LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 164
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį balandžio 26 dienos plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė
Popietinė yra opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė. Ir pagal patvirtintą Seimo darbotvarkę 1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 54, 55 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4839. Pateikimas. V. Gailius.
Gerbiami kolegos, autorius atsiprašo, kadangi iš darbotvarkės yra išbrauktas Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, o šis projektas Nr. XIIIP-4839 yra lydimasis, tai gerbiamasis V. Gailius šito nepateikia. Tačiau pateiks Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-272. Prašom.
15.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-272 (pateikimas)
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, paskutinių dienų įvykiai ir tai, kad karas keliuose su neblaiviais vairuotojais nesibaigia, skatina teikti šį įstatymo projektą. Jis rengtas diskutuojant su pareigūnais, kurie susiduria su šia problema. Taikymo problema iš tikrųjų yra, nes 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimams, kuriais numatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie vairuoja transporto priemones, būdami 1,5 promilės girtumo, šie, taip pat anksčiau priimti atitinkami teisinio reguliavimo, griežtinančio neblaivių ir apsvaigusių asmenų, vairuojančių transporto priemones, atsakomybę, pakeitimai rodo mūsų norą didinti eismo saugumą, saugoti mūsų žmones, tačiau pareigūnai susiduria su esminėmis problemomis.
Aš trumpai pristatydamas norėčiau pabrėžti, kad asmeniui skiriamas specialios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė ir terminas skaičiuojamas nuo specialią teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos arba kai taikomos procesinės prievartos priemonės. Savais žodžiais, sulaikius paimamas dokumentas, o asmuo, kuris buvo sulaikytas girtas, iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme ir toliau važinėja, tačiau atėmimo terminas skaičiuojamas nuo sulaikymo, nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo momento. Tokiu būdu vilkinami procesai, o grėsmė kelyje nedingsta. Ir toliau kelia grėsmę tas asmuo, kuris dažniausiai nesaugo kitų gyvybių ir toliau vairuoja neblaivus. Kai sulaikomas toks asmuo, jam nėra atimama teisė vairuoti. Jam taikoma procesinė prievartos priemonė arba administracinėje byloje. Ir sankcijos yra neadekvačios keliamai grėsmei, todėl aš siūlau Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio pakeitimą, jį papildyti. Buvusi galiojanti norma „transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones“, papildyti „kai iš vairuojančio asmens paimtas vairuotojo pažymėjimas įstatymo nustatyta tvarka taikant procesines prievartos priemones“. Ir tada sankcija būtų adekvati keliamai grėsmei ir daromam pažeidimui.
Toks iš esmės praktinis techninis įstatymo projektas. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori klausti du Seimo nariai, abudu – Jovaišos.
Pirmasis – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, norėjau pasiteirauti. Ši priemonė, kurią jūs siūlote, būtų naudojama tik tiems asmenims, kurie vairavo automobilį neblaivūs, ar?..
V. GAILIUS (LSF). Tiems, kurių atžvilgiu taikomos procesinės prievartos priemonės, paimtas pažymėjimas už tai, kad jis vairavo neblaivus ir…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš supratau. Yra kitokios gyvenimo akimirkos, kada paima tą vairuotojo pažymėjimą už kitokį prasižengimą. Tiems žmonėms nebus taikomi šitie?
V. GAILIUS (LSF). Aš ir pabrėžiau – procesinės prievartos priemonė, nes administracinėje byloje vairuotojo pažymėjimas paimamas nebūtinai kaip sankcija.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš supratau, bet čia veiks tik tiems, kurie išgėrę?
V. GAILIUS (LSF). Be jokios abejonės.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, aš supratau.
V. GAILIUS (LSF). Ir norėčiau, profesoriau, priminti, kad nuo liepos 1 dienos…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Palaukite, palaukite. Ar visiems bus taikoma, ar tik tiems, kurie transporto priemonę vairavo neblaivūs?
V. GAILIUS (LSF). Aš kalbu apie baudžiamąją atsakomybę, tai yra baudžiamoji atsakomybė numatyta tik tiems, kurie vairuoja neblaivūs.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, akivaizdu, kai sustabdytas neblaivus vairuotojas įpučia į tą prietaisą ir pareigūnas pamato duomenis. Kodėl negali dviejų, trijų dienų laikotarpiu užbaigti visą tą procesą? Juk akivaizdu, kokie skaičiai, – atimi, duodi baudą ir panašiai. Kokie ten dar teismo procesai, kokie nagrinėjimai? Netgi jūsų siūlymo tada nereikėtų, bet, aišku, aš jį palaikysiu. Kodėl nedaroma tiesiog greituoju būdu?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Yra apeliacija, yra teisminės bylos nagrinėjamos. Jos supaprastinto proceso tvarka gali būti nagrinėjamos, bet ne visada tai pavyksta ir specialiai vilkina tą procesą.
O šiaip aš šiandien besirengdamas pristatymui turiu mums priekaištą, kodėl mes šią veiką priskyrėme prie neatsargių veikų? Jeigu būtų 281 straipsnio prim dalis, tai mes galėtume kalbėti apie tyčinę veiką, ir jeigu žmogus jau su promile sėdo prie vairo, tai jis žinojo, norėjo tų pasekmių ir jų siekė. Bet čia tokia remarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus.
Dabar po pateikimo dėl viso. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 14 dieną.
15.09 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1086 (pateikimas)
Toliau – Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1086 pateikimas. Kviečiu G. Vaičekauską.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Miela pirmininke, ponai ir ponios, leiskite jums pristatyti Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Kodėl atsirado pakeitimas ir kam to reikia? Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra nurodyta, jog asmenys, siekiantys eiti ypatingųjų ar neypatingųjų statinių techninės veiklos sričių vadovų pareigas, turi išlaikyti profesinių žinių egzaminus, vykdomus pagal programas, parengtas aukštosios mokyklos, asociacijos, sąjungos, kitos visuomeninės organizacijos ar mokymo įstaigos. To paties straipsnio 12 dalyje reglamentuota, kad asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas penkerius metus privalo tobulintis kvalifikacijos kėlimo kursuose ir išklausyti ne trumpesnį kaip 20 valandų ciklą pagal tų pačių mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas.
Kas čia yra blogai? Čia nieko nėra blogai. Kvalifikacijos kėlimas yra gerai, bet šia įstatymo pataisa mes siūlome išplėsti paslaugų teikėjų ratą, praplėsti asmenų ratą, kuriems būtų suteikta teisė teikti profesinių žinių egzaminavimą ir rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus. Taip bus išvengta nepagrįstos diskriminacijos, sudaromos teisingos konkurencijos sąlygos, pagerinamas tokių paslaugų prieinamumas, kokybė ir pasirenkamumas.
Ir dar. Europos Tarybos ir Parlamento direktyvų rezoliucinėse dalyse pažymima, kad konkurencinga paslaugų rinka yra būtina siekiant skatinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Šiuo atveju nesinori plėtotis, nes ir taip aišku, kad visi norime gyventi geriau. Tačiau daug kliūčių vidaus rinkose neleidžia tiekėjams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, plėsti savo veiklos.
Taigi projektu numatome praplėsti asmenų ratą, kuriems būtų suteikta teisė teikti profesinių žinių egzaminavimą ir rengti kvalifikacijos tobulinimo kursus. Siūloma Statybos įstatymo 12 straipsnio nuostatas papildyti, kad minėtas paslaugas gali teikti ne tik aukštosios mokyklos, asociacijos, sąjungos, kitos visuomeninės organizacijos ar mokymo įstaigos, bet ir kitų teisinių formų, rūšių juridiniai asmenys. Tai būtų tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkui už pristatymą. Pirmasis klausia A. Salamakinas. Gerbiamas Salamakinai, jūs norite klausti?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Atsiprašau, gerbiama pirmininke. Klausimas labai paprastas. Neblogai prisimenu praeitą kadenciją, kai praeitos kadencijos Seimas priiminėjo naujos redakcijos Statybos įstatymą, ir šis klausimas buvo svarstomas, ką jūs dabar siūlote, Aplinkos apsaugos komitete. Tada iškilo tokia problema, kam vis dėlto vykdyti egzaminus ir čia yra sudėta… Viena įmonė, kuriai vadovauja vieno garsaus politiko sūnus, labai norėjo šitos nuostatos. Ar jūs čia jo norus pildote, ar savo?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Atsiprašau, aš nebuvau anoje kadencijoje, nežinau, apie kurį politiką kalbate. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, kolega, už iniciatyvą. Aš norėčiau pasitikslinti dėl sąvokų. Jūs savo pristatymo pradžioje minėjote ypatingus, neypatingus statinius. Gal galite truputį patikslinti ir apibrėžti, kas tai yra, kad mes žinotume?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ypatingas ar neypatingas. Ypatingas tai, tarkim, kuriame… Prekybos centras yra ypatingas, daugiaaukštis yra ypatingas. Šimtas žmonių yra, tai yra ypatingas. Neypatingas yra pašiūrės, iki 80 kv. metrų individualūs namai ir t. t. Tiek.
PIRMININKĖ. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėčiau jūsų paklausti dėl įstatymo projekto ir terminų. Ar jūs matote, kad juos reikėtų šiek tiek atidėti dėl jų įsigaliojimo?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Čia nuo jūsų priklauso.
PIRMININKĖ. Kolega, ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai po pateikimo dėl viso projekto. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų kolega pristatė projektą turbūt pats nelabai suprasdamas, kas yra ypatingas ir kas yra neypatingas statinys. Jau vien tai rodo, kad turbūt kažkas už jį padarė tuos namų darbus ir jis tiesiog pabandė tai pristatyti. Todėl, matydamas, kad už to yra labai nedidelės grupės žmonių interesai, tikrai kviečiu nepalaikyti, ką ir kolega prieš tai klausdamas minėjo, kad jau praeitoje kadencijoje buvo bandoma tą įstatymą prastumti dėl labai mažos žmonių interesų grupės. Tikrai kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Už nėra norinčių kalbėti, bet buvo prieš, tai balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 23, prieš – 14, susilaikė 47. Po pateikimo nepritarta.
Taigi dabar alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad atmestume, balsuojate už, kas už tobulinimą, balsuojate prieš.
Balsavo 79: už – 44, prieš – 35. Atmesta.
15.17 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1673 (pateikimas)
Dabar Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1673. Teikia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad registravome šitą įstatymo projektą kartu su A. Salamakinu. Tiesiog priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje buvo A. Salamakino panaši iniciatyva, ir aš, norėdamas ją pakartoti, nutariau ir kolegą pakviesti. Taigi mes abu esame bendraautoriai.
Iš esmės tai galima vadinti techniniu pataisymu, nes dabar galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė keisti miško paskirties žemės paskirtį, kaip reglamentuojama: reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai. Tačiau 11 straipsnio 1 dalyje žodžio „rekreacija“ nėra, todėl norime suderinti šitų dviejų dalių, to paties straipsnio dviejų dalių, taikymą, nes praktikoje, kai reikia pagal detaliuosius planus arba rengti detaliuosius planus ar teritorijos bendrąjį planą, pavyzdžiui, saugomos teritorijos bendrąjį planą, tai žiūrima į tą straipsnį, kur nėra nurodyta „rekreacijai“.
Taigi, ką reikštų tas suvienodinimas? Jeigu abiejose dalyse to paties straipsnio, 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtų nuoroda „ir rekreacijai“, vadinasi, būtų galima paskirti miško žemės dalį kokioje paežerėje ar paupyje rekreacinės paskirties objektų statybai. Tarkime, pašiūrė baidarėms nuomoti. Nekalbama apie statinius, apie pastatus, kalbama apie statinius, kurie yra rekreacinės paskirties, nes, įsivaizduokime, kaip dabar vyksta laukinio turizmo sąlygomis ta pati baidarių nuoma. Jokio statinio nėra, viskas sukrauta ant kranto, žiemos metu turi būti išvežta. Šita teritorija neatiduodama rekreacinei paskirčiai. Šito įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pakeitimas leistų naudoti teritorijas rekreacinės paskirties statiniams, kad būtų vykdoma civilizuota turizmo rekreacijos veikla.
Dar kartą noriu pabrėžti – pastatų negali būti statoma, gyvenamosios paskirties pastatų negali būti statoma, aš primenu tą ir pabrėžiu būtent dėl to, kad praėjusioje kadencijoje, kai ponas A. Salamakinas teikė, iš praėjusios kadencijos buvo kolegė (neminėsiu pavardės), kuriai atrodė, kad miškuose nori statyti gyvenamuosius pastatus. Čia kalbama tik apie rekreacinės paskirties statinių statybą.
Noriu pasakyti, kad Valstybinė miškų tarnyba, pakeitus paskirtį, gali reikalauti kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Šiuo atveju atsiranda galimybė kompensuoti, kai sudaroma galimybė miško paskirties žemę paversti rekreacinės paskirties žeme. Noriu pasakyti, kad paskirties pakeitimas automatiškai nereiškia, pavyzdžiui, miško kirtimo. Mes žinome, kad miško paskirties žeme kartais laikoma kokiais nors krūmokšniais paežerėje ar paupyje apaugusi žemė, paskirtis yra miško, ir kol neleidžiama pakeisti paskirties į rekreacinę, tol negalima jokių statinių rekreacinės paskirties statyba.
Paaiškinau pakankamai daug, nors iš esmės tai yra dviejų to paties straipsnio dalių redakcijų suderinimas. Vienoje vietoje yra žodžiai „rekreacinei paskirčiai“, o kitoje vietoje nėra. Todėl prašymas leisti suvienodinti abiejų straipsnio dalių redakciją ir abiejose vietose įrašyti „rekreacinei paskirčiai“.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, štai ir pristatymo pabaigoje, ir įstatymo aiškinamajame rašte išskaičiau, kad tarsi norima tik redakciškai pataisyti įstatymą, nes neva 11 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė, o 1 dalyje nekalbama apie tokią galimybę pakeisti miško žemės paskirtį. Kaip čia iš tikrųjų yra, nes jūs savo kitoje pasisakymo dalyje kalbate apie išplėtimą rekreacinių zonų? Ar teoriškai mes galėsime daugiau Lietuvos miško žemės pakeisti kitomis naudmenomis, tarp jų rekreacine, ar negalėsime? Ir čia yra tik dviejų dalių įstatymo redakcinis suderinimas, arba tik redakcinis, arba ne tik redakcinis. Tai ir paaiškinkite.
E. GENTVILAS (LSF). Tai yra redakcinis, kadangi vienoje straipsnio dalyje galioja, kitoje negalioja, todėl aš vadinu techniniu arba redakciniu pakeitimu. Tačiau, žinoma, tai turi ir praktinių pasekmių. (Balsas salėje) Sutinku, kadangi dabar, pavyzdžiui, saugomoje teritorijoje, tvirtinant specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, žiūrima, kad viena straipsnio dalis leidžia panaudoti miško žemę rekreacinei paskirčiai, kita straipsnio dalis neleidžia. Kuo baigiasi toks specialusis teritorijų planavimo dokumentas? Neleisti keisti miško paskirties.
Suvienodinus abi straipsnio dalis, būtų leidžiama specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose keisti tą paskirtį. Dabar esminį dalyką noriu pasakyti: čia kalbama ne apie tai, kad miško paskirties žemę mažinsime, bet didinsime civilizuotų rekreacinių teritorijų plotą pagal šito įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tikrai paprašyčiau šiek tiek rimčiau ir ramiau, nes žmonės, susirinkę į ekskursiją, paklausė, kodėl salėje toks didelis triukšmas. Būkite malonūs. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, projektas kažkur matytas, jis vieną kartą jau buvo teiktas, gal ir ne vieną. Ar nemanote, kad iš tikrųjų laukia panašus likimas, jeigu nebus Vyriausybės palaikymo apskritai? Tai, ko gero, susiję su kai kurių poįstatyminių aktų pakeitimais, kad ko nors neišeitų netyčia, kaip visą laiką. Ar nemanote, kad gal reikėtų su Vyriausybe pabendrauti ir padirbėti? Iš tikrųjų projektas geras, nėra pavojingas, bet, aišku, pas mus būna daug visokių nuėjimų nuo įstatyminių normų ir gali sukelti pavojų ir sugadinti visą reikalą ateityje. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Jūs teisus – matytas. Aš paminėjau, kad pono A. Salamakino vardu buvo teiktas praėjusioje kadencijoje, todėl ir dabar bendraautoris yra A. Salamakinas. Noriu pasakyti, kad praėjusioje kadencijoje tikrai ilgai užtruko svarstymas ir savo nuomonę teikė tiek Aplinkos ministerija, aš esu matęs raštus, pritarė šitai pataisai, tiek teikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri taip pat pritarė šitoms pataisoms, tačiau Seime nebuvo priimta. Taigi suinteresuotos valstybinės institucijos – ministerija ir tarnyba pritaria tam pakeitimui. Mano siūlomam šiuo metu projektui mes nesame užprašę tos nuomonės, bet praėjusioje kadencijoje buvo. Aš neprieštarausiu, jei Seimas nutars kreiptis į Vyriausybę vėlgi pakartotinai gauti Saugomų teritorijų tarnybos ir Aplinkos ministerijos nuomonę.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, čia jau ne į Vyriausybę reikėtų kreiptis, o Konstitucinį Teismą. Ar nemanote, kad ši pataisa prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, nes Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad miško paskirties keitimo galimybė turi būti reta išimtimi? O šiuo metu mes turime devynias, rodos, paskirties keitimo galimybes, kas jau tapo plačiai paplitusiu reiškiniu. Juo labiau kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad, keičiant miško paskirtį, turi būti paisoma pirmiausia viešojo intereso.
Ir dar vienas – rekreacija, jau ir šiuo metu rekreacinės paskirties objektai gali būti statomi be miško paskirties keitimo.
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu jūs laikotės tos doktrinos, kurios, aš irgi sutinku, reikia laikytis, tai tada būkime nuoseklūs. Reikia 11 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „rekreacijai“. Dabar 3 dalyje yra žodžiai „rekreacinei paskirčiai“, o 1 dalyje to nėra. Čia ir yra aplinkosaugininkų pasimetimas, kai viena straipsnio dalimi leidžiama dėl rekreacinės paskirties keisti miško paskirtį, kita dalimi neleidžiama.
Dabar Konstitucinio Teismo išaiškinimas: būtent svarbiai visuomeninei paskirčiai. Ar rekreacija yra visuomeninė paskirtis, viešasis interesas? Mano įsitikinimu – neabejotinai. Ar tai yra reta išimtis? Mano manymu, palei kokią upę dešimt kokių nors poilsiaviečių ar nuomos punktų įrengti nereiškia visų paupio pakrančių uzurpavimo ir užėmimo. Manau, kad čia atitinka Konstitucinio Teismo išdėstytą doktriną.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs ką tik minėjote rekreaciją visuomenės poreikiams, kad tai tikrai tik visuomenės poreikiams vartojama žemė ar plotas. Bet iš tikrųjų dėl tos sąvokos „rekreacija“, jeigu aš asmeniniams poreikiams naudoju, bet rekreacinei paskirčiai, tai taip pat yra rekreacija. Kaip čia atskirti, ar čia nebus dviprasmybės, kad būtent tas plotas, pakeistus paskirtį, bus naudojamas tik visuomenės rekreaciniams poreikiams, o ne privatiems rekreaciniams poreikiams? Ar štai šiuo atveju mes nesusidursime su problema?
E. GENTVILAS (LSF). Gali savo miške, savo pievoje įsirengti ir poilsiavietę. Gali, tai nėra draudžiama. Čia kalbama apie visuomeninės paskirties miško žemės panaudojimą ir naudmenų pakeitimą, kad visuomeninės paskirties rekreacinė teritorija būtų įkurta mano paminėtiems baidarių sandėliams, vadinkime, laužavietėms, palapinių miesteliams ir t. t. Žmogus gali pas save tą susikurti sau, tačiau tai negali būti visuomeninės paskirties dalykas. Čia kalbama apie visuomeninei paskirčiai skiriamus plotus ir miško plotų paskirties pakeitimą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, tam tikra dalis jūsų šio įstatymo projekto gal tikrai nėra bloga ir aš tikrai leisčiausi į diskusijas, bet, manau, tai nėra įstatymu reglamentuojama dalis. Tą dalį galėtumėte, manau, jeigu taip darbine tvarka susėstumėte su aplinkos apsaugos ministru, viceministru, kuris kuruoja tą sritį, ir gal net su departamento specialistais, tikrai gana gerai išspręsti poįstatyminiais aktais. Bet man nerimą labiausiai kelia tai, kas po tuo žodžiu „rekreacija“. Turbūt jūs puikiai žinote, garsiai buvo kalbama ir viešojoje erdvėje apie Gulbinų rekreacinės teritorijos likimą. Ten šiandien užtverta poilsiavietė, pastatyti dideli gyvenamieji namai, kas visiškai atribota nuo visuomenės poreikiams skirtos teritorijos ir bet kokios rekreacijos. Galbūt galima kalbėti apie asmeninę rekreaciją, ką prieš tai kolega minėjo. Ar nemanote, kad tai bus vienas žingsnis iki tokių Gulbinų atsiradimo daugelyje paežerių, miškų ir t. t.?
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu taip yra atsitikę, turbūt taip gali atsitikti. Tada galimybės dvi: arba niekam nieko neleisti, arba reglamentuoti ir žiūrėti, kad nebūtų šitų žulikysčių. Analogija su rytiniu posėdžiu, kai sakoma: o jūs matote, ten kažkas naudojasi vaikais ar uošviais, ar broliais žemei įsigyti, tai neleiskime niekam. Aš visada laikausi tos pozicijos: leiskime, nekaltinkime visų iš anksto būsimom nuodėmėm, kurių gal jie net neplanuoja daryti, o jeigu leidžiame, tai tada turime ir kontroliuoti. Aš nežinau to Gulbinų atvejo. Tikiu, kad toks buvo, tačiau ir tikiu, kad kas nors galbūt norėtų taip pasinaudoti, bet tai nereiškia, kad viską turime iš anksto drausti, kad kas nors blogam nepanaudotų.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Tai kad ne tau, atsiprašau.
E. GENTVILAS (LSF). V. Rinkevičius jau klausė.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Atsiprašau, V. Rinkevičius… Pirmininkė gal suklydo. Tiek to.
Gerbiamas kolega, tikrai dėkoju už šitą teiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Palaikau, bet noriu pasakyti gerbiamiems Seimo nariams. Kartais mūsų baimės akys yra per daug didelės. Šitas pasiūlymas… Nori, kad įsigaliotų tam tikruose įstatymuose suvienodinti reikalavimai straipsniams, nes miškų tarnyba galimai, galiu pasakyti, piktnaudžiauja. Kartais pritaiko vieną straipsnį, o kartais žiūri į kitą straipsnį. Todėl, pavyzdžiui, tie, kurie galvoja, kad čia užtvers… Labai daug mūsų žmonių užsiima rekreacija, tai viešiesiems poreikiams… Atvažiuoja turistai iš užsienio. Bet dažniausiai nieko negalima pastatyti: elementaraus tualeto, prieplaukos ar dar kito, nes automatiškai reikia keisti miško paskirtį. O jeigu nepakeisi straipsnio, automatiškai miškų tarnyba neleidžia. Tikrai, gerbiamas Eugenijau, aš jums čia neužduosiu klausimo, bet palaikau ir prašau konkrečiai paaiškinti, kad čia nėra blogai.
E. GENTVILAS (LSF). Aš dėkoju. Tik pasakau atsakydamas dar kartą K. Mažeikai. Aš neatmetu galimybės, kad kas nors gali norėti panaudoti privačiam bizniukui apsimesdamas, kad tai yra rekreacija, bet dėl to negalime žlugdyti apskritai proceso. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo vienas už, vienas prieš. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų visada pasisakau už Lietuvos gamtos išsaugojimą, už Lietuvos miškų išsaugojimą. Tikrai be jokio kompromiso mano yra toks požiūris. Tačiau šiuo atveju galbūt po pateikimo siūlyčiau pritarti. Mes komitete galėtume panagrinėti šį klausimą atidžiau, detaliau, ar tikrai nebus stipriai išplėstas miško žemės paskirties keitimas kitos paskirties žeme. Tačiau mane šiek tiek ramina faktas, kad kalbama būtent apie rekreacinės paskirties žemę. Tai ne ūkinės, tai ne statyboms skirta žemė, tai yra rekreacinės paskirties žemė, kad mūsų tie miškeliai ar pamiškės atrodytų gražiau, būtų panaudojama žmonių rekreacijai. Vėlgi tai atitinka visuomenės poreikius, turbūt ir Lietuvos gamta būtų išsaugoma. Todėl aš didelių baimių ir neįžvelgčiau, tačiau, žinoma, reikia atidžiau nagrinėti komitete.
PIRMININKĖ. Prieš – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Miškų įstatymas jau ir dabar leidžia rekreacinės paskirties objektus statyti nekeičiant miško paskirties. Į tai turėtume atkreipti dėmesį.
Kitas aspektas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis teigia, kad mes turime puoselėti, saugoti miškus ir išsaugoti miško paskirties aspektus. Apie tai pasisakęs yra ir Konstitucinis Teismas keliuose savo sprendimuose, kad miško paskirties keitimo galimybė turi būti itin reta išimtimi, o ne plačiai paplitusiu reiškiniu. O jau šiandien galiojančios devynios miško paskirties keitimo galimybės veda prie to ir vienas iš aspektų yra valstybei svarbūs projektai, kuriais taip pat galima spręsti rekreacinės paskirties aspektus. Jau vien tas aspektas valstybei svarbių projektų, kurių išvardytas platus spektras veiklų, padaro šitą miško paskirties keitimo galimybę gana plačiai paplitusiu reiškiniu. Jeigu mes dar papildysime papildomu, tai tikrai ir prieštaraus Konstitucijai, ir galiausiai mes sudarysime galimybes po tuo slėptis įvairiems rekreacinės paskirties objektams, kaip viešbučiams ir miško pakrančių užstatymams.
Taigi noriu pabrėžti, kad miško paskirtis nėra vien tik mediena, bet kartu ir rekreacija. Miškas taip pat turi būti išsaugomas kaip gamtinės išskirtinės ekosistemos dalis, todėl ir yra tam tikri apribojimai, kodėl negalima keisti paskirties kada užsinorėjus.
Aš labai prašau kolegų palaikyti šitą aspektą ir nebalsuoti arba balsuoti prieš šitą pateiktą pataisą.
PIRMININKĖ. Tai ir balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 53, prieš – 5, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 21 dieną.
Pajūrio juostos įstatymo 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1882. Parašyta S. Gentvilas, bet matau, kad ateina G. Vaičekauskas.
Kol jis ateis, replika po balsavimo. Prašom, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dėl įstatymo. Įvertinus Teisės departamento pastabas, norėtųsi Vyriausybės išvados ir, kas akcentuojama, tai yra antikorupcinis vertinimas, ir antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKĖ. Na, manau, kad gerai, nors reikėjo anksčiau tai pasakyti, nes jau pradėtas kitas klausimas. (Balsai salėje) Aš atsiprašau, todėl ir sakau, kad gerai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau.
15.37 val.
Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1882 (pateikimas)
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Miela pirmininke, mieli kolegos, dar kartą ačiū už suteiktą žodį. Kalbėsiu apie Pajūrio juostos įstatymo projektą. Šio įstatymo laukia Neringos miestas ir Klaipėdos uostas. Dabar gi dėl nesubalansuotų draudimų gausos pajūrio juostoje negalima įkalti net kuolo, taigi, aš vėl apie statybas.
Kuršių nerijoje, Smiltynėje, turi stovėti naujas navigacinis bokštas, nes laivyba Klaipėdos uoste intensyvėja, laivų daugėja, o bokštas, navigacinė antena tiesiog reikalinga dėl mūsų visų saugumo. Laivybos saugumas yra prioritetas. Pakoregavus pajūrio juostos ribas būtų atveriama galimybė dar labiau stiprinti uosto saugumą ir prisidėti prie saugios laivybos principų įgyvendinimo.
Kalbame apie Valstybinio jūrų uosto eismo valdymo ir saugumo užtikrinimo statinius: radarus, vedlines. Šie statiniai yra būtini saugiai laivybai užtikrinti. Jie yra statomi visame pasaulyje, ir neteko girdėti, kad niokotų gamtą ar sukeltų vizualinę taršą. Dabar vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu Smiltynėje pastatyti radaro neįmanoma, o tai gal ir nėra pats logiškiausias sprendimas, kai kalbame apie saugumą, mūsų visų saugumą.
Neringoje tas pats. Ten kai pastatė kažką sovietmečiu, taip ir stovi, nieko naujo, tik sena. O dabar mąstoma, kaip pastatyti dviejų aukštų automobilių aikštelę, nes Neringa vasarą dūsta nuo mašinų. Galvojama, kaip pratęsti sezoniškumą steigiant jūros terapijos centrą. Kuršių buities muziejus – po atviru dangumi. Šio muziejaus statyba yra būtina, nes mes privalome žinoti savo tapatybę. Teniso kortai – nes kurortas, stadionas – taip pat būtinas statinys.
Yra ir kita bėda. Pajūrio juostos įstatyme nesant numatytos galimybės statyti naujus pastatus ar statinius, jau dabar jaučiamos neigiamos pasekmės, nes yra sustabdytas lėšų, gaunamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, panaudojimas. Toks neapibrėžtumas stabdo ir kitas investicijas, darbo vietų kūrimą ir gyventojų užimtumą.
Taigi įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys yra šios. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme nėra įtvirtintos tiesioginės nuostatos, suteikiančios teisę savivaldybėms pajūrio juostoje statyti naujus statinius ar pastatus, tačiau to paties įstatymo 5 straipsnyje yra reglamentuojama, jog žemės tvarkymą pajūrio juostoje nustato šis įstatymas – Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas ir Pajūrio juostos žeminės dalies tvarkymo planas, jais numatyta savivaldybei būtiniausių naujų pastatų statyba. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, tokia galimybė numatyta netiesiogiai, todėl ją reikia įtvirtinti įstatymiškai.
Teikiamo įstatymo projekto kontekste nauji pastatai turėtų būti vertinami ne kaip nauji gyvenamieji būstai, pramogų centrai, laisvalaikio objektai, bet kaip pastatai, kurie yra būtini ir reikalingi savivaldybėms spręsti socialinio būsto problemas viešajam interesui, visuomeniniams ir sveikatingumo poreikiams tenkinti bei rekreacinei plėtrai. Vėlgi pasikartosiu – Jūros terapijos centras, Kuršių buities muziejaus po atvirtu dangumi statyba, teniso kortai, stadionas.
Pajūrio juostos įstatyme nesant numatytų galimybių statyti naujus pastatus ar statinius, jau šiandien juntamos neigiamos pasekmės, nes yra sustabdytas lėšų, gaunamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, panaudojimas, kartoju.
Taip pat šiuo metu galiojančiu Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reglamentavimu yra apriboti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikiai, nes įstatymu yra pateiktas baigtinis vandens ūkio ar uosto reikšmėms reikalingų statinių sąrašas: užtvankos, krantinės, molai, pralaidos, pylimai, bangolaužiai, bunos. Kadangi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos bendrasis planas dar nėra parengtas, atsiranda būtinybė keisti Pajūrio juostos įstatymo atskirus straipsnius.
Įstatymo projekto tikslas – suderinti Pajūrio juostos įstatymo nuostatas su galiojančiais Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnyje nurodytais teritorijų planavimo dokumentais, taip pat sudaryti teisinį valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikių pagrindą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. P. Saudargas pirmasis.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, vis dėlto ne iki galo supratau iš jūsų pristatymo (ir aš skaičiau patį projektą), kaip yra dėl pajūrio juostos: ar ji Lietuvoje sumažėja, ar ji padidėja. Nes dabar vietoj uosto šiaurinio molo rašoma „miesto šiaurinės ribos“, jūs siūlote rašyti. Ir kas man labiausiai kelia nerimą, tai Kuršių nerija. Dabar buvo, kad ribos nustatomos pagal Pajūrio juostos žeminės dalies tvarkymo planą, o įstatymo teikėjai siūlo pagal Pajūrio juostos, kai Kuršių nerijos dalyje sutampa su Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorija, išskyrus urbanizuotas teritorijas. Tai ar neatsitiks taip, kad tos pajūrio juostos, kur yra aiškiai, griežtai reglamentuotos statybos, sumažės ir tų statybų įvairiausio plako padaugės?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Nemanau, kad sumažės. O dėl statybų… Jūs galvojate apie kraštovaizdžio darkymą. Žinokite, vien šitas įstatymas nesuteikia teisės darkyti kraštovaizdį, mažinti ar didinti, nes yra krūva saugiklių – planavimo dokumentų, teritorijų planavimo, tvarkymo dokumentų, savivaldybių bendrųjų planų ir t. t.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, išties dalį klausimo jau uždavė kolega dėl pajūrio juostos, kuri, kaip suprantu iš Teisės departamento paaiškinimo išvados, kad pagal jūsų siūlymą bus iki pat Lietuvos Respublikos sienos, ligi pat Rusijos Federacijos Respublikos, tai faktiškai visa Kuršių nerija. Ir pagal tai, kas toliau teikiama jūsų įstatymo projekte, kaip jūs manote, ar Neringoje esančią valstybinę žemę, kuri šiandien priklauso išskirtinai valstybei, tikslinga parduoti ar perduoti privačių asmenų nuosavybėn ir kaip nors kitaip keisti nuosavybę, po to su ja daryti tuos dalykus, kurie iki šiol… Mes nerandame galų, kiek ten visko pridaryta. Tai noriu paklausti jūsų, kaip jūs manote?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamasis Kęstuti, čia yra pateikimas, komitetuose bus galima apie tai diskutuoti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūsų įstatymo projekto pataisose numatyti tam tikri palengvinimai, kad prasidėtų, judėtų statybos nuo valstybei reikšmingų objektų, kaip jūs paminėjote, dėl visokių signalizacijos bokštų ir panašiai, ir dėl kitų objektų. Tačiau šiandien liko vienas nepriimtas įstatymas, ir aš noriu jūsų nuomonės, kaip jis paveiks pajūrio zoną, kur reikės verslininkams susimokėti 20 %, jei jie vykdys 5 % plėtrą, nes pajūrio žemė yra brangi, ir ar verslininkai pasirengę? Nes jiems investuojant, kuriant projektus, rimtus projektus, kurie yra numatyti Neringoje, dar reikės papildomai pinigus mokėti. Kaip jūs, kaip ten išrinktas Seimo narys, žiūrite į tuos pasiūlymus, kurie greičiausiai bus priimti?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamas Kazy, teikite pasiūlymą dėl 5 %, ne 20 %. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties Pajūrio juostos įstatymas, kuris turėtų labai aiškiai reglamentuoti tvarkas, kažkodėl yra… Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui arba atvirkščiai. Aš turiu omenyje Juodkrantę. Pasižiūrėkite, stovi šiaudiniais stogais išvaizdūs namai, rodos, 7,5 metro aukščio iki kraigo. Ir šalia kopose stovi pastatytas pentagonas. Aš nežinau, ką duos jūsų įstatymas. Įstatymas įstatymu, o tvarka – ateina Jupiteris, susimoka ir gali daryti, ką nori. Ar čia tvarkysite, ar netvarkysite pajūrio?..
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Jeigu ką, pentagonas Juodkrantėje dar nuo sovietmečio stovi. Stovi penkiaaukštis ar keturaukštis, ar triaukštis, kur sovietiniai karininkai gyveno. Šalia dabar pastatyta, taip, bet aš netikiu, kad kaip nors pažeidžiant įstatymus buvo pastatyti tie dalykai, ką jūs vadinate pentagonu, beje.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia turėjot omeny, kad taip pat ir miškų teritorijose esančiose pajūrio juostose būtų statomi statiniai, ar jūs turėjot omenyje tik laisvas zonas, kopas ir t. t.? Ar tai būtų susiję taip pat ir su miško teritorijomis? Ar miško teritorijos taip pat būtų apimamos šio pakeitimo kontekste?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Nežinau. Žiūrėkite, antroje Smiltynės perkėloje turi, privalu, kad stovėtų navigacinis bokštas. Gali būti, kad bus nukirsti penki arba net šeši medžiai. Bet jis reikalingas dėl saugios laivybos, nes mes turime didžiulį dujų laivą, kuris įplaukia. Žinokit, čia dėl mūsų visų saugumo. Jeigu bus nukirsti penki medžiai, na, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mielas kolega, noriu paklausti jūsų, ar čia apima tuos dešimt hektarų, kurie yra prie jūrų uosto?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Nesupratau klausimo.
PIRMININKĖ. Nesuprato jūsų klausimo. Pakartokite.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Norėjau jūsų paklausti, ar apima šis įstatymas tą žemę, kuri yra šalia jūrų uosto, dešimties hektarų plotas?
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Šalia Neringos oro uosto?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ne, ne, Klaipėdos juosta eina visa. Nesupratot, vėliau išsiaiškinsime tada.
PIRMININKĖ. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip piktokai atsakinėjate, aš suprantu, visi maišo su visais penkiais medžiais ar su dar kažkuo. Bet klausydamas jūsų aš bandau suprasti, tai vis dėlto kuo yra unikali Kuršių nerija? Kas yra jos didžiausias turtas? Man įdomi jūsų nuomonė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Kas yra? (Balsas salėje: „Nesuprato klausimo…“) Supratau. Pati nerija yra jau turtas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus, o kam kas nors neaišku, tai bus laiko vėliau paklausti.
Gerbiami kolegos, vienas – už, vienas – prieš. P. Saudargas – prieš.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Nematau nė vieno kalbančio už, tai net nežinau, ar reikia agituoti kolegas balsuoti prieš. Bet iš tiesų manęs neįtikino atsakymas, kad nesumažės pajūrio juosta, nes aš įstatyme skaitau, kad sąlygos pajūrio juostai įstatymu jau apibrėžtos visiškai kitos, negu dabar yra įstatyme. Tai aišku, kad pajūrio juostos ribos, ir ypač Kuršių nerijoje, pasikeis. Aš pranešėjo paklausiau, kaip pasikeis, ir manęs neįtikino, kad nesumažės. Man atrodo, kad sumažės, nes tas visas urbanizuotas teritorijas mes išbrauksime ir ten galėsime daryti iš esmės, ką norime. Dėl to aš tikrai turiu nuogąstavimų, kaip ir kolegos paminėjo, kad Kuršių nerija tikrai yra, ko gero, pats brangiausias mūsų turtas, tai yra Lietuvos perlas, ir bet kokius pakeitimus reikia daryti labai atsargiai. Aš nesu kategoriškai prieš visas idėjas šio įstatymo. Tikrai reikėtų atidžiau panagrinėti, bet šiuo atveju aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 25, prieš – 9, susilaikė 47. Po pateikimo nepritarta.
Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad projektas būtų atmestas, balsuojate už, kas už tai, kad būtų tobulinamas, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Už – atmetimas, prieš – tobulinimas.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 46, prieš – 32. Taigi projektas atmestas.
15.51 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1988 (pateikimas)
Dar vienas projektas – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu J. Varkalį.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite pristatyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 5 dalyje numatyta parama aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas. Studijos apmokamos tik iš valstybės biudžeto lėšų, finansuojamos studijos. Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 5 dalis nesuteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei galių nustatyti paramą doktorantams ir studentams, kurie mokosi ir finansuoja studijas savo lėšomis.
Šiuo projektu siekiama neišskirti doktorantų ir studentų, mokančių už savo studijas, o sudaryti lygias sąlygas visiems: tiek studijuojantiems savo lėšomis, tiek tiems, kurių studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, sudaryti vienodas ir lygiateisiškas sąlygas dėl paramos teikimo tvarkos.
Dėl šios problematikos ir nelygiateisiškumo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo“ nesuteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei galių nustatyti paramą doktorantams, kurie moka už studijas savo lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo pakeitimo projekto pataisa siūloma nediskriminuoti doktorantų ir studentų, savo lėšomis mokančių už studijas, ir jiems taikyti bendrą paramos teikimo tvarką, kuri yra teikiama konkurso būdu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų jūs humaniškas ir norite duoti visiems pinigų. Gal ir teisinga, bet suprantu ir ministeriją, kad ji gana mandagiai atsakė jums, nes nėra įstatymo, tai negali skirti pinigų. Įdomu, ką jie atsakytų dėl to, kaip pasižiūrės į šitą įstatymą. Lygiagrečiai su šiuo projektu turėtų bent jau būti mintis, kiek padidinti reikėtų biudžetą, kad vis dėlto nenukentėtų ir tie, kurie ir dabar gaudavo stipendijas, nes iš esmės kas nors vis tiek turės negauti. Aš suprantu, kad konkurencinės sąlygos turėtų būti vienodos, bet kiek, manote, reikėtų pridėti milijonų, kad iš tikrųjų išlaikytume tą patį status quo, kad nenukentėtų dabar gaunantieji? Ačiū.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą. Mano žiniomis ir duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kiekvienais metais skiria tam tikrą kiekį finansinių išteklių ir į tuos išteklius (tai yra apibrėžtas skaičius), į tuos išteklius, į paramą, ne į stipendijas, bet į paramą, gali pretenduoti tiktai valstybės finansuojamų studentų doktorantų grupė, trečioji pakopa. Mano supratimu, šitie dalykai neturėtų padidėti ir papildomų finansų nereikėtų. Tiesiog jie būtų paskirstyti pagal lygiateisiškumo principą ir galėtų į tą paramą pretenduoti ir tie, kurie moka už studijas patys.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju. Net keista, kad niekas anksčiau neatkreipė dėmesio, kad taip diskriminuojami studentai, kurie patys moka ir valstybės finansuojamose vietose mokosi. Kadangi jūs rengėte šitą pataisą, be abejo, domėjotės, gal galėtumėte įvardyti, kiek trečiojoje pakopoje yra besimokančių ir kiek per metus kainuoja ta finansuojama vieta, kai patys mokosi?
J. VARKALYS (LSF). Jaunųjų mokslininkų skaičius, arba doktorantų, besimokančių trečiojoje pakopoje, Lietuvoje yra 2 tūkst. 473, o tų, kurie nefinansuojami valstybės, arba moka už studijas patys, yra 179, tai sudaro 6 % bendrojo skaičiaus. Tokie yra Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pateikti duomenys.
PIRMININKĖ. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Vis dėlto norėčiau paklausti, nes čia taip mandagiai buvo sakoma, apie lėšas kalbama, kad ministerija jums tiktai atsakė, kad štai nėra įstatymo, jeigu būtų įstatymas, tai būtų ir lėšos. Vis dėlto esate šiek tiek paskaičiavę, tai kokios čia būtų sumos ir kokios būtų lėšos?
J. VARKALYS (LSF). Tai yra Vyriausybės apibrėžta suma, kuri skiriama kiekvienais metais, jinai keistis neturėtų. Noriu pasakyti tik tiek, kad tos lėšos būtų naudojamos mokslinei literatūrai įsigyti, išvykoms į konferencijas, į stažuotes užsienyje ir disertaciniams tyrimams, moksliniams tyrimams, kad ta suma, kokia skiriama, tokia ir liktų, jinai nesikeistų. Papildomos sumos nereikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. (Šurmulys salėje) E. Jovaiša – už. Gal tada nekalbame? (Balsai salėje) Gerai. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo bei Kultūros. Numatoma svarstyti gegužės 25 dieną.
Replika po balsavimo – gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas ir dėl to, kad projekto siūlymas pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, siūlau taip pat paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti ir prašyti Vyriausybės išvados? Pritarta. (Balsai salėje) Pritarta dėl Vyriausybės išvados.
15.59 val.
Seimo savaitės (2018-05-07–2018-05-11) – 2018 m. gegužės 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti savaitės, prasidedančios 2018 m. gegužės 7 d., posėdžių darbotvarkes tvirtinti. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, gegužės 3 dienos nereikia pristatyti, nes valdyba patvirtino ir tokia privalo būti plenarinio posėdžio darbotvarkė, o apie gegužės 8 ir 10 dienų posėdžius leiskite jums šiek tiek trumpai pasakyti. Bus daug įstatymų svarstymų, pradedant Fizinių asmenų bankroto, toliau nutarimas dėl universitetų, jau bus svarstymas, Teismų įstatymo Prezidentė pristato pataisas. Toliau bus A. Verygos kalba apie sveikatos apsaugą, atrodo, kad šis pusvalandis bus skirtas farmacijai. Toliau ministras E. Misiūnas pristato visą paketą – Ginklų, šaudmenų kontrolės ir lydimuosius. Kitą dieną, tai yra gegužės 10 dieną, Vietos savivaldos įstatymo didžiulis paketas, priėmimas. Toliau yra priėmimas daugelio kitų įstatymų, Darbuotojų saugos įstatymas ir daugelis kitų. Jums ta programa yra pateikta ir laukčiau klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke, už pateikimą. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes girdėjome daug pažadų diskutuoti apie mokesčių reformą, taip pat buvo numatyta diskutuoti Seime ateinančią savaitę apie mokesčių reformą, kuri buvo labai plačiai pristatyta. Iš tikrųjų ta diskusija, atrodo, būtų reikalinga, bet jos nematau. Ar galėtumėte patikslinti, kada ji yra planuojama?
V. PRANCKIETIS. Šiandien Seniūnių sueigoje sutarėme, kad visos frakcijos teiks pasiūlymus, apie ką diskutuojame, kai bus pateikti pasiūlymai, ir pasiūlytos datos, tada ir diskutuosime. Šiandien kol kas yra tik toks pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
V. PRANCKIETIS. Jurgi Razma, klauskite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, kai buvo Vyriausybės valanda, klausiau kultūros ministrės dėl Lukiškių aikštės memorialo, ir dabar yra tokia padėtis, nei šiokia nei tokia, kai nežinoma, ką daryti, kol Seimas galutinai nepasisprendė dėl to įstatymo. Gal jūs žinote, kas trukdo tą įstatymą dėl Lukiškių aikštės įrašyti į darbotvarkę ir pažiūrėti, koks bus galutinis Seimo sprendimas.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad reikėtų ir jūsų iniciatyvos per Seniūnų sueigą paprašyti įrašyti tą įstatymą, jeigu jis yra parengtas. Aš nežinau, kokios stadijos yra tas įstatymas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, yra toks, kaip aš suprantu, įstatymas vaiduoklis, Labdaros ir paramos įstatymas, kurį teikia N. Puteikis, I. Šimonytė. Ar tas įstatymas apskritai nebebus pavasario sesijoje teikiamas?
V. PRANCKIETIS. Gegužės 17 dieną.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gegužės 17 dieną jis yra?
V. PRANCKIETIS. Taip. Dabar ne ta savaitė, kitą savaitę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, noriu pratęsti mūsų ryto temą dėl liberalų klausimų, kurie turėjo būti šiandien opozicinėje darbotvarkėje. Tarsi gavome pažadą, jog turėtų pavykti į gegužės 7 dienos savaitę mūsų šešis projektus įtraukti. Noriu tiesiog paklausti, ar pavyks, vis dėlto komitetus ir komitetų biurus reikėtų paraginti įtraukti į komitetų darbotvarkes, kad suspėtų apsvarstyti iki Seimo posėdžio.
V. PRANCKIETIS. Atsakau, projektas Nr. XIIIP-3694, Elektroninių ryšių įstatymo, svarstys Ekonomikos komitetas gegužės 19 dieną, po to bus galima įtraukti. Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo SRK svarstys gegužės 9 dieną, bus galima po to įtraukti. Korupcijos prevencijos įstatymas padarytas seno įstatymo pagrindu, todėl projektą reikia visiškai perrašyti, NSGK svarstys po parlamentinio tyrimo. Ketvirto projekto Nr. XIIIP-699 Konstitucijos komisija dar yra neapsvarsčiusi, todėl TTK negali. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo projektas Nr. XIIIP-1032, negauta papildomų komitetų išvadų, tai yra BFK ir SRDK. Ir Mokslo administravimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1009 BFK svarstys gegužės 2 dieną, todėl jį bus galima įtraukti po to, kai apsvarstys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininkas jau atsakė, panašų norėjau paklausti.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš norėjau paklausti, kada bus svarstomas klausimas dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio? Aplinkos apsaugos komitetas kai jį apsvarstė, tai ar bus įtraukta į artimiausią posėdį?
V. PRANCKIETIS. Į artimiausią posėdį nebus įtraukta.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). O kada?
V. PRANCKIETIS. Vyriausybės išvados laukiam. (Balsai salėje) Pakomentuokite, komiteto pirmininke. Per šoninį mikrofoną bus greičiau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Išties aš suprantu tą problemą, mes komitete apsvarstėme ir nėra jokios skubos, nėra papildomų. Tai tiesiog laukiame bendros eigos, nes su kitais projektais lygiai taip pat atsiliekame, tai čia turbūt natūralus procesas.
V. PRANCKIETIS. Tai neatsilikime, traukime į darbotvarkes.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai derinsime.
PIRMININKĖ. Ačiū Seimo Pirmininkui už pristatymą. Galime tvirtinti savaitės, prasidedančios 2018 m. gegužės 7 d., posėdžių darbotvarkę bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Darbotvarkė patvirtinta.
Taigi, gerbiami kolegos, dienos darbotvarkėje klausimų daugiau nėra. 2018 m. balandžio 26 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.