yra per mažai, dabar jūs pats, atšaukdamas savo vizitą į Izraelį, tai paliudijate, tiesiog tenka verstis per galvą, tuo labiau kad jau du komitetai, jūsų Valstiečių frakcijos narių vadovaujami, keičia šitos reformos gaires ir net, sakyčiau, kryptis. Kadangi vis dėlto konstruktorius šitų reformų yra ministras V. Šapoka, kaip jūs manote, kas turi prisiimti atsakomybę už tą chaosą ir nesugebėjimą susitarti ne tik su opozicija, su kuria net nesitariate, bet ir valdančiosiose frakcijose, kai prasideda tokie fejerverkai, kurie, bijau, atves iki to, kaip jūs pats sakote, kad gal net neverta pradėti tos reformos. Ar ministras V. Šapoka turi prisiimti politinę atsakomybę?
PIRMININKĖ. Laikas!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir už iniciatyvą puikią. Džiaugiuosi, kad ministrai lankstūs dėl darbotvarkių pakeitimo, sužinoję prieš pusvalandį, kad reikia būti, tai rodo Vyriausybės narių mobilumą.
Dabar dėl atsakomybės. Vyriausybė, patvirtindama ir pateikdama mokesčių sistemos, ne tik mokesčių, visų šešių struktūrinių reformų paketą, prisiėmė politinę atsakomybę ir daro viską, kad šitas Vyriausybės pasiūlytas sprendimas būtų įgyvendintas. Jeigu pabaigę sesiją matysime, kad tai nebus padaryta, tada galėsime daryti išvadas.
Sakote, galbūt nevisiškai tikslią turite informaciją, kalbėjimąsi su opozicinėmis frakcijomis. Su visomis, išskyrus vieną, aš kalbėjausi, kalbėjosi ministrai, mes pristatėme reformą, pristatėme tikslus. Kiek prisimenu, ir jūsų frakcijoje buvome, tiesiog atsakėme į tuos klausimus, kurie kilo, gal buvo laiko mažai, o dabar – sprendimai. Komitetuose kaip visada būna įvairių nuomonių, įvairių registravimų, papildomų pataisų, bet galutiniai sprendimai bus priimti čia, šitoje plenarinių posėdžių salėje, ir pažiūrėsime. Aš tikrai laikausi tos pačios pozicijos, kad taip, kompromisai galimi, mes juos ir įregistravome, mūsų frakcijos nariai tai padarė, bet reikia į tai žiūrėti kaip į visumą. Nesinorėtų, kad ta visuma būtų, iš konteksto ištraukus vieną ar kitą įstatymą, pažeista.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi J. Imbrasas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti, nežinau, gal premjero, o gal ir finansų ministro. Šiuo metu aktyviai svarstant mokesčių pertvarką… Aš atsiprašau, nematau, į ką kreipiuosi. Kolega, Jaroslavai!
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jaroslavai, prašom atsisėsti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš atsiprašau, sunku klausti. Tiesiog dabar, svarstant pateiktus tokius dosnius Vyriausybės pasiūlymus, kurie iš tiesų gerina žmonių padėtį plečiant neapmokestinamąjį pajamų dydį (bet jie taip pat sukuria tam tikrą didelį deficitą per trejus metus viešųjų finansų srityje), finansų ministras Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu užsiminė, kad jau šiuo metu vyksta derybos dėl kitų metų biudžeto, ir apskritai, kiek suprantu, Vyriausybėje jūs plačiai diskutuojate apie tas sritis, kuriose yra planų bent jau truputį pamažinti viešąsias išlaidas, jų finansavimą iš valstybės biudžeto.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ar galėtų – ar ministras, ar premjeras – paminėti tas sritis, kur šiuo metu matoma, kad galima naudoti mažiau viešųjų finansų, teikiant viešąsias paslaugas gyventojams?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mes nesvarstome tų sprendimų, kad gyventojams būtų pablogintos prieinamos viešosios paslaugos. Jeigu yra kalbama dar apie tam tikrą taupymą, tai susiję su pertekliniu išlaidavimu, jį mes matome, kad dar yra tam tikrose ministerijose, ir dabar biudžeto derybose galbūt yra kalbama apie poreikių, didesnių poreikių tenkinimo galimybes ir apie atskirų sričių finansavimo didinimą. Derybos dėl biudžeto tik pradėtos, dar ne visos ministerijos net perėjo, žiūrėsime, kaip bus toliau. Bet kokiu atveju mes tikrai pateiksime subalansuotus biudžetus, trimetį planą turime ir negalima kalbėti apie kažkokį mūsų pajamomis nepagrįstą išlaidavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Imbrasas. Ruošiasi B. Matelis.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo aplinkos ministro K. Navicko. Klausimas būtų toks, ministre. Lietuvoje yra apie pustrečio šimto įvairaus dydžio užtvankų. Jos buvo pastatytos paviršinio vandens nuotekoms reguliuoti, taip pat potvynių metu savo teigiamą vaidmenį vaidina, padeda daržininkams, sodininkams ir rekreacijai. Tačiau pastaruoju metu daug signalų ateina iš pačios ministerijos, kad tas užtvankas reikia griauti, kad nėra kam jų prižiūrėti. Kai išgirstame, kad reikia griauti, tai kažkaip tenka nustebti. Gerbiamas ministre, klausimas būtų toks: ar jūsų ministerijos, ir jūsų, kaip ministro, yra tokia pozicija ir ar ta pozicija dera su darniu vystymusi?
K. NAVICKAS. Dėkui už klausimą. Tiesiogiai atsakant, ar tai yra pozicija, ar ne, tai tokios pozicijos nėra, kad užtvankos turi būti griaunamos. Tik noriu pabrėžti kelis aspektus. Užtvankų techninę priežiūrą atlieka ir yra atsakingas užtvankos savininkas, o jeigu jo nėra, tai savivaldybė. Kokie dalykai kelia nerimą, kas yra atsitikę per pastaruosius kelerius metus, kad tiesiog dėl prastos užtvankų techninės būklės jos pačios griūna. Tai Aplinkos ministerija į tai atkreipia dėmesį, kad jeigu yra inžinerinis įrenginys, statinys be priežiūros, reikia spręsti šitą problemą. Bendro politinio strateginio matymo, kad visas užtvankas reikia griauti, nėra, yra labai išskirtinių atvejų dėl lašišinių žuvų, dėl jų mes diskutuojame. Bet greičiausiai jūsų klausimas susijęs su tomis užtvankomis, kurios, kaip ir sakote, buvo įrengtos kolūkių laikais: vienos turėjo rekreacinę funkciją, kitos turėjo dalykų dėl drėkinimo. Šitie statiniai, šitie inžineriniai įrenginiai paprastai yra daugeliu atvejų bešeimininkiai, o kai bešeimininkiai, vadinasi, savivaldybės. Ir čia yra bėda, reikia galvoti, kaip spręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Matelis. Ruošiasi M. Majauskas.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero, nors galbūt turėčiau klausti susisiekimo ministro, bet jaučiu, kad ministras šiek tiek sutrikęs šiuo klausimu. Ir norėčiau jūsų paaiškinimo, nes lyg ir šis klausimas pereina į Vyriausybės lygį. Norėčiau klausti dėl Panevėžio siaurojo geležinkelio. Praėjusiais metais mes Ekonomikos komitete svarstėme dėl to, kas bus to siaurojo geležinkelio dalininkai. Buvo labai tvirta ministerijos nuomonė, jeigu sutiks Panevėžio rajono savivaldybė, miesto savivaldybė, Anykščių savivaldybė, jie bus dalininkai, jei pasiims ir šį geležinkelį. Šiuo metu mes girdime, kad Anykščių meras, buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas, apsilanko Vyriausybėje kažkur. Šiuo metu yra tik vienas projektas, kiek žinau, jeigu ne, tai jūs paneikite, kad visas siaurasis geležinkelis atiteks Anykščių savivaldybei, nors visa infrastruktūra yra Panevėžyje, visi geležinkelio, depo keliai…
PIRMININKĖ. Laikas.
B. MATELIS (MSNG). …yra Panevėžyje. Prašom paaiškinti tą situaciją.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Daug neteisingos informacijos šiuo klausimu yra, panašu, kad ir jus kažkas suklaidino. Situacija buvo tokia, kad dabar dalininkais siaurojo geležinkelio yra ministerija su Anykščiais, tačiau taip pat norą buvo išreiškusios ir Panevėžio rajono savivaldybė, ir Panevėžio miesto savivaldybė. Tada ministerija paprašė visų perimti, kad visos trys savivaldybės lygiomis dalimis perimtų siaurąjį geležinkelį, nes visos trys turi tiesioginį interesą dėl šio siaurojo geležinkelio. Savivaldybės paprašė didesnių pinigų, negu buvo skiriama iš biudžeto ministerijai, ką ji perduodavo siaurajam geležinkeliui. Tada per derybas su Finansų ministerija buvo suderėta 200 tūkst. suma, nors buvo prašoma virš 300 tūkst. Ministerija kreipėsi į visas savivaldybes, ar jos sutinka perimti siauruką turėdamos tokias lėšas. Abi Panevėžio savivaldybės atsisakė, o Anykščių savivaldybė sutiko su ta suma. (Balsai salėje) Gal leiskite, aš pabaigsiu? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas Mateli, ministras atsakė taip, kaip atsakė.
R. MASIULIS. Aš dar nebaigiau, mane pertraukė.
PIRMININKĖ. Ir dar nebaigė, leiskite ministrui atsakyti.
R. MASIULIS. Vienintelė Anykščių savivaldybė su tuo sutiko. Vėliau, kai sužinojo kitos savivaldybės, kad Anykščiai su ta suma sutiko, jos irgi sutiko, bet tik po to, kai sužinojo, kad Anykščiai su tuo sutiko. Jos su tuo sutiko ir dabar yra trijų savivaldybių neišsprendžiamas konfliktas, kuriuo keliu eiti. Yra patinė situacija ir lieka ta pati situacija, kokia yra dabar: ministerija plius Anykščių savivaldybė. Mūsų noras yra, kad visos trys savivaldybės būtų šio geležinkelio savininkės, nes jos visos turi natūralų interesą. Bet kadangi tarpusavyje jos niekaip negali sutarti, tai, deja, lieka status quo toks, koks yra dabar, nors tai nėra protingiausia struktūra.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, kaip žinome, liko dvi savaitės priimti mokestinius sprendimus pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Iš jūsų pasiūlytos reformos „Sodros“ lubų turtingiems neliko, panašu, ir progresinio mokesčio neliks. Nekilnojamojo turto mokestis atmestas, nes, akivaizdu, buvo kvailas pasiūlymas.
Liko paskutinis momentas – neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ir plėtimas, kuris kainuos valstybei per trejus metus daugiau nei 1 mlrd. eurų. Aš galiu pasakyti, kodėl šis taip pat bus atmestas. Nes tų, kurie uždirba minimalią algą, atlyginimas didės 2 eurais 30 centų, mokytojų atlyginimas – 16 eurų 20 centų. Čia pagal Finansų ministerijos pateiktus duomenis.
Mano klausimas, ar nematote reikalo susirinkti reformų likučius ir grįžti atgal su realiu siūlymu didinti pedagogams atlyginimus, tarkime, 300–400 eurų, nes akivaizdu, kad pinigų tam yra?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nemanau. O atsakymas – aš suprantu, kad jūs prieštaraujate, jog ir paminėtiems mokytojams, ir kitiems beveik milijonui Lietuvos dirbančiųjų per neapmokestinamojo pajamų dydžio bazės išplėtimą būtų didinami atlyginimai, tokiu būdu jų pajamos gausėtų. Tokia yra jūsų pozicija.
Vyriausybės pozicija su siūlymais, kad viduriniosios klasės žmonės, kurie uždirba ne minimalų atlyginimą… bet ir minimalaus atlyginimo yra kitas padidėjimas, iki 2,5 VDU per trejus metus ši bazė išsiplėstų ir žmonės tikrai galėtų realiai daugiau uždirbti. Aš suprantu jūsų kitokį norą, bet tai yra nuomonių skirtumas. Tas yra natūralu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, šiandien prasideda didieji futbolo atlaidai. Prašom pasakyti, ar jūsų valdymo epochos metu bus padėta pirmoji plyta nacionalinio stadiono statyboje? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikiuosi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas aišku. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, neklausiu apie mokesčių ir pensijų reformą. Jūs randate labai lakius ir apvalius atsakymus. Eisiu link konkretumo.
Birželio 30 diena yra ta diena, kai Vyriausybė turi apsispręsti dėl minimalios mėnesio algos ir bazinio dydžio keitimo. Viešai jūs pareiškėte, kad bazinio dydžio nedidinsite, nes surasite būdą kitaip padidinti darbo užmokestį. Aš manau, turite omenyje Valstybės tarnybos įstatymą. Bet nežinau, kaip jūs turite omenyje padidinti kitiems 230 tūkst. ar 270 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie nėra valstybės tarnautojai.
Mano klausimas vis dėlto būtų, Trišalė taryba dėl minimalios nesutarė, koks bus Vyriausybės sprendimas dėl šių dviejų dydžių?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai Trišalė taryba nepriėmė sprendimų. Bus kitas Trišalės tarybos posėdis ir mes tuo klausimu toliau turėsime derėtis.
Manau, kad tikrai susiderėsime kalbėdami apie minimalios algos didinimą.
Dėl bazinio dydžio. Svarstydami kitų metų biudžetą, kai mes turėsime galutinius skaičius, pasakysime taip pat savo sprendimą dėl bazinio dydžio didinimo ir kiek tai bus galima padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi nėra sveikatos apsaugos ministro, gerbiamas premjere, jūsų norėčiau paprašyti vis dėlto, kad paragintumėte gerbiamą A. Verygą. Dar biudžetą skirstant skyrė 1 mln. eurų insulino pompoms vaikams ir sensoriniams davikliams. Praėjo pusė metų, niekaip nenustatoma tvarka. Žadėjo žadėjo, kai tiktai paprašai – krūvos atsirašymo popierių. Tikrai labai noriu jūsų paprašyti paraginti, kad galbūt iki šios sesijos pabaigos vis dėlto ta tvarka atsirastų. Gėda prieš žmones. Būkite malonus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ar pritarta paraginimui?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai iš karto ir darau.
PIRMININKĖ. Dėkojame už trumpą atsakymą. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Gerbiamas Ministre Pirmininke, norėčiau paklausti jūsų. Ar po jūsų pareiškimo, kad „Lietuvos energijoje“ atliekami atliekų deginimo projektai yra korupciniai, Europos Komisijos institucijos nepradėjo tyrimo dėl europinės paramos šiems projektams skyrimo pagrįstumo? Ar jūs turite tokių žinių?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Europos Komisija nuo pat pradžių žiūrėjo labai skeptiškai į šitą šiukšlių deginimą kaip atliekų tvarkymo būdą. Kol kas nepradėjo. Mes palaukime, kokie bus priimti mūsų teisėsaugos institucijų sprendimai procesiniai. Gal bus kitokie?
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Gentvilo nebėra, išsibraukė. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas Ministrui Pirmininkui. Aš paprastai retai klausiu, bet, įgyvendinant reformas, svarbiausias dalykas yra ne vien tiktai paruošti išmintingas arba protingas pataisas, kurių reikia Lietuvai, bet reikia jas dar vienaip ar kitaip politiškai užtikrinti, nes be politinės valios ir įgyvendinimo jos taip ir lieka neįgyvendintos. Jūsų paskutinis pasisakymas, kad gana liūdna situacija yra, suformuluoja mano klausimą. Sakykit, gerbiamas Ministre Pirmininke, gerąja prasme, kokiu būdu jūs žadate konsoliduoti poziciją? Pozicija automatiškai yra, bet kaip jūs žadate konsoliduoti poziciją, kad ji negriautų ir netrukdytų tam, ką jūs patys kartu sutarėte ir galvojate daryti? Čia yra didžiausias, mano supratimu, pavojus reformoms dabartiniu metu. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Konsolidavimo būdu. Mes linkę kompromisus daryti. Tie kompromisai, kurie buvo aptarti, jau yra įregistruoti mūsų frakcijos pirmininko, manau, kad tai tikrai žingsniai, kurie leidžia surasti tą konsensusą, kurio reikia galutiniam įstatymui priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi J. Razma.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas bus teisingumo ministrui ir premjerui. Premjeras mojuoja rankomis, kad nieko bendro neturi. Turi turi, kadangi abu esate Vyriausybės nariai.
Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo pernai metų gegužės 23 dieną dėl nuteistųjų iki gyvos galvos. Jau praėjo daugiau kaip metai, Vyriausybė buvo pavedusi Teisingumo ministerijai parengti atitinkamus projektus. Jau matau čia atsivertęs, kad jau rugsėjo mėnesį buvo pranešta iš Teisingumo ministerijos, kad iš esmės baigti rengti projektai. Klausimas: kada Vyriausybė atneš tuos projektus arba bent jau apsvarstys savo posėdyje tuos projektus?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iki rugpjūčio 1 dienos projektas bus pateiktas Vyriausybės posėdžiui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Razma. Ruošiasi M. Navickienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, į Agnės klausimą apie galimą europinės 150 mln. eurų paramos praradimą Vilniaus jėgainės projektui jūs taip abejingu balsu kažką sumurmėjote. Atrodo, kad jums tas pats, ar tie pinigai būtų skirti, ar neskirti. Sakykite, o jeigu, reaguojant į jūsų žodžius, iš tikrųjų ta parama būtų atšaukta, ar būtų vystomas Vilniaus jėgainės projektas, ar jis būtų atšaukiamas taip pat? Ar būtų vystomas vien „Lietuvos energijos“ pinigais? Jeigu jis nebūtų vystomas, tokiu atveju gal čia ir yra tas tikslas pasiekti, kad pinigai nebūtų skiriami, ir toliau į priekį judėtų tik jūsų taikos sutartimi pamalonintas „Senukų“ jėgainės projektas Kaune.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš norėčiau, kad jūs labai tiksliai vartotumėte pasakymus. Pirma, niekas nebuvo pamaloninta. Jūs skleidžiate neteisingą informaciją.
Antra. „Senukų“ vardo minėti šiuo atveju irgi nematau jokios prasmės. Jūs turbūt kalbate apie „Danpower“ įmonę, su kuria buvo sudaryta taikos sutartis. Tą reikėtų irgi labai tiksliai sakyti.
Trečia. 150 mln. eurų nėra tokios paramos, kalbant apie deginimo įrenginį.
Ketvirta. Kas būtų, jeigu būtų, spėlioti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Navickienė. Nebeklausia. Klausia J. Liesys, matau, yra. Ruošiasi A. Kubilius.
J. LIESYS (LSF). Ačiū pirmininkei. Kadangi nėra sveikatos apsaugos ministro, aš noriu paklausti premjero, gal jis žino. Kalbama, kad pagal regioninę politiką vykdant sveikatos įstaigų restruktūrizaciją bus uždaromos 26 gydymo arba paslaugas teikiančios įstaigos regionuose. Kada mes galėtume tą sąrašą išvysti ir matyti, nes mes Sveikatos reikalų komitete to klausėme, bet mums niekas negalėjo atsakyti. Gal kartais gerbiamasis premjeras žino apie tai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tokių kalbų apie 26 ligoninių uždarymą negirdėjau, tai neturiu ką ir pakomentuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi S. Jovaiša. Manau, kad tai bus paskutinis klausiantysis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš vėl noriu grįžti prie tų šiukšlių netoli jūsų namų. Suprantame, jog turite asmeninį interesą, kad 1,5 kilometro ar 2 kilometrus nuo jūsų namų nebūtų deginamos šiukšlės toje naujoje jėgainėje. Bet mano paprastas klausimas. Ar jūs susitarėte su Kauno miesto meru ponu V. Matijošaičiu, kad Kaunas tampa Vilniaus šiukšlynu?
Antras dalykas. Leiskite paklausti kaip vilnietis vilniečio, kiek daugiau turės mokėti vilniečiai už savo šiukšlių pervežimą į Kauną dėl to, kad jūsų namas liktų tokioje gražioje vietoje ir nebūtų, taip sakant, paveiktas šiukšlių deginimo ten kokio nors tariamo poveikio?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūsų namas irgi labai neblogoje vietoje yra ir kalbant apie šitą deginimo įrenginį tai yra lygiai tokia pati grėsmė, kad išmetamos per jėgainę tam tikros atliekos, nežinia, iki kurios Vilniaus dalies judės. Taigi, matyt, reikėtų kalbėti… Aš suprantu, kad jūsų labai didelis interesas padaryti Vilnių tam tikru šiukšlynu, ką jūs ir stengiatės daryti. Tą vilniečiams aiškiai pasakykite, Lazdynų gyventojams, Karoliniškių, Pilaitės gyventojams, kurie tokį norą turi. Jūsų Seimo narys, atstovaujantis Lazdynams, turi tą bendrą poziciją, ponas A. Strelčiūnas, tai galbūt užtai jis šiandien ir nedalyvauja. Bet šitą temą eksploatuojant, sakau dar kartą, manau, kad yra kažkoks jūsų ne tik partijos lyderių, bet ir visų interesas, neaišku, kuo pagrįstas, galime tiktai spėlioti, kokios spėlionės, aš pasakiau. Tikrai nereikėtų kalbėti tokiomis temomis, kad Kaunas yra daromas šiukšlynu. Na, kai kurį laikotarpį prisiminus, iš tikrųjų tas miestas buvo pavirtęs panašiu į jūsų apibūdinimą, bet dabar, manau, tikrai Kaunas mero dėka gerokai tvarkosi ir tampa labai gražiu miestu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius patiksinti ar dėl vedimo tvarkos?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Premjere, Seimo narys A. Strelčiūnas nėra premjeras. Kai jūs būsite toks pats Seimo narys, o tai gali grėsti šito konflikto, taip sakant, akivaizdoje, tada galėsite aiškinti kaip A. Strelčiūnas. Jūs dabar esate premjeras, jūs darote įtaką sprendimams, aš klausiu paprastai, ar jūs susitarėte su V. Matijošaičiu, kad Vilniaus miesto šiukšlės bus deginamos Kaune? Galite? Ar pabrangs vilniečiams?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nesusitarėme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kaip skelbiau, paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Pagarba švietimo ministrei, pamenate, kai aš klausiau dėl nacionalinio diktanto, kuriame buvo žodžiai apie vyną ir degtinę, kurie, aišku, nepatinka ministrui A. Verygai, bet dabar mano naujas klausimas. Ar jūs bendraujate kiek nors su Nacionaliniu egzaminų centru, nes matematikos egzamino užduotys yra, švelniai tariant, ekspertuojamos kaip per sunkios. Aš girdėjau labai daug atsiliepimų, kad būtent abiturientai buvo per daug stipriai spaudžiami ir su naujomis formulėmis nesusipažinę, ir panašiai. Ar jūs dabar išspręstumėte tokį uždavinį, kaip ten panašiai davė, kad čia dabar su premjeru yra 12 ministrų ir penkios laisvos kėdės, tai kiek variantų gali būti, kad moterims ministrėms būtų po vieną laisvą kėdę ir iš dešinės, ir iš kairės? Na, per 10 minučių išspręstumėte tokią užduotį? Jūs juk aukščiausio lygio mokslo ir švietimo ministrė, turėtumėte tą padaryti, o abiturientai, deja, nelabai sugebėjo.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kiekvienais metais egzaminų užduotys visada kelia aistras vien todėl, kad tai rūpi tikrai didelei daliai žmonių, tėvų. Visi norime, kad mūsų abiturientams pasisektų, todėl iš esmės keičiame mokyklos vertinimo sistemą, siekdami, kad egzaminai nebūtų vienintelis lemiamasis žmogaus pastangų įvertinimas per 12 metų.
Dėl šių metų matematikos egzamino. Po kiekvieno egzamino su Nacionaliniu egzaminų centru aptariame, kaip sekėsi organizuoti, vykdyti egzaminą. Noriu informuoti, kad nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Nacionalinis egzaminų centras pats nerengia užduočių. Egzaminų užduotis formuoja mokytojai ir ekspertai iš akademinio pasaulio. Jie nusprendžia, kokios užduotys yra formuojamos. Jie irgi yra žmonės, ir kiekvienais metais yra įvairių nuomonių tarp pačių mokytojų. Ar yra teisingos temos, ar teisingi uždaviniai, manau, vertinti šiandien yra per anksti todėl, kad matematikos egzaminų užduotys dar nėra įvertintos.
O dėl mano pačios žinių, aš manau, kad ir 141 Seimo narys… jeigu mes dabar visi laikytume egzaminų užduotis, vargu ar visi išlaikytume. Bet čia nėra toks tikslas. Tai yra įvertinimas tų žinių, kurias moksleiviai kaupia per 12 metų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame Vyriausybei už dalyvavimą Vyriausybės valandoje ir atsakytus klausimus.
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2018 m. birželio 14 d. plenarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
14.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. birželio 14 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės du projektus. Žinoma, dėl kiekvieno atskirai reikia spręsti. Pirmasis – Seimo statuto pataisa, teikiama A. Širinskienės, kuri leistų politiškai selektyviai vertinti ekspertines išvadas. Tai, manau, yra nedemokratinis dalykas.
Antras projektas būtų dėl asmenų, bendradarbiavusių su slaptosiomis tarnybomis, jį teikia Lenkų rinkimų akcijos frakcija. Iš tiesų netinka svarstyti dalykų, paneigiant valstybės duotus pažadus žmonėms dėl jų apsaugos.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Ąžuolas, pasiūlymai dėl darbotvarkės. Prašom, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu klausimas – Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2205. Kadangi kilo labai daug neaiškumų, norėtume išsiaiškinti, kokie tai bus pakeitimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Reikia apsispręsti.
Gerbiami kolegos, pirmasis pasiūlymas buvo… Prašau visų dėmesio, jeigu Vyriausybės nariai galėtų kalbėtis su Seimo nariais už posėdžių salės, o visus kviečiu dėmesio. Pasiūlymas dėl Statuto pataisos – įstatymo projektas Nr. XIIIP-939, tai yra mūsų darbotvarkės 14 klausimas. Buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Prašom balsuoti.
Balsavo 98 Seimo nariai: už išbraukimą – 43, prieš – 41, susilaikė 14. Lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas dėl projekto Nr. XIIIP-1966 – Asmenų, slapta bendradarbiavusių ir t. t., kaip jūs puikiai žinote, Lenkų rinkimų akcijos kolegos Z. Jedinskio pateikimas, siūlo išbraukti Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Prašome. Rita, atsiprašau, matau, ką pasakys Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, aš taip pat iš karto atkreipiu dėmesį į tai, kad yra surinkti parašai ir kad jo išbraukti nevalia, o mes tiesiog turėsime… (Balsai salėje) 50 Seimo narių paprašė įtraukti į darbotvarkę. (Balsai salėje) Nesiginčykime, išsiaiškinsime viską nuosekliai. (Balsai salėje) Taip, mes pasitikslinome, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkei suteikiu žodį.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš kalbėsiu frakcijos vardu. Surinkti parašai, užregistruotą projektą pasirašė 50 Seimo narių ir tai atitinka Statuto 92 straipsnio 1 dalį: ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis parengtas ir svarstyti pasirengta šio Statuto nustatyta tvarka, t. y. jis yra parengtas, surinkti parašai.
PIRMININKĖ. Iš tiesų, kolegos, įrašomas privalomai, ką mes ir padarėme. O Seimas apsisprendžia balsuodamas. Aš manau, tą nori pasakyti ir P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke, džiugu, kad jūs išmokote skaityti mūsų mintis per ilgą darbą parlamente. Tai iš tikrųjų tą ir noriu paaiškinti gerbiamiems, nežinau, gal jaunesni kolegos Seime, parlamentarai – privalomai įrašomas į darbotvarkę, bet Seimas visada svarsto darbotvarkę. Jeigu nebūtų tokio klausimo posėdžio pradžioje – darbotvarkės svarstymas… Tai tada nebesvarstykime niekada darbotvarkės. Seimas gali apsispręsti išbraukti klausimą iš darbotvarkės, ką mes ir siūlome. (Balsai salėje) Kad jis būtų įrašytas privalomai, jis įrašytas. Štai įrašytas. O dabar mes diskutuojame dėl išbraukimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Mielieji kolegos, išties ir praktika mūsų Seimų istorijoje tą diktuoja – įrašoma privalomai, o Seimas apsisprendžia. Prašome balsuoti. Laikomės statuto. (Balsai salėje) Buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Tie, kurie balsuoja, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės įstatymo projektas, pažymėtas mūsų darbotvarkės 23 numeriu, dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Kolegos, labai didžiulis triukšmas salėje, tuoj paskelbsime rezultatus. Balsavo 101 Seimo narys: už išbraukimą – 41, prieš – 41, susilaikė 19. Bus leidžiama pateikti. Taip nusprendė Seimas.
V. Ąžuolo buvo pasiūlymas dėl… Jūs gal norite atsiimti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, patikslinti norėčiau.
PIRMININKĖ. Norėtumėte patikslinti. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). 18a ir 18b yra susiję. Tai dėl abiejų.
PIRMININKĖ. Taip. V. Ąžuolas siūlo frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės projektus Nr. XIIIP-2205 ir Nr. XIIIP-2206 dėl Geležinkelių transporto kodekso, jie susiję, nes dar nori įsigilinti. Prašome balsuoti dėl V. Ąžuolo pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės minėtus įstatymų projektus.
Balsavo 102 Seimo nariai: už išbraukimą – 83, prieš – 13, susilaikė 6. Minėti įstatymų projektai Nr. XIIIP-2205 ir Nr. XIIIP-2206 išbraukiami iš šios dienos darbotvarkės.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę?
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 74, prieš – 14, susilaikė 16. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
14.11 val.
Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2)
Trečiasis mūsų darbotvarkės klausimas. Maloniai kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę R. Tamašunienę. Gerbiamoji Rita Tamašuniene, aš maloniai kviečiu jus, kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkę, pateikti išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2). Jūs svarstėte?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mes svarstėme vakarykščiame posėdyje. Etikos ir procedūrų komisija apsvarstė dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2) svarstymo. Kreipėsi į mus Seimo narys M. Puidokas ir prašė išaiškinti, kokius sprendimus turėtų priimti Seimas dėl įstatymo projekto, atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto posėdyje priimtą sprendimą. Nežinau, ar pasakoti visą istoriją, kaip buvo.
PIRMININKĖ. Tik esmę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš tikrųjų buvo patinė situacija, nenumatyta mūsų Statute. Mūsų Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad įstatymo projekto 7 ir 11 straipsniai yra nesuderinti su įstatymo 6 straipsnio formuluote, kuriai Seimas pritarė 2018 m. gegužės 31 d. rytiniame plenariniame posėdyje.
Antra. Seimo statute nėra reglamentuota, kokius sprendimus turi priimti Seimas, jeigu Seimo pavedimą gavęs pagrindinis komitetas nesuderina įstatymo projekto straipsnių, todėl turi būti vadovaujamasi Seimo statuto 261 straipsnio nuostatomis.
Etikos ir procedūrų komisija nusprendė rekomenduoti Seimo posėdžio pirmininkui siūlyti Seimui paskirti kitą pagrindinį komitetą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1754(2) straipsniams suderinti. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties, mieli kolegos, susidarė keistoka situacija, todėl, įvertinusi Etikos ir procedūrų komisijos ką tik išsakytą poziciją ir išvadą, rekomendaciją siūlyti kitą pagrindinį komitetą dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, aš siūlyčiau Žmogaus teisių komitetą kaip pagrindinį komitetą ir prašyčiau šio komiteto galutinai svarstyti ir teikti Seimui jau priėmimo stadijoje ten, kur mes buvome sustoję. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
14.13 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1453(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 4-a klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1453(2). Prašau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, minėtą įstatymo projektą komitetas apsvarstė…
PIRMININKĖ. Ir po svarstymo Teisės departamento išvada yra?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Į visus Teisės departamento pasiūlymus atsižvelgta. Projektas pataisytas. Jokių pasiūlymų gauta nebuvo. Projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime priėmimą vykdyti pastraipsniui? Galime.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11,12, 13, 14, 15 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime šiuos straipsnius priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Dėl Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1453(2) priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1454(2) (priėmimas)
Lydimasis Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1454(2). Ir jau nebekviečiu gerbiamosios Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės R. Šalaševičiūtės, nes Teisės departamento išvadoje jokių pasiūlymų po svarstymo nebuvo gauta.
Priėmimas pastraipsniui. Yra keturi straipsniai. Kaip jau ir minėjau, pasiūlymų negauta. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti? Galime. 4 straipsnį galime priimti? Įsigaliojimas – 2019 m. sausio 1 d.
Dėl motyvų nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1454(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
14.17 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1455(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1455(2). Taip pat nekviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės, Teisės departamentas pasiūlymų neturėjo, yra du straipsniai. Yra 1 straipsnio pirmasis skirsnis ir yra 1 straipsnis, 2 straipsnis pastraipsniui. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Ir visą 1 straipsnį galime priimti. 2 straipsnis – įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, įstatymo įsigaliojimas nuo 2019 m. sausio 1 d. Galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1455(2) priimtas. (Gongas)
14.19 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-198(2) (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 5 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-198(2). Taip pat aš nekviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjo, nes pasiūlymų nebuvo gauta. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Atsiprašau. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
14.20 val.
Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1933(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1933(2). Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininką R. Sinkevičių. Kadangi yra gauti Teisės departamento pasiūlymai, juos aptarsime.
Gal pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
O dėl 11 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komiteto pozicija vieninga šiuo klausimu. Siūloma Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui nepritarti. Motyvai. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės audito ataskaitoje „Teisėkūros procesas“, taip vadinosi ataskaita, nurodyta, kad įstatymai yra pernelyg smulkmeniški, todėl reikalauja nuolatinio taisymo, taigi įrašyti į įstatymą visų smulkmenų, datų ir skaičių, manome, nėra tikslinga, tai sprendžia poįstatyminiai aktai. Tie patys motyvai, gerbiamoji pirmininke, galioja ir dėl kitų straipsnių, apie kuriuos kalbėsime vėliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų dėmesio, labai didelis triukšmas salėje. (Skambina varpeliu) Prašyčiau truputį tyliau. Ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamento išvadai? Galime? Bendru sutarimu. Dėkoju. Kaip jau minėjo komiteto pirmininkas, yra gautas Teisės departamento pasiūlymas dėl to paties straipsnio 5 dalies. Komitetas taip pat nepritarė.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas nepritarė. Motyvus, kodėl nepritarė, gerbiama pirmininke, aš jau pasakiau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai nepritarti Teisės departamento siūlymui? Galime. Dėkoju. Visą 11 straipsnį galime priimti? Galime.
12 straipsnis. Dėl jo taip pat buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, komiteto pirmininke.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas bendru sutarimu pasiūlė nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui. Motyvai buvo pasakyti prieš tai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Galime pritarti komiteto pozicijai. Dėkoju.
Visą 12 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Ar šiuos straipsnius galime priimti? Galime. Dėkoju.
Visą 1 straipsnį, į kurį įeina minėti ką tik priimti straipsniai, galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Dėl jo buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Redakcinio pobūdžio, vietoj žodžio „taryba“ įrašyti „institucijos“. Galime pritarti? Komitetas tam pritarė. Dėkoju. Visą 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto gerbiamasis A. Vinkus – nuomonė už. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Noriu pasakyti, kad iš tiesų labai džiaugiuosi, kad tokia sparčia eiga vyko šio įstatymo sprendimas. Daug metų nesisekė, Šventosios bendruomenė iš tiesų buvo tam tikroje neviltyje. Labai džiaugiuosi, kad Šventosios bendruomenė, ypač Palangos miesto savivaldybė ir Palangos miesto meras ponas Š. Vaitkus, aktyviai padedami Transporto ir Švietimo ministerijų, Ekonomikos komiteto, šį klausimą privedė iki šios dienos. Ypač svarbu, kad Palangos miesto savivaldybė kaip šeimininkė mato, kokia yra situacija, ir prisidės prie šios problemos aktyvaus sprendimo. Palangos miesto savivaldybė turės galimybę pagerinti saugios laivybos sąlygas Šventosios jūrų uoste dar šių metų navigacijos sezono laikotarpiu. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Saudargas. Prašom leisti P. Saudargui būti matomam ir pasakyti savo nuomonę. Kęstuti Masiuli ir gerbiamoji Radvile!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kad jūs nesibūriuotumėte čia. Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, kad išvaikėte nesankcionuotą mitingą prie mūsų darbo vietos.
Gerbiami kolegos, iš tiesų Šventosios jūrų uostas, mano supratimu, reikalingas tiek miestelio prasme, tiek nacionaline prasme, nes visų pirma pajūris yra mūsų perlas. Tikrai turime unikalią pajūrio juostą, paplūdimių, pasaulyje reikia paieškoti tokių. Šis objektas, kaip ir bet kas kitas, statomas pajūrio juostoje, kelia šiokį tokį nerimą, ar tai atitinka visus aplinkosaugos reikalavimus ir ar nenukentės viešasis interesas.
Kaip tik šiuo atveju, mano supratimu, viešasis interesas ir laimės, nes dabar žvejyba Baltijos jūroje vedama gana chaotiškai, žvejai valteles nusileisti į jūrą turi kartais ir ne visai tam pritaikytose vietose ir vykdo taip, kaip kam išeina. Todėl vykdymas centralizuotai, kur būtų įrengta normali krantinė, normalus uostelis žvejams nusileisti savo įrangą, tikrai, manau, išspręstų daug ir aplinkosauginių problemų. Galų gale pačiam miesteliui tai – naujas infrastruktūrinis traukos objektas, jis tikrai prisidėtų prie turizmo, nes Palangoje kartais nėra kur uodui snapo įkišti, o Šventoji, kaip miestelis, galėtų kreipti savo logistiką ta kryptimi. Ačiū, kolegos, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame už svarius argumentus. Kiti nuomonių išsakyti nepanoro, tad balsuojame dėl Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai. Balsavo 99: už – 98, prieš nėra, 1 susilaikė. Skelbiu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1933(2) priimtą. (Gongas)
14.27 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2015(2) (priėmimas)
Ką tik mūsų priimto įstatymo projekto lydimasis yra Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2015(2). Gerbiamas pirmininke, jūs liudysite apie tai, kad…
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas bendru sutarimu nutarė pritarti pasiūlymams ir projektui šiuo klausimu. Prašom priimti, pirmininke, pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio – įsigaliojimas nuo 2018 m. liepos 1 d. – taip pat nėra gauta. Galime priimti?
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2015(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, vienbalsiai pritarė minėtam įstatymo projektui, jį skelbiu priimtą. (Gongas).
14.29 val.
Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1624(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 7a klausimas – Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1624(2). Pasiūlymų nebuvo gauta. Yra du straipsniai. Pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį – įsigaliojimo data nuo 2019 m. sausio 1 d. – galime priimti? Galime.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1624(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
14.30 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1625(2) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1625(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamento išvada yra pritarti.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 4 straipsnį galime priimti? Galime.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1625(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
14.32 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1626(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1626(2). Pasiūlymų nebuvo gauta po svarstymo.
Yra du straipsniai. Pastraipsniui. Prašom priimti. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį – įsigaliojimas nuo 2019 m. sausio 1 d. galime priimti.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1626(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
14.33 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1817(2) (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 8 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1817(2). Priėmimas. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta.
Galime vykdyti pastraipsniui priėmimą? Galime. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai. Balsavo 98: už – 93, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1817(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
14.34 val.
Įstatymo „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1649(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 9 klausimas – įstatymo „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui ratifikavimo“ projektas. Svarstymas.
Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją. Nematau M. Puidoko ir komiteto pirmininko. Kas iš Užsienio reikalų komiteto galėtumėte perskaityti? (Balsai salėje) Kolega E. Vareikis. Prašau perskaityti ir paskelbti mums Užsienio reikalų komiteto išvadą.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Laba diena. Taigi skaitau jums pagrindinio komiteto išvadą dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių ir t. t. Jūs pavadinimą žinote. Komitetas svarstė šį dokumentą, jam pritarė bendru sutarimu. Jokių atskirųjų nuomonių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą prašau paskelbti V. Ačienę.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dėkoju pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gegužės 23 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komiteto siūlomas sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados pagarsintos. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai po svarstymo. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra.
Ar galime taikyti ypatingą skubą ir ratifikuoti įstatymo projektą? (Balsai salėje) Balsuojame, kad šiandien ir priimtume, taikydami ypatingą skubą, nes pasiūlymų nebuvo gauta, norinčių išsakyti neigiamą poziciją taip pat nebuvo. Siūlau balsuoti dėl ypatingos skubos. (Balsai salėje) Seniūnų sueigoje buvo pritarta, kad svarstymą ir priėmimą vykdytume šiandien.
Dėkoju. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 76, prieš – 6, susilaikė 11. Priėmimas.
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmininke, ar galėtumėte patikslinti dėl ypatingos skubos. Ar Seimo Pirmininkas siūlė, ar jūs šiuo metu pavaduojate Seimo Pirmininką ir siūlote?
PIRMININKĖ. Kadangi Seniūnų sueigoje Seimo Pirmininkas, aš galiu tik patikslinti, pritarė tam, kad būtų taikoma ypatinga skuba, ir svarstymas, ir priėmimas šiandien, tai tuo motyvuodama ir prašiau balsuoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). O pagal Statutą nėra taip, kad Seimo Pirmininkas ne Seniūnų sueigoje?..
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininko nėra salėje, bet aš remiuosi ankščiau jo išsakyta pozicija.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Bet turi būti formalus siūlymas.
PIRMININKĖ. Kaip Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja tą galiu teikti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pavaduodama? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Skelbiu… (Balsai salėje) Ne, aš neprisiimu atsakomybės, aš tik skelbiu Seimo Pirmininko nuomonę. (Balsai salėje) Prašom, kolegos, išsakyti…
E. GENTVILAS (LSF). Ar galėčiau patikslinti?
Aš noriu nuraminti kolegą Mykolą šioje situacijoje. Seimo seniūnų sueigoje pateiktoje darbotvarkėje svarstymas ir priėmimas.
PIRMININKĖ. Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Aš negaliu garantuoti, ar Seimo Pirmininkas pasakė, kad siūlo ypatingą skubą. Tačiau Seimo Pirmininkas Seniūnų sueigoje pristatydamas darbotvarkę, kurioje numatytas ir svarstymas, ir priėmimas, pasisakė už ypatingą skubą. Tai yra faktas. Nes Seimo Pirmininkas pateikia Seniūnų sueigai posėdžio darbotvarkę. (Balsas salėje: „Pirmininkas blogai žino Statutą.“)
PIRMININKĖ. Ačiū už pagalbą. Balsavimas taip pat lėmė, kad šiandien mes galėtume daryti priėmimą. (Balsai salėje) Vienas straipsnis. Galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti. Kelia ranką M. Majauskas. Leiskime jam išsakyti nuomonę. Užsirašykite. Nespėjote? Palauksime. (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Prašau, M. Majauskas. Nuomonė prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Keistai atrodo mintis, kuomet Seniūnų sueigoje Seimo Pirmininkas išreiškė pritarimą, bet neformaliai pasiūlo skubą. Nežinau, kaip čia tai iš tikrųjų atrodo, bet jeigu daugumos tokia valia, tai, matyt, galime svarstyti. Man neramu, kad kol kas šiai konvencijai yra pritarusios tik kelios Europos Sąjungos valstybės, (…), (…) ir gal dar viena kokia, neatsimenu, gal Lenkija. Gal? Iš tikrųjų ši visa konvencija yra dėl pelno mokesčių bazės erozijos. Tai yra šalys, kurios konkuruoja, mažindamos pelno mokestį, taikydamos įvairias pelno mokesčio lengvatas, kaip tai labai sėkmingai daro Estija. Čia yra kova su tokiomis valstybėmis.
Man atrodo, kad mūsų reikalas yra neskubėti ratifikuoti ir patiems užsidėti apynasrį, o ieškoti galimybių paremti smulkų verslą, vidutinį verslą, inovuojantį verslą ir galbūt tokiu būdu konkuruoti. Todėl tokios šalys, kaip Estija, kaip Airija, tikrai netvirtina tokių konvencijų ir stengiasi kiek įmanoma atitolinti tokių konvencijų patvirtinimą. Mes apie tai kalbėjome Biudžeto ir finansų komitete, nuomonės tikrai išsiskyrė. Aš nesuprantu, kodėl mes skubame pritaikyti mums patiems apynasrį, tai, ką nori padaryti didžiosios valstybės, neleisdamos mums konkuruoti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš kaip tik priešingai matau, jeigu čia numatyta užkirsti kelią būtent mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, tai mes ir užkertame. Kodėl nebūti vienai iš šalių lyderių, priimant tokius dokumentus?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsispręskime ir balsuokime. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1649(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jūsų paklausti. Kadangi mes pagal laiką šiek tiek paskubėjome dėl jūsų tokio sėkmingo ir operatyvaus darbo, kolegė D. Šakalienė nori paprašyti Seimo leisti jai pateikti Transporto lengvatų įstatymą, darbotvarkės 22 klausimą svarstyti prieš 10. Ar sutiksite? Gal jūs per šoninį mikrofoną paprašykite?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kolegos, noriu jūsų paprašyti iš tikrųjų labai žmogiškai, tiesiog nuo tų visų kondicionierių peršalau, gavau sinusitą, labai norėčiau nuvažiuoti į polikliniką, nes jau galva plyšta ir vos gyva esu. Aš bijau, kad 18 val. 30 min. mano pristatymas bus nelabai kokybiškas. Čia labai trumpas dalykas, jeigu leistumėte sukeisti vietomis, būčiau labai dėkinga.
14.43 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2260 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Sutariame bendru sutarimu, kad leidžiame pateikti papildžius sesijos darbų programą minėtu Seimo nutarimu. Prašom D. Šakalienę. Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2260. Pateikimas. Seimas sutinka papildyti sesijos darbų programą, nutarimas nepateiktas, bet aš manau, kad mes tai sutvarkysime.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, kolegos. Iš tikrųjų tai čia reaguojant į skundus, į mamų skundus ir žiniasklaidoje aprašytas situacijas. Šiuo metu yra alogizmas, tiesiog paradoksas Transporto lengvatų įstatyme. Jeigu tėvai veža vieną arba du vaikus iki septynerių metų amžiaus, jiems ta kelionė yra nemokama, jeigu jie keliauja tėvams ant kelių. Jeigu tai yra ilgesnė kelionė, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Palangos, įsivaizduojate, kelios valandos kelio, arba tarptautinė kelionė, jeigu vaikui iki septynerių metų norima nupirkti atskirą sėdimąją arba miegamąją vietą, reikia mokėti visą kainą, o vaikui nuo aštuonerių metų jau yra tik pusė kainos. Tai yra likęs toks visiškai keistas dalykas įstatyme. Ką aš siūlau padaryti? Kad tiesiog visiems vaikams tėvai turi teisę nupirkti bilietą su 50 % lengvata ir tai išsprendžia šią nelogišką situaciją. Priminsiu, gal visi esate skaitę tą situaciją, kai mama su vaiku važiavo į Nidą. Visą kelią laikyti vaiką ant kelių yra ir nesaugu, ir nepatogu, bet buvo priversta pirkti tada suaugusiojo visą bilietą, nes įstatymas nenumato galimybės vežant mažiau negu tris vaikus iki septynerių metų nupirkti jiems bilietą už pusę kainos. Tai ištaisytume kvailą klaidą, palengvintume tėvams su vaikais keliones, padarytume jas saugesnes ir patogesnes.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Liesys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Suprantamas jūsų siūlymas, tačiau jeigu tokie sprendimai priimami, pavyzdžiui, savivaldybės įpareigojamos pavežti vaikus ir panašiai, tai iš tikrųjų savivaldybių biudžetų autobusų parkams ši dalis yra kompensuojama. Tai dabar kaip šiuo atveju? Iš esmės vis tiek vieta, aš suprantu, jei būtų laisva vieta, tai gali ir sėdėti, ir gulėti, ir panašiai, bet iš esmės ši vieta bus užimta antro keleivio nors 50 %. Ar jūs nesiūlote savo įstatyme, kad vis tiek verslui pagal Europos Sąjungos teisę visi įpareigojimai turi būti kompensuojami? Aš suprantu, jei visas transportas būtų valstybinis, taip. Jis galėtų ir nereikalauti. Bet kadangi dažniausiai važiuoja privatus transportas, tai iš tiesų pagal europinę teisę turi būti kompensuojami visi vežimai dėl priimtų valstybės ar savivaldybių sprendimų.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tikrųjų čia ne apie tai. Esmė yra tokia, kad jeigu vaikui aštuoneri metai, tai jam yra taikoma 50 % nuolaida. Jeigu vaikui septyneri metai, jam netaikoma. Tai yra tiesiog visiška nelogika įstatyme. Mes kažkodėl diskriminuojame vaiką iki septynerių metų, jam nuolaidos pritaikyti neleidžiame, o jeigu jam jau aštuoneri ar devyneri metai, ar dešimt metų, tai jau yra įtvirtinta 50 % nuolaida. Čia kažkokia spraga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Liesys. Ruošiasi R. J. Dagys.
J. LIESYS (LSF). Čia gal būtų visas kompleksas, reikėtų spręsti ne tik vaikų, bet ir studentų tada reikia spręsti. Savivaldybės turėtų mokėti ir t. t., ir t. t. Tai klausimas mano būtų toks. O jeigu tas vaikas užsinorės miegoti ir reikės dvi vietas, o septynerių metų vaikas darželinio…
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš nelabai girdžiu.
J. LIESYS (LSF). Darželinio amžiaus vaikas turėtų ir pietų miego gulti, tai jam jau reikėtų dviejų vietų, o ne vienos vietos. Aš manyčiau, tai, ką sakė gerbiamas E. Pupinis, savivaldybė, jeigu žmogus važiuoja, tai kita savivaldybė kompensuoja už bilietą, jeigu yra toks susitarimas. Jeigu nėra susitarimo, ar verkiant būtina vežtis tą vaiką, jei žmogus neturi pinigų. Kokia čia gali būti kompensacija?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Čia ne… Ta prasme, kuo čia dėtos kompensacijos? Mes kalbame apie viešąjį transportą, apie transporto lengvatas viešajame transporte, kai šiandien mama, veždamasi vaiką, kuriam yra, pavyzdžiui, šešeri metai, nori, kad jis saugiai ir patogiai sėdėtų atskiroje vietoje, negali jam nupirkti bilieto puse kainos, turi pirkti suaugusiojo bilietą arba laikyti vaiką ant kelių, o kai vaikui yra aštuoneri metai, tada gali nupirkti už pusę kainos. Čia tiesiog yra viena nelogiška vieta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiama kolege, jūs teisingai keliate problemą, bet tiesiog klausimas būtų techninis, vis tiek turbūt reikėtų Vyriausybės išvados, nes dėl kompensavimo, jei bus kitoks vežėjas naudojamas, turės teisę kreiptis to kompensavimo, kaip visada daro. Tai tik techninis dalykas, Vyriausybės išvados vis tiek čia reikėtų.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man tikrai labai keistas yra argumentas apie Vyriausybės išvados poreikį, nes ką mes padarome, tai mes tiesiog įtvirtiname visiems vaikams tokią pačią galimybę. Kuo tada skiriasi vaikas, kuriam aštuoneri metai? Kodėl nereikia Vyriausybės išvados tuo atveju? (Balsai salėje) Taigi papildomų pinigų iš valstybės tai nepareikalaus. Šiandien tie vaikai keliauja nemokamai, o dabar mokės pusę kainos. Arba tada yra alogizmas, kad kai kurie tėvai retkarčiais sumoka visą kainą. Čia nepraras valstybė pinigų, o jau biudžeto išlaidų tai juolab jokių neturės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į jus norėjusių paklausti Seimo narių klausimus. Motyvai. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – nuomonė už. Ačiū, Dovile, galite atsisėsti.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau paraginti pritarti šitam projektui po pateikimo. Iš tikrųjų, jeigu mes galvojame apie patogų šeimų keliavimą visuomeniniu transportu, viešuoju transportu, tai turime sudaryti tam sąlygas ir čia ypač reikia atskirti tuos du dalykus, ką gerbiama pranešėja jau ir akcentavo, bet vis tiek gal dar kam nors liko neaiškumų, kad jeigu tėvai ar tas vaikas su suaugusiais, kuriais važiuoja… Jeigu jiems nėra poreikio turėti atskirą vietą, jie gali ir vežtis ant kelių tą ilgą kelionę, tačiau jeigu yra poreikis, kad būtų galimybė nusipirkti papildomą vietą su nuolaida, nes tikrai yra nelogiška, jeigu aštuonerių metų plius vaikas važiuoja už pusę kainos, o iki aštuonerių metų, norėdamas turėti atskirą vietą, važiuoja už visą kainą. Aš tikrai raginčiau palaikyti šitą paprastinimą ir patogumą tiems žmonėms, kurie renkasi viešąjį transportą ir kurie yra linkę keliauti šeimomis su mažamečiais vaikais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių taip pat paraginti balsuoti už yra ir daugiau. Gal galime bendru sutarimu, nes norinčių prieš nėra? Bendru sutarimu. Ačiū, kolegos. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-2260. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstyti rudens sesijos metu. Galima tam pritarti? Ir, matau, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašau. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Nors buvo teigiama, kad biudžeto lėšų tai nepareikalaus, norėčiau, kad tai patvirtintų Vyriausybė. Jeigu nebus jokių išlaidų arba apčiuopiamų išlaidų, be abejo, mes tam pritarsime, bet vis dėlto siūlau kreiptis į Vyriausybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs prašote Vyriausybės išvados. Seimas bendru sutarimu… R. J. Dagys taip pat…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti, kad aš neprieštarauju dėl Biudžeto ir finansų komiteto kaip pagrindinio. Vis tiek tai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto… Jie mato visas dalis…
PIRMININKĖ. Apsispręsime. Gerai. Nuosekliai. Dabar pirmiausia, kolegos, apsispręskime dėl Vyriausybės išvados. Galime prašyti bendru sutarimu? Taip. Prašome Vyriausybės išvados bendru sutarimu.
Dabar dėl pagrindinio komiteto. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutarėme. Ir papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime tam pritarti? Galime. Ir dar pakartodama sakau, kad siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Dėkoju.
14.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“ projektas Nr. XIIIP-1894(2) (priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės, ir skelbiu mūsų darbotvarkės 10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“ projektas Nr. XIIIP-1894(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Gerbiami kolegos, yra du straipsniai. Pastraipsniui. Galime priimti 1 straipsnį? Galime priimti. 2 straipsnis – pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti Kovų atminimo komisiją ir numatyti lėšų komisijos parengtai, Vyriausybės patvirtintai Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metų programai įgyvendinti. Galime priimti? Galime.
Dėl viso nutarimo. Norinčių kalbėti? Nėra.
Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais“ priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“ projektas Nr. XIIIP-1895(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“ projektas Nr. XIIIP-1895(2). Priėmimas.
Taip pat yra du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto S. Tumėnas – nuomonė už. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū pirmininkei. Gerbiami kolegos, norėčiau priminti, ką kalbėjau per pristatymą, kad Vietovardžių metų paskelbimas nėra tik toponimikos specialistų, kalbininkų šventė. Norėčiau tikėtis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sudarydama Vietovardžių metus, kuriuos, tikiuosi, paskelbsime, koordinuotų veiksmus su Nacionaline žemės tarnyba, su kraštotvarkos, kraštovaizdžio specialistais, su Žemės ūkio ministerija, Registrų centru, Susisiekimo ministerija, nes yra daugybė, kaip sakiau, vietovardžių problemų, susijusių su vietovardžiais. Svarbu, kad mes sustabdytume naikinimą vietovardžių ir rūpintumės, kad jie būtų įpaminklinti. Tikiuosi konstruktyvios programos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Rinkevičius – nuomonė už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Pritariu projektui. Teko rinkti medžiagą apie ūkininkų šeimas, jų istorijas, šeimos šimtmečio istorijas ir susidūriau su problema, kad yra likę jų istorijose pavadinimai kaimų, vietovių, kur prieš 100 ar daugiau metų šeimininkavo, ūkininkavo jų šeimos, tačiau šiandien nebėra net tų kaimų vietovardžių išlikę, nors yra išlikę dokumentų, prieš 100 metų rašytų, kad ten toks žmogus turėjo žemės ir taip toliau, gyveno. Aš pritariu. Reikia išsaugoti – tai mūsų paveldas, tai mūsų istorija. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų manau, kad didelis darbas yra padarytas dėl įvairių metų skelbimo įvairiais metais, ir čia, man atrodo, kad vis tiek didžiausias nuopelnas yra mūsų gerbiamojo kolegos A. Gumuliausko. Mano siūlymas – ne tik pritarti šiam projektui, bet ir galbūt pasiūlyti paskelbti 2019 metus A. Gumuliausko metais. Jeigu būtų toks pritarimas, galėtume galbūt ir sutarti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, už visus pasiūlymus. Nuomonės prieš niekas nenorėjo išsakyti. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais“ priimtas. (Gongas)
A. Gumuliauskas. Prašau, replika po balsavimo.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš tikrai labai dėkingas Mykolui už pripažinimą, bet man šie metai būtų geriau, nes man šiais metais bus 60. O 2020 metus, aš manau, kad reikėtų paskelbti #metoo metais. (Šurmulys, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Mes humoro nestokojame. M. Majauskas. Replikuokime po balsavimo.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš norėčiau atkreipti dėmesį į gerbiamojo Arūno gebėjimą telkti, nes nė vienas Seimo narys nėra pateikęs tiek projektų, kuriems absoliučiai mes visi visuomet pritariame. Aš tikrai nuoširdžiai norėčiau Arūnui padėkoti ir pagalvoti apie kokią nors gražią simbolinę dovaną.
PIRMININKĖ. Manau, jūs sugalvosite. Gerbiamasis D. Kepenis. Prašau, replika po balsavimo.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mano balsavimą įskaitykite už.
PIRMININKĖ. D. Kepenis balsavo už ir tai įrašome į protokolą.
Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau.
14.58 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-313(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 12 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-313(3). Priėmimas.
Yra gauti pasiūlymai ir su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėju Z. Streikumi pasitarsime ir aptarsime visi kartu. Yra vienas straipsnis. Ir dėl to vieno straipsnio, 1 straipsnio, yra gauti Seimo narių E. Pupinio ir S. Jovaišos pasiūlymai. Pristato gerbiamasis E. Pupinis. Prašau. Minutėlę, tuoj!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia pasiūlymas ne tik mano ir S. Jovaišos, bet yra pasirašę teikimą ir daugiau Seimo narių faktiškai iš visų frakcijų. Tai yra pasiūlymas nuo visų frakcijų, kaip aš žadėjau svarstymo stadijoje, kad bus toks įregistruotas pasiūlymas. Galiu pasakyti, kad dabar komitetas siūlo 19 metų, tačiau, kaip žinome, mes pilnametystės sulaukiame 18 metų, todėl siūlymas dėl 19 metų būtų visai neturintis pagrindimo. Taip pat noriu pasakyti, kad daugumos Europos Sąjungos šalių, tai yra 25 šalių, tarp jų ir mūsų sesių Latvijos ir Estijos, pasyvioji rinkimų teisė suteikiama žmonėms taip pat nuo 18 metų.
Dar noriu pasakyti, kad savo pasiūlymus atsiuntė visos jaunimo organizacijos: Jaunųjų konservatorių lyga, „Liberalus jaunimas“, „Jaunieji socialdemokratai“ – faktiškai visi siūlo nuo 18 metų. Teko stebėti ir „Delfyje“ buvo aprašyta: netgi premjeras, dalyvaudamas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, taip pat pasakė, kad jis palaiko 18 metų.
Manau, būtų logiška priimti 18 metų, nes priešingu atveju vėl rasis iniciatyvų, seimai, jeigu ne šis, tai kitas, vėl gaiš laiką, nes iš tikrųjų, kaip minėjau, Europos Sąjungos 25 valstybės pripažįsta pasyviąją rinkimų teisę, t. y. suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose nuo 18 metų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia svarstyti E. Pupinio ir S. Jovaišos pasiūlymą? Norint svarstyti, reikia 29 Seimo narių. Skaitykite Statutą.
Yra. 39 Seimo nariai mano, kad reikia svarstyti. O dabar komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 3, susilaikė 1.
Argumentai tokie, kad savivaldybės Lietuvoje yra gana didelės tiek teritoriniu mastu, tiek gyventojų skaičiumi, vidutiniškai net keturis kartus didesnės negu Europos. Tai lemia ir didelius savivaldybės tarybos narių įsipareigojimus bendruomenei. Jie susiję su įstatymų nustatytų funkcijų vykdymu, paslaugų teikimo vietos gyventojams organizavimu. Visa tai reikalauja ne tik atsakingumo, bet ir papildomų žinių bei praktinės patirties.
Taip pat atsižvelgiama į mūsų švietimo sistemos ypatybes: 18 metų asmuo dažnai dar mokosi vyresnėse mokyklos klasėse ir jo visavertis dalyvavimas savivaldybės tarybos darbe galėtų būti komplikuotas. Pagaliau, kaip pataisų teikėjas minėjo, Lietuvoje yra išrinkti tik aštuoni tarybos nariai, kuriems šiek tiek daugiau negu 21 metai. Nėra aktualu. Tuo labiau kad komitetas siūlo 19 metų – gana priimtiną ir pamatuotą sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Siūlyčiau komiteto variantą.
PIRMININKĖ. Jūs turite tik perskaityti komiteto išvadą.
Gerbiami kolegos, argumentai už Seimo narių E. Pupinio ir S. Jovaišos pasiūlymą. A. Armonaitė – nuomonė už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Labai nustebino komiteto argumentai, kurie, švelniai tariant, atrodo nelogiški. Tačiau aš noriu pasakyti, kodėl logiškas yra šis kolegų pasiūlymas.
Visų pirma būtų suvienodinta galimybė balsuoti ir galimybė kandidatuoti nuo to paties amžiaus – nuo pilnametystės, nuo 18 metų. Natūralu, kad savivalda yra gera arena jaunimui, jauniems žmonėms, išbandyti savo jėgas politikoje. Jeigu yra bijoma, kad jaunimas užplūs ir ką nors sugadins, man atrodo, kad tokios baimės yra mažų mažiausiai nepagrįstos.
Dabar jums, kolegos, pavyzdys ir didysis mūsų politinės sistemos paradoksas. Seimo nariu gali būti renkamas asmuo nuo 25 metų. Štai premjeru ar ministru gali būti skiriamas asmuo, kuriam toks amžiaus cenzas nėra taikomas. Kitaip tariant, teoriškai yra galimybė turėti 18-metį premjerą ar 18-metį ministrą.
Ar mūsų demokratijai yra pavojus? Nemanau. Kaip tik reikia jaunesnių žmonių politikoje. Tikiuosi, kad neuždrausite ir neapribosite Vyriausybei amžiaus cenzo, o šį pasiūlymą dėl savivaldos, mes kalbame apie savivaldą, palaikysite ir atversime galimybę jaunesniems žmonėms, pilnamečiams žmonėms, kurie turi teisę balsuoti, turi įvairias kitas teises ir pareigas, realizuoti save savivaldoje ir politinėje veikloje prisidedant prie savo bendruomenės, prie savo miesto, miestelio augimo ir vystymosi. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš pasiūlymą – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nesu iš principo labai stipriai prieš, bet man kyla tokių dvejonių. Tada nuo 18 metų suteikime visas teises. Dabar aš įsivaizduoju, išrenkame aštuoniolikmetį, dar gimnazistą, į tarybą ir išrenka jie valdžią, o tada valdžia sako: eikime alaus išgerti.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, jų nekomentuojame. Balsuojame dėl Seimo narių E. Pupinio ir S. Jovaišos pasiūlymo, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuriam jau yra sukakę 18 metų.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 52, prieš – 7, susilaikė 42. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiami Seimo nariai, ar galime priimti 1 straipsnį su E. Pupinio ir S. Jovaišos pasiūlymu, kuriam Seimas pritarė? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto, nes vienas straipsnis. Norite kalbėti? Prašom S. Gentvilą. (Balsai salėje) Nebekalbame ar kalbame? Nekalbame. A. Skardžius užsiregistravo kalbėti prieš. Deja, turiu suteikti, jei jau yra nuomonė prieš, išsakyti ir nuomonę už. S. Gentvilas. Prašom, nuomonė už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, netikėjau, kad pasirodys nuomonė prieš. Tikiuosi, su tokiu pačiu humoru, kaip gerbiamo K. Masiulio. Pilnametystė reiškia pilnametystę, reiškia visokeriopą atsakomybę taip pat ir pagal įstatymą, ir pagal vienokius ar kitokius kodeksus. Taigi, man atrodo, ypač jaunimui, kuris labai dažnai visuomeninių apklausų metu sako, kad yra linkęs emigruoti iš šalies, mes turėtume suteikti visas galimybes prisidėti prie savo miestų, rajonų gyvenimo. Įsivaizduokite, dvyliktokas, abiturientas, patenka į savivaldybės ar rajono tarybą ir sako, draugai, bičiuliai, prisidėkite idėjomis prie šito miesto arba regiono! Ar tai nebūtų puiku? Todėl labai džiaugiuosi prieš tai solidžiu balsavimu už 18 metų cenzo įvedimą ir labai kviečiu palaikyti visą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Skardžius. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties aš nesiruošiu juokauti dėl alaus ar dėl kito alkoholio vartojimo, bet norėčiau pakalbėti apie atstovaujamąją valdžią. Atstovaujamajai valdžiai reikia šiek tiek ir išsilavinimo, kurio, deja, aštuoniolikmetis neturės, neturės gyvenimiškos patirties. Aš suprantu liberalus, jie, sakykime, nori plėsti savo elektoratą, bet atėjęs žmogus su savo jaunatvišku entuziazmu, be išsilavinimo, be gyvenimiškos patirties tikrai gali priskaldyti malkų. Šiuo atveju, nežiūrint jo to užsidegimo, kas, beje, yra labai gerai, galbūt reikėtų gauti profesinį išsilavinimą, sukaupti tos patirties ir tada stoti prie atstovaujamosios valdžios vairo. Kaip kažkas minėjo, net ir premjeru galėtų būti. Galbūt? Mes turbūt turime Lietuvoje išties daug vunderkindų, kurie galėtų net ir vidurinės nebaigę stoti prie valstybės vairo, kaip čia nuskambėjo. Aš manau, kad tikrai, kolegos, susimąstykime, ką mes darome. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – M. Majauskas. Replikos po balsavimo bus suteiktos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų, aš manau, mes turime gerbti jaunų piliečių valią, juos skatinti dalyvauti politikoje, kalbėti ne tik apie aštuoniolikmečius, bet ir apie pilietiškumą mokykloje, kad jie nuo mažens būtų ugdomi galvoti apie politiką, apie atstovavimą piliečių interesams, apie viešąjį gyvenimą, ir juos skatinti dalyvauti politikoje. Ypač kai buvo paminėta mano gerbiamojo kolegos S. Gentvilo, rajonuose, kad jauni žmonės, kuriems sueina 18 metų, baigę mokyklą, neskubėtų išvažiuoti, kad jiems būtų sudaryta reali galimybė dalyvauti savivaldoje, būti renkamiems, atstovauti kaimui, rajonui, gyvenvietei, iš kurios jie yra kilę, ir taip formuoti ją geresnę, tokią, kad jie norėtų likti ir ten galėtų gyventi. Man atrodo, tai yra labai svarbus žingsnis, kuris tikrai paskatins jaunimą dalyvauti politikoje, jaunimą domėtis politika ir jaunimą balsuoti. Man atrodo, tai yra labai svarbus argumentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Nesu kategoriškai prieš nusiteikęs. Remiu ir gerbiu, ir vertinu jaunus žmones, jų iniciatyvą, entuziazmą. Esant dabartinei mūsų situacijai, kas dedasi Lietuvoje, ką pastaruoju metu girdime iš įvairių tyrimų… Pavyzdžiui, dabar įsirašys į komitetą, sukursime komitetą, kažkokią visą šaunią klasę ir išrinks gal keletą, vieną lyderį, kuris prie savęs prijungs keletą gimnazistų. Ar bus savarankiški jų sprendimai savivaldybės taryboje? Ar galės savarankiškai spręsti klausimus? Jie tiesiog bus, man atrodo, to vado, to žmogaus valios įgyvendintojai. Ar čia neįžvelgiate jūs irgi tam tikrų grėsmių ir galbūt tokio piktnaudžiavimo tuo? Reikia labai gerai pagalvoti prieš tai, todėl susilaikysiu balsuodamas.
PIRMININKĖ. R. Miliūtė – nuomonė už. Minutėlę! Įjunkite mikrofoną. R. Miliūtė. Prašau.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų pakartosiu tai, ką sakė ir kiti kolegos. Nereikia bijoti, kad staiga 18-mečiai užplūs dabar savivaldos ir tarybos rinkimus. Mes čia kalbame apie pasitikėjimą jaunu žmogumi ir apie galimybę suvienodinti ne tik aktyvią, bet ir pasyvią rinkimų teisę ir turėti tą pačią galimybę nuo 18 metų, paskatinti žmones aktyviau įsitraukti į politinį gyvenimą, pradėti anksčiau domėtis politika, neatgrasyti jų tuo, kad štai jūs 18-mečiai dar nelabai suprantate, kas čia vyksta. Dėl pasakymo, kad neužtenka būti tik protingam, jaunas tu dar neturi pakankamai kompetencijos. Apmaudu, bet kitą kartą amžius nebūtinai automatiškai irgi suteikia tas pačias kompetencijas. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad vien įstatymas nereguliuos to, kas pakliūna į savivaldos tarybą. Bus ir partijos atsakingos, kurios sudaro sąrašus. Labai svarbu žmonės, kurie balsuos pasirinkdami, kuo jie labiau pasitiki, bet galimybę kandidatuoti, man atrodo, turi turėti jauni žmonės.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis – nuomonė prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, vienu atveju mes pasitikėkime jaunimu. Anksčiau buvo galima alkoholio duoti nuo 18 metų, dabar nuo 20 metų. Vadinasi, būkime nuoseklūs. Iš tikro 18 metų dar nebaigęs vidurinės mokyklos, gimnazijos, jau žmogus gali vadovauti savivaldai. Aš manau, kad tikrai turi turėti gyvenimo patirties, turi šiek tiek košės paragauti, o ne 18 metų ateis ir valdys savivaldybę. Manau, kad tas pataikavimas ar noras išreikšti perdėtą pasitikėjimą jaunimu, niekas… Jeigu nuo 20 metų ar nuo 18 metų, čia nėra nepasitikėjimas jaunimu. Manau, kad tikrai taip, koks šiuo metu nustatytas amžiaus cenzas, yra normalu, jo kaitalioti nereikia, ir siūlau visiems balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip vienas iš šito įstatymo teikėjų, aktyviai raginu balsuoti už, tikrai nebijoti jaunimo politikoje.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kalbėdama apie pamatines, fundamentalias žmogaus teises, ar tai būtų teisė į sveikatą, teisė į gyvybę, aktyvi ar pasyvi rinkimų teisė, šiuo atveju tikrai yra labai pro už žmogaus teisių poziciją ir tikrai mes manome, kad toks išlaisvinimas mūsų regionų, kur yra tikrai nemažai jaunų žmonių, bet jie labai greitai išvažiuoja, jų įtraukimas į rajono politiką duotų tą impulsą pasilikti daliai jaunimo, kai jie pradės realiai dalyvauti priimant sprendimus. Tikrai skirtumo tarp 19 ir 18 metų didelio nėra.
Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, taip, tam tikrose srityse, kurios tiesiogiai kenkia mūsų pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, teisei kvėpuoti, kai mes pradedame kalbėti apie ribojimą tam tikrose vietose, pavyzdžiui, rūkyti, tai yra normalūs ribojimai, jie yra šiuolaikiški. Labai prašau kolegų, kai mes apie juos diskutuosime, negėdinti nei mūsų pusės, nei kokios nors kitos pusės. Bet čia fundamentaliai mes turime visų politinių partijų šiokį tokį sutarimą, kad jaunimui reikia duoti kelią, jaunimui regionuose reikia duoti galimybę parodyti savo gebėjimus, savo šiuolaikinį matymą, savo poziciją, galbūt kai kur ir sudaryti konkurenciją vyresnei kartai, bet manau, kad jaunimas, patekęs į politiką, labai greitai supras, kad taip pat reikia pasikliauti ir vyresnės kartos išmintimi. Siūlau leisti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš, paskutinis kalbėtojas – A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Daug diskusijų tikrai dėl tų metų, dėl vienų metų, bet nematau tokio didelio skirtumo, ar 18, ar 19 metų leisti, ar 20. Bet kai kurių pareiškimuose buvo, kad reikia prisirišti prie ko nors: 18 metų tampame visaverčiais žmonėmis, pilnamečiais, tada galime pakeisti įstatymą. Nuo 20 metų tampame visaverčiais žmonėmis, pilnamečiais. Ne nuo 18, bet nuo 20, nes kai kurie mūsų kolegos ir pasakė: eisime alaus išgerti. 20 metų jau bus jis pilnametis, pakeičiame geriau šitą įstatymą, ir nuo 20 metų einama ir į tarybą, ir į Seimą galima eiti.
Ir dar vienas klausimas. Jeigu mes leidžiame 18-mečių visai klasei užsirašyti (aš suprantu, kad kai kuriuose rajonuose darant partijų sąrašus yra tokių partijų, kurios skyriuje turi du tris žmones ir nori papulti į tarybą), tai jie surinks visą 18-mečių gimnazijos klasę, surašys į sąrašą ir papuls į tarybą. Papuolęs 18-metis, baigiantis gimnaziją, vertins savo mokyklos direktoriaus metinę ataskaitą, kažkaip vėl bus tokių niuansų. Geriausia, manau, darykime pilnametystę nuo 20 metų ir bus mažiausiai ginčų, bus mažiau juoko. Tada galės jau baigęs mokyklą nueiti ir alaus atsigerti pagal įstatymą, nebereikės vertinti ir mokyklos direktoriaus ataskaitos ir tada nebereikės visos klasės įrašyti, pavyzdžiui, į kokios nors partijos, nelegalios partijos, sąrašą, kur rajone yra du žmonės ir nori papulti į tarybą neturėdami narių, susirašydami savo pilnamečius vaikus ar ką. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Kiekvieno valia apsispręsti. Balsuojame dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projekto. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 58, prieš – 4, susilaikė 48. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
Replikos po balsavimo. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų sveikinu su svarbiu sprendimu. Man atrodo, vienas svarbus momentas, į kurį čia reikia atkreipti dėmesį, tai, jog ne tik kad jauni žmonės galės tapti tarybos nariais, bet jauni žmonės ateis balsuoti, ateis prie balsadėžių ir taip mes trauksime jaunimą arčiau prie politikos, jie labiau domėsis ir aktyviau dalyvaus rinkimuose. Man atrodo, tai yra labai svarbus žingsnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų parodys tik gyvenimas ir praktika, ar tie jauni žmonės gali būti tarybos nariai, gali gauti pasitikėjimą. Bet aš klausausi kolegų, kurie čia kalbėjo, ir aš prisimenu 1989–1990 metus. Šiandien kaip tik buvo minėjimas, antradienį buvo minėjimas, aš siūlyčiau atsiversti nuotraukas ir pasižiūrėti, kas kovojo dėl tos mūsų valstybės Lietuvos. Būtent ir kovojo tas jaunas žmogus, kuriam buvo 16, 17, 18 metų. Jie stovėjo prie Televizijos bokšto, jie stovėjo prie Seimo, dalyvavo roko festivaliuose, būtent jie ir kovojo, jiems šiandien yra 40 metų, jiems šiandien yra 50 metų. Girdžiu ir negaliu patikėti. Dar girdžiu kitų kolegų, kurie vadovauja Seime ir dirba Seime, bet rėkauja, kad matosi jų užpakalis, bet jie neturi jokio išsilavinimo. Deja, čia yra didžiausia bėda, kad žmonės per savo rėkavimą, per savo bandymą parodyti, kokie jie yra protingi… bet, deja, jų vidus yra absoliučiai tuščias. Žmonės šiandien yra 14 metų, yra 16 metų, jie yra verslininkai, jie yra sukūrę įmones ir šiandien yra klestintys žmonės. Ir mes tarsi viena ranka, šiandien ryte minėdami, kovodami už laisvę, pasakome, kad tas jaunimas yra nieko vertas, niekam tikęs, jis nekovoja už valstybę. Deja, tai labai gaila.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam R. Žemaitaičiui, už jūsų nuomonę, jai tikrai nuoširdžiai pritariu.
S. Tumėnas – taip pat replika po balsavimo.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau priminti, kad prieš porą dienų mes priėmėme įstatymą, kuriuo leidome 16-mečiams pirkti nereceptinius vaistus, gulinčius parduotuvėse prie degtinės, ir t. t. Aš sveikinu, kad šį kartą patikėjome jaunimu, ir tikime, kad 18 metų jie jau yra pilietiški. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matote, ir vyresnieji kolegos balsuoja už jaunimą ir tai džiugu. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš noriu pasidžiaugti balsavimu. Dėkoju ir vyresniems kolegoms. Bet noriu paprašyti jaunimo – ir Seimo jaunimo, ir būsimo politikos jaunimo – tikrai nekaltinti vyresnės kartos, kad turi kitą nuomonę. Manau, kad pirma, ką turi išmokti jaunimas, būdamas politikoje, tai yra gerbti kitą nuomonę, net jeigu ji yra kita.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar viena replika – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū visiems. Iš tikrųjų noriu priminti, kad tai buvo konsoliduota nuomonė visų frakcijų. Tikrai džiugu, kad sprendimas priimtas, ir tikrai be baimės galime žiūrėti į priekį, nes, kaip ir minėjau, dabar nuo 20, patenka nuo 23. Tai, duok Dieve, kad pora žmonių per visą Lietuvą kaip geri pavyzdžiai paklius į tarybas. Tai tik mūsų tarybos atsinaujins, atjaunės, atsiras naujų idėjų, prasidės politinė diskusija ne tik tarp suaugusiųjų arba vyresnių negu mokyklinis amžius, bet prasidės ir mokyklose. Tai tikrai sveika. Ačiū jums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė. Seniai laukiate.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš ne dėl diskusijos, bet turiu prašymą. Jeigu šiandien pirmininkė taip geranoriškai nusiteikusi ir vienai opozicijos atstovei leido pateikti klausimą anksčiau, tai aš taip pat frakcijos vardu turiu prašymą 1-22 klausimą leisti pateikti dabar.
PIRMININKĖ. Apsispręsime. E. Gentvilas, manau, replika po šio įstatymo projekto.
E. GENTVILAS (LSF). Po šio balsavimo yra vienas svarbus politologinis pastebėjimas. Nuo rudens ir ypač nuo šio pavasario mane persekioja klausimas, kuo skiriasi dvi socialdemokratų partijos? Šitas balsavimas buvo atsakymas. Pagarba A. Vinkui, A. Butkevičiui iš tos frakcijos. Tačiau dabar visiems viskas aišku, ką už ką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinė replika – V. Juozapaitis, ir šį klausimą būsime pabaigę svarstyti. (Balsai salėje)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų teisingas buvo sprendimas, geras sprendimas. Aš manau, kad jaunoji karta įvertins šio Seimo, nepaisydama, ko gero, netgi tų konkrečių žmonių, kurie buvo prieš… Bet aš norėčiau paprašyti kolegų susilaikyti nuo tokių terminų kaip leidome arba neleidome, mes čia nesame leidėjai arba baudėjai, mes suteikiame teisę. Nuo šiol 18 metų sulaukę jaunuoliai, merginos, suaugę žmonės įgis teisę, o tai nėra kažkoks mūsų malonės aktas, kai mes leidžiame arba neleidžiame. Tiesiog atkreipiu dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo R. Tamašunienės pasiūlymas. Žiūrint į laikrodį, į mūsų nustatytą laiką darbotvarkėje, Vietos savivaldos įstatymo priėmimas yra numatytas 15 val. 50 min. R. Tamašunienė prašo Seimo ir teikia siūlymą įstatymo projektą, mūsų darbotvarkės 23 klausimą, ir Seimo nutarimą, ir kartu su tuo susijusį įstatymą leisti pateikti dabar. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje) Bendru sutarimu leidžiame pateikti dabar. Gerai. Dėkoju. Bendras sutarimas.
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1997 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1997.
R. Tamašunienė. Nutarimas, kad būtų papildyta sesijos darbų programa.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos, palaukite, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi jau pradėtas svarstyti šis klausimas, mes frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio. Norime išgirsti VSD nuomonę ir galbūt net tas Varšuvos fondas, kuris remia Lenkų rinkimų akciją ir Lenkų sąjungą, galėtų taip pat pasakyti savo nuomonę dėl šių siūlymų, kurie, mūsų įsitikinimu, yra visiškai Kremliaus projektas. Prašome daryti pertrauką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų prašymas išgirstas. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Jeigu bus balsuojama dėl pertraukos, o frakcijos prašymas yra teisėtas, tai gal Gedulo ir vilties dieną, man atrodo, šis klausimas yra ypač svarbus politiniams kaliniams ir tremtiniams išgirsti, kaip valstybė traktuoja buvusius, bendradarbiavusius KGB struktūrose. Be abejo, tai ypač šiandien svarbus klausimas, mes prašome balsuoti alternatyviai ir siūloma pusės valandos pertrauka. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Deja, jau buvo pirmas pasiūlymas, kad… (Balsai salėje) Kolegos, dabar balsuojame, kad būtų daroma pertrauka, kurią pasiūlė Tėvynės sąjungos vardu. (Balsai salėje) Skelbiame balsavimą, nes toks buvo pasiūlymas.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 92 Seimo nariai: už – 31, prieš – 45, susilaikė 16. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio.
R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai gražu ir tauta turi žinoti savo didvyrius. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija labai stengėsi, kad šis klausimas dėl KGB darbuotojų paviešinimo nebūtų svarstomas Seimo posėdyje. Motyvai, kuriuos jie sako, yra visiškai absurdiški. Vis dėlto reikia pasakyti garsiai, per šoninį mikrofoną, ateis kitas posėdis, pertraukos negalėsime skelbti, vis tiek yra surinkti parašai ir tas klausimas bus pateiktas Seimo nariams ir visuomenei svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tiesų pagal Statutą mes į kitą darbotvarkę įrašysime šį klausimą ir vėl apsispręsime dėl tolesnės eigos.
P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai keista, kad patys didžiausiais patriotais save laikantys, kad tik jie yra Lietuvos nepriklausomybės autoriai, konservatoriai, kaip sako, kas ne konservatorius, tas jau vos ne lietuvis ir ne patriotas, taip dangsto kagėbistus. Kas čia yra? O gal šioje salėje sėdi daug kagėbistų, kad jie taip bijo, skelbia pertraukas, daro įvairiausius… visokias priežastis, kad tik nebūtų paviešinti kagėbistai. Kas, jūsų artimiausi broliai tie kagėbistai, kad jūs juos taip globojate?
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas A. Anušauskas – replika po mūsų balsavimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrintiems posėdį aš tiesiog paaiškinsiu.
Įstatymas, kuris buvo priimtas prieš 20 metų, teikė valstybės įsipareigojimą prisipažįstantiems žmonėms tik tokiu atveju, jei jie neis į politiką. Tai yra jei eidavo į politiką, tie duomenys buvo paviešinami. Tokių atsirado, jei neklystu, du per visą tą laikotarpį. (Triukšmas salėje) Toks įstatymas galioja iki šiol.
Antras dalykas. Kalbama apie Valstybės saugumo departamento anketas. Ne KGB dokumentus, o Valstybės saugumo departamento bylas. Joms viešinti reikalinga kompetentinga nuomonė tos institucijos, kuri tuos dokumentus sudarė. Tai yra visiškai natūralu.
Būtų gerai, kad per šią pertrauką paprašytų nuomonės dėl tų dokumentų, jų sudarytų, jiems priklausančių iš esmės, paviešinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū Z. Jedinskis – replika po balsavimo.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai nenoriu gilintis į šio projekto subtilybes. Pristatydami atsakysime į visus klausimus, bet noriu atkreipti dėmesį, kad konservatoriai pasielgė dabar labai garbingai, nes, aišku, balsuoti prieš liustracijos projektą tokią dieną būtų tikrai negarbinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Juknevičienė. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, keletas dalykų. Pirma, aš noriu, kad oficialiai būtų patvirtinta, kad Seimas iki kito posėdžio paprašys Valstybės saugumo departamento nuomonės dėl šio projekto, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes ne kartą svarstėme šį klausimą ir Valstybės saugumo departamento nuomonė buvo vienareikšmiška – šituo projektu yra suinteresuotos Rusijos slaptosios tarnybos. (Triukšmas salėje) Tai yra VSD nuomonė.
PIRMININKĖ. Prašome ne triukšmauti, o klausyti!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš ką tik kalbėjau telefonu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, kuris taip pat tokią pat nuomonę man išsakė. Turi būti… net jo pateikimas ir pritarimas po svarstymo reikštų, kad Latvių gatvė, Rusijos Federacija, Kremlius, savo hibridinėmis atakomis per žmogų, kuris remia V. Putino politiką mūsų Seime, būtent per Z. Jedinskį, daro hibridines atakas prieš Lietuvos valstybę, ir būtent birželio 14-ąją! Todėl, jeigu nebus šitie mano siūlymai įgyvendinti, tada labai prašau, kad Z. Jedinskis prie savo pavardės teikiamame įstatymo projekte pateiktų ir tą pavardę – Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje specialiųjų tarnybų atstovo, su kuriuo jis bendravo ir kuris jam padėjo šitą projektą parengti. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Išties mes turime puikiai tinkantį laiką replikoms. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, atrodo, smulkus įstatymas, bet labai rimtas. Ne veltui čia tos aistros ir kyla, nes mes bandome apginti vieną labai svarbų aspektą. Jeigu valstybė davė įsipareigojimą asmenims, ji turėtų tą įsipareigojimą vykdyti. Dabar asmenys, kurie dirbo KGB, mano akyse ir daugelio čia, matyt, esančių akyse yra kritikuotini arba smerktini. Švelniai pasakiau, bet…
P. GRAŽULIS (MSNG). Pagal jus ir kardinolas dirbo KGB.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbkime vieni kitus!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Petrai, turėk šiek tiek kultūros.
PIRMININKĖ. Aš suteiksiu žodį dar dviem Seimo nariams ir nutraukiu replikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsiprašau, kolegos. Tarp mūsų yra chamų, matyt, iš prigimties.
Dabar valstybė, tarkim, Rusija, davė įsipareigojimus Ukrainai, kad nepuls, Ukraina nusiginkluos ir atiduos atominius ginklus, paskui užpuolė. Mes davėme įsipareigojimus asmenims, kurie prisipažino ir davė parodymus mūsų Valstybės saugumo departamente, galbūt netgi bendradarbiavo tuoj pat po sausio įvykių, ir dabar šituos asmenis mes norime išvilkti į viešumą lygiai taip pat kaip tuos, kurie neprisipažino, kurie iki šiol viską slėpė. Gal supraskime, ką mes čia darome.
PIRMININKĖ. Kolegos, replikos trumpos būna, o ne pranešimai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tikrai taip galvoju, kad čia Rusijos ambasados yra projektas ir tikrai nereikėtų jo palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet sutarkime, kad replikos trumpos. Gerai? Ne pranešimai. (Balsai salėje) J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Išties jos būtų dar trumpesnės, jeigu nebūtų tąsa jau iš principo svarstymo. Mes kalbame apie pateikimo stadiją, kad būtų galima pateikti, supažindinti su įstatymo projektu ir atsakyti į klausimus. Ir toliau būtų galima siūlyti, kokių dar pažymų reikia – VSD ar kaip, ar kokius patarimus Vyriausybė… ar toliau galimas tęsimas svarstymo, ar ne. O dabar mes esame… tik neprileidžiame prie pateikimo stadijos.
Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad kaip jūs, gerbiamoji ponia, ypač nustebinote: vagys rėkia – gaudyk vagį. Vagys rėkia – gaudyk vagį! Būtent jūs darote dabar taip, nes, matyt, patys savo elgesiu įrodinėjate, kad esate korumpuoti ir suinteresuoti, kad slaptumas būtų išsaugotas. Negarbinga!
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos!
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Negarbinga! Tiesa vis tiek išlįs iš maišo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai girdint kalbas Seimo posėdžių salėje… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, mes nei girdime vieni kitų… Ramiai! (Balsai salėje) Šiandien tokia ypatinga diena! Gerbkime atminimą!
P. URBŠYS (MSNG). Kai girdi Seimo narių diskusiją tokią dieną – Gedulo ir vilties dieną, tikrai mes šiomis diskusijomis sumenkiname tas aukas. Jeigu mes kalbame apie šitą įstatymo projektą, tai tikrai reikia pripažinti, tokių tremčių nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvę kolaboravimo su okupantais. Būtent šitas įstatymas yra nutaikytas į tuos asmenis, kurie išdrįso parodyti nelojalumą KGB ir stoti atsikūrusios valstybės pusėn. Dabar su jais susidoroti siekia. Aš nežinau, gal jūs turite kitų minčių, bet S. Skripalio atvejis yra akivaizdus pavyzdys, ką jie daro su tais, kurie atsisako bendradarbiauti ir išduoda KGB duotą priesaiką. Pas mus birželio 14 dieną siekiama priimti įstatymą, kad būtų susidorojama su tais asmenimis, kurie stojo valstybės pusėn ir sutiko apsispręsti veikti prieš KGB. Šiuo metu Rusijos žvalgybai, kuri nori panaudoti buvusią KGB agentūrą, yra neramu, kuris gi čia tas buvęs agentas yra prisipažinęs, kuris yra neprisipažinęs. Jų dabar interesai yra, kad vyktų šitos diskusijos ir kad taip mes menkintume šitą šventą dieną.
PIRMININKĖ. Mieli…
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikiu, kad įstatymo iniciatorius turėjo visai kitų intencijų, bet kartais gyvenime taip atsitinka. Nori geriau, bet išeina blogiau.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, nutraukiu diskusijas. (Šurmulys salėje) Kaip posėdžio pirmininkė turiu tokią teisę. (Balsai salėje) Nutraukiu diskusijas. Laukia labai svarbūs įstatymų projektai. (Triukšmas salėje) Netriukšmaukite! Tuoj paaiškinsiu situaciją. Dabar mes apsisprendėme balsuoti dėl pertraukos ir neleisti įrašyti į sesijos darbų programą šio teikiamo įstatymo projekto. Vadinasi, net nėra dėl ko prašyti išvados, todėl aš šito teikti negaliu. Galiu tik vieną dalyką pažadėti, kad tą, ką mums privalu padaryti, tai kitoje mūsų darbotvarkėje šis įstatymo projektas, pirma, nutarimas, kad būtų įrašytas į sesijos darbų programą, ir tada apsispręsime. Dabar nėra dėl ko prašyti, nes net nėra įrašytas į sesijos darbų programą.
Tęsiame darbą toliau. (Triukšmas salėje) Deja, atskiros komitetų iniciatyvos, Seimo narių iniciatyvos, Seimo Pirmininko ir visų, kas tik nori, gali būti. (Balsai salėje) Galime sutarti, kad dirbame toliau? (Balsai salėje)
R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tada aš frakcijos vardu prašau, kad tas klausimas būtų įtrauktas į pirmą rytinį posėdį ir kiek galima anksčiau, nes mes žinome, kuo tai gali pasibaigti.
PIRMININKĖ. Mes sutarėme, kad į kito posėdžio darbotvarkę, taip ir Seimas pasisakė, padarome pertrauką iki kito posėdžio.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Tikrai dėl vedimo tvarkos. Manau, Seimas pasielgė klaidingai, kai neįrašė į programą.
PIRMININKĖ. Tokia Seimo valia!
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Todėl aš prašau Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti, ar tas Statuto straipsnis, kuris sako, kad jeigu yra tam tikras kiekis parašų, turi būti įrašyta į programą, būtent reiškia, kad į Seimo posėdžio programą, o ne į programos projektą…
PIRMININKĖ. Supratome.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …kaip dabar buvo interpretuota.
PIRMININKĖ. Supratome. Etikos ir procedūrų komisija išnagrinės.
Tęsiame darbą toliau. Nepykite, nei gerbiamam A. Kubiliui, nei gerbiamam Artūrui replikų po balsavimo nesuteiksiu. Jūs dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip, gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Atsiliepdamas į gerbiamosios R. Juknevičienės siūlymą paprašyti, kad konservatoriai iki kito posėdžio grąžintų visus iš KGB archyvų pavogtus bendradarbių sąrašus, KGB bendradarbių sąrašus.
PIRMININKĖ. Ačiū, Artūrai, bet jūs gudraujate.
Tęsiame darbą toliau ramiai ir atsakingai.
Kitas darbotvarkės klausimas. Dėl vedimo tvarkos? Jeigu jūs taip pat gudrausite, Vytautai, tada prarasite pasitikėjimą.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš kaip tik noriu užduoti klausimą jums, miela pirmininke. Visuomet, kada ateina eilė man kalbėti per mikrofoną, jūs nutraukiate diskusijas.
PIRMININKĖ. Tai tikriausiai rodo išskirtinį dėmesį jums ir mes apie tai išsiaiškinsime kitoje vietoje.
15.40 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1112(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 13 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo (labai rimto įstatymo) Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1112(2). Priėmimas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį P. Urbšį aptarti gautus pasiūlymus. O jų gauta yra nemažai.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar Seimo nariai pritaria? Pritaria. Dėkoju.
Yra pateiktas Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas. V. Sinkevičiaus nematau. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas komiteto pranešėjau, gal galite pakomentuoti?
P. URBŠYS (MSNG). Taip, iš tikrųjų komitetas apsvarstė jo siūlymą ir pritarė iš dalies. Ir faktiškai paėmė Seimo nario V. Sinkevičiaus… kaip pagrindą, ir komitetas tik aiškiau apibrėžė tam tikras nuostatas, susijusias su tuo, kas laikytina ūkine veikla, kada būtent naujai pradedamai ūkinei veiklai reikia taikyti konkurencingumo…
PIRMININKĖ. Jūs pakomentuosite, kai mes svarstysime komiteto pasiūlymą, gerai?
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Kadangi nėra V. Sinkevičiaus, negalime svarstyti.
Dabar kitas pasiūlymas dėl šio straipsnio yra Seimo narės I. Šimonytės. Ar kolegė sutinka, kad pritarta iš dalies? Nori pateikti? Prašom. I. Šimonytė. Tuoj įjungsime mikrofoną.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų, gerbiama…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis, pirmiausia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Povilas galbūt truputėlį gudrauja, bet iš pagarbos jam ir iš dėkingumo už pasisakymą prieš tai buvusiu klausimu aš neprašysiu balsuoti dėl mano pasiūlymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegė I. Šimonytė neprašo balsuoti dėl savo pateikto pasiūlymo.
Seimo narys N. Puteikis. Jo taip pat nematau salėje. Svarstyti negalime. Dabar yra komiteto pasiūlymas. Gerbiamas Povilai Urbšy, akcentuokite dėl komiteto pasiūlymo.
P. URBŠYS (MSNG). Mūsų siūlymas yra susijęs su tuo, kad aiškiau apibrėžtume, kada savivaldybės steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus – tik tais atvejais, kai kiti viešųjų paslaugų teikėjai neteikia ir negali jų teikti geros kokybės ir už mažesnę kainą. Mes aiškiai tai nustatome, kad tai yra pagrindinis kriterijus, dėl to apsisprendžiama, kodėl reikia inicijuoti naujas procedūras. Taip pat, kalbant apie ūkinę veiklą, mes aiškiai konstatuojame, kad nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jau teikiamą viešąją paslaugą. Pavyzdžiui, jeigu mokyklos teikia viešąją ugdymo paslaugą, bet nusprendžia teikti maitinimo paslaugą savo mokykloje, tada tokiu būdu netaikoma šita procedūra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, V. Sinkevičiaus, kaip ir sakėme, pritarta iš dalies, N. Puteikio pritarta iš dalies, jų nėra, jie nepateikė. I. Šimonytė sutinka su komiteto pozicija. Ar galime pritarti komiteto išsakytai nuomonei, argumentams dėl pasiūlymo dėl 1 straipsnio? Už komiteto pasiūlymą bendru sutarimu? Dėl viso straipsnio, galime jį priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime ir mes pritarti? Galime. Pritariame.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Seimo nariai neprieštarauja?
I. Šimonytė taip pat pateikė pasiūlymą dėl šito straipsnio. Prašom, kolege. Atsiprašome, kad technika kažkaip ilgai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Lygiai taip pat, kaip ir prieš tai buvusio pasiūlymo atveju, kadangi abejoju savo galimybėmis jus įtikinti palikti siauresnį sąrašą, neprašysiu balsuoti dėl šito pasiūlymo iš dėkingumo P. Urbšiui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pritarta iš dalies, ir kolegė sutinka.
Seimo narys N. Puteikis taip pat pateikia ir komitetas pritaria iš dalies. Dabar prašyčiau vis tiek komiteto argumentų, komiteto pasiūlymą aptarti.
P. URBŠYS (MSNG). Mes labai aiškiai suformulavome, kad nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės kontroliuojama įmonė per pastaruosius trejus metus iki sprendimo pavesti tokią veiklą vykdyti priėmimo faktiškai nevykdė. Čia aiškiai apibrėžta, kada yra taikoma ta konkurencingumo procedūra, o kada jos nereikėtų taikyti. Taip pat mes apibrėžiame, kad išankstinis Konkurencijos tarybos sutikimas nebūtinas. Mes išskiriame būtent tas sritis, kai nauja ūkinė veikla yra: vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų, gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo, ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose (…). Bet aiškiai siūloma, kad, siekdama gauti sutikimą, savivaldybė turi vykdyti konkurencingumo procedūrą dėl ūkinio subjekto atrankos, ir konkurencingumo procedūra turi būti atlikta ne anksčiau kaip per šešis mėnesius. Mes bandome subalansuoti tą santykį tarp viešosios paslaugos ir konkurencingumo procedūros ir kartu sudedame tam tikrus saugiklius, kad savivaldybės negalėtų tuo piktnaudžiauti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto pasiūlymui? Galime. Ar A. Vinkus nori kalbėti dabar dėl šio komiteto pasiūlymo, ar dėl viso įstatymo? Dėl viso. Ar galime priimti 2 straipsnį su komiteto pasiūlymu? Galime, bendru sutarimu priimame.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime pritarti? Galime.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento dar vienas pasiūlymas dėl 3 straipsnio 3 dalies, komitetas pritarė. Taip pat pritarė dar vienam Teisės departamento pasiūlymui. Galime pritarti? Taip pat pritarėme.
Seimo narys V. Sinkevičius. Čia dėl įsigaliojimo. Komiteto pritarta iš dalies. V. Sinkevičiaus nematau, bet matau I. Šimonytę, ji taip pat teikė pasiūlymą dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. I. Šimonytė sutinka, kad pritarta iš dalies. N. Puteikis teikė pasiūlymą, jam pritarė komitetas iš dalies ir prašome komiteto akcentuoti savo komiteto pasiūlymą dėl šio straipsnio.
P. URBŠYS (MSNG). Mūsų pasiūlymo esmė yra tokia, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d., nes tai būtų susiję su kitais teisės aktais, kurie yra susiję su šio įstatymo įgyvendinimu, taip pat būtų aiškiau apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos kaip ir prievolė iki 2018 m. birželio 30 d. patvirtinti šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.
PIRMININKĖ. Gerbiami Seimo nariai, galime pritarti komiteto pasiūlymui? Galime.
Visą 3 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto labai nuoširdžiai dėkojame komitetui, pasidarbavote atsakingai svarstant ir priimant šį įstatymą. Nuomonė už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš tikrai pritarsiu šiam projektui, nes jame pateikiamos, mano samprotavimu, nuostatos žymiai aiškiau apibrėžia naujos ūkinės veiklos sampratą, o dėl jos kartais kyla nesusipratimų, sureguliuoja reikalavimus informacijai pateikti Konkurencijos tarybai apie pradedamą naują veiklą ir jos įtaką konkurencinėje rinkoje. Aiškiai ir suprantamai apibrėžia ūkinės veiklos niuansus, kas pagal savo prigimtį gali būti laikoma ūkine veikla, tačiau viešosios paslaugos teikimo atveju ji tik papildo viešąją paslaugą ir todėl siūloma jos nelaikyti ūkine veikla.
Naujosios nuostatos padės apsaugoti, kad būtų tinkamai teikiamos viešosios paslaugos ir kartu išvengiama konkurencijos ribojimų. Kviečiu, kolegos, pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas. S. Gentvilo nematau. Nuomonė prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties labai ilgas buvo šio projekto svarstymo kelias. Daug čia buvo visokiausių procedūrinių dalykų ir kitko. Tikrai dėkoju gerbiamam buvusiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui, kad vis dėlto į tas pastabas, kurių yra, įsiklausė, kad tikrai nėra normalu savivaldybėms steigti automobilių plovyklas ar vykdyti kokias kitas veiklas, kurias tikrai gali pasiūlyti privatūs ūkio subjektai. Akivaizdu, kad monopolijų atveju, dalis jų yra išvardyta 3 dalyje, kai mes kalbame apie šilumos ūkį, apie vandentvarką ir kitus monopolinius ūkius, niekas kitas, kaip tik savivaldybė, ir negali pateikti paslaugų geriausia kaina ir veikiausiai geriausios kokybės.
Tačiau man labai gaila, kad vis dėlto projekte išliko narcizų sodinimas ir kitos panašios veiklos, kur tikrai savivaldybė galėtų bent jau pasitikrinti rinkoje, ar neras pigesnio tiekėjo. Dėl tos priežasties negaliu balsuoti už šį projektą, nors tikrai vertinu pažangą, kurią komitetas padarė jį tobulindamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš, gerbiami kolegos, irgi norėčiau padėkoti buvusiam komiteto pirmininkui P. Urbšiui, bet dėl kito aspekto. Aš labai noriu padėkoti, kad kai atėjo iš esmės spaudimas priimti viešųjų paslaugų liberalizavimo klausimą, Povilas buvo tas žmogus, kuris sustabdė tą procesą, pažiūrėjo iš, sakyčiau, valstietiško taško.
Šiuo klausimu labai aiškiai išryškėjo skirtumas tarp liberalaus požiūrio, kai viską reikia privatizuoti ir mažinti valstybę kaip tokią, jos dalyvavimą rinkoje, ir centro kairės požiūrio, kur palieka valstybei, savivaldai laisvę vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą. Iš tikrųjų Vakaruose tendencija yra labiau į centro kairę, mano požiūriu. Galima ginčytis. Ji palaiko savivaldybių įvairias iniciatyvas, taip pat ūkinės veiklos iniciatyvas.
Kas yra savivaldybė? Tai mes visi kartu. Tai yra toks didelis kooperatyvas, kuris vykdo tam tikrą bendrą veiklą. Jinai gali būti ūkinė. Kodėl ne. Čia tik konceptualus liberalas gali pasakyti, kad tai yra blogai, kad tai kam nors trukdo. Jeigu žmonės susitaria ką nors vykdyti bendrai ir tai atitinka jų bendro intereso poreikius, tai yra sveikintina veikla. Todėl aš džiaugiuosi kompromisu. Džiaugiuosi, kad Povilas tai padarė, ir raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Masiulis – nuomonė prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro nebedėkosiu Povilui, nes paskui išpuiks. Aš pripažįstu, kad įstatyme progresas buvo padarytas. Iš tikro jis buvo blogesnis pateiktas ir truputėlį aptirpo daugelis tų veiklų. Tačiau sunku apsispręsti, kaip balsuoti. Aš, matyt, susilaikysiu balsuodamas, nes yra argumentų, dėl ko mažose savivaldybėse būtų galima leisti vieną ar kitą ūkinę veiklą vykdyti, nes niekas nevykdo, o jos reikia. Galbūt taip iš tikrųjų reikia, bet gal būtų galima ieškoti, kas tą ūkinę veiklą vykdytų.
Kitas dalykas. Aš bijau, kad tas instrumentas gali būti naudojamas kartais ir prieš nepalankius asmenis, kurie bando veikti konkurencinėmis sąlygomis, o savivaldybė gali imti ir juos spausti išeiti iš rinkos. Visokių tokių instrumentų gali būti. Mes galime pasitikėti, kad savivalda yra būtinai objektyvi ir joje dirbantys asmenys neturi egoistinių interesų, bet būna tokių interesų. Geriau, kad nebūtų tos ūkinės veiklos.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Kindurys – nuomonė už.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Šitas projektas turbūt yra pavyzdys, kaip per 1,5 metų diskutuojant prieita prie kompromisinio varianto, nors, ko gero, aišku, komitetui teko stipriai nusileisti, bet tikrai kviečiu balsuoti už. Jame išvardinti pagrindiniai dalykai, ko siekiama. Tai galimybė vykdyti pagrindines funkcijas, kuo naudojasi bendruomenė, – tai atliekų tvarkymas, maitinimo paslaugos, kurias mes čia papildėme, šiluma, vanduo. Aišku, reikia nebijoti, nes numatyti ir papildomi saugikliai, akcentuota, kad tai turi būti mažesnė kaina, kad turi tenkinti bendruomenės interesus, kad tik tada, kai kiti subjektai negarantuoja geros kokybės, kai nediskriminuojami kiti subjektai. Taigi vis dėlto įstatymo projektas, palyginus su idėja, stipriai sutrumpintas, bet rastas kompromisas ir aš labai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš pradžių noriu pradėti nuo replikos gerbiamam T. Tomilinui, kuris kalba apie centro kairės valdančiosios daugumos iniciatyvą. Čia noriu priminti mokesčių reformą, kuri atrodo kaip radikalios dešinės, liberalios, libertarinės politikos greičiau išraiška, čia vėl grįžta prie centro kairės. Atrodo šiek tiek nenuosekliai, bet aš kviečiu gerbiamus kolegas pasimokyti iš kitų klaidų, pavyzdžiui, iš Vilniau miesto. Vilniaus mieste mes turėjome galimybę pasimėgauti įsteigtomis avialinijomis „Vilnius veža“, jų ir viena, ir kita bankrutavo. Šiuo įstatymo projektu jūs atveriate kelią vėl tokioms pačioms iniciatyvoms. Matyt, jau čia mes netrukus pamatysime galbūt „Urbšys veža“ ar dar kokį nors kitą projektą savivaldybėje, kuomet bus įsteigta ar taksi įmonė, ar oro linijų, avialinijų, įmonė.
Iš tikrųjų, man atrodo, yra natūralios monopolijos, kaip vandens tiekimas, šilumos tiekimas, energijos tiekimas, elektros tiekimas, kai iš tikrųjų ta konkurencija, na, nebūtinai visuomet duoda geriausią naudą. Tuo tarpu tokios sritys, nežinau, kaip gėlių tvarkymas, gatvių tvarkymas, keleivių vežimas, turėtų pasitikrinti laisvojoje rinkoje, ar kas nors gali suteikti tą paslaugą pigiau gyventojams, nes tikslas yra ne biznį daryti savivaldybei, tikslas yra užtikrinti kokybišką… ir kuo mažesnę kainą vartotojams, t. y. tos savivaldybės gyventojams. Kviečiu susilaikyti arba nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – E. Pupinis. (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų mūsų situacija nėra vienoda. Jeigu Vilniuje, didžiuosiuose miestuose yra pakankama konkurencija, kai konkuruoja įmonės tarp savęs teikdamos paslaugas, įvairias paslaugas, ir taip mažina kainas, tai iš tikrųjų kaimiškuose rajonuose tai yra kai kada sudėtinga. Sudėtinga netgi subalansuoti rinkos kainas, nes paprastai būna ir įvairių susitarimų, pasidalintos zonos ir ateina monopolininkas, kuris pradeda diktuoti tam tikras kainas. Tačiau toks įrankis šiek tiek atgrasys, kad kainos visada būtų taikomos protingos, nes verslas taip pat žinos, kad jeigu kainos bus per aukštos, yra galimybė savivaldybėms kai kurias paslaugas atlikti pačioms.
Suprantama, kad netgi ir kitos šalys taip pat turi tam tikrus svertus suteikusios savivaldybėms, kurios gali kai kurias viešąsias paslaugas ne per privačias struktūras naudoti, o naudoti numatydamos savivaldybės paslaugas. Manau, nereikia galvoti, kad savivaldybės neskaičiuoja, nesiorientuoja, būtinai numato kokias nors paslaugas, kurios gali būti steigiamos ir konkuruojant kai kurioms įmonėms. Manau, kad šis įstatymas tinkamas, tinkamai subalansuotas, todėl turime jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nors ir yra daugiau norinčių kalbėti, bet keturi – už, keturi – prieš, o prieš buvo trys.
Prašom balsuoti dėl Vietos savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1112(2) priimtas. (Gongas)
Repliką po balsavimo – P. Urbšys, na, išties labai gražus ir tautiškas šiandien. Atleiskite už mano tokią pastabą, bet kaip moteris galiu sau tai leisti. P. Urbšys – repliką po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes prisimintume Seimo posėdį prieš metus, tai iš tikrųjų mes tada buvome pasidalinę į dvi priešiškas stovyklas. Bet tam ir yra parlamentas, tam ir yra Tautos atstovybė, kad mes galėtume rasti tą protingą kompromisą ir suderinti viešąjį ir privatų interesą. Tikrai aš noriu visų pirma padėkoti komiteto nariams, nepriklausomai nuo frakcijų, aišku, komiteto biurui ir ypač kolegoms, kurie irgi sutiko priimti tą kompromisą, ir asmeniškai I. Šimonytei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas mūsų darbotvarkės 14 klausimas – projektas Nr. XIIIP-939. A. Širinskienė. Prašom.
16.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939 (pateikimo tęsinys)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti 30 minučių pertraukos, dar norėtume su opozicijos kolegomis padiskutuoti ir galbūt tikrai juos įtikinsime, kad projektas nepažeidžia jų teisių.
PIRMININKĖ. Yra prašymas pusės valandos pertraukos dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-939. Galime sutarti bendru sutarimu? Pusės valandos pertrauka. Ačiū, pritarėme.
K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dėl protokolo, prašom parašyti, kad suklydau balsuodamas, norėjau susilaikyti balsuodamas pereitu klausimu.
PIRMININKĖ. Jūs susilaikote dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto ir susilaikėte balsuodamas. Tai fiksuojame dėl protokolo. Dėkoju.
Kaip ir sutarėme, dėl Seimo statuto yra pusės valandos pertrauka.
16.01 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1669(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 15 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1669(3). Svarstymas. Z. Streikus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas, kviečiamas į tribūną pateikti komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto išvada pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1669(3). Už balsavo 4, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome dabar atsisėsti. Diskusija, po to bus aptariami pasiūlymai. Diskutuoti kviečiu E. Pupinį. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų pateiktas pakankamai įdomus įstatymo projektas. Kaip tenka prisiminti, turbūt daug partijų savo programose rašė apie galimybę rinkti seniūnus. Savaime suprantama, tas procesas pakankamai ilgai užsitęsė, kadangi formaliai kalbėti gana lengva, o įgyvendinti gana sunku, nes sunku rasti formą, kaip sąveikaus seniūnijos, jeigu bus renkamos su savivaldybėmis ir savivaldybių tarybomis. Aišku, čia toks bandymas, toks siūlymas ieškoti kompromisinio varianto, čia daugiau kalbama ne apie rinkimus, o apie seniūno parinkimą, pasitelkiant bendruomenes. Manau, kad šis tarpinis variantas svarstytinas. Aišku, yra diskutuotinų pusių.
Viena iš jų tai, kad seniūnas netiesiogiai dalyvaus rinkimuose, bet būsimas seniūnas, konkuruodamas su kitais kandidatais, turės surinkti parašus. Man šiek tiek kelia abejonių, ar ne geriau būtų padaryti taip, kad vis dėlto būtų paskelbti rinkimai, galbūt ne visai tokio lygio, kaip renkant savivaldybių tarybas arba parlamentus, tačiau būtų galima paieškoti būdo. Tai aš taikiau 2000 metais, būdamas savivaldybės meru, kada buvo paskelbti rinkimai ir kandidatai, kurie norėjo kandidatuoti į seniūnus, paprasčiausiai vykdė savo rinkimų kampaniją, buvo paskelbta tam tikra diena, kada galėjo ateiti į seniūnijos pastatą ir pareikšti savo nuomonę už vieną, kitą ar trečią kandidatą. Šiek tiek bijau, jeigu bus parinkta forma kaip seniūnaičių rinkti parašus, gali atsitikti įvairių atvejų. Iš tikrųjų parašai renkami uždaroje erdvėje, kalbantis, gali atsirasti interesų ir t. t. Tačiau neatmetu, kad tas būdas gali pasiteisinti, ir vis dėlto geriau negu nieko.
Antras dalykas, kas man šiame įstatyme kelia abejonių, kad bus parenkami tik du kandidatai. Tai yra visi norintys galės kreiptis į savivaldybių administracijos direktorių sudarytą komisiją, pateikti savo dokumentus, o komisija išrinks du geriausius. Man tai nepatinka. Jeigu žmogus atitinka kriterijus, turi nustatytą išsilavinimą, atitinka kitus reikalavimus, turi patirtį, kodėl būtinai kažkokia komisija turi atrinkti tik du kandidatus? Manau, ir jau yra įregistruotas kelių Seimo narių siūlymas, kad vis dėlto, jeigu žmogus tinkamas, tada tegul apsisprendžia bendruomenė. Jei per pirmą turą neapsisprendžia, o vienas iš kandidatų nesurenka daugiau negu 50 balsų, tada skelbiamas antras turas. Tai būtų kur kas aiškiau.
Aš įsivaizduoju tokią situaciją, kai pasikeičia vietinė valdžia, gali atsitikti atvejų, kai vietinė valdžia parinks du kandidatus, bet, pavyzdžiui, išmes patyrusį seniūną, kuriam pasakys: tu geras seniūnas, bet atsirado pora geresnių, ir tu apklausoje nedalyvausi. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų, jei jau komisija yra ir atrenka kelis kandidatus, keliems tiems kandidatams – trims, keturiems ar gal net penkiems – leisti dalyvauti toje piliečių apklausoje.
Pati apklausa yra gana geras dalykas, nes daugeliu atvejų, ypač regionuose, svarbu, kad ir seniūnijoms vadovautų tam tikri lyderiai, kuriais pasitiki bendruomenės, kurie iš tikrųjų yra lyderiai, o ne tie, kurie skirti tik valdžios. Bet čia atsiranda sugyvenimo klausimas, nes kol kas pinigai bus savivaldybių tarybų merų rankose. Šiuo atveju neatitinkant seniūno arba savivaldybės daugumos politinėms nuostatoms gali atsirasti tam tikrų konfrontacijų. Todėl siūlau lygiagrečiai po šio įstatymo projekto, jei jis bus priimtas, svarstyti kitą variantą, kuris buvo svarstomas ir anksčiau: kaip atskirti dalį lėšų ūkio reikalams ir ūkiui tvarkyti ir net pačioms seniūnijoms finansuoti savivaldybių biudžetuose. Metodika gali būti paprasta, gana panaši į savivaldybių biudžetų sandaros metodiką, kur pagrindiniai kriterijai galėtų būti aiškūs: dalis biudžeto lėšų iš savivaldybės biudžeto atskiriama pagal gyventojų skaičių, kelių ilgį, socialiai remtinus žmones, ir tada seniūnijos taptų šiek tiek savarankiškesnės. Manau, šis projektas turėtų judėti į priekį, bet, aišku, reikėtų jį tobulinti. Ačiū jums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknicko salėje nematau. Diskusiją baigėme. Kviečiu komiteto pranešėją R. Šarknicką – aptarsime gautus pasiūlymus svarstymo stadijoje. Gerbiamasis pranešėjau. Atsiprašau, gerbiamas Z. Streikus kviečiamas į tribūną.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 3 straipsnio kaip ir dėl 1 straipsnio, dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, dabar pirmiausia pristatys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia turbūt svarstymo stadija, ar vis tiek reikia pristatyti?
PIRMININKĖ. Taip, vis tiek reikia. Arba jūs sutinkate su komiteto nuomone.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas nepritaria šiam siūlymui. Aš registravau dar vieną kartą, jis bus ir po svarstymo turbūt.
PIRMININKĖ. Jis bus per priėmimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai šis siūlymas kaip tik yra apie tai, kad savivaldybės administracijos paskirtai komisijai atrinkus kelis žmones ne būtų išskirti du asmenys, kurie tinka pagal reikalavimus, o būtų leidžiama dalyvauti apklausoje visiems tiems, kurie yra tinkami, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus pagal nustatytus kriterijus, kuriuos nustato administracijos direktorius, ir pateikia komisijai. O po to komisija atrenka visus penkis kandidatus ir siūlo jiems dalyvauti gyventojų apklausoje.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Komiteto argumentai pritarti projekto nuostatoms, pagal kurias tik dėl dviejų komisijos narių geriausiai įvertintų kandidatų tikslinga organizuoti gyventojų apklausas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už E. Pupinio pasiūlymą nori kalbėti J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, kolegos, jau nekalbant apie tai, kad čia mes realiai darome rinkimus dėl valstybės tarnautojo paskyrimo, negana to, dėl visiškai neaiškių priežasčių atrinksime du kandidatus ir tik dėl dviejų paklausime gyventojų. Tai gal iš tikrųjų, jei mums tikrai rūpi gyventojų nuomonė, manyčiau, tikrai reikėtų klausti dėl visų kandidatų, kurie užregistruoti ir kurie gauna teisę dalyvauti tame konkurse į tą pareigybę. Priešingu atveju toks selektyvus atrinkimas – aha, komisija mano, kad yra du geriausi galbūt, bet komisija vis tiek galutinį sprendimą priims po to. Šiandien, aš manyčiau, labai svarbu gauti gyventojų nuomonę dėl visų kandidatų, todėl manau, kad reikia balsuoti už E. Pupinio siūlymą dėl visų reikalavimus atitinkančių kandidatų apklausos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kitaip mano J. Narkevičius ir sako nuomonę už, prieš, atsiprašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Tai yra geras pasiūlymas, atsižvelgiant į tai, kad yra blogas projektas. Iš viso šis variantas, kaip ir pateikimo stadijoje kalbėjau, negalėtų būti traktuojamas tvarkingai, nes jeigu mes norime pritraukti gyventojų nuomonę, tai reikėtų daryti visuotinius seniūnų rinkimus ir tada galima būtų atrinkti atsižvelgiant į gyventojų nuomonę.
Jeigu organizuojame konkursą, aišku, didžiausia nesąmonė, jeigu du laimėtojai bus vertinami dar kaip nors papildomai, tai absoliučiai neveda prie demokratijos ir prie lygiateisiškumo. Šitas variantas iš bėdos galėtų ištaisyti tą nesąmonę, kuri yra – konkurso būdu, dar papildomai mes vedame apklausą. Taigi, jeigu dar visi būtų, jeigu tokia valia būtų daugumos, manau, tai geriau, nei du kažkokie išrinktieji ar du laimėtojai būtų vertinami dar per gyventojų apklausą, bet iš principo, kartoju, iš principo, mums reikėtų atmesti šitą įstatymo projektą ir su šituo, ir su kitais pasiūlymais ir prieiti prie visuotinių seniūnų atvirų rinkimų. Tada būtų tvarkingai, demokratiškai ir mūsų visų programos būtų… Tada vykdyti Konstitucijos pakeitimo procedūrą. Viskas gerai, aš nekalbu, koks kelias link to, bet reikėtų būtent tuo keliu eiti. O puselėj… niekam tikę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl Seimo nario E. Pupinio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 34, prieš – 8, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 3 straipsnio 3 dalies yra Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas. Gerbiamasis Edmundai, dėl 3 straipsnio 3 dalies. Jūs taip pat siūlote išbraukti „du geriausiai įvertintus“?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra susiję. Tada vis tiek po svarstymo stadijos kviečiu registruoti kartu pasiūlymą ir ieškoti geriausio varianto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš tą ir norėjau išgirsti, kad jūs pritariate, kad tai susiję, ir dėl to nebebalsuojame. Jūsų pasiūlymas yra ir dėl 3 straipsnio 5 dalies. Vietoj „abu“ įrašyti „keli“, bet tai yra vėlgi tas pats – susiję, todėl nebalsuojame.
Seimo narys A. Strelčiūnas teikia pasiūlymą dėl 3 straipsnio. Jis turi daugiau pasiūlymų. Gerbiamas A. Strelčiūnas. Prašau. Atsiprašome dėl technikos. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Neveikia.
PIRMININKĖ. Pagaliau veikia. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, mano pasiūlymas yra gana paprastas, kad šis konkursas būtų taikomas ne tik įstaigų vadovams, bet visiems naujiems seniūnams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: pritarti projektu siūlomam reguliavimui. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nėra, susilaikė 5.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra norinčių išsakyti nuomones dėl A. Strelčiūno pasiūlymo? Nėra. Balsuojame. Kas pritariate A. Strelčiūno pasiūlymui?
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 33, prieš – 2, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymai aptarti. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. J. Sabatauskas. Gerbiamasis J. Sabatauskas nori išsakyti nuomonę prieš dėl viso įstatymo projekto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų visų pirma jau darote, norite sukergti nesukergiamus dalykus. Pirma, jeigu norime kokio nors savarankiškumo, tai pradėkime diskusiją apie antro lygio savivaldą. Tada seniūnas taptų savivaldybės vadovu, jis būtų renkamas. Jūs norite kažko panašaus į rinkimus, darote apklausas, vaidinate demokratiją, bet nėra čia jokios demokratijos. Jūs padarykite antro lygio savivaldą, tada rinksime seniūną ir jis bus ne valstybės tarnautojas, jis taps politiku.
Dabar valstybės tarnautojai, visi savivaldybės tarnautojai skiriami į pareigas neterminuotai. Vienas seniūnas terminuotai, nes jis neva tampa politiku. Joks jis politikas, jis tas pats tarnautojas. Arba mes darome grynai seniūną politiku ir darome rinkimus, darome savivaldą su atskiru biudžetu. Taip, tos savivaldybės viduje, kaip buvo iki 1995 metų, tik tada jie kitaip vadinosi, jie vadinosi viršaičiai, buvo apylinkių tarybos ir panašiai.
Jeigu mes norime daryti demokratiją ir tikrai norime rinkimų, tikrosios žmonių nuomonės, nes tik per rinkimus tikroji nuomonė būna, tada padarykime jį iš tikrųjų politiku, darykime antro lygio savivaldą ir tada bus galima. Dabartinis variantas yra nei šis, nei tas.
PIRMININKĖ. Kitaip mano R. J. Dagys. Nuomonė už įstatymo projektą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal būčiau per daug nekalbėjęs, jeigu nebūčiau išgirdęs kai kurių formuluočių, kurias ką tik pasakė gerbiamasis kolega. Nėra čia koks stebuklas pareigūnų tvirtinimas arba, kaip jūs norite, jų rinkimai. Jeigu pažiūrėsime pasaulinę praktiką, teisėjai ir prokurorai gali būti tokiu būdu tvirtinami. Tai nėra būtinai politikų, politinių partijų rinkimai. Kitas klausimas – ar mums reikia tokius dalykus įtvirtinti. Tai yra mūsų apsisprendimas, ar tai padidins pasitikėjimą tais (…), ar nepadidins.
Koks dabar yra įstatymo projektas, kaip dabar nubalsuota, vargu ar aš už jį balsuosiu, nes ta procedūra, mano galva, visiškai neracionali, toks hibridas padarytas. Bet aš tikiuosi, kad bus priimtos tam tikros pataisos, kurios tiesiog padarys jį logiškesnį, normalesnį. Bet čia tikrai ne trečio lygio savivalda, čia mes kalbame apie tam tikrų pareigūnų pasirinkimą. Pavyzdžiui, jeigu mes rinktume teisėjus, kaip kitur daroma, arba apygardų prokurorus, tai kas čia būtų? Nauja politinė sistema? Tikrai ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Replikos po balsavimo. Ponas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Su visa pagarba jums, bet čia nebuvo pasisakymas už.
PIRMININKĖ. Kiekvienas suprantame taip, kaip suprantame. Dabar balsuojame, nes visi žinome, dėl ko balsuojame. Dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo po svarstymo.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 22, prieš – 7, susilaikė 52. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta.
Gerbiami kolegos, kokių yra siūlymų? Tobulinti pagrindiniam komitetui? Atiduodame tobulinti pagrindiniam komitetui. Štai jau nuomonės ir išsiskyrė: yra ir pasiūlymas atmesti, o pirmasis pasiūlymas yra tobulinti. Balsuojame. Kas už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Na štai, priimtas sprendimas. Balsavo 83 Seimo nariai: už tai, kad tobulintų pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pasisakė 56 Seimo nariai, prieš – 27. Grąžiname tobulinti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
Replikos po balsavimo. M. Majauskas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius. Prašom, gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų apmaudu matyti, kad mes bijome demokratijos. Šalys su labai giliomis demokratijos tradicijomis nebijo rinkti ir policijos šerifų, nebijo rinkti ir prokurorų apygardos, nebijo rinkti ir seniūnų. Čia mes žengiame… planavome, galvojome apie tokią šiek tiek demokratiškesnę valstybę, kai būtų daugiau renkamų žmonių, kai santykis su žmonėmis išrinktų žmonių būtų glaudesnis, būtų daugiau atstovavimo ir daugiau pasitikėjimo. Telieka tik apgailestauti, kad nebuvo pritarta šiam siūlymui.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad čia jokia ne demokratija. Klausimas iš principo neišspręstas. Dabar kandidatas į seniūnus turės rinkti parašus. Klausykite, jei žmogus taps seniūnu, tai tas žmogus, kuris nepasirašė, taps to seniūno… simpatijų tikrai nepelnys. Savivaldybės gali organizuoti apklausas, tai yra suteikta įstatymu, slaptas apklausas. Man atrodo, reikia tobulinti šį įstatymą, bet geriausia, kad mes ryžtumės, nes nėra nė vienos politinės jėgos, kuri pasisakytų prieš tiesioginius seniūnų rinkimus. Keiskime Konstituciją, įtvirtinkime Konstitucijoje, kad seniūnas būtų renkamas. Tai, manau, bus padarytas tikrai labai rimtas darbas. Dėl to problemų nėra. Kodėl tuo keliu neiname, aš nesuprantu.
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, daugelis sutiksime, kad pasitikėjimas žmonių valdžia ir ypač Seimu tikrai yra jau peržengęs visas nepasitikėjimo ribas. Bet jeigu mes nepasitikime žmonėmis, kodėl mes norime, kad jie pasitikėtų mumis? Jeigu kalbėtume apie seniūnų rinkimus, tai į rinkimų programas visi įsirašė tiesioginius seniūnų rinkimus. Bet tiek ir praeitoje kadencijoje, ir dabartinėje kadencijoje yra pademonstruojama, kad tai buvo ne kas kita, kaip karnavalinis blizgutis rinkimų kampanijos metu. Bet kai girdime, ką kalba gerbiamas P. Gražulis, kai girdime, ką kalba Lenkų rinkimų akcijos atstovai, tai gal iš tikro reikėtų mums pabandyti inicijuoti Konstitucijos pakeitimus, tada vėl pamatysime, kiek mes nuoširdžiai norime tikrai pasitikėti žmonėmis, o kiek mes tik manipuliuojame tuo pasitikėjimu jais.
PIRMININKAS. Ir J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš pritariu tam, ką sakė gerbiamas P. Urbšys, nes yra du skirtingi būdai: tik rinkimai arba skyrimas, kai yra atsakomybė. Kas bus atsakingas, kai šis išrinktas būrelio pirmininkas priims savo sprendimus? Ar taryba bus atsakinga, ar tas būrelis, kai tik jis spręs visus piliečių klausimus? Todėl čia daug yra neaiškumų, reikėtų tą įstatymą tobulinti arba net keisti Konstituciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kurie čia taip agitavote už Konstitucijos pataisą, priminsiu, kad dar praėjusioje kadencijoje Seime buvo pateikta ir po pateikimo keliais balsais pritarta Konstitucijos pataisai dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. Bet tada paimkime, kur guli komitetuose neapsvarstyta, ir balsuokite. Judėkime pirmyn, bet kažkodėl ten marinuojama ir niekas nesvarsto.
16.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1671(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Replikos visos išsakytos. Žiūriu į laikrodį, dar kitą klausimą galime svarstyti. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1671(2). Pranešėjas K. Masiulis perskaito Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neturiu ką perskaityti, kiek pamenu, balsavimas buvo paprastas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai už – P. Urbšys. Povilai! P. Urbšys, manau, lyg ir nenori pasisakyti už. Ar norite?
P. URBŠYS (MSNG). Ne, viskas. Ačiū, atsisakau.
PIRMININKAS. Supratau. Lieka tik balsuoti.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė – 12. Po svarstymo pritarta. Žiūriu į laikrodį. Galime turbūt pradėti.
16.27 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939 (pateikimo tęsinys)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939. Liko tik balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 45, prieš – 15, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 26 dieną. Spėsite? Gerai. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.28 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1808(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1809(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1810(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807(2). Kartu ir lydimieji. (Balsai salėje) Į tribūną pirmąją kviečiu G. Burokienę, ji pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas. Matau, kad kartu ir dėl keturių lydimųjų gal galite pristatyti. Tuoj atsineš, minutėlę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nagrinėjo šitą įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1807(2). Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Čia dėl visų keturių?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, čia dėl viso paketo. (Balsai salėje)
Toliau yra projektas Nr. XIIIP-1807. Taip pat balsavimas pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė 1.
Projektas Nr. XIIIP-1808. Sprendimas – pritarti komiteto išvadoms ir patobulintam variantui. Taip pat projektas Nr. XIIIP-1809 – pritarti komiteto išvadai ir patobulintam variantui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
Projektas Nr. XIIIP-1810. Išvada tokia pat. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu A. Norkienę, ji pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas. Du projektai, t. y. projektas Nr. XIIIP-1807 ir Nr. XIIIP-1810.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Papildomas komitetas svarstė gegužės 2 dieną. Siūlėme pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Vyriausybės atstovų apskrityse pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
Projektas Nr. XIIIP-1810. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo, kad pagrindinis komitetas pritartų iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną A. Širinskienę, ji pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl dviejų projektų (Nr. XIIIP-1807 ir Nr. XIIIP-1808).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė minėtus įstatymų projektus gegužės 16 dieną ir pirmajam projektui, t. y. projektui Nr. XIIIP-1807, pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Ir lydimajam projektui Nr. XIIIP-1808 taip pat buvo pritarta tokiu pat balsų santykiu, t. y. už – 9, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti pirmas užsirašė A. Sysas. Nematau. J. Sabatauskas. Prašom į tribūną. Frakcijos vardu jums septynios minutės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien svarstome Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projektą, iš esmės keičiamas jo modelis. Pirmas dalykas, šiandien administracinė priežiūra yra, ar savivaldybių tarybų ir vykdomųjų institucijų priimami sprendimai atitinka Konstituciją, įstatymus bei Vyriausybės nutarimus, tai atlieka Vyriausybės paskirti valstybės tarnautojai, savarankiškų įstaigų vadovai kiekvienoje apskrityje, jų yra dešimt. Ir vienintelis lojalumo reikalavimas yra lojalumas valstybei. Kas atsitinka, kai mes iš esmės juos padarome politinio pasitikėjimo pareigūnais, kai mes keičiame statusą nuo valstybės tarnautojo iki pareigūno, kuris skiriamas nenustatant jokios aiškios atrankos tvarkos? Vadinasi, tik politinio lojalumo tai Vyriausybei, kuri tuo metu yra, kuri tuo metu veikia. Mano manymu, tai yra blogas precedentas ir iš tikrųjų kokybės tikrai nepridės. Tai reiškia, kad tas pareigūnas, tapęs Vyriausybės atstovu, žiūrės, kaip įtikti savo Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui, dar vidaus reikalų ministrui, per kurį eis jo pavaldumas. Tai – ne tas kelias.
Kitas dalykas, vietoj dešimties Vyriausybės atstovų bus penki. Ir šiandien yra Vyriausybės atstovas, kuris turi prižiūrėti nuo keturių iki aštuonių savivaldybių priimamus sprendimus, vadinasi, ir dabar dažnai būna, kad persikloja, t. y. kelios ar dvi savivaldybės daro tą pačią dieną savivaldybių tarybų posėdžius. O labai svarbu, kad jis dalyvautų tuose tarybų posėdžiuose, nes būna savivaldybių, atsižvelgiančių į išankstinės priežiūros arba išankstinės kontrolės būdu pateiktas pastabas dėl teisės aktų projektų, kuriuos svarsto savivaldybių tarybos ar vykdomosios institucijos. Taigi toje savivaldybėje priimama kur kas mažiau teisės aktų, prieštaraujančių Vyriausybės nutarimui, įstatymui ar Konstitucijai, tada jų atitinkamai nebereikia skųsti ir dėl jų prieštarauti. O kitur galbūt ne. Šiandien, manau, ir taip jau yra pakankamas skaičius savivaldybių.
Dabar žiūrėkite. Išeis, kad penki Vyriausybės atstovai prižiūrės nuo 11 iki 13 savivaldybių, t. y. Vilniaus, Alytaus – 13, Kauno, Marijampolės – 13, Panevėžio, Utenos – 12, Klaipėdos, Tauragės – 11, Telšių, Šiaulių – irgi 11. Iš tikrųjų krūvis yra didžiulis, o darbuotojų skaičius visiškai nepadidėja. Plius daroma viena tarnyba. Čia išvis nėra jokio… nei pagal ekonominius kriterijus, nei pagal jokius kitus kriterijus nėra paaiškinama. Kodėl? Todėl kad ir šiandien Vyriausybės atstovų tarnybos neturi nei sekretorių-referentų, nei vairuotojų, nei buhalterių, nei finansininkų, nei archyvarų, jokių kitų tarnautojų ar pagal darbo sutartis samdomų darbuotojų, kurie atliktų tokias funkcijas. Tokios funkcijos arba vykdomos centralizuotai, arba jas pasiskirsto tie tarnautojai, kurie šiandien dirba, kurie, kitaip sakant, padeda Vyriausybės atstovui atlikti savo funkcijas.
Kita vertus, nėra niekaip nuspręstas… žiūriu, straipsnyje dėl įsigaliojimo nieko nėra pasakyta dėl pereinamojo laikotarpio. Čia, matyt, apie tai galvoti nereikia, ar ne? Nepamirškime, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne viena byla, kai vienas ar kitas asmuo atleistas dėl to, kad pasikeitė įstatymo teisinis reguliavimas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai prieštarauja Konstitucijai, nes turi būti nustatytos aiškios, skaidrios procedūros, kaip turi būti įgyvendinama. Taigi manau, kad šiam įstatymo projektui ir jame siūlomai padaryti reformai nėra jokio logiško, aiškaus paaiškinimo. Tai atneš tik žalą, bet jokios naudos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Sysas dar norėtų kalbėti. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo. Galbūt per tą laiką valdantieji atsikvošės ir atsisakys užmačių politizuoti Vyriausybės atstovo instituciją, ir mes kitą dieną susirinkę galbūt jau būsime nusiteikę atmesti tą projektą. Prašau leisti balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Aš tik Jurgio norėčiau paklausti. Gal galėtume pabaigti procedūrą? Pakalba ponas Algirdas ir tada skelbiame balsavimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kitam kartui gal ir A. Sysas geriau susikaups ir dar tiksliau kalbės. Gal šiuo atveju darykime pertrauką?
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Paprasčiausiai aš noriu atsiprašyti, nes kartu su Seimo Pirmininku buvome susitikti su Rumunijos Ministre Pirmininke, todėl šiek tiek vėluoju. Diskusija dar yra ir prašyčiau leisti man kalbėti. Bet kokiu atveju vėliau ar anksčiau mes balsuosime. Šiuo atveju aš esu gerai susikaupęs, pasirengęs ir specialių konservatorių mokymų man nereikia. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar galėtume? Prašote? Kategoriškai? Nieko negaliu padaryti, kviečiu balsuoti dėl J. Razmos siūlymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 34, prieš – 35, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio.
Kartu ir lydimieji turbūt, ar ne? Taip, supratau.
16.41 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2172, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2173 (pateikimas)
Toliau kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2172. Pranešėjas – ministras V. Sinkevičius. Pateikimas. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamą, Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 19 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymų projektų esmė – sukurti teisines prielaidas valstybines įmones ir savivaldybės įmones pertvarkyti į viešąsias įstaigas, įtvirtinti pertvarkymo procedūras, nustatyti naują valstybės ir savivaldybių turto investavimo pagrindą, kai valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kaip įnašas po įmonės pertvarkymo į viešąją įstaigą perduodamas jos nuosavybėn.
Įstatymo projektu siekiama optimalaus valstybės ir savivaldybių įmonių pertvarkymo, taip pat sudaryti galimybę į viešąją įstaigą pertvarkomos įmonės išteklius skirti viešajam interesui užtikrinti, vykdant švietimo, mokymo, mokslinę, kultūrinę ar kitokią visuomenei naudingą veiklą. Įstatymų projektuose daromi šie pagrindiniai pakeitimai. Valstybės ir savivaldybės įmonių projekte siūloma įtvirtinti naują teisinį reguliavimą ir numatyti galimybę įmones pertvarkyti į viešąsias įstaigas, kadangi dalis veikiančių įmonių pagal vykdomos veiklos pobūdį iš esmės labiau atitinka viešosios įstaigos, kaip teisinės formos, požymius bei vykdo viešojo administravimo funkcijas. Šiuo metu teisės aktuose, deja, bet nenustatyta galimybė įmones pertvarkyti į viešąsias įstaigas. Taip pat iki sprendimo pertvarkyti įmonę į viešąją įstaigą priėmimo turės būti gautas Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sutikimas. Perduodamas turtas turės būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Taip pat turės būti vertinamas ne visas įmonės patikėjimo teise valdomas turtas, o tik tas, kuris po įmonės pertvarkymo į viešąją įstaigą pereis jos nuosavybėn kaip dalininko įnašas. Pertvarkius įmonę į viešąją įstaigą, turtas nuosavybės teise pereis viešajai įstaigai, o valstybė taps viešosios įstaigos dalininke.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti naują valstybės ir savivaldybių turto investavimo teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kaip įnašas, galės būti perduodamas viešajai įstaigai nustatant ar formuojant dalininkų kapitalą, kai įmonė pertvarkoma į viešąją įstaigą. Trumpai tiek. Prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju už išsamų pristatymą. Pirmoji klausti nori I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, pagal kokius kriterijus nustatysite, kurios įmonės virs į viešąsias įstaigas? Šiaip ar taip, tos valstybės ar savivaldybių įmonės mokėdavo mokesčius į savivaldybių biudžetą arba valstybės biudžetą. Plius, aiškinamajame rašte jūs rašote, kad išvengsite nemokių įmonių pertvarkymo. Kam atimti iš valstybės mokančią mokesčius įmonę? Pagal kokius kriterijus bus atrinkta, aš pasigedau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirmiausia iš tiesų dalis įmonių jau dabar vykdo viešojo administravimo funkcijas ir jos jokių mokesčių iš tiesų nemokėjo, tai yra dividendų, pelno jos neturėjo. Jos labiau užtikrino viešąsias funkcijas. Mes tokių įmonių priskaičiuojame per aštuonias valstybėje. Jos turėtų būti bent jau pertvarkytos į viešąsias įstaigas.
PIRMININKAS. Antrasis klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, Valstybės kontrolė savo ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad viešosios įstaigos faktiškai nėra kontroliuojamos. Didžiausia netvarka, tiek finansinė, tiek turtinė, yra viešosiose įstaigose. Tai liečia ir medicinos įstaigas, ir panašiai. Kaip tik buvo keliama mintis tas įmones perregistruoti ir jas padaryti valstybės arba savivaldybės įmonėmis, kad jos būtų kontroliuojamos.
Kodėl jūs ne atvirkščiai? Aš manau, kad iš viso valstybės ar savivaldybių viešąsias įstaigas reikėtų naikinti, kad visos įmonės būtų valstybės ar savivaldybės įmonės. Tai yra daug didesnė kontrolė. Nesvarbu, koks jos pavadinimas, valstybės ar savivaldybės įmonė gali teikti ir viešąsias paslaugas, ką šiuo metu ir daro. Ar čia tikrai nėra paslėpti kokie kiti kėslai, pertvarkant įmones, kad jos galėtų tvarkytis, kaip nori, visiškai neatsakydamos niekam?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš galiu jus užtikrinti, kad nėra jokių kėslų. Tiesiog jau dabar galima pertvarkyti įmones į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, taip pat į valstybės įmonę. Bet kaip pavyzdys. Valstybės įmonė „Mūsų amatai“ pirmiausia rūpinasi nuteistųjų integracija į visuomenę, o pačioje įmonėje dirba tik nuteistieji. Dalis įmonės veiklos skirta tik pačių nuteistųjų reikmėms. Pagal visus požymius tai yra įmonė, nesiekianti pelno. Pagal visus požymius jinai yra viešoji įstaiga.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš manau, kad jūs susipažinote su Teisės departamento pastabomis. Mano galva, jos yra labai rimtos, nes čia kalbama ir apie turto priklausomybę, ir apie galimo pelno… Jūsų pavyzdys labai tinka: kaliniai bus dalininkai ir uždirbtas pelnas atiteks ne valstybei, o kaliniams. Perfrazuojant jus.
Todėl mano klausimas, ar tai nėra valstybės turto privatizacijos antroji banga ir galimybės tokiose įstaigose… Jau šiandien valstybinių įstaigų vadovai gauna daugiau negu ministras, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas. Įsikūrus tokioms viešosioms įstaigoms, jų vadovų darbo užmokestis bus gerokai didesnis, nei kartu sudėjus jūsų visų trijų valdžios. Ar šito siekiame?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Jau galiu atsakyti? Šito nesiekiame. Pirma.
Antra. Dėl jūsų nuogąstavimų, kai tai gali būti privatizacijos banga. Tai nėra privatizacijos banga, nes akivaizdu, kad dauguma viešųjų įstaigų jau dabar nesiekia pelno, yra ne pelno siekiančios.
Lygiai tas pats dėl įmonių, apie kurias mes kalbame. Kitu statusu jos negali būti pertvarkytos, nes jos realiai atlieka viešąsias funkcijas. Kaip pavyzdys. Statybos produkcijos sertifikavimo centras, Energetikos agentūra, Naftos produktų agentūra, Prabavimo rūmai – visa tai yra viešosios funkcijos, nė viena iš tų įmonių nevykdo funkcijų, kurios neštų pelną ir dividendus gale dienos.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš nenoriu kartoti, ką pasakė gerbiamasis Algirdas, tačiau jis pasakė švelniai, kad yra tam tikras numatytas kelias – privatizacija. Aš sakyčiau, čia daroma landa prichvatizacijai. Kaip jums atrodo?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia buvo klausimas? Ačiū, kolega. Aš jokiose privatizacijose nedalyvavau ir neketinu dalyvauti. Vienas dalykas. Įstatyme labai aiškiai nurodyta, kad dėl valstybės įmonių spręs Vyriausybė, dėl savivaldybių spręs savivalda. Dabar galima privatizuoti valstybės įmones, savivaldybės įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, lygiai taip pat paprastai kaip viešąją įstaigą. Aš nelabai suprantu, kuo čia dėtas statusas ir privatizavimas? Man atrodo, visiškai supainiojote du dalykus.
PIRMININKAS. Ministre, dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus, galite atsisėsti. Motyvai dėl viso, nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, balsuosiu pateikimo stadijoje už, tačiau man atrodo, kad privatizavimą ponas V. Kamblevičius ne be reikalo paminėjo. Privatizavimas galėtų būti kaip galimybė, kaip prievolė išanalizuoti, ar šios įmonės – valstybės ar savivaldybės atlieka tas funkcijas, kurios galėtų būti atliekamos rinkoje. Jūs paprastai, taip progresyviai žiūrėdamas į valstybės ar savivaldybės įmonių skaičiaus mažinimą, šiuo atveju irgi galėtumėte įrašyti reikalavimą, kad kiekvienu atveju, prieš pertvarkant valstybės ar savivaldybės įmonę į viešąją įstaigą, turi būti nustatyta, ar tas funkcijas gali atlikti rinka. Jeigu padaroma išvada, kad rinka gali atlikti šias funkcijas, tai, atleiskite, kokio velnio reikalingas reorganizavimas iš valstybės įmonės į viešąją įstaigą?
Mano manymu, turėtų būti (mano ir tokio politiko kaip jūs akimis vertinant) patikrinama, ar tikrai reikia valstybės arba savivaldybės kontrolės tokioms įmonėms, nepaisant statuso. Dabar jūs sprendžiate dėl statuso pakeitimo, nespręsdami esminio klausimo, ar apskritai reikia dalyvauti tame verslo procese. Jūsų paminėta valstybės įmonė „Mūsų amatai“, man atrodo, yra tipiškas atvejis, kai rinkos dalyviai galėtų atlikti šias funkcijas. Galėtų atlikti tas funkcijas, bet dabar jūs vėl nesvarstote, ar galėtų, ar negalėtų.
Taigi mano siūlymas svarstymo stadijoje – įrašyti tam tikrus papildomus saugiklius, verifikavimą, patikrinimą, paauditavimą, ar tikrai reikia apskritai išlaikyti, o tada spręsti, ar likviduoti, privatizuoti, jeigu tikrai reikia, pakeičiame statusą į viešąją įstaigą. Tai toks papildymas, aš pats jį bandyčiau teikti svarstymo stadijoje. O kol kas balsuoju už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, girdėjome ir išklausėme kolegas, kad iš tiesų pavojų kolegos įžvelgia. Ne tik kolegos, bet ir Teisės departamentas savo rimtomis pastabomis. Tikrai iš jų matyti, pavyzdžiui, dėl pelno paskirstymo, nes šiandien iš savivaldybės įmonių pelno gali būti daromos įmokos į savivaldybės biudžetą, o pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnį dalininkams tas pelnas nebegali būti skirstomas, vadinasi, savivaldybė ir valstybė iš to pelno negali tikėtis nieko, o jis yra biudžeto vienas iš šaltinių.
Kitas dalykas – dėl turto perdavimo, ar buvo atlikta kaštų ir sąnaudų, tai yra naudos ir kaštų analizė, pagaliau antikorupcinis vertinimas. Aš nematau, kad būtų pridėta antikorupcinio vertinimo informacija. Tai tikrai norėtųsi, jei bus pritarta po pateikimo, kad būtinai būtų pateikta STT išvada. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus visi išsakė, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto, o kartu ir dėl lydimojo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš – 5, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar turite kas nors papildomų siūlymų? Prašom, Virginijau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kadangi laiko yra, tai, nors labai gaila, kad vienas geriausių Seimo teisininkų labai skirtingai interpretuoja, bet, žinoma, aš norėčiau paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos šito projekto antikorupcinio vertinimo, kad nekiltų tų nereikalingų aistrų ir interpretacijų.
PIRMININKAS. Kartu ir šiam siūlymui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2311 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2311. Pranešėjas – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, praėjusiais metais Valstybės kontrolė ir Savivaldybių kontrolierių asociacija mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Audito komitetų jungtiniame posėdyje pateikė ataskaitas. Po ataskaitų pristatymo buvo sudaryta darbo grupė ir darbo grupė beveik metus dirbusi norėtų atsiskaityti apie atlikus namų darbus. Kadangi į darbų programą nebuvo įtraukta, tai darbo grupės vardu prašyčiau, kad būtų papildyta darbų programa.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai ir visi 78 buvo prieš, susilaikiusių ir prieš nėra. Tai yra už.
16.57 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas nr. XIIIP-2278, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2279, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2280, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2281, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2282, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2283, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2284 (pateikimas)
Taip, galite pristatyti projektą Nr. XIIIP-2278 ir kartu visus lydimuosius. Prašau. Galite pristatyti.
R. JUŠKA (LSF). Aš noriu kolegas informuoti ir priminti, kad darbo grupėje dirbo kolegos A. Norkienė, R. Budbergytė, G. Kindurys, I. Šimonytė, ir mums išties labai nuoširdžiai talkino naujasis Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas G. Radavičius. Nuoširdus ačiū už bendrą darbą.
Darbo grupė po Valstybės kontrolės pateiktos ataskaitos nagrinėjo jau turbūt ne vieną kadenciją nuolat vis kylantį klausimą dėl savivaldybių tarybų kontrolierių darbo ir veiklos. Išnagrinėję mes savivaldybių išorės audito modelius, jų problemas ir trūkumus, priėjome prie išvados, kad idealaus savivaldybių išorės audito modelio nėra, o šiuo metu Lietuvoje veikianti dviejų lygių savivaldybių išorės audito sistema atitinka tarptautinę praktiką, esančią daugelyje Europos valstybių.
Kadangi daugelį metų buvo įvairių pasiūlymų ir nuolat tomis temomis kalbama, aš labai trumpai norėčiau pristatyti ir pasakyti, ką mes nagrinėjome, iki priėjome prie atitinkamų pasiūlymų. Darbo grupė, atsižvelgdama į visus prieš tai nagrinėtus variantus, svarstė, pirma, kad savivaldybių išorės auditą atlieka Valstybės kontrolės struktūros padalinys, nes tokių pasiūlymų ir svarstymų yra buvę, antra, kad regioninės savivaldybių išorės audito institucijos steigimas būtų kaip vienas iš variantų. Dar vienas variantas – savarankiškos savivaldybių audito institucijos, turinčios teritorinius padalinius, įsteigimas ir pertvarkymas ir esamo modelio tobulinimas.
Darbo grupė, išnagrinėjusi visus galimus variantus ir atsižvelgusi į Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, pasirinko svarstyti tokį variantą – tobulinti esamą dabartinį modelį, nes daugelio siūlymas ir anksčiau yra buvęs sukurti prie Valstybės kontrolės struktūrinį padalinį, bet buvo konstatuota ir pateikta Teisės departamento išvada, kad tai prieštarauja Konstitucijos 127 straipsniui.
Regioninės savivaldybių išorės audito institucijos steigimo modelio, jungiant su vyriausybių atstovų institucijomis arba prie regioninės plėtros tarybos, vėlgi buvo, įvertinus visas aplinkybes, atsisakyta, nes jis faktiškai sunkiai įgyvendinamas. Taip pat buvo svarstytas variantas, kaip minėjau, dėl naujos institucijos įsteigimo, bet atsisakyta dėl jos teisinės formos, atskaitingumo, vadovo skyrimo, finansavimo, taip pat didelės rizikos nutolti nuo konkrečios savivaldybės problemų.
Ir, kaip minėjau, mes pasirinkome esamo savivaldybių išorės audito modelio tobulinimą. Kadangi buvo taip pasirinkta, buvo apsvarstyti visi galimi variantai, ypač tie, kuriuos teikė Savivaldybių kontrolierių asociacija. Ir noriu iš anksto atkreipti dėmesį, kad šiandien nėra pateikta Valstybės tarnybos įstatymo galimų pataisų. Jas darbo grupė pateikė, pateikė kaip siūlymą dėl naujo Valstybės tarnybos įstatymo, kurį svarstysime. Būtent ten atsižvelgta, iš karto noriu paminėti tuos punktus, kad nekiltų klausimų. Tai, kad buvo nuvertintas tarybos kontrolierius ir jo darbo užmokestis kaip žemesnio lygio. Jis tikrina institucijas, bet gauna mažesnį darbo užmokestį už įstaigų vadovus, mūsų darbo grupės yra toks pasiūlymas, galbūt į tai bus atsižvelgta.
Taip pat savivaldybių tarybų kontrolierių darbo vertinimas. Labai didelę riziką įžvelgiame, kai, tarkime, savivaldybės meras vertina gana principingą savivaldybės tarybos kontrolierių ir, jeigu jis principingas, gali neigiamai įvertinti. Kadangi tai yra valstybės tarnybos darbuotojas, įžvelgiame politinės korupcijos riziką. Numatėme ir pasiūlėme variantą nuo darbo grupės, kad iš pirmo karto tai negaliotų ir būtų nustatyta tvarka, kaip jis yra vertinamas. Taip pat pateikėme siūlymą, kad savivaldybės tarybos kontrolieriui nebūtų taikoma ketverių metų kadencija, nes, išanalizavus padėtį Respublikoje, akivaizdžiai matyti, kad šių pareigų, ypač už dabartinį darbo užmokestį, faktiškai vietos neužimamos, nedalyvaujama konkurse ir faktiškai nėra jokios pasirinkimo galimybės.
Prie Vietos savivaldos įstatymo projekto straipsnių pakeitimo, kaip ir numatyta projekte, – 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsniai. Atkreipiu dėmesį ir norėčiau pradėti nuo 27 straipsnio, kad būtų aiškiau. Turbūt esminis pakeitimas ir numatymas, o po to išplaukia visi kiti straipsnių pakeitimai.
Dabartiniame įstatyme yra numatyta, kad Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba gali būti steigiama arba jos nebūti, jeigu savivaldybėje gyvena mažiau nei 30 tūkst. gyventojų. Kadangi gyventojų skaičius nuolat mažėja ir atsiranda pavojus, kad nebus užtikrintas keturių akių principas, yra mūsų darbo grupės siūlymas, tam siūlymui pritarė visi darbo grupės nariai, steigti tarnybą, kurioje būtų ne mažiau kaip dvi pareigybės. Mes manome, kad nereikėtų palikti pasirinkimo teisės savivaldybės tarybai nesteigti tarnybos, o turėti tik vieną tarybos kontrolierių.
Atsižvelgiant į šį mūsų darbo grupės siūlymą ir siūlymą pakeisti 27 straipsnį, atsirado nemažai su tuo susijusių siūlymų. Pristatomo projekto 3 straipsnyje kontrolieriaus nebelieka, lieka Kontrolės ir audito tarnyba, 12 straipsnyje – Kontrolės ir audito tarnyba, 14 straipsnyje yra atsižvelgta į Kontrolierių asociacijos siūlymus ir mūsų darbo grupė pritaria, kad kontrolieriaus parengtą ataskaitą pakeistume į vykdymo ataskaitą. 16 straipsnyje taip pat ne kontrolierius, o Kontrolės ir audito tarnyba. 20 straipsnyje analogiškai – nelieka vieno kontrolieriaus, bet tarnyba. Apie 27 straipsnį – nuo jo pradėjau ir paminėjau. (Balsai salėje)
Jeigu viskas aišku, nuobodu, aš galiu ir esu pasirengęs atsakyti į klausimus, Kęstuti.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, baigėte. Labai ačiū už išsamų pristatymą. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Siūlymų daugiau nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėkoju jums už puikų darbą. (Balsai salėje) Viskas, ačiū.
Toliau – kitas darbotvarkės klausimas. Pranešėjo nematau salėje, todėl turbūt keliame į kitą posėdį.
17.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2318 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kas čia dar liko? Liko rezerviniai klausimai. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2318. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete įvyko posėdis ir priimtas sprendimas, remiantis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymu, labai nuoširdžiai padėkoti už sąžiningą darbą P. Urbšiui, nes buvo išrinkta ir kita labai sąžiningai dirbanti kolegė G. Burokienė. Kad įsiteisintų šis nutarimas, reikia Seimo pritarimo, Seimo nutarimo, kuris patvirtintų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą. Prašome balsuoti. Taip pat išties labai noriu nuoširdžiai padėkoti buvusiam komiteto pirmininkui P. Urbšiui.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Klausti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, gerbiami Seimo nariai, politikoje nėra nieko pastovaus ir šiuo atveju tai yra logiškas sprendimas. Guoda pagal valstiečių kvotą tikrai gali ir turi užimti komiteto pirmininko pareigas. Aš manau, kad pats tas faktas, kad valstiečiai, kurie vis dėlto savo kvotą užleido Mišrios Seimo narių grupės nariui komitete, rodo, kad iš tikro jų žiūrėjimas, kaip pasakyti, yra valstybiškas, ir jeigu ir jūs, Seimo nariai, manote, kad komiteto pirmininkas gali būti kitas, o aš galiu likti šiame komitete, siūlau pritarti šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai tik P. Urbšys išėjo iš Valstiečių frakcijos, iškart jo darbas pagerėjo, o jūs jį atleidžiate.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Niekas neužsirašė kalbėti. Bendru sutarimu galima pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Niekas neužsirašė. Siūlymų nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 8. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2318) priimtas. (Gongas)
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2319 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2319. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs puikiai žinote, kad kai žmogus tampa komiteto vadovu, jis nebegali vadovauti komisijai. Šiuo atveju G. Burokienė dar atsakingai dirba Pasaulio lietuvių bendruomenės nare… Seimo delegacijos ir tiesiog prašo ją išbraukti iš Migracijos komisijos, kuriai sėkmingai vadovavo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija vietoj G. Burokienės tikisi, kad labai aktyviai dirbs, ir prašo būti nariu B. Markauską.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti nori K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, ar sugebės?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš įsitikinusi, kad jeigu jis sugebėjo vadovauti ministerijai, jeigu jis sugebėjo daugelį metų labai aktyviai dirbti Žemės ūkio rūmų vadovu, jeigu jis turi tokį didžiulį pasitikėjimą savo rinkimų apygardoje, Migracijos komisijoje išties dirbs sąžiningai ir atsakingai, nes yra labai pareigingas žmogus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausti niekas nenori. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Taip pat galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Siūlymų nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2319) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gal šiek tiek ir sutaupiau laiko, būčiau pasisakęs už, bet kartu būčiau atkreipęs dėmesį. B. Markauskas gyvena savivaldybėje, kur visiškai kitos migracijos problemos, tai yra labiausiai pagal gyventojų skaičių auganti Lietuvoje savivaldybė, todėl apeliacija į tai, kad didelį pasitikėjimą ten turi ar kas, ne į temą. Man atrodo, Migracijos komisija daugiausiai spręs emigracijos problemas. Čia ponas Bronius turi visiškai kitą patirtį. Atkreipiu dėmesį. O šiaip, be abejo, pasisakau už. Sėkmės.
PIRMININKAS. Gal kaip tik žino, kaip spręsti tas problemas, geroje vietoje gyvena.
17.15 val.
Seimo savaitės (2018-06-18–2018-06-22) – 2018 m. birželio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 3 klausimas – savaitės, prasidedančios 2018 m. birželio 18 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, visų pirma labai nuoširdžiai dėkoju. Dirbame atsakingai, susitelkę, šiandien priėmėme daug įstatymų ir buvo svarstymas. Kai kuriuos atidedame, bet tai yra procesas. Kitą savaitę – 19–21 dienomis plenarinių posėdžių metu turėsime labai daug intensyvaus darbo.
Antradienis. Valstybės tarnybos įstatymo svarstymas jau čia, plenarinių posėdžių salėje. Valstybės įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir, aišku, tie įstatymų projektai, kaip ir sutarėme, kurie grįžta atitinkamai į rytinį posėdį, dėl jų buvo daryta pertrauka.
Toliau. Jūsų valia yra pakviestas ir privalo atsakyti į klausimus, interpeliacija aplinkos ministrui K. Navickui. Tenkins jus ar netenkins jo atsakymai į klausimus, tada bus tolesni procesai. Bet pirmiausia Seimo nutarimas dėl to.
Taip pat, kaip ir visada, Vyriausybės pusvalandis – energetikos ministras kalbės apie jau priimtų teisės aktų parlamentinę kontrolę.
Valstybinės kalbos politikos gairių svarstymas. Muziejų ir kitų teisės aktų svarstymas. Iš tiesų antradienį – svarstymai. Taip pat Liberalų sąjūdžio įstatymų projektai, jie jau apsvarstyti komitetuose ir jie atsiduria mūsų darbotvarkėje. Tie, kurie apsvarstyti, kalbu apie Mokėjimų įstatymą… atsiprašau, Elektroninių ryšių ir kitus. Privaloma tvarka, Statuto 92 straipsnis, įrašoma tų Seimo narių, kurie surinko 47 parašus, – tai dėl ligos ir motinystės, žemės ūkio ir maisto ūkio, Kaimo plėtros įstatymo iniciatyvos.
Ketvirtadienis. Mes turėsime iškilmingą signataro V. Šadreikos 80-ųjų gimimo metinių paminėjimą, tai esame sutarę su signatarais ir maloniai tą misiją atliksime. Ketvirtadienį bus priėmimas finansinės paskatos, įsigyjant jaunoms šeimoms pirmąjį būstą, ir jau gyventojų pajamų mokesčio svarstymas. Mokesčių reformos įstatymai iš komitetų jau ateina į plenarinių posėdžių salę. Taip pat, manau, rasime bendrą sutarimą, arba bent jau dauguma pritars, tikimės, dėl Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos patvirtinimo projekto. Kaip jau ir minėjau, Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo ir kiti projektai, tai, ką komitetai trečiadienį ir galimai penktadienį bus apsvarstę.
Taip pat opozicinė darbotvarkė. Jos metu turėsime nemažai opozicinių frakcijų. Tai yra frakcija „Tvarka ir teisingumas“, manau, kad jie priims ir kitas frakcijas pateikti opozicijos įstatymų projektus.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiama vicepirmininke, mes truputį su jumis kalbėjome. Šią savaitę buvo svarstomi du – 16 ir 17 straipsniai Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo. Klausimas – projektas Nr. XIIIP-867 kartu komitete irgi buvo svarstomas. Būtų labai smagu, kad mes sugebėtume įtraukti. Būčiau dėkingas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes apie tai jau kalbėjome. Jis kitą savaitę bus darbotvarkėje ateinančios savaitės. Patikslins. Tik garsiai patikslinkite numerį, kad kartais mūsų Sekretoriatas… Projektas Nr. XIIIP-867. Gerai.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji vicepirmininke, taip pat noriu paklausti jūsų dėl vieno įstatymo projekto. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1519.
Tai nutarimas dėl „NT valdų“ skelbiamo konkurso, kai parduodamas turtas, o iš tikrųjų parduodama jiems nepriklausanti valstybinė žemė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra apsvarstęs ir pateikęs savo išvadą, todėl po svarstymo reikėtų skubiai priimti, nes jau kai kurie konkursai yra įvykę šeštą dieną. Ta prasme buvo ten skelbti, bet rezultatai dar tik bus po mėnesio. Tai labai svarbu, kad būtų būtent užkirstas kelias neteisėtai užvaldyti valstybei priklausančią žemę, kol nebaigta restitucija.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė ir išvadą ir parengtas konsoliduotas įstatymo projektas, manau, kad tikrai bandysime įrašyti. Noriu tik pasakyti, kolegos, tiek antradienio, tiek ketvirtadienio darbotvarkė jau labai labai labai su daug įstatymų projektų ir reikalaus jūsų sutelkto darbo.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, norėjau paklausti, tiksliau, pasitarti dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-435, Nr. XIIIP-436 ir Nr. XIIIP-1116. Tai yra mokesčių už gamtos išteklius įstatymai, kurių jau yra svarstymo stadija, jeigu priimtume, tai nuo liepos 1 dienos, yra tokia siekiamybė. Lygiai taip pat Medžioklės įstatymas kaip pagrindinis. Jie tarpusavyje susiję, yra tikrai didelių lūkesčių ir ministerijos įsipareigojimų, ir kitų dalykų, tai būtų frakcijos vardu toks prašymas, kad jie, esant galimybei, atsirastų darbotvarkėje.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Girdėjome jau anksčiau jūsų prašymą ir atsiprašome, kad galbūt dėl perkrautos darbotvarkės nebuvo įtraukta arba nebuvo rastas sutarimas, atsirasdavo vis naujų iniciatyvų. Dar turime dvi savaites: ateinančią ir dar kitą, manau, mes pajėgsime dirbti labai atsakingai.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau pasitikslinti. Taip pat yra keletas pataisų dėl Atliekų įstatymo pakeitimo įstatymo, dėl Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektų, čia nukeliama truputį vėliau. Ar čia bus įtraukta į vėlesnių posėdžių darbotvarkes, nes tai yra įtraukta į pavasario?..
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jūs kalbate apie pateikimą įstatymų projektų, kuriuos Vyriausybė nori pateikti, jeigu dėl jų bus Teisės departamento išvada, kas yra privalu. O Teisės departamentas, užregistravus įstatymo projektą, per septynias darbo dienas pateikia. Tai čia tiesiog viskas daroma. Aišku, labai gaila, kad ministerija ar suinteresuoti asmenys įstatymų projektus pateikia paskutiniu metu ir tikisi, kad jie bus labai greitai priimti. Seimo nariai turi turėti galimybę juos diskutuoti, gerai įsigilinti. Tiesiog matysime, kokia situacija. Ačiū už jūsų pastabą. Mes tiesiog konkrečiai kiekvienu klausimu tarsimės ir žiūrėsime, kaip galima ir pateikti, ir svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, čia prieš tris mėnesius tribūnoje stovėjo Seimo Pirmininkas ir pristatė pavasario sesijos darbotvarkę. Aš jau klausiau vieno klausimo, klausiau, ar bus įtrauktas į pavasario sesijos darbotvarkę medicininių kanapių įstatymas, arba kitaip, Psichotropinių ir narkotinių vaistų įstatymas, kuris įteisina galimybę sunkius ligonius gydyti arba jiems gauti medicininių kanapių. Sesija jau eina į pabaigą, o įstatymo projektas taip ir neatkeliavo. Aš žinau, kad labai daug žmonių laukia, žinau, kad šiandien gimtadienis L. Radžiūno, kuris laukia, bet yra ir daug sergančių žmonių, kurie labai laukia ir nesulaukia šio įstatymo projekto. Ar galėtumėte patikslinti, kada vis dėlto mes jį pamatysime čia?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai atmintinai nežinau, kokioje stadijoje ir kokių kliūčių yra, kad jo nėra darbotvarkėje, nes aš taip pat pritariu, kad jis atsirastų ir būtų priimtas. Leiskite man tiesiog pasidomėti ir atsakyti jums asmeniškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Irgi niekas neužsirašė. Tai galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Visą darbotvarkę šiandien baigiame, tai kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Birželio 14 dienos, ketvirtadienio, posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.