LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KAIMO REIKALŲ KOMITETO
KOMITETO IŠVADA
DĖL Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektO Nr. XIVP-2606
2023-08-20 Nr. 110-P-27
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-05 Nr. XIVP-2026 |
1 (10) |
(5) |
|
1. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies papildymas sistemiškai dera su kitomis šios dalies nuostatomis, nes galiojančioje keičiamos dalies redakcijoje kalbama apie atvejus, kuomet veisimas turėtų įtakos naujiems augintiniams. Pastebėtina, kad gyvūnams augintiniams atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas <...>, neturėtų įtakos jų palikuoniams, todėl svarstytina, ar šio pakeitimo nereikėtų atsisakyti. Be to, svarstytina, ar tokia nuostata nebūtų traktuojama kaip ribojanti teisėtų gyvūnų savininkų nuosavybę ir atitiktų teisėtų lūkesčių principą, kadangi gyvūnų savininkai laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų turi teisę veisti visų veislių gyvūnus augintinius. Atkreiptinas dėmesys, kad gimusiems naujiems augintiniams galios keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatos ir visi kiti iš to išplaukiantys teisės aktų reikalavimai, draudimai, veiks nustatytos kontrolės priežiūros ir atsakomybės priemonės. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-05 Nr. XIVP-2026 |
|
|
|
2. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1104, kurio nuostatomis taip pat siūloma 12 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi, todėl svarstant šiuos įstatymo projektus siūlytina atsižvelgti į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. |
Atsižvelgti |
KRK 2023-05-24 sprendimas: atmesti Projektą Nr. XIVP-1104. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-05 Nr. XIVP-2026 |
4 |
1 |
|
3. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas pavedimas iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl šio straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, po kablelio, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-05 Nr. XIVP-2026 |
|
|
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomo keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. |
Pritarti |
LRV išvada gauta (2023-07-31 Nutarimas Nr. 618), žr. šios išvados 5 dalį. |
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-05 Nr. XIVP-2026 |
2 |
|
|
5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:“. |
Pritarti |
|
|
6. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-04-25
|
|
|
|
<...> Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma drausti parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, Projektas turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o Projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui <...> |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) Prezidentas Dr. Audrius Kučinskas 2023-05-09 |
1 (10) |
(5) |
|
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 dalyje (aktuali red.) įtvirtinta sąvoka, kad: „5. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.“ Perkeliant šią sąvoką į Seimo narės teikiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-2606, toliau – Projektas), atsiranda daug vietos klaidinančioms interpretacijoms. Kalbant apie gyvūną augintinį, visi įsivaizduoja šunis, kates, galbūt šeškus, triušius, žiurkėnus ir dar kelias gyvūnų rūšis. Tačiau kalbant apie triušius – ūkinis tai ar estetinis gyvūnas?! Dauguma laikomų triušių yra ūkiniai gyvūnai, tačiau netgi tos pačios veislės gyvūnai dažnai laikomi estetiniais tikslais. Panaši situacija gali susidaryti šių pakeitimų išdavoje – išvardinus „barzdeles, skiauteres, snapus, sparnus, plunksnas“ jau turima omenyje paukščius, kurie praktiškai visi priskiriami arba ūkiniams arba egzotiniams (pastaruosius veisti, jais prekiauti draudžia kitos įstatymo nuostatos). Vardinant „ragus“, apskritai sunku įsivaizduoti bent kokį raguotą augintinį gyvūną, panaši situacija su „kanopų“ (kanopiniams priklauso arkliai, asilai) „ilčių“ (kiaulės) pažeidimais ar pašalinimais. Palikus tokias nepatikslintas formuluotes atsiranda rizika klaidingam leistinų procedūrų atlikimo ūkiniams gyvūnams interpretavimui, kaip pvz. ragų užuomazgų šalinimas veršeliams, ragų trumpinimas suaugusiems galvijams, ilčių trumpinimas paršeliams, plunksnų pakirpimas naminiams paukščiams ir kt. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūloma iš Seimo narės teikiamo Projekto nuostatų išbraukti žodžius “barzdelių, skiauterių, snapų, ragų, sparnų, kanopų ir ilčių, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu“ - kurie priskirtini ūkiniams gyvūnams, Projektą tobulinti pagal žemiau teikiamus pasiūlymus: 1. Pasiūlymas: „1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama
veisti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis
genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius,
kuriems atliktos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą
ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, |
Pritarti iš dalies
|
Komitetas pritaria siūlymui tobulinti Įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2023-07-31 Nutarimas Nr. 618) pateiktą pasiūlymo formuluotę. LRV pasiūlymams pritaria AM, ŽŪM, VMVT bei LVGA.
|
|
2. |
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) Prezidentas Dr. Audrius Kučinskas 2023-05-09 |
2 (12) |
(6) |
N |
2. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Draudžiama parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės
procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines
funkcijas (ausų, |
Pritarti iš dalies |
Komitetas pritaria siūlymui papildyti Įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2023-07-31 Nutarimas Nr. 618) pateiktą pasiūlymo formuluotę. LRV pasiūlymams pritaria AM, ŽŪM, VMVT bei LVGA.
|
|
3. |
Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) Prezidentas Dr. Audrius Kučinskas 2023-05-09 |
3 (19) |
(5) |
|
3. Pasiūlymas: „3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama
eksponuoti genetiškai nevisaverčius, su akivaizdžiai matomomis genetinėmis
ligomis, apsigimimais, ar patologijomis, gyvūnus augintinius |
Pritarti iš dalies |
Komitetas pritaria siūlymui pakeisti 19 straipsnio 5 dalį, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje (2023-07-31 Nutarimas Nr. 618) pateiktą pasiūlymo formuluotę. LRV pasiūlymams pritaria AM, ŽŪM, VMVT bei LVGA.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Aplinkos ministerija 2023-09-11 Nr. D8(E)-5227 (AM atsakymas į LRS KRK 2023-08-16 posėdžio protokolinį nutarimą Nr. 110-P-24; gauta: 23-09-11- Nr. 2023-G-7810) |
|
|
* |
Išrašas iš AM atsakymo (23-09-11 Nr. D8(E)-5227): „<...> suformuoti bendri Aplinkos ministerijos ir VMVT specialistų siūlymai: Dėl draudimo laikyti ir įvežti iš ES valstybių ar trečiųjų šalių gyvūnų augintinių, kuriems atliktos Lietuvoje uždraustos veterinarinės procedūros: – „<...> tokia nuostata būtų nepagrįstai ribojamos asmenų, kurie nekomerciniais tikslais vežasi savo gyvūnus augintinius, teisės atvykti į Lietuvą ar pervažiuoti jos teritoriją tranzitu.<...>“ „<...> neveiksminga nustatyti tokį draudimą, jo reglamentavimu nebus užtikrinama, kad į Lietuvą nebus įvežami gyvūnai augintiniai, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, jo praktinis taikymas neaiškus, įgyvendinimas gyvūnų augintinių įvežimo metu nebūtų užtikrinamas. <...>“ Dėl projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo kontrolės ir atsakomybės už pažeidimus taikymą: „<...> Uždraudus veisti, prekiauti, eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, šių gyvūnų laikytojai ir savininkai bus atgrasyti nuo žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo norint pakeisti jų išvaizdą, renginių su gyvūnais organizatoriams bus draudžiama jų organizuojamuose renginiuose su gyvūnais eksponuoti gyvūnus augintinius, kuriems pakeista išvaizda, visuomenė matys vis mažiau tokių gyvūnų augintinių. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad galiojančių teisės aktų pakankama siekiant užtikrinti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606, jei jis bus patvirtintas, nuostatų įgyvendinimo kontrolę ir atsakomybės už pažeidimus taikymą.<...>“ Dėl šunų veislių, skirtų saugoti ūkinius gyvūnus nuo laukinių plėšriųjų gyvūnų, ausų ir uodegų karpymo išimčių – norint juos apsaugoti nuo sužalojimų: „<...> Lietuva 2004 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos ratifikavimo įstatymu Nr. IX-2157 ratifikavo Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (toliau – konvencija), kurios 10 straipsnyje nustatyta, kad „ausis trumpinti gyvūnams augintiniams draudžiama.<...>; „<...>Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad „tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitas gyvūnų gerovės ir apsaugos sąlygas, yra taikomos tarptautinių sutarčių sąlygos.“ Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai ir manytina, kad Lietuvai siekiant nustatyti daugiau nei konvencijoje nustatyta išimčių bus pažeista tarptautinė sutartis.<...>“ „Siūlomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 9 p. nustatytų draudžiamų veterinarinių procedūrų išimtys šunims, skirtiems saugoti ūkinius gyvūnus nuo laukinių gyvūnų, (pvz., ausų, uodegų trumpinimas) būtų pritaikomos ne tik šuniukams, kurie užaugę bus naudojami ūkinių gyvūnų apsaugai, bet visai šuniukų vadai, (įprastai ausys, uodegos trumpinamos jauniems iki 6–12 mėn. amžiaus šuniukams), nors tuo metu nežinoma, ar visi vados šuniukai bus naudojami saugoti ūkinius gyvūnus nuo laukinių gyvūnų. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad ateityje bus šunų, kuriems jauname amžiuje buvo patrumpintos ausys, uodegos, tačiau jie nebus naudojami ūkinių gyvūnų apsaugai. Pažymėtina, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 9 p. pateiktas draudžiamų veterinarinių procedūrų sąrašas, todėl išimčių nustatymas būtų žingsnis atgal gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, taip pat Lietuva pažeistų tarptautinių sutarčių įsipareigojimus. Tikėtina, kad draudžiamų veterinarinių procedūrų išimčių nustatymas sukeltų visuomenės pasipiktinimą ir nesulauktų socialinių partnerių palaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 9 p. nustatytų draudžiamų veterinarinių procedūrų išimčių nustatymas prieštarautų gyvūnų, kaip juslių būtybių fiziologijai, nes gyvūnų kūno dalys, organai ar jų sistemos (šiuo atveju ausys, uodegos) turi paskirtį pagal gyvūno anatomiją, fiziologiją, etologiją, daro poveikį gyvūnų klausai, judesių koordinacijai, elgsenai, emocijų išraiškai, pojūčiams ir t. t. Pažymėtina, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turime užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, abejojame nagrinėjamos išimties nustatymo Įstatymo projekte Nr. XIVP-2606 tikslingumu.<...>“ Dėl gyvūno augintinio apibrėžties tikslinimo „<...>Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 5 d. įtvirtinta sąvoka „gyvūnas augintinis“ grindžiama gyvūno augintinio naudojimo paskirtimi, kaip ir sąvoka „ūkinis gyvūnas“. Manytina, kad šiame Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 svarstymo etape siūlymas tikslinti sąvoką būtų abejotinas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kyla neaiškumų ją interpretuojant ir tai, kad sąvokos pakeitimą reikia aptarti ir suderinti su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais, visuomene, todėl siūlytina į šį įstatymo projektą neįtraukti šio siūlymo. Sąvokos keitimo nesiūlo ir Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 rengėjai. Artimiausiu metu Aplinkos ministerija planuoja rengti didesnės apimties Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus, įskaitant ir gyvūno augintinio sąvokos pakeitimą. Pažymėtina, kad Vyriausybė jau pritarė Įstatymo projektui Nr. XIVP-2606, bet pasiūlė jį patikslinti pagal pastabas ir pasiūlymus, pateiktus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 618 <...>“ |
Atsižvelgti |
Pateikiami papildomi argumentai dėl Projektu siūlomų nuostatų, pasiūlymų tobulinti projektą – neteikiama. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-07-31 Nutarimas Nr. 618 (Išvada) |
1 (4)
|
(2) |
N (9) |
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2606 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-2606), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą Nr. XIVP-2606 tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Siūlytina, vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10, 12 ir 19 straipsniuose pateikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuorodą nekartojant nuostatų, siekiant aiškesnio reglamentavimo, teikiant minėtą nuorodą, tuos pačius straipsnius papildyti žodžiu „draudžiamos“. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kokios veterinarinės procedūros laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Šios procedūros pakartojamos Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10, 12 ir 19 straipsniuose. 2. Siūlytina Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo atvejų, prieš žodį „sprendimu“ įrašyti žodį „rašytiniu“. 3. Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 ir 12 straipsniuose vartojamas žodis „nevisavertis“ pagal prasmę yra svetimybė, todėl siekiant žodžio prasmės aiškumo siūlytina šį žodį keisti žodžiu „nesveikas“. 4. Siūlytina, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugą ir išvengti nepagrįstų nuosavybės teisės suvaržymų, Įstatymo projekte Nr. XIVP-2606 papildomai reglamentuoti juo nustatomų draudimų taikymą atsižvelgiant į laikotarpį, t. y. kad šie draudimai netaikomi dėl gyvūnų, kuriems, siekiant pakeisti išvaizdą ir (ar) fiziologines funkcijas, atitinkamos veterinarinės procedūros atliktos iki 2013 m. sausio 1 d. (data siejama su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatų, apimančių atitinkamas veterinarines procedūras – vieną iš žiauraus elgesio su gyvūnais formų, nustatymu). 5. Siūlytina Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 keičiamuose Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 ir 19 straipsniuose suvienodinti reikalavimus veisiamiems ir eksponuojamiems gyvūnams, nes Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje parašytas kablelis ir taip nustatytas griežtesnis draudimas eksponuoti nei veisti gyvūnus augintinius, todėl šis straipsnis tikslintinas – atsisakoma kablelio. 6. Siūlytina, siekiant nustatyti gyvūnų augintinių pardavimo draudimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie Įstatymo projektą Nr. XIVP-2606 pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, ir šią direktyvą bei Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas įgyvendinančiomis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Įstatymo projektu Nr. XIVP-2606 siūloma uždrausti parduoti gyvūnus augintinius, kuriems atliktos veterinarinės procedūros, išvardytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Europos Komisijai, gavus valstybės narės teikiamą notifikavimo pranešimą, Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 priėmimas sustabdomas ne trumpiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui (arba 6 mėnesių laikotarpiui, kai Europos Komisija ar kita valstybė narė per 3 mėnesius nuo pranešimo apie techninio reglamento projektą gavimo pateikia pastabą), todėl siūloma Seimui įvertinti planuojamą Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 priėmimo laiką ir Įstatymo projekto Nr. XIVP‑2606 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo įsigaliojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, laikantis „dviejų datų“ taisyklės, siūloma nustatyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 įsigaliojimo datą. 7. Siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 4 straipsnio 1 punktą ir, atsižvelgus į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje priskirtą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetenciją, pranešimo Europos Komisijai pateikimo termino išlaikymą ir „dviejų datų“ taisyklę, 4 straipsnio 2 dalyje įrašyti konkrečią instituciją – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri patvirtintų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. balandžio 30 d. 8. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1–7 punktus, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIVP-2606 1–5 straipsnius išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos;“ |
Pritarti |
(Pritarus šiam pasiūlymui – tikslintinas Projekto pavadinimas)
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-07-31 Nutarimas Nr. 618 (Išvada) |
2 (10) |
(5) |
|
2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama veisti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte.“ |
Pritarti |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-07-31 Nutarimas Nr. 618 (Išvada) |
3 (12) |
(6) |
|
3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi: „6. Draudžiama parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teises į gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte.“ |
Pritarti |
|
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-07-31 Nutarimas Nr. 618 (Išvada) |
4 (19) |
(5) |
|
4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Draudžiama eksponuoti genetiškai nesveikus gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais, patologijomis ar gyvūnus augintinius, kuriems atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros, išvardytos šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte.“ |
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-07-31 Nutarimas Nr. 618 (Išvada) |
5 |
|
|
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki 2024 m. balandžio 30 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1–4 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 10 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 6 dalies ir 19 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos dėl gyvūnų augintinių, kuriems, siekiant pakeisti gyvūnų augintinių išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, atitinkamos draudžiamos veterinarinės procedūros atliktos iki 2013 m. sausio 1 d.“. |
Pritarti |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2606 ir Komiteto išvadoms.
6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti Įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė.
7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė