LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS
KONSTITUCINIO
ĮSTATYMo PROJEKTO
2023-01-25 Nr. XIVP-880(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai, kurie negali prieštarauti konstituciniams įstatymams. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas); sudėtingesne šių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka siekiama sudaryti prielaidas užtikrinti juose nustatyto teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai).
Taigi į konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu turėtų būti sureguliuoti reikšmingiausi valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime aspektai, nustatytos svarbiausios valstybinės kalbos apsaugą užtikrinančios taisyklės. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo galios ir sudėtingesnės jo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, konstitucinio įstatymo nuostatos dėstytinos lakoniškai, kuo labiau apibendrintai, įtvirtinant bendrus principus ir vengiant detalaus reglamentavimo.
Teikiamas projektas šiuo atžvilgiu tobulintinas, nes, viena vertus, jame siūloma nemažai pernelyg detalių nuostatų, kita vertus, kai kurių svarbių valstybinės kalbos vartojimo klausimų, pavyzdžiui, visuomenei labai svarbaus asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose klausimo, reguliavimas projekte apskritai nenumatytas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamą Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą Seimas privalo priimti dėl to, kad šis įstatymas yra įrašytas į Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą konstitucinių įstatymų sąrašą, projekto preambulės pradžioje nurodytini šio konstitucinio įstatymo priėmimo teisiniai pagrindai – pirmojoje pastraipoje po žodžio „Seimas“ įrašytina „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, 69 straipsnio trečiąja dalimi ir Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu“. Įrašius šiuos teisinius pagrindus, kitų preambulės nuostatų būtų galima atsisakyti kaip perteklinių.
3. Jeigu projektu siūlomų preambulės nuostatų nebūtų atsisakyta, tobulinant jų formuluotes atsižvelgtina į Konstitucinio Teismo aktuose (1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose, 2009 m. lapkričio 6 d., 2014 m. vasario 27 d. sprendimuose) atskleistą valstybinės kalbos konstitucinio statuso sampratą: lietuvių kalba yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, tautos tapatumo ir išlikimo garantija; ji yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, tautos suvereniteto įteisinimo ir oraus bendravimo su pasauliu priemonė; lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešosios raiškos ir bendravimo tarpusavyje bei su visuomenės nariais priemonė; valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga; ir kt.
4. Projekto preambulės pirmojoje pastraipoje pavartota formuluotė „lietuvių pilietinės tautos“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o sąvoka „Lietuvos pilietinė Tauta“ pagal oficialiąją konstitucinę doktriną reiškia valstybinę bendruomenę, jungiančią valstybės piliečius („Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), <...> Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms“; žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimus).
5. Projekto preambulės pirmojoje pastraipoje pavartota sąvoka „savivaldos“ keistina platesnės reikšmės sąvoka „savivaldybių“.
6. Projekto preambulės pirmojoje pastraipoje prieš žodžius „konstitucinė vertybė“ išbrauktinas žodis „ypatinga“, nes visos konstitucinės vertybės yra savaip svarbios ir valstybinė kalba šių vertybių sistemoje neišsiskiria jokiu „ypatingumu“.
7. Projekto preambulės trečiojoje pastraipoje vietoj formuluotės „puoselėti lietuvių kalbos, kultūros ir informacinės erdvės statusą bei prestižą“ siūlome įrašyti formuluotę „puoselėti lietuvių kalbos prestižą“, nes tikslas puoselėti kultūros prestižą nėra tiesiogiai susijęs su konstitucinio įstatymo, kurio projektas teikiamas, reguliavimo dalyku, o tikslo „puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros statusą“, taip pat „informacinės erdvės statusą bei prestižą“ turinys apskritai nėra aiškus.
8. Projekto preambulės penktojoje pastraipoje vietoj žodžio „funkcionavimą“ įrašytinas žodis „vartojimą“; vietoj formuluotės „visose viešojo gyvenimo srityse“ siūlome įrašyti „viešajame gyvenime“; vietoj perteklinio žodžio „visuomenės“ įrašytinas žodis „lietuvių“.
9. Projekto preambulės penktosios pastraipos nuostata, kad Seimas priima šį įstatymą „vadovaudamasis Lietuvos valstybės ir visuomenės interesu užtikrinti“, be kita ko, „lietuvių kalbos apsaugą ir raidą“, yra iš esmės tapati preambulės antrosios pastraipos nuostatai „siekdamas, kad valstybė užtikrintų lietuvių kalbos apsaugą ir raidą“, todėl penktojoje pastraipoje pasikartojanti formuluotė „lietuvių kalbos apsaugą ir raidą,“ išbrauktina.
10. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlome išbraukti perteklinę formuluotę „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtintos“ (žr. šios išvados 2 pastabą).
11. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiuo įstatymu būtų reglamentuojama, be kita ko, valstybinės kalbos priežiūra ir apsauga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra visiškai aiški formuluotės „kalbos priežiūra“ reikšmė – jeigu turima omenyje kalbos viešojo vartojimo priežiūra, nuostata atitinkamai tikslintina. Pažymėtina ir tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę valstybinės kalbos doktriną įstatymų leidėjas privalo nustatyti, be kita ko, valstybinės kalbos apsaugos priemones (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai, 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). Iš projekto nuostatų nėra visiškai aišku, kas pagal jį laikoma valstybinės kalbos apsaugos priemonėmis.
12. Projekto 1 straipsnio 2 dalį, siekiant didesnio teisinio aiškumo, siūlytume patikslinti taip: „Įstatymas nereglamentuoja Lietuvos gyventojų bendravimo kitose gyvenimo srityse, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendruomenių vartojamos kalbos.“
13. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlome išbraukti perteklinius žodžius „Lietuvoje esančioms“, papildyti šios dalies nuostatą, po žodžio „organizacijoms“ įrašant formuluotę „neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teisinę formą, rūšį ir veiklos pobūdį“, o šios nuostatos pabaigoje po kablelio įrašant formuluotę „taip pat valstybės įgaliotiems asmenims, atliekantiems įstatymais patikėtas funkcijas“ (žr. Notariato įstatymo 2 straipsnį, Antstolių įstatymo 2 straipsnį), ir įvesti trumpinį „(toliau – Lietuvos Respublikos institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir valstybės įgalioti asmenys)“. Jeigu, atsižvelgus į šią pastabą, subjektų, kuriems taikomas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas, ratas būtų pakoreguotas, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose jie minimi.
14. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, termino „Bendrinės lietuvių kalbos norma“ apibrėžtyje, prieš žodį „kalbos“ įrašytinas žodis „lietuvių“ (dukart).
15. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje turėtų būti įtvirtintas nesutrumpintas terminas „Lietuvių kalbos tvarkyba“ (plg. su projekto III skyriaus ir 16 straipsnio pavadinimais), o jo apibrėžtis tikslintina taip: „valstybinės kalbos statusą ir bendrinės lietuvių kalbos vartojimo taisyklingumą užtikrinančių teisinių, finansinių ir organizacinių priemonių visuma, lietuvių kalbos norminimas ir normų sklaida, lietuvių kalbos išteklių gausinimas“.
16. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas terminas „Specialiosios radijo ir televizijos programos“ toliau projekto tekste tėra pavartotas vieną kartą (10 straipsnio 1 dalyje). Mūsų nuomone, tokių specifinių visuomenės informavimo srities sąvokų apibrėžtis apskritai neturėtų tapti siūlomo priimti konstitucinio įstatymo, kuriame turėtų būti reguliuojami reikšmingiausi valstybinės kalbos vartojimo viešajame gyvenime aspektai, reguliavimo dalyku. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome atsisakyti šios sąvokos įtvirtinimo projekto 2 straipsnyje, tarp pagrindinių įstatymo sąvokų, o jos turinį atskleisti toje projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kurioje atitinkamas terminas pavartotas, pavyzdžiui, vietoj žodžių „specialiosioms radijo ir televizijos programoms“ įrašant formuluotę „radijo ir televizijos programoms, skirtoms specialiajai auditorijai – tautinėms mažumoms, neįgaliesiems, kalbų besimokantiems asmenims ir kt.“.
17. Projekto 3 straipsnio „Valstybinės kalbos statusas“ 4 dalies nuostatomis užtikrinama lietuvių gestų kalbos apsauga, o ne valstybinės kalbos statusas. Siūlome šias nuostatas, atsižvelgiant į jų reguliavimo dalyką, perkelti į projekto II skyrių „Lietuvių kalbos vartojimas“ arba III skyrių „Lietuvių kalbos tvarkyba“.
18. Projekto 4 straipsnio pavadinimas ir turinys koreguotini. Šio straipsnio nuostatomis pernelyg susiaurinamos viešojo gyvenimo sritys, kuriose vartotina valstybinė kalba. Antai teismo procesas neapima ikiteisminio tyrimo, teismų sprendimų vykdymo, mediacijos procesų, įvairių administracinių procedūrų. Siūlome šio straipsnio nuostatas formuluoti bendriau, 1 dalyje įtvirtinant reikalavimus lietuvių kalbą vartoti teisėkūros procese, ja oficialiai skelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, o 2 dalyje nustatant, kad ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir kiti teisiniai procesai, taip pat administracinės procedūros vyksta lietuvių kalba, ir kartu užtikrinant asmenų, kurie nemoka lietuvių kalbos arba kuriems reikalinga lietuvių gestų kalba, teisę šiuose procesuose ir procedūrose dalyvauti per vertėją. Įtvirtinus šiuos reikalavimus, projekto 6 straipsnio 1 dalis išbrauktina.
19. Projekto 5, 6 straipsniuose siūloma reglamentuoti tam tikrus valstybinės kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų veikloje aspektus. Siūlome šių straipsnių nuostatas išdėstyti viename straipsnyje, nes nurodytų institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų veikla apima jų santykius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, ir formuluoti jas lakoniškiau, labiau apibendrintai, atsisakant pernelyg detalaus reguliavimo ir išvengiant kai kurių nuostatų norminio turinio dubliavimosi (pavyzdžiui, neaiškus santykis tarp 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 4 dalies nuostatų, taip pat tarp 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatų).
20. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos, be kita ko, su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis „susirašinėja lietuvių kalba arba abipusiu sutarimu atitinkama užsienio kalba“. Mūsų nuomone, ši norma taisytina, nustatant reikalavimą su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis bendrauti (ne tik susirašinėti) lietuvių kalba.
Šioje dalyje pavartotas žodis „veikiančių“ keistinas žodžiu „veikiančiais“ (padaliniais).
21. Projekto 5, 6 straipsnių nuostatose minimų subjektų, kuriems turėtų būti taikomi valstybinės kalbos vartojimo reikalavimai, ratą reikėtų papildyti valstybės įgaliotais asmenimis ir nurodyti tiksliai vartojant įvestą trumpinį (žr. šios išvados 13 pastabą).
22. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuolat ar laikinai“.
23. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų mokinių mokymosi pasiekimai, išskyrus užsienio kalbų mokymosi pasiekimus, vertinami lietuvių kalba. Konstituciniame įstatyme įtvirtinus šią nuostatą ir nenumačius kitų galimų išimčių, nebūtų teisinio pagrindo bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose mokymas vykdomas tautinių mažumų kalbomis (tokia galiojančio Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe naudojamasi daugelyje šiuo metu Lietuvoje veikiančių mokyklų), mokymosi pasiekimus vertinti ta kalba, kuria vykdomas atitinkamo dalyko mokymas. Šiuo atžvilgiu diskutuotina, ar panaikinus galimybę mokymosi pasiekimus minėtose švietimo įstaigose vertinti ta kalba, kuria mokoma atitinkamo dalyko, nebūtų sudarytos prielaidos suvaržyti konstitucinę tautinėms bendrijoms priklausančių piliečių teisę puoselėti savo kalbą (Konstitucijos 37 straipsnis).
24. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostata, nukreipianti į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrojo ugdymo programas, mūsų vertinimu, yra tokia konkreti, kad ją veikiau derėtų įtvirtinti paprastajame (ordinariniame) įstatyme, kuriuo reguliuojami švietimo santykiai, o ne konstituciniame įstatyme, kuriame turėtų būti nustatomos tik esminės valstybinės kalbos viešojo vartojimo taisyklės.
25. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje, mūsų nuomone, pakaktų įtvirtinti bendrą principą, kad valstybė skatina lituanistinį švietimą.
26. Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valstybė remia kalbos technologijų plėtrą, ir 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kad valstybė skatina ir remia visų rūšių kalbos technologijų kūrimą, yra iš esmės tapataus norminio turinio.
27. Projekto 9 straipsnio pavadinimas „Vartotojų informavimas ir aptarnavimas“ neatspindi šio straipsnio turinio, nes jame reguliuojamas ir sandorių sudarymas.
28. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „vartotojai“ neapima pacientų, Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme neturėtų būti įtvirtinti ir valstybinės kalbos vartojimo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (t. y. pacientų informavimo ir aptarnavimo) srityje pagrindai.
29. Projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad lietuvių kalba turėtų būti teikiama rašytinė informacija, be kita ko, „apie Lietuvos Respublikoje vykdomus civilinius sandorius“, tikslintina, nes jos prasmė neaiški.
30. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „teikiamas prekes ir paslaugas“ įrašytina formuluotė „parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas“.
31. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje tikslintina formuluotė „Valstybinių ir savivaldybių“, iš kurios neaišku, kokių subjektų organizuojami renginiai turimi omenyje.
32. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba, prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias užsienio kalbas, o sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi lietuvių ir kita „abiem pusėms“ priimtina kalba.
Pažymėtina, kad iš formuluotės „Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai“ nėra visiškai aišku, ar turimi omenyje visi sandoriai, kuriuos sudaro Lietuvos Respublikos fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, ar būtent fizinių asmenų sandoriai su juridiniais asmenimis, taip pat neaišku, kokius asmenis apima formuluotė „Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys“. Be to, nurodytų nuostatų formuluotėmis neatsižvelgiama į tai, ar sandoriai sudaromi Lietuvoje, ar užsienyje. Tobulinant šias nuostatas taip pat reikėtų turėti mintyje tai, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Civilinio kodekso 1.71 straipsnio 1 dalis) ir kad daugelis sandorių sudaroma ne viešojo, o privataus gyvenimo srityse.
Nuostata, kad sandoriai su užsienio valstybių asmenimis sudaromi lietuvių ir kita abiem pusėms priimtina kalba, tikslintina, atsižvelgiant ir į tai, kad sandoriai gali būti ne tik dvišaliai, bet ir vienašaliai bei daugiašaliai (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 2 dalis); vietoj žodžių „abiem pusėms“ įrašytinas žodis „šalims“.
33. Projekto 9 straipsnio 5 dalies nuostata, kad valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, yra perteklinė, nes ja tik (konstitucinio įstatymo lygmeniu nereikalingai) detalizuojamos bendrą principą įtvirtinančios projekto 2 straipsnio 5 dalies („Viešasis užrašas – rašytinė informacija, esanti viešojoje erdvėje ir (arba) skirta visuomenei informuoti.“) ir 14 straipsnio 1 dalies („Viešieji užrašai sudaromi taisyklinga lietuvių kalba.“) nuostatos.
34. Projekto 9 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes, iš esmės taip pat dubliuoja kiek bendresnio pobūdžio teisinio reguliavimo, išreikšto šio straipsnio 1 dalies nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, užtikrina vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba, ir 2 dalies nuostata, kad teisės aktų nustatyta rašytinė informacija apie Lietuvos Respublikoje parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama lietuvių kalba, norminį turinį, todėl minėtos 9 straipsnio 5 dalies nuostatos galėtų būti atsisakyta.
Kartu įvertintina, ar nurodytų nuostatų, taip pat projekto 9 straipsnio 5 dalies trečiojo sakinio formuluotės, kuriose minima vartotojams valstybine kalba teiktina „informacija“, apima prekės ar paslaugos kokybės garantiją (plg. su Civilinio kodekso 6.22814 straipsnio 3 dalimi).
35. Projekto 9 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje prieš žodį „įstatymuose“ išbrauktinas perteklinis žodis „Kituose“.
36. Projekto 10 straipsnio 1 dalies formuluotės „radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms“ prasmė yra neaiški, ši nuostata tikslintina; perteklinis jungtukas „(ar)“ išbrauktinas.
37. Projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata „Viešai rodomi užsienio šalių kino filmai verčiami į lietuvių kalbą ir (arba) rodomi su lietuviškais subtitrais“ tikslintina, kartu suderinant ją ir su šio straipsnio 1 dalimi, pavyzdžiui, taip: „Užsienio šalių kino filmai viešai rodomi išversti į lietuvių kalbą (įgarsinti arba subtitruoti).“
38. Diskutuotina, ar projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra perteklinės, atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti bendrą principą, kad visų Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų (siūlome papildyti, nurodant ir valstybės įgaliotus asmenis, – žr. šios išvados 13 ir 21 pastabas) veikla organizuojama ir vykdoma valstybine kalba.
39. Projekto 11 straipsnio 2 dalies formuluotė „taip pat darbuotojo prašymu ši informacija būtų pateikiama asmeniui suprantama užsienio kalba“ tikslintina taip: „taip pat kad darbuotojo prašymu ši informacija būtų pateikiama jam suprantama užsienio kalba“.
40. Atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visų Lietuvos Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų (siūlome papildyti, nurodant ir valstybės įgaliotus asmenis, – žr. šios išvados 13 ir 21 pastabas) veikla organizuojama ir vykdoma valstybine kalba, taip pat į 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (arba) teikiantys paslaugas, būtų įpareigoti užtikrinti vartotojų aptarnavimą lietuvių kalba, manytina, kad projekto 12 straipsnis, kuriame siūloma įtvirtinti reikalavimą darbuotojams ir kitiems viešąsias paslaugas teikiantiems asmenims mokėti lietuvių kalbą, yra perteklinis.
41. Projekto 12 straipsnio kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, valstybės tarnautojams iš Konstitucijos kyla reikalavimas valstybinę kalbą mokėti gerai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota: „Valstybinis lietuvių kalbos statusas suponuoja būtinumą valstybės tarnybos sistemą organizuoti ir jai funkcionuoti taip, kad į valstybės tarnybą (atitinkamas pareigas) būtų priimami tik tokie asmenys, kurie valstybinę kalbą moka gerai; geras valstybinės kalbos mokėjimas – būtina prielaida tam, kad šie asmenys, būdami valstybės tarnautojais, galės tinkamai vykdyti savo pareigas, kad į juos, kaip į valstybės tarnautojus, žodžiu ar raštu besikreipiantiems asmenims nekils sunkumų su jais bendraujant, taip pat kad bus užtikrintas normalus įvairių valstybės ir savivaldybių institucijų bendravimas, kad jiems nekils kitų sunkumų vykdant tarnybines pareigas ar su valstybės tarnyba susijusias užduotis.“).
42. Iš projekto 13 straipsnio 1 dalies formuluotės nėra aišku, kokie teisės aktai, kuriuose yra nustatyti Lietuvos Respublikos geografinių objektų pavadinimai lietuvių kalba, turimi omenyje.
43. Projekto 13 straipsnio 2 dalies formuluotė „valstybės ir savivaldybių institucijų ir subjektų“ yra netiksli, joje pavartotos sąvokos „subjektų“ norminis turinys neaiškus; siūlome šios formuluotės atsisakyti arba ją patikslinti.
44. Projekto 15 straipsnyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad lietuviški įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Pažymėtina, kad jokiose kitose projekto nuostatose ši komisija neminima, o projekto 18 straipsnyje „Lietuvių kalbos politikos ir priežiūros institucija“ apibrėžiant valstybės instituciją, kuriai būtų pavesta atlikti valstybinės kalbos apsaugos funkciją, ji tiesiogiai neįvardijama ir vadinama „įgaliota valstybės institucija“. Atsižvelgdami į tai, siūlome projekto 15 straipsnyje taip pat nenurodyti konkretaus valstybės institucijos pavadinimo ir vietoj jo pateikti nuorodą į 18 straipsnį.
Minėtoje šio straipsnio nuostatoje prieš žodžius „lietuvių kalbos normų“ įrašytinas žodis „bendrinės“.
45. Projekto 16 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip pernelyg deklaratyvios ir neturinčios norminės prasmės, arba ji turėtų būti patikslinta, aiškiau įvardijant už lietuvių kalbos tvarkybos organizavimą atsakingus subjektus.
46. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje formuluotę „lietuvių kalbai deramai funkcionuoti“ siūlytume patikslinti arba jos atsisakyti, o vietoj formuluotės „viešojo gyvenimo srityse“ įrašyti „viešajame gyvenime“.
47. Projekto 16 straipsnio 6 dalyje formuluotę „Lietuviška terminija kaupiama“ siūlome pakeisti formuluote „Lietuvių kalbos terminai kaupiami“ (plg. su Terminų banko įstatymo nuostatomis).
48. Projekto 17 straipsnio pavadinime išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir funkcionalumas“.
49. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „bendrines“ įrašytinas žodis „bendrinės“.
50. Projekto 18 straipsnyje „Lietuvių kalbos politikos ir priežiūros institucija“ siūloma nustatyti, kad „Lietuvių kalbos priežiūrą ir apsaugą atlieka, taip pat lietuvių kalbos politiką kuria ir rūpinasi jos įgyvendinimu įgaliota valstybės institucija“. Diskutuotina, ar tai pačiai vienai institucijai turėtų būti pavedamos ir valstybinės kalbos politikos formavimo, ir šios politikos įgyvendinimo, ir priežiūros funkcijos. Kaip minėta šios išvados 11 pastaboje, nėra visiškai aiški formuluotės „lietuvių kalbos priežiūra“ reikšmė – jeigu turima omenyje valstybinės kalbos viešojo vartojimo priežiūra, nuostata atitinkamai tikslintina. Formuluotę „lietuvių kalbos politiką“ siūlytume pakeisti formuluote „valstybinės kalbos politiką“.
51. Pažymėtina, kad projekto 19 straipsnio 2 dalyje nustačius su konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data sutampantį pavedimo Vyriausybei pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektus įvykdymo terminą, būtų sudarytos prielaidos susidaryti tokiai situacijai, kai, įsigaliojus konstituciniam įstatymui, jam įgyvendinti būtini įstatymai neįsigaliotų kartu su juo, ir dėl to galėtų atsirasti teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, įstatymų prieštaravimas konstituciniam įstatymui, su kuriuo dėl jo aukštesnės teisinės galios jie privalo būti suderinti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas ankstesnis nei konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas minėtam pavedimui įvykdyti, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su konstituciniu įstatymu.
52. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje įpareigojimo Vyriausybei priimti kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus atsisakytina kaip perteklinio.
53. Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgaliojimus teikti Seimui siūlymus valstybinės kalbos politikos klausimais, taip pat teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 2, 3 punktai), dėl šio projekto turėtų būti gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]