LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110

1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1439

2022-04-13 Nr. 109-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Mantas Maldeikis, Kasparas Adomaitis – pavaduojantis Vytautą Mitalą, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: Biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjos: Dalia Mudėnienė, Greta Genelienė, vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą siūloma pakeisti ir nustatyti, kad turintiems teisę gauti apdraustiesiems asmenims tėvystės išmoka skiriama apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu arba tėvystės laikotarpiu vaikui prižiūrėti tuo atveju, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos tėvystės atostogos (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vardijamos tikslinės atostogos, kurių laikotarpiu skiriamos tam tikros išmokos, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, glaustumo, tikslumo ir aiškumo, formuluotės „vaikui prižiūrėti tuo atveju, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos tėvystės atostogos“ siūlytina atsisakyti, nes ji apibrėžia ne suteikiamų atostogų rūšį, o vieną iš atostogų suteikimo sąlygų. Tokia nuostata šiame punkte yra perteklinė ir nenuosekli šios dalies 1 punkto bei keičiamo 2 punkto kontekste. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje aptariamas laikotarpis apibrėžtas kaip „tėvystės laikotarpis“, todėl tokios sampratos reikėtų nuosekliai laikytis visame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje, keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir kitur) ir atsisakyti perteklinių, klaidinančių ir teisinį reguliavimą apsunkinančių formuluočių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte teikiama nuoroda į šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį suformuluota netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad nuoroda teikiama į to paties straipsnio dalį, ji turėtų būti teikiama ne į šio įstatymo, o į šio straipsnio atitinkamą normą.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				2. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 punkto pakeitimą reikėtų tikslinti. Neaišku, kodėl apdraustojo asmens, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginto asmeniui, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, teisė gauti motinystės išmoką yra suformuluota kaip šios teisės išimtis. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos, remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą <...> asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.“ Atsižvelgiant į nurodytus teisinio reguliavimo pakeitimus, minėtus netikslumus reikėtų pašalinti.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				3. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų tikslinti. Iš teikiamos formuluotės nėra aišku kokie atvejai turimi omenyje formuluotėje „išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos tėvystės atostogos“. Viena vertus, ši formuluotė gali būti suprasta kaip nustatanti išimtį, pagal kurią šie asmenys neturi teisės gauti tėvystės išmokos („Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris įstatymų nustatyta tvarka yra išėjęs jam suteiktų tėvystės atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos tėvystės atostogos), tačiau toks aiškinimas neatitiktų iš keičiamo įstatymo 20 straipsnio ir kitų normų išplaukiančio teisinio reguliavimo, pagal kurį tėvystės laikotarpiu išmoka mokama. Kita vertus, formuluotė „išskyrus atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos tėvystės atostogos“ gali būti suprasta kaip nustatanti išimtį, pagal kurią ši asmenų grupė tėvystės atostogų neišeina, t. y. tėvystės atostogos nesuteikiamos. Tačiau toks išimties aiškinimas taip pat nėra tikslus, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos, remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis apie vaiko gimimą <...> asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.“ Atsižvelgiant į nurodytus teisinio reguliavimo pakeitimus, minėtus netikslumus reikėtų pašalinti.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				4. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies normą „Jei gimęs vaikas mirė arba jei gimė negyvas vaikas ir dar neprasidėjo apdraustojo asmens tėvystės atostogos arba tėvystės laikotarpis vaikui prižiūrėti tuo atveju, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos tėvystės atostogos, tėvystės išmoka skiriama ir mokama už visą tėvystės atostogų laikotarpį arba tėvystės laikotarpį vaikui prižiūrėti tuo atveju, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, kuriam suteiktos tėvystės atostogos, jeigu tėvystės atostogos arba tėvystės laikotarpis vaikui prižiūrėti prasideda ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo negyvo vaiko gimimo arba vaiko mirties dienos“ reikėtų tikslinti, nes iš aptariamų nuostatų neaišku, kokiu atveju atostogos yra laikytinos prasidėjusiomis.	Spręsti pagrindiniame komitete
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				5. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje reguliuojama teisė gauti vaiko priežiūros išmoką. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį,numatytą Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi šio straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantis vienas iš vaiko senelių, tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį, į dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, numatytą Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, seneliai teisės neturi, nors išimtis šio straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, todėl, siekiant išvengti praktikoje galinčių kilti ginčų dėl šių normų tarpusavio santykio, jas reikėtų tikslinti ir derinti tarpusavyje. Be to, galima preziumuoti, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalis, numatyta Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įvardinta neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, numatytomis Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, o šio straipsnio 4 dalyje – papildoma dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalimi. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, apibrėžiant minėtas atostogas ar jų dalis, reikėtų laikytis vienodos terminijos, o jeigu čia turimos omeny skirtingos atostogų rūšys, jas reikėtų atitinkamai apibrėžti ir reguliuoti.	Spręsti pagrindiniame komitete
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				6. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatų, pagal kurias, jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų, apdraustasis asmuo turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kiekvieną vaiką atskirai, atsižvelgiant į vienu metu gimusių, įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių, reikėtų atsisakyti, nes jos prieštarauja keičiamo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies normai, pagal kurią, jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų ir jam yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vaiko priežiūros išmoka (šio straipsnio 1–5 dalys) didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 procentai išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos vertintinos kaip galimai prieštaraujančios konstituciniams teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Be to, šios nuostatos nedera su pagrindiniu socialinio draudimo principu – kompensuoti asmens prarastas pajamas ar jų dalį dėl socialinės rizikos įvykio. Pažymėtina, kad socialinio draudimo įmokos nėra mokamos priklausomai nuo turimų, įvaikių ar globojamų vaikų skaičiaus, todėl socialinio draudimo išmoka taip pat nėra sietina su vaikų, įvaikių, globojamų vaikų ar šeimos narių skaičiumi. Pastebėtina, kad Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad neatsisakius siūlomo teisinio reguliavimo galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai.	Spręsti pagrindiniame komitete
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				7. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje formuluotės „jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas“ reikėtų atsisakyti, nes asmuo, neatitinkantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų apskritai neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				8. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnį siūloma papildyti 1¹ dalimi ir nustatyti, kad tėvams (įtėviams) ar globėjams pirmiausia pradedama mokėti vaiko priežiūros išmoka už neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų dalį, nustatytą šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1438) 24 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalį, kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę (bet ne pareigą) pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Be to, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, todėl neaišku, kokiu tikslu teikiamas keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1¹ dalyje numatytas teisinis reguliavimas ir kaip jis galėtų būti įgyvendintas Darbo kodekso normų kontekste.	Atsižvelgti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				9. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 8 ir 10 dalyse siūloma reguliuoti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais skiriamų vaiko priežiūros išmokų mokėjimo taisykles turint pajamų ir (ar) išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 72¹, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-1438) 24 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalį, šie vaiko priežiūros atostogų laikotarpiai yra neperleidžiami, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu. Pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, nurodytais laikotarpiais skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad „...Lietuvoje turime vienas ilgiausiai ir geriausiai apmokamas vaiko priežiūros atostogas, kurios sudaro saugias sąlygas tėvams rūpintis mažyliu, užmegzti tvirtą ryšį su vaiku. Tėčiai Lietuvoje taip pat gana noriai naudojasi apmokamu tėvystės atostogų mėnesiu, kurį gali išnaudoti iki vaikui sukanka vieneri metai. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje tėčių įsitraukimas į vaikų auginimą, pasinaudojant vaiko priežiūros atostogomis, kai kuriais atvejais yra gana minimalus. Pavyzdžiui, net ir Lietuvoje atrodo, kad vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų daugėja, bet dažniausiai jie išeina antraisiais vaiko priežiūros metais, tačiau toliau dirba ir vaiką vis tiek prižiūri mama. Pvz., 2020 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) duomenimis, 40 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų antrais vaiko auginimo metais yra vyrai ir beveik visi jie – 90 proc. arba 7,5 tūkst. – dirba, o vaiku tuo metu rūpinasi mama. Visgi yra nemažai tyrimų, kurie nagrinėja tėčių įsitraukimo į vaiko priežiūrą naudą ^[1]. Pastebėta, kad tėčiai, pasinaudoję tėvystės atostogomis ar neperleidžiamomis atostogomis (vaiko priežiūros atostogomis) (Švedijos pavyzdys), labiau vertina šeimos tarpusavio santykius, suteikia daugiau galimybių moterims, prižiūrėdami vaikus, jie stiprina vaiko ir tėvo bei tėvo ir motinos ryšius ^[2]^,^[3].” Atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytą teisinį reguliavimą ir projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, svarstytina, ar neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu mokama vaiko priežiūros išmoka nepaisant gaunamų pajamų ir kitų išmokų neskatins jų gavėjus dirbti, o ne stiprinti vaiko ir tėvo bei tėvo ir motinos ryšius.	Atsižvelgti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1439				10. Reikėtų patikslinti įstatymo priėmimo metus.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija,

2022-03-30

Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame savo nuomonę dėl vaiko priežiūros išmokų sumažinimo

Kadangi pagal pateiktą projektą bus atvejų, kai sumažės vaiko priežiūros išmoka, siūlome pakeisti įstatymo nuostatas, kad visoms gyventojų grupėms, po įstatymų pakeitimo vaiko priežiūros išmokos šeimai nesumažėtų.

Galimi atvejai, kai gyventojų vaiko priežiūros išmokos sumažės pakeitus įstatymą:

1. Vienas iš tėvų neturi draudiminio stažo ir šeima planavo rinktis 24 mėn. variantą.

2. Vienas iš tėvų nenori (negali) prižiūrėti vaiko (formaliai yra išsiskyręs, dingęs ar pats yra ligonis, kuriam reikalinga priežiūra) ir negalės pasinaudoti 2-jų mėnesių neperleidžiama išmoka, ko pasėkoje mama pasirinkusi 24 mėn. variantą gaus 2 mėn. sumažintą išmoką.

3. Kiti atvejai, pvz. paveiksliuke:

Išmokos skyrimo tvarka	Dabar galioja	Projektas, nuo 2022/08/01	skirtumas
	24 mėn.	24 mėn.	skirtumas
	12 mėn.- 54,31%	4 mėn- 78% 8 mėn. - 45% 12 mėn. - 25%
	12 mėn. -31,03%

*Viso, bus paskaičiuota išmokos nuo asmeninio VDU (% mėn.sk.)**	1024.08%	972.00%	-52.08%
Viso, bus paskaičiuota išmokos per 24 mėn., kai VDU=1000 eur	10240.8	9720	-520.8

4. Nustatytas vaiko priežiūros išmokų dydžio apribojimas, palankus tai šeimai, kurioje daugiau uždirba vyras bet visai nepalankus, jai daugiau uždirba moteris. Tokios sąlygos yra diskriminacinės. Siūlome naikinti antrų metų išmokų apribojimą, paliekant jį tokį, koks jis yra dabartiniame įstatyme ir neskriausti tų šeimų, kuriose moteris uždirba daugiau ir antrus vaiko priežiūros metus nori dirbti, kad galėtų patenkinti didėjančius šeimos poreikius.

Spręsti pagrindiniame komitete

A. Varkalienė, 2022-04-04

R. Mankevičiūtė, 2022-04-04

Gauti piliečių pasiūlymai.

Spręsti pagrindiniame komitete

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 2022-04-06

2022 m. pavasario Seimo sesijoje svarstymui teikiamas įstatymų projektų paketas, kuris skirtas 2019 m. birželio 20 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (toliau - Direktyva) įgyvendinimui. Išanalizavus šj projektą, akivaizdu, kad siūlomu Direktyvos įgyvendinimo modeliu bloginama šeimų, auginančių vaikus, situacija Lietuvoje.

Kaip įvardina ES Tarybos pranešimas spaudai, Direktyvos tikslas - padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir paskatinti imti atostogas dėl šeimyninių priežasčių bei naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant užtikrinti efektyvų šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, prioritetinių sprendimų reikalauja ne moterų įtraukimas ar grąžinimas į darbo rinką. Mūsų šalyje veikiančiomis darbo rinkos sąlygomis svarbiau ieškoti priemonių, kurios sudarytų galimybes derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus dirbant mažiau, daugiau dėmesio skiriant vaikų poreikiams ir kartu neprarandant šeimai taip svarbių pajamų, kai tik dviejų (persi)dirbančių asmenų dėka yra užtikrinama vaikų gerovė.

2021 m. vasario 5 dieną Ministerija organizavo nuotolinę ekspertų diskusiją tema „Tėčių įtraukimas į šeimos gyvenimą: kaip keisis vaiko priežiūros atostogos?". Ministerija kvietime ekspertams deklaravo, kad diskusijos tikslas yra su ekspertais išanalizuoti Ministerijos pasiūlytas alternatyvas ir visuomenės siūlymus, gautus įgyvendinant pirmąjį viešosios konsultacijos etapą - surengus visuomenės apklausą ir sulaukus visuomenės siūlymų, kaip mūsų šalyje įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Diskusijos (viešos konsultacijos) metu tėvų ir šeimų organizacijos išsakė lūkesčius, kad sistemoje atsirastų kuo daugiau lankstumo, svarstyta galimybė papildomus neperleidžiamus tėvui (bet ne motinai) skirtus mėnesius suteikti po moters gaunamų vaiko priežiūros mėnesių pabaigos, „neatimant" jų iš mamų, ir nebloginant motinų padėties, palyginti su iki šiol esančia. Sveikintina, kad dabar siūlomame projekte atsirado alternatyva, kai šeimos gali rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę iš dviejų variantų - 18 ir 24 mėnesių. Taip pat galima pasidžiaugti, kad įtraukiama platesnė galimybė vaiko priežiūros atostogas suteikti seneliams. Tačiau matome, kad į kitus šeimų organizacijų pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. Direktyvos 16 straipsnis leidžia valstybėms nustatyti palankesnes sąlygas, nei numatyta Direktyvos nuostatose, taip pat Direktyvos įžangos 46 punkte nurodoma, jog „Įgyvendinant šią direktyvą, neturėtų būti mažinamos esamos teisės pagal Sąjungos teisę ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas mažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį44, todėl reikalaujame nebloginti dabar šeimoms suteikiamų garantijų, ir siūlome toliau nurodytus pakeitimus: 1. Ministerijos pasiūlyme nurodoma, kad dviem mamos ar tėčio neperleidžiamais apmokamais mėnesiais turi būti pasinaudota šeimos pasirinktos trukmės vaiko priežiūros atostogų išmokos mokėjimo metu (iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėn.). Siūlome šiuos du neperleidžiamus mėnesius tėvams ar mamoms apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros atostogų išmokos (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus 18 ar 24 mėnesių išmokos mokėjimui. Pabrėžtina, kad Direktyvoje nurodyta, jog šie neperleidžiami mėnesiai gali būti panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai (5 str.), todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas sutrumpinimas iki 18 ar 24 mėnesių laikytinas neproporcingu. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų, neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas lieka neaiškus. Tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogos trunka iki 3 (trijų) metų ir neperleidžiamomis atostogomis naudojasi tėtis (įtėvis, globėjas), siūlome įtvirtinti, kad mama (įmotė, globėja) turi teisę išlaikyti savo darbo vietą ir įgyja teise naudotis neapmokamomis atostogomis. 3. Dėl išmokos dydžio Direktyva nenustato konkrečių nuostatų, taigi Ministerijos siūlomame projekte siekis keisti dabartinę išmokos skaičiavimo sistemą vaiko priežiūros atostogų metu nėra tiesiogiai susijęs su Direktyvos įgyvendinimu. Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn. variante mažinama: pirmaisiais metais dabar mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc. Nepriklausimai nuo to, jog neperleidžiamų mėnesių metu mokama visas į rankas gautas atlyginimas, vis tiek didžiąja dalimi atvejų šeimos situacija toks siūlymas pablogins, ypač tuo atveju, jei vienas iš tėvų pasirinks nepasinaudoti savo neperleidžiamomis atostogomis. Tai itin svarbu. Ypač atsižvelgiant faktą, kad Lietuvoje neliko pajamų mokesčių lengvatų, kurios priklausytų nuo išlaikomų asmenų šeimoje skaičiaus. Jas panaikinus, tėvai visą likusį dalyvavimo darbo rinkoje laikotarpį mokės mokesčius, nepaisant augančių poreikių didesnėms pajamoms dėl vaikų poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir prioretizuoti šeimos gerovę didinančias sritis. Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti daugiau vaikų. Todėl siūlome nemažinti šeimų gaunamų išmokų, o svarstyti, kaip garantuoti šeimų poreikius atitinkančių pajamų stabilumą pagal išlaikomų asmenų skaičių šeimoje, kompleksiškai derinant pajamų, mokesčių joms ir išmokų santykį. 4. Taip pat įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau - kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis. Tokia nuostata, šį raštą pasirašiusių organizacijų nuomone, kaip tik siaurina ir blogina galimybes moterims sugrįžti į darbo rinką, nes jos gali dirbti tik mažesne apimtimi, dalimi etato, negali ieškoti pelningesnio darbo ar veiklos. Siūlome palikti dabar galiojančią tvarką ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti, neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma. 5. Siūlome papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį, kaip papildomą alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis. Toks valstybės požiūris į šeimą, kaip 2 tėvų visumą, leis lengviau susikeisti tėvams rolėmis, prižiūrint vaikus. Tai stiprins šeimą ir padės lengviau pasiekti direktyvos tikslus: dalintis šeimos naštą bei derinti darbo-kaijeros interesus abiems tėvams. Taip pat tokia galimybė tėvams nuims šeimos narių darbo interesų konfrontaciją bei padės turėti pastovų valstybės paramos lygį, nepriklausomai nuo tuo metu vaiką prižiūrinčioj o vieno iš tėvų. Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai yra labai svarbūs jaunoms šeimoms, siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgdami į tai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat į kritinę demografinę padėtį Lietuvoje, manome, kad sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos. Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms. Tai netekto darbingumo pajamų kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Kadangi šios išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims t. y. antraisiais metais finansinės paramos šeimai mokėjimas galėtų būti vykdomas ir iš valstybės biudžeto.

Spręsti pagrindiniame komitete

Informacinis vyrų teisių Lietuvoje tinklalapis vyruteises.lt, 2022-04-06

Įvertinus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, 11(1), 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektą), teikiamos šios pastabos:

1. Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma keisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų nepasinaudojus neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, numatytomis Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, ar jų dalimi, vaiko priežiūros išmoka už nepanaudotą neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpį negalėtu būti skiriama ar išmokama (čia ir toliau - išskirta pasiūlymo teikėjo) kitam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie, Įstatymo projekto rengėjos nuomone, nepakankamą vyrų įsitraukimą į šeimos gyvenimą ir perteklinį dalyvavimą profesinėje veikloje („ mažai tėvų vyrų naudojasi atostogomis „situacija neskatina vyrų įsitraukti į šeiminį gyvenimą“ ir pan.). Manytina, kad asmens pasirinkimo laisvė neturėtų priklausyti nuo kitų asmenų nuomonių ar subjektyvių įžvalgų apie jo priimamus sprendimus. Siūlomas teisinis reguliavimas paneigtų teisinių santykių subjektų pasirinkimo laisvę ir įgyvendintų dirbtinai trečiųjų šalių sukonstruotus lūkesčius šių teisinių santykių subjektų elgesyje, todėl šiam siūlymui nepritartina. Siūlytina atsiriboti nuo teisinio reguliavimo, orientuoto į vyrų elgesio kontrolę, ir sudaryti galimybę tėvams (įtėviams) ar globėjams pasirinkti tinkamiausią vaiko priežiūros atostogų pasidalijimo tarpusavyje alternatyvą pagal individualias aplinkybes, kurios yra žinomos ir suprantamos tik šių teisinių santykių subjektams.

2. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 14 punkte pateikiama informacija apie 2020 metais vykdytą visuomenės apklausą dėl galimų vaiko priežiūros išmokos alternatyvų, tačiau pabrėžtina, kad visuomenei nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl kertinio teisinio reguliavimo pokyčio - vaiko priežiūros atostogų perleidimo galimybės panaikinimo. Vienas iš Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų teisėkūros subjektams yra konsultavimasis su visuomene laiku ir dėl esminiu klausimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nepateikiama informacija apie tai, su kuriomis vyrų interesus atstovaujančiomis organizacijomis buvo konsultuojamasi Įstatymo projekto rengimo metu. Manytina, kad prieš įgyvendinant siūlomus teisinio reguliavimo pokyčius yra imperatyvu išsiaiškinti kuo didesnės visuomenės dalies interesus ir prioritetus, ir šiuos pokyčius įgyvendinti tik esant akivaizdžiam ir nedviprasmiškam visuomenės palaikymui.

Spręsti pagrindiniame komitete

Nacionalinė šeimos taryba,

2022-04-12

Nacionalinė šeimos taryba (toliau - Taryba), išnagrinėjusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 1, 5, l1¹, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIVP-1439 (toliau - Įstatymo projektas), pritaria pagrindiniam Įstatymo projekto tikslui - įgyvendinti 2019 m. birželio 20 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158, sudaryti geresnes sąlygas derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, skatinti vyrų ir moterų lygybę dėl galimų darbo rinkos iššūkių ir požiūrio darbe principo įgyvendinimo, teikia pastabas ir pasiūlymus:

1. Taryba pažymi, kad kalbant apie tėčių įsitraukimą į mažamečių vaikų priežiūrą, tyrimu duomenys rodo, kad vienose šalyse labiau negu kitose tėčiai noriau išeina tėvystės atostogų (Jurado Guerrero ir Munoz-Comet 2020), o viena geriausiai veikiančių skatinamųjų priemonių, kurias, 2021 m. duomenimis, naudojo vienuolika pasaulio valstybių, yra skirti papildomus (bonus) tėvystės atostogų mėnesius su sąlyga, jeigu pasinaudojama viena dalimi atostogų (pavyzdžiui, jeigu tėčiai pasinaudoja dviem tėvystės atostogų mėnesiais Vokietijoje, jie gauna dar du papildomus tėvystės atostogų mėnesius, taigi bendra tėčiams priklausanti vaiko priežiūros dalis padidėja iki keturių mėnesių) (Koslowski ir kt. 2021). Kadangi Lietuvoje taikomas sąlyginis vaiko priežiūros modelis, nukreiptas į dirbančius asmenis (Brazienė 2021, 36), jis taip pat gali gilinti ir socialinę nelygybę. Be to, mažamečius vaikus auginančių moterų užimtumas yra glaudžiai susijęs su ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų trūkumu Lietuvoje (Cižauskaitė ir Gruževskis 2018), ir dėl to joms tenka didesnė priežiūros namuose našta (Pilinkaitė-Sotirovič ir Kontvainė 2020). Taryba atkreipia dėmesį, kad šeimos neprieštarauja direktyvos perkėlimui. Jos sutinka, kad tėvas gali būti skatinamas lanksčiai rinktis apmokamas neperleidžiamas tėvystės atostogas ir pabūti su vaiku suminius du mėnesius, tokiu būdu gerinant vaiko ir tėvo emocinį ryšį, padedant motinai ruoštis integracijai į darbo rinką, kai tėvas gali imti šias neperleidžiamas tėvystės atostogas kad ir po savaitę 8 mėnesius ar pora dienų per savaitę 24 mėnesius(taip susidarytų 60dienų), atsižvelgiant į šeimos poreikius, susitarimą tarpusavyje ir su darbdaviu. Tačiau daugeliui šeimų nepriimtinas dabartinės išmokų tvarkos keitimas, kuris nėra susijęs su direktyva. Naujai siūloma išmokų tvarka pablogina dalies šeimų situaciją, ko direktyva nerekomenduoja. Tai vyksta, kai:

• darbdavys nesutinka išleisti šeimos tėvo į neperleidžiamas atostogas dėl darbo pobūdžio. Tada tėvas patiria dvigubą spaudimą-iš darbdavio neimti atostogų, o iš valstybės bei šeimos -imti atostogas. Tai nepagerina darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, kelia įtampą;

• tėvai išsiskyrę (tėvas turi priklausomybes, smurtauja, nedirba ar dėl kitų analogiškų priežasčių įvyksta 70% skyrybų) ir toks tėvas negali vienas tinkamai pasirūpinti vaiku, o motinai sutrumpinamos motinystės atostogos dviem mėnesiais ir sumažėja jai skiriamos išmokos dydis, lyginant su dabartine tvarka. Vienos motinos(ir vieno tėčio) šeimos ir dabar daug dažniau susiduria su skurdu negu abiejų tėvų šeimos. Šia reforma dar pablogintųjų situaciją. Ypač, kai vaikams iki 24 mėnesių neužtikrinamos priežiūros paslaugos;

• auga kainos, didėja infliacija ir bedarbystė ir esama išmoka vaiko auginimui dažnai nepakankama ir ją mažinti reiškia bloginti šeimų finansinę būklę;

• šeimos ir taip išgyvena būtinybę įveikti vis daugiau įtampų, kylančių dėl išorinio chaoso, susijusio su pandemija, karu, vykstančiu kaimyninėje valstybėje ir kitomis grėsmėmis. Vykdyti pokyčius, kurie neišvengiamai įneša dar daugiau įtampos ir netikrumo šeimai, reiškia bloginti šeimos psichoemocinę būklę.

Todėl Taryba pažymi, kad teikiamame Įstatymo projekte nėra numatyta Įvesti skatinamųjų priemonių, bet siūloma eiti veikiau tam tikro ekonominio spaudimo keliu, kai tėčiams nepasirinkus pasinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, šeima bendroje sumoje gaus trumpesnes atostogas. Tarybos manymu, Įvedus neperleidžiamus mėnesius ne pridedant atostogų mėnesius tėčiams papildomai, bet trumpinant vaiko priežiūros atostogų trukmę neperleidžiamų atostogų mėnesių sąskaita, šeimų finansinė gerovė, lyginant su dabartine (renkantis ilgesnės trukmės vaiko priežiūros atostogas), gali nukentėti. Todėl Taryba siūlo prie pateiktų vaiko priežiūros atostogų trukmės alternatyvų - 18 ir 24 mėnesių - papildomai pridėti du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius tėčiams. Tokiu būdu nenukentės tėvai, įregistravę ištuokas, o tėčiai bus labiau suinteresuoti pasinaudoti savo atostogų dalimi, nesijausdami, kad „atima“ ją iš mamų.

Šeimos situacija tokiu būdu nebūtų bloginama. Šeimos, kurios galėtų, be įtampos ir spaudimo, pasinaudotų tėčiui skirtomis neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, ir be pasipriešinimo priimtų direktyvos idėją. Tokiu būdu nenukentėtų tėvai, vieni auginantys vaikus (net tie, kurie yra išsiskyrę), o šeimos/poros, kartu auginančios vaikus, gautų realią pozityvią paskatą pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

2. Tarybos manymu, Įstatymo projekte siūlomos išmokos, kol vaikui sueis 24 mėnesiai - 45 procentai ir 25 procentai gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžiai pablogina finansinę šeimų situaciją. Pagausėjus šeimai ir padidėjus išlaidoms, reikėtų vertinti šeimos pajamų ir išlaidų santykį, atsižvelgiant į jų dydžius iki vaiko gimimo. Todėl Taryba kartoja savo pasiūlymą, kurį teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2021 m. rugpjūčio mėnesį (Nr. 21-8-2-1) pirmais vaiko priežiūros atostogų metais įvesti 54,31 procento, o antraisiais - 31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 3. Tarybos manymu, Įstatymo projekte siūlomas reglamentavimas, antraisiais vaiko auginimo metais riboti darbo pajamas vaiko priežiūros metu, kompensuojant iki vaiko gimimo gautą uždarbį ir nustatyti mažą vaiko išmokos procentą, gali pabloginti kai kurių šeimų finansinę padėtį gimus vaikui.

Todėl Taryba siūlo ateityje papildomai svarstyti galimybę didinti vaiko pinigus.

Pridedama: iliustracija, pademonstruojanti, kaip gali pablogėti šeimos situacija, atsižvelgiant į konkrečios šeimos pajamų kaitą. Pavyzdyje atsiskleidžia, kaip numatyta išmokų pertvarka finansiškai paveiks visos šeimos pajamas, jeigu tėtis neturės galimybės pasinaudoti savo neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų dalimi.

Spręsti pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys G. Paluckas, 2022-04-04	11	1		Argumentai: Nekvestionuojant įstatyme siūlomų pakeitimų turinio, atkreiptinas dėmesys, kad tarp įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo datų esantis nedidelis laiko atstumas sukuria neapibrėžtumą dėl išėjimo į motinystės atostogas laiko, terminų ir gaunamų draudimo išmokų sumų, kurios dažnai jau yra suplanuotos šeimos biudžetuose. Todėl racionalu būtų įstatymo nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2023 metų sausio 1 dienos, kad šie pakeitimai nesukeltų neapibrėžtumo jau dabar vaikų besilaukiančioms motinoms. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį išdėstant ją taip: 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Seimo nariai R. Žemaitaitis, A. Širinskienė, 2022-04-05	7 11			Pasiūlymas 22 straipsniui: 7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas 4. Vaiką ne mažiau kaip du paskutinius pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės, iki vaikui sueis 18 24 arba 24 26 mėnesiai, mėnesius vienas auginantis vienas iš jo tėvų (įtėvių) ar globėjų turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui nebuvo išmokėta šio straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko priežiūros išmoka. Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų, šioje dalyje nustatytą teisę turintis apdraustasis asmuo turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kiekvieną vaiką atskirai, atsižvelgiant į vienu metu gimusių, įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių. Pasiūlymas įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo straipsniui: 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja ~~2022~~ 2023 m. ~~rugpjūčio~~ sausio 1 d.	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Seimo nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Giraitytė-Juškevičienė, V. Jukna, V. Fiodorovas, 2022-04-06	7			Argumentai: Pasiūlymo tikslas – sudaryti galimybę tėvams, neperleidžiant vaiko priežiūros atostogų, pasirinkti, kas prižiūrės vaiką ilgesnį laiką, ir vienam jų 4 mėnesius gauti padidintą išmoką, kad nei vienos šeimos finansinė situacija, lyginant su dabartine išmokų sistema, nepasikeistų. Siūloma nustatyti, kad vienam iš tėvų nepasinaudojus vaiko priežiūros atostogomis, kitam iš tėvų išmoka būtų mokama papildomai tiek laiko, kiek atostogų nepanaudojo vienas iš tėvų. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu siūlomą keisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų nepasinaudojus neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, numatytomis Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, ar jų dalimi, kitam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui ~~už nepanaudotą neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpį~~ paskirta vaiko priežiūros išmoka ~~neskiriama ir nemokama~~ mokama papildomai tiek laiko, kiek vaiko priežiūros atostogų nepanaudojo vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų.“	Spręsti pagrindiniame komitete
4.	Seimo nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Giraitytė-Juškevičienė, V. Jukna, V. Fiodorovas, 2022-04-06	9			Argumentai: Pasiūlymo tikslas – sudaryti galimybę tėvams vaiko priežiūros atostogų pirmaisiais metais dirbti ir galuti vaiko priežiūros išmoką ir tuo atveju, kai pajamų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus. Siūloma nustatyti, kad pirmaisiais vaiko auginimo metais tėvas ar motina, gavę pajamų ir (ar) išmokų, didesnių už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygių, galėtų gauti ir vaiko priežiūros išmoką, kurios dydis neviršytų vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu bus sudarytos prielaidos tėvams dirbti, neprarasti profesinių įgūdžių ir gauti didesnę savo uždirbamų pajamų dalį. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu siūlomą keisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros išmoka, išskyrus vaiko priežiūros išmoką, skiriamą ir mokamą vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalimis, vaiko priežiūros išmokos gavimo metu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo metu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis, arba gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (toliau kartu šiame straipsnyje – pajamos ir (ar) išmokos), ir jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų suma neviršija arba yra lygi jo vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis, dydžiui, jam mokama viso dydžio paskirta vaiko priežiūros išmoka. Jeigu apdraustajam asmeniui paskirtos vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų suma viršija vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis, dydį, jam mokamas jo vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio, apriboto minimaliu ir maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, pagal kurį buvo nustatytas vaiko priežiūros išmokos dydis, ir apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas mokama vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis negali viršyti vieno šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“	Spręsti pagrindiniame komitete
5.	Seimo nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė, V. Giraitytė-Juškevičienė, V. Jukna, V. Fiodorovas, 2022-04-06	11			Argumentai: Pasiūlymo tikslas – sudaryti galimybę šiuo metu jau vaikų besilaukiantiems ar jų susilaukti planuojantiems tėvams pasiruošti reikšmingai reformai vaiko priežiūros išmokų reguliavime. Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja ne 2022 m. rugpjūčio 1 d., o 2023 m. kovo 1 d. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja ~~2022 m. rugpjūčio~~ 2023 m. kovo 1 d.“ 2. Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki ~~2022 m. birželio 30 d.~~ 2023 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Spręsti pagrindiniame komitete
6.	Seimo nariai R. Baškienė, L. Nagienė, L. Mogenienė, 2022-04-07	9			Argumentai: Vertinant siekį padėti šeimoms auginti vaikus bei matant blogėjančią ekonominę padėtį ir su tuo susijusius būsimus sunkumus, Ligos ir motinystės įstatymu (XIVP-1439) siūlomas vaiko priežiūros išmokos dydžio mažinimas (nuo buvusio 77,58 proc. iki 60 proc.), nors ir būtų prailgintas iki 18 mėnesių, deja netaptų parama jaunoms šeimos. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybės suteikimas jau pirmais vaiko gyvenimo metais tėvams dirbti būtų realizuotas ne visų tėvų, todėl buhalterinis skaičiavimas dėl „nesumažėjančių“ pajamų neatitiktų realybės. Žinotina ir tai, kad įstatymu siūloma galimybė dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką būtų apribota, kad gaunama atlyginimo ir vaiko priežiūros išmokos suma viršytų buvusio darbo užmokesčio dydžio. Dar blogesnė padėtis teikiamu įstatymu siūloma tėvams, pasirinkusiems vaiką auginti dvejus metus. Pirmais metais vaiko priežiūros išmoka būtų sumažinama nuo 54,31 proc. iki 45 proc., o antraisiais metais mažinama nuo 31,03 iki 25 proc. Ir, priešingai negu dabar veikia teisinis reguliavimas, antraisiais vaiko gyvenimo metais, gaunama atlyginimo ir vaiko priežiūros išmokos suma negalėtų viršyti buvusio darbo užmokesčio dydžio. Todėl, pritariant ES Direktyvos (2019/1158) įgyvendinimui įvedant neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas bei sudarant galimybę ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais dirbti, toliau padedant šeimoms auginti vaikus ir vykdyti šeimai palankią politiką siūlome drastiškai nemažinti vaiko priežiūros išmokos dydžių. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1,2,3,4 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Jeigu apdraustasis asmuo pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama, iki vaikui sueis 18 mėnesių, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o likusius mėnesius, iki vaikui sueis 18 mėnesių, – 60 70 procentų šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 2. Jeigu apdraustasis asmuo pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, likusius mėnesius, iki vaikui sueis 12 mėnesių, – 45 54 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, – 25 31 procento išmoka ~~šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio~~ mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas. 3. Jeigu apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogos suteikiamos pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama 18 mėnesių, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o likusius mėnesius – 60 70 procentų šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 4. Jeigu apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogos suteikiamos pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama 24 mėnesius, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, likusius pirmųjų įvaikinto vaiko auginimo metų mėnesius – 45 54 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – 25 31 procento išmoka ~~šios išmokos~~ ~~gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio~~ mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas. 9. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 24 mėnesiai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas.“	Spręsti pagrindiniame komitete
7.	L. Kukuraitis, T. Tomilinas, 2022-04-12	9			Argumentai: Iki šiol galiojanti vaiko priežiūros išmokų sistema skatina šeimas vaikus prižiūrėti iki 2 metų, nes per dvejus metus išmokama didesnė suma negu per vienerius. Vyriausybės pateiktoje vaiko priežiūros sistemos pertvarkoje finansiškai šeimos skatinamos bus rinktis 18 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį, kadangi joms bus sumokama didesnė išmokų suma negu besirenkančioms 24 mėnesius. Pagal LR SADM pateiktus skaičiavimus, skirtumas gali siekti iki 10%, kas vaikus auginančioms šeimoms yra didelė suma. Vertindami, kad šiuo metu egzistuojanti vaikų priežiūros institucinė sistema, ypač miestuose, nėra pasiruošusi priimti 1,5 metų vaikus į darželius, teikiame pasiūlymą, pagal kurį bendra sumokama išmokų suma į rankas būtų panaši tiek renkantis 18 mėnesių, tiek 24 mėnesius. Tegul šeimos pačios, vertindamos savo šeimos ir bendruomenėje esančių viešųjų paslaugų galimybes sprendžia, kurį vaiko priežiūros laikotarpį rinktis. Sistemos lankstumas didina pasitikėjimą ja. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2, 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Jeigu apdraustasis asmuo pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, likusius mėnesius, iki vaikui sueis 12 mėnesių, – 45 procentai, o nuo 12 mėnesių, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, – ~~25 procentai~~ 30 procentų šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. 4. Jeigu apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogos suteikiamos pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, vaiko priežiūros išmoka jam skiriama ir mokama 24 mėnesius, išskyrus atvejį, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, iš kurių šio įstatymo 22 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytais laikotarpiais jam skiriamos ir mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 procentai šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, likusius pirmųjų įvaikinto vaiko auginimo metų mėnesius – 45 procentai, o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – ~~25 procentai~~ 30 procentų šios išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“	Spręsti pagrindiniame komitete

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus bei įvertinti Valstybės kontrolės pateiktą nuomonę.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į bendrą vaiko priežiūros išmokos sumą iki kol vaikui sueis 18 ar 24 mėnesiai, šiuo įstatymo projektu tėvai yra skatinami grįžti į darbą ankščiau ir rinktis eiti vaiko priežiūros atostogų iki kol vaikui sueis 18 mėnesių. Pažymėtina, kad skatinant tėvus rinktis vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikui sueis 18 mėnesių, reikėtų atitinkamai pritaikyti ir infrastruktūrą – užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas nuo 18 mėnesių.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančią sistemą antraisiais vaiko metais galima ir dirbti, gaunant visą darbo užmokestį, ir gauti visą vaiko priežiūros išmoką. Pastebėtina, kad pirmaisiais vaiko metais absoliuti dauguma gaunančių vaiko priežiūros išmoką yra motinos, o antraisiais vaiko metais beveik 40 % gaunančių vaiko priežiūros išmoką yra tėčiai (manytina dėl didesnio darbo užmokesčio), iš kurių apie 90 % dirba. Priėmus įstatymo projektą, galimybės antraisias vaiko priežiūros metais gauti ir visą darbo užmokestį, ir vaiko priežiūros išmoką neliks, todėl, tikėtina, apie 35 % šeimų bendra vaiko priežiūros išmokos suma per visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, lyginant su šiuo metu esančia sistema, gali būti mažesnė.

6.2. Pasiūlymai:

1. Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, jog šiuo metu kūdikio besilaukiančioms šeimoms būtų taikomos šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, siūloma nustatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2023 m. kovo 1 d.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, A. Čepononis, L. Jonaitis.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas

Biuro patarėja G. Genelienė